Civilinė byla Nr. 2-2401/2011
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00364-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2; 122.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ikoda“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties, kuria taikytas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GLC Logistikos parkas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ikoda“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „GLC Logistikos parkas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GLC Logistikos centras“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Ieškovas B UAB „Ikoda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų UAB „GLC logistikos centras“ ir UAB „GLC logistikos parkas“ 2009 m. balandžio 2 d. sudarytą UAB „GLC logistikos parkas“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ naudai priteisiant iš atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ jam perleisto 4,46 ha žemės sklypo, unikalus Nr.4400-1595-1825, sandėlio su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr.4400-1864-6467, ir sandėlio su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr.4400-1864-6492, esančių adresu Minsko pl. 55, Kuprioniškių k., Vilniaus r., vertę pinigais, iš viso 21 888 417 Lt. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 21 888 471 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „GLC logistikos parkas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei lėšas.
Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė ieškinio reikalavimo ribose (21 888 417 Lt) areštuoti atsakovui UAB „GLC logistikos parkas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nebūtų pakankamai –lėšas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį - sumažino taikyto turto arešto mastą nuo 21 888 417 Lt iki 1 262 678,28 Lt bei panaikino nutarties dalį, kuria teismas leido iš atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu B UAB „Ikoda“.
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą B UAB „Ikoda“ per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 26 052 738 Lt į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl atsakovų UAB „GLC logistikos centras“ ir UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovai Kauno apygardos teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 460 013,08 Lt į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Atsakovai nurodė, kad, siekdami kuo labiau sumažinti patiriamus nuostolius, nurodė antstoliui areštuoti UAB „GLC logistikos parkas“ lėšas, esančias banko sąskaitoje. Antstolis D. T. 2011 m. gegužės 31 d. patvarkymu aprašė UAB „GLC logistikos parkas“ lėšas, esančias banko sąskaitoje 1 263 078,20 Lt sumai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kol vyks šios civilinės bylos nagrinėjimas ir civilinės bylos Nr.2-3956-262/2011 nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme, atsakovas patirs nuostolių, kurie vadovaujantis teismų praktika paskaičiuojami atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnį, Lietuvos Banko duomenis apie suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams metinių palūkanų vidutines normas bei metinę infliaciją. Atsakovai, remdamiesi 2011 m. kovo mėnesio duomenimis apie vidutines bankines palūkanas, kurios sudaro 7,74 procento, dabartiniu infliacijos lygiu, kuris yra 4,4 procento, bei atsižvelgę į civilinių bylų nagrinėjimo trukmę (apie 3 metai), apskaičiavo, kad nuostoliai sudarys 460 013,08 Lt.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui UAB „GLC logistikos parkas“ priklausančios pinigų sumos yra atsakovo banko sąskaitoje, todėl už jas bankas priskaičiuoja palūkanas, o į infliacijos faktorių neturėtų būti atsižvelgiama, nes infliacija įtakoja pinigus nepriklausomai nuo to, ar lėšos areštuotos, ar ne.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 460 013,08 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją, siekiant užtikrinti atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Teismas nurodė, kad įpareigojimas pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra teismo teisė. Teismas sutiko su atsakovų prašyme nurodytais argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovų atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyrą tam, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugą. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros, įgyvendinant proceso šalių lygiateisiškumo principą. Civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo interesus, siekia apsaugoti ir atsakovų interesus, kurie gali būti pažeisti įsiteisėjus teismo baigiamajam aktui, kuriuo ieškinys nebūtų patenkintas. Teismas nusprendė, kad areštavus atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ lėšas 1 263 078,20 Lt sumai, atsakovo veikla gali būti suvaržyta, dėl ko atsakovai gali patirti nuostolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas B UAB „Ikoda“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį ir atsakovų prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, atmesti. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- skundžiamoje nutartyje nurodyti tik formalūs motyvai, nepasisakyta dėl nuostolių pagrindo bei dydžio pagrįstumo kaip ir ankstesnėje Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje, kuri dėl formalių motyvų ir buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartimi. Be to, skundžiama nutartimi nepasisakyta dėl ieškovo atsiliepime į prašymą išvardintų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netaikymo motyvų. Ieškovui buvo suteikta tik 1 darbo diena atsiliepimui parengti, dėl ko ieškovas negalėjo pateikti išsamių motyvų;
- atsakovo minimaliais nuostoliais turėtų būti laikomos bankų ar kredito įstaigų nustatytos vidutinio dydžio už indėlius mokamos palūkanos, o ne palūkanos, kurias atsakovas turėtų mokėti dėl pinigų pasiskolinimo iš banko. Iš nustatytų aplinkybių ieškovas daro išvadą, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie galimų nuostolių dydį. Be to, atsakovo areštuotos lėšos yra banko sąskaitoje, iš ko darytina išvada, kad atsakovo naudai yra skaičiuojamos palūkanos (CK 6.896 str.);
- atsakovas nepagrįstai nuostolių dydį sieja su infliacija, nes šis reiškinys egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar lėšos areštuotos.
Atsakovai UAB „GLC logistikos centras“ ir UAB „GLC logistikos parkas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartimi, nes skundžiamos nutarties ratio decidendi skiriasi. Ieškovo argumentai prieštarauja teismų praktikoje suformuotoms taisyklėms, kad teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai atsiras ateityje; kad visais atvejais iškyla būtinybė taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, jei suvaržomos verslo subjekto apyvartinės lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1103/2009); kad lėšų banko sąskaitoje areštas reiškia atsakovo nuostolius, paskaičiuojamus pagal CK 6.210 straipsnį; kad ir ieškovo, kuris yra bankrutuojanti įmonė, atžvilgiu gali būti taikomas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-135/2008). Teismas privalo įvertinti ir infliacijos aplinkybę, nes dėl lėšų arešto banko sąskaitoje esantys pinigai yra nenaudojami atsakovo ekonominėje veikloje.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostata teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo instituto įtvirtinimas atspindi šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą civiliniame procese (CPK 17 str.).
Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1301/201). Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl pirmosios aplinkybės egzistavimo, visais atvejais yra nustatinėjami ieškovo civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymo pagrindai (CK 6.245 str. 1 d. ir 4 d.), todėl atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi pareigą įrodyti, jog tarp ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė ar gali patirti, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 str., CPK 12 str.).
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi ieškinio reikalavimo ribose (21 888 417 Lt) areštavo atsakovui UAB „GLC logistikos parkas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nebūtų pakankamai –lėšas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį, sumažindamas taikyto turto arešto mastą nuo 21 888 417 Lt iki 1 262 678,28 Lt bei panaikindamas nutarties dalį, kuria teismas leido iš atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu B UAB „Ikoda“. Taigi, šiuo momentu galioja atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nekilnojamojo, kilnojamojo ir lėšų atžvilgiu pritaikytas 1 262 678,28 Lt masto areštas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi buvo nustatytas atsakovo turto atžvilgiu taikytino arešto eiliškumas, tai yra visų pirma, turėjo būti areštuotas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o paaiškėjus, kad jo nepakanka – atsakovo lėšos. Ši Kauno apygardos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka nebuvo panaikinta ar pakeista. Teisėjų kolegija iš byloje esančio atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad atsakovas turi 39 185 917 Lt vertės turto (b.l. 41, bylos Nr. 2-1640/2011 tomas). Pagal to paties balanso duomenis, atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ turimos žemės vertė sudaro 8 679 854 Lt, o pastatų – 29 590 146 Lt. Taip pat iš byloje esančio antstolio D. T. 2011 m. balandžio 6 d. turto aprašo Nr. 0241/11/00551 matyti, kad antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį, surado ir aprašė konkretų atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ areštuotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo didesnė nei 2 685 800 Lt (b.l. 54-56, bylos Nr. 2-1640/2011 tomas). Atsakovai įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ turto vertės sumažėjimą nepateikė. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas UAB „GLC logistikos parkas“ turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį areštavus, atsakovo lėšoms areštas nebūtų taikomas. Nepaisant to, iš atsakovų prašymo taikyti atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių atlyginimą argumentų matyti, kad pats atsakovas paprašė antstolio, jog šis areštuotų ne jo konkretų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o lėšas visai pritaikyto arešto masto (1 262 678,28 Lt) sumai (b.l. 3-11, t. 3). Nors atsakovai savo prašyme taikyti atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių atlyginimą nurodė, kad prašyta areštuoti lėšas, siekiant kuo labiau sumažinti patiriamus nuostolius, atsakovai nepateikė jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių šią jų prielaidą (CPK 12 ir 178 str.). Taigi, teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą bei jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad tiesioginė ir pagrindinė atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių, galimų dėl lėšų arešto, atsiradimo grėsmės priežastis yra ne nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o paties atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ sąmoningi veiksmai šios nutarties vykdymo metu. Todėl konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio tarp nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovo atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai (formaliai) ištyrė įrodymus, susijusius su nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinybe bei priėjo neteisingos išvados, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių dėl lėšų arešto atsiradimo.
Nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių atsiradimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.). Todėl teisėjų kolegija atskirai nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų ieškovo atskirojo skundo ir atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su nuostolių dydžio paskaičiavimu (palūkanų norma ir infliacija) bei grėsmės atsakovo nuostolių atlyginimui egzistavimu (ieškovo bankrotu).
Teisėjų kolegijai nusprendus, jog skundžiama nutartimi buvo neteisingai išspręstas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas, nebetenka teisinės prasmės ieškovo atskirojo skundo argumento dėl pavėluoto teismo pranešimo apie teisę pateikti atsiliepimą nagrinėjimas, nes jo pagrįstumas/nepagrįstumas neįtakos teisėjų kolegijos prieitos išvados dėl būtinumo skundžiamą nutartį naikinti (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo B UAB „Ikoda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimo grėsmę, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti tenkinamas atsakovų prašymas dėl atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Todėl ieškovo B UAB „Ikoda“ atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinamas atsakovų UAB „GLC logistikos parkas“ ir UAB „GLC logistikos centras“ prašymas dėl atsakovo UAB „GLC logistikos parkas“ 460 013,08 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti.
Atmesti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „GLC logistikos parkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GLC logistikos centras“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Gailiūnas
Egidijus Žironas