Civilinė byla Nr.2S-1371-259/2007
pirmos instancijos
teismo teisėja Dalia Kvederavičienė
Procesinio dokumento
kategorija 121.1,121.15,121.21,121.22, 110.1
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. lapkričio 19
d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų
Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus
rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4052-292/2007 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams A. C. ir M. B. bei trečiajam asmeniui notarei B. Z.
dėl pirkimo- pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d.
nutartimi tenkino ieškovės V. R. prašymą, ieškinio
užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo M. B. 1,0322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas nurodė,
kad pridedami prie ieškinio dokumentai ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės
pagrindžia ieškovės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol
nebus priimtas sprendimas byloje, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių,
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas
M. B. gali žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims.
Atskiruoju skundu atsakovas M. B. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti,
dėl šių motyvų:
1) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
turi būti motyvuotas. Ieškovė nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti,
jog yra grėsmė, kad atsakovas planuoja žemės sklypą perleisti tretiesiems
asmenims, todėl teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą;
2) teismas neatsižvelgė į atsakovo teisėtus interesus ir
tas neigiamas pasekmes, kurias sukels nuosavybės teisių apribojimas. Atsakovas
yra ūkininkas ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigijo ūkio plėtimui. Dėl
neteisėto arešto faktiškai negalima vykdyti žemės įdirbimo darbų, kas turės
neigiamą įtaką derliui kitais metais;
3) teismas neatsižvelgė ir nesiaiškino aplinkybės, kad atsakovas
žemės sklypą įsigijo pirkimo pardavimo sutarties - sudarytos 2007-06-27
pagrindu. Žemė nupirkta iš teisėto šios žemės sklypo savininko A.
C., sutartis notariškai patvirtinta, už nupirktą žemės sklypą pilnai
atsiskaityta, nekilnojamąjį turtą pardavėjas perdavė, sutartis visiškai
įvykdyta. Sutarties 5 p. nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas niekam kitam
neperleistas, neįkeistas, areštas ir draudimas jam neuždėtas. Teisme ginčų dėl
jo nėra. Pardavėjas pareiškė, kad jokių įsiskolinimų už parduotą žemės sklypą
nėra. Trečiųjų asmenų teisės į parduodamą žemės sklypą nėra. Atsakovas yra
sąžiningas šio žemės sklypo įgijėjas (savininkas), todėl negali būti taikoma
neteisėtas daikto suvaržymas. Prievolinių įsiskolinimų atsakovas niekam neturi,
su ieškove nėra jokiuose santykiuose; 4) teismas neįvertino, ar ieškovė,
nebūdama sutarties šalimi, teismo gali prašyti, taikyti laikinąsias apsaugos
priemones atsakovo turtui, ar areštas neturės neigiamų pasekmių ir ar atsakovas
pagrįstai įtrauktas į bylą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V.
R. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti
nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) ieškiniu teismo prašoma pripažinti sandorį, pagal
kurį apeliantas 2007-06-27 įgijo 1,0322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) , negaliojančiu. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos
priemones, nes jų nesiėmus nebūtų galima įvykdyti restitucijos, jei atsakovas
nekilnojamąjį daiktą perleistų sąžiningiems įgijėjams (LR CK 4.96 str.), dėl ko
teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Teismui pakanka vien motyvo, kad būtų
taikoma laikinoji apsaugos priemonė (LR CPK 144 str.1 d.). Ieškovė neprivalėjo
pateikti įrodymų, kad atsakovas ketina ginčo žemės sklypą parduoti. Pakanka
numatyti, kad tokia grėsmė yra, kad ji yra reali, ir kad perleidus žemės sklypą
teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas;
2) teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių
atsakovas, turėdamas teisę nevaržomai disponuoti savo turtu (LR Konstitucijos
23 str.) gali bet kada žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko
nukentėtų ieškovės interesai. Teisingumas gali būti įgyvendinamas tik
užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo
nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens
interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ginčijamo
žemės sklypo vertė yra didelė, kas taip pat sudaro pagrindą areštuoti žemės
sklypą;
3) apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad areštas žemės
sklypui pažeis jo teisėtus interesus ir sukels neigiamas pasekmes, nes jis
negalės ūkininkauti, dirbti žemės, kas atsilieps derliui. Tokie samprotavimai
yra visiškai nepagrįsti. Teismas neuždraudė ūkininkauti, taip pat neuždraudė
dirbti žemę, dėl ko derlius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali
nukentėti. Teismo draudimas yra susijęs tik su žemės perleidimu tretiesiems
asmenims, o tai atsakovui nesukels jokių neigiamų pasekmių.
4) atsakovas atskirajame skunde aiškina faktines aplinkybes
dėl ginčo esmės, kurias tirs teismas tuomet, kai bus pateikti visi įrodymai.
Šiame procesiniame etape būtų skubota daryti išvadą apie tai, kad ieškovė
neturi reikalavimo teisės, kad atsakovas yra sąžiningas įgijėjas. Teismas
ieškinį priėmė, todėl laikė, kad ieškovė gali ginčyti sandorį.
Kiti
dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo tikslas-kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių
finansinė turtinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo
sprendimo įvykdymą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų
prašymu, o kai yra būtina apginti viešąjį interesą, ir savo iniciatyva gali
imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 straipsnis).
Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo
vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad
procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai
įvykdyti.
Nagrinėjamoje
byloje ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas) yra pirkimo pardavimo sandorio
panaikinimas, kuriuo atsakovas M. B. įgijo nuosavybės
teisę į 1, 0322 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (LR CPK 137 str.
1 d. 4 p.). Ieškovė taip pat prašo taikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti
atsakovo A. C. nuosavybėn (b.l. 1-3). Alytaus rajono apylinkės
teismas skundžiamoje nutartyje, nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo,
padarė teisingą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti,
kad nesiėmus byloje laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovas gali
perleisti sklypą tretiesiems asmenims (LR CK 4.96 str.), dėl ko ieškinio
patenkinimo atveju būsimo teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Ieškovė
neprivalėjo pateikti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konkrečių įrodymų, kad
atsakovas ketina ginčo žemės sklypą parduoti. Pakanka numatyti, kad tokia
grėsmė yra, kad ji yra reali, ir kad perleidus žemės sklypą teismo sprendimo
įvykdymas taptų negalimas. Dėl to atskirojo skundo motyvai, kad teismas
laikinąsias apsaugos priemones pritaikė byloje be pagrindo, nemotyvuotai yra
atmestini.
Teisėjų kolegija
laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog teismas neatsižvelgė į
atsakovo teisėtus interesus ir tas neigiamas pasekmes, kurias sukels nuosavybės
teisių į žemės sklypą apribojimas. Nors apeliantas nenurodo skunde,
kokie jo teisėti interesai yra pažeisti ir kokios neigiamos pasekmės atsiras apribojus
nuosavybės teises į ginčo turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono
apylinkės teismas netiksliai suformulavo laikinosios apsaugos priemonės taikymo
mastą. Turto areštas – įstatymų
nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą
arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo
– laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą
turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių
reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos
Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (1999 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. VIII–1375 redakcija; Žin., 1999, Nr. 101-2897) 2 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus
rajono apylinkės teismas, 2007 10 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje
nusprendęs areštuoti 1, 0322 ha žemės sklypą, nenustatė kitų su laikinąja
apsaugos priemone susijusių teisių apribojimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia,
kad skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis patikslintina,
pažymint, kad areštuotam turtui taikomas draudimas areštuotu turtu disponuoti,
nedraudžiant jį valdyti ir naudotis (LR CPK 148 str. 4 d. 9 p.).
Teisėjų kolegija
plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nagrinėjami ginčijamos
sutarties sudarymo, atsiskaitymo pagal sutartį, netinkamo ieškovo byloje klausimai,
kadangi šie motyvai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir
pagrįstumui, šie klausimai spręstini nagrinėjant bylą iš esmės.
Teismas,
spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tai pat nepažeidė
įstatymo nustatytos prašymo nagrinėjimo procedūros. CPK 148 str. 1 d. numato,
kad prašymas gali būti nagrinėjamas nepranešus atsakovui.
Teisėjų
kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos
priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų LR CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais
motyvais, taip pat LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą
nutartį ir naikinti teismo sprendimo taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias
apsaugos priemones atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 331
straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį patikslinti, nutarties
rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad uždraudžiama M.
B. areštuotu turtu disponuoti, leisti areštuotu turtu naudotis ir jį
valdyti.
Kolegijos pirmininkas Arvydas
Žibas
Raimondas
Buzelis