Administracinė byla Nr. A-1031-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2015-0        

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vervita“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2015 m. vasario 5 d. Nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-19/15 (toliau – ir Nutarimas) nutarė skirti uždarajai akcinei bendrovei „Vervita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vervita“) 2 896 Eur (10 000 Lt) baudą.

Nutarimas duotas vadovaujantis 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktais, 26 straipsnio 2, 3, 5 dalimis (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintomis Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklėmis (toliau – ir Įspėjamųjų užrašų taisyklės). 

Nutarime konstatuota, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai pareiškėjo 2013 m. liepos 11 d. Panaudos sutarties pagrindu naudojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė penkiasdešimt devynis pakelius cigarečių „Fest“, penkiolika pakelių cigarečių „FEST 7“, penkiasdešimt pakelių cigarečių „Premjer“. Įmonės naudojamose patalpose buvo laikomi tabako gaminiai be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, jų ženklinimas neatitiko Tabako kontrolės įstatyme ir Įspėjamųjų užrašų taisyklėse nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų; nebuvo pateikti juridinę galią turintys tabako gaminių įsigijimo ar gabenimo dokumentai; įmonė neturi nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais.

UAB „Vervita“ vadovas ir akcininkas yra A. V.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu A. V. paskyrė 1 000 litų (289 Eur) baudą su prekių konfiskavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 2 dalį remiantis tais pačiais dokumentais, pateiktais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriais remiantis priimtas Nutarimas. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

II.

Pareiškėjas UAB „Vervita“ 2015 m. kovo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. vasario 5 d. Nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-19/15, kuriuo UAB „Vervita“ paskirta 2 896 Eur (10 000 Lt) bauda.

Pareiškėjas teismui paduotame skunde, kurį pasirašė UAB „Vervita“ direktorius A. V., paaiškino, kad nelaikė ir nepardavinėjo tabako gaminių su reikalavimų neatitinkančiomis banderolėmis, jų neįsigijo, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; iš A. V. paaiškinimo matyti, kad pastarasis tabako gaminius per keliolika kartų įsigijo savo reikmėms ir juos laikė UAB „Vervita“, kuri šiuo metu nevykdo jokios veiklos, patalpose; patalpomis, kuriose rasti tabako gaminiai, UAB „Vervita“ naudojasi panaudos sutarties pagrindu; medžiagoje nėra užfiksuota, kad UAB „Vervita“ būtų platinusi tabako gaminius ar juos laikiusi bei turėjusi.

Atsakomybės už fizinio asmens padarytus teisės pažeidimus perkėlimas bendrovei prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant juridiniam asmeniui paskirti ekonominę sankciją už neveikimą, turi būti laikomasi tokių pat principų, kaip ir baudžiamajame procese. Turi būti nustatyta asmens pareiga veikti, suformuluota teisės aktuose, ir galimybės asmeniui veikti išvengiant pažeidimo. Nubaudimas be kaltės reikštų objektyvų kaltinimą, kuris yra nesuderinamas su teisinės valstybės ir žmogaus teisių gynimo principais. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei iš jos kylančiu principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai, juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimą, veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Atsakomybė juridiniam asmeniui gali kilti tik tuomet, jei fizinis asmuo veikia juridinio asmens vardu. A. V., pasidėdamas jam asmeniškai priklausančius tabako gaminius UAB „Vervita“ patalpose, veikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonę atstovaujantis asmuo, todėl pažeidimas nesusijęs su įmonės veikla.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Nutarimas priimtas remiantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato 2014 m. gruodžio 10 d.  raštu Nr. 50-47-S-l1099 atsiųsta medžiaga ir Departamento surinkta medžiaga.

Juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Departamentas ekonominę sankciją skyrė juridiniam asmeniui, o ne direktoriui A. V., todėl pareiškėjo argumentai, nesusiję su Departamento priimtu ir ginčijamu nutarimu, atmestini. Net ir įrodžius, kad tabako gaminiai priklausė direktoriui, šis faktas nepašalina bendrovės atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Pareiškėjo atsakomybei už Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų taisyklių.

Pareiškėjo direktorius A. V. nebe pirmą kartą galimai yra susijęs su neteisėtų tabako gaminių laikymu ir disponavimu. Departamentui atliekant tyrimą UAB „Jomerta“ byloje, kurios patalpose buvo rasti analogiški neteisėtai laikomi tabako gaminiai, nustatyta, kad UAB „Jomerta“ atstovas A. V. atsisakė priimti UAB „Jomerta“ adresuotus dokumentus, vėliau juos priėmė R. L. Departamentui atliekant tyrimą UAB „Alika“ byloje, kurioje taip pat buvo nustatyta, jog įmonės patalpose analogiškai neteisėtai yra laikomi tabako gaminiai, UAB „Alika“ vadovė yra ta pati R. L. Tiek UAB „Jomerta“, tiek UAB „Alika“ prekybinės patalpos, nors ir esančios skirtingais adresais, ribojasi su UAB „Vervita“ valdomomis patalpomis, o policijos pareigūnai kaip atsakingą asmenį net ir kitose bylose įvardina A. V. Galimai visos trys įmonės yra susijusios dėl neteisėtos veiklos vykdymo. Tiek UAB „Jomerta“, tiek UAB „Alika“ bylos dėl neteisėtų tabako gaminių laikymo ir (ar) pardavimo yra apskųstos teismui.

Pažymėjo, kad veikos pavojingumą rodo tai, kad už panašią veiką, kai asmuo, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gali būti baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnį bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pareiškėjo veikos žalingumas pasireiškia ir tuo, kad šia veika kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius. Pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarką yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo ir tuo daroma žala valstybės finansų sistemai (nemokami mokesčiai). Atkreipė dėmesį, kad per vieną dieną pareiškėjo patalpose neteisėtai laikomų įvairaus asortimento tabako gaminių buvo rastas itin didelis kiekis (946,12 Lt/ 74,03 Eur vertės 124 pakeliai cigarečių).

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą.

Teismas nustatė, kad sulyginus A. V. ir UAB „Vervita“ inkriminuotas veikas matyti, kad abiem atvejais atsakomybė yra taikoma už tas pačias neteisėtai laikytas ir ženklintas cigaretes. Tik vienu atveju jų laikymas inkriminuotas A. V., o kitu – UAB „Vervita“. Pažeidimai, kuriais kaltinami abu subjektai, taip pat panašūs, iš esmės susiję su netinkamu cigarečių pakelių paženklinimu. UAB „Vervita“ papildomai kaltinama ir tuo, kad gaminius laikė neturėdama licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais.

A. V. yra vienintelis UAB „Vervita“ akcininkas nuo 2013 m. Kaip nurodo A. V., įmonėje nėra darbuotojų. Tai patvirtina ir www.rekvizitai.lt duomenų bazė. Iš to teismas darė išvadą, kad tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtą 1 000 Lt baudą, tiek Nutarimu paskirtą 10 000 Lt baudą turi sumokėti tas pats asmuo A. V.  

Remdamasis minėtais faktais, teismas konstatavo pažeidimo ir baudžiamo asmens tapatumą. Teismas pripažino, kad Nutarimu skiriant ekonominę sankciją UAB „Vervita“ antrą kartą buvo nubaustas tas pats asmuo – A. V. Tuo buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalis bei Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas dvigubo baudimo negalimumo principas.

IV.

Apeliaciniu skundu atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde atsakovas paaiškina, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl non bis in idem principo taikymo tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A23-1016/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-830/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1906/2014).

Pareiškėjo įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiant atsakovo įmonę bei jos vadovą, kaip fizinį asmenį, du kartus baudžiamas tas pats asmuo.

Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, susidarytų ydinga situacija, kai įmonės (ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys) beveik visais atvejais galėtų išvengti pagal Tabako kontrolės įstatymą kylančios atsakomybės, pateikdamos paaiškinimą, jog tabako gaminiai priklauso įmonės akcininkui ar vadovui ir Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintos atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui netektų prasmės ir iš esmės taptų neįmanomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V.

Minėta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2015 m. vasario 5 d. Nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-19/15 nutarė skirti UAB „Vervita“ 2 896 Eur baudą (10000 litų).

Nutarime konstatuota, kad įmonės naudojamose patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo laikomi tabako gaminiai (penkiasdešimt devyni pakeliai cigarečių „Fest“, penkiolika pakelių cigarečių „FEST 7“, penkiasdešimt pakelių cigarečių „Premjer“) be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, jų ženklinimas neatitiko Tabako kontrolės įstatyme ir Įspėjamųjų užrašų taisyklėse nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų; nebuvo pateikti juridinę galią turintys tabako gaminių įsigijimo ar gabenimo dokumentai; įmonė neturi nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais. Bendra rastų tabako gaminių (cigarečių) muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 946,12 Lt.

Nutarime konstatuota, kad minėtais įmonės veiksmais padaryti Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose bei Įspėjamųjų užrašų taisyklėse nustatyti pažeidimai. Įmonei taikyta ekonominė sankcija vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2, 3, 5 dalimis.

UAB „Vervita“ vadovas ir akcininkas yra A. V.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu A. V. paskyrė 1 000 litų (289 Eur) baudą su prekių konfiskavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 1632 straipsnio 2 dalį. Nutarime konstatuota, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.2 punktas (toliau – ir Fiziniams asmenims taikomos tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklės). Nutarime pažymėta, kad A. V. cigaretes (penkiasdešimt devynis pakelius cigarečių „Fest“, penkiolika pakelių cigarečių „FEST 7“, penkiasdešimt pakelių cigarečių „Premjer“), rastas patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė savo reikmėms. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas yra įsiteisėjęs.

VI.  

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Nutarime konstatuota, kad minėtais įmonės veiksmais padaryti Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose bei Įspėjamųjų užrašų taisyklėse nustatyti pažeidimai. Įmonei taikyta ekonominė sankcija vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2, 3, 5 dalimis.

Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas.

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2102 redakcija) Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Atitinkamos licencijos kopija turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose.

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2102 redakcija), 4 ir 6 punktuose nustatyta Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų; be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos; jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.

Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tabako auginimą, tabako gaminių gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies arba 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda.

ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Fiziniams asmenims taikomų tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.1.2 punkte (2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija) nustatyta fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: <...> 10 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50 vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (toliau – trečiosios šalys).

VII.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimą, konstatavęs, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą, pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime (kuriame atsispindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos raida dėl non bis in idem principo taikymo) administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad reikalavimas laikytis principo, draudžiančio bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą, adresuojamas tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai, inter alia bendrosiomis teisės normomis reglamentuojančiai teisinius santykius, susijusius su neigiamų teisinių pasekmių taikymu asmenims, pažeidusiems teisę, tiek vykdomajai valdžiai, leidžiančiai poįstatyminius teisės aktus, tiek viešojo administravimo institucijoms, taikančioms teisės aktų nuostatas ir priimančioms individualius administracinius aktus, susijusius su konkrečių sankcijų taikymu subjektams. Lietuvos Respublikos teismai, vykdydami teisingumą, taip pat privalo užtikrinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo nebūtų nubaustas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios teismas pripažino non bis in idem principo pažeidimu atvejį, kai už tą patį teisės pažeidimą buvo nubaustas juridinis asmuo UAB „Vervita“, kuriam taikyta ekonominė sankcija, ir fizinis asmuo A. V. (UAB „Vervita“ direktorius ir akcininkas), kuriam paskirta administracinė nuobauda.

Nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, taigi nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Vervita“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str.), todėl nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui ir akcininkui (valdymo organui ir dalyviui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui.

Be to, nagrinėjamu atveju asmuo nėra baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas), t. y. taip pat vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Ekonominė sankcija taikyta už tabako gaminių laikymą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių įmonės naudojamose patalpose, be juridinę galią turinčių tabako gaminių įsigijimo ar gabenimo dokumentų, įmonei neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, t. y. ekonominė sankcija taikyta įmonei už Tabako kontrolės įstatymo ir Įspėjamųjų užrašų taisyklių pažeidimą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui taikyta už ribojimą fiziniam asmeniui laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis viršija nustatytą dydį, t. y. už Fiziniams asmenims taikomų tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimą bei vadovaujantis ATPK.

Ekonominė sankcija pritaikyta už pažeidimą, kurį gali padaryti tik juridinis asmuo, nes licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais gali būti išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams (toliau kartu – juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai) (Tabako kontrolės įstatymo 11 str. 1 d.).

Ekonominė sankcija pritaikyta pagal teisės aktus (Tabako kontrolės įstatymas), kurie paprastai taikomi juridiniams asmenims, minėti teisės aktai juridiniams asmenims nustato tiek griežtus reikalavimus dėl visų veiklos rūšių, susijusių su tabako gaminiais, tiek griežtas sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui paskirta už teisės aktų, kurie taikytini tik fiziniams asmenims ir kurie nenustato tokių griežtų apribojimų, susijusių su tabako gaminiais, pažeidimą, šių taisyklių pažeidimas nenustato ir tokių griežtų sankcijų, kaip yra nustatytos juridiniams asmenims. Taigi nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija paskirta už veikas, už kurias fizinis asmuo nebuvo (ir negalėjo būti) baustas, todėl negalima konstatuoti, jog buvo baudžiama už tą patį pažeidimą du kartus.

Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad administracinė nuobauda paskirta remiantis A. V. paaiškinimais, jog jis savo vadovaujamos įmonės naudojamose patalpose laikė tabako gaminius asmeninėms reikmėms, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien įmonės vadovo paaiškinimai, dėl kurių atsiranda švelnesnė atsakomybė, negu kad galėtų atsirasti įmonei, nesant įmonės vadovo palankių sau paaiškinimų, negali lemti įmonės griežtesnės atsakomybės – ekonominės sankcijos išvengimo, kai yra neginčijamai nustatyti Tabako kontrolės įstatymo pažeidimai, kuriuos padarė įmonė.

Įmonės vadovo paaiškinimai, jog įmonės naudojamose patalpose buvo laikomi tabako gaminiai neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos, be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių (su Baltarusijos Respublikos banderolėmis), vertintini kaip įmonės padaryti anksčiau minėti Tabako kontrolės įstatymo pažeidimai. Paaiškinimai, jog įmonės naudojamose patalpose laikomi tabako gaminiai asmeninėms reikmėms, nepateikiant jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, vertintini kaip siekis išvengti ekonominės sankcijos taikymo įmonei.

Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas (Tabako kontrolės įstatymo 1 str. 2, 3 d.).

Tabako kontrolės įstatymo pagrindu įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra proporcinga priemonė, nes konstatuoti akivaizdūs įstatyme nustatyti pažeidimai tokioje srityje, kurioje taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas ir kuri tiksliai reguliuojama dėl būtinumo apsaugoti viešąjį interesą – vieną svarbiausių visuomenės vertybių, būtent žmogaus ir visuomenės sveikatą. Įmonei paskirta minimali įstatyme nustatyta sankcija.

Apibendrinant spręstina, kad ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo UAB „Vervita“ pritaikyta ekonominė sankcija, yra teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, nes teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vervita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.