Civilinė byla Nr. e2-472-601/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00304-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.3; 2.6.10.4; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,
sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokatei D. A.,
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ atstovui advokatui R. K.,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovėms advokatėms L. Z. ir S. D., advokato padėjėjai G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo ir prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartį bei pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovėms akcinei bendrovei SEB bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čiurlionio tiltas“, galutinai patikslinusios ieškinio reikalavimus, Kauno apygardos teismo prašo:
1.1. Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją visą laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 (toliau – koncesijos sutartis) nebūtų nutraukta, tinkamai vykdyti šią koncesijos sutartį, kiekvienų metų ketvirtį Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokant į ieškovo AB SEB banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur;
1.2. Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą;
1.3. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovo UAB „Čiurlionio tiltas“ naudai priteisti 114 469,96 Eur dydžio įsiskolinimą;
1.4. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovo AB SEB banko naudai priteisti 85 839,17 Eur dydžio įsiskolinimą;
1.5. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovo UAB „Čiurlionio tiltas“ naudai priteisti 606,69 Eur dydžio palūkanas;
1.6. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovo AB SEB banko naudai priteisti 557,75 Eur dydžio palūkanas“;
1.7. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovų AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų;
1.8. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovų AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija priešieškiniu prašo:
2.1. Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovų AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 3 683 914 Eur skolą;
2.2. Priteisti iš ieškovų AB SEB bankas ir UAB „Čiurlionio tiltas“ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovių esminiai argumentai
3. Ieškovės (toliau – Bankas) nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. tarp UAB „Hidrostatyba“ bei UAB „Šilutės automobilių keliai“ (toliau – koncesininkės) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta koncesijos sutartis, pagal kurią koncesininkės įsipareigojo savo sąskaita suprojektuoti ir pastatyti Kaune esančio M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą ir 23 metus po pastatymo jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Atsakovė įsipareigojo 23 metus po statybos darbų pabaigimo (kai pasirašomas koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti aktas) mokėti koncesininkėms koncesijos mokestį, nepriklausomai nuo to, ar koncesijos sutartis vėliau bus nutraukta, be to, net ir nepriklausomai, dėl kurios šalies kaltės.
4. Ieškovės pažymėjo, kad UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį (su pakeitimais ir papildymais), kuria bankas suteikė 73 000 000 Lt dydžio finansavimą koncesijos sutarčiai vykdyti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas, tarp banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankui buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkėms pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y. Bankas perėmė reikalavimo teises į iš koncesijos sutarties kylantį piniginį koncesininkių reikalavimą atsakovei dėl koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) (73 mln. Lt apimtyje) ir finansinių kaštų (Fk) (45 mln. Lt), iš viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur), mokėjimo. Koncesijos sutartyje susitarta dėl minimalios finansinių kaštų sumos (45 000 000 Lt), kurios pagal šalių nustatytą palūkanų bazę (3,51 proc.) apskaičiuota dalis buvo įtraukiama į reguliarius ketvirtinius atsakovės mokėjimus koncesininkėms.
5. 2008-2009 m. finansų krizės metu iš esmės pasikeitus koncesininko pagal Kreditavimo sutartį Bankui mokamų palūkanų dydžiui (jam keletą kartų viršijant Koncesijos sutarties Priede Nr. 3 nurodytą šalių nustatytą palūkanų bazę – 3,51 proc.), Koncesijos sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarties šalys, siekdamos aiškumo dėl savo prievolių pagal atitinkamas sutartis vykdymo, 2009 m. kovo 24 d. pasirašė Susitarimą Nr. 00042840-20 (toliau – Trišalis susitarimas), kuriuo nustatė techninius Finansinių kaštų (Fk), kaip sudėtinės koncesijos mokesčio dalies, atsakovės mokamos koncesininkui (o pagal Reikalavimo perleidimo sutartį – Bankui), kompensavimo mechanizmo aspektus (nurodyta sąskaita, į kurią atliekami mokėjimai, faktinių ir skaičiuojamų palūkanų panaudojimo tvarka, pažymos pateikimas, kt.). Šiuo Trišaliu susitarimu dar kartą buvo paaiškinta, kad būtent atsakovė pagal Koncesijos sutartį įsipareigojo kompensuoti koncesininkui koncesijos laikotarpiu jo patirtus nuostolius dėl palūkanų bazės pokyčių. Tą atsakovė ir darė, greta įprastinių Finansinių kaštų, kaip koncesijos mokesčio dalies, dengimo, 2009-2011 m. apmokėdama 5 papildomas koncesininko sąskaitas kaip Finansinių kaštų kompensaciją.
6. Vėliau, t. y. pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo, UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį.
7. Įvykus šiam koncesininko pasikeitimui, be to, siekiant išvengti palūkanų pokyčių, tokių, kaip 2008-2009 m. finansų krizės metu, pasikartojimo (atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo (ir Koncesijos) sutartis sudaryta labai ilgam laikotarpiui, tokių aplinkybių iš anksto numatyti neįmanoma), Bankas ėmėsi papildomų priemonių, kad būtų maksimaliai sumažintos visos su Kreditavimo sutarties vykdymu susijusios rizikos. Tuo tikslu, be kita ko, UAB „Čiurlionio tiltas“ vardu Banke buvo atidaryta tikslinė sąskaita, skirta kaupti lėšas kapitaliniam remontui pagal Koncesijos sutartį, be to, tarp UAB „Čiurlionio tiltas“ ir Banko buvo sudaryta išvestinių finansinių priemonių sutartis (toliau – Palūkanų apsikeitimo sandoris), pagal kurią buvo užfiksuoti UAB „Čiurlionio tiltas“ palūkanų kaštai pagal Kreditavimo sutartį (užfiksuotas palūkanų lygis iki 0,95 proc.). Dėl šių ir kitų pakeitimų UAB „Čiurlionio tiltas“ ir Bankas susitarė 2016-2017 m. pasirašydami Kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11-14.
8. Atsakovė 12 metų tinkamai ir laiku vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, nuo 2021 m. sausio 15 d. vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį ir vienašališkai nusprendė pakeisti mokėtiną koncesijos mokesčio sumą, sumažindama koncesijos mokesčio ketvirtinę įmoką net 59 proc., t. y. 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė atliko reguliarų ketvirtinį mokėjimą bankui pervesdama ne 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija CT Nr. 000021 už 2021 m. I ketvirtį mokėtiną 439 275,94 Eur koncesijos mokestį, bet tik 180 270,10 Eur.
9. Atsakovė nurodė (2021-12-14 rašytinius paaiškinimai, atsakovės atstovių paaiškinimai teismo posėdžio metu), jog 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu ji sumokėjo koncesijos mokestį (180 270,10 Eur), kurį sudaro: 1) Ek (Eksploatacijos kaštai) - 6 706,11 Eur, (įskaitymas 569,75 Eur), 2) Sk (Projektavimo ir statybos kaštai) - 139 239,03 Eur (įskaitymas 20 292,51 Eur (Sk pelno dalis), 84 882,81 Eur (Fk permokos dalis), 6 657,93 Eur (baudos dalis), 1 437,10 Eur (Ek pelno dalis), 3) Fk (Finansiniai kaštai) - 34 324,96 Eur.
10. Siekdama pagrįsti, kodėl nutarė reikšmingai sumažinti iki tol 12 metų tinkamai mokėtą koncesijos mokesčio dalį – finansinius kaštus, 2021 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (33.200)2-984 „Dėl mokėjimų po 2006-07-04 Koncesijos sutarties Nr. 709 nutraukimo ir pateiktų apmokėjimui neatitinkančių tikrovės dokumentų grąžinimo“ atsakovė, nurodė, kad: (i) finansavimo kaštai yra tik priemonė, kuri atlygina pinigų, kuriais užtikrintas finansavimas koncesijos ruožo projektavimui ir statybai, kainą už jų grąžinimą per ilgą laiką, o koncesininko pelnas nuo finansinių kaštų dalies nėra nustatytas; (ii) koncesijos sutartyje nustatyta, kad pasiūlymo pateikimo metu finansiniai kaštai apskaičiuoti imant tuo metu esantį 12 mėn. VILIBOR ir kasmet perskaičiuojami pagal kintamos palūkanų normos dalį, todėl 45 mln. Lt suma esą nėra fiksuota, o ją šalys susitarė perskaičiuoti pagal per atsiskaitomąjį ketvirtinį laikotarpį buvusį kintamos palūkanų normos faktinį kitimą; (iii) 2009 m. kovo 24 d. UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“, AB SEB banko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pasirašytame trišaliame susitarime Nr. 00042840-20 nustatyta, kad esant mažesnei palūkanų normai bus kaupiamas rezervas galimiems ateities koncesininko nuostoliams padengti ir tai neva pagrindžia, jog koncesijos mokestis finansinių kaštų dalyje gali būti mažinamas. Taigi, atsakovė nutarė įskaityti į likusius koncesijos mokesčio mokėjimus koncesijos sutartyje numatytą baudą dėl koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės (289 620 Eur) ir koncesininko planuotą pelno dalį (62 370 Eur), o dalyje dėl koncesininko sukaupto ir nepanaudoto rezervo (3 683 914 Eur) finansinių kaštų dalyje laiko, kad savivaldybė yra jau iš anksto sumokėjusi kaip dalį sutarto atlyginimo koncesininkui per visą koncesijos laikotarpį. Tačiau, ieškovių vertinimu, atsakovė neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės teisės sumažinti bankui mokamos finansinių kaštų dalies ir atlikti šioje dalyje įskaitymo.
11. Nepriklausomai nuo koncesijos sutarties vykdymo ir / ar galiojimo aplinkybių, Bankas turi teisę per kalendorinį metų ketvirtį gauti 373 873,12 Eur koncesijos mokesčio, kurį sudaro 141 656,25 Eur Finansinių kaštų (Fk) dalis ir 232 216,87 Eur minimalių Projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) dalis. Tokia buvo esminė ir pagrindinė banko finansavimo koncesijai suteikimo sąlyga, su kuria savivaldybė, inter alia pasirašydama 2006 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sutiko. Tačiau atsakovei atlikus 2021-04-29 mokėjimą, Bankui buvo pervesta tik 173 563,99 Eur koncesijos mokesčio (eksploatacijos kaštai - 6 706,11 Eur atiteko koncesininkui ir nėra ginčo objektas): 34 324,96 Eur Finansinių kaštų dalyje ir 139 239,03 Eur minimalių Projektavimo ir statybos kaštų (Sk min). Tokiu būdu atsakovė liko skolinga Bankui (o Čiurlionio tiltui perėmus atitinkamos apimties reikalavimo teisę iš Banko – ir Čiurlionio tiltui) 200 309,13 Eur. Todėl atsakovės neteisėtai atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir iš jos priteistina 200 309,13 Eur koncesijos mokesčio skola finansinių kaštų dalyje (107 331,29 Eur) ir minimalių Projektavimo ir statybos kaštų dalyje (92 977,84 Eur) bei palūkanos už netinkamą prievolės įvykdymą.
12. Atsakovei neįvykdžius pareigos sumokėti visą koncesijos mokestį už 2021 m. I ketvirtį ir likus skolingai 200 309,13 Eur, Bankas pasinaudojo Reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 p. įtvirtinta regreso teise ir iš UAB „Čiurlionio tiltas“ einamosios sąskaitos nurašė dalį atsakovės įsiskolinimo (114 469,96 Eur), taip padengdamas trūkstamas Bankui mokamo kredito įmokos ir mokamų palūkanų dalis. Atitinkamai, vadovaujantis Reikalavimo perleidimo sutarties 4.3 p., 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp Banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo pasirašytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Čiurlionio tiltui 114 469,96 Eur apimtyje. Dėl nurodytos priežasties Byloje buvo pareikšti du piniginiai reikalavimai: (i) dėl 114 469,96 Eur sumos (ir atitinkamos dalies palūkanų) priteisimo Čiurlionio tiltui; ir (ii) dėl 85 839,17 Eur sumos (ir atitinkamos dalies palūkanų) priteisimo Bankui.
13. Ieškovių įsitikinimu, šioje byloje teismas turi tenkinti prevencinio pobūdžio Banko reikalavimą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje specifiškai nustatyti įpareigojimą atsakovei visą būsimą laikotarpį tinkamai vykdyti koncesijos sutartį. Banko nuomone, tinkamas koncesijos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties vykdymas (kiek tai susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku) būtų užtikrintas kiekvienų metų ketvirtį atsakovei sumokant minimalų suminį koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai – 232 216,87 Eur. Anot ieškovių, teismui netenkinus prevencinio reikalavimo, o tik priteisus prašomą koncesijos mokesčio įsiskolinimą, būtų sukurtos prielaidos savivaldybei piktnaudžiauti ir toliau pažeidinėti ieškovių teises. Tai yra, net tuo atveju, jeigu teismas visiškai patenkintų ieškovių ieškinį dėl skolos priteisimo, priteistų visą susidariusį savivaldybės įsiskolinimą už laikotarpį iki šios bylos išnagrinėjimo ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, išlieka rizika, kad atsakovė tokiame teismo sprendime pateiktais išaiškinimais nesivadovaus ir toliau pažeidinės koncesijos bei reikalavimo perleidimo sutartis, dėl ko bankas ir (arba) UAB „Čiurlionio tiltas“ bus priversti reikšti vis naujus ieškinius dėl skolos priteisimo už vėlesnius sutarčių vykdymo laikotarpius. Ieškovių įsitikinimu, toks scenarijus yra visiškai realus, atsižvelgiant tiek į aiškiai išreikštą savivaldybės ketinimą nemokėti viso koncesijos mokesčio, deklaruotą 2021 m. balandžio 12 d. rašte, tiek į atsakovės elgesį kituose koncesijos santykiuose (pavyzdžiui, su kitą Kauno miesto tiltą (Aleksoto) prietiltį pastačiusia koncesininke UAB „Kamesta“).
14. Ieškovės, nesutikdamos su atsakovės priešieškiniu ir prašydamos jį atmesti, nurodė, kad koncesijos sutartyje buvo fiksuotos visos trys sudedamosios koncesijos mokesčio dalys: eksploatavimo kaštai (Ek), statybos ir projektavimo kaštai (Sk) ir finansiniai kaštai (Fk). Todėl neegzistuoja atsakovės nurodoma 3,6 mln. Eur permoka, nes finansiniai kaštai buvo nustatyti ir buvo mokami fiksuota 45 mln. Lt dydžio suma, nenustatant jokio jų perskaičiavimo mechanizmo. Net jei permoka egzistuotų, atsakovė, pagal jos pačios parašu patvirtintą įsipareigojimą, galėtų „permokos“ sumą panaudoti tik šalių sutartu tikslu – dengti koncesininko nuostolius, patirtus dėl palūkanų bazės pokyčių. Būtent toks kompensacinis mechanizmas įtvirtintas 2009 m. kovo 24 d. Trišalio susitarimo 1.4 punkte. Koncesijos mokesčio mokėjimo prievolė atsakovei (ir nutraukus koncesijos sutartį) tęsis dar 10 metų ir neįmanoma numatyti situacijos rinkoje, kaip ateityje kis skolinimosi palūkanų dydis, t. y. neįmanoma numatyti, ar vadinamoji „permoka“ neturės būti panaudota pagal savo tikslinę paskirtį – koncesininko nuostoliams mažinti.
Atsakovės esminiai argumentai
15. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškovių reikalavimais, prašo juos atmesti, o priešieškinį patenkinti.
16. Atsakovė tinkamai nustatė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes, tai atliko vadovaudamasi tiesiogiai ir aiškiai koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės už 2021 m. I ketvirtį sumokėtas koncesijos mokestis, įskaitant ir ieškovių kvestionuojamoje finansinių išlaidų dalyje, yra pagrįstas ir pakankamas. Todėl už minėtą laikotarpį nesusidarė ieškovių nurodomas 200 309,13 Eur dydžio įsiskolinimas. Toks įsiskolinimas kildinamas iš ieškovės netinkamai ir nepagrįstai interpretuojamų koncesijos sutarties bei susijusių susitarimų nuostatų. Ieškovės negali interpretuoti koncesijos sutarties nuostatų išimtinai joms palankiu būdu. Tai neatitinka koncesijos sutarties, o ieškovių pateikiama koncesijos sutarties nuostatų interpretacija iš esmės reiškia teismų praktikoje apibūdintą ir paneigtą „nepralaimimos loterijos“ situaciją, kai bet kuriuo atveju sutarties nuostatos yra palankios tik vienai iš šalių neišlaikant šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Juolab, kad ieškovės neteisingai tapatina koncesijos mokesčio finansinių išlaidų dalyje perskaičiavimą su įskaitymu, kadangi atsakovė po koncesijos sutarties nutraukimo apskaičiavo koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes atsižvelgdama į koncesijos sutartyje nustatytą tvarką.
17. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgdama, jog koncesijos sutartis nutraukta (2021 m. sausio 15 d.), 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu ji sumokėjo: 1) Sk (Projektavimo ir statybos kaštai) – 139 239,03 Eur, sumažindama priklausančią sumą (252 509,38 Eur) 20 292,51 Eur (Sk pelno dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams), 84 882,81 Eur (Fk permokos dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams), 6 657,93 Eur (baudos dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams) ir 1 437,10 Eur (Ek pelno dalimi, kuri išskaidyta likusiems 44 ketvirčiams), 2) Fk (Finansiniai kaštai) - 34 324,96 Eur, šią sumą paskaičiuodama pagal faktiškai tą ketvirtį koncesininko Bankui mokėtinas finansines išlaidas. Nutraukimo kompensacija skaičiuojama pagal koncesijos sutarties 42.4.2 punktą ir jame aiškiai nurodyta, kad kompensuojami faktiniai finansiniai kaštai.
18. Koncesijos sutartimi atsakovė įsipareigojo finansuoti faktines Fk (finansines išlaidas). Tai patvirtina tiek koncesijos sutarties ir kitų tarp šalių pasirašytų susitarimų nuostatos, tiek ir faktiniai šalių veiksmai vykdant koncesijos sutartį. Bandydamas įrodyti priešingai Bankas selektyviai cituoja kitų nei Koncesijos sutarties nuostatas, nors tiek Koncesijos sutartyje, tiek ir 2009 m. susitarime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė „dengia“ / „kompensuoja“ finansines išlaidas, o atsakovės mokama finansinių išlaidų dalis po jos perskaičiavimo kitų metų pradžioje gali būti mažesnė nei atsakovės sumokėta per einamuosius metus. Po sutarties nutraukimo koncesijos sutartyje (42.4.2 punktas) numatyta, kad Fk turi būti skaičiuojami ir mokami pagal faktą, nes koncesijos sutarties 42.4.2 punkte kalbama apie kompensaciją. Koncesijos mokestis koncesijos sutarties vykdymo metu (reguliuoja 35 punktas) ir kompensacija koncesininkui sutarties nutraukimo atveju (reguliuoja 42.4 punktas) nėra tas pats.
19. Atsakovės nuomone, byloje pareikštas prevencinis ieškinys iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnyje įtvirtinto prevencinio ieškinio instituto (ieškovai siekia ginti prievolinę, o ne daiktinę teisę), kuriuo siekiama išvengti ateityje kilsiančios žalos, tikslų, o taip pat neįrodytos prevencinio ieškinio sąlygos (neteisėti veiksmai, realus pavojus).
20. Koncesijos sutarties vykdymo metu koncesijos mokesčio finansinių išlaidų dalyje susidarė 3,6 mln. eurų permoka, kuri priklauso atsakovei. Finansinių išlaidų dalis buvo numatyta perskaičiuoti kiekvienų metų pradžioje iki sausio mėn. pabaigos, bet jos permoka nebuvo numatyta kasmet grąžinti atsakovei. Šalys – bankas, koncesininkė ir atsakovė – numatė šią permoką naudoti ateities mokėjimams, t. y. ja mažinti atsakovės mokėjimus pagal koncesijos sutartį. Kadangi nuostolių finansinių išlaidų dalyje per pastaruosius 10 metų neatsirado, permoka pagrįstai gali būti naudojama ir pagrindiniams mokėjimams dengti. Permoka bet kuriuo atveju negali tiesiog dingti ir nepriklausyti niekam. Atsakovė ją mokėjo vykdydama savo įsipareigojimus pagal koncesijos sutartį ir ji yra skirta atsakovės įsipareigojimų pagal koncesijos sutartį vykdymui. Todėl nutraukus koncesijos sutartį būtų neekonomiška ir nelogiška toliau šią didelės apimties permoką laikyti pas ieškoves. Atsakovės įsitikinimu, būtų pagrįsta ir logiška susidariusį 3,6 mln. eurų rezervą naudoti palaipsniui jo sąskaita mažinant atsakovės toliau mokamą koncesijos mokestį. Tačiau, jeigu teismas nuspręstų, kad tokios teisės atsakovė neturi, atsakovė prašo priteisti jai solidariai iš ieškovių dėl 3 683 914 Eur dėl permokos susidariusią skolą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės bei teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Nustatyta, kad atsakovė ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys partneriai UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ 2006 m. liepos 4 d. pasirašė M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 (toliau – koncesijos sutartis), kurios pagrindu koncesininkas įsipareigojo savo sąskaita investuoti 23 228 931,88 Eur į M. K. Čiurlionio tilto prietilčio projektavimą ir statybą bei 23 metus prižiūrėti ir eksploatuoti prietiltį.
22. UAB „Hidrostatyba“ ir ieškovė AB SEB bankas (toliau – bankas) 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė UAB „Hidrostatyba“ 73 000 000 Lt (21 142 261,35 Eur) kreditą, skirtą M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimo, statybos darbams pagal koncesijos sutartį finansuoti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas, tarp banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovei (bankui) buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkui pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y. ieškovė perėmė reikalavimo teises į iš koncesijos sutarties kylantį piniginį koncesininko reikalavimą atsakovei dėl koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min) (73 mln. Lt apimtyje) ir finansinių kaštų (Fk) (45 mln. Lt), iš viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur), mokėjimo (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis).
23. Koncesijos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties šalys, siekdamos aiškumo dėl savo prievolių pagal atitinkamas sutartis vykdymo, 2009 m. kovo 24 d. pasirašė Susitarimą Nr. 00042840-20 (toliau – trišalis susitarimas), kuriuo nustatė techninius Finansinių kaštų (Fk), kaip sudėtinės koncesijos mokesčio dalies, atsakovės mokamos koncesininkui (o pagal reikalavimo perleidimo sutartį – bankui), kompensavimo mechanizmo aspektus (nurodyta sąskaita, į kurią atliekami mokėjimai, faktinių ir skaičiuojamų palūkanų panaudojimo tvarka, pažymos pateikimas, kt.). Šiuo trišaliu susitarimu buvo sutarta, kad atsakovė įsipareigoja mokėti finansinių kaštų kompensaciją už praėjusius metus, jeigu koncesininkas patirs nuostolius dėl palūkanų pokyčių, t. y. jeigu reiks mokėti didesnes palūkanas, negu 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų norma (susitarimo 1.1 punktas), o jei gaunasi, kad atsakovei reikia mokėti mažiau, tai šia suma bus mažinami busimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių (susitarimo 1.4 punktas).
24. Pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo, ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus ieškovei AB SEB bankas pagal kreditavimo sutartį.
25. Iki 2021 m. sausio mėnesio atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus bankui, t. y. kas ketvirtį mokėdavo koncesijos mokestį (virš 400 tūkst. Eur). 2021 m. sausio 15 d. atsakovė vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį dėl koncesininko kaltės, o 2021 m. balandžio 29 d., atlikdama koncesijos mokesčio reguliarų ketvirtinį mokėjimą bankui, pervedė ne 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija CT Nr. 000021 už 2021 m. I ketvirtį nurodytą 439 275,94 Eur koncesijos mokestį, bet tik 180 270,10 Eur.
Dėl ginčo esmės
26. Tarp šalių kilo ginčas, kokią koncesijos mokesčio sumą turi teisę gauti bankas po koncesijos sutarties nutraukimo. Bankas (ieškovė) nurodo, kad jis turi teisę kas ketvirtį gauti šias koncesijos mokesčio dalis: 141 656,25 Eur Fk (finansinius kaštus, kurie yra fiksuoti (45 mln. Lt) ir nepriklauso nuo faktinių skolinimosi palūkanų pokyčių) ir 232 216,87 Eur Sk (min.) (projektavimo ir statybos kaštus, atėmus planuoto pelno dalį). Atsakovė nurodo, kad Fk (finansiniai kaštai) nėra fiksuoti ir turi būti mokami pagal faktiškai patirtus kaštus, t. y. atsižvelgiant į skolinimosi palūkanų pokyčius, todėl už 2021 m. I ketvirtį buvo sumokėta tik 34 324,96 Eur finansinių kaštų dalyje, o mokėtinos 232 216,87 Eur minimalių projektavimo ir statybos kaštų sumos neginčija, tačiau mano, kad pagrįstai šią sumą sumažino iki 139 239,03 Eur sumos atlikdama įskaitymus (84 882,81 Eur (Fk permokos dalyje), 6 657,93 Eur (baudos dalyje), 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje), viso 92 977,84 Eur).
27. Taigi, nustatant bankui priklausančią koncesijos mokesčio sumą, tarp šalių kilo ginčas dėl to: 1) ar koncesijos sutartyje Fk (finansiniai kaštai) nustatyti kaip fiksuota suma, 2) ar yra susidariusi permoka Fk (finansinių kaštų) dalyje ir ar atsakovė turi teisę reikalauti šios permokos grąžinimo, 3) ar atsakovė turi teisę mažinti koncesijos mokestį Sk (min.) dalyje.
28. Kaip matyti, šalių nesutarimas dėl Fk (finansinių kaštų) dydžio ir skaičiavimo kyla šalims skirtingai aiškinant tiek koncesijos sutarties, tiek reikalavimo perleidimo sutarties, tiek trišalio susitarimo sąlygas.
29. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).
30. 2006 m. liepos 4 d. Koncesijos sutartyje numatyta:
10.1. Koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Sutarties priede Nr. 3 nustatyta tvarka (35.2 punktas);
10.2. Šalys susitaria, kad minimalaus Koncesijos mokesčio dalys: Sk (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) yra mokami Sutartyje nustatyta tvarka ir šios Koncesijos mokesčio dalys negali būti įskaitytos, ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. T. y. šalys susitaria, kad Suteikiančioji institucija gali įskaityti Koncesijos mokesčio dalį Ek (eksploataciniai ir priežiūros kaštai) ir ne daugiau kaip 10 proc. Sk (projektavimo ir statybos kaštų) dalies. Koncesijos mokesčio dalis Fk (finansiniai kastai) peržiūrimi ir perskaičiuojami Sutarties priede Nr. 3 nustatyta tvarka. Ši Sutarties nuostata yra esminė (35.3 punktas);
10.3. Jei ši Sutartis nutraukiama dėl Koncesininko padaryto esminio Sutarties pažeidimo, Suteikiančioji institucija sumokės per laikotarpį, kurį Koncesininkui būtų mokamas Koncesijos mokestis, jei ši Sutartis nebūtų nutraukta, Koncesininkui minimalų suminio Koncesijos mokesčio (SIK minim) dalį, kurią sudaro Koncesininko turėtos projektavimo ir statybos darbų išlaidos (Sk) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį), bei kompensuos visas Koncesininko finansavimo išlaidas (Fk) bei patirtas eksploatacines ir priežiūros išlaidas (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki Sutarties nutraukimo (42.4.2 punktas);
10.4. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Sutarties nutraukimo atveju Suteikiančioji institucija Sutarties 42.4.1 ir 42.4.2 punktuose nurodytas sumas moka Koncesininkui per laikotarpį kurį Koncesininkui būtų mokamas Koncesijos mokestis, jei ši Sutartis nebūtų nutraukta, Suteikiančioji institucija įsipareigoja, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti/kompensuoti Koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), taip kaip tai yra numatyta Sutartyje ir jos priede Nr. 3. Tokiu atveju taip pat galioja ir Sutarties nuostatos dėl finansinių kaštų perskaičiavimo, kaip tai yra numatyta Sutarties priede Nr. 3. Tai yra šalys konstatuoja, kad Sutarties nuostatos dėl projektavimo ir statybos darbų išlaidų (Sk) bei finansinių išlaidų (Fk) (kaip tai numatyta Sutarties 42.4.1 ir 42.4.2 punktuose) kompensavimo yra galiojančios ir taikomos, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta (42.4.3 punktas);
10.5. Kaltoji šalis privalės sumokėti kitai šaliai vieno milijono litų baudą kuri šalių susitarimu laikoma nukentėjusios šalies minimaliais, pagrįstais ir protingais nuostoliais, patirtais dėl šios Sutarties nutraukimo (42.4.4 punktas);
10.6. Koncesininkas ir Suteikiančioji institucija turi teisę nutraukti Sutartį jei Koncesininkas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negauna Koncesijos ruožo Statybos darbams atlikti reikalingo statybos leidimo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo. Šiuo atveju Suteikiančioji institucija privalės padengti pagrįstas Koncesininko turėtas tiesiogines išlaidas, susijusias su Koncesijos ruožo projektavimu (42.4.5 punktas);
10.7. Tuo atveju, jei Sutartis nutraukiama iki Koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, Suteikiančioji institucija turi pareigą atlyginti tik faktiškai Koncesininko patirtas statybos išlaidas iki Sutarties nutraukimo, ir atitinkamai perskaičiuojami finansiniai kaštai (42.4.6 punktas).
31. Koncesijos sutarties priede Nr. 3 „Koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“ numatyta, kad:
11.1. FK - finansiniai kaštai litais - 45 000 000 LTL - 32,33 % - Banko pateikto Pirminio Pasiūlymo projekto finansavimo kaštai, kas sudarytų 32,33 % dalį viso Pasiūlyme pateikto projekto vertės;
11.2. Pastaba. Suderinus su Banku kitokias finansavimo sąlygas finansinių kaštų dydis gali keistis, atitinkamai ir projekto projektavimo ir statybos, eksploatacijos ir priežiūros, bei finansinių kastų procentinės dalys gali keistis;
11.3. Kadangi Koncesininkas niekaip negali įtakoti būsimų transporto mazgo automobilių srautą t. y. daryti įtaką eismo organizavimui Kauno mieste, todėl turi būti užtikrintas, kad ir pravažiavus mažesniam automobilių skaičiui per metus, gautų minimalų laikotarpio koncesijos mokestį, kuris padengtų padarytus projektavimo ir statybos, eksploatacijos ir priežiūros, finansinius kaštus ir leistų tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti transporto mazgą. Tokiu atveju Koncesininkas prisiima riziką negauti planuotos pelno dalies – 2 406146,0 LTL - iš transporto mazgo projektavimo ir statybos bei 215 350,0 LTL - iš transporto mazgo eksploatavimo ir priežiūros;
11.4. Minimalų koncesijos mokesčio dydį per visą koncesijos eksploatacijos ir priežiūros laikotarpį - SIK (min), kurį koncesininkas turi gauti, kad padengtų visas išlaidas padarytas projektavimo ir statybos metu, padengti finansinius įsipareigojimus bankui ir galėtų tinkamai vykdyti koncesijos ruožo eksploataciją ir priežiūrą sudarys: SIK (min) = (80 204 856,0 - 2 406 146,0) + (13 978 310,0 - 215 350,0) + 45 000 000 = 136 561 670 LTL;
11.5. Analogiška tvarka Suteikiančioji institucija įsipareigoja kompensuoti Koncesininkui jo patirtus nuostolius dėl banko palūkanų pokyčių, Koncesininkui pateikiant reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kaip kito palūkanų bazė. Skaičiuojant finansinius kaštus (Fk) Pasiūlymo pateikimo metu buvo paimtas 12 mėnesių VILIBOR, kuris lygus 3,51 proc. Ši kintama palūkanų bazė: yra taip pat naudojama apskaičiuojant Finansinių kaštų kompensaciją. Pvz. per atsiskaitomą laikotarpį(praėjusius metus) kintanti palūkanų normos dalis padidėjo 0,3 %. Finansinių kaštų (Fk) kompensacija (Fkk) Koncesininkui turėtų būti : Fkk = (45 000 000 X 0,003) : 23 m. : 4 (ketvirčiai); Fkk- finansinių kaštų kompensacijos suma per ketvirtį būsimiems Koncesijos mokesčio laikotarpiams. Fkk perskaičiuojamas ir mokamas kas metus, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 31 dienos.
32. 2006 m. spalio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta:
12.1. Reikalavimo suma - iš Koncesijos sutarties kylantis piniginis Koncesininko reikalavimas į koncesijos mokesčio dalių SK (min) (tik 73.000.000,00 LTL dalis) ir FK (45.000.000,00 LTL) mokėjimą, t. y. Reikalavimo sumą sudaro 118.000.000,00 LTL (vienas šimtas aštuoniolika milijonų litų). Reikalavimo suma gali būti mažesnė, atsižvelgiant į Koncesijos sutarties 42 punkto nuostatas (1.5 punktas);
12.2. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Savivaldybė Koncesijos sutartimi įsipareigojo kompensuoti Koncesininkui jo patirtus nuostolius dėl banko palūkanų bazės pokyčių, šia Sutartimi Koncesininkas neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia Bankui Koncesijos sutartyje numatytą šią teisę reikalauti, kad Savivaldybė padengtų padidėjusios palūkanų bazės pokyčius, kurios pagrindu yra perskaičiuojamas SIK (ketvirtinis) (2.2 punktas);
12.3. Savivaldybė ir Koncesininkas, atsižvelgdami į Koncesijos sutarties 35.3, 37.1, 38. l ir 39.1.2 punktų nuostatas, įsipareigoja, kad Koncesijos mokesčio dalys: SK (min) (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) yra mokami Koncesininkui Koncesijos sutartyje nustatytais terminais, lėšas pervedant į Banko Kreditavimo sutartyje nurodytą sąskaitą, t. y. sąskaitą Nr. L T34 7044 0810 0000 1100, ir šios Koncesijos mokesčio dalys dėl bet kokių priežasčių negali būti įskaitytos, ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. Koncesijos mokesčio dalies Sk (projektavimo ir statybos kaštai) dalis gali būti Savivaldybės įskaityta Koncesijos sutarties 35.3 punkte nustatyta tvarka (2.4 punktas);
12.4. Savivaldybė besąlygiškai įsipareigoja tinkamai vykdyti Koncesijos sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus ir dėl bet kokių priežasčių nesustabdyti ir/ar nesumažinti ir/ar neįskaityti koncesijos mokesčio dalių SK (min) (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) mokėjimą Koncesininkui. Koncesijos mokesčio dalies Sk (projektavimo ir statybos kaštai) dalis gali būti Savivaldybės įskaityta Koncesijos sutarties 35.3 punkte nustatyta tvarka (3.1 punktas).
33. 2009 m. kovo 24 d. Trišaliame susitarime susitarta:
13.1. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė Koncesijos sutartimi įsipareigojo kompensuoti Koncesininkui jo koncesijos laikotarpiu patirtus nuostolius dėl banko palūkanų bazės pokyčių, Savivaldybė įsipareigoja, pagal Banko pateiktą pažymą, kurioje detaliai paskaičiuotas susidaręs faktinis finansinių kaštų skirtumas už praėjusius metus, lyginant su 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų dalimi, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. sumokėti šią finansinių kaštų kompensaciją už praėjusius metus <...> (1.1 punktas);
13.2. Jei pagal banko pateiktą pažymą, kurioje detaliai paskaičiuotas susidaręs faktinis finansinių kaštų skirtumas, lyginant su 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų dalimi gaunasi, kad Savivaldybei už praėjusius metus faktiškai reiktų mokėti mažiau, tai šia suma bus mažinami būsimų metų apskaičiuoti Koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių (1.4 punktas).
34. Taigi, įvertinus šalių sutartyse esančias sąlygas (sprendimo 30-33 punktai) dėl atsakovės įsipareigojimo mokėti Fk (finansinius kaštus), teismas sprendžia, kad sutarčių sąlygos yra pakankamai aiškios ir suprantamos, neleidžiančios daryti dviprasmiškų išvadų. Teismui nekelia abejonių, kad koncesijos sutartimi koncesijos laikotarpiui Fk (finansiniai kaštai) yra nustatyti fiksuota suma t. y. 45 mln. Lt, kuri aiškiai įvardinta tiek koncesijos sutarties priede Nr. 3, tiek reikalavimo perleidimo sutartyje. Jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti kitokią išvadą, sutarčių sąlygose nėra, nors šalys, esant jų tokiai valiai, galėjo įtraukti sąlygą, jog finansiniai kaštai skaičiuojami pagal faktą. Pastovi finansinių kaštų suma (141 655,87 Eur) kas ketvirtį ir buvo mokama visuomet iki koncesijos sutarties nutraukimo. Atsakovė neprašė šios, pastoviai mokamos, sumos paskaičiuoti pagal faktines finansinių kaštų išlaidas, o susidariusią permoką grąžinti.
35. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad po sutarties nutraukimo koncesijos sutartyje (42.4.2 punktas) numatyta, kad Fk turi būti skaičiuojami ir mokami pagal faktą, nes koncesijos sutarties 42.4.2 punkte kalbama apie kompensaciją. Atsakovė mato skirtumą tarp koncesijos mokesčio koncesijos sutarties vykdymo metu (nes reguliuoja sutarties 35 punktas) ir sutarties nutraukimo kompensacijos (nes reguliuoja sutarties 42.4 punktas). Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, nes tai, kad koncesijos sutarties 42.4 straipsnyje kalbama apie kompensaciją, niekaip neįtakoja finansinių kaštų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos. Koncesijos sutarties 42.4.2 punkte ir 42.4.3 punkte nenurodyta, kad turi būti kompensuojamos tik faktinės finansinės išlaidos, priešingai pasakyta, kad turi būti kompensuojamos „visos“ koncesininko finansavimo išlaidos bei, kad „Suteikiančioji institucija įsipareigoja, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti/kompensuoti Koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), taip kaip tai yra numatyta Sutartyje ir jos priede Nr. 3. Tokiu atveju taip pat galioja ir Sutarties nuostatos dėl finansinių kaštų perskaičiavimo, kaip tai yra numatyta Sutarties priede Nr. 3“. Taigi, darytina išvada, kad po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė turi mokėti Fk (finansinius kaštus) tokio paties dydžio ir tokia pat tvarka, kaip ir iki sutarties nutraukimo. Tokiu būdu ieškovės pagrįstai reikalauja priteisti 107 331,29 Eur finansinių kaštų dalyje, nes iš priklausančios sumokėti sumos (141 656,25 Eur) atsakovė sumokėjo tik 34 324,96 Eur sumą.
36. Pažymėtina, kad 2006 m. spalio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje (1.5 punktas) numatyta, jog banko turima reikalavimo suma (iš Koncesijos sutarties kylantis piniginis Koncesininko reikalavimas į koncesijos mokesčio dalių Sk (min) ir Fk mokėjimą) gali būti mažesnė, atsižvelgiant į Koncesijos sutarties 42 punkto nuostatas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų (pvz.: koncesijos sutarties 42.6 punkte numatyta, “jei Sutartis nutraukiama iki Koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, Suteikiančioji institucija turi pareigą atlyginti tik faktiškai Koncesininko patirtas statybos išlaidas iki Sutarties nutraukimo, ir atitinkamai perskaičiuojami finansiniai kaštai“), kurioms esant reikalavimo suma turėtų būti mažesnė.
37. Dėl permokos Fk (finansinių kaštų dalyje). Atsakovė nurodo, kad Fk dalyje yra susidariusi 3 683 914 Eur permoka mokant palūkanas, kuri nebuvo panaudota, todėl turi būti priteista atsakovei arba palaipsniui mažinamas mokamas koncesijos mokestis. Ieškovės nurodo, kad permoka neegzistuoja, o jeigu tokia ir būtų, ji galėtų būti panaudojama tik koncesininko nuostoliams, patirtiems dėl palūkanų bazės pokyčių, padengti (kaip numatyta trišalio susitarimo 1.4 punkte). Teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas dėl permokos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes kaip pagrįstai nurodo ieškovės, atsakovės nurodoma permoka, pagal šalių trišalį susitarimą (1.4 punktas), gali būti tik mažinami būsimų metų apskaičiuoti Koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių, jeigu tokie būtų (nagrinėjamu momentu jų nėra). Šalių susitarimuose nėra numatyta, kad nepanaudojus permokos Fk nuostoliams dengti, ši permoka turės būti grąžinta atsakovei, t. y. atsakovė turi teisę reikalauti šios permokos grąžinimo.
38. Dėl Sk (min.) (minimalių projektavimo ir statybos kaštų). Šioje dalyje nėra ginčo, kad ieškovei (bankui) priklausanti kas ketvirtį gauti iš atsakovės Sk (min.) dalis yra 232 216,87 Eur. Tačiau atsakovė sumokėjo tik 139 239,03 Eur, o likusios dalies (92 977,84 Eur) nesumokėjo, nurodydama, kad 84 882,81 Eur (Fk permokos dalis) jau yra sumokėta, o 6 657,93 Eur (baudos dalyje), 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje) atliko įskaitymą. Teismas sprendžia, kad ieškovių reikalavimas dėl 92 977,84 Eur priteisimo yra pagrįstas, nes:
18.1. nustatyta, kad atsakovė neturi teisės reikalauti Fk dalyje permokos (84 882,81 Eur) grąžinimo, todėl šia permoka negali būti mažinami Sk (min.) dalies mokėjimai. Šiuo atveju pažymėtina, kad netgi pripažinus atsakovės teisę į permokos gavimą, nebūtų pagrindo šia permoka mažinti Sk (min.) dalį, nes trišaliame susitarime numatyta tikslinė tokios permokos panaudojimo paskirtis - šia suma bus mažinami būsimų metų apskaičiuoti Koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių (1.4 punktas);
18.2. pagal koncesijos sutarties 42.4.4 punktą kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai vieno milijono litų baudą kuri šalių susitarimu laikoma nukentėjusios šalies minimaliais, pagrįstais ir protingais nuostoliais, patirtais dėl šios Sutarties nutraukimo. Taigi, atsakovės teisė reikalauti sumokėti baudą gali būti nukreipta tik į koncesijos sutarties šalį (į kaltąją šalį dėl sutarties nutraukimo), t. y. koncesininką, bet ne į banką. Šiuo atveju, Sk (min.) dalyje reikalavimo teisė priklauso bankui, t. y. ginčas yra dėl bankui priklausančios dalies, o atsakovės reikalavimas dėl baudos gali būti nukreiptas tik į koncesininką, todėl nėra priešpriešinių reikalavimų, dėl ko įskaitymas negalimas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis);
18.3. pagal koncesijos sutarties 42.4.2 punktą numatyta, kad „<...> Suteikiančioji institucija sumokės per laikotarpį, kurį Koncesininkui būtų mokamas Koncesijos mokestis, jei ši Sutartis nebūtų nutraukta, Koncesininkui minimalų suminio Koncesijos mokesčio (SIK minim) dalį, kurią sudaro Koncesininko turėtos projektavimo ir statybos darbų išlaidos (Sk) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį), bei kompensuos visas Koncesininko finansavimo išlaidas (Fk) bei patirtas eksploatacines ir priežiūros išlaidas (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki Sutarties nutraukimo“. Taigi, sutarties nutraukimo atveju yra numatyta, jog atsakovė privalo sumokėti (sumokės) koncesininkui Sk (min.) ir šiuo atveju nėra numatyta galimybė atlikti įskaitymus (nėra nuorodų į koncesijos sutarties 35.3 punktą);
18.4. vertinant koncesijos sutarties 35.3 punkto sąlygas – „šalys susitaria, kad minimalaus Koncesijos mokesčio dalys: Sk (projektavimo ir statybos kaštai) ir Fk (finansiniai kaštai) yra mokami Sutartyje nustatyta tvarka ir šios Koncesijos mokesčio dalys negali būti įskaitytos, ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. T. y. šalys susitaria, kad Suteikiančioji institucija gali įskaityti Koncesijos mokesčio dalį Ek (eksploataciniai ir priežiūros kaštai) ir ne daugiau kaip 10 proc. Sk (projektavimo ir statybos kaštų) dalies“ – pirmiausia pažymėtina, kad jos taikytinos koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne po sutarties nutraukimo, antra, jose numatytas 10 proc. Sk dalies įskaitymas, bet ne Sk (min.) dalies įskaitymas, kas turėtų reikšti, jog galimas įskaitymas Sk dalyje, kuri viršija Sk (mim.) dalį, tačiau ne daugiau kaip 10 proc. apimtyje;
18.5. nesilaikyta įskaitymo tvarkos, nes atsakovė nepateikė jokio pranešimo kitai šaliai apie įskaitymo (6 657,93 Eur (baudos dalyje) ir 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje)) atlikimą (CK 6.131 straipsnio 1-2 dalys).
39. Atsižvelgiant į sprendimo 38 punkte nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovių reikalavimas priteisti 92 977,84 Eur Sk (min.) dalyje yra tenkintinas, tuo pačiu tenkinant ir ieškovių reikalavimą - pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą 84 882,81 Eur (Fk permokos dalyje), 6 657,93 Eur (baudos dalyje) ir 1 437,10 Eur (Ek pelno dalyje). Nors atsakovė teigia, kad Sk (min.) mokėjimo sumažinimas 84 882,81 Eur (Fk permokos dalimi), nelaikytinas įskaitymu, nes tai iš anksto sumokėta suma. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, nes atsakovė iš esmės reikalauja Fk permokos grąžinimo ir šia permoka sumažina (įskaito) ieškovei (bankui) mokėtiną Sk (min.) sumą (net ne Fk sumą sumažina), todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini įskaitymu.
40. Atsižvelgiant į tarp ieškovių sudarytą 2021 m. rugsėjo 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido savo reikalavimą (114 469,96 Eur sumoje) į šioje byloje priteistinas sumas, teismas sprendžia, kad šalių prašomos iš atsakovės priteistinos sumos yra teisingos, t. y. ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ – 114 469,96 Eur, o ieškovei AB SEB bankas – 85 839,17 Eur.
41. Pripažinus, kad ieškovių reikalavimai dėl įsiskolinimų priteisimo yra pagrįsti, iš atsakovės priteistinos palūkanos už uždelstą atsiskaityti laiką (koncesijos sutarties 37.3 punktas), t. y. ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ priteistina 606,69 Eur palūkanų, o ieškovei AB SEB bankas priteistina 557,75 Eur palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl palūkanų dydžio ginčo nėra.
42. Taip pat iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2022 m. sausio 3 d. priėmė ieškovių patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė AB SEB bankas padidino savo ieškinio reikalavimą 8 240,74 Eur (8 095,03 Eur + 145,71 Eur palūkanos iki ieškinio pateikimo) suma, procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, išskirtinos į dvi dalis, t. y. skaičiuojant už sumą (78 156,18 Eur) iki ieškinio reikalavimo padidinimo ir už sumą (8 240,74 Eur), kuria buvo ieškinio reikalavimas padidintas.
43. Dėl ieškovės AB SEB bankas prevencinio ieškinio. Ieškovė prašo - įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją visą laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 (toliau – koncesijos sutartis) nebūtų nutraukta, tinkamai vykdyti šią koncesijos sutartį, kiekvienų metų ketvirtį Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokant į ieškovo AB SEB banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaštai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur.
44. CK 6.255 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog esant realiam pavojui, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. CK 6.255 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022).
46. Tam, kad galėtų būti taikomas prevencinio ieškinio institutas turi būti nustatytos tam tikros įstatyme numatytos sąlygos. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę laiku ir tinkamai vykdyti koncesijos sutartį, tačiau toks ieškovės siekis neatitinka prevencinio ieškinio tikslų ir paskirties bei prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (nėra siekio apginti daiktines teises). Ieškovė siekia ne uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, o priešingai įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus (mokėti tam tikras sumas pagal sutartį). Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio paskirtis ir tikslas nėra užtikrinimas tinkamo sutarčių vykdymo. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovės prevencinis ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. Ieškovė AB SEB bankas prašo priteisti iš atsakovės 11 666,97 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 2 797 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ prašo priteisti iš atsakovės 9 413,32 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš ieškovių 33 996,20 Eur išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas.
49. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
50. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).
51. Kaip matyti šalys prašo priteisti itin dideles bylinėjimosi išlaidų sumas, todėl teismas turi įvertinti prašomų priteisti sumų pagrįstumą.
52. Ieškovė AB SEB bankas prašo priteisti iš atsakovės 11 666,97 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 2 797 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Vertindamas 11 666,97 Eur išlaidų pagrįstumą, teismas remiasi ieškovės pateiktu šių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, kuris yra išsamus, aiškus ir suprantamas (kaip ir turėtų būti pateiktas), priešingai, negu kitų šalių pateikti tokių išlaidų pagrindimai. Tačiau teismas, įvertinęs šių išlaidų pagrindimą, sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos tik 5 343,60 Eur išlaidos, nes: 1) išlaidos už ieškinio parengimą (kurios šiuo atveju yra maksimalios – 3 810,50 Eur) apima ir advokato paslaugas dėl konsultacijų rengiant ieškinį; ieškovė nepagrįstai jas dvigubina; 2) išlaidos už procesinius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti atlyginamos, kadangi tokie prašymai buvo nepagrįsti (atmesti); 3) išlaidos už susipažinimą su atsiliepimais, tolesnes konsultacijas laikytinos pagrįstomis 500 Eur sumoje (su PVM); 4) išlaidos už patikslinto ieškinio parengimą (376,46 Eur su PVM) laikytinos pagrįstomis; 5) išlaidos ,susijusios su rašytinių paaiškinimų parengimu, negali būti atlyginamos, kadangi nebuvo jokio poreikio jų teikti, byla vyko žodinio proceso tvarka, todėl visus papildomus paaiškinimus ieškovų atstovai turėjo teisę (ir pateikė) posėdžio metu. Nors šalys turi teisę duoti paaiškinimus raštu, šiuo atveju, toks rašytinių paaiškinimų teikimas vertintinas, kaip nepagrįstas kliento išlaidų didinimas; 6) išlaidos teismo posėdžio pasirengimui laikytinos pagrįstomis 500 Eur sumoje (su PVM); 7) išlaidos už 1 val. atstovavimą teismo posėdyje laikytinos pagrįstomis tik 156,64 Eur sumoje, nes tokios yra maksimalios pagal rekomendacijas.
53. Sumokėto žyminio mokesčio dalyje, ieškovės pagrįstomis laikytinos 2 684 Eur bylinėjimosi išlaidos, nes prevencinis ieškinys (75 Eur žyminis mokestis) ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (38 Eur žyminis mokestis) atmesti.
54. Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ prašo priteisti iš atsakovės 9 413,32 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Vertindamas 9 413,32 Eur išlaidų pagrįstumą, teismas remiasi ieškovės pateiktu šių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (2021 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra), kuris nėra pakankamai išsamus ir aiškus (neaišku kada buvo teikiamos paslaugos, paslaugos dubliuojasi ir pan.). Įvertinęs šių išlaidų pagrindimą, teismas sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos tik 3 510,96 Eur išlaidos, nes: 1) išlaidos už dokumentų analizę, koregavimą (1 016,40 Eur (su PVM)) ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 887,60 Eur (su PVM)), laikytinos pagrįstomis ir pakankamomis (protingomis), nes jos neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių išlaidų už atsiliepimo parengimą; kitos išlaidos iki atsiliepimo į ieškinį parengimą (ieškinio projekto peržiūra ir analizė, susitikimas su SEB atstovais ir pan.) laikytinos nepagrįstomis, patenkančiomis į atsiliepimo parengimo išlaidų apimtį; 2) išlaidos, susijusios su dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, negali būti atlyginamos, kadangi prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįsti (atmesti); 3) išlaidos, susijusias su patikslinto ieškinio parengimu laikytinos pagrįstomis 606,96 Eur sumoje, nes tai yra maksimali suma už tokio dokumento parengimą (1 517,40 Eur x 0,4); 4) išlaidos ,susijusios su rašytinių paaiškinimų parengimu, negali būti atlyginamos, kadangi nebuvo jokio poreikio jų teikti, byla vyko žodinio proceso tvarka, todėl visus papildomus paaiškinimus ieškovų atstovai turėjo teisę (ir pateikė) posėdžio metu. Nors šalys turi teisę duoti paaiškinimus raštu, šiuo atveju, toks rašytinių paaiškinimų teikimas vertintinas, kaip nepagrįstas kliento išlaidų didinimas.
55. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš ieškovių 33 996,20 Eur išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas. Vertindamas 33 996,20 Eur išlaidų pagrįstumą, teismas remiasi ieškovės pateiktu šių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (pateikta teismui 2022 m. vasario 23 d. dok. Nr. 5125). Įvertinęs šių išlaidų pagrindimą, teismas sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos tik 8 399,14 Eur išlaidos, nes: 1) išlaidos, susijusios su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui parengti, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo, prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimu, laikytinos protingomis ir pagrįstomis, neviršijančios rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių; 2) išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį rengimu (9 128,20 Eur) akivaizdžiai neprotingos, viršijančios rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl pagrįstomis laikytinos (atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir reikalingas advokato darbo ir laiko sąnaudas) 3 793,50 Eur dydžio (t. y. maksimalios pagal rekomendacijas); 3) išlaidos, susijusios su rašytinių paaiškinimų teikimu taikytinos nepagrįstomis analogiškais argumentais, kaip ir ieškovių tokios išlaidos; 4) išlaidos, susijusios su priešieškinio rengimu, negali būti atlyginamos, nes priešieškinis yra atmestinas; 5) išlaidos susijusios su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į ieškovės atskirąjį, laikytinos pagrįstomis atitinkamai 606,96 Eur ir 626,56 Eur sumose (ne 1 645,60 Eur sumose kaip prašo atsakovė), nes tokios sumos yra maksimalios pagal rekomendacijas (sumos skiriasi priklausomai nuo to, kada buvo parengtas procesinis dokumentas); 6) išlaidos, susijusios su pasirengimais teismo posėdžiams (atsakovė nurodo, kad rengėsi 3 kartus), laikytinos protingomis ir pakankamomis 1 500 Eur sumoje (po 500 Eur kiekvienam posėdžiui, kaip ir ieškovės atžvilgiu), o išlaidos viršijančios šią sumą (atsakovė nurodo patyrusi 6 669,52 Eur tokių išlaidų), laikytinos akivaizdžiai neprotingomis, nesąžiningomis, neatitinkančiomis advokato darbo ir laiko sąnaudų; 7) išlaidos, susijusios su susipažinimu su patikslintu ieškiniu (677,60 Eur), laikytinos nepagrįstomis, nes jas apima pasiruošimo teismo posėdžiui išlaidos; 8) išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose, už kuriuos atsakovė prašo priteisi šias išlaidas (už tris teismo posėdžius, t. y. 2021-11-15, 2021-12-15 ir 2021-02-23), laikytinos pagrįstomis 952,52 Eur sumoje, nes pirmieji du posėdžiai vyko po 1 val. laiko, o trečiasis vyko 4 val. (kai 1 val. maksimali suma – 156,64 Eur arba 159,81 Eur, priklausomai nuo datos).
56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ieškinys didžiąja dalimi patenkintas (atmestas tik prevencinis ieškinys), o atsakovės priešieškinis atmestinas, teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 80 proc., todėl iš atsakovės ieškovei AB SEB bankas, išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, priteistina 4 274,88 Eur (5 343,60 Eur x 80 proc.), ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ - 2 808,77 Eur (3 510,96 Eur x 80 proc.), o iš ieškovių atsakovei priteistina 1 679,83 Eur (8 399,14 Eur x 20 proc.; po 839,92 Eur). Atlikus šių priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei AB SEB bankas priteistina 3 434,96 Eur (4 274,88 – 839,92 Eur), ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ – 1 968,85 Eur (2 808,77 Eur – 839,92 Eur).
57. Taip pat iš atsakovės ieškovei AB SEB bankas priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis patenkintų reikalavimų dalyje, t. y. 2 684 Eur. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei AB SEB bankas viso priteistina 6 118,96 Eur (3 434,96 Eur + 2 684 Eur).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovių akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį atmesti.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą 84 882,81 Eur Fk (finansinių kaštų) permokos dalimi, 6 657,93 Eur baudos dalimi ir 1 437,10 Eur Ek (ekonominių kaštų) pelno dalimi.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“, j. a. k. 304223950, 114 469,96 Eur (vieno šimto keturiolikos tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 96 ct) dydžio įsiskolinimą, 606,69 Eur (šešių šimtų šešių eurų 69 ct) dydžio palūkanas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (115 076,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, ieškovei AB SEB bankas, j. a. k. 112021238, 85 839,17 Eur (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt devynių eurų 17 ct) dydžio įsiskolinimą, 557,75 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 75 ct) dydžio palūkanas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78 156,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 240,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“, j. a. k. 304223950, 1 968,85 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, ieškovei AB SEB bankas, j. a. k. 112021238, 6 118,96 Eur (šešis tūkstančius šimtą aštuoniolika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas