Civilinė byla Nr.
2-0476-362/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 116.1; 125.7
(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. sausio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto
apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius
Sekretoriaujant S.
Batulevičienei,
Dalyvaujant ieškovo
UAB „Transporto Marisa“ atstovams E. S. ir M.
K.,
atsakovui A. S.,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs
bylą,
N u s t a t ė :
į Šiaulių miesto apylinkės teismą
2009 01 07 priimtu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovas UAB „Transporto
Marisa“, prašydami priteisti iš atsakovo A. S. 2471,92 Lt
žalos atlyginimo, kadangi jis negrąžino į kasą duoto ir neišleisto avanso
komandiruotės išlaidoms. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo
paskelbimo būdu, atsiliepimo negauta, ir 2009 08 03 buvo priimtas sprendimas už
akių. 2009 08 31 gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo, ir 2009 09 23 bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas. 2009
12 14 ieškinio pareiškimas buvo patikslintas. Gautu atsiliepimu atsakovas
ieškinio pareiškimo nepripažįsta.
Teismo posėdžio
metu ieškovo UAB „Transporto Marisa“ atstovai parodė, jog atsakovas pas juos
dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jam į komandiruotę buvo duodamos avansu
kelionės išlaidos, užsienio valiuta, grįžus iš komandiruotės vairuotojas turi
atsiskaityti dėl patirtų išlaidų, o išmokėtos avansu išlaidos, jei jos
nepanaudotos, perkeliamos kitai komandiruotei. Kadangi išlaidoms skiriamos
piniginės lėšos buvo mokamos įvairia valiuta, perkėlus kitai komandiruotei jos
ne visada galima panaudoti, tad atsakovas negrąžino įmonei 2,9 Didžiosios
Britanijos svarų sterlingų, 57 Lenkijos zlotus ir 90 eurų. Dalis valiutos, viso
60 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 30 Lenkijos zlotų gražinta buvo. Be
to, ieškovui buvo išmokėtos sumos – dienpinigiai, kurios viršijo priskaičiuotus
dienpinigius, viso išmokėta 1241,93 Lt. Nurodoma, jog didesnės nei
priskaičiuota dienpinigių sumos buvo mokomos įmonės direktoriaus nurodymu.
Nurodo, jog įmonėje, grįžus iš reiso, vairuotojai turėjo atsiskaityti,
pateikdami pirkimo čekius, nurodydami atliktus darbus, pagal tai buvo
sutikrinama, pildomas kelionės lapas, įsakymu priskaičiuojami dienpinigiai.
Nepanaudotos sumos perkeliamos kitai komandiruotei. Skola susidarė iš permokėtų
dienpinigių, nepanaudoto ir negrąžinto avanso. Tokiu būdu, įmonei padaryta
nuostoliai, viso 2471,92 Lt, prašoma juos priteisti. Taip pat prašoma priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad
dienpinigiai buvo mokami ne avansu, o grįžus iš komandiruotės. Iš darbo išėjo,
nes buvo nesutarimai su valdžia, jam buvo pasiūlyta išeiti, jis ir išėjo.
Išeinant direktorius nurodė, kiek reikia gražinti užsienio valiutos, kuri buvo
išduota komandiruotės išlaidoms ir nepanaudota. Rašymo sumokėti daugiau nei
priklauso, jis rašęs nėra, buvo susitarimas, jog bus mokoma daugiau, nei
priskaičiuojama. Atsiskaitymo su juo kaip ir nebuvo, vis nepavykdavo susitikti direktoriaus.
Apie tai, jog jis įmonei yra skolingas, jam buvo pranešta tik 2008 09 10, o iš
darbo jis išėjo 2008 01 02.. Mano, jog ieškinio pareiškimas neįrodytas, tad
prašo jį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas..
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarp
ieškovo ir atsakovo 2007 05 04 buvo sudaryta darbo sutartis, šioje sutartyje
dienpinigių dydis nustatomas kaip „ne mažesnis, kaip 50 procentų sumos,
apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3, 9
p.“, ieškovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatęs, jog išduoti
avansai išlaidomis, jei jie nepanaudoti, perkeliami kitai komandiruotei, o
nepanaudotas avanso likutis, išeinant iš darbo, grąžinamas į įmonės kasą,
atsakovo prašymas atleisti iš darbo pateiktas 2008 01 02, ir tą pačią dieną
priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, joje nėra nurodyta, jog
darbuotojas negrąžino materialinių ar kitų vertybių, teismui pateiktos
lentelės, kuriose nurodomos permokos ir negrąžintos sumos, pagal pateiktus įsakymus
dėl komandiruočių, dienpinigiai buvo skaičiuojami, grįžus iš komandiruotės,
pinigai komandiruotės išlaidoms buvo išmokomi iki komandiruotės, įsakymuose
nurodoma, jog avansas komandiruotei neišmokomas. Pirminių dokumentų,
pagrindžiančių išlaidas, nepateikta, pateikiami automobilio kelionės lapai ir
vairuotojo atsiskaitymai, atsakovo nepasirašyti.
Sprendžiant dėl
padarytos žalos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos
Civilinio Kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus
neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.247 str. numato,
jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.248 str. numato, jog civilinė
atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. Lietuvos
Respublikos Civilinio Kodekso 6.253 str. numato, jog asmuo gali būti dalinai
atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo
veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą. Lietuvos Respublikos Civilinio
Kodekso 6.282 str. numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį,
atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus
atvejus, kai žala padaryta tyčia. Lietuvos Respublikos darbo Kodekso 246 str.
kelia tuos pačius reikalavimus, sprendžiant dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo.
Teismo
sprendimas laikomas pagrįstu, jei teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta
tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės
bylai aplinkybes. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina
šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie
įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių
aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam
nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame
procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nėra nustatyta, kad teismas
gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų
egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas
gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau
visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą
faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas,
t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje
esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje
esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, civilinė byla
Nr. 3K-3-220/2006). Pažymėtina, jog šiuo atveju būtent ieškovui tenka
pareiga įrodyti žalos atsiradimą, bei pagrįsti, kokiais veiksmais atsakovas jam
šią žalą sukėlė.
Byloje nustatyta, jog vairuotojams, tame tarpe ir
atsakovui, avansai prieš komandiruotę mokami nebuvo, tai patvirtina ir byloje
esantys įsakymai dėl komandiruočių. Vairuotojams, vykstantiems į komandiruotę,
būdavo išmokomos tam tikros pinigų sumos komandiruotės išlaidoms, dėl kurių panaudojimo
jie grįžę turėjo atsiskaityti, pateikdami išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Nepatvirtinus išlaidų, išduotos sumos pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)privalėjo
būti perkeltos kitai komandiruotei. Iš pateiktų dokumentų bei ieškovo
paaiškinimų matyti, kad ši tvarka įmonėje buvo taikoma, nepanaudotos lėšos
užsienio valiuta būdavo perkeliamos kitai komandiruotei, tačiau tik ta pačia
valiuta. Taip pat turėjo būti perkeliamos ir išlaidos litais. Teismui nėra
pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų nuslėpęs dalį išlaidų, klastojęs išlaidas
patvirtinančius dokumentus ar atlikęs kitus veiksmus, kuriais būtų siekęs
naudos sau įmonės sąskaita.
Teismui pateikti įrodymai, jog dienpinigiai už
komandiruotes būdavo skaičiuojami, grįžus vairuotojui iš komandiruotės, jų
dydis nustatomas įsakymu, tačiau pateikti įrodymai, jog atsakovui buvo išmokėta
darbdavio iniciatyva didesni nei paskaičiuota dienpinigiai. Jog dienpinigiai
išmokėti didesni nei priskaičiuota paties darbdavio iniciatyva, teismas
grindžia atsakovo paaiškinimais, ieškovo parodymais, kuriais jis nurodo, jog
nurodymą išmokėti didesnius dienpinigius davė įmonės direktorius. Teismui
nepateikta duomenų, jog šie dienpinigiai būtų išmokomi atsakovo prašymu ar jų
mokėjimas būtų susijęs su kokiais tai atsakovo veiksmais.
Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 str. numato,
jog darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju visiškai jo atleidimo dieną.
Atsakovas nurodo, jog dalį jam išmokėtos sumos valiuta jis grąžino savo
atleidimo iš darbo dieną, grąžintinos sumos dydį nurodė pats ieškovas – tuo
metu ėjęs direktoriaus pareigas S. K., bei tą pačią dieną
priimtas įsakymas sudengti paskaičiuotą atlyginimą su komandiruotpinigių
permoka. Pasirašant įsakymą dėl atleidimo, darbuotojui nebuvo nurodyta, jog jis
yra negrąžinęs kokių tai materialinių ar kitų vertybių.
Ieškovas nurodo, jog sutinkamai su Lietuvos
Respublikos Darbo Kodekso 224 str. 2 d., darbuotojas privalo padengti
neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės
komandiruotės atveju. Pažymėtina, jog ši teisės norma reglamentuoja išskaitas
iš darbuotojo atlyginimo, bet ne žalos atlyginimo ginčą teisme. Be to,
atkreiptinas dėmesys, jog prašoma priteisti suma, 2471,92 Lt dalimi yra ne
avansu pateiktos piniginės lėšos, skirtos apmokėti komandiruotės išlaidoms, bet
po komandiruotės paskaičiuoti ir darbdavio iniciatyva didesni nei paskaičiuota
išmokėti dienpinigiai.
Pažymėtina, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos
Darbo Kodekso 220 str., darbuotojams mokami, esant jiems tarnybinėje
komandiruotėje, dienpinigiai, bei kompensuojamos su komandiruote susijusios
išlaidos. Pažymėtina, jog įstatymai leidžia darbdaviui sumokėti ir išlaidas
patvirtinančiais dokumentais nepagrįstas išlaidas, bei mokėti didesnę nei
paskaičiuojama dienpinigių sumą.
Tokiu būdu, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas A. S. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, ar
neįvykdė sutartyje numatytos pareigos (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso
6.246 str.). Pažymėtina, jog, parašius pareiškimą atleisti jį iš darbo, A. S. ėmėsi veiksmų, kuriais siekė atsiskaityti su darbdaviu,
ir būtent darbdavio nurodymu jis gražino paties darbdavio nurodytą sumą
užsienio valiuta. Nėra atsakovui A. S. ir pareigos grąžinti
be pagrindo įgytą turtą ( Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.237 str.), kadangi
visas išmokas jis gavo iš darbdavio, gauti pinigai – išlaidos komandiruotėms
patvirtintos buhalteriniais dokumentais, reikalavimų grąžinti didesnę sumą nei
gražino A. S. jam, atsiskaitymo su darbdaviu dieną,
pateikta nebuvo. Dienpinigiai buvo permokėti paties darbdavio nurodymu.
Nenustačius atsakovo A. S. veikoje
neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų, nesant jo kaltės, ir tuo pačiu nesant
priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo, teismas laiko neįrodytu,
jog būtent A. S. veikimu ar neveikimu padarė žalą. Teismas,
siekdamas išsiaiškinti šį ginčą, siūlė ieškovui kviesti liudytoju tuo metu
dirbusį įmonės direktoriumi S. K., tačiau ieškovas jo
liudytoju kviesti nepageidavo, nurodydamas, kad šiuo metu jis yra išvykęs į
užsienį, į komandiruotę, ten bus ilgai. Tokiu būdu, įvertinus, jog didesni nei
paskaičiuota dienpinigiai buvo išmokėti paties darbdavio iniciatyva, už
komandiruotės išlaidas atsakovas atsiskaitydavo laiku, pateikdavo visus
dokumentus, tačiau pats darbdavys nurodė, kiek jis liko skolingas darbo
sutarties nutraukimo momentu, tiek ir buvo įnešta į darbovietės kasą, teismas
laiko, jog ieškovas neįrodė, jog darbuotojas padarė savo neteisėtais veiksmais
jam nuostolius, tad ieškinio pareiškimas atmestinas.
Atmetus pareikštą ieškinį,
atsakovo turėtos teismo išlaidas priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str.). Viso
teismui pateikta įrodymų, jog atsakovas turėjo 1850 Lt išlaidų gynėjo pagalbai,
bei 331,46 Lt sumokėta kelionės išlaidų. Ieškovai nurodo, jog mano, kad
bylinėjimosi išlaidos, skirtos advokatui, yra per didelės, kelionės išlaidų
neginčija. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo
ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijas dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus pateiktą byloje atsiliepimą
į ieškinio pareiškimą, dalyvautą laiką teismo posėdžių metu, kitus paruoštus
dokumentus, bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžiamų
teisinių klausimų naujumą, ieškinio sumų dydžio pakeitimą paskutiniame teismo
posėdyje, išlaidos gynėjo pagalbai nelaikytinos per didelėmis.
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., 430 str. teismas
N u s p r e n d ė
:
Ieškinio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš
ieškovo UAB „Transporto Marisa“, į.k. 150164373, buv. Santaikos 26, Alytus,
vykdomosios veikos adresas naujoji 140, Alytus, a.s. (duomenys
neskelbtini), AB bankas „Vilniaus bankas“ Alytaus filialas, b.k. 70400,
atsakovui A. S., a.k. (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),
paskutinis praneštas adresas (duomenys neskelbtini),
bylinėjimosi išlaidas, 1850 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt) Lt
už advokato pagalbą, 331,46 (trys šimtai trisdešimt vienas Lt 46 ct) Lt kelionės
išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB
„Transporto Marisa“, į.k. 150164373, buv. Santaikos 26, Alytus, vykdomosios
veikos adresas naujoji 140, Alytus, a.s. (duomenys
neskelbtini), AB bankas „Vilniaus bankas“ Alytaus filialas, b.k. 70400, teismo
išlaidų valstybei 27,44 (dvidešimt septyni Lt 44 ct) Lt už procesinių dokumentų
įteikimą.
Sprendimas per 30
dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto
apylinkės teismą.
Teisėjas A.
Martinavičius