Civilinė byla Nr. e2A-526-921/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20243-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.9.1.; 2.6.1.4.; 2.1.5.1.2.8.; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bendrijos „LIEPINĖ“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrijos „LIEPINĖ“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bendrija „LIEPINĖ“ (toliau – ir ieškovė arba bendrija) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. B. (toliau – ir atsakovė) 880,74 Eur skolą, 1 931,69 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nemoka privalomų mokėjimų už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų administravimą, priežiūrą ir naudojimą, nors faktiškai šiais inžineriniais tinklais naudojasi. Pažymėjo, kad bendrija valdo, naudoja ir prižiūri lauko vandentiekio tinklą, savitakinių buitinių nuotekų tinklą, slėginių nuotekų tinklą su pakėlimo siurbline, buitinių nuotekų tinklą, laikinus vietinės reikšmės kelius, įrengtus nurodytoje teritorijoje. Minėti objektai Nekilnojamojo turto registre kaip bendrijos nuosavybė bylos iškėlimo teisme metu įregistruoti nebuvo, tačiau jie pastatyti bendrijos iniciatyva. Inžineriniai tinklai naudojami bendrijos reikmėms, tenkina gyventojų poreikius tinklų aptarnaujamose gatvėse. Bendrijos nariai ir faktiškai tinklais besinaudojantys asmenys privalo prisidėti prie šių inžinerinių tinklų priežiūros, remonto ir atnaujinimo. Atsakovė 2011 m. lapkričio 3 d. įgijo ¼ dalį žemės sklypo ir ½ dalį buto, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įsigijimo momentu atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas buvo prijungtas prie bendrijos inžinerinių tinklų, šiais tinklais atsakovė faktiškai naudojosi. Atsakovė bendrijos nare tapo nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. 2015 m. vasario 9 d. atsakovė pateikė prašymą nuo 2015 m. vasario 15 d. nutraukti narystę bendrijoje. Atsakovei siuntė raginimus, nurodant, kad ji privalo mokėti bendrijos nustatytus mokesčius, tačiau raginimus atsakovė ignoravo, savo prievolės mokėti mokesčius nepripažino. Skola iš atsakovės priteistina, kadangi ji susijusi su bendrijos infrastruktūros, kuria naudojasi ir atsakovė, išlaikymu bei priežiūra. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovės nuomone, ji nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrijos nare buvo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. vasario 15 d., o tuo metu, kai nebuvo bendrijos nare, mokesčių mokėti bendrijai ji neprivalėjo. Atsakovė 2011 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ¼ dalį žemės sklypo ir ½ dalį buto, esančio dvibučiame gyvenamajame name. Atsakovė nežino prie kokių ieškovės nurodomų inžinierinių tinklų prijungtas namas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas. Kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) nuostatas, ieškovė turi nurodyti, kokie inžineriniai tinklai priklauso atsakovei, kokia jos nuosavybės teisės ir pareigų apimtis, turi pateikti įrodymus, kiek žemės sklypų savininkų naudojasi nurodytais inžineriniais tinklais, kaip jie naudojasi inžineriniais tinklais, siekiant nustatyti savininkų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sprendimai rinkti mokesčius turi būti priimami ne bendrijos narių susirinkime, o visų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirikime. Tik tokiu atveju sprendimas rinkti mokesčius būtų privalomas asmenims, nesantiems bendrijos nariais. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 5 procentų dydžio palūkanas per mėnesį, dėl tokio palūkanų dydžio nebuvo atskiro susitarimo, todėl turėtų būti skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos. Be to, palūkanas ieškovė paskaičiavo ne nuo tos skolos sumos, kurią prašo priteisti ieškiniu. Ieškovė niekada nenurodė atsakovei, kaip ir už ką atsakovei paskaičiuota skola. Atsižvelgiant į neteisėtą ieškovės mokesčių rinkimą, nėra pagrindo palūkanų skaičiavimui. Atsakovė sutiko mokėti išlaidas, skirtas inžinerinių tinklų remontui ir priežiūrai, tačiau atsakovei tie mokesčiai turi būti skaičiuojami dalinant bendrą išlaidų sumą iš sklypų, kurie naudojasi siurbline, skaičiaus ir dalinant iš keturių, nes atsakovei priklauso tik ¼ dalis žemės sklypo. Abonentinio mokesčio atsakovė mokėti nesutinka, nes tokio mokesčio rinkimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Mokestis, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvardijamas, jei jis renkamas nenurodžius konkretaus tikslo, susijusio su bendrosios nuosavybės išlaikymu ar bendraturčiams teikiamomis paslaugomis, yra renkamas be pagrindo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, jei teismas nuspręstų, kad atsakovės pareiga mokėti ieškovei mokesčius kyla iš jos kaip inžinerinių tinklų bendraturtės pareigų. Taip pat ieškinio senaties terminą taikyti ir reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 159,91 Eur skolą, 11,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (171,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad bendro naudojimo objektai sukurti bendrijos narių lėšomis, prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais yra prisidėjusi ir ankstesnė atsakovės nekilnojamojo turto savininkė. Bendrijos narių lėšomis sukurti bendro naudojimo objektai yra skirti atsakovės ir kitų savininkų ir kartu su jais gyvenančių šeimos narių poreikiams tenkinti. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog atsakovė yra (ar skolos skaičiavimo laikotarpiu buvo) bendrojo naudojimo objektų bendraturtė. Kadangi atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (ar priklausė skolos susidarymo laikotarpiu) bendrojo naudojimo objektai, todėl, teismo vertinimu, ginčo santykiai pateko į DGNSBĮ reglamentavimo sritį.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo, taip pat lėšų kaupimo ir kt. Nustatė, jog atitinkami įmokų dydžiai nustatyti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose. Teismas sprendė, kad nebuvo ginčo dėl sumų, atsakovei priskaičiuotų iki 2015 m. sausio 1 d. Atsakovė bendrijos nare tapo 2014 m. rugsėjo 27 d. Teismas laikė, kad atsakovė bendrijos nare buvo iki 2015 m. vasario 15 d. Iki šios datos atsakovė įsiskolinimų ieškovei neturėjo ir ginčo dėl paskaičiuotų sumų byloje nebuvo. Teismas sprendė, kad atsakovė nuo 2015 m. vasario 16 d. nebuvo bendrijos nare, todėl jai negalėjo būti skaičiuojamas 9 Eur bendrijos nario mokestis. Nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. vasario mėn. ieškovė atsakovei galėjo skaičiuoti tik po 2 Eur mokestį tikslinių rinkliavų (1/4 dalis nuo 8 Eur) per mėnesį. Teismas sprendė, kad už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki naujų įstatų įregistravimo (2020 m. rugsėjo 30 d.) atsakovei galėjo būti priskaičiuota ne daugiau kaip 233,75 Eur suma (4,25 Eur x 55 mėn.), skaičiuojant po 4,25 Eur (17 Eur/4) per mėnesį. Teismas atsakovės ieškovei per mėnesį mokėtiną sumą nuo 2016 m. kovo mėn. apskaičiavo, įvertindamas tai, kad 2016 m. kovo 19 d. susirinkimo metu buvo apjungti mokesčiai ir nustatytas vienas bendras 17 Eur abonentinis savininko mokestis, be to, įvertindamas tai, kad atsakovei priklausė ¼ dalis žemės sklypo. Tuo tarpu nuo naujų įstatų redakcijos užregistravimo dienos, teismo vertinimu, atsakovei, kaip ½ dalies buto savininkei, turėjo būti skaičiuojama ½ dalis nustatytos 17 Eur sumos, kas sudaro 8,5 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ieškovei mokėtina suma už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. sudarė 17 Eur (8,5 Eur x 2).
7. Teismas konstatavo, kad iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovei turėjo būti priskaičiuota 298,75 Eur (46 Eur + 233,75 Eur + 17 Eur) suma. Kadangi 2014 m. gruodžio mėn. buvo susidariusi 136,84 Eur permoka, atsakovės skola per nurodytą laikotarpį sudarė 159,91 Eur (296,75 Eur – 136,84 Eur).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pasirinktas ir ieškinyje nurodytas mokesčių paskaičiavimo būdas neatitiko proporcingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo principų, o siekis iš atsakovės prisiteisti tokio paties dydžio mokestį kaip ir iš kitų nekilnojamojo turto objektų savininkų, pažeidė atsakovės interesus, prieštaravo ieškovės įstatuose įtvirtintiems mokesčių paskaičiavimo metodams bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo pareigos.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir įrodyta, jog atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) suteiktas bendrosios nuosavybės objektų priežiūros, remonto, išlaikymo, administravimo paslaugas sudaro 159,91 Eur, todėl šią sumą ir priteisė ieškovei iš atsakovės. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė netinkamai paskaičiavo prašomas priteisti iš atsakovės palūkanas. Teismas ieškovės prašomas palūkanas perskaičiavo ir sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 11,33 Eur palūkanų, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Teismas nurodė, kad šalys saistomos susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, todėl atsakovės skola nelaikytina žala, nes ieškovė pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Byloje nebuvo įrodymų, kad kiti bendrijos nariai ar kitų individualių namų savininkai turėjo nuostolių dėl atsakovės neapmokėtų sąskaitų. Atsakovė privalo įvykdyti piniginę prievolę bendrijai, todėl taikė bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, ieškovė nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ir sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų. Atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti 880,74 Eur skolą, 97 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas taikė netinkamas teisės normas. Šalių teisiniam santykiui netaikytinas nei DGNSBĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą.
11.2. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė yra naudojamų inžinerinių tinklų bendraturtė. Teismas neįvertino, kad šis turtas sukurtas (pastatytas) pagal statybos leidimą, išduotą ieškovei. Po bylos iškėlimo inžineriniai tinklai įregistruoti ieškovės vardu ir yra ieškovės nuosavybė, o ne individualių namų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Vieši duomenys nėra nuginčyti, todėl dėl nuosavybės teisės ginčo nėra. Tai, kad ankstesnė atsakovės turto savininkė perdavė pinigines lėšas kaip įnašą ieškovei už inžinerinių tinklų statybą, nesukūrė atsakovei nuosavybės teisės į juos. Atsakovei nebuvo perleistas įnašas, nebuvo perleistas nekilnojamas turtas. Teismas nenustatė nei vieno nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ir nepagrįstai pripažino, kad inžineriniai tinklai atsakovei priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.
11.3. Teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną skolos dydį. Ieškovė prašė priteisti skolą, kurią nuo 2016 m. kovo 19 d. skaičiuoja kaip ir kitiems bendrijos nariams, t. y. atsižvelgiant ne į valdomo žemės sklypo dalį, o į tai, kad atsakovė yra atskiras šeimos ūkis, turi atskiras sutartis su vandens, elektros ir dujų tiekėjais, yra atskiras savarankiškas abonementas. Atsakovė privalo prisidėti prie inžinerinių tinklų naudojimo ir priežiūros tokiomis pačiomis sumomis, kokias moka bendrijos narys, o ne dalinai. Už laikotarpį iki 2016 m. kovo 19 d. mokėtinas sumas ieškovei skaičiavo pagal atsakovės pageidavimą, darant jai nuolaidą dėl ieškovės geranoriškumo, apibrėžiant ieškinio reikalavimo ribas savo nuožiūra. Atsakovė bendrijos nare buvo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. vasario 15 d., kitu laikotarpiu atsakovė bendrijos nare nebuvo, todėl bendrijos įstatai jos atžvilgiu netaikytini. Bendrijos įstatai reguliuoja bendrijos vidaus santykius. Atsižvelgiant į tai, kad inžineriniais tinklais bendrijoje naudojasi daugiau šeimų ūkių, nei bendrijoje yra žemės sklypų, kad faktiškai gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra keturi butai su keturiomis atskiromis abonentinėmis sutartimis su vandens tiekėju, bendrijos visuotiniame susirinkime 2014 m. rugsėjo 27 d. nutarė mokesčius skaičiuoti ne pagal žemės sklypus, o bendrijos nariams. Atsakovė kaip ne bendrijos narys buvo prilyginta bendrijos nariui, kaip asmuo, turintis atskirą nuosavybę, atskirą vandens tiekimo sutartį, ir iš jos teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai prašė mokėti tokio paties dydžio mokesčius kaip ir iš kitų bendrijos narių. Teismui pateikė duomenis apie visas bendrijos turimas lėšas ir sukauptas lėšas, tačiau teismas visų įrodymų neįvertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl tariamai nesurinktų lėšų ir per didelių pinigų sumų reikalavimo iš atsakovės.
11.4. Ieškovė sutinka, kad, prašydama priteisti palūkanas, padarė skaičiavimo klaidą. Ieškovei priteistinos 97 Eur palūkanos.
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad inžinieriniai tinklai yra bendroji dalinė nuosavybė. Teismas teisingai vertino bendrijos steigimo tikslus, įrodymus, kieno lėšomis buvo statomi inžinieriniai tinklai, kad inžinerinių tinklų priežiūra perduota bendrijai. Byloje nebuvo ginčo, kad inžinieriniai tinklai buvo statomi žemės sklypų savininkų lėšomis. Atsakovė įsigijo dalį buto dvibučiame name su įrengtais ir pajungtais inžinieriniais tinklais, todėl perėmė visas ankstesnės savininkės teises ir pareigas dėl inžinierinių tinklų. Laikotarpiu, už kurį ieškovė skaičiavo skolą atsakovei, inžinierinių tinklų teisinė registracija nebuvo atlikta. Ieškovė nuosavybės teises į inžinierinius tinklus įregistravo nagrinėjamos bylos metu. Tinklų registravimas ieškovės vardu nekeičia nuosavybės prigimties, nes tinklai buvo statomi savininkų lėšomis, o bendrija įsteigta tikslu valdyti, naudoti ir prižiūrėti savininkų bendrąją dalinę nuosavybę.
12.2. Teismui pagrįstai nustačius, kad inžinieriniai tinklai yra bendroji dalinė nuosavybė, teisiniams santykiams, be kita ko, taikytinos ir CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad savininkas visus mokesčius turi mokėti proporcingai jam tenkančio turto daliai. Bendraturčio pareigas apibrėžia ir įstatai, todėl teismas pagrįstai vertino 2007 m. bendrijos įstatų redakciją ir naują 2020 m. redakciją, spręsdamas dėl atsakovės pareigos apimties.
12.3. Teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai, kad faktiškai atsakovės gyvenamajame name yra keturi butai su atskiromis abonentinėmis sutartimis. Savininkų pareigą mokėti mokesčius turto išlaikymui įtvirtina įstatymai ir bendrijos įstatai. Kita vertus, į atsakovės gyvenamąjį namą veda vienas įvadas, todėl inžinieriniai tinklai aptarnauja vieną namą bendrai, nepriklausomai nuo savininkų ar butų skaičiaus. Atsakovei priklauso ½ dalis buto.
12.4. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad iki 2016 m. kovo 19 d. ieškovė darė atsakovei nuolaidą, skaičiuodama mažesnį įsiskolinimą. Nuolaida atsakovei nebuvo daroma, nes įmokos skaičiuotos pagal ieškovės įstatus ir bendrijos narių susirinkimo nutarimus.
12.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl surinktų lėšų panaudojimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisako.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 2 d. buvo įregistruota bendrija „Liepinė“, kurios veiklos tikslas: įgyvendinti žemės sklypų, namų ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų teises, pareigas susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrijos registravimo dieną įregistruoti įstatai buvo patvirtinti 2007 m. kovo 31 d. bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolu. 2020 m. rugsėjo 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti naujos redakcijos įstatai, patvirtinti 2020 m. birželio 8 d. bendrijos narių susirikime.
15. Įstatų (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.) 5 punkte nurodyta, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalines nuosavybes teises objektai yra: lauko vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savitakinių buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėginių nuotekų tinklas su pakėlimo siurbline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus nuotekų tinklas, laikini vietinės reikšmės keliai, įrengti (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad visi inžineriniai tinklai, kurie įvardinti ieškovės įstatuose, buvo įrengti bendromis sklypų, kurie yra bendrijos teritorijoje, savininkų lėšomis. Šių aplinkybių ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Nustatyta, kad ieškovės vardu šie inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre užregistruoti tik nuo 2021 m. kovo 9 d. Pagal ieškovės parengtą pažymą, inžineriniais tinklais nuo 2007 m. iki 2010 m. naudojosi 34 abonentai, 2011–2013 m. – 36 abonentai, 2014–2016 m. – 39 abonentai, 2017–2018 m. – 40 abonentų, 2019–2021 m. – 45 abonentai.
16. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė bendrijos nare tapo 2014 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo pagrįstu byloje esančių įrodymų vertinimu, atsakovė bendrijos nare buvo iki 2015 m. vasario 15 d.
17. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 880,74 Eur skolą, 1 931,69 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 159,91 Eur skolą, 11,33 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant jai iš atsakovės 880,74 Eur skolą, 97 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
18. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyto argumentų
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su sprendimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas: 1) neteisingai nustatė, kad atsakovė yra naudojamų inžinerinių tinklų bendraturtė, kai faktiškai inžineriniai tinklai yra ieškovės nuosavybė; 2) ginčo santykiui taikė netinkamas materialinės teisės normas; 3) teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos skolos dydį.
Dėl inžinerinių tinklų teisinio statuso
20. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog inžineriniai tinklai skolos paskaičiavimo laikotarpiu atsakovei priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.
21. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis).
22. Kaip minėta nutarties 14 punkte, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės, kaip bendrijos steigimo, tikslas yra įgyvendinti žemės sklypų, namų ar butų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų teises, pareigas susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Minėtas tikslas yra įtvirtintas 2020 m. rugsėjo 30 d. įstatų 7 punkte. Iš esmės analogiškas ieškovės steigimo tikslas buvo įtvirtintas ir 2007 d. gegužės 2 d. įstatų 5 punkte. Tiek 2007 m. gegužės 2 d., įstatuose, tiek 2020 m. rugsėjo 30 d. įstatuose nurodyta, kad bendrijos veiklą reglamentuoja CK, DGNSBĮ, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai. Be to, kaip minėta nutarties 15 punkte, 2020 m. rugsėjo 30 d. įstatų 5 punkte numatyta, kad bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra: lauko vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savitakinių buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėginių nuotekų tinklas su pakėlimo siurbline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus nuotekų tinklas, laikini vietinės reikšmės keliai, įrengti (duomenys neskelbtini). Taigi, pačiuose bendrijos įstatuose buvo numatyta, kad bendrija valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise objektus, o ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius objektus.
23. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, jog bendrojo naudojimo objektai, nurodyti nutarties 15 punkte, buvo sukurti bendrijos narių lėšomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad prie bendrijos inžinerinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimo savo lėšomis kartu su kitais bendrijos nariais prisidėjo ir ankstesnė atsakovės nekilnojamojo turto savininkė (žr. ginčijamo sprendimo 24–25 punktus). Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija. Apeliantė tik nurodo, kad inžineriniai tinklai yra sukurti jos iniciatyva, jos vardu išduotas statybos leidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik šios aplinkybės nėra pagrindas padaryti išvadą, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise visuomet priklausė ieškovei.
24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendrijos narių lėšomis buvo kuriami bendrojo naudojimo objektai – inžineriniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai. Atsakovė naudojasi bendrijos inžineriniais tinklais, todėl, remiantis DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalimi (šiuo metu galiojantis DGNSBĮ), turi lygias su bendrijos nariais pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, teigdama, kad teikia ne bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, bet rūpinasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šias aplinkybes patvirtinti pateikė duomenis iš Juridinių asmenų registro. Minėti duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu inžinerinių tinklų nuosavybės teise yra įregistruota tik nuo 2021 m. kovo 9 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į ieškovės nurodytą atsakovės įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn.), sprendžia, kad nuo 2021 m. kovo 9 d. ieškovės vardu įregistruota inžinerinių tinklų nuosavybės teisė neturi reikšmės vertinant įsiskolinimo laikotarpiu buvusių šalių teisinius santykius dėl bendrosios dalinės nuosavybės fakto.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta nutarties 22–24 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei skolos susidarymo laikotarpiu bendrojo naudojimo objektai, nurodyti nutarties 15 punktuose, priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų materialinės teisės normų
26. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, jos nuomone, ginčo teisiniam santykiams netaikytinas nei DGNSBĮ, nei CK nuostatos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė DGNSBĮ ir CK nuostatos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, nes klaidingai nustatė, kad atsakovės naudojami inžineriniai tinklai yra bendroji dalinė nuosavybė.
27. Nutarties 25 punkte minėta, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodytu atsakovės skolos susidarymo laikotarpiu atsakovės naudojami inžineriniai tinklai jai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu buvo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo santykius kvalifikavo kaip bendraturčių tarpusavio santykius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ginčo teisiniam santykiui taikyti ir taikė tiek DGNSBĮ, tiek CK nuostatas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisę, teisinius santykius tarp bendraturčių, susijus su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra ir kt. materialinės teisės nuostatas.
Dėl skolos dydžio
28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo iš atsakovės priteistiną skolos dydį. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteistiną skolos dydį teisingai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. vasario 15 d. Atsakovė šiuo laikotarpiu buvo bendrijos nare. Kitu laikotarpiu atsakovė bendrijos nare nebuvo, todėl jos atžvilgiu bendrijos įstatai negalėjo būti taikytini, nes jie reguliuoja bendrijos vidaus santykius. Atsakovės, pasibaigus jos narystei bendrijoje, turėjo mokėti tokio dydžio mokesčius, kokio reikalavo bendrija. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad ji atsakovei laikotarpiu iki 2016 m. kovo 19 d. taikė nuolaidą, todėl ir skaičiavo tikslinės rinkliavos dalį kaip ¼ dalies žemės sklypo savininkei. Tuo tarpu nuo 2016 m. kovo 19 d. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą tokio pat dydžio, kokį moka visi bendrijos nariai.
29. Kaip minėta nutarties 27 punkte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo materialiniams teisiniams santykiams, be kita ko, taikė ir DGNSBĮ nuostatas.
30. DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Be to, DGNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Tai, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).
31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, taip pat į tai, kad tiek bendrijos, tiek butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (ne bendrijos narių) teisės ir pareigos yra lygios, konstatuotina, kad tiek bendrijos narių atžvilgiu, tiek ne bendrijos narių atžvilgiu, be kita ko, taikytini ir bendrijos įstatai. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai, spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo atsakovės atžvilgiu pagrįstumo, vertino ir taikė tiek 2007 m. gegužės 2 d. bendrijos įstatų redakciją, tiek šiuo metu galiojančią 2020 m. rugsėjo 30 d. bendrijos įstatų redakciją, nepaisant to, kad atsakovė tam tikru laikotarpiu ir nebuvo bendrijos nare.
32. DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje išvardytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; <...>; 6) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
33. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.76 straipsnis, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
34. Apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 32–33 punktuose, konstatuotina, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų statiniui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Minėta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
35. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, jog asmenys, įsigiję žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45-46 p.).
36. Nutarties 32–33 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadas, kad: 1) butų ir kitų patalpų savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis; 2) jeigu mokesčių rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę teisme ginčyti sąskaitoje nurodytą mokėjimo prievolę.
37. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 54 punktas).
38. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, susijusius su atsakovės prievolės ieškovei (ne)egzistavimu, jos dydžiu, jais pagrindė savo išvadas. Konstatuotina, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis, jam nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2007 m. kovo 31 d. susirinkime, kuriame buvo įsteigta bendrija, būsimos bendrijos nariai susitarė bendrijos administracijos išlaikymui ir atsiskaitymui su paslaugų teikėjais, kas mėnesį rinkti po 30 Lt (8,67 Eur) mokestį nuo kiekvieno sklypo (2007 m. kovo 31 d. protokolo Nr. 07-1 5.2 punktas). 2014 m. rugsėjo 27 d. bendrijos narių susirinkime nutarta nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti bendrijos nario mokesčio dydį – 9 Eur per mėn., tikslinių rinkliavų dydį – 8 Eur per mėn., šios lėšos, kaip nurodoma protokole, reikalingos nuotekų siurblinės gedimams šalinti, nenumatytiems remontams atlikti (2014 m. rugsėjo 27 d. protokolo Nr. 14/01 5 punktas). 2016 m. kovo 19 d. vykusio susirikimo metu buvo diskutuojama dėl atsakovės atleidimo nuo tikslinės rinkliavos komunikacijų atstatymui (siurblinės priežiūros ir kt.) mokesčio, tačiau toks kito bendrijos nario pasiūlymas buvo atmestas. Taip pat nutarta apjungti bendrijos administravimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčius į vieną, įvardijant kaip abonentinį savininko mokestį. Nuspręsta, kad nauja formuluotė naudojama išrašant sąskaitas tinklų naudotojams už 2016 m. kovo mėn. (2016 m. kovo 19 d. protokolo Nr. 16-02 1 ir 4 punktai).
41. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrijos įstatų (2007 m. gegužės 2 d. redakcija) 17.5 punktas numatė, jog bendrijos narys privalo atsiskaityti nustatytąja tvarka už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. 2007 m. gegužės 2 d. bendrijos įstatų 38 punktas numatė, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai sklypų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje. Minėti bendrijos įstatai galiojo iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. vasario 15 d. atsakovė buvo bendrijos narė. Teismas, nesant tarp šalių ginčo, sprendė, kad šiuo laikotarpiu atsakovė ieškovei turėjo sumokėti tokią sumą, kokia buvo paskaičiuota ieškovės, t. y. kas mėnesį mokant 9 Eur mokestį kaip bendrijos narei ir ¼ dalį nuo tikslinės rinkliavos sumos, t. y. nuo 8 Eur, kas sudaro 2 Eur (8 Eur / 4). Viso už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. atsakovė ieškovei privalėjo sumokėti 22 Eur ((9 Eur + (8 Eur/4)) x 2)
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo 2015 m. kovo mėn. ieškovė atsakovei galėjo skaičiuoti tik 2 Eur tikslinių rinkliavų (1/4 dalis nuo 8 Eur) per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, ieškovė pagrindo skaičiuoti atsakovei 9 Eur mokestį, kuris buvo nurodomas kaip bendrijos nario mokestis, neturėjo, kadangi, kaip minėta anksčiau, atsakovė bendrijos nare buvo tik laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. vasario 15 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su atsakovės pareiga mokėti bendrijos nario mokestį, išskyrus tai, kad atsakovė privalo mokėti minėtu laikotarpiu tokio dydžio mokestį, kokį pareikalavo mokėtini bendrija, nenurodė. Dėl mokėtino tikslinių rinkliavų dydžio, pažymėtina, kad pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovei tikslinių rinkliavų dydį skaičiavo nuo jos turimos žemės sklypo dalies iki pat 2016 m. kovo 19 d. Ieškovė teigia, kad atsakovei tokiu būdu tikslinių rinkliavų dydį skaičiavo pritaikydama nuolaidą. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu būtų taikoma nuolaida atsakovei, skaičiuojant tikslinių rinkliavų dydį, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės argumentai apie atsakovės atžvilgiu taikytiną nuolaidą nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta aplinkybė tik patvirtina, kad pati ieškovė iki pat 2016 m. kovo 19 d. sutiko, kad atsakovei tikslinių rinkliavų dydis turi būti skaičiuojamas taip, kaip numatyta bendrijos įstatų 38 punkte, todėl tokiu būdu ir skaičiavo atsakovei mokėtiną tikslinių rinkliavų dydį, o ne taikydama kažkokią, bylos nagrinėjimo metu neįrodytą, pritaikytą nuolaidą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei tikslinių rinkliavų dydis buvo teisingai paskaičiuotas vadovaujantis 2007 m. gegužės 2 d. bendrijos įstatų 38 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai sklypų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju atsakovei priklausė ¼ dalis žemės sklypo, ieškovė ir privalėjo skaičiuoti ¼ dalį nuo mokėtinos tikslinių įmokos sumos, t. y. 2 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. vasario mėn. ieškovė galėjo skaičiuoti atsakovei tik po 2 Eur kas mėnesį, kas iš viso sudaro 24 Eur (2 Eur x 12 mėn.)
44. Kaip minėta nutarties 40 punkte, nuo 2016 m. kovo 19 d. bendrijos narių susirinkime mokesčiai buvo apjungti ir pervadinti į abonentinį savininko mokestį. Nustatyta ir tai, kad abonentinis savininko mokestis nuo 2016 m. kovo mėn. sudarė 17 Eur. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad 2016 m. kovo 19 d. pakartotinio susirinkimo metu buvo apjungti bendrijos administravimo ir kaupiamųjų lėšų mokesčiai į vieną, įvardinant jį kaip savininko abonentinį mokestį, tačiau nebuvo pakeista tokio mokesčio skaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai aiškiai nurodo, kad savininkų pareiga mokėti mokesčius turtui išlaikyti yra apibrėžta įstatymais ir bendrijos įstatais, kuriasi ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tampa teisiškai nereikšmingi apeliantės argumentai, kad atsakovės gyvenamajame bute faktiškai yra keturi butai su atskiromis abonentinėmis sutartimis. Atsižvelgiant į tai, sutikti su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad minėtu laikotarpiu mokesčiai atsakovei turi būti priteistini skaičiuojant ne pagal žemės sklypo dalį, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. vis dar galiojo 2007 m. gegužės 2 d. bendrijos įstatai, kurių 38 punktas, kaip ne kartą minėta, numatė, jog įmokų dydis nustatomas proporcingai sklypų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje. Taigi, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, vadovaudamasi 2007 m. gegužės 2 d. bendrijos įstatų 38 punktu, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovei galėjo skaičiuoti po 4,25 Eur sumą (17 Eur / 4). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki naujų įstatų įregistravimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., atsakovei galėjo būti priskaičiuota ne daugiau kaip 233,72 Eur suma (4,25 Eur x 55 mėn.), ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime.
45. 2020 m. rugsėjo 30 d. įregistruotų įstatų 17.2.1 punktas numatė, kad žemės sklypo, namo ar buto savininkas privalo vykdyti bendrijos organų, žemės sklypų, namų ar butų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovei, kaip ½ dalies buto savininkei, turėjo būti skaičiuojama ½ dalis nuo 17 Eur sumos, kas sudaro 8,5 Eur per mėnesį (17 Eur/2). Taigi, už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. atsakovei turėjo būti priskaičiuota 17 Eur suma.
46. Viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2020m. lapkričio mėn. atsakovei turėjo būti priskaičiuota 298,75 Eur (22 Eur + 24 Eur + 233,75 Eur + 17 Eur). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. gruodžio mėn. buvo susidariusi atsakovės 136,84 Eur permoka ieškovei. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 159,91 Eur sumą (296,75 Eur – 136,84 Eur).
47. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir į bylą pateikus įrodymus, patvirtinančius, ieškovės išlaidų laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. turėjimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendrija patyrė išlaidas organizuodama inžinerinių tinklų, bendrų vietinės reikšmės gatvių priežiūrą, remonto administravimą, nurodė patirtų išlaidų dydžius (žr. ginčijamo sprendimo 34 punktą). Be to, pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, kiek ieškovė galėjo surinkti lėšų, skaičiuojant jos nustatytus mokesčių dydžius turimiems abonentams laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. (žr. ginčijamo sprendimo 35 punktą). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskaičiuotos sumos kelis kartus viršija išlaidų sumas. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės pasirinktas ir ieškinyje nurodytas mokesčių paskaičiavimo būdas neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo principų, o siekis iš atsakovės prisiteisti tokio paties dydžio mokestį kaip ir iš kitų nekilnojamų turto objektų savininkų, įvertinant tai, kad atsakovei priklausė tik ¼ dalis žemės sklypo ir ½ dalis buto, pažeidžia atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės turto savininkės, interesus, prieštarauja pačios ieškovės įstatuose nustatytai mokesčių skaičiavimo tvarkai (žr. ginčijamo sprendimo 35 punktą).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.
51. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 500 Eur atstovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bendrijos „LIEPINĖ“, juridinio asmens kodas 300741454, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė