KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

                  Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė,

sekretoriaujant Ievai Aglinskienei,                                                         

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Petruškevičiui,

atsakovui V. T. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „ Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui V. T. dėl servituto ir atlyginimo už jį nustatymo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

        I. Ieškovės reikalavimai, argumentai

        ieškovė UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu prašo: 

 1) nustatyti servitutą (UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 parengtoje servituto schemoje žymima „S1“, kodas 207, plotas 74 kv. m, koordinačių taškai: nuo Nr. 1 iki Nr. 2, nuo   Nr. 2 iki Nr. 11, nuo Nr. 11 iki Nr. 10, nuo Nr. 10 iki Nr. 1), suteikiantį teisę viešpataujančiojo daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančių .(duomenys neskelbtini) , savininkui, naudotis tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , 74 kv. m. dalimi, tikslu aptarnauti požemines inžinerines komunikacijas;

 2)nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto-nuotekų linijos-buitinių nuotekų tinklų,                                 unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) esančių .(duomenys neskelbtini) , savininkas servitutu (UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 parengtoje servituto schemoje žymima „S1“, kodas 207, plotas 74 kv. m, koordinačių taškai: nuo Nr. 1 iki Nr. 2, nuo Nr. 2 iki Nr. 11, nuo Nr. 11 iki Nr. 10, nuo Nr. 10 iki Nr. 1), naudosis 52 kartus per kalendorinius metus prieš kiekvieną atvykimą telefonu pranešant tarnaujančio daikto-žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini),                          unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkui;

3) įpareigoti tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) , unikalus  Nr. .(duomenys neskelbtini), savininką suteikti raktus ar kitą priemonę, kuria atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai, tam, kad viešpataujančio daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , savininkas galėtų naudotis servitutu (UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 servituto schemoje žymima „S1“, kodas 207, koordinačių taškai: nuo Nr. 1 iki Nr. 2, nuo Nr. 2 iki Nr. 11, nuo Nr. 11 iki Nr. 10 ir nuo Nr. 10 iki Nr. 1);

4) nustatyti, kad už naudojimąsi servitutu (UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 servituto schemoje žymima „S1“, kodas 207, koordinačių taškai: nuo Nr. 1 iki Nr. 2, nuo Nr. 2 iki Nr. 11, nuo Nr. 11 iki Nr. 10 ir nuo Nr. 10 iki Nr. 1) viešpataujančios daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , savininkas kiekvienais metais iki tol kol bus naudojamas viešpataujantis daiktas, mokės tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , savininkui į jo nurodytą banko sąskaitą periodines išmokas - po 69 Eur kasmet.

      Ieškovė 2012-08-01 iš P. J. nupirko nuotekų liniją - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini). Šioje linijoje, buitinių nuotekų šulinyje Nr. 64 buvo įrengta nuotekų siurblinė ir kiti nuotekų tinklų priklausiniai (dalis inžinerinių tinklų, šuliniai Nr. 63 ir 62) yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , esančiame .(duomenys neskelbtini) . Siurblinėje yra pastatyti du nuotekų siurbliai, kuriuos ieškovė turi remontuoti, kai jie sugenda. 2016-02-29 ieškovė iš siurblinės išėmė vieną siurblį remontuoti, todėl siurblinėje liko vienas siurblys. Suremontavus sugedusį siurblį 2016-03-11 ieškovės darbuotojai atvyko į atsakovo sklypą sumontuoti siurblio siurblinėje, tačiau atsakovas ieškovės darbuotojų į sklypą neįsileido, todėl siurblinė negalėjo būti suremontuota ir nuo to laiko veikė vienas siurblys. Atsakovo sklypas, kurio teritorijoje yra siurblinė, yra aptvertas tvora, todėl ieškovės darbuotojai į siurblinę patekti negali kitaip kaip tik per atsakovo sklypą ir tik tuomet, kai atsakovas atidaro vartus. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo leisti patekti į siurblinę, pastatyti siurblį, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. 2016-04-08 ieškovė išsiuntė atsakovui raštą dėl galimybės pateikti prie siurblinės,  tačiau atsakovas į raštą nereagavo, į jį neatsakė, o bendraujant žodžiu atsisakydavo įsileisti ieškovės darbuotojus aptarnauti siurblinę. Atsisakymą įsileisti darbininkus atsakovas motyvavo tuo, kad sklype servitutų nėra registruota ir todėl ieškovės darbuotojai į sklypą patenka be teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovo, ir kitų kaimyninių sklypų, kurie naudojasi nuotekų ir vandentiekio tinklais pradinis savininkas buvo P. J., kuris turėjo suprojektuoti konkrečius servitutus ir pateikti juos Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti, tačiau to nepadaręs, 2005-01-21 pardavė atsakovui sklypą su dalimi inžinerinių tinklų (siurbline), o ieškovė 2012-07-31 nupirko iš          P. J. vandentiekio ir nuotekų tinklus kartu su siurbline, esančia sklype. Paaiškėjo faktas, kad sklypo detaliajame plane, sklypo nekilnojamojo turto registracijos išraše, atsakovo sklypo dokumentuose buvo nustatytas poreikis servitutui, skirto inžinerinių tinklų eksploatacijai nustatyti. Poreikis aptarnauti ir apžiūrėti požeminius inžinerinius tinklus - nuotekų tinklus ir siurblinę egzistuoja ir šiuo metu. Registro pažymėjime, išduotame 2005-02-01 atsakovui, įregistruojant sudarytą sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 11 p. įrašyta registro pastaba: detaliajame plane numatyti servitutai, tačiau servitutas nebuvo registruotas viešame nekilnojamo turto registre. Sklypo planavimo dokumentai buvo rengiami iki atsakovas pastatė namą, todėl siurblinės eksploatacijai buvo numatytas tik 9 kv. m. ploto servitutas. Atsakovas pastatė namą, sklypą aptvėrė tvora, buvo apstatyti kaimyniniai sklypai ir ieškovė iki siurblinės gali patekti tik per atsakovo sklypą ir dėl to priversta naudoti 74 kv. m. sklypo plotą siurblinės eksploatacijai, o ne 9 kv. m. Ieškovė, siekdama užsitikrinti teisę naudotis dalimi sklypo aptarnauti ir apžiūrėti požeminius inžinerinius tinklus - nuotekų tinklus ir siurblinę, prašo nustatyti 74 kv. m. servitutą pagal ieškovės į bylą pateiktą  UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarytą servituto schemą. Tokio dydžio servitutas būtų reikalingas tuo atveju, jeigu darbininkams reikėtų įvažiuoti į kiemą ir iškelti iš kanalizacijos šulinio. Pagal ieškovės paskaičiavimus, reikia nustatyti 52 kartus per metus, jeigu reikėtų atlikti remonto darbus, vieno apsilankymo trukmė nuo 30 min. iki 2 val., o už naudojimąsi servitutu nustatyti periodines išmokas atsakovui po 69 Eur kasmet (74 kv. m. žemės sklypo dalies servituto vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas Nr. RE 1-003, 2019 m. (e. b. 3 t., b. l. 20–58). Ieškovė prašo teismo sprendimu nustatyti servitutą Servituto schemoje žymimą S1, suteikiantį teisę viešpataujančiojo daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, esančių .(duomenys neskelbtini) , savininkui, naudotis 74 kv. m. tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) , dalimi, tikslu aptarnauti požemines inžinerines komunikacijas (nuotekų siurblinę ir nuotekų tinklus).

                                      II. Atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai

2. Atsakovas V. T. su prašomu nustatyti servituto dydžiu 74 kv. m. ir 69 Eur atlyginimo dydžiu, nesutinka, nurodo, kad siūlomas kompensacijos dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas; tokio kompensacijos dydžio nustatymas iš esmės pažeistų atsakovo teises. Ieškovės prašoma servituto nustatymo apimtis (galimybė ieškovei naudotis atsakovo privataus žemės sklypo 74 kv.m.  dalimi net 52 kartus per metus bet kuriuo paros metu; ieškovei prieš kiekvieną atvykimą pranešant tik telefonu; neatlygintinai ir neterminuotai ieškovei naudotis suteikiami atsakovo asmeniniai daiktai: kiemo raktai, vartų pulteliai ir kitos priemonės, kuriomis atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai), nulemia tiek pačio žemės sklypo, tiek jame esančio gyvenamojo namo ženklų vertės sumažėjimą. Patikslintą ieškinį prašo atmesti, o jeigu teismas būtų kitos nuomonės, tai atsakovas mano, jog apsilankymas 3 kartus per metus, būtų optimalu. Ieškovė pastačiusi siurblius per 7 metus nepasirodė nė karto, be to, detaliu planu patvirtinta 9 kv. m. servitutas. Paskutinį kartą ieškovės darbininkai 2020-06-20 pakeitė įrangą ir iki teismo posėdžio nesilankė, vadinasi poreikio nustatyti servitutą nėra. Žemės sklypo atlygintino servituto (pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 parengtą servituto schemą) periodinė kompensacija turėtų būti 87,42 Eur/mėn. kaip ir nustatyta 2020-06-22–2020-07-10 Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte.  Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę UAB „Kauno vandenys“ ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti siurblinę iš privačios valdos, esančios .(duomenys neskelbtini)  pagal ieškovės į bylą pateiktą siurblinės iškeldinimo projektą užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujamiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams (e. b. 3 t., b. l. 185–190). 

                                 III. Atsakovo priešieškinio reikalavimai, argumentai        

3. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – iškeldinti siurblinę. Nurodo, kad atsirado naujos aplinkybės reikšti priešieškinį: atsakovui pavyko gauti 2019-01-28 dieną pačios ieškovės parengtą siurblinės iškeldinimo projektą, kuris patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos ir techninės galimybės visą gyvenamųjų namų kvartalą aptarnaujančią nuotekų (fekalijų) siurblinę iškeldinti iš atsakovo privataus žemės sklypo (3 t., b. l. 98, 115); pati ieškovė 2019-09-17 pareiškime pripažino faktą, kad iškeldinimo projektas yra parengtas ir jame yra išdėstytos visos techninės galimybės siurblinės iškeldinimui į ieškovei priklausančios nuotekų linijos vietą ne privačioje valdoje; po eilinio siurblinės remonto 2019-05-11 keturių metų vaikui buvo konstatuota bakterinė žarnyno infekcija, neaiškios kilmės astmos priepuolis, o po 2019-05-27 eilinio ieškovės darbuotojų siurblinės valymo dar kartą buvo hospitalizuota dėl bakterinės žarnyno infekcijos ir astmos priepuolio.

                                IV. Ieškovės atsiliepimo, nesutikimo su priešieškiniu argumentai

4. Ieškovė su priešieškinio reikalavimu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti, o tenkinti ieškinį. Atsakovas 2005-05-20 pasirašė notarinį sutikimą, kad per atsakovui nuosavybes teise priklausantį sklypą P. J., kuris tuo metu buvo žemės savininkas, bus atlikti tam tikri suvaržymai susiję su vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos tinklais. Pasirašydamas sutikimą per jo sklypą tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklą, atsakovas suprato, kad leidžia savo sklypui taikyti suvaržymus - įrengti nuotekų ir vandentiekio tinklus, kurie priklauso kitam savininkui. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad teisėtai pastatytas statinys (šiuo atveju nuotekų tinklas su siurbline) negali būti griaunamas neįrodžius, kad statyba buvo neteisėta ir statinys ar jo dalis pastatyti neteisėtai. Ieškovės 2019-09-17 pateikta schema nėra nuotekų tinklų statybos ar rekonstrukcijos techninis projektas, kurio pagrindu turėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovei nėra jokio poreikio rengti techninį projektą, kuriuo vadovaujantis ji turėtų atlikti siurblinės „iškėlimo“ darbus, kaip kad to reikalauja atsakovas, nes nuotekų tinklas ir siurblinė yra pastatyti teisėtai ir tinkamai veikiantys. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kad servituto nustatymas yra būtinas. Ieškinį prašo tenkinti, o priešieškinį atmesti.

        Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išvadoje nurodė, atstovas posėdžio metu patvirtino, jog Nekilnojamojo turto registro 11 p. „Registro pastabos ir nuorodos“ duomenimis, žemės sklype, .(duomenys neskelbtini) , detaliajame plane numatytas servitutas - teisė žemės sklypo .(duomenys neskelbtini) , savininkui per žemės sklypą pravesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus (2005-05-20 sutarties Nr.2-4304), tačiau šis servitutas, nėra įregistruotas registre. Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T-528 „Dėl žemės sklypų .(duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini)  ir Nr. .(duomenys neskelbtini) , detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 5027 kv. m. žemės sklypas, kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) ir 5210 kv. m. žemės sklypas, kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) buvo sujungti į vieną 10237 kv. m. žemės sklypą. Detaliojo plano sprendiniuose, žemės sklypui, adresu .(duomenys neskelbtini) , buvo numatytas sklypo dalies - 73 kv. m. servitutas „apsisukimo aikštelei“. Kitų servitutų, kuriems ginčo sklypas taptų tarnaujančiu daiktu, Detaliajame plane, šiame žemės sklype nėra numatyta. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ginčo servitutas siurblinei gali būti nustatytas sandoriu, arba jei savininkai nesusitaria, teismo sprendimu, jei nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Asmenų sandoris arba teismo sprendimas dėl servituto nustatymo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, .(duomenys neskelbtini), galėtų būti pagrindu, suteikiančiu daiktinę teisę bei nustatytą servitutą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys tenkintinas iš dalies/ priešieškinys paliktinas nenagrinėtas.                                                        

                    V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, jog 2004-09-30 buvo patvirtintas Detalusis planas .(duomenys neskelbtini) savivaldybės sprendimu „Dėl žemės sklypų .(duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) ir Nr. .(duomenys neskelbtini) , Detaliojo plano patvirtinimo“ (Kadastro bylos 1 tomo, b. l. 28), buvo sujungti 5027 kv.m., kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) , ir 56210 kv. m., Nr. .(duomenys neskelbtini) , žemės sklypai. Visas 10237 kv. m. padalintas į žemės sklypus. Šiame sprendime pažymėtas ir 850 k. v. m. žemės sklypas .(duomenys neskelbtini) , ir 1055 kv. m. žemės sklypas .(duomenys neskelbtini)  - inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams statyti ir eksploatuoti (kadastrinių matavimų bylos 1 t., b. l. 28). 

6. Detaliojo plano sprendiniuose, žemės sklypui adresu .(duomenys neskelbtini) , buvo numatytas sklypo dalies - 73 kv. m. servitutas „apsisukimo aikštelei“. Kitų servitutų, kuriems ginčo sklypas taptų tarnaujančiu daiktu, Detaliajame plane šiame žemės sklype nebuvo numatyta. Atsakovo ir                   P. J. sudarytos 2005-01-21 sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1 dalyje įrašyta, kad sklypo detaliajame plane yra numatyti servitutai (kadastrinių matavimų bylos t.1., b. l. 52).

7. 2005-01-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą .(duomenys neskelbtini)   įsigijo atsakovas V. T. iš byloje nedalyvaujančio P. J.. 2005-05-20 atsakovas V. T., kaip žemės sklypo savininkas, notarinėje kontoroje patvirtino sutikimą, kad P. J., žemės sklypo .(duomenys neskelbtini) , savininkas, per atsakovo žemės sklypą pravestų vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Nekilnojamojo turto registro 11 p. „Registro pastabos ir nuorodos“ duomenimis, žemės sklype, .(duomenys neskelbtini)  detaliajame plane numatytas servitutas - teisė žemės sklypo .(duomenys neskelbtini) , savininkui per žemės sklypą pravesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus (2005-05-20 sutarties Nr. 2-4304), (kadastrų bylos  1 t., b. l. 65, 66–67), tačiau šis servitutas, nėra įregistruotas registre.

8.

9. Atsižvelgiant į CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas, servitutas gali būti nustatytas sandoriu, arba jei savininkai nesusitaria, teismo sprendimu, jei nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypo savininkas yra atsakovas, o siurblinės bei nuotekų tinklų, esančių sklype, savininke yra ieškovė. Detaliajame sklypo plane taip pat sklypo registracijos pažymėjime yra nurodytas poreikis servitutui, suteikiančiam teisę prižiūrėti požeminius inžinerinius tinklus, nustatymui. Tačiau šis servitutas nėra įregistruotas registruose, o atsakovas geranoriškai nesutinka įsileisti į sklypą ieškovės, kad ši prižiūrėtų ir remontuotų jai priklausančią siurblinę.

10. Šioje byloje savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis   daikto naudoti pagal paskirtį. Byloje nustatyta, jog egzistuoja aplinkybės lemiančios servituto nustatymą teismo sprendimu: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, servituto nustatymui egzistuoja konkretus ir objektyvus poreikis.

10.1. Dėl savininkų nesutarimo.                                                                

        Atsakovas ir ieškovė nesutaria dėl ieškovės teisės naudotis dalimi sklypo. Atsakovas teigia, kad jis neturi teisinio pagrindo įsileisti ieškovę į sklypą ir leisti remontuoti siurblinę, o ieškovė teigia, kad nors servitutas nėra registruotas, tačiau jo poreikis išreikštas planavimo dokumentuose, be to ieškovė privalo remontuoti jai priklausančią siurblinę, siekiant užtikrinti viešą interesą - garantuoti nuotekų tvarkymą. Šioje dalyje paminėtina, kad iš esmės egzistuoja nesutarimas ne tik dėl servituto, tačiau ir dėl siekiamo nustatyti servituto ploto, kadangi remiantis prieš daugiau nei dešimt metų rengtais planavimo dokumentais, servituto siurblinei aptarnauti plotas buvo nustatytas 9 kv. m., bet pagal šios dienos faktinę situaciją minėto ploto nepakanka, kadangi atsakovo sklypas yra aptvertas tvora ir ieškovė privalo iki siurblinės patekti tik per sklypo vartus, o kitų privažiavimo kelių iki siurblinės nėra.

10.2. Dėl būtinumo nustatyti servitutą

 Sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurių   sudėtine dalimi yra siurblinė, yra atsakovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Siurblinė turi būti prižiūrima, aptarnaujama ir remontuojama. Neatliekant siurblinės remonto būtų sukelta grėsmė ir padaryta žala tiek pačiam atsakovui tiek ir kitiems gyventojams, kurie naudojasi nuotekų tinklais. Neprižiūrint siurblinės, siurblių gedimo atveju nuotekos nebūtų perduodamos į nuotekų tinklus, ko pasėkoje individualių namų gyventojai nebegalėtų naudotis viešai teikiama paslauga - nuotekų tvarkymo paslauga - būtų užterštas gruntas ir, tikėtina, nuotekomis užtvindyti kelių privačių namų valdų sklypai (pirmiausiai, tikėtina, atsakovo namas). Servitutą nustatyti yra būtina, nes tik tokiu būdu ieškovė galėtų naudotis (prižiūrėti, remontuoti) jai nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus ir siurblinę, kurie yra atsakovo sklype. Tik nustačius servitutą ieškovė galės pagal paskirtį naudoti nuotekų tinklus ir siurblinę.

    10.3. Servituto nustatymui egzistuoja konkretus ir objektyvus poreikis.

Atsakovo sklype esantys ir ieškovei priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai, ypač šulinyje Nr. 64 esanti siurblinė, turi būti nuolat prižiūrima (remontuojama), nes to neatliekant būtų sukeltas pavojus Lubinų g. gyventojų sveikatai, padaryta žala jų turtui. Siurblinėje esantys siurbliai turi būti remontuojami, esant reikalui keičiami, siurblių remontas ir priežiūra turi būti atliekama pastoviai, tačiau nėra reguliari. Taigi, objektyvus ir konkretus poreikis ieškovei naudotis siurbline egzistuoja, todėl egzistuoja konkretus ir objektyvus poreikis nustatyti prašomą servitutą pagal servituto schemą. Atitinkamai nustatyti konkretų grafiką kada, kokiomis valandomis ieškovė atvyks remontuoti siurblinės neįmanoma, kadangi poreikis atsiranda tuomet, kai įvyksta gedimas, o jų prognozuoti nėra jokių galimybių. Apsilankymai galėtų būti suderinti telefonu iki atvykimo į sklypą. Ieškovė paskaičiavo, kad  servitutu nuotekų tinklų priežiūrai pasinaudotų 52 kartus per metus, vieno apsilankymo trukmė galėtų trukti nuo 30 min. iki 2 val.

        Dėl servituto atlygintinumo.                                                                         

11. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo  formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (LAT 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-313/2015).

12. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai.

        Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, esančių .(duomenys neskelbtini) savininkui, nustatytinas atlygintinis servitutas naudotis tarnaujančio daikto – žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) 74 kv. m. dalimi, tikslu aptarnauti požemines inžinerines komunikacijas.

13. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Priverstinio servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip. Byloje nustatyta, kad servituto nustatymas neabejotinai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises, nes ieškovė nebegalės naudotis visu savo žemės sklypu, kadangi jam bus nustatytas servitutas. Ieškovė prašo nustatyti atlygintinį servitutą 74 kv. m. arba 0,74 aro, tuo tarpu sklypo plotas yra 850 kv. m. arba 8,5 aro, kas sudaro 8,7 proc. viso sklypo ploto; sutinka, kad iš ieškovės atsakovui būtų priteistas 69 Eur dydžio metinis atlyginimas už 74 kv. m. nustatytą servitutą. Ieškovė nurodė, kad prašydama nustatyti minėtą atlyginimą, vadovaujasi 2019 m. vasario mėn. 74 kv. m. žemės sklypo dalies servituto vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. RE 19-0032004-07-14 (e. b. 3 t., b. l. 20– 58).

14. Atsakovas ir jo atstovas su 74 kv. m. dydžio servituto ir 69 Eur atlyginimu už servitutą nesutiko. Nurodė, jog prašoma servituto nustatymo apimtis (galimybė ieškovei naudotis atsakovo privataus žemės sklypo 74 m2 dalimi net 52 kartus per metus bet kuriuo paros metu neribota trukme; ieškovei prieš kiekvieną atvykimą pranešant tik telefonu; neatlygintinai ir neterminuotai ieškovei naudotis suteikiami atsakovo asmeniniai daiktai: kiemo raktai, vartų pulteliai ir kitos priemonės, kuriomis atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai), - nulemia tiek pačio žemės sklypo, tiek jame esančio gyvenamojo namo ženklų vertės sumažėjimą. Atsakovo nuomone ieškovės apsilankymas 3 kartus per metus, būtų optimalu. Ieškovė pastačiusi siurblius per 7 metus nepasirodė nė karto, be to, paskutinį kartą ieškovės darbininkai 2020-06-20 pakeitė įrangą ir iki teismo posėdžio nesilankė, vadinasi poreikio nustatyti servitutą nėra. Žemės sklypo atlygintino servituto (pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 parengtą servituto schemą) periodinė kompensacija turėtų būti 87,42 Eur/mėn. (e. b. 5 t., b. l. 88, 46–88), kaip ir nustatyta 2020-06-22 – 2020-07-10 Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte (e. b. 5 t., b. l. 88, 46–93).         

15. Teismas vadovaujasi atsakovo pateiktoje 2020-06-22 –2020-07-10 Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte (e. b. 5 t., b. l. 88, 46–93) nurodyta 28300 Eur žemės sklypo verte. Nustatytą sklypo vertę laiko pagrindu, pagal kurį skaičiuojama kompensacija atsakovui. Atsakovo pateiktas Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas yra atliktas vėliau, t. y. arčiau nagrinėjamos bylos datai, dėl ko yra tikslesnis, įvertinus pokyčius nekilnojamo turto rinkoje, lyginant su ieškovės pateiktu  2019 m. vasario mėn. 74 kv. m. žemės sklypo dalies servituto vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. RE 19-0032004-07-14 (e. b. 3 t., b. l. 20– 58). Žemės sklype stovi atsakovui  nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Nustačius ir įregistravus servitutą, servitutas pažeistų atsakovo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, nes sumažėtų nuosavybės teisės apimtis. Nustačius servitutą, ieškovė įgis naudą –įgis žemės sklypo dalies naudojimosi teises, o atsakovas, šių teisių neteks, kadangi faktiškai bus trikdoma atsakovo ramybė, jis turės užtikrinti reikalui esant ieškovės patekimą į savo sklypą. Pagal Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini) , bendras plotas 0,085 ha, nustatyta rinkos vertė 28300 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai ne komercinės paskirties, tikslinga nagrinėjamu atveju nustatyti ieškovei prievolę mokėti periodinę kompensaciją žemės sklypo savininkui už naudojimąsi 74 kv. m. servitutu, tikslu aptarnauti požemines komunikacijas, atsakovui per metus mokant 87,42 Eur.

16. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo reikalavimas pažeidžia jo teises labiau, nei tai yra būtina pagal Lietuvos Respublikos CK 4.113 straipsnio nuostatas, todėl atsižvelgiant į ieškovės žemės sklypo plotą 850 kv. m. ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovo teisių ribojimas 74 kv. m. neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į poreikio naudotis daiktu pobūdį bei objektyvų būtinumą, servituto nustatymu šiuo atveju veiksmingai pašalinamos kliūtys ieškovei naudotis jai priklausančiomis komunikacijomis ir siurbline, esančiomis atsakovo žemės sklype (850 kv. m.). Servitutas nustatytinas atsižvelgiant į būtinumą ir poreikį naudotis daiktu, neribojant naudojimosi kartų, kadangi nė viena iš šalių negali numatyti ir garantuoti į ateitį būtinumo naudotis daiktu.

17. Pažymėtina, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.).

         Dėl priešieškinio.        

18. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę UAB „Kauno vandenys“ ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti siurblinę iš privačios valdos esančios .(duomenys neskelbtini) , pagal ieškovės į bylą pateiktą siurblinės iškeldinimo projektą (3 t., b. l. 185), užtikrinant paslaugos tiekimą siurblinės aptarnaujamiems UAB „Kauno vandenys“ paslaugų vartotojams (e. b. 3 t., b. l. 185–190).         

19. Išnagrinėjus bylą iš esmės, paaiškėjo, jog toks priešieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas bylą nagrinėjant pirmą kartą ir 2018-06-04 priimant sprendimą. Sprendimas apskųstas ir byla išnagrinėta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2018-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1746-638/2018, pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio, panaikino. Bylą gražino nagrinėti iš naujo, o ieškovei UAB „Kauno vandenys“ išaiškino teisę reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija laikė, kad šiuo metu pastatyti ir ieškovės nuosavybės teise įregistruoti nuotekų tinklai kartu su juose įrengta ginčo siurbline yra teisėtai pastatytas statinys, kurį rekonstruoti (teismo sprendimo terminu „iškelti") arba išmontuoti (tai jau reikštų statinio dalies nugriovimą Statybos įstatymo prasme) nenustatyta jokio teisėto pagrindo. Statybą leidę dokumentai nėra nuginčyti, statinio teisinė registracija nenuginčyta, techninis poreikis rekonstrukcijai - siurblinės perkėlimui iš vienos vietos į kitą, byloje nėra įrodytas. 

20. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai pripažintini tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Nagrinėjamu atveju abiem atvejais bylos nagrinėjime dalyvavo ieškovė UAB „Kauno vandenys“, atsakovas V. T.; yra abiejų teisminio nagrinėjimų objektų esančio materialinio teisinio santykio dalyviai, todėl galima laikyti, jog ieškinio šalys sutampa. Sutampa dviejų priešieškinių dalykai – nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas; sutampa ir prieieškinio pagrindas – atsakovas iš esmės priešieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos, bylą nagrinėjant pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo reikalavimas nepagrįstas. Iš esmės atsakovas reiškia tapatų priešieškinį. Atsakovas papildomai reikalavimą grindė argumentu, jog gavo 2019-01-28 dieną pačios ieškovės parengtą siurblinės iškeldinimo projektą, kuris patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos ir techninės galimybės visą gyvenamųjų namų kvartalą aptarnaujančią nuotekų (fekalijų) siurblinę iškeldinti iš atsakovo privataus žemės sklypo (3 t., b. l. 98, 115). Ši atsakovo nurodyta aplinkybė nepatvirtinta jokiais įrodymais. 2019-09-17 pateikta schema nėra nuotekų tinklų statybos ar rekonstrukcijos techninis projektas, kurio pagrindu turėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas (e. b. 3 t., b. l. 181–183); ieškovė nepatvirtino poreikio rengti techninį projektą, kuriuo vadovaujantis ji turėtų atlikti siurblinės „iškėlimo“ darbus, nes nuotekų tinklas ir siurblinė yra pastatyti teisėtai ir tinkamai veikiantys. Atsakovo argumentas, jog po eilinio siurblinės remonto 2019-05-11 keturių metų vaikui buvo konstatuota bakterinė žarnyno infekcija, neaiškios kilmės astmos priepuolis, o po 2019-05-27 eilinio ieškovės darbuotojų siurblinės valymo vėl buvo hospitalizuota dėl bakterinės žarnyno infekcijos ir astmos priepuolio (e. b. 1 t., b. l. 191–193, 194–199) negalima daryti išvados, kad yra tiesioginis ryšys tarp ieškovės veiklos ir  vaikui atsiradusios bakterinės žarnyno infekcijos. Atsakovo argumentai, nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog pateiktas priešieškinys nėra tapatus išnagrinėtajam priešieškiniui.                 

21.         CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tapataus ieškinio (priešieškinio) atsisakymo priimti vienas iš atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ir patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti priešieškinį (ieškinį) pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine prasme įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, t. y. asmuo manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Šioje byloje antrą kartą pateiktas priešieškinys buvo priimtas, dėl ko yra paliktinas nenagrinėtas.

                Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 178 str.):

1) nustatytinas atlygintinas servitutas, suteikiantis teisę viešpataujančiojo daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)  esančių .(duomenys neskelbtini) , savininkui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, esant būtinumui, naudotis tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančio V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 74 kv. m. (septyniasdešimt keturių kvadratinių metrų) dalimi, tikslu aptarnauti požemines inžinerines komunikacijas, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 parengtą servituto schemą (žymima „S1“, kodas 207, plotas 74 kv. m, koordinačių taškai: nuo Nr. 1 iki Nr. 2, nuo Nr. 2 iki Nr. 11, nuo Nr. 11 iki Nr. 10, nuo Nr. 10 iki Nr. 1);

2) atsakovas V. T., tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini)  unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , savininkas, įpareigotinas suteikti raktus ar kitą priemonę, kuria atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai, tam, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, viešpataujančio daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , esančių .(duomenys neskelbtini)  savininkas, galėtų naudotis servitutu.

3) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, nustatytina prievolė mokėti 87, 42 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 42 ct.) metinį atlyginimą už atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , nustatytą naudojimąsi servitutu. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.                           Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).                        Ieškovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 9 801,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas, darbo laiko apskaitos ataskaitas).                                Spręsdamas dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio, teismas privalo vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas. Pagal Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir BDU).                                Nagrinėjamu atveju ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius, ieškovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, 2019 m. gegužės mėnesį bei 2019 m. spalio mėnesį, todėl imami 2018 m. I ketvirčio, IV ketvirčio ir 2019 m. II ketvirčio BDU.        Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. I ketvirtį sudarė 895,20 Eur, IV ketvirtį – 970,30 Eur, o 2019 m. II ketvirtį – 1 289,00 Eur.                                2018 m. liepos 5 d. sąskaitoje nurodyta, kad teisinės paslaugos už apeliacinio skundo parengimą yra 2 420,00 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitoje nurodoma 1 210,00 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.                                 Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, kad už advokato teikiamą ieškinio parengimo teisinę paslaugą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2,5, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą koeficientas 1,3 (8.11 punktas). Tačiau pastebėtina, jog ieškovę atstovauja advokato padėjėjas, o pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus užmokesčio. Tokiu būdu, ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 3 630,00 Eur suma viršija Rekomendacijų nurodytą maksimalų dydį, todėl mažintina iki 2 721,40 Eur.                                 2019 m. gegužės 9 d. sąskaitoje nurodyta, kad už patikslinto ieškinio parengimą ieškovė patyrė 2 000,00 Eur išlaidas, be to, buvo paskaičiuota 50,00 Eur už sklypo apžiūrą su ekspertu, 250,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, viso 2 300,00 Eur. Kaip minėta už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus užmokesčio, todėl patirtos išlaidos mažintinos iki 1840,00 Eur.                        2019 m. gegužės 9 d. sąskaitoje taip pat nurodyta kompensacija 800,00 Eur už UAB „Reakon“ atliktą dalies žemės sklypo servituto vertės ekspertinį tyrimą, tačiau teismui nesivadovavus šiuo ekspertiniu tyrimu, ieškovės patirtos išlaidos neatlygintinos.                        Ieškovė patyrė 2 420,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo rengtą atsiliepimą į priešieškinį (2019 m. spalio 23 d. sąskaita). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už minėtą teisinę paslaugą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2,5, todėl laikytinos pagrįstomis ieškovės patirtos 2 420,00 Eur išlaidos.                        Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus (bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt.), taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažintinos pagrįstomis 6 981,40 Eur ieškovės UAB „Kauno vandenys“ išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos).                        Ieškovė byloje yra sumokėjusi 255,75 Eur žyminį mokestį – 180,75 Eur už ieškinio bei patikslintų ieškinių pateikimą ir 75,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.                                 Nagrinėjamoje byloje už ieškovės reiškiamus du reikalavimus privalo būti mokamas 38,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina 142,75 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                        Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).                        Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti 69,00 Eur kasmetinę išmoką atsakovui už naudojimąsi servitutu. Atsižvelgus į ekspertizės išvadą, teismui padidinus išmoką iki 87,42 Eur, laikytina, jog ieškinys tenkintas 74 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 28,00 Eur žyminis mokestis bei 5 165,94 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).                        Atsakovas V. T. byloje buvo sumokėjęs 198,50 Eur žyminį mokestį už pradinio priešieškinio pateikimą, 149,00 Eur už apeliacinio skundo pateikimą ir 75,00 Eur žyminį mokestį už nagrinėjamo priešieškinio pateikimą. Atsakovo reikalavimai apeliacinės instancijos teismo buvo netenkinti, o 2019 m. rugsėjo 30 d. priešieškinis atmetamas, todėl atsakovo sumokėti žyminiai mokesčiai neatlygintini. Atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta, todėl teismas dėl jų nepasisako.                 2020 m. vasario 25 d. atsakovas sumokėjo 1000,00 Eur avansą už ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ekspertizės išvadomis, todėl ieškinį tenkinus 74 procentais, atsakovui iš ieškovės priteistinos 260,00 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).                                Pradinio bylos nagrinėjimo metu, valstybė patyrė byloje 12,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; apeliacinės instancijos teisme dėl procesinių dokumentų siuntimo buvo patirtos 7,30 Eur išlaidos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 5,58 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Viso byloje valstybė patyrė 25,70 Eur išlaidas.                Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės reiškiami reikalavimai iš esmės buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais, o atsakovo atmesti, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).                         Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

     ieškinį tenkinti iš dalies/ priešieškinys paliktinas nenagrinėtas.

1. Nustatyti atlygintiną servitutą, suteikiantį teisę viešpataujančiojo daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , esančių .(duomenys neskelbtini) , savininkui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, esant būtinumui, naudotis tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančio V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 74 kv. m. (septyniasdešimt keturių kvadratinių metrų) dalimi, tikslu aptarnauti požemines inžinerines komunikacijas, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtvarkos darbai“ 2018-12-04 parengtą servituto schemą (žymima „S1“, kodas 207, plotas 74 kv. m, koordinačių taškai: nuo Nr. 1 iki Nr. 2, nuo Nr. 2 iki Nr. 11, nuo Nr. 11 iki Nr. 10, nuo Nr. 10 iki Nr. 1).

2. Įpareigoti V. T., tarnaujančio daikto - žemės sklypo, esančio adresu .(duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) savininką, suteikti raktus ar kitą priemonę, kuria atidaromi tarnaujantį daiktą juosiančios tvoros vartai, tam, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, viešpataujančio daikto - nuotekų linijos - buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , esančių .(duomenys neskelbtini) , savininkas, galėtų naudotis servitutu.

 3. Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369,         prievolę mokėti 87, 42 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 42 ct.) metinį atlyginimą už         atsakovui        V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės          sklype, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) , nustatytą servitutą.  

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

     Priešieškinį palikti nenagrinėtą.

4. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,00 Eur (vieno šimto trijų eurų) žyminį mokestį ir 5 165,94 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 94 ct) išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

5. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, 142,75 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 75 ct) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2016 m. birželio 27 d., 2017 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymais.

6. Priteisti atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, 260,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas už ekspertizę.

7. Priteisti Valstybei iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,70 Eur (dvidešimt penkių eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei būtina pateikti teismui).

                Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė