Civilinė byla Nr. e2-280-1174/2024

   Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01583-2023-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                      2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.6.1.

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui Modestui Kuodžiui (nuotoliniu būdu),

atsakovės Viešosios įstaigos „Akmenės būstas“ atstovui advokato padėjėjui Ernestui Vaišvilui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Akmenės būstas“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo I. J..

Teismas

nustatė:

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.       Ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateiktu ieškiniu prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės VšĮ „Akmenės būstas“ 1 113,96 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su draudėja A. G. (toliau – Draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-450176, kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 1113,96 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2022 m. liepos 7 d. dėl įvykusio bendrojo naudojimo vamzdyno gedimo, trūko kanalizacijos vamzdis pas kaimynus, išsiveržęs nuotekų vanduo užliejo buto lubas, sienas, grindis. Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos, kadangi tinkamai neprižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyno. Atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo regreso teisę, išmokėtos nuostolių sumos 1113,96 Eur ieškovė reikalauja iš atsakovės, taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė VšĮ „Akmenės būstas“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu ieškinyje, jog tiksli įvykio priežastis buvo trūkęs kanalizacijos vamzdis ir dėl tos priežasties išsiveržęs nuotekų vanduo užliejo draudėjai priklausančio buto lubas, sienas, grindis. Iš ieškinyje pateiktų duomenų ir ieškinio priedų nėra aišku, kuo remdamasis ieškovė tvirtina, kad jos įvardijamas įvykęs gedimas buvo susijęs su bendrojo naudojimo vamzdynu, toks ieškovės teiginys yra deklaratyvus, nepagrįstais jokiais įrodymais. Atsakovė administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Administratoriaus 2022 m. vasario 2 d. sudarytame daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 11 yra aprašyti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, jų paskirtis, buvimo vieta, sąsaja su privačia pastate gyvenančių asmenų nuosavybe. Aprašo II dalyje yra aprašytos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, šios dalies 2 punkte nurodyta, kur prasideda ir baigiasi pastato bendrojo naudojimo nuotekų tinklai: „nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos“. Atsakovė, kaip administratorė yra atsakinga už nuotekų tinklų priežiūrą nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Kaip jau buvo minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad trūkęs kanalizacijos vamzdis, iš kurio išsiveržęs vanduo užliejo draudėjos butą, yra dalis apraše nurodytų bendrojo naudojimo nuotekų tinklų, t. y. tariamas vamzdžio trūkis įvyko nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad vanduo, patekęs į draudėjos butą, pateko iš administratorius prižiūrimos nuotekų vamzdyno dalies. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Atsakovė, vykdydama savo pareigas užtikrina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, griežtai vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, atliko daugiabučio namo nuolatinės būklės stebėjimą, bei namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrą, užpildant statinio apžiūros aktus. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu jai galėtų kilti atsakomybė dėl ieškovės reikalaujamų atsiradusių nuostolių, tokių atsakovės konkrečių neteisėtų veiksmų neįvardijo ieškovė. Atsakovas, atlikdamas jam pavestas pareigas, tinkamai prižiūri ir užtikrina bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

4.       Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, į posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė (procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai).

5.       Ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas Modestas Kuodis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti papildomai paaiškindamas, jog ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala dėl įvykusio bendrojo naudojimo vamzdyno gedimo, atsakovė atsakinga už įvykusį įvykį, nes atlieka bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūrą. Trūkus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui, įsiveržė vanduo į draudėjos butą, apliejo buto, ieškovės atstovas apžiūrėjo butą, surašė apžiūros aktą, nurodė apgadinimus. Atsakovė privalo užtikrinti, kad būtų laiku atliekamas bendrojo naudojimo vamzdyno remontas, nes apžiūros akte nurodyta, kad pasenęs vamzdynas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų dariusi gyventojų susirinkimą dėl pasenusio vamzdyno, nurodžiusi, jog reikalinga atnaujinti vamzdyną, jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovė gavusi informaciją iš A. G., vyko į įvykio vietą, nuotraukas darė buto savininkė, nuotraukose užfiksuotas draudėjos bute pakeistas bendrojo naudojimo vamzdis. Paaiškino, jog nebuvo patekę į viršutinį butą, kuriame trūko bendrojo naudojimo vamzdis. Atsakovės neteisėti veiksmai – apžiūros akte užfiksavus pasenusius bendrojo naudojimo vamzdynus, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų gerinti bendrojo naudojimo vamzdynų būklei, t. y. netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė teigdama, kad trūko ne bendrojo naudojimo vamzdynas, byloje pateikė sąskaitas, kurioje įtraukti visi remonto darbai ir priemonės. Ieškovė išmokėjusi draudėjai žalą, turi teisę prašyti ją atlyginti iš atsakingo asmens, atsakovės.

6.       Atsakovės VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas advokato padėjėjas Ernestas Vaišvila teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti paaiškindamas, jog ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad į apdraustosios butą vanduo iš kaimynų įsiveržė būtent trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui, ieškovė tinkamai neįvertinusi draudiminio įvykio aplinkybių, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, prisiėmė riziką. Atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, ką patvirtina byloje pateikti apžiūros aktai, nei aktyviais veiksmais, nei neveikimu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovė apžiūros aktus pateikia savo internetiniame puslapyje, kur namo gyventojai gali susipažinti, apie esamą vamzdynų būklę. Gyventojai žinojo esamą vamzdynų būklę, tačiau nerinko jokių papildomų lėšų situacijos gerinimui, o nesant lėšų, atsakovė neturi galimybių gerinti bendrojo naudojimo vamzdyno. Ieškovė neįrodė, kokius konkrečiai veiksmus, kokias pareigas atsakovė vykdė netinkamai. Byloje nėra įrodymų, kad žala atsirado būtent dėl bendrojo naudojimo vamzdžių trūkimo, nėra duomenų apie atsiradusios žalos ryšį. Atsakovės darbuotojai nurodė, kad trūko ne bendro naudojimo vamzdynas, kad vanduo techniškai negalėtų patekti iš spintos už jos ribų, kad trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui vanduo būtų nubėgęs žemyn, todėl prašo ieškinį atmesti

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas. 

7.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimo Nr. 710-300-450176) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. liepos 9 d. apdraudė butą adresu (duomenys neskelbtini), draudėja A. G., viena iš buto draudimo rizikų - vanduo.  Iš byloje esančio pranešimo nustatyta, kad draudėja A. G. pranešė ieškovei, jog ieškovės apdraustose patalpose (duomenys neskelbtini), dėl 2022 m. liepos 7 d. trūkusio kanalizacijos vamzdžio pas kaimynus, išsiveržęs nuotekų vanduo užliejo buto lubas, sienas, grindis. Galiojant draudimo apsaugai ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu draudėjai A. G. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apskaičiavo ir išmokėjo dėl nurodyto įvykio 1 113,96 Eur draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovei, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė, remdamasi 2022 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros aktu ir jo metu padarytomis nuotraukomis, draudėjos A. G. pranešimu, jog trūko nuotekų vamzdyno storas vamzdis viršutiniame aukšte, sprendė, jog atsakomybė už kilusią žalą draudėjos turtui tenka atsakovei ir prašė atsakovę ją atlyginti. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. pretenzija Dėl žalos Nr. 450176-0301-1-001 atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į atsakovę VšĮ „Akmenės būstas“, o atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko nei iki šios bylos iškėlimo teisme, nei ieškovei pareiškus ieškinį šioje byloje.

8.       Atskirai pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuoseklią atsakovės VšĮ „Akmenės būstas“ poziciją, jog ji nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog butas buvo aplietas trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui, teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė nesutiko, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, todėl, sutinkamai su CPK 45 straipsnio 3 dalimi, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės su atsakove VšĮ „Akmenės būstas“.

9.       Byloje keliamas klausimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės, kai žala galimai iš bendrojo naudojimo objektų padaroma privataus būsto turtui.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl prievolė atsakovei atlyginti ieškovės nurodomą kaip patirtą žalą kiltų tik konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) yra atsakovės kaltė.

11.       CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

12.       Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama renkant ir pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes. 

13.       Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, neįvykdė pareigos užtikrinti bendro naudojimo nuotekų vamzdynų priežiūrą taip, kad nebūtų padaryta žalos. Byloje atsakovės atsakomybę ieškovė grindžia išimtinai savo atstovo 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašytu Turto apžiūros aktu žalos byloje Nr. 450176-0301-1-001, kuriame yra nurodyta turto sugadinimo priežastis – bendro vamzdyno gedimas, ir draudėjos pranešimu, kuriame nurodyta, kad trūko kanalizacijos vamzdis pas kaimynus, išsiveržęs nuotekų vanduo užliejo buto lubas, sienas, grindis. Faktui patvirtinti ieškovė pateikė į bylą aplieto buto draudėjos darytas fotonuotraukas.

14.       Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės, dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovės atstovas patvirtino, kad bendrovė administruoja daugiabutį namą ir yra atsakinga už administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, tačiau nurodo, kad šiuo atveju buvo trūkusi (duomenys neskelbtini), bute  tarp klozeto ir trišakio esanti jungtis, kuri nepatenka į atsakovės atsakomybės ribas, be to, byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos privačiam turtui ir atsakovės neveikimo, neįrodyta atsakovės kaltė dėl įvykio.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) sieja su atsakovei kaip Namo administratorei tenkančių pareigų nevykdymu – Namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų nepriežiūra, kas ir lėmė ieškovės nurodomos žalos butui kilimą. Todėl ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad pavojingas, gadinantis Butą poveikis įvyko iš konkrečios atsakovės administruojamo turto vietos, nagrinėjamu atveju Namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

16.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiminio įvykio buto apliejimo vandeniu priežasties - nusidėvėjusio namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio trūkimas, kuris sukėlė žalą, kas ieškovės teigimu yra pakankama konstatuoti atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymą, neteisėtiems veiksmams nustatyti. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, kad žalą sukėlė į apdraustosios butą iš kaimynų įsiveržęs vanduo, būtent trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui.

17.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2. papunkčiu administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio formą nustato aplinkos ministras. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Šios formos II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos pirmame punkte yra nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo sistemą sudaro nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos.

18.       Atsakovė byloje pateikė 2022 m. vasario 2 d. sudarytą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 11, kuriame yra aprašyti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, jų paskirtis, buvimo vieta, sąsaja su privačia pastate gyvenančių asmenų nuosavybe. Aprašo II dalyje yra aprašytos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, šios dalies 2 punkte nurodyta, kur prasideda ir baigiasi pastato bendrojo naudojimo nuotekų tinklai: „nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos“. 

19.       Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties dėl išsiliejusio vandens draudėjos bute. Ieškovės atstovas nurodė, kad jų darbuotojas apžiūrėjo tik draudėjos butą ir padarė išvadą, kad buvo trūkęs bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis, nes draudėjos bute pakeista dalis bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, jog ieškovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) bute nebuvo. Draudėja A. G. taip pat nurodė, jog kaimynų bute nebuvo ir nežino tikrosios vandens išsiliejimo priežasties. Akivaizdu, kad draudėjos butas galėjo būti aplietas dėl dviejų priežasčių – arba trūkus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui, arba, atsakovės teigimu, trūkus tarp klozeto ir trišakio jungčiai.

20.       Atsižvelgus į nurodytą, teismas byloje trečiuoju asmeniu įtraukė (duomenys neskelbtini) savininkę I. J., tačiau ši atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

21.       Atsakovė teigdama, kad draudėjos butas buvo aplietas ne dėl bendrojo naudojimo vamzdyno trūkimo, pateikė Gedimų žurnalo 2022 metų liepos mėnesio įrašus, kurių Eil. Nr. 168 2022 m. liepos 7 d. užfiksuotas pranešimas apie adresu (duomenys neskelbtini) trūkusią tarp klozeto ir trišakio jungtį. Byloje apklaustas avariją likvidavęs atsakovės darbuotojas R. G. teismui nurodė, kad negali prisiminti prieš du metus atliktų vamzdynų keitimo darbų, tačiau teismui parodžius ieškovės pateiktas nuotraukas ir paprašius paaiškinti ar galima situacija, jog trūkus tarp klozeto ir trišakio jungčiai būtų keista dalis ir bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, paaiškino, jog keičiant trišakį prie klozeto būna situacijų, kai neina prijungti prie bendrojo naudojimo senų kanalizacijos vamzdynų, tada privalo pakeisti ir dalį bendrojo naudojimo vamzdžio, taip pat nurodė, jog darbus atlieka įvertinę esamą situaciją, jog nuotraukų nedaro.

22.       Byloje buvo apklaustas ir atsakovės prašytas liudytojas, projektų vadovas V. V., kuris teismui paaiškino, kad iš ieškovės gavus pretenziją dėl žalos atlyginimo buvo paprašytas atsakovės atstovo nuvykti į (duomenys neskelbtini), butą ir įvertinti esamą situaciją. Nuvykęs į minėtą butą užfiksavo, kad buvo keista ne tik bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio dalis, bet ir nuotekų trišakis, kuris nepriklauso bendrojo naudojimo nuotekų tinklams, bei patvirtino liudytojo R. G. duotus parodymus, jog pajudinus bute esantį trišakį dažnai reikia keisti ir dalį pagrindinio kanalizacijos vamzdžio, nes neina prijungti prie bendrojo naudojimo senų kanalizacijos vamzdynų naujo plastikinio trišakio, o kadangi viso bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio pakeitimas yra brangus, tokiu atveju keičia tik dalį jo. Pateikė teismui nuotraukas, kurios patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini), bute buvo keista galimai trūkusi tarp klozeto ir trišakio esanti jungtis. Ieškovė neginčijo atsakovės pateiktų nuotraukų, jog nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Liudytojas V. V. papildomai paaiškino, jog bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas yra „šachtoje“, jog neįmanoma situacija, kad jam trūkus vanduo pasklistų po visą butą ir aplietų apačioje esančio buto sienas, lubas, vanduo tokiu atveju turėtų bėgti „šachta“ žemyn, nes nėra vandens spaudimo.

23.       Iš byloje pateiktų nuotraukų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute esantis bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis yra nišoje, kaip ir nurodė byloje apklaustas liudytojas V. V., todėl tikėtina atsakovės liudytojo nurodyta versija, kad galimai trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui, vanduo bėgtų žemyn ir mažai tikėtina, kad vanduo pasklistų po visą butą, taip apliedamas apačioje esantį butą. Be to, bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis draudėjos bute yra ne tik nišoje, bet dar ir spintoje.

24.       Ieškovė prašydama priteisti žalą nurodė, kad atsakovė pateikdama PVM sąskaitą faktūrą joje yra įtraukusi visus atliktų darbe akte nurodytus darbus bei detales, t. y. nėra darbų už kuriuos būtų sumokėjusi buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė tiek pateikdama papildomus įrodymus, tiek teismo posėdžio metu atsikirsdama nurodė, kad pateiktame Atliktų darbų akte yra nurodyti darbai ir medžiagos, šalinant nuotekų vamzdyno gedimus (duomenys neskelbtini), jog dalis darbų buvo atlikta bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje, dalis (duomenys neskelbtini) butui priklausančioje vamzdyno dalyje. 2024 m. gegužės 29 d. pateiktame atsakovės paaiškinime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) butui priskirtini akte nurodytas 593 (Perėjimas 110), 599 (Vamzdis 110/250) ir 600 (Mova 50), t. y. jog pakeista nuotekų vamzdžio dalis, esanti tarp stovo trišakio ir klozeto, panaudojant nurodytas reikiamas detales. Papildomai nurodant, kad atliekant būtinuosius remonto darbus (duomenys neskelbtini) butui priklausančioje vamzdyno dalyje, buvo būtina atlikti bendrojo naudojimo vamzdyno keitimą, o kadangi darbai buvo atliekami vienu metu ir butui priskirtinų darbų kaina siekė 6,97 Eur, dėl ekonomiškumo buvo parengta viena lokalinė sąmata ir bendras atliktų darbų aktas, neišskiriant į atskirą lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą, jog nurodytų darbų kaina buvo apmokėta iš (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų, ką patvirtina byloje pateikta 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 202208, (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų aktas Nr. 5 už 2022 m. liepos mėnesį, bei Lokalinė sąmata 120,61 Eur sumai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės apklaustų liudytojų ir Atliktų darbų akte nurodyti darbai ir medžiagos sutampa.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro labiausiai tikėtiną prielaidą, kad 2022 m. liepos 7 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas trūkus tarp klozeto ir trišakio jungčiai, esančiai bute (duomenys neskelbtini), kuri laikoma asmenine buto gyventojo nuosavybe (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Tokiu atveju civilinė atsakomybė dėl buto savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nuotekų vamzdžio, kuris nepriskiriamas namo bendro naudojimo nuotekų sistemos daliai, nepriežiūros negali kilti namo administratoriui (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

26.       Atsakovės pateikti duomenys, Statinių apžiūros aktai 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. gegužės 25 d., kuriuose fiksuoti atsakovės atlikti namo būklės stebėjimai, neginčijamai patvirtina, kad atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius namo stebėjimus, jog atsakovė, kaip administratorius prižiūrintis bendruosius objektus, ginčo pastatų bendrojo naudojimo ir inžinerinės įrangos priežiūrą vykdė atlikdama jos kompetencijai priskirtinus veiksmus – reguliariai, nuolat atliko pasato bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės įrangos būklės stebėseną. 2022 m. gegužės 25 d. Statinių apžiūros akte nurodyta, kad fekalinės kanalizacijos vamzdynas pasenęs, todėl rekomenduojama stebėti, esant galimybei atnaujinti.

27.       Nors byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad draudėjos butas buvo aplietas trūkus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui, tačiau papildomai atsakovė nurodė, kad atliekant pasato bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės įrangos būklės stebėseną, nebuvo nustatytos būtinybės keisti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Iki 2022 m. liepos 7 d. įvykio atsakovė neturėjo jokių duomenų, jų nepateikė ir ieškovė, kad nuotekų bendro naudojimo vamzdynas name buvo avarinės būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad Statinių apžiūros akte užfiksavus fekalinės kanalizacijos vamzdyno būklę - pasenės, nepatvirtina, kad atsakovė pati turėjo pagrindo spręsti, jog bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno nusidėvėjimas yra tolygus jo avarinei būklei.

28.       Pažymėtina, kad administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

29.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo iškeltos prielaidos, jog draudiminis įvykis (buto užliejimas) įvyko dėl nuotekų vamzdžio, kuris priskirtinas namo bendro naudojimo nuotekų sistemos daliai, trūkimo ar netinkamos jo priežiūros (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos (draudiminio įvykio) ir atsakovės veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus civilinei atsakomybei dėl draudiminio įvykio (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai). 

30.       Teismui nustačius, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė dėl buto užliejimo, atmetamas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl 1 113,96 Eur turtinės žalos iš atsakovės subrogacijos tvarka priteisimo (CK 6.1015 straipsnio 1-2 dalys).

31.       Teismo sprendimu nustačius, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės turtinės žalos subrogacijos tvarka priteisimo, atmetamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atmetimo atveju atsakovė, kaip ginčą laimėjusi šalis, įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 96, 98 straipsniai).

33.       Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad atsakovė viso patyrė 800,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, kurios ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 96, 98 straipsniai).

34.       Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl viešo paskelbimo

35.       Trečiajam asmeniui I. J. apie priimtą sprendimą praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės Viešosios įstaigos „Akmenės būstas“, juridinio asmens kodas 153259061, naudai iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Trečiajam asmeniui I. J., apie priimtą sprendimą, pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-280-1174/2024 priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinys atsakovei Viešajai įstaigai „Akmenės būstas“, trečiasis asmuo I. J., gimusi 1937 metais, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, atmestas. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. K. g. 4A. Trečiasis asmuo informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Trečiasis asmuo sprendimą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.“

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                    Lina Klimaitė