Civilinė byla Nr. e2-254-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00012-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitrum balticum“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-190-755/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitrum Balticum“ ieškinį atsakovei „Nordnorsk Bygginnredning AS“ dėl skolos priteisimo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė  (toliau – ir UAB) „Vitrum Balticum“ pateikė ieškinį atsakovei Norvegijos įmonei „Nordnorsk Bygginnredning AS“ dėl 99 960 Eur skolos, 9 799,95 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo dydžio ribose areštuoti atsakovei priklausantį turtą, nes ji vengia atsiskaityti, skola auga. Atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą pradėti likvidavimo procesą. Atsakovė siekia uždaryti įmonę ir turimas lėšas skirti naujos įmonės atidarymui. Toks atsakovės elgesys, ieškovės nuomone, nesąžiningas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.

5.       Teismo vertinimu, objektyvių duomenų ar aplinkybių, kurios liudytų apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. apie ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų vykdyti išieškojimą ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, nebuvo pateikta. Teismas konstatavo, kad atsakovės ketinimas užsidaryti savaime nerodo sutarties šalies nesąžiningumo ir aktyvių pastangų apskritai išvengti atsiskaitymo su ieškove. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė slepia gaunamas iš veiklos pajamas ar kad nemokumo bylos iškėlimo atsakovei atveju skolos grąžinimas taptų negalimas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovė kategoriškai teigia, kad neatsiskaitys, o toks elgesys rodo atsakovės nenorą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė elektroniniame laiške patvirtino, kad su ieškove neatsiskaitys, o samdys naujus darbuotojus ir veiklą perkels į naują įmonę. Nors, kaip teigia pati atsakovė, ji yra nemoki, tačiau atsiskaito su kitais asmenimis.

6.2.                      Jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį Norvegijoje nėra galimybės gauti, nes atsakovė tik kelis mėnesius veikianti įmonė ir turto nėra deklaravusi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovės atstovų.

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamo įrodymo turinį, sprendžia, kad nors ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teikiamas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme (elektroninis laiškas ieškovės atstovui siųstas 2022 m. gruodžio 16 d.) ar šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis), tačiau nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, teikdama įrodymą, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įvertinęs tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, o nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, bei siekdamas priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės teikiamą įrodymą ir vertina jį kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė (apeliantė) neskundžia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.

15.       Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su tokiais atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Taigi, ieškovės argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis bloga, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sudėtinga (prasta) atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, besąlygiškai leidžiančios taikyti turto areštą.

17.       Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą (daugiau nei 100 000 Eur) ir kartu sunkią atsakovės finansinę padėtį nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Apeliantės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina ir apeliantės nurodoma aplinkybė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei vengimo atsiskaityti su apeliante. Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo dalyką, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, jie nevertinami. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą. Tai, kad atsakovė elektroniniame laiške nurodė, jog turi mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams ir galbūt ketina imti paskolą bei steigti kitą įmonę, savaime negali būti laikoma nesąžiningu atsakovės veikimu. Kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad atsakovė siekia sąmoningai pabloginti savo turtinę padėtį ir nesąžiningai išvengti išieškojimo iš turimo turto pagal teismo sprendimą, apeliantė nepateikė, o tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

18.       Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos perspektyvos šiuo atveju yra neaktualios ir pačios savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.

19.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Rasa Gudžiūnienė