Civilinė byla Nr. e2-450-291/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07159-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos :
(S)
2.6.10.5.2.17.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.;3.2.6.6.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIĮ „Livyli“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. A., ieškinį atsakovui V. B., dėl administravimo išlaidų atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas BIĮ „Livyli“ prašo priteisti iš atsakovo V. B. 3000,00 Eur administravimo išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. B. buvo IĮ „Livyli“ savininkas ir vadovas nuo 2008-09-26. 2017-12-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi IĮ „Livyli“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. eB2-1053-372/2017). Nutartis įsiteisėjo 2017-12-28. Bankroto administratoriumi paskirtas A. A.. 2018-03-23 buvo priimta nutartis taikyti BIĮ „Livyli“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bendrai 3000 Eur sumai.
Nagrinėtino pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (CPK 178 str.).
Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d.). Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
Šiaulių apygardos teismo 2017-12-14 nutartyje nurodyta, jog ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei IĮ „Livyli“, įmonė neturi nekilnojamojo turto, įmonė neturi darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, finansinės atskaitomybės dokumentai registrui niekada nebuvo teikti, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Minėta, 2018-03-23 taip pat buvo priimta nutartis taikyti BIĮ „Livyli“ supaprastintą bankroto procesą (priedas Nr. 2) įmonei neturint turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas (pvz. 2015-05-07 Šiaulių apygardos teismo nutartis, c. b. Nr. 2A-431-569/2015). Vadinasi, bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina Šiaulių apygardos teismo 2018-03-23 nutartimi patvirtinta 3000 Eur administravimo išlaidų suma.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio sumą sudaro 68 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 3,32 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BIĮ „Livyli“, į. k. 301886755, 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) administravimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį valstybei ir 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. sausio 14 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-450-291/2018 pagal ieškovo BIĮ „Livyli“, į. k. 301886755, ieškinį atsakovui V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl administravimo išlaidų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8(41) 598507.“
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Vida Žostautienė