Administracinė byla Nr. A2.9.-671-853/2013

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00541-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija

                 39.2.; 48.1.; 52.3.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2013 m. rugpjūčio 16 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Borusienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. Š., kuriai išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 272 straipsnyje,

nukentėjusiajam S. B.,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, turinčios vidurinį išsilavinimą, netekėjusios, bedarbės, registruotos darbo biržoje, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė:

A. Š. padarė nedidelį chuliganizmą, o būtent: 2013-07-08 apie 8.30 val. Mažeikiuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį, apipylė S. B. bei jo rūbus su kačių šlapiu maistu.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 174 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. Š. parodė, kad nepripažįsta padariusi pažeidimo. S. B. pats apsipylė su kačių maistu, kadangi ją suėmė ir tampė už rankos. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji norėjo pamaitinti benamius kačiukus. Maisto kačiukams padėjo ant takelio prie gėlyno, tačiau nukentėjusysis neleido jai pamaitinti kačiukų, išmetė butelį su pienu ir norėjo atimti iš jos maistą. Ją sugriebė už rankos ir jai paliko kraujosruvos. Ji pareiškimo nerašė, nes pagailėjo nukentėjusiojo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. B. parodė, kad ryte balkone, kaip visada, darė mankštą ir pamatė moterį, kuri norėjo padėti kačiukams maisto. Jis moteriai pasakė, jog ši nemaitintų prie langų katinų, tačiau moteris jam atsakė, jog tai ne jo reikalas, nes ne jo žemė. Jis išėjo į lauką toliau aiškintis su A. Š. ir parodyti, kur galima maitinti kačiukus, kadangi jie teršia gėlynus ir braižo mašinas. Tada A. Š. iš dešinėje rankoje turėtu kačiukų maistu apipylė jo veidą bei marškinėlius. Tada jis sugriebė ją už rankos, sakydamas, jog be policijos neapsieis. Tada moteris pradėjo ant jo šaukti, jį išvadino įvairiausiais žodžiais bei sakėsi, jog kvies policiją. atvykus policijai viską išsiaiškino. Pareiškimą parašė, kadangi moteris nesiliovė taip pat elgusis bei užkabinėjo jo sutuoktinę. Jokių nei moralinių, nei materialinių pretenzijų A. Š. neturi.

Teismo posėdžio liudytoja I. B. parodė, jog ryte dar gulėjo lovoje, o jos sutuoktinis S. B. darė balkone mankštą. Po kurio laiko išgirdo už lango lauke triukšmą ir per langą, pamatė, kaip A. Š. su rankoje laikytu kačių maistu, baltame indelyje, apipylė jos vyro veidą bei marškinėlius. Tada jos vyras atsistūmė moterį nuo savęs ir ji pradėjo šaukti, jog kvies policiją.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. L. parodė, kad ryte buvo kambaryje išgirdo lauke triukšmą. Ji gyvena pirmame aukšte ir triukšmas buvo po jos langais. Per langą pamatė kaip jos kaimynas S. B. barėsi su moterimi dėl kačių maitinimo. Po kurio laiko S. B. išėjo į lauką ir varė moterį nuo namo. Tada moteris, A. Š., su kačių maistu baltoje dėžutėje drėbė ant S. B..  A. Š. apdrėbė S. B. tyčią, nes tuo metu kaimynas jos nebuvo suėmęs už ranką. Kai S. B. apipylė su šlapiu kačių maistu, jis moterį suėmė už rankų ir pasakė, jog be policijos tikrai neapsieis.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. L. parodė, kad tą rytą buvo vonioje ir iš jos išėjęs pamatė, jog jo kaimynas S. B. visas apipiltas. A. Š. kaimyną išvadino „sadistu“, jog nemyli katinų. Tuo metu konfliktavo dviese tik A. Š. ir S. B., daugiau žmonių nebuvo. Žmonės susirinko vėliau. Jis nematė, kaip buvo apipiltas S. B..

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Paminėtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004).

Nagrinėjamu metu nustatyta, jog A. Š. tyčia ant S. B. išpylė šlapią kačių maistą, šias aplinkybė patvirtino teisme duoti nukentėjusiojo S. B., I. B. ir S. L. parodymai. Teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl remiasi liudytojų duotais parodymais. A. Š., siekdama išvengti atsakomybės teigė priešingai, jog S. B. netyčia apipylė su šlapiu maistu, neva jis sugriebęs už rankų pats apsipylė su kačių maistu. Tokie A. Š. duoti parodymai vertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytus tyčinius veiksmus. A. Š. viešoje vietoje, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tyčia apipylė nukentėjusįjį S. B. su šlapiu kačių maistu, tokie A. Š. veiksmai vertintini kaip nedidelis chuliganizmas.

Be to, kad A. Š. padarė šį teisės pažeidimą nustatyta ir iš byloje surinktų įrodymų: 2013-07-12 administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2013-07-10 S. B. pareiškimo su pridėtomis fotolentelėmis, bendros pranešimo registracijos informacijos, S. B., I. B., S. L. ir P. L. paaiškinimų, asmens duomenų informacijos, fotolentelės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR   ATPK 1, 20 str.). LR  ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31, 32 str.).

LR ATPK 174 straipsnio sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista), į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. Š. kaltė dėl LR ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant vidutinio dydžio straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

A. Š. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 200,00 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. 

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja              Andželika Butkuvienė