Civilinė byla Nr. e2A-299-464/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02665-2017-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.39.2.5; 2.6.39.2.6.4.9; 2.6.39.2.6.4.10; 3.3.1.11; 3.3.1.15

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BM būstas“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiksli forma“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspa Pro“, uždarosios akcinės bendrovės ,,SPKT“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Inservis“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“, akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinius skundus bei atsakovo V. M. prisidėjimą prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Tiksli forma“, akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus rentinys“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekspa Pro“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Ergo Insurance filialą, uždarajai akcinei bendrovei ,,SPKT“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakaja“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Inservis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būsto priežiūra“, V. M. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,BM būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ne kartą patikslinusi, prašė:

1.1.       priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) Gjensidige (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 450 721,32 Eur nuostolių, patirtų dėl pamatų defektų, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.       priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 488 738,20 Eur nuostolių, patirtų dėl grindų defektų, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 231 920,10 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. ieškovė su atsakove UAB ,,Tiksli forma“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF, kuria ieškovė pavedė, o atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ įsipareigojo atlikti prekybos ir paslaugų paskirties pastato, esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), įskaitant visus inžinerinius tinklus, sistemas ir įrenginius bei visas jų dalis, projektavimo darbus. Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ dalį projektavimo darbų pavedė atlikti subrangovėms – 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutartimi atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“, kuri įsipareigojo atlikti statinio konstrukcinės dalies projektavimo darbus, ir 2017 m. balandžio 18 d. projektavimo darbų rangos sutartimi atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“, kuri įsipareigojo atlikti statinio darbo projekto konstrukcinę dalį. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ ieškovės užsakymu 2014 m. gegužės 5 d. parengė statinio pamatų darbo projektą, kurį patvirtino atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“. Taip pat generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. lapkričio 13 d. sutartimi pavedė atsakovei UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atlikti pastato techninio projekto bendrąją ekspertizę, o atsakovei UAB ,,SPKT“ – 2014 m. liepos 28 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. gegužės 5 d. sutartimis pavedė atlikti darbo projekto santvarų papildomo atrėmimo, denginio konstrukcijų ir pamatų, atraminės sienos, cokolio plokščių, kolonų dalinę ekspertizę.

3.       Ieškovės teigimu, bendrus pastato statybos darbus ginčo pastate atliko generalinė rangovė atsakovė BUAB ,,Lakaja“ pagal 2014 m. gegužės 15 d. su ieškove sudarytą rangos darbų sutartį, o statinio pamatus įrengė atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ pagal 2014 m. gegužės 15 d. su atsakove BUAB ,,Lakaja“ sudarytą subrangos sutartį. Pastato statybos techninę priežiūrą vykdė V. M., su kuriuo 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė sudarė statybos techninės priežiūros sutartį. Atsakovės BUAB ,,Lakaja“, kaip pastato statybos rangovės, civilinės atsakomybės draudike yra atsakovė ADB ,,Gjensidige“. Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“, kaip statinio projektuotojos, privalomos civilinės atsakomybės draudike taip pat yra atsakovė ADB ,,Gjensidige“. Be to, ieškovė savo turtinius interesus buvo apdraudusi su atsakovė Ergo Insurance SE sudaryta draudimo sutartimi, pagal kurią ši atsakovė išdavė ieškovei draudimo liudijimą naujo prekybos paskirties pastato su kiemo statiniais statybos darbams.

4.       Pastatytas pastatas 2015 m. lapkričio 2 d. buvo perduotas UAB ,,Hakonlita“, su kuria ieškovė dar iki projektavimo ir statybos darbų, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d., buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 05-01. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo pastatyti ir įrengti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei perduoti jį nuomininkei UAB ,,Hakonlita“ laikinai už nuomos mokestį valdyti ir naudotis patalpomis pastate, o nuomininkė – mokėti nuomos mokestį (sutarties objektas – joje nurodytų patalpų sukūrimas nuomotojai ir jų nuoma nuomininkei). Atitinkamai, nuomininkė patalpas išnuomojo subnuomininkei UAB ,,Rimi Lietuva“, o ši po patalpų jai perdavimo su atsakove UAB ,,Mano būsto priežiūra“ sudarė susitarimą prie 2015 m. vasario 27 d. pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutarties, pagal kurį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ vykdė pastato konstrukcijų priežiūrą. Vėliau, t. y. nuo 2016 m. balandžio 25 d., inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas teikė atsakovė UAB ,,Inservis“ pagal 2016 m. balandžio 14 d. su subnuomininke UAB ,,Rimi Lietuva“ sudarytą pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutartį.   

5.       Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, nuo pastato statybos darbų pabaigos ir jo eksploatavimo pagal paskirtį pradžios praėjus kiek daugiau nei metams, t. y. 2017 m. balandžio 5 d., jo eksploatacija buvo sustabdyta dėl įtartinų konstrukcijos ir grindų deformacijų. Siekiant nustatyti pastato konstrukcijos deformacijos priežastis buvo atlikti pastato dalinės (konstrukcijų dalies), statinio pamatų 1-1 ašies A<B<C<D<E<G<; A-A ašies 2, 3, 4, 5, 6 ir pamato E/3, pastato pamatų polio Nr. 26 ašyje C1 projektavimo ir įrengimo kokybės tyrimai. Skirtingi tyrimus atlikę specialistai nustatė tiek pamatų, tiek grindų defektus. Specialistai nustatė, kad pastato pamatai suprojektuoti nenustačius silpnųjų gruntų išplitimo ribos, neįvertinus tokio grunto išskirtinių savybių, pamatų polių įrengimo technologija neužtikrino jų kamienų vientisumo esamomis geotechninėmis sąlygomis, nebuvo užtikrintas tinkamas polių įrengimo technologinis procesas, polius projektavę projektuotojai nenurodė polių įrengimo reikalavimų aprašymų, polius įrengusi rangovė (atsakovė UAB „Vilniaus rentinys“) pasirinko netinkamą technologinį įrengimo įgyvendinimą. Grindys taip pat netenkina projekto techninių specifikacijų reikalavimų ir pastato naudojimo prekybos paskirčiai reikalavimų, jos suprojektuotos nepaisant to, kad dalyje pastato po jomis slūgso silpni labai spūdūs organinės kilmės gruntai, o tam, kad grindys nesėstų, turėjo būti suprojektuotas grindų įrengimas ant polių.

6.       Ieškovės vertinimu, specialistų bei ekspertų išvados patvirtina aplinkybę, kad projektavimo, pamatų įrengimo ir grindų statybos darbai nebuvo tinkamai atlikti. Visi atsakovai, kurie projektavo pastato dalis, atliko projektų ekspertizę, vykdė statybos darbus, atliko statybos techninę priežiūrą bei pastato inžinerinių sistemų priežiūrą, yra solidariai atsakingi už defektų atsiradimą ir dėl jų atsiradusią turtinę žalą. Visų šių statybos proceso dalyvių darbų dalys turėjo užtikrinti tinkamą statinio naudojimą, tačiau atsakovai savo pareigų tinkamai neatliko, o dėl netinkamo pareigų įvykdymo atsiradę pastato defektai kėlė pavojų prekybos pastato stabilumui bei žmonių saugumui, dėl ko buvo būtina sustabdyti prekybos pastato veiklą. Atsakovų, kaip atskirų statybos proceso dalyvių, atsakomybės atriboti neįmanoma, todėl ieškovė prašo taikyti jiems solidarią atsakomybę, kurios pagrindas yra tiek sutartinių, tiek bendrojo pobūdžio pareigų netinkamas vykdymas.

7.       Procesiniuose dokumentuose pažymėta, kad generalinė rangovė atsakovė BUAB ,,Lakaja“, kuri pagal rangos sutartį, be kita ko, įsipareigojo ne tik vykdyti darbus laikydamasi visų statybos, darbų saugos ir aplinkos apsaugos veiklą ir procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir prisiėmė visišką atsakomybę už statybos darbų bei metodų tinkamumą, stabilumą ir saugumą, savo pareigų tinkami neįvykdė ir pastato grindis įrengė su defektais. Pastato pamatų statybos darbus generalinė rangovė atliko ne pati, o pavedė juos atlikti subrangovei atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“. Pagal subrangos sutartį UAB ,,Vilniaus rentinys“ įsipareigojo parengti gręžtinių ir spraustinių polių, galvenų ir monolitinių rostverkų bei atraminių sienučių darbo projektą, jį suderinti su generaline projektuotoja ir atlikti ekspertizę, taip pat įrengti nurodytus polius ir galvenus, tačiau ir ji savo pareigų pagal subrangos sutartį tinkamai nevykdė. Kadangi atsakovė BUAB ,,Lakaja“ nuo 2017 m. spalio 9 d. yra likviduojamas juridinis asmuo, ieškovė negali įgyvendinti reikalavimo tiesiogiai šiai atsakovei teisės, todėl ieškinys reiškiamas ir subrangovei. Be to, solidarus reikalavimas reiškiamas taip pat ir BUAB ,,Lakaja“ civilinės atsakomybės draudikei atsakovei ADB ,,Gjensidige“ bei atsakovei Ergo Insurance SE, kuri su ieškove sudaryta draudimo sutartimi apdraudė pastato statybos darbus.

8.       Taip pat tvirtinama, kad atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ yra atsakinga už defektus kaip pastato generalinė projektuotoja. Kadangi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-17/2017 perleido ieškovei teisę reikšti tiesioginius reikalavimus dėl netinkamo įsipareigojimų įvykdymo jos pasitelktoms kitoms projektuotojoms – UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, todėl egzistuoja ir šių atsakovių, kaip projektuotojų, solidari atsakomybė dėl nustatytų pastato projektavimo defektų, susijusių su faktinės situacijos neatitinkančių spraustinių polių įrengimo projekto parengimu bei pastato grindų įrengimo sprendinių parinkimu. Nors atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ draudikė atsakovė ADB ,,Gjensidige“ priėmė sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju, tačiau išmokėjo tik 232 188,57 Eur draudimo išmoką, kai draudimo poliso suma buvo 289 620,01 Eur, taigi atsakovei ADB ,,Gjensidige“ atsakomybė taikytina likusioje 57 431,44 Eur draudimo poliso apimtyje.

9.       Dėl pastato projekto ekspertizę atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ pavedimu atlikusių atsakovių UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ solidarios atsakomybės ieškovė nurodė, kad jeigu šios atsakovės būtų tinkamai vykdžiusios savo, kaip statinio projekto ekspertizę atliekančių asmenų, pareigas, tai projektavimo darbų trūkumai būtų pastebėti dar iki pačių darbų faktinio atlikimo. Pasak ieškovės, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-17/2017 atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido ieškovei teisę reikšti tiesioginius reikalavimus atitinkamų projekto dalių ekspertizę atlikusioms atsakovėms UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“.

10.       Ieškovės nuomone, atsakovas V. M. netinkamai vykdė statinio statybos techninę priežiūrą, todėl jis taip pat yra solidariai atsakingas už žalą su kitais pastato statybos proceso dalyviais.

11.       Be to, ieškovės įsitikinimu, ne tik pastato statybos proceso dalyviai, bet ir pastatą pastačius bei perdavus naudoti pagal paskirtį nuomininkei jo naudojimo techninę priežiūrą skirtingu laiku vykdžiusios atsakovės UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ nesielgė kaip atidžios ir rūpestingos savo srities profesionalės. Atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. laiku neatliko pastato konstrukcijų apžiūros, o pastebėjus pastato konstrukcijos deformacijas nesiėmė jokių priemonių. Todėl kartu su statybos proceso dalyviais ir šios atsakovės turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius.     

12.       Ieškovė nurodė, kad dėl visų atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų, vienu atveju pažeidus sutartinus įsipareigojimus, kitu atveju pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ji iš viso patyrė 1 403 568,18 Eur dydžio nuostolius. Dėl visų ieškinyje nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė (1) 566 815,60 Eur žalą, susijusią su pastato pamatų defektais, o būtent: 2 643,47 Eur pamatų demontavimo išlaidas, 2 273,40 Eur klinkerio plytelių perklojimo išlaidas, 37 790 Eur pamatų stiprinimo išlaidas, 7 061,80 Eur polio gręžimo išlaidas, 2 000 Eur polio ekspertizės išlaidas, taip pat negavo 312 323 Eur nuomos pajamų bei patyrė 202 723,93 Eur išlaidas, atlyginusi dalį pastato nuomininkės UAB ,,Hankolita“ patirtų nuostolių. Dėl visų atsakovų, išskyrus UAB ,,Vilniaus rentinys“ neteisėtų veiksmų patyrė (2) 604 832,48 Eur žalą, susijusią su grindų defektais, t. y. išlaidas jų pakėlimui. Dėl visų atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė (3) 231 920,10 Eur nuostolius, kurių negalima priskirti prie konkrečių defektų, o būtent: 133 436,85 Eur išlaidas pastato remontui, 83 037,14 Eur defektų nustatymo išlaidas, 15 446,11 Eur palūkanas.     

13.       Nors atsakovės UBA ,,Tiksli forma“ draudikė atsakovė ADB ,,Gjensidige“ išmokėjo 232 188,57 Eur draudimo išmoką, nėra galimybės atskirti atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės pagal kiekvieną defektą. Todėl ieškovė savo reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais, atlyginimo gautąja draudimo išmoka sumažina po lygiai, t. y. nuostolių dėl pamatų defektų dydį iki 450 721,32 Eur, nuostolių dėl grindų defektų dydį iki 488 738,20 Eur, atitinkamai, kitų nuostolių (231 920,10 Eur) suma lieko nepakitusi. Šių iš viso 1 171 379,61 Eur (450 721,32 Eur + 488 738,20 Eur + 231 920,10 Eur) savo nuostolių atlyginimą kartu su bylinėjimosi išlaidomis ieškovė prašo jai priteisti solidariai iš ieškiniuose nurodytų atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių esmė

14.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu nutraukė bylos dalį pagal ieškovės UAB ,,BM būstas“ pateiktus 2017 m. gruodžio 21 d., 2018  m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus, o ieškinį iš dalies patenkino:

14.1.       priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 450 721,32 Eur nuostolių, susijusių su pamatų defektais, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

14.2.       priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, BUAB „Lakaja“, V. M. , UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE, (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 488 738,20 Eur nuostolių, susijusių su grindų defektais, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

14.3.       priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 231 920,10 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;    

14.4.       ieškinį atsakovių UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB „SPKT“ atžvilgiu atmetė;

14.5.       priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 59 979,16 Eur bylinėjimosi išlaidas;

14.6.       priteisė atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ iš ieškovės 40 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė buvusiam trečiajam asmeniui UAB ,,Hakonlita“ lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“ 19 209,27 Eur bylinėjimosi išlaidas; 

14.7.       priteisė teismo ekspertui T. M. 305 Eur, teismo ekspertui S. S. – 200 Eur, teismo ekspertui D. V. – 14 792 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“;       

14.8.       priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“191,01 Eur bylinėjimosi išlaidas;

14.9.       nurodė pervesti teismo ekspertui D. V. 5 173,00 Eur sumą iš teismo depozitinės sąskaitos.     

15.       Įvertinęs tai, kad ieškovė UAB ,,BM būstas“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu dėl 1 969 684,68 Eur nuostolių atlyginimo, kurį ne kartą patikslinusi, galutinius reikalavimus išdėstė 2020 m. lapkričio 5 d. ieškinyje, savo reikalavimus sumažinusi iki 1 171 379,61 Eur sumos, taip pat prašė pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, kurie buvo susiję su UAB ,,Hakonlita“ patirtais  nuostoliais, bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad šis galutinis ieškinys buvo priimtas, teismas bylos dalį pagal ieškovės pateiktus 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus nutraukė.

16.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ argumentus, kad ieškovė žinojo apie pastato smulkius defektus bei jų priežastis, tačiau jokių veiksmų (priemonių) nesiėmė, todėl žala, kurios atlyginimą prašoma šioje byloje priteisti, yra pačios ieškovės neveikimo rezultatas. Teismas nurodė, kad ieškovė 2016 metais kreipėsi į UAB ,,GeoFirma“ dėl pastato pietvakarinėje dalyje pastebėtos grindų deformacijos, atviresnėse sienų vietose susiformavusių įtrūkimų. UAB ,,GeoFirma“ 2016 m. liepos mėn. vykdė geotechninius tyrimus ir nustatė, kad pagrindinė grindų deformacijų priežastis yra silpnų biogeninių darinių (durpių, sapropelio, silpno molio) susispaudimas (suslūgimas), veikiant bendrai piltinio grunto ir eksploatacinei apkrovai. UAB ,,GeoFirma“ nurodė, kad, siekiant nustatyti vykstančių nuosėdžių intensyvumą ir jų dinamiką, būtina statinio pietvakarinėje dalyje įrengti grindų stebėjimo markes ir vykdyti matavimus bent 4–6 mėn. Stebėjimų metu nustačius nuosėdžių vystymosi tendencijas, bus galima įvertinti jų įtaką pastato eksploatacijai ir numatyti grindų sutvarkymo priemones.   

17.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pastatas buvo toliau nuolat stebimas UAB „Delfa“, kuri kartu su UAB ,,Tyrimai ir projektai“, siekdamos palyginti pastato konstrukcijos pokyčius, 2017 m. kovo 10 d. atliko tyrimą ir palygino 2016 m. gruodžio mėn. atliktus kontrolinius grindų nusėdimų matavimus su 2016 liepos mėn. grindų nusėdimų matavimais. Palyginus išmatuotus nusėdimus buvo padaryta išvada, kad pastato išorinių sienų ir karkaso kolonų nusėdimų nėra. Nusėdimai fiksuojami tik grindų pagrindams ir vidaus pertvaroms, ir tik plote tarp ašių B-G ir 1-9. Tyrimo akte nurodyta, kad per laikotarpį tarp UAB „GeoFirma“ bei UAB „Delfa“ ir UAB ,,Tyrimai ir projektai“ atliktų matavimų, įvertinus galimas matavimų paklaidas, grindų deformacijos nepadidėjo. Siekiant panaikinti grindų ir pertvarų deformacijas, atsiradusias dėl grunto po pastatu suslūgimo, būtina atlikti darbus, nurodytos lokalinėje sąmatoje. Taigi, teismo vertinimu, profesionalų parengtame tyrimo akte esminių grindų deformacijų pokyčių nustatyta nebuvo, pastato išorinių sienų ir karkaso kolonų nusėdimų tuo metu nefiksuota, nors jau po mėnesio, t. y. 2017 m. balandžio 5 d., grindys smuko apie 15 cm.   

18.       Teismas sprendė, kad vertinant atsakovų atliktų statybos darbų kokybės klausimą yra aktualios teismo ekspertų komisijos 2020 m. balandžio 15 d. parengtame teismo ekspertizės akte Nr. 2020/04/15, taip pat eksperto A. S. 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. birželio 1 d. pateiktose išvadose nustatytos faktinės aplinkybės. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ argumentus, kad 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės išvados yra nepatikimos, nes ekspertai rėmėsi L. V. F. cokolinių panelių poslinkių ir santvarų nuolydžių matavimo schema ir rezultatais, nors matavimo įrenginiai neatitinka teisinei metrologijai keliamų reikalavimų ir todėl niekaip neįrodo polių vertikalių deformacijų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ taip pat teigė ir priešingai, t. y.  kad UAB „Geotechnikos grupė II“ ir L. V. F. polių nuosėdžių net nematavo. Tokie prieštaringi ir jokiais duomenimis nepagrįsti teiginiai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės akto patikimumu.

19.       Teismas nesutiko ir su atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ pozicija dėl eksperto L. V. F. šališkumo, kuri buvo grindžiama jo tiesioginėmis sąsajomis su UAB „Geotechnikos grupė II“, kuri, pasak atsakovės, yra pagrindinis jos konkurentas užimame rinkos segmente. Į teismo ekspertų komisiją buvo paskirti ekspertai, kurie yra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, vadinasi, jiems yra taikomi objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai. Be to, nė vienas iš ekspertų komisijos narių abejonių dėl atliktų matavimų nekėlė.

20.       Spręsdamas dėl statinio projektuotojų atsakomybės teismas visų pirma nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Tiksli forma“ 2013 m. balandžio mėn. 16 d. sudarė sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF dėl projektavimo darbų, kurios 1.5 punkte susitarė, kad projektavimo darbai apima projektinių pasiūlymų parengimą, projekto, kaip tai numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, parengimą (statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto dokumentų visumos parengimą), projekto suderinimą kompetentingose institucijose, statybos leidimo gavimą objekto statybai, statinio projektavimo valdymą. Pagal projektavimo darbų sutarties sąlygas projektuotoja įsipareigojo, be kita ko, užtikrinti, kad projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyti esminiai statinio architektūros ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti statybos sklypo tvarkymo ar apsaugos reikalavimai;  užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesų.  

21.       Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nors 2013 m. balandžio 16 d. sutartyje nebuvo numatyta projektuotojos teisė darbams atlikti pasitelkti subrangovus, atsakovė UAB „Tiksli forma“ sudarė su atsakove UAB ,,Ekspa Pro“ subrangos sutartį dėl statinio techninio projekto konstrukcinės dalies „Statinio konstrukcijos“, parengimo, o su atsakove UAB ,,Sweco Lietuva“ – subrangos sutartį dėl statinio darbo projekto konstrukcinės dalies „Statinio konstrukcijos“. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalimi, ieškovė negali reikšti subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvienos jų sudarytų su generaline projektuotoja, pažeidimu. Tačiau, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tiek subrangovių UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, tiek ir generalinės rangovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybė, nepriklausomai nuo to, kad atsakovę UAB ,,Tiksli forma“ su ieškove siejo sutartiniai teisiniai santykiai, yra kilusi iš delikto.

22.       Pagrindą spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo teismui sudarė atsakovių atsikirtimai, kad visi statybos proceso dalyviai griežtai laikėsi sutartimis numatytų teisių ir pareigų, vykdė teisės aktų reikalavimus, tačiau statinys per garantinį laikotarpį pasiekė artimą avarinei būklę. Be to, kaip konstatavo teismo ekspertizę atlikę ekspertai, užfiksuoti spraustinių monolitinių polinių pamatų defektai (vertikalios deformacijos) – tęsėsi ir kėlė pavojų prekybos pastato stabilumui bei žmonėms, atitiko statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 ,,Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ galimai avarinės būklės požymius ir dėl šios priežasties prekybos pastato veiklą buvo būtina nutraukti. Taip pat buvo nustatyti ir pastato grindų įrengimo defektai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje paskirti teismo ekspertai yra pripažinę, jog dėl defektų nėra išskirtinai vieno kurio nors statybos proceso dalyvio kaltės, visų jų veiksmuose buvo pažeidimų. Todėl nustatyti nuostolių dydį atskirai pamatų ir grindų dalyje nėra galimybės, t. y. nustatytų defektų sukeltos žalos dydžiui išskirti pagal atitinkamų darbų dalis nėra objektyvių kriterijų.   

23.       Teismas, vadovaudamasi ekspertų išvadomis, nurodė, kad atsakovė UAB „Tiksli forma“, kaip projektuotoja, neužtikrino techninio projekto rengimo vadovaujantis projekto privalomaisiais projektavimo dokumentais – techninis projektas parengtas neturint projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (galima gruntų (durpių) konsolidacijos proceso įtaka, grindų defektų atsiradimo apimtims) ( 2.5.7.1.1 punktas). Taigi, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 7.1, 5.3, 5.4.1 punktus.

24.       Pasisakydamas dėl atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“, sutarties su atsakove UAB „Tiksli forma“ pagrindu rengusios statinio techninio projekto konstrukcinę dalį „Statinio konstrukcijos“, atsakomybės, teismas nesutiko su šios atsakovės pozicija, kad vien tai, jog ji pastato projekto konstrukcijų dalies techninio projekto aiškinamajame rašte nurodė apie būtinybę ateityje atlikti detalius inžinerinius geologinius tyrimus, patvirtina, kad ji tinkamai atliko savo pareigas. Teismo ekspertizės akto 3.40 punkte nurodyta, kad techninio projekto rengėjas techniniame projekte neturėjo teisės numatyti, jog tyrimai, kurie gali turėti esminės reikšmės techninio projekto sprendiniams, t. y. dėl kurių gali keistis esminiai sprendiniai, būtų atliekami ne techninio projekto parengimo etape.

25.       Be to, atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“, parengusi statinio projekto konstrukcijų dalies techninį projektą, atlikusi pirminius skaičiavimus, pagal kuriuos rengiami statinio konstrukciniai sprendiniai, o jų rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba brėžiniuose, privalėjo pateikti duomenis skaičiavimams, kurie naudojami rengiant projekto dalies darbo projektą. Tai, kad rengiant techninio projekto konstrukcinę dalį yra atliekami tik pirminiai skaičiavimai, nereiškia, jog jie gali būti atliekami nesiremiant reikiamais geologiniais tyrimais. Byloje iš esmės visi ekspertai patvirtino, kad rengiant projektą projektuotoja neturėjo tinkamai atliktų geologinių tyrinėjimų. Kita vertus, atsakovės netinkamą požiūrį į pareigų vykdymą, teismo vertinimu, tik patvirtina jos teiginys, kad pirminiai skaičiavimai gali būti atlikti neprisiimant atsakomybės dėl išvestinių duomenų patikimumo.    

26.       Teismas pažymėjo, kad ne tik teismo paskirtų ekspertų, bet ir atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ užsakymu eksperto E. L. 2018 m. vasario 22 d. parengtame ekspertinio tyrimo akte yra nurodyta, kad parinkdamos konstrukcinius sprendinius UAB „Tiksli forma“ bei UAB „Ekspa Pro“ turėjo atsižvelgti į gruntinio vandens lygio kitimą pastato eksploatacijos metu, nes statomas pastatas ir pastate įrengtos grindys yra sudėtingų geologinių sąlygų sklype, po grindų konstrukcija esančių piltinio grunto, durpių ir sapropelio sluoksnių. Taip pat gruntinio vandens lygio pažemėjimo tikimybė įmanoma, kai šalia statomi kiti statiniai (pvz. (duomenys neskelbtini) įrengiant automobilių parkavimo aikštelę buvo pumpuojamas vanduo iš pamatų duobės, kas galėjo lemti gruntinio vandens lygio sumažėjimą).   

27.       Teismas sprendė, kad atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ yra atsakinga ne tik už geologinių tyrimų neatlikimą, bet ir už grindų deformacinių siūlių nesuprojektavimą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad teismo ekspertai nustatė, jog techninio projekto statybinių konstrukcijų dalyje, suprojektuotoje grindų ant tampraus pagrindo detalėje (grindų detalė „G4“) deformacinės siūlės nėra suprojektuotos (2.5.2.1.5 punktas). Už techninio projekto statybinių konstrukcijų dalyje grindų ant tampraus pagrindo detalėje (detalė „G4“) nenumatytas deformacines siūles atsakomybė tenka techninio projekto statybinių konstrukcijų dalies projektuotojai UAB „Ekspa Pro“. Teismo posėdžio metu ekspertas T. M. patvirtino, kad jei būtų suprojektuotos deformacinės siūlės, jos būtų leidusios išvengti tokių didelių pažaidų pastato konstrukcijai. Ekspertas paaiškino, kad darbo projekte nebegalima keisti suprojektuotų techninių sprendinių – norint pakeisti projektą, turi būti teikiama kita projektavimo užduotis.

28.       Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ pažeidė ne tik imperatyvias įstatymų nuostatas, susijusias su grindų projektavimo darbais, bet ir bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.     

29.       Visgi teismas nesutiko su ieškove, kad kartu su atsakovėmis UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ atsakomybė už grindų defektus tenka ir atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“, kuri buvo atsakovės UAB „Tiksli forma“ subrangovė pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. S_0279-1/17-04-18-SK, kurios objektas – statinio konstrukcijų dalies darbo projektas: pamatų ašyse B/1, C/1 ir D/1 stabilizavimas.

30.       Teismas nustatė, kad atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ suprojektuota detalė „G4“ negalėjo turėti įtakos žalai atsirasti, nes atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ pasiūlytas sprendinys nebuvo panaudotas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl solidarios UAB „Sweco Lietuva“ atsakomybės už viešosios teisės aktų imperatyvius pažeidimus, rengiant projektą, nes nenustatė priežastinio ryšio tarp šios atsakovės veikos ir kilusių ieškovei nuostolių (CK 6.247 straipsnis).

31.       Kadangi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pažeidė 2013 m. balandžio 16 d. su ieškove sudarytos projektavimo sutarties 1.5, 1.6 ir 1.7 punktus, todėl ji pagal projektavimo darbų sutarties sąlygas turi solidariai su kitais atsakovais atsakyti už ieškovei kilusius nuostolius (CK 6.701 straipsnio 1 dalis, 6.702 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, CK 6.703 straipsnis, 6.684 straipsnio 4 dalis). Atsakovės UAB „Ekspra Pro“ deliktinė atsakomybė kyla dėl to, kad, neturint projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, techninis projektas negalėjo būti parengtas, tačiau atsakovė jį ne tik parengė, bet ir pateikė vykdymui.

32.       Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė deliktinės solidarios atsakomybės sąlygas dalyje dėl projektavimo darbų, pažeidžiant Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1. punktą, STR 1.04.02:201145, 46, 47, 60.9 punktų nuostatas, už kurių įgyvendinimą buvo atsakingi UAB „Ekspa Pro“ ir UAB „Tiksli forma“ (CK 6.6 straipsnio 2 dalis). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patenka į CK 6.263 straipsnyje įtvirtinto generalinio delikto taikymo sritį, nes atsakovių UAB „Tiksliai forma“ ir UAB „Ekspa Pro“ netinkamas pareigų atlikimas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nesant galimybės atriboti jų atsakomybės, jos turi atsakyti solidariai su kitais atsakovais (CK 6.6, 6.263 straipsniai).    

33.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“ atsikirtimus, kad atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir ieškovės UAB ,,BM būstas“ 2017 m. gruodžio 14 d. raštas, kuriuo atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido ieškovei teisę reikšti tiesioginius reikalavimus projektuotojoms, tame tarpe ir atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“, dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo yra niekinis.

34.       Atsakovė UAB „Ekspa Pro“ teikė paslaugas atsakovei (projektuotojai) UAB „Tiksli forma“ 2013 m. spalio 2 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties Nr. PD 2013/10/02/ pagrindu, t. y. rengė statinio techninio projekto konstrukcinę dalį. Vadinasi, atsakovė atliko darbus, ieškovės reikalavimas nėra „tuščias“, o sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas suteikia pagrindą konstatuoti ieškovę turint tas teises, kurių ji prašo, t. y. teisių perėmėja turi reikalavimo teisę į skolininkę (atsakovę), kylančią iš projektavimo darbų sutarties Nr. PD 2013/10/02/. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovės prašymą pripažinti 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Tiksli forma“ vienašalį pranešimą Nr. S-17/217 niekiniu ir negaliojančiu sandoriu ex officio (savo iniciatyva). Net jei atsakovė UAB „Tiksli forma“ ir pažeidė minėtą sutartį, perleidusi reikalavimą į atsakovę UAB „Ekspa Pro“, tai ieškovė, kuri nėra jos šalimi, negali atsakyti už kitos atsakovės veiksmus atsakovės UAB „Ekspa Pro“ prašomu būdu.      

35.       Teismas tai pat atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovės UAB „Ekspa Pro“ argumentus, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas neatitinka CK 6.103 straipsnyje nustatytos reikalavimo perleidimo sutarties formos reikalavimo. Tiek UAB „Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas, tiek 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutartis yra paprastos rašytinės formos. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra įrodymų apie tai, kada atsakovei UAB „Ekspa Pro“ buvo pranešta apie teisių į ją perleidimą pagal 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. S-17/2017, tai savaime neeliminuoja ieškovės teisės pareikšti reikalavimą teisme subrangovei, išviešinus, kokiu faktiniu pagrindu toks reikalavimas teisme yra reiškiamas.

36.       Nagrinėjamoje byloje susiklosčius situacijai, kai statybos proceso dalyvių klaidos prasidėjo dėl neišpildytų teisės aktų reikalavimų – įvertinti žemės sudėtį prieš pradedant darbus, o vėliau padaryta klaida nebuvo ištaisyta dėl bendros rūpestingumo pareigos pažeidimo, atsakovė UAB „Ekspa Pro“, teismo vertinimu, negali remtis sutarties išlyga dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę, nes tokia sąlyga nėra suderinama su CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalims. 

37.       Statinio techninio projekto ekspertizę atlikusių atsakovių UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“ atžvilgiu pareikštą ieškinį teismas pripažino nepagrįstu. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atliko techninio projekto bendrąją ekspertizę ir pateikė 2014 m. sausio 8 d. Nr. 526-237(13)/1/2014 bei darbo projekto polinių pamatų dalinę ekspertizę, taip pat pateikė 2014 m. gegužės 23 d. aktą Nr. 268-Kp-12(05). Ekspertizės buvo atliktos remiantis 2013 m. lapkričio 13 d. sutartimi Nr. 237 (13), kuri sudaryta tarp UAB „Tiksli forma“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“. Atsakovė UAB „SPKT“ atliko darbo projekto santvarų papildomo atrėminimo dalinę ekspertizę ir pateikė 2015 m. gegužės 5 d. Nr. 187-4-14 aktą, atliko darbo projekto denginio konstrukcijų dalinę ekspertizę ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pateikė aktą Nr. 187-2/1-14 , atliko darbo projekto dalies, kurioje suprojektuoti poliai, ekspertizę ir pateikė 2014 m. liepos 28 d. Nr. 187 aktą.  

38.       Įvertinęs tai, kad CK 6.696, 6.967 ir 6.698 straipsnių pakeitimo 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2579 (TAR, 2016, Nr. 2016-20331) nustatyta, kad statinio projekto ekspertizės rangovai atsako pagal CK 6.696 straipsnį tik dėl tų statinių projektų, kurių ekspertizė atliekama po įstatymo Nr. XII-2579 įsigaliojimo, t. y. po 2017 m. sausio 1 d., bei aplinkybę, kad atsakovės UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“ ekspertizės aktai pateikti iki įsigaliojo CK pakeitimai, teismas šių atsakovių atžvilgiu pareikštą reikalavimą atmetė.

39.       Teismas nesutiko su ieškovės replikose nurodytais argumentais, kad ekspertizės rangovų pareigų pažeidimas yra siejamas su bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu, tame tarpe STR 1.06.03:2002 numatytu pareigų nevykdymu. Šiame kontekste įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 suformuotus išaiškinimus dėl bendrosios rangos teisės normos taikymo subsidiariai (83 punktas), t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgęs į tai, kad pastato projekto ekspertizes vykdžiusios rangovės UAB „SPKT“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ buvo sudariusios sutartis su atsakove UAB „Tiksli forma“ (generaline rangove), teismas sprendė, kad atsakovių UAB „SPKT“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ teisinė atsakomybė galėtų atsirasti tik tiesiogiai įstatyme įtvirtinus statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybę.          

40.       Teismo vertinimu, generalinės statybos darbų rangovės, atsakovės BUAB „Lakaja“, atsakomybės sąlygos nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos. Teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB ,,Lakaja“ pažeidė Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 6 punktus, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.2 punktą, Statybos taisyklių STR 121895674.06:2009 „Betonavimo darbai“ 66.4, 66.5 ir 66.7 punktus, o tai kartu reiškia 2014 m. gegužės 15 d. rangos darbų sutarties, jos 2.1 punkto, netinkamą vykdymą.      

41.       Ieškovė ir atsakovė BUAB ,,Lakaja“ 2015 m. spalio 27 d. pasirašė statybos užbaigimo aktą. Pradėjus ryškėti rangos darbų trūkumams, ieškovės užsakymu 2016 m. liepos mėnesį pradėtos tirti atsirandančių defektų priežastys. Tokios faktinės aplinkybės lėmė teismo išvadą, kad darbų trūkumai nustatyti (paaiškėjo) esant nepasibaigusiam garantiniam terminui.

42.       Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.2 punkto pažeidimą teismas konstatavo įvertinęs teismo ekspertų pateiktų išvadų turinį. Teismo ekspertai nustatė, kad BUAB „Lakaja“: a) grindų įrengimo darbus vykdė neturėdami darbo projekto stadijos grindų sprendinių; b) užvežė netinkamą (su durpių priemaišomis) piltinį gruntą ir jo nesutankino; c) įrengtų grindų pagrindų (detalė ,,G4” apimtyje) sutankinimas ir patikra buvo atliekami netinkamai – nesilaikyta techninio projekto techninėse specifikacijose pateiktų nurodymų grindų pagrindų įrengimui; d) pradėjo grindų betonavimo darbus be statinio statybos techninės priežiūros raštiško leidimo (įrašo statybos darbų žurnale), taip nesilaikyta techninio projekto techninėse specifikacijose pateiktų nurodymų; e) statybos darbų žurnale, paslėptų darbų formoje F-25, dėl grindų pasluoksnio įrengimo nurodoma, kad įrengiant grindų pagrindus buvo vadovautasi darbo projekto brėžiniu DP SK – B 2.5-2, tačiau į civilinę bylą pateiktoje projektinėje dokumentacijoje tokio brėžinio nėra – grindų įrengimo darbus vykdė neturėdama grindų darbo projekto; f) statybos darbų žurnale nėra įrašų apie įrengtų paruošiamųjų sluoksnių aukščių altitudes ir jų atitikimą projektinėms aukščių altitudėms, taip pat statybos žurnale nėra įrašų apie grindų paruošiamųjų sluoksnių paslėptus darbų aktus – rangovė BUAB „Lakaja“ atmestinai fiksavo atliekamus statybos darbus ir netinkamai pildė statybos darbų žurnalą.     

43.       Tai, kad atsakovė, generalinė rangovė BUAB ,,Lakaja“, pažeidė Statybų įstatymo normas, teismo vertinimu, patvirtina ir tokios teismo ekspertų išvados, jog apie 80 proc. faktiškai užvežto piltinio grunto kiekio po pastatu nėra fiksuota statybos darbų žurnaluose – užvežto piltinio grunto įrengimo darbų eiliškumas, technologija bei kiekybinės ir kokybinės piltinio grunto charakteristikos ir sutankinimas nebuvo fiksuoti bei patikrinti statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusio V. M. (teismo ekspertizės akto 2.5.5.2.6 punktas). Be to, užvežto piltinio grunto kokybė neatitinka techniniame projekte techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų, kad pagrinduose įrengtuose iš piltinio grunto negali būti augalinio grunto, durpių, dumblo ir statybinių šiukšlių. UAB „Geotestus“ 2017 m. liepos mėn. atliktame tyrime nurodyta, kad piltiniame grunte yra priemaišų – durpių ir statybinio laužo.    

44.       Statybos taisyklių STR 121895674.06:2009 ,,Betonavimo darbai“ 66.4 punktą atsakovė BUAB ,,Lakaja“ pažeidė grindų konstrukcijos (detalė ,,G4“) pagrindą įrengdama aplinkos temperatūrai esant neigiamai. Įvertinę gautas Lietuvos hidrometeorologijos centro pažymas (Nr. (5.58- 10)-B8-2436) ir Nr. (5.58-10)-B8-2277)), ekspertai nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. (7 dienos prieš pradedant įrenginėti grindų pagrindus (grindų ant grunto detalės “G4” apimtyje)), oro temperatūra naktimis svyravo nuo -1,2 iki -9,5 šalčio, o dienomis svyravo nuo -1,6 iki -8,7 šalčio.    

45.       Įvertinęs tokias ekspertų išvadas, kad, piltinį gruntą netinkamai sutankinus ir (ar) nesutankinus, per laiką nesutankintas piltinis gruntas su organinėmis bei durpių priemaišomis suslūgo, suformuodamas tuštumą tarp betoninės grindų plokštės ir suslūgusių pagrindų, todėl per laiką, neturėdama tampraus pagrindo, nuo savo svorio bei eksploatacinių apkrovų grindų betoninė plokštė taip pat deformavosi – atsirado nuosėdžiai, kad įrengiant grindų ant grunto detalės ,,G4” pagrindus pagrindai iš piltinio grunto jau galėjo būti įšalę, o tai, pradėjus eksploatuoti prekybos paskirties pastatą, paveikė ir patį pastatą, nes atšilęs pagrindų sluoksnis suslūgo, suformuodamas tuštumą tarp betoninės grindų plokštės ir pagrindų, taigi per laiką, neturėdama tampraus pagrindo, nuo savo svorio bei eksploatacinių apkrovų grindų betoninė plokštė taip pat deformavosi – atsirado nuosėdžiai, teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės BUAB ,,Lakaja“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių ieškovei nuostolių.

46.       Analogiškai teismas sprendė ir dėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nurodė, kad ši atsakovė, atlikdama gręžtinių ir spraustinių polių, galvenų ir monolitinių rostverkų bei atraminių sienučių darbo projekto parengimo, suderinimo su generaline projektuotoja ir ekspertizės atlikimo (jei reikalinga) darbus pagal priedą Nr. 1 bei įrengdama statinio pamatus kaip BUAB „Lakaja“ subrangovė pagal 2014 m. gegužės 14 d. sutartį, pažeidė Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą, t. y. netinkamai atliko polinių pamatų įrengimo darbus ir dėl šios priežasties pamatai nusėdo.

47.       Vadovaudamasis teismo ekspertizės išvadomis (2.4.4.1 punktu), teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ polinių pamatų įrengimą pradėjo nesilaikydama polių įrengimo technologijos reikalavimų: ne nuo artimiausiai zondo ir (arba) gręžinio esančio polio Nr. 7, o pirmiausia įrengdama polinius pamatus Nr. 5, 6, 9, 10. Netinkamas pirmojo – pradinio polio įrengimas galėjo lemti, kad poliai nepasiekė tvirtų gruntų. Antra, atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“, atlikdama spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbus ašyse: A/1-47 mm., B/1-69 mm., C/1-129 mm., D/1-71 mm ir E/1-40 mm), pažeidė spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologijos reikalavimus. Trečia, spraustinio monolitinio polio Nr. 26 betonavimo metu nebuvo užtikrinta, kad pilamas betonas pasiskirstytų tolygiai, nesusisluoksniuotų ir sukietėjęs būtų vienalytis elementas. Įrengtas spraustinis monolitinis polis Nr. 26 netenkina jam keliamų norminių dokumentų reikalavimų, o jo laikomoji galia žymiai sumažėjo. Dėl spraustinių monolitinio polinių pamatų įrengimo darbų chronologijos pažeidimų, įrengiant spraustinio monolitinio polį Nr. 26, nebuvo užtikrintas spraustinio monolitinio polio kamieno vientisumas. Kadangi spraustinio monolitinio polio Nr. 26 kamieno vientisumas nebuvo užtikrintas, ašyje C1 polinis pamatas (Nr. 26) sėdo.     

48.       Tai, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ pamatų įrengimo darbus atliko netinkamai, patvirtina ir tokios teismo ekspertų A. S. ir L. U. nustatytos aplinkybės, jog polinių pamatų įrengimo metu buvo sunaudojama apytiksliai 1,5 karto daugiau betono nei numatytas polių projektinis tūris. Tai leidžia teigti, kad polinių pamatų įrengimui supiltas betonas išskydo, neišlaikydamas numatytos polių formos. Sunaudotas ne pagal projektinius skaičiavimus žymiai didesnis betono kiekis, teismo vertinimu, akivaizdžiai įrodo, kad patyrusi rangovė turėjo suprasti, jog egzistuoja neatitikimas projektinėje dokumentacijoje. Byloje yra įrodyta ir tokia aplinkybė, kad vienos dienos nepakako tam, jog polių betonas galėtų įgyti reikiamą tvirtumą. Taigi, „6D“ taisyklės nesilaikymas sukėlė neigiamus padarinius – polinių pamatų vientisumo pažeidimus.

49.       Teismo ekspertų išvadas pagrindžia ir L. U. tirto polio Nr. 26 TV zondavimo rezultatai, kad polio nuo 9,5 m iki 12 m gylio betonas yra nesukibęs, išsisluoksniavęs ir susidariusi ertmė (ekspertinio akto 26 psl.). Ekspertas taip pat konstatavo, kad betono kokybė suprastėja nuo 760 cm gylio ir tęsiasi iki 1120 cm gylio, o giliau nepavyko zondo įleisti dėl byrančio betono sudarytų kliūčių.    

50.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ argumentais, kad ieškovė neturi teisės reikšti jai, kaip generalinės rangovės BUAB ,,Lakaja“ subrangovei, tiesioginio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi BUAB „Lakaja“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, civilinė byla Nr. B2-18-425-2021 nėra baigta, nes pratęstas likvidavimo terminas iki 2021 m. birželio 30 d. Taigi, kitas bankroto bylos etapas yra kreipimasis į teismą dėl įmonės pabaigos. Todėl reikalavimą reikšti tiesiogiai BUAB ,,Lakaja“ nėra teisinės prasmės, kadangi bendrovė veiklos nevykdo.

51.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje yra numatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Generalinei rangovei BUAB „Lakaja“ tapus nemokia, ieškovė negali pasirinkti teisių gynimo būdo, nes šiai bendrovei taikomas specialus reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Vadinasi, UAB „BM būstas“ nebeturi galimybės pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, o tai, teismo vertinimu, sudaro prielaidas subrangovės teisinei atsakomybei kilti. Statybos techniniai reglamentai taip pat nenumato, kad kai kurie statybos proceso dalyviai gali išvengti deliktinės atsakomybės taikymo.    

52.       Teismas sprendė, kad kitas pastato statybos proceso dalyvis – atsakovas V. M. – netinkamai vykdė 2014 m. balandžio 1 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti statinio priežiūrą vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsniu ir STR 1.09.05:2002. 

53.       Tai, kad atsakovas V. M. pažeidė sutartį, patvirtina teismo ekspertų išvados, jog jis nors ir privalėjo, bet nekontroliavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ vadovautųsi spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologijos reikalavimais; nekontroliavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovė vadovautųsi polinių pamatų darbo projekto nurodymais dėl tinkamų medžiagų panaudojimo; nepareikalavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovė įrengtų bandomuosius polius ir (arba) išbandytų sukaltus polius; neužtikrino, kad pastate įrengto piltinio grunto bei grindų konstrukcijos (detalė „G4“) pagrindų sutankinimas, patikrinimas ir kontrolė būtų atliekami tinkamai – nesilaikė techninio projekto techninėse specifikacijose pateiktų nurodymų. Jei atsakovas V. M. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, būtų nustatytas netinkamų medžiagų naudojimo faktas ir išvengta neigiamų padarinių.

54.       Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad egzistuoja sąlygos ir ginčo statinio techninę priežiūrą organizavusių atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Jeigu atsakovės UAB „Inservis“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ būtų tinkamai vykdžiusios pastato techninę priežiūrą, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai (neteisėtas neveikimas; CK 6.246 straipsnis), pastato konstrukcijose atsirandantys pokyčiai būtų laiku pastebėti bei tiksliai įvertinti (ar nustatyti pokyčiai toliau vystosi, ar stabilizuojasi), taip pat optimaliais kaštais pašalintos galimos nepatogumus keliančios deformacijos, tokius darbus derinant su pastate vykdoma prekybos centro veikla, t. y. nestabdant veiklos ir tokiu būdu išvengiant galimos žalos atsiradimo ir (ar) jos didėjimo (CK 6.247–6.249 straipsniai).     

55.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ buvo atsakinga už pastato inžinierinių sistemų priežiūrą pagal 2015 m. vasario 27 d. pastato inžinierinių sistemų priežiūros sutartį Nr. 2015/02/09-MB, kurią ji sudarė su UAB „Rimi Lietuva“, ir pagal kurią pastato konstrukcijų priežiūrą vykdė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. Priešingai nei įrodinėjo atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“, akivaizdūs pastato konstrukcijos pakitimai buvo matomi anksčiau nei buvo nutraukta su ja sudaryta sutartis.

56.       Atsakovė UAB „Inservis“, prieš perimdama pastato techninę priežiūrą, atliko neeilinę pastato apžiūrą ir 2016 m. gegužės 31 d. surašė defektinį aktą Nr. 12-084, kuriame nurodyti tokie trūkumai: prie apsaugos posto, parėjime į prekybos salę, išgaubtos grindys (12 pozicija), apsaugos poste tarp kolonos ir gipso pertvaros matomas plyšys (13 pozicija). Atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ pasiūlė šias priemones: a) dėl išgaubtų grindų – atlikti remontą ir išlyginti grindų dangą, b) dėl plyšio – užtaisyti atsiradusius plyšius ir stebėti, ar nevyksta deformacija. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas patvirtina, kad defektai buvo matomi ir pastatą dar  administruojant atsakovei UAB ,,Mano būsto priežiūra“, kuri nesiėmė nei defektų stebėsenos, nei jų šalinimo veiksmų.   

57.       Be to, kompetentinga institucija, atlikusi vykdytos pastato techninės priežiūros patikrinimą, taip pat nustatė teisės aktų pažeidimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 25 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A375-156/17(2.9.2.8–UK9), be kita ko, nurodyta, kad pastato techninė prižiūrėtoja nusižengė statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, kuris galiojo iki 2017 m. sausio 1 d., 10.2. 39. 43. 44.1 punktuose nurodytiems reikalavimams, nes laiku nepastebėjo, teisingai neįvertino ir nelikvidavo atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų, nuolatinių stebėjimų metu nenumatė priemonių užfiksuotiems (pastebėtiems) defektams, avarijų pavojams pašalinti, kasmetinių apžiūrų metu nenustatė esamo statinio tyrimų poreikio ir remonto darbu poreikio, neįvertino nuolatinių stebėjimų kokybės; nuolatiniai stebėjimai fiksuojami statinio techninės priežiūros žurnale, nurodomi defektai ar pavojingos deformacijos, tačiau visai nenurodomos priemonės pastebėtiems defektams nušalinti.   

58.       Teismo vertinimu, jeigu atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ būtų tinkamai vykdžiusi pastato techninę priežiūrą, nebūtų reikėję stabdyti prekybos centro veiklos, nes laiku pašalinus priežastis, kurios vėliau nulėmė dar didesnes statinio konstrukcijos pažaidas, ieškovė, kaip statinio savininkė, nebūtų patyrusi nuostolių. Atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ yra savo srities profesionalė, kuriai taikomas griežtesnis atsakomybės standartas. Jei atsakovė būtų atsakingai vykdžiusi savo pareigas (CK 6.246 straipsnis), kylančias iš teisės aktų reikalavimų, ieškovei, kaip pastato savininkei, nebūtų kilusi tokio dydžio žala, kokia kilo po 2017 m. balandžio 6 d. Tarp atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“ neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) – netinkamai vykdžius pastato inžinierinių sistemų priežiūrą ir laiku nepastebėjus sienų įtrūkio, atsirado tokia statinio deformacija, kuri tapo kliūtimi jį eksploatuoti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ir priešingai, laiku papildomai sustiprinus konstrukcijas, statinį būtų buvę galima eksploatuoti.    

59.       Spręsdamas dėl pastato techninę priežiūrą pagal su UAB ,,Rimi Lietuva“ 2016 m. balandžio 14 d. sudarytą pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutartį vykdžiusios atsakovės UAB ,,Inservis“ atsakomybės, teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentas, jog visi nustatyti defektai buvo surašyti į žurnalą arba apie juos buvo pažymima, dar neįrodo tinkamo pareigų atlikimo. Techninės priežiūros tikslas nėra fiksuoti pažeidimus. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 punkte numatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.  

60.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Inservis“ argumentus, kad pastato deformacija atsirado staiga, atšilus orams ir galimai dėl pašalo pabaigos, t. y. dėl gamtinio reiškinio. Ekspertai aiškiai nurodė, kad statinys pastatytas neįvertinus durpių sluoksnio buvusioje upės Neries vagoje, todėl gruntas toje vietoje nebuvo stabilus. Ekspertų komisijos akte paaiškinta galima betoninės grindų plokštės nusėdimo priežastis – pradėjus eksploatuoti prekybos paskirties pastatą, atšilęs pagrindų sluoksnis suslūgo, suformuodamas tuštumą tarp betoninės grindų plokštės ir pagrindų, todėl per laiką, neturėdama tampraus pagrindo, nuo savo svorio bei eksploatacinių apkrovų grindų betoninė plokštė deformavosi – atsirado nuosėdžiai. Įtrūkimai ties restoranu esančioje sienoje, vykę kelerius metus, būtent ir buvo statybos darbų defektų indikacija, taigi defektai nebuvo nei staigūs, nei sukelti atšilimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios šalintų atsakovių UAB „Inservis“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ atsakomybę ieškovei (CK 6.212 straipsnis).     

61.       Spręsdamas atsakovės Ergo Insurance SE atsakomybės klausimą teismas pažymėjo, kad ieškovė su šia atsakove sudarė dvi draudimo sutartis – 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutartį Nr. 710-450-002396, kuria buvo apdrausti pastato statybos darbai (draudimo suma 4 199 000  Eur) ir 2015 m. gruodžio 23 d. draudimo sutartį Nr. 310-042701, kuria buvo apdraustas pats pastatas nuo ugnies, krušos, grunto nuslydimo, transporto priemonės atsitrenkimo, vandens, liūties, stiklo dužimo, potvynio, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, smūgio bangos, sniego slėgio, audros, grunto įkritimų rizikų (draudimo suma 5 000 000 Eur). Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai ieškinyje nurodytą įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė ieškovei pagal paminėtas draudimo sutartis išmokėti draudimo išmokas.    

62.       Teismas visų pirma atmetė kaip nepagrįstus tokius atsakovės Ergo Insurance SE teiginius, kad pagal 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutartį ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką, kadangi žala pastatui buvo padaryta dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, o pamatų ir grindų defektai yra savarankiški ir vienas su kitu nesusiję, atsiradę dėl skirtingų priežasčių ir todėl šis įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Teismas, be kita ko, vadovavosi eksperto E. L. ekspertinio tyrimo išvadomis, kad jeigu grindų remontas būtų atliktas iš karto, būtų atidėtas jų nuosėdis. Įvertinęs būtent tokią eksperto išvadą, teismas pripažino įrodyta sąlygą draudimo išmokai gauti – kokybiškai atliktus darbus ėmė gadinti nekokybiškai atlikti statybos darbai. Pastato defektai dėl netinkamo statybos darbų atlikimo sukėlė ieškovei nuostolius (pastato vidaus remontas, pastato grindų pakėlimas ir pan.; ekspertizės akto 3.13 išvada). Teismo vertinimu, tai ir yra žala pastatui, kurios pasekmė – ieškovės turtinio intereso pažeidimas, dėl ko ieškovė ir draudėsi pagal 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutartį. Dėl šios priežasties teismas nesutiko  ir su atsakovės Ergo Insurance SE teiginiais, kad ieškovė prašo taikyti civilinės atsakomybės draudimą, o ne turto draudimo apsaugą.  

63.       Taip pat kaip nepagrįstus teismas atmetė ir atsakovės Ergo Insurance SE argumentus, kad statybos darbų draudimu yra draudžiama fiziškai sukelta žala turtui – kokybiškai atliktiems statybos darbams, kurią padarė netinkamai atlikti (nekokybiški) darbai, tačiau nėra draudžiama pačių netinkamai atliktų darbų (defektų) šalinimo ir (ar) taisymo išlaidos, t. y. statybos klaidų taisymas, nesant nelaimingo atsitikimo bei dėl nekokybiškų statybos produktų ir medžiagų sukeltos žalos. Byloje nustatęs, kad vienų darbų netinkamas atlikimas paveikė kitų pastato elementų sugadinimą, dėl ko turėjo būti patiriamos išlaidos, teismas nusprendė, kad atsakovei taikytina solidarioji atsakomybė remiantis nustatytu 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutarties Nr. 710-450-002396 pažeidimu, neviršijant draudimo polise nustatytos draudimo sumos.   

64.       Teismo nuomone, įvykis laikytinas draudžiamuoju ir pagal antrą ieškovės su atsakove Ergo Insurance SE 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą draudimo sutartį, o atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė išorinio pavojaus turtui, kaip rizikos veiksnio, yra nepagrįsti. Draudikė turėjo aiškiai numatyti išlygą, kad žemės sklypo geologiniai procesai ir reiškiniai, tokie, kaip durpių skaidymasis, dėl kurio vyksta durpingo grunto sluoksnio susispaudimas, kuris, atitinkamai,  lemia ir aukščiau esančių grunto sluoksnių nuosėdžius, yra nedraudžiamasis įvykis. Remiantis loginio aiškinimo metodu, jei bet koks sniego slėgio, liūties ir panašus poveikis statinio konstrukcijai yra draudžiamasis įvykis, kuris, be kita ko, gali būti išskaičiuojamas remiantis fizikoje naudojamomis formulėmis ir nurodytas projektiniuose sprendiniuose kaip reikalavimas konstruktyvui, tai ir grunto įkritimų rizika dėl durpių susispaudimo gali būti draudžiamasis įvykis. Be to, pati atsakovė pateikė eksperto E. Š. išvadą, kurioje konstatuojama, kad pastato grindų ir pamatų nusėdimas 2017 m. balandžio mėn. galėjo įvykti staiga.  

65.       Teismas, įvardijęs dogmatinio teisės aiškinimo metodo taikymą, pripažino, kad jei poveikis turtui buvo padarytas dėl žemės gelmėje vykusių procesų, tai negali būti kardinaliai kitoks draudžiamojo įvykio vertinimas, kaip dėl vykstančių klimatinių sąlygų (pvz., audros poveikio statinio antžeminiai konstrukcijai). Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057, kurios yra sudėtinė turto draudimo sutarties dalis, 16.1.3.6 punktas numato, kad grunto įkritimas – tai natūralus žemės grunto įkritimas dėl atsiradusių natūralių ertmių žemėje, raštu patvirtintas kompetentingų institucijų. Šalys nesusitarė, kad grunto įkritimas dėl durpingo grunto sluoksnio susispaudimo yra nedraudžiamasis įvykis.  

66.       Spręsdamas atsakovės ADB ,,Gjensidige“ solidariosios atsakomybės klausimą, teismas pažymėjo, kad ši atsakovė yra atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir BUAB ,,Lakaja“ privalomos civilinės atsakomybės draudikė.

67.       Pagal su atsakove UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 12 d. sudarytą statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tiek bendra, tiek vienam įvykiui draudimo suma yra 289 620,02 Eur. Ginčo įvykį atsakovė ADB „Gjensidige“ pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 232 188,57 Eur, o dėl likusios, t. y. 57 431,45 Eur (289 620,02 Eur – 232 188,57 Eur) sumos atsakovė nesutinka ir mano, kad UAB „Tiksli forma“ neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių ir šią žalą.  

68.       Teismas su tokia atsakovės ADB „Gjensidige“ pozicija nesutiko. Teismo ekspertizės 14.2 išvadoje nurodyta, kad atsakovė UAB „Tiksli forma“ neužtikrino techninio projekto parengimo vadovaujantis projekto privalomaisiais projektavimo dokumentais, taip pat atsakovė netinkamai vykdė projekto vykdymo autorinę priežiūrą, dėl ko vėliau buvo netinkamai atlikti kiti darbai. Todėl iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ turi būti priteista ir 57 431,44 Eur dydžio draudimo išmoka solidariai su kitais atsakovais (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas).   

69.       Vertindamas atsakovės ADB ,,Gjensidige“ atsakomybės ribas pagal su atsakove BUAB ,,Lakaja“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta BUAB „Lakaja“, kaip rangovės, civilinė atsakomybė 43 443 Eur suma, teismas nustatė, kad draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis, atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą garantinį terminą, yra nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Kadangi UAB „Ekspertika“ pateiktame statinio dalinės (konstrukcijų dalies) ekspertizės 2017 m. rugpjūčio 10 d. akte Nr. 17-05/32 nurodyta, kad statinio konstrukcijų sėdimas prasidėjo dar statybos metu ir tęsėsi statinio naudojimo metu, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ADB ,,Gjensidige“  argumentus dėl  žalos atsiradimo jau pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir sutartyje numatytam 2 metų garantiniam terminui.   

70.       Nepagrįstais buvo pripažinti ir atsakovės ADB ,,Gjensidige“ argumentus, kad šis įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Teismo komisijos ekspertizės akto 2.4.2.0 išvadoje nurodyta, kad BUAB „Lakaja“ pateiktai polinių pamatų projektavimo užduočiai teko ir darbo projekto stadijoje numatytų projektinių polinių pamatų sprendinių kokybė, tą privalėjo kontroliuoti statybos rangovė BUAB „Lakaja“. Todėl nuo pradinių rangos darbų atlikimo momento konstatuotinas atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis), sukėlęs ieškovei nuostolius. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apie pastato defektus informuota nepasibaigus garantiniam terminui (iki 2017 m. spalio 27 d.). Be to, pagal CK 6.697 straipsnio 4 dalį statybos darbų garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ir šioje ginčo dalyje atsakovei ADB Gjensidige kyla solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas).     

71.       Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015) bei atsižvelgęs į tai, kad dėl atliktų neteisėtų veiksmų tarpusavio sąsajos neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie nuostolių ieškovei atsiradimo, teismas pripažino nepagrįsta atsakovų poziciją, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma jų solidarioji civilinė atsakomybė.  

72.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ argumentais, kad jos atsakomybė dėl atsiradusių nuostolių yra dalinė ir gali siekti 5 proc., kad ši ieškovės nuostolių dalis jau yra kompensuota atsakovės draudikei išmokėjus draudimo išmoką. Šiuo aspektu teismas pasisakė, kad atsakovė nepateikia mechanizmo, pagal kurį teismas galėtų patikrinti, ar išskaičiuota 5 proc. suma yra pagrįsta.    

73.       Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d. negautų 312 323 Eur nuomos pajamų, kaip jos patirtų nuostolių, pagrįstumo klausimą, teismas taip pat nesutiko ir su atsakovų atsikirtimais, kad prekybos centro veikla buvo nepagrįstai ilgai sustabdyta.

74.       Atsakovė UAB „Inservis“, atsižvelgiant į statinio apžiūros defektiniame 2017 m. balandžio 6 d. akte užfiksuotas pastato deformacijas, pasiūlė pastato naudotojai užsakyti ekspertizę, o iki tol statinio naudojimą sustabdyti. Teismo vertinimu, tai, kad pastato naudotoja priėmė pagrįstą  ir teisingą sprendimą sustabdyti pastato naudojimą iki tol, kol bus gautos teigiamos ekspertizės išvados, patvirtina A. S. ekspertizės akto, parengto 2019 m. spalio 22 d, atsakymai į 29 ir 30 klausimus, 34–35 klausimus, taip pat 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės akto atsakymas į 1 klausimą.

75.       Be to, būtent atsakovė UAB „Inservis“ buvo kompetentingas subjektas nuspręsti dėl statinio eksploatacijos sustabdymo termino. Ieškovė, kaip pastato savininkė, privalėjo vadovautis statinio techninę priežiūrą vykdančių asmenų rekomendacijomis. Todėl tik atlikus pamatų sustiprinimo ir kitus remonto darbus, gavus UAB „Inservis“ 2017 m. rugsėjo 29 d. parengtą statinio apžiūros aktą Nr. 12-135, kuriame buvo nurodyta, kad galimos avarinės būklės požymiai pašalinti, atlikus paprastojo remonto darbus statinys buvo tinkamas ir saugus naudoti pagal paskirtį, o pastato eksploatavimas ir prekybos centro Rimi veikla atnaujinta 2017 m. spalio 26 d.    

76.       Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad atsakovės UAB ,,Vilnius rentinys“ siūlymas šalinti defektus derinant darbus ir nestabdant pastato eksploatacijos yra paneigtas teismo ekspertų. Ekspertizės akto 3.35 išvadoje nurodyta, kad prekybos pastato eksploataciją buvo privaloma stabdyti atliekant darbus ašyse A–F, 1, spraustinių monolitinių polinių pamatų stabilizaciją (IV, V, VI darbų etapuose), nes jie buvo vykdomi vidinėje pastato pusėje (dėl keliamo triukšmo ir higienos reikalavimų); grindų defektus buvo galima šalinti naktimis.   

77.       Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsikirtimus, kad prekybos centro veikla galėjo būti atnaujinta iš karto po ekspertizės atlikimo, nes tuomet būtų patirti 6,5 karto mažesni nuostoliai, t. y. 48 050 Eur, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus, be kita ko, įvertinęs ir tokius teismo ekspertų paaiškinimus, jog esant grindų netolygumui tinkamai neveikia svarstyklės, prekybos centro patalpose negalima sandėliuoti buteliuose esančių gėrimų, nes jų neįmanoma pastatyti tiesiai.     

78.       Teismas nesutiko ir su atsakovų argumentais dėl neįrodytos ieškovės negautų pajamų sumos, iš prašomo priteisti nuomos mokesčio nepagrįstai neišskaičius veiklos sąnaudų. Viena vertus, teismas sutiko, kad būtent iš nuomos sutarties sąlygų nustatytina, kokias išlaidas turi prisiimti nuomotojas tam, kad gautų pajamas. Tačiau šiuo atveju jokios papildomos išlaidos nėra numatytos. Nuomos mokestis visam sutarties laikui buvo sulygtas pastovaus dydžio, nenustačius įsipareigojimo jį perskaičiuoti pasikeitus situacijai rinkoje ir (ar) dėl kitų aplinkybių. Teismas iš ieškovės 2017 metų balanso nustatė, kad ieškovė patyrė 1 413 228 Eur nuostolius. Nuostolingą veiklą pagrindžia ir 2018 m. gruodžio 12 d. patikslinto ieškinio priedai. Įvertinęs tokias  faktines aplinkybes, padarė išvadą,  kad ieškovė, net ir gavusi prašomas priteisti įplaukas, nebūtų turėjusi mokėti pelno mokesčio.  

79.       Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 312 323 Eur negautų nuomos pajamų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintas visiškai.

80.       Be to, teismo vertinimu, ieškovė įrodė ir 92 098,94 Eur dydžio nuostolių, susijusių su defektų nustatymu, faktą bei dydį, juolab kad atsakovai šios sumos, kuri ieškovės buvo sumokėta už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, grindų kontrolines geodezines nuotraukas, pagrindo geotechninius tyrimus, ekspertizę dėl pamatų nuosėdžio atsiradimo priežasčių, pagrįstumo neginčijo. Taigi ir šie nuostoliai turi būti ieškovei atlyginti.

81.       Įvertinęs teisinį reguliavimą dėl palūkanų skaičiavimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimą dėl 15 446,11 Eur palūkanų, kaip minimalių jos nuostolių, priteisimo.

82.       Spręsdamas dėl 202 723,93 Eur žalos, ieškovės patirtos atlyginus dalį pastato nuomininkės UAB ,,Hakonlita“ patirtų nuostolių, teismas nustatė, kad UAB ,,Hakonlita“ Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 buvo pareiškusi ieškinį UAB ,,BM būstas“ dėl: (1) 70 343,26 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su prekybos centro inžinerinių sistemų priežiūra, teritorijos tvarkymu ir valymu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) atstovų atliktu pastato konstrukcijų tyrimu ir konsultacijomis, komunalinėmis išlaidomis prekybos centro uždarymo metu, UAB Top Sport subnuomojamų patalpų remontu, sąnaudomis prekybos centro uždarymo laikotarpiu; (2) 19 620,30 Eur negauto pelno iš subnuomos veiklos dėl prekybos centro uždarymo nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d; (3) 123 799,08 Eur negauto pelno iš subnuomos veiklos po prekybos centro pakartotinio atidarymo nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio imtinai; (4) 342 866,51 Eur nuostolių, tarpusavio nuolaidų būdu sutarus dėl dalies nuostolių, kuriuos patyrė subnuomininkės UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Bio sala“, atlyginimo.  

83.       Teismas pažymėjo, kad paminėta civilinė byla Nr. e2-932-803/2020 buvo užbaigta teismui 2020  m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtinus jos šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB ,,BM būstas“ įsipareigojo atlyginti tos bylos ieškovei UAB ,,Hakonlita“ 145 000 Eur nuostolius, o ieškovei UAB ,,Lietuvos draudimas“ – 50 000 Eur nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą solidarioms atsakovėms dėl taikos sutartimi patvirtintos 195 000 Eur nuostolių sumos ir 7 723,93 Eur išlaidų, susijusių su tos bylos nagrinėjimu, atlyginimo, iš viso dėl 202 723,93 Eur nuostolių atlyginimo.

84.       Šį ieškovės reikalavimą teismas taip pat įvertino kaip pagrįstą, nesutikdamas su atsakovų atsikirtimais, kad kitoje byloje įrodinėti ir ieškovės taikos sutartimi įsipareigoti kompensuoti UAB ,,Hakonlita“ nuostoliai nebuvo faktiškai patirti ir (ar) jų dydis nebuvo įrodytas.

85.       Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Inservis“ argumentus, kad UAB ,,Hakonlita“ reikalavimas dėl 19 620,30 Eur negauto pelno yra nepagrįstas, nes buvo reikalaujama ne negauto pelno, o negautų pajamų, teismas nurodė, kad UAB ,,Hakonlita“ apskaičiuotos negautos subnuomos pajamos sudarė 69 620,30 Eur, šių nuostolių dalį, t. y. 50 000 Eur, jai kompensavo draudikė AB ,,Lietuvos draudimas“. Todėl mažai tikėtina, kad draudikė įsipareigotų mokėti draudimo išmoką dėl prarasto pelno, siejamo su patalpų subnuomos pajamų praradimu, neįsitikinusi ir nepatikrinusi prašomos išmokėti sumos sudėties. Atsakovė UAB „Inservis“, ginčydama teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, nepateikė įrodymų, kad UAB „Hakonlita“ toje byloje prašė iš ieškovės priteisti negautą pelną dėl patalpų subnuomos pajamų praradimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.      

86.       Teismas nesutiko ir su atsakovės UAB ,,Inservis“ teiginiais, kad UAB ,,Hakonlita“ savo reikalavimu dėl 123 799,08 Eur priteisimo prašė atlyginti tiek sąnaudas (išlaidas) pastato uždarymo metu, tiek ir negautas pajamas. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar sutartos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos. Atsakovė UAB ,,Inservis“ toje byloje jokių prieštaravimų dėl ieškovės įsipareigojimo atlyginti 123 799,08 Eur nuostolius nepareiškė, be to, byloje nėra įrodymų, kad UAB „Hakonlita“ subnuomos sutartimis numatė išlygas dėl išlaidų.

87.       Pasisakydamas dėl tokių atsakovės UAB ,,Inservis“ argumentų, kad nėra jokių įrodymų, jog tikroji UAB „Rimi Lietuva“ nuostolių suma dėl įvykio siekė 342 866,51 Eur, kad juos savo nuomininkei atlygino UAB „Hakonlita“, taigi ieškovė neturėjo pareigos jų atlyginti, teismas nurodė, kad šią prašomų atlyginti nuostolių dalį sudaro ieškovės ir UAB ,,Rimi Lietuva“ kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 šalių 2020 m. kovo 18 d. taikos sutartimi sulygta kaip ieškovės atlygintina nuostolių suma, patirta dėl prekybos centro uždarymo. Teismas pažymėjo, kad toje byloje UAB ,,Rimi Lietuva“ reikalavo net 701 001,36 Eur nuostolių atlyginimo, o pagal taikos sutartį ši suma buvo sumažinta beveik per pusę, iki 340 484,75 Eur. Be to, patikrinti atsakovės UAB „Inservis“ argumentų, koks praeityje gauto rezultato santykis su ateityje tikėtinu rezultatu, pagrįstumą, t. y. apskaičiuoti, ar subnuomininkė UAB „Rimi Lietuva“ 2017 metais būtų uždirbusi tiek pat, kiek ir 2016 metais, nėra galimybės.

88.       Teismas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad subnuomininkės UAB „Rimi Lietuva“ nuostolių suvestinė yra detali, todėl atsakovė UAB „Inservis“, norėdama ją nuginčyti, privalėjo pateikti specialių žinių turinčio asmens arba savo padarytus konkrečius skaičiavimus, galinčius paneigti suvestinėje nurodytas sumas, tačiau to ji nepadarė.

89.       Kaip deklaratyvius teismas atmetė ir tokius atsakovės UAB ,,Inservis“ teiginius, kad iš UAB „Rimi Lietuva“ negauto pelno, esant uždarytam prekybos centrui, nėra išskaičiuotas pelno mokestis. Vien iš taikos sutarties nėra galimybės nustatyti, dėl kurių konkrečiai mokėtinų sumų sumažinimo taikos sutarties šalys susitarė, todėl neatmestina, kad nuolaida buvo padaryta dalyje už negautą pelną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės UAB „Inservis“ pozicija, kad ieškovė neįrodė nuostolių pastato nuomininkei UAB „Hakonlita“ dydžio, teismo buvo įvertinta kaip nepagrįsta.    

90.       Spręsdamas dėl 7 723,93 Eur nuostolių atlyginimo, teismas nustatė, kad ieškovė neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020. Jos prašomi atlyginti 7 723,93 Eur nuostoliai yra faktiškai patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kai dėl atsakovų neteisėtos veikos buvo gautos UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Hakonlita“ pretenzijos bei buvo siekiama susitarti su pastato nuomininke UAB „Hakonlita“ dėl taikaus ginčo sureguliavimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, ir šį ieškinio reikalavimą pripažino pagrįstu.     

91.       Vertindamas reikalavimo dėl pastato remonto išlaidų priteisimo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės 3.31 išvadoje nurodyta, jog pamatų nuosėdžiai ginčo statinyje viršijo leistinus dydžius, kuriuos numato normatyviniai dokumentai ir projektiniai sprendiniai, pastatas turėjo galimos avarinės būklės požymių (besivystančios polinių pamatų vertikalios deformacijos) (išvada 3.34), prekybos pastato eksploataciją, atliekant ašyse A–F, 1, spraustinių monolitinių polinių pamatų stabilizacijos darbus (IV, V, VI darbų etapuose), kurie buvo vykdomi vidinėje pastato pusėje, buvo privaloma stabdyti, nes dėl keliamo triukšmo ir higienos reikalavimų pastatas negalėjo veikti (3.35 išvada). Teismo vertinimu, šios išvados objektyviai pagrindžia remonto būtinybę.     

92.       Teismo ekspertizės akte žala yra išskaidyta pagal grindų ir spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų sukeltus pastatui padarinius (pateikta paveiksle Nr. 89). Ekspertai išsamiai aprašė, kokie yra spraustinių monolitinių polinių pamatų defektai, taip pat nurodė, kokia yra bendra suma, skirtina spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų sukeltiems padariniams šalinti. Ieškovė pagal tai suformulavo atsakovams reikalavimą priteisti 780 976,20 Eur nuostolių atlyginimą. Likusių 231 920,10 Eur nuostolių negalima priskirti prie konkretaus defekto. Ginčų dėl darbų apimties ir įkainių nėra.   

93.       Įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė 1 403 568,18 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 780 76,20 Eur nuostoliai už pastato remonto darbus, 92 098,94 Eur nuostoliai, susiję su defektų nustatymu ir kitomis su tuo susijusiomis išlaidomis, 15 446,11 Eur minimalių ieškovės nuostolių suma (6 proc. palūkanos) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos, 312 323 Eur negautos nuomos pajamos, 202 723,93 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo UAB „Hakonlita“ kaip jos nuostolių atlyginimą.    

94.       Teismas sutiko su ieškove, kad šie nuostoliai skaidytini į tris dalis, t. y. į 566 815,60 Eur nuostolius, susijusius su pamatų defektais, į 604 832,48 Eur nuostolius, susijusius su grindų defektais, ir į 312 323 Eur kitus nuostolius. Kadangi dalį žalos jau atlygino draudikė ADB ,,Gjensidige“, išmokėdama 232 188,57 Eur draudimo išmoką už UAB „Tiksli forma“, likusi neatlyginta bendra žalos suma yra 1 171 379,61 Eur. Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad negalima atskirti UAB „Tiksli forma“ atsakomybės pagal kiekvieną iš nurodytų defektų grupių, todėl gautą draudimo išmokos sumą teismas po lygiai padalino tarp nuostolių už grindų ir pamatų defektus, pripažindamas, jog neatlyginta nuostolių už pamatų defektus suma yra 450 721,32 Eur (566 815,60 Eur – 232 188,57 Eur / 2), o neatlyginta nuostolių už grindų defektus suma yra 488 738,20 Eur (604 832,48 Eur – 232 188,57 Eur /2). Atsakovams nenuginčijus tokio nuostolių paskirstymo būdo, teismas sprendė juo vadovautis priteisiant galutines mokėtinas sumas.   

95.       Taigi, ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) priteistinas 231 920,10 Eur kitų nuostolių atlyginimas, taip pat 450 721,32 Eur nuostolių, susijusių su pamatų defektais, atlyginimas, o 488 738,20 Eur nuostolių, susijusių su grindų defektais, atlyginimas priteistinas solidariai iš visų nurodytų atsakovų, išskyrus UAB ,,Vilniaus rentinys“, kurios atžvilgiu šis reikalavimas atmestas.   

96.       Atsižvelgdamas į bylos procesinę eigą, šalių elgesį, bylos baigtį, teismas paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas, kurias skirstant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu padarytas klaidas, be kita ko, ištaisė 2021 m. birželio 29 d. priimta nutartimi, nurodydamas, kad ekspertui D. V. lygiomis dalimis iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, BUAB ,,Lakaja“ V. M., UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būstas priežiūra“ yra priteisiama ne 14 792 Eur, o didesnė suma – 18 180 Eur, be to, 2021 m. liepos 15 d. priimtu papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ 4 263,86 Eur, o atsakovei UAB ,,SPKT“ – 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo klausimas taip pat nebuvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

97.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovių UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Statybų projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT‘ atžvilgiu atmestas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, panaikinti 2021 m. liepos 15 d. papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

97.1.       Nepagrįsta teismo išvada, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti ne pagal UAB ,,Sweco Lietuva“ parengtą brėžinį bei kad jis parengtas vėliau, nei buvo atlikti darbai. Byloje esantys įrodymai – grindų detalės brėžinys, statybos darbų žurnalas Nr. 3, darbo projekto dalis „Papildomos konstrukcijos“ patvirtina, kad grindų detalės „G4“ brėžinys parengtas 2014 m. lapkričio 28 d., grindų įrengimo darbai atlikti 2014 m. gruodžio l8 d., brėžinys į visus pakeitimus apibendrinančią darbo projekto „Papildomos konstrukcijos“ laidą, išleistą 2015 m. liepos 28 d., įtrauktas.

97.2.       Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ vaidmens, rengiant prekybos centro pamatų darbo projektą, eliminavo ją iš darbo projekto rengėjų sąrašo ir jos atžvilgiu netaikė solidariosios atsakomybės. Iš byloje esančių pamatų darbo projekto dalių ,,Pamatai. Poliai“ ir ,,Pamatai. Galvenos, Rostverki, Atraminė siena“ matyti, kad jų rengėjais buvo ir atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“.

97.3.       Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“, kaip projektavimo darbų specialistė, pažeidė rūpestingos ir profesionalios projektuotojos elgesio standartą. Prekybos centro pamatų darbo projekto rengimo darbus vykdė žinodama, kad išsamūs žemė sklypo geologiniai tyrimai reikalingi, tačiau nepaisant to, neinformavo ieškovės apie tokių tyrimų būtinumą, sąmoningai projektavimo darbus atliko be šių tyrimų. Tiek pamatų techninio projekto sprendinius, tiek ir pamatų darbo projekto sprendinius rengė tas pats projekto dalies vadovas P. K., jam turėjo būti žinomi techninio projekto sprendiniai (nuorodos dėl išsamių geologinių tyrimų atlikimo darbo projekto rengimo metu) ir jų turėjo būti laikomasi darbo projekto rengimo metu.

97.4.       Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ atsako ir kaip projekto vykdymo priežiūrą netinkamai vykdęs asmuo, kadangi pagal 2014 m. kovo 22 d. sutartį ji įsipareigojo ne tik parengti objekto konstrukcijų dalies darbo projektą, bet ir vykdyti jo priežiūrą.

97.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad tik nuo 2017 m. sausio 1 d. statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybę reglamentuojančio CK 6.698 straipsnio įsigaliojimo dienos gali būti taikoma atsakomybė projekto ekspertizę atlikusiems asmenims. Toks aiškinimas reikštų, kad šiems asmenims netaikoma civilinė atsakomybė, nepaisant to, kad jų pareigos buvo aiškiai reglamentuotos dar iki CK pakeitimų. Statinio projekto ekspertizės rangovų atsakomybę reglamentavo bendros civilinės atsakomybės normos  (CK 6.263 straipsnis).

98.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. M., prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atžvilgiu ieškinys patenkintas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad byla gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės visus duomenis, susijusius su polių vertikaliųjų deformacijų matavimais, skirti pakartotinę ekspertizę, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

98.1.       Įrengtų polinių pamatų defektų faktą, t. y. jų neleistinas vertikaliąsias deformacijas, turėjo įrodyti ieškovė, kuri, priešingai nei sprendė teismas, to nepadarė. Byloje nepateikti jokie leistini rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad iki grindų sėdimo ginčo pastate buvo fiksuota kokia nors įrengtų polių vertikalioji deformacija. Užfiksuota polio ašyje C/l vertikalioji -3,8 mm deformacija (nuosėdis) yra leistina tiek pagal techninį projektą, kuriame numatyta, kad konkrečioje ašyje leistina vertikalioji deformacija yra 50 mm, tiek ir pagal statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kuriame numatyta leistina vertikalioji deformacija yra 120 mm.    

98.2.       Nė vienas iš ekspertų polių nuosėdžių matavimų neatliko. Iš 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad šie duomenys paimti iš 2017 m. gegužės 4 d. UAB ,,Geotechnikos grupė II“ ekspertizės akto, kuriame nėra nurodyta kada, kaip ir kokiais metodais buvo pamatuoti nuosėdžiai, kokia įranga buvo naudota, ar ta įranga buvo kalibruota su metrologine patikra, ar asmenys, faktiškai atlikę matavimus, turėjo teisę atlikti geodezinius matavimus, kur buvo ir kas buvo atskaitos taškas matavimams. Todėl šie duomenys yra niekiniai. Ekspertams nebuvo pateikti atskaitos taškai matuojant kolonos C/l nuosėdį, kurie turėjo būti pateikti tam, kad būtų galima atlikti tokius matavimus.

98.3.       Byloje esanti pastato cokolinių panelių poslinkių ir santvarų nuolydžių matavimo schema bei rezultatai niekaip neįrodo polių vertikalių deformacijų. Jei ir buvo atlikti matavimai, jais buvo matuojamos ne polių vertikaliosios deformacijos, o cokolinių plokščių aukščiai ir šių plokščių, kurias įrengė atsakovė BUAB „Lakaja“, aukščių skirtumai konkrečiose pamatų ašyse. Atskaitos taškas buvo ne cokolinių plokščių deformacijos konkrečiose ašyse nuo jų įrengimo pradžios, o lyginami cokolinių plokščių aukščių skirtumai ašyse lyginant su ašimi M/l. Toks lyginimas jokios teisinės reikšmės neturi, nes byloje nepateikta jokia atsakovės BUAB „Lakaja“ išpildomoji dokumentacija, kuri leistų teigti, kad cokolinės plokštės aukštis ašyje M/l liko nepakitęs nuo pat cokolinės plokštės įrengimo pradžios, nepateikti jokie duomenys, kad cokolinių plokščių aukščiai kitose ašyse pakito nuo jų įrengimo pradžios.     

98.4.       Atsakovės Ergo Insurance SE užsakymu 2017 m. kovo 10 d. UAB ,,Tyrimai ir projektai“ išvados bei UAB ,,Delfa“ pateikto tyrimo akto išvados, kad 2016 m. liepos ir gruodžio mėn. buvo užfiksuotas grindų nuosėdis, tačiau pamato (polių) vertikaliosios deformacijos nebuvo užfiksuotos, patvirtina, kad grindys deformavosi ne dėl polių netinkamo įrengimo. Be to, VGTU Geodezijos instituto parengtoje vertikaliųjų deformacijų matavimų ataskaitoje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. visų ašių (išskyrus ašies C/l (M3 markė)) vertikaliosios deformacijų reikšmės kito nežymiai, tuo tarpu markės M3 pokytis (polių ašis C/l) per nurodytą laikotarpį buvo tik -3,8 mm pradinio matavimų ciklo atžvilgiu, t. y. neviršijo leistinų normų.    

98.5.       Teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto L. U. 2018 m. lapkričio 12 d. ekspertinio tyrimo aktu, todėl padarė faktinės situacijos neatitinkančią išvadą dėl polio Nr. 26 laikomosios galios netekimo ir jo kamieno išskydimo. Tai, kad šio eksperto polio trūkumui užfiksuoti netinkamai, pagal pateiktus duomenis neįmanoma įvertinti polinio pamato kokybės, savo išvadoje nurodė ir ekspertas A. S.. Ekspertas L. U. nors ir nurodė, kad dalyvavo polio Nr. 26 gręžime, tačiau faktiškai taip nebuvo ir išvadą jis pateikė vadovaudamasis ieškovės pateikta kernos schema. Todėl ir ekspertas negalėjo realiu laiku, t. y. atliekant gręžimo darbus, atlikti jo zondavimo. Vadinasi, išvada, kad betonas pamate yra nesukibęs, polyje pakilęs vandens lygis, betonas byra, yra nepagrįsta. 

98.6.       Ekspertas L. U. išvadą, kad polio nuokrypis yra didesnis nei turi būti, kad polio pozicija neatitiko dokumentuose nurodytos, padarė vadovaudamasis išimtinai polio gręžimo darbus atlikusios MB ,,Drilita“ pateikta informacija. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad MB ,,Drilita“ būtų atlikusi matavimus ar kad ji galėjo juos atlikti. Nepagrįsta atliktu tyrimu ir eksperto išvada dėl betono netinkamo sukibimo, jo trupėjimo ar vandens buvimo pamate. Betonas galėjo trupėti dėl atliekamų gręžimo darbų, betono struktūrinis tyrimas nebuvo atliktas, polyje vanduo galėjo atsirasti dėl gręžimo technologijos, kuomet grąžtams aušinti naudojamas vanduo, juo labiau kad buvo gręžiama didesniame gylyje nei buvo pats polis. Todėl į jį galėjo patekti gruntiniai vandenys. Be to, jokie geologiniai tyrimai šalia polio nebuvo atlikti. Išvada, kad polio laikomoji galia sumažėjo 70 proc., padaryta neįvertinus polio armatūros techninių charakteristikų, jo padėties visų polių sistemoje.

98.7.       Teismas nepagrįstai nevertino eksperto A. S. išvados, kad jei ir buvo nedidelė pamatų deformacija, ją lėmė grindų defektai, kitaip tariant, pamatų pažaida yra tik to pasekmė. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pamatų defektai buvo užfiksuoti praėjus metams nuo grindų nuosėdžio užfiksavimo.    

98.8.       Ekspertizės akte nurodytų išvadų dėl pastato vertikaliųjų deformacijų susidarymo mechanizmo (sekos) nepagrįstumą, neišsamumą, prieštaravimus byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms, patvirtina pačių ekspertų užfiksuotos tokios faktinės aplinkybės, kad grindys sėsdamos atsirėmė į pamatų rostverkus, tarp grindų ir pamatų buvo didelis tarpas, grindys kabėjo ant pamatų. Ekspertų išvada, kad grindų apkrova neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pamatams, nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Pagal eksperto A. S. skaičiavimus, užteko nedidelio grindų ploto, kad pamatai neatlaikytų sėdusių grindų.    

98.9.       Teismo ekspertas D. V. buvo įpareigotas teikti išvadas tik dviem klausimais, kurie visai nesusiję su polių deklaruojamų nuosėdžių priežastimis. Tačiau, veikdamas šališkai ir peržengdamas teismo užduoties apimtis, ekspertas pasirašė 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės išvadas visais klausimais. Šis ekspertas atsisakė dalyvauti ekspertų apklausoje teismo posėdyje ir paaiškinti ekspertizes išvadas, tai dar kartą patvirtina šių išvadų nepatikimumą. Be to, 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje apklausti kiti ekspertai S. S. ir T. M., nurodę, kad teisingi matavimai yra esminė aplinkybė polio defektams nustatyti bei kad jie jų neatliko, patvirtino ekspertizės akto ydingumą.

98.10.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti subrangos sutarties uždarumo principo, numatyto CK 6.650 straipsnio 4 dalyje, išimtį. Byloje nenustatytas reikalavimo perleidimo faktas nei pagal ieškovės ir generalinė rangovės BUAB ,,Lakaja“, nei BUAB ,,Lakaja“ ir UAB ,,Vilniaus rentinys“ sudarytas sutartis, šiose sutartyse nėra išlygos dėl užsakovės (ieškovės) teisės reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovei ir atvirkščiai. Generalinė rangovė BUAB „Lakaja“ yra egzistuojantis juridinis asmuo, kurio atžvilgiu reikalavimai gali būti tenkinami teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo subrangovei dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Be to, ieškovė, kaip darbų užsakovė, negali apeiti sutarties uždarumo principo ir subrangovei taikyti deliktinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 91–100 punktai).  

98.11.       Ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas rangos sutarties su UAB „Lakaja“ ir projektavimo sutarties su UAB „Tiksli forma“ rezultato nepasiekimu bei jų pažeidimu, t. y. statinio garantiniu laikotarpiu atsiradusiais statinio defektais, sukėlusiais žalą ieškovei. Priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis objektyviai negali būti vienodas, todėl ir atsakovų solidari atsakomybė šiuo atveju yra negalima.  

98.12.       Priešingai nei konstatavo teismas, 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės išvados, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų užfiksuotos žalos statiniui apimtys yra tik estetinio pobūdžio, patvirtina aplinkybę, jog atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nėra atsakinga už žalą. Juo labiau kad ir pati ieškovė, užveždama netinkamos kokybės piltinį gruntą, prisidėjo prie defektų atsiradimo.

98.13.       Teismas nepagrįstai priteisė 202 723,93 Eur nuostolių, susijusių su ieškovės ir UAB ,,Hakonlita“ kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtinta taikos sutartimi, atlyginimą. Kitų asmenų kitoje byloje sudaryta taikos sutartis nesukuria prejudicinių faktų, todėl ieškovė privalėjo pagrįsti prašomos priteisti 202 723,93 Eur žalos faktą bei dydį. Iš taikos sutarties turinio nėra aišku, kokių reikalavimų buvo atsisakyta, kokie buvo sumažinti. Nėra galimybės patikrinti jų pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė taikos sutartį, sumokėjo joje nurodytas sumas, t. y. kad jau yra patyrusi atitinkamus nuostolius. Išlaidos, susijusios su taikos sutarties sudarymu (7 723,93 Eur), yra pernelyg nutolusios nuo įrodinėjamos žalos, todėl negalėjo būti priteistos.

98.14.       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagrįstos polių defektų šalinimo išlaidos yra 78 810,12 Eur be PVM, tačiau teismas šiomis išvadomis nepagrįstai nesivadovavo ir ieškovės naudai priteisė 133 436,85 Eur išlaidas už pastato remontą ir 83 037,14 Eur išlaidas už defektų nustatymą, iš viso –216 473,99 Eur. Teismo priteista suma 2,75 karto viršija ekspertizės akte pateiktus apskaičiavimus.      

98.15.       Teismas nepagrįstai priteisė ir 312 323 Eur nuostolių, patirtų dėl negautų nuomos pajamų, atlyginimą. Pati ieškovė 2015 m. spalio 29 d. nustatė grindų defektus, tačiau nesiėmė priemonių šiems defektams sustabdyti. Ji netinkamai atliko savo, kaip pastato savininkės, pareigą rūpintis turtu. Prie žalos atsiradimo prisidėjo ne tik ieškovė, bet ir nuomininkės UAB ,,Hakonlita“ bei jos pasitelktų statinio prižiūrėtojų veiksmai ir (ar) neveikimas. Be to, pastatas buvo uždarytas nepagrįstai ilgai.    

98.16.       Nebuvo įvertinta tokia ginčui itin svarbi aplinkybė, kad netinkamo grunto užvežimas, jo nesutankinimas buvo pirminė vėliau išsivysčiusių pastato defektų ir pažaidų atsiradimo priežastis. Nėra jokios abejonės, kad gruntas buvo vežamas ieškovės iniciatyva ir jai apie tai žinant, todėl ji pati esmingai prisidėjo prie kilusios žalos atsiradimo. Ši aplinkybė yra esminė, leidžianti žymiai sumažinti ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį.    

98.17.       Ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesiniai dokumentai apėmė visus skundžiamu sprendimu spręstus ieškovės reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl 202 723,93 Eur nuostolių, kurie kildinami iš sudarytų taikos sutarčių byloje Nr. e2-3023-852/2020, priteisimo. Teismas, nutraukęs bylą pagal nurodytus procesinius dokumentus, galėjo spręsti tik dėl 202 723,93 Eur reikalavimo, o kitų spręsti negalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

99.       Atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, pripažinti 2017 m. gruodžio 14 d. UAB ,,Tiksli forma“ vienašalį pranešimą Nr. S-17/217 niekiniu ir negaliojančiu ex officio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

99.1.       Ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“, kuri veikė ne su ieškove, o su atsakove UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties pagrindu. Atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sutarties 7.2 punktu sutarė, kad be šalies raštiško sutikimo jokios teisės ir pareigos, kylančios iš šios projektavimo darbų sutarties, trečiajam asmeniui negali būti perleidžiamos. Kadangi atsakovė nėra davusi atsakovei UAB ,,Tiksli forma“ nei žodinio, nei raštiško sutikimo dėl teisių ieškovei pagal 2017 m. gruodžio 14 d. raštą perleidimo, ieškovė reikalavimo teisės į atsakovę UAB ,,Ekspa Pro“ neturi, toks teisių perleidimas yra niekinis ir negaliojantis.

99.2.       Atsakovės UAB „Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas neatitinka ir CK 6.103 straipsnio nuostatų, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei. Atsakovė pateikė vienašalį pranešimą, kuriuo siekė ieškovei perleisti reikalavimą į UAB „Ekspa Pro“ pagal dvišalį sandorį. Vienašalis pranešimas nelaikytinas šalių valios išraiška dėl reikalavimo teisių perleidimo. Juo labiau kad reikalavimo teisės gali būti perleidžiamos tik šalių sudarytos sutarties, o ne vienos šalies rašto (pranešimo) pagrindu. Nesant reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties, atsakovė UAB „Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimu negalėjo ieškovei perleisti jokios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Ekspa Pro“.    

99.3.       Šalims projektavimo rangos sutartyse nesusitarus dėl tiesioginės atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikymo, galioja bendrosios atsakomybės taisyklės, pagal kurias rangovė atsako užsakovei dėl jos pasirinktos subrangovės veiksmų ir subrangovei už užsakovės veiksmus (CK 6.650 straipsnis). Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei sutarties uždarumo principo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

99.4.       Ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kyla iš neva netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat su projektavimo rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Dėl to atsakovės UAB „Ekspa Pro“ veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste negali būti tuo pagrindu taikoma deliktinė atsakomybė. Taisyklė, pagal kurią deliktinė atsakomybė negali būti taikoma tuo atveju, kai skolininko prievolė kyla iš sutartinių įsipareigojimų vykdymo, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje?byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 ir 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-197-469/2020.     

99.5.       Visų 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutartyje nurodytų įsipareigojimų atsakovė UAB „Ekspa Pro“ neįvykdė, kadangi šalių bendru sutarimu ši sutartis 2013 m. spalio 2 d. buvo nutraukta. Iki 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutarties nutraukimo UAB „Ekspa Pro“ parengė tik pastato projekto konstrukcijų dalies techninį projektą, kuris atsakovės UAB „Statybos projekto ekspertizės centras“ 2014 m. sausio 8 d. projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. 526-237(13)/l/2014 buvo pripažintas atitinkančiu visus privalomuosius projekto rengimo dokumentus ir kitus statybos teisės aktų reikalavimus. Todėl atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“ veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas.

99.6.       Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė UAB „Ekspa Pro“ buvo atsakinga už technologinį projektą, kurio sudedamoji dalis buvo technologinės kortelės parengimas. Atsakovė parengė tik pastato konstrukcinės dalies techninį projektą, o ne darbų technologijos projektą. Teismas nepagrįstai sutapatino techninį ir technologijos projektus, nors minėti projektai yra visiškai skirtingi dokumentai, t. y. skirtingas jų tikslas, paskirtis ir net rengimo momentas. Techninis projektas yra pirmasis projekto etapas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius, techninius ir kitus rodiklius bei charakteristikas. Tuo tarpu technologinis projektas nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus, numato konkrečius sprendinius ir priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą.

99.7.       Tai, kad atsakovė UAB „Ekspa Pro“ savo projektinės dokumentacijos dalį rengė subrangos pagrindais, nereiškia bendro veikimo su kitais asmenimis, kadangi ji savo dokumentacijos dalį rengė visiškai savarankiškai. Todėl CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu preziumuoti solidariąją atsakovės UAB „Ekspa Pro“ atsakomybę kartu su kitais atsakovais nėra jokio pagrindo.

100.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti; arba pakeisti sprendimo dalį ir taikyti jos atžvilgiu dalinę atsakomybę, priteisiant 70 178,41 Eur nuostolių atlyginimą, nurodant, kad ši suma patenka į ADB ,,Gjensidige“ ieškovei išmokėtą draudimo išmoką; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

100.1.       Teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto A. S. išvada. Teismas ekspertizę pavedė atlikti ekspertų komisijai, kurią sudarė keturi ekspertai. Tačiau 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės aktą pateikė tik trys ekspertai. Ketvirtasis ekspertas A. S. 2019 m. spalio mėn. pateikė atskirą išvadą, pateikdamas atsakymus į 21 iš 72 klausimų, o 2020 m. kovo mėn. pateikė papildomus atsakymus į teismo užduotus klausimus. Pateikdamas atskirą išvadą ekspertas pažeidė teismo nutartį, kuria išvadą pateikti buvo pavesta ekspertų komisijai. Juo labiau kad ši jo išvada nesutampa su ekspertų išvadomis, todėl teismas ja neturėjo vadovautis.

100.2.       Nepagrįsta teismo išvada, kad pastato techninio projekto parengimas, neturint išsamių geologinių ir geotechninių (III kategorijos) tyrimų, lėmė pastato defektų atsiradimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. UAB „Geotestus“ atliko III geotechninės kategorijos projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, o atliktų tyrimų išvados iš esmės nepakeitė 2005 m. žvalgomųjų geologinių tyrimų, kurių pagrindu atlikti projektavimo darbai, išvadų. Dar daugiau, 2018 m. gruodžio 11 d. patikslinto ieškinio 41 punkte ieškovė nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp tyrimų atlikimo ir (ar) jų atlikimo poreikio bei defektų atsiradimo.     

100.3.       Teismo išvada, kad grindų defektus galėjo lemti giluminiuose sluoksniuose vykęs durpių konsolidacijos procesas, paremta prielaidomis ir prieštarauja ekspertų išvadų tiriamajai daliai. Ekspertų išvadų tiriamojoje dalyje dėl galimos gruntų konsolidacijos (82–83 lapai) nurodyta, kad negalima nustatyti gruntų konsolidacijos įtakos grindų defektams. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. kovo 29 d., ekspertas T. M. patvirtino, kad durpių konsolidacija ir jos įtaka buvo daugiau spėjimas, neparemtas jokiais tyrimais ir skaičiavimais. Durpių konsolidacija įvyko iki pastato statybos pradžios, tai patvirtina aplinkybė, kad prieš tai toje vietoje stovėjo kitas pastatas, be to, kitose pastato vietose, kur durpių sluoksnis buvo didesnis, jokių įgriuvų nebuvo.

100.4.       Pastato grindys sėdo ne dėl to, kad konsolidavosi durpės, o dėl to, jog buvo padaryti grubūs pažeidimai užvežant ir tankinant piltinį gruntą, taip pat padarytos grubios klaidos įrengiant pastato grindų pagrindą. Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ neprivalėjo pastato projektuoti taip, kad būtų išvengta defektų (žalos) dėl kitų statybos proceso dalyvių padarytų pažeidimų – tokios pareigos nenumatė nei teisės aktai, nei sutartis.    

100.5.       Teismas visiškai nepagrįstai nustatė tariamą pažeidimą, susijusį su technologine kortele, nes jokių pareigų, susijusių su jos ruošimu, atsakovei UAB ,,Tiksli forma“ nenustatė nei teisės aktai, nei sutartis. Technologinė kortelė yra statybos darbų technologijos projekto dalis, kurią rengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 42–43 punktai).      

100.6.       Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė UAB ,,Tiksli forma“ neužtikrino, jog grunto sudėtis atitiktų techninio projekto reikalavimus. Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, kaip projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusi projektuotoja, privalėjo tik tikrinti, ar darbų aktai yra pasirašomi bei ar buvo atliekami reikiami bandymai, tačiau nei darbų kiekių, nei darbų kokybės ji tikrinti neprivalėjo, nes tai yra kitų statybos proceso dalyvių pareiga, t. y. rangovės ir atsakovo V. M.. Teismas nepagrįstai sutapatino statinio projekto vykdymo priežiūrą su statinio statybos technine priežiūra.

100.7.       Teismo nustatytos aplinkybės, kad darbo projekto stadijoje grindų konstrukcijų brėžinių sudėtis neatitiko statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 priedo reikalavimų bei techninio projekto statybinių konstrukcijų dalyje, suprojektuotoje grindų ant tampraus pagrindo detalėje (grindų detalė „G4“) deformacinės siūlės nėra suprojektuotos, negali būti pagrindu kilti atsakovės civilinei atsakomybei, kadangi jos niekaip nesusijusios priežastiniu ryšiu su pastato defektais. Ekspertų išvadų 2.5.7.2 punkte nurodyta, kad grindų darbo projekto rengimo stadijoje statybos dalyvių netinkamai atliktų ir (ar) neatliktų veiksmų, susijusių su betoninių grindų deformacijomis ir techninių priežasčių (G1 ir G2) atsiradimu, nenustatyta.

100.8.       Dėl atsiradusių defektų yra atsakinga ir pati ieškovė. Teismui konstatavus netinkamos kokybės piltinio grunto atvežimą, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad iš bendro suvežto piltinio grunto kiekio, kuris sudaro 9 144,76 kub. m, pati užveždama 7 154,76 kub. m ji užtikrino grunto kokybei keliamus reikalavimus, nepateikė. 

100.9.       Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, turėjo iš reikalaujamos sumos atimti ieškovės sutaupytą sumą pamatų poliams įrengti. Ieškovės išlaidos grindų įrengimui sudarė 599 313 Eur, o grindų įrengimas ant polių būtų kainavęs 756 337 Eur. Todėl skirtumas, kuris sudaro 157 024 Eur, turi būti atimamas iš ieškovės nuostolių. Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita – jai ne tik būtų priteista visa suma, kurią ji išleido siekiant užtikrinti grindų stabilumą, bet ir papildomai sutaupytų polinių grindų įrengimo išlaidas.    

100.10.       Ieškovės ir UAB „Hakonlita“ kitoje civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis sukūrė teises ir pareigas taikos sutarties šalims, tačiau nenustatė jokių prejudicinių faktų kitų asmenų, įskaitant atsakovę UAB ,,Tiksli forma“, atžvilgiu. Todėl ieškovė turėjo įrodyti taikos sutartyje nurodytus nuostolius, o teismas turėjo tokius įrodymus įvertinti, tačiau teismas, nepagrįstai pasiremdamas res judicata taisykle, to nepadarė.   

100.11.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ draudikės ADB ,,Gjensidige“ išmokėta 232 188,57 Eur draudimo išmoka turėjo būti nukreipta grindų defektų išlaidoms padengti, o ne proporcingai paskirstyta pamatų ir grindų defektų išlaidoms padengti, kadangi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ nėra atsakinga už pamatų defektus.

100.12.       Nustačius atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybę dėl pastato defektų, turėtų būti atitinkamai nustatoma ir jos atsakomybės dalis, kadangi jos veiksmai susiję tik su maža grindų įrengimo dalimi. Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės dalį, kuri neturėtų viršyti 5 proc., visiškai padengia ADB ,,Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka.    

100.13.       Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu. Teismas neįvertino tokios faktinės aplinkybės, kad pagal 2014 m. kovo 22 d. projektavimo darbų rangos sutartį atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ įsipareigojo ne tik parengti pastato konstrukcijų dalies darbo projektą, bet ir vykdyti jo priežiūrą, t. y. užtikrinti, kad darbai būtų atlikti pagal jos parinktus sprendinius. Todėl ji turėjo pastebėti, kad grindys įrengtos ne pagal projektą ir imtis dėl to veiksmų, tačiau to nepadarė.

101.       Atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101.1.       Žalos, kilusios netinkamai atliekant pastato techninę priežiūrą, atlyginimo reikalavimas turėtų būti reiškiamas UAB „Hakonlita“ arba UAB „Rimi Lietuva“, kurioms, kaip statinio naudotojoms, kilo pareiga organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą. Ir tik pastato naudotojoms atlyginus žalą ieškovei ji galėtų reikšti reikalavimą atsakovei UBA ,,Mano būsto priežiūra“.    

101.2.       Ieškovė, kaip nuomotoja ir (ar) pastato savininkė, apie visus ir nuolat pasikartojančius pastato smulkius defektus bei jų priežastis žinojo, tačiau jokių veiksmų (priemonių) užkirsti tam kelią nesiėmė. Todėl žala, kurią prašoma priteisti, yra pačios ieškovės neveikimo rezultatas.   

101.3.       Teismas iš esmės netyrė atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“, kaip ne statybos proceso dalyvės, veiksmų ar neveikimo, nuspręsdamas dėl jos atsakomybės kartu su projektuotojais, statybos darbų rangovais, ekspertizių rangovais ir statybos techniniu prižiūrėtoju. Atsakovės ir ieškovės netiesioginiai teisiniai santykiai atsirado tik po to, kai pastato statyba buvo užbaigta, todėl atsakovė negali solidariai atsakyti su statybos proceso dalyviais.

101.4.       Teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ paslaugų teikimo bei įtrūkusių sienų ir nusėdusių grindų atsiradimo laikotarpiais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės paslaugų teikimo metu atsiradusios deformacijos yra įrašytos UAB „Inservis“ parengtame 2016 m. gegužės 31 d. defektiniame akte Nr. 12-084. Pagal bylos duomenis, atsakovės paslaugų teikimo laiku (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 24 d.) nebuvo nustatyta jokių defektų.     

101.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė. Net jei atsakovė ir būtų pažeidusi bendrąją rūpestingumo pareigą, ji tokiu atveju būtų pažeista vykdant sutartį, t. y. atsakovei atliekant konkrečias sutarties dalyką sudarančias paslaugas, todėl turėtų būti taikoma non cumul (asmuo neturi pasirinkimo teisės) taisyklė – sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę.

101.6.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento surašytame 2017 m. balandžio 25 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A375-156/17(2.9.2.8-UK9) nėra nustatyta techninės priežiūros pažeidimų. Šis aktas patvirtina, kad atsakovė paslaugų teikimo metu tinkamai vykdė priežiūros ir smulkių defektų šalinimo darbus, užtikrino, kad pastatas ir jo konstrukcijos būtų naudojamos nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų, laiku pastebėjo ir likvidavo atsiradusius defektus (tai nebuvo sienų įtrūkimai ar grindų sėdimas), kurių šalinimą buvo patvirtinusi subnuomininkė.      

101.7.       Teismas turėjo aiškiai pasisakyti ir nurodyti, kokie defektai ir trūkumai paaiškėjo paslaugų pagal sutartį teikimo metu, kokia šių defektų ištaisymo kaina, tačiau teismas to nepadarė ir nusprendė, kad atsakovė atsakinga dėl visų trūkumų, kurie ir nėra susiję su jos vykdytomis funkcijomis. 

101.8.       Teismas privalėjo išspręsti papildomos šalies, t. y. ADB „Gjensidige“, kaip atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ draudikės, įtraukimo į bylą klausimą. To nepadarydamas, teismas pažeidė atsakovės draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą bei neužtikrino draudikei suteikiamos procesinės teisės dalyvauti procese taip, kad ji pati galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.    

101.9.       Teismas neteisingai nustatė atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ bylą nagrinėjant patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos sudaro ne 1 300 Eur, o 3 186,67 Eur.     

102.       Atsakovė UAB ,,Inservis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

102.1.       Teismas nepagrįstai pritaikė vienodą atsakomybės atsiradimo pagrindą visiems atsakovams ir tuo padarė esminę fakto bei teisės aiškinimo klaidą. Ieškovė prašė atlyginti ir jos negautas pajamas už laikotarpį, kurį pastatas dėl paaiškėjusių jo defektų negalėjo būti naudojamas. Taigi, ginčo riboms apibrėžti, be kita ko, buvo svarbu nustatyti, kokios aplinkybės lėmė pastato eksploatavimo sustabdymą ir kurie iš asmenų yra atsakingi už šių aplinkybių atsiradimą. Teismas klaidingai kvalifikavo atsakomybės atsiradimo pagrindus.

102.2.       Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko kilo žala ir kas dėl to konkrečiai kaltas. Kitų atsakovių (subrangovių) ir UAB „Inservis“ teisinis santykis su ieškove bei  jos turtu iš esmės yra kito turinio. Jei subrangovės yra susijusios su statybos procesu ir galėjo (net nevertinant kiek) turėti įtakos ieškovės turto kokybei bei trūkumams, tai atsakovės UAB „Inservis“ veiksmai su tuo visiškai nėra susiję – ji iš esmės yra jau pastatyto daikto naudotojo pasitelktas asmuo tam, kad būtų palengvintas daikto naudojimo procesas.   

102.3.       Teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Inservis“ atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę, kadangi pastato priežiūros paslaugos pagal sutartį buvo teikiamos ne ieškovės, o išimtinai UAB „Rimi Lietuva“ naudai ir jokių išlygų dėl priežiūros sutartyje numatytų prievolių vykdymo ieškovei nėra. Teismas pažeidė sutarties uždarumo principą.

102.4.       Nėra pagrindo ir atsakovės UAB ,,Inservis“ deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovės pareiga prižiūrėti pastatą kyla ne iš įstatymo ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, bet iš konkrečios priežiūros sutarties su pastato naudotoja UAB „Rimi Lietuva“.  

102.5.       Byloje esantys įrodymai ir teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad pastato pamatai ir grindys nusėdo dėl netinkamai atlikto projektavimo ir netinkamai atliktų rangos darbų, atsakingi už žalą yra projektuotojai, projektų ekspertai, rangovai ir statinio statybos techninę priežiūrą vykdę asmenys. Žala priežastiniu ryšiu visiškai nesusijusi su atsakovės UAB „Inservis“ veiksmais ar neveikimu.

102.6.       Pradėjusi vykdyti priežiūros sutartį visus nustatytus defektus atsakovė UAB „Inservis“ užfiksavo 2015 m. gegužės 31 d. defektiniame akte ir apie juos informavo užsakovę UAB „Rimi Lietuva“, bet jokio pavedimo jų šalinti ar nustatinėti priežastis negavo. Todėl pagal priežiūros sutarties 2.1.4 punktą atsakovės atsakomybė už bet kokią žalą dėl šių defektų negali būti taikoma.

102.7.       Pagal priežiūros sutartį atsakovė neturėjo pareigos pastato nuolatinius stebėjimus vykdyti dažniau kaip kartą per mėnesį, be to, turėjo pareigą konstrukcijas tikrinti tik vizualiai. Visus apžiūrų metu vizualiai pastebėtus defektus atsakovė tinkamai užfiksavo statinio priežiūros žurnale, apie visus juos tinkamai informavo užsakovę UAB „Rimi Lietuva“. Defektai buvo stebimi, tačiau jie nekito. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2017 m. balandžio 5 d. nebuvo jokių neleistinų ar naujam pastatui neįprastų pastato pamatų ar grindų deformacijų.

102.8.       Teismas nenustatė realaus faktinio bei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Inservis“ veiksmų (ar tariamo neveikimo) bei kilusios konkrečios žalos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei tiesioginiai, nei netiesioginiai nuostoliai su UAB „Inservis“ veiksmais priežastiniu ryšiu nesusiję.

102.9.       Teismas nepagrįstai netaikė atsakomybės atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atžvilgiu. Teismo ekspertas A. S. savo išvadose nurodė, kad ši bendrovė yra atsakinga dėl pamatų ir grindų defektų, kadangi rengdama konstrukcinės dalies darbo projektą neįvertino fakto, jog nėra atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Rengiant konstrukcijų dalies darbo projektą neatsižvelgta ir į tai, kad yra atliktas sklypo išlyginimas atvežtiniu gruntu, kuris papildomai apslegia žemiau esančius silpnus organinės kilmės gruntų sluoksnius. Teismas nenurodo nei vieno motyvo, kodėl šias išvadas laiko nepagrįstomis, nors pagal teismų praktiką teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

102.10.       Pagal priežiūros sutarties 4.3 punktą atsakovės UAB „Inservis“ atsakomybė yra apribota tik tiesioginiais UAB „Rimi Lietuva“ nuostoliais, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei ir netiesioginių nuostolių atlyginimą. Be to, teismas priteisė negautas pajamas, nors galima reikalauti tik negauto grynojo pelno.

103.       Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šią sprendimo dalį pakeisti – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, pašalinti iš sprendimo motyvus, kuriais įvykis pripažintas draudžiamuoju, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

103.1.       Ieškovė draudikei ADB ,,Gjensidige“ reikalavimą reiškė pagal dvi konkrečias UAB „Tiksli forma“ (polisas Nr. CG 200576) ir BUAB „Lakaja“ (polisas Nr. PZULT 1717455) sudarytas civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tačiau teismas nepagrįstai nagrinėjo ir vertino kitą, ieškinyje nenurodytą, sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutart bei įvykį pripažino draudžiamuoju bylos nagrinėjimo dalyko nesudariusios sutarties pagrindu. Todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 362–364 punktų turėtų būti pašalinti, kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir peržengiantys jos ribas, motyvai.

103.2.       Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ nėra atsakinga už žalą, todėl ir reikalavimas jos draudikės ADB ,,Gjensidige“ atžvilgiu turėjo būti atmestas. Už pamatų defektų atsiradimą yra atsakinga atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ ir techninę priežiūrą vykdęs atsakovas V. M.. Už pastato grindų defektus yra atsakingi atsakovai BUAB ,,Lakaja“ ir V. M.. Aptartas faktines aplinkybes patvirtina ekspertų išvados.

103.3.       Su atsakove BUAB ,,Lakaja“ sudaryta draudimo sutartis galiojo nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., dėl ilgesnio nei 2 metai po draudimo sutarties pabaigos termino pretenzijai pateikti nebuvo tartasi ar susitarta. Todėl pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo galėjo būti pateikta iki 2016 m. lapkričio 27 d. Reikalavimas draudikei buvo pateiktas 2017 m. balandžio 5 d., t. y. pasibaigus polise nurodytam laikotarpiui, per kurį turėjo būti pateikta pretenzija, todėl nėra pagrindo įvykio pripažinti draudžiamuoju.        

104.       Atsakovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE filialą, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

104.1.       Teismas netinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teises normas bei kvalifikavo ieškovės ir atsakovės Ergo Insurance SE sudarytas draudimo sutartis. Atsakovė suteikė ieškovei ne civilinės atsakomybės draudimą, o turto draudimą, todėl jai gali būti reiškiamas reikalavimas tik tiek, kiek tai susiję su konkrečiam turtui, t. y. ginčo pastatui, padaryta žala.     

104.2.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė turto draudimo sutartį ir be pagrindo nusprendė, kad įvykis yra draudžiamasis pagal turto draudimo sutartį. Teismas supainiojo du skirtingus dalykus: esamo grunto nuolatines savybes su netikėtu gamtiniu įvykiu, o tai lėmė iš esmės neteisingą išvadą dėl draudžiamojo įvykio.

104.3.       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jokio grunto slinkimo ieškovės nurodytoje vietoje nebuvo, o pažymos, patvirtinančios grunto slinkimą, buvimas yra privalomas dokumentas draudimo išmokai gauti, tai yra konkrečiai nurodyta draudimo taisyklėse. Kadangi šiuo atveju tokie dokumentai nebuvo pateikti, draudimo išmokai pagrindo nėra.

104.4.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė statybos darbų draudimo sutartį. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pagal šią sutartį iš esmes vienintelė sąlyga atsirasti draudžiamajam įvykiui yra ieškovės patirti turtiniai nuostoliai. Tokia išvada yra neteisinga ir prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek draudimo santykių teisiniam reguliavimui.

104.5.       Statybos darbų draudimo sutartimi ieškovei buvo suteikta draudiminė apsauga nuo staiga ir nenumatytai apdraustam turtui sukeltos žalos, išskyrus nuostolius, sukeltus nekokybiškų projektavimo darbų, panaudotų nekokybiškų statybinių medžiagų bei nuostolius, patirtus dėl statybos darbų defektų (broko) ištaisymo išlaidų (išlyga CAR taisyklėse 3.3 punktas). Teismas konstatavo, kad projektavimo darbai nebuvo vienintelė pastatų defektų priežastimi. Nustačius, kad dalis žalos atsirado dėl projektavimo klaidų, draudikė šios dalies žalos neturi atlyginti. Draudikė turi pareigą atlyginti tik žalą, atsiradusią kokybiškiems darbams, kuriuos sugadino nekokybiški darbai.

104.6.       Atsižvelgiant į įvykio atsiradimo priežastis, kurias nustatė teismo ekspertai ir kurių išvadomis teismas nurodė besivadovaujantis, ieškinyje nurodyti ieškovės nuostoliai, patirti dėl pastato pamatų (polių) ir grindų įrengimo darbų defektų (statybos darbų broko), yra nedraudžiamieji įvykiai pagal abi sutartis.

104.7.       Pagal statybos darbų draudimo sutartį įvykis yra nedraudžiamasis, nes ekspertizės akte nustatyta įvykio priežastis – nekokybiškai atlikti grindų įrengimo ir pamatų įrengimo darbai (statybos darbų defektas, brokas ir jo taisymas) – yra laikomi nedraudžiamuoju įvykiu pagal CAR taisyklių 3.3 (d) punktą, o žala, susijusi su projektavimo stadija bei projektavimo darbais, yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu pagal CAR taisyklių 3.3 (c) punktą. Pagal turto draudimo sutartį įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi draudimo sutartimi buvo apdraustos konkrečios 13 rizikų, o nė viena iš šių rizikų neįvyko.     

104.8.       Teismas priteisė iš draudikės ir netiesioginius nuostolius, nors abiejose draudimo sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad nėra apdrausta rizika nuo finansinių nuostolių (negautų pajamų) ar kokie nors kiti, nei tiesioginiai turto atstatymo, kaštai. Net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju atsakovė pagal draudimo sutartis neturi pareigos atlyginti finansinių nuostolių (negautų pajamų).    

104.9.       Visi atsakovai negali atsakyti solidariai, kadangi jų galimos atsakomybės pagrindai ir ribos yra skirtingi. Atsakovės Ergo Insurance SE atveju buvo apdrausta ne civilinė atsakomybė, o žala turtui. Teismas turėjo nustatyti konkretaus rangovo kaltės dalį (santykyje su kitiems statybos proceso dalyviams tenkančiomis dalimis), kurios apimtyje įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir Ergo Insurance SE atsirastų pareiga išmokėti draudimo išmoką. Žalos atlyginimą priteisus solidariai, tampa neįmanomu ir draudikės regresinio reikalavimo pareiškimas už žalą atsakingiems asmenims.

105.       Atsakovė UAB ,,SPKT“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. papildomo sprendimo dalį, kuria sumažintas jos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, panaikinti, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

105.1.       Teismas nors ir atmetė visus reikalavimus pareikštus atsakovei UAB „SPKT“, tačiau papildomame sprendime nurodė nepagrįstas prielaidas apie tariamai netinkamai atsakovės atliktus darbus ir, klaidingai interpretuodamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, atsakovei priteisė ne visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 630 Eur), o tik jų dalį (2 500 Eur).

105.2.       Papildomame sprendime nenurodytas atsakovės UAB „SPKT“ procesinio elgesio vertinimas, kuris galėtų lemti būtinybę nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovė viso proceso metu elgėsi itin sąžiningai.        

106.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ atsiliepimuose į atsakovių UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Ekspa Pro“, ADB ,,Gjensidige“, UAB ,,Inservis“, UAB ,,SPKT“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

106.1.       Byloje yra nustatyti ir įrodyti pastato defektai, kurie atsirado garantiniu laikotarpiu. Nei vienas iš pastato statybų dalyvių, t. y. nei projektuotojos, nei rangovės, nei techninis  prižiūrėtojas, nevykdo savo garantinių įsipareigojimų, nors ieškovė, kaip pastato statytoja, savo įsipareigojimus statybos dalyviams yra įvykdžiusi – visiškai atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. 

106.2.       Pamatų rangovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ teiginiai, kad pastato pamatų nusėdimą lėmė ant jų nusėdusios grindys, yra visiškai nepagrįsti. Byloje esančios ekspertizės patvirtina, kad pamatų projektavimo ir rangos darbai buvo atlikti netinkamai.

106.3.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (teismo ekspertizės aktą, tyrimų aktus), padarė pagrįstą išvadą, kad tiek pastato spraustinių monolitinių polinių pamatų defektus, tiek ir grindų defektus lėmė visuma projektuotojų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, projekto ekspertizes vykdžiusių rangovų UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“, pamatų rangos darbus atlikusių atsakovių UAB ,,Vilniaus rentinys“ ir BUAB ,,Lakaja“ veiksmų, pažeidžiančių galiojusių statybos techninių reglamentų reikalavimus, visuma.

106.4.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė savo veiksmais iki pastato statybos, t. y. grunto užvežimu, prisidėjo prie pastato defektų atsiradimo, yra visiškai nepagrįsti.   

106.5.       Atsakovei Ergo Insurance SE kyla sutartinė pareiga suteikti pastato savininkei draudiminę apsaugą pagal 2014 m. gegužės 28 d. statybos darbų draudimo sutartį Nr. 710-450-002396 ir 2015 m. gruodžio 23 d. įmonių turto draudimo sutartį Nr. 310-042701.

106.6.       Pastato eksploatacijos priežiūrą vykdžiusios atsakovės UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ privalo solidariai atsakyti, nes jos nevykdė pastato techninės priežiūros, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai.

106.7.       Visų statybos proceso dalyvių atsakomybė yra solidari ir mišri. Generalinei rangovei BUAB ,,Lakaja“ bankrutavus, užsakovė turi teisę reikšti tiesioginį reikalavimą statybos rangos darbus atlikusiai subrangovei UAB ,,Vilniaus rentinys“. Priešingas CK nuostatų aiškinimas lemtų, kad užsakovės teisės nėra ginamos generalinei rangovei pasibaigus, o subrangovė išvengtų atsakomybės. Ieškovę su projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“, rangove BUAB ,,Lakaja“, statybos techniniu prižiūrėtoju V. M. ir Ergo Insurance SE siejo sutartiniai santykiai, todėl jų atsakomybė yra sutartinė. Pastato projektuotojos UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, projekto ekspertizės rangovėms UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ieškinys reiškiamas CK 6.650 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes yra gautas projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ sutikimas dėl tiesioginių reikalavimų pateikimo. Be to, pagal teismų praktiką jie taip pat turi įstatyme numatytą pareigą užtikrinti viešosios teisės reikalavimų laikymąsi pastato savininko atžvilgiu, nepriklausomai nuo sutartinių santykių buvimo.

106.8.       Visi statybos dalyviai atsako solidariai, nes kiekvieno iš statybų proceso dalyvių dalinės atsakomybės dėl atskirų defektų nėra galimybės atriboti.

106.9.       Ieškovės patirtų nuostolių dydis įrodytas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais – ieškovės atliktais mokėjimais už pastato pamatų defektų, grindų defektų pašalinimą ar tiesiogiai susijęs su defektų nustatymo priežastimis ikiteisminėje ginčo stadijoje.      

107.       Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo ieškovės UAB ,,BM būstas“ ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ skundo dalis, kuriomis reiškiamas reikalavimas UAB ,,Sweco Lietuva“, atmesti, kitų atsakovų apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

107.1.       Pastato polinius pamatus suprojektavo ir įrengė vienintelis subjektas – atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ tariamai projektavo pastato polinius pamatus ar kad pastato polinių pamatų defektai išsivystė dėl tariamų projektavimo klaidų. Visi teismo ekspertai konstatavo, kad projektuojant pastato polinius pamatus nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie galėtų lemti pastato polinių pamatų nestabilumą.

107.2.       Tai, kad projektuojant pastato polinius pamatus nebuvo numatyti sprendiniai, kurie būtų apsaugoję polius nuo jų išskydimo įrengimo metu, yra išimtinai tik pačios ieškovės pasvarstymai. Nei vienas iš teismo ekspertų nenurodė, kad būtent toks sprendinys nulėmė pastato pamatų defektų išsivystymą.    

107.3.       Teismo ekspertai aiškiai nurodė, kad detalės ,,G4“ techninis projektas yra ydingas, jame turėjo būti numatytas grindų ant polių sprendinys, nes darbo projekto etape yra tik detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir darbo projekto rengėjas negalėjo pakeisti grindų įrengimo būdo. Šiuo atveju techniniame projekte nebuvo numatytas grindų ant polių sprendinys, todėl jei būtų daroma išvada, kad techninio projekto stadijoje turėjo būti numatytas grindų ant polių sprendinys, atsakomybė už šį sprendinį gali tekti tik techninio projekto rengėjai, kuri šio sprendinio nenumatė.   

107.4.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ neužtikrino, jog techninis projektas būtų rengiamas prieš tai atlikus projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, nepagrįstumą patvirtina teismo ekspertų išvada. Joje nurodyta, kad būtent generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ ir pati ieškovė yra atsakingos už tai, kad projektavimo darbai buvo vykdomi neatlikus būtinųjų tyrimų.    

107.5.       Net jei ir būtų pripažinti pagrįstais atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ teiginiai, kad pastato grindų nuosėdžiai lėmė pamatų nuosėdžius, atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ niekaip nėra susijusi su pastato grindų nuosėdžiais. Taigi net ir tokiu hipotetiniu atveju jos atsakomybė negalėtų kilti.   

107.6.       Ieškovė net neįrodinėjo, kad buvo pakeistos UAB ,,Tiksli forma“ ir subrangovių sudarytos subrangos sutartys, jose numatant, kad užsakovė (ieškovė) turi teisę reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovėms. Todėl ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas nesuteikė ieškovei teisės reikšti tiesioginius reikalavimus UAB ,,Tiksli forma“ subrangovėms.

107.7.       Atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ sutartinė civilinė atsakomybė galėtų kilti tik prieš atsakovę UAB ,,Tiksli forma“, su kuria ir buvo sudaryta darbo projekto dalies subrangos sutartis, o ne prieš ieškovę, kuri buvo sudariusi projektavimo rangos sutartį su UAB ,,Tiksli forma“.    

107.8.       Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartimi ieškovei negali būti perleidžiama generalinio projektavimo rangovės UAB ,,Tiksli forma“ teisė subrangovų atžvilgiu reikšti reikalavimus dėl subrangos sutarčių pagrindu atliktų darbų galimų trūkumų. Dėl tokio reikalavimo reiškimo šalys gali susitarti tik sudarydamos trišalę sutartį ar atitinkamą sutarčių grandinę, kurioje tokia galimybė turėtų būti numatyta, t. y. tam yra būtina objektyvia forma išreikšta subrangovo valia.   

107.9.       Net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad UAB ,,Tiksli forma“ galėjo ieškovei perleisti reikalavimo teisę į atsakovę UAB ,,Sweco Lietuva“, bet kokiu atveju UAB ,,Tiksli forma“ negalėjo ieškovei perleisti daugiau teisių, nei jų pati turėjo. Pagal šalių sudarytos sutarties 10.2 punktą rangovė įstatymo nustatyta tvarka atsako užsakovei už pastarajai padarytus tiesioginius nuostolius dėl rangovės parengtame projektavimo etape atsiradusių klaidų, kurios turėjo įtakos rangovės veiklai, draudimo poliso nustatyta tvarka. Vadinasi, atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ galėtų atsakyti tik ta apimtimi, kuria tiesioginiai nuostoliai yra dengiami jos turimo draudimo poliso suteikta draudimo apsauga.

108.       Atsakovė UAB ,,Inservis“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

108.1.       Pagrįsti ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinių skundų argumentai, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atsakomybę dėl grindų ir pamatų defektų. Šioje dalyje teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.    

108.2.       Priešingai nei tvirtina atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, eksperto A. S. išvados neturėtų būti laikomos niekinėmis vien dėl to, kad jis nesutiko su kitų teismo ekspertų nuomone ir pateikė savo atskiras išvadas. CPK suteikia teisę teismo ekspertui teikti savo atskirą išvadą, atitinkamai, negalima teigti, kad ji niekinė ir neturėtų būti vertinama kaip įrodymas byloje.   

108.3.       Skirtingai nei teigia UAB „Vilniaus rentinys“, buvo matuoti ne cokolinių plokščių, o polinių pamatų aukščiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio mėn. pamatai buvo neleistinai nusėdę ir juos reikėjo stiprinti. Atsakovei UAB „Vilniaus rentinys“ teigiant, kad byloje nėra įrodymų apie neleistinas polių vertikaliąsias deformacijas 2017 m. balandžio mėn., nėra aišku, kodėl ji šiuos polinius pamatus stiprino.   

108.4.       Byloje esančių įrodymų visuma (eksperto E. L. tyrimo ataskaita, 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės aktas) patvirtina faktą, kad buvo netinkamai parengtas polių pamatų projektas, netinkamai atlikti pamatų įrengimo darbai. Ekspertų išvados patvirtina ir tai, kad jeigu atsakovė UAB „Vilniaus rentinys“ būtų tinkamai suprojektavusi ir įrengusi pamatus, net ir ant rostverko nugulusios grindys neturėjo jų paveikti. Taigi, defektų priežastis yra pamatuose, o ne grindyse.    

108.5.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad visas bendras suvežto piltinio grunto kiekis sudarė 9 144,76 kub. m, tačiau pagal statybos darbų žurnalą atsakovė BUAB „Lakaja“ užvežė tik 1 990 kub. m piltinio grunto. Vadinasi, papildomai 7 154,75 kub. m piltinio grunto, tikėtina, suvežė ieškovė dar iki statybos darbų pradžios. Ieškovė yra atsakinga už šio grunto kokybę ir dėl jos netinkamumo atsiradusių pastato defektų.

108.6.       Nei priežiūros paslaugų sutartis, nei joks teisės aktas nenumato pareigos pastato techniniam prižiūrėtojui patikrinti, ar statinys yra pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus, ieškoti projektuotojų ar rangovų padarytų klaidų. Vadinasi, atsakovė UAB „Inservis“ neturi pareigos atsakyti dėl pastato statybos procese projektuotojų ar rangovų padarytų teisės aktų pažeidimų. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą .   

108.7.       Ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio, nepagrindė jų leistinais įrodymais.

109.       Atsakovė UAB ,,SPKT“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,BM būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

109.1.       Nė vienas ekspertas nenustatė atsakovės UAB ,,SPKT“ veiksmų neteisėtumo, t. y. jos atliktų darbų trūkumų.      

109.2.       Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė UAB ,,SPKT“ neatliko projekto dalies, kurioje suprojektuoti poliai, ekspertizės, o ieškovė tai paneigiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nėra pateikusi. Be to, nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi grindų darbo projekto ekspertizę.

109.3.       CK 6.650 straipsnis yra specialioji teisės norma, nustatanti užsakovo – rangovo – subrangovo tarpusavio teisinius santykius ir piniginių reikalavimų reiškimo vienas kitam tvarką. Ieškovė nėra pateikusi ir įrodžiusi jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidą nesilaikyti šio reguliavimo. Ieškovė nenurodo jokių motyvų, kodėl ši teisės norma, kuri visiškai atitinka susiklosčiusį teisinį santykį, neturėtų būti taikoma.    

109.4.       Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės UAB ,,SPKT‘ civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų, ryšio su konkrečiais nuostoliais. Be to, ieškovė vengė nurodyti, kokius konkrečiai ir kaip bei su kokio dydžio žala susijusius veiksmus atliko atsakovė.

110.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus nurodė nesutinkanti su juose dėstomais argumentais dėl jos atsakomybės, o su kitais sutinkanti. Nurodo tokius argumentus:

110.1.       Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ veiksmų ir pastato defektų atsiradimo. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinė pastato grindų defektų priežastis – netinkamai įrengti gruntai bei pagrindai po pastato grindimis, o už šiuos defektus yra atsakingi rangovė BUAB „Lakaja“ bei statybos techninis prižiūrėtojas V. M.. Tai, kad vyko durpių konsolidacija yra prielaida, kuri neparemta jokiais tyrimais. Pastato defektai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ veiksmų.

110.2.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nepagrįstai neigia pamatų polių vertikaliąsias deformacijas, šios atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas neteisingais duomenimis dėl kolonų nuosėdžių apimties. Nepagrįsti ir teiginiai, kad pamatas ties kolona C/l turėjo būti stiprinamas dėl to, jog pamatų polius „nuspaudė“ grindys. Tuo atveju, jei grindys „spaustų“ polius neleistina apkrova, turėtų būti stiprinami visi tokiu būdu „spaudžiami“ poliai, o ne tik ties C/l kolona. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nepateikė jokių argumentų, kodėl pamatą reikėjo tvirtinti tik ties C/l kolona, o kitų „spaudžiamų“ pamatų tvirtinti nereikėjo.   

110.3.       Pagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl ieškovė iš esmės buvo atleista nuo nuostolių dydžio įrodinėjimo.

111.       Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,BM būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus:

111.1.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ pavedimu atliko pastato projekto dalių ekspertizę, t. y. pastato techninio projekto bendrąją ekspertizę ir projekto polinių pamatų dalinę ekspertizę.

111.2.       Sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl techninio projekto bendrosios ekspertizės ir neturi teisės reikšti reikalavimų dėl projekto polinių pamatų dalinės atsakomybės.       

112.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus nurodo nesutinkanti su šalių apeliacinių skundų argumentais, susijusiais su pamatų defektų formavimosi mechanizmu, kitus šalių apeliacinių skundų argumentus palaiko, dėl kitų nepasisako, kadangi jie su jos teisėmis nėra susiję.

113.       Atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovių UAB ,,Inservis“, UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Vilniaus rentinys“ ADB ,,Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, pagal byloje esančius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo visiškai palaikanti savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, o kadangi kitų bylos šalių apeliaciniuose skunduose motyvų, susijusių su jos atsakomybe, nėra nurodyta, negali ir neturi į ką atsiliepti.     

114.       Atsakovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE filialą, atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose dėl jos atsakomybės nepasisakė, o kiti argumentai su jos teisėmis ir pareigomis nėra susiję, todėl dėl jų nepasisako.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

115.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.    

116.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ savo prašymo nemotyvavo, jokių, jos manymu, išskirtinių aplinkybių dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis, nenurodė.

117.       Teisėjų kolegija pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui taip pat nenustatė. Byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Juo labiau kad savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo ir jį patikslinančių bei papildančių teismo nutarčių byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išsamiai išdėstę apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos. Todėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.  

Dėl naujų įrodymų priėmimo      

118.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. balandžio 21 d. gautas atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymas priimti naują įrodymą –VGTU mokslininkų ekspertų 2021 m. lapkričio 9 d. parengtą ataskaitą dėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ užduotų klausimų. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pastato pamatų polių defektus (neleistinas vertikaliąsias deformacijas), o tuo pačiu ir pagrindą jos atsakomybei kilti. Teigia, kad jos užsakymu VGTU mokslininkų parengtos ataskaitos turinys ir joje pateiktos išvados paneigia tiek eksperto L. U. išvadų teisingumą, tiek ir jo pasirinktų tyrimų pagrįstumą. Prašyme priimti naują įrodymą atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nurodė ir tai, kad būtinybė jį pateikti atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kai teismas vadovavosi ydingais, prieštaringais ir CPK keliamų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais.

119.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, atsakovės UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Ekspa Pro“, reaguodamos į 2022 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta teisė susipažinti su atsakovės UAB ,,Vilnius rentinys“ prašymu ir kartu su juo pateiktu nauju įrodymu, nurodė nesutinkančios su naujų įrodymų priėmimu, pažymėdamos, kad kliūčių pateikti tokį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo.

120.       Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

121.       Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

122.       Be to, kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).   

123.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovėmis, kad jokių objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinius įrodymus teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Ieškovė UAB ,,BM būstas“ su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 21 d., ir nors ieškovė ne kartą tikslino šį pradinį ieškinį, nurodydama skirtingus žalos dydžius, tačiau nuo pat pradinio ieškinio pateikimo dienos buvo nuosekli dėl žalos atsiradimo priežasčių, be kita ko, įrodinėjo ir tai, kad pietvakarinėje pastato dalyje parinkta polių įrengimo technologija neužtikrino polių kamienų vientisumo pagal esamas inžinerines geologines sąlygas ir dėl pamatų projektavimo bei statybos defektų deformavosi (nusėdo) pastato kolonos. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nuo momento, kai buvo informuota apie ieškovės inicijuotą ginčą, galėjo ir turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės poziciją, tačiau su prašymu dėl naujo įrodymo priėmimo ji kreipėsi nuo bylos pradžios praėjus daugiau nei 4 metams ir tik tuomet, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas.

124.       Aptariamo procesinio prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašomo priimti įrodymo turinį iš esmės sudaro eksperto L. U. 2018 m. lapkričio 12 d. ekspertinio tyrimo akto, 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės akto išvadų vertinimas bei jų kritika. Atsakovė, būdama apdairia, rūpestinga ir sąžininga proceso šalimi, nuo pat šių dokumentų surašymo dienos galėjo kreiptis į savo pasirinktus specialistus dėl išvadų pateikimo. Tai, kad prašoma prijungti ataskaita VGTU ekspertų surašyta 2021 m. lapkričio 9 d. – praėjus 5 mėn. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad šis įrodymas negalėjo būti gautas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pačios atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ pasirinktas procesinio elgesio modelis nulėmė tai, kad įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks neveikimas negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Dar daugiau, į apeliacinės instancijos teismą su atitinkamu prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo atsakovė kreipėsi likus vos 5 dienoms iki paskirto 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio, nuo prašomo prijungti įrodymo surašymo praėjus 5 mėnesiams. Tokį procesinį pasyvumą pateisinančių aplinkybių atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nenurodė.

125.       Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų. Todėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.

Dėl įrodymų išreikalavimo ir pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo

126.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde taip pat prašo: (1) išreikalauti iš ieškovės UAB ,,BM būstas“ jos visus turimus pastato polių vertikaliųjų deformacijų matavimus, įskaitant ir duomenis apie matavimams naudotus techninius įrenginius, pateikiant matavimų metu naudotų įrenginių galiojančių metrologinių patikrų dokumentus bei asmenų, atlikusių matavimus, teisę atlikti teisinei metrologijai priskirtus matavimus, patvirtinančius dokumentus bei (2) skirti pakartotinę teismo ekspertizę, siekiant nustatyti ginčo pastato defektus bei jų atsiradimo priežastis.

127.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, atsakovės UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Inservis“ nurodė nesutinkančios nei su vienu prašymu, o atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ nurodė, kad šie prašymai jai nėra aktualūs.

128.       CPK 199 straipsnyje numatyta galimybė bylos šaliai, nedisponuojančiai ir negalinčiai gauti bylos aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teikti prašymą teismui dėl tokių įrodymų išreikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas ir jame nurodyta praktika). Tai reiškia, kad bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis teismas gali padėti jiems surinkti jų įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius duomenis, tačiau toks teismo ir šalių bendradarbiavimas negali tapti teismo pareiga būti aktyviu ir surinkti visus su byla susijusius įrodymus už byloje dalyvaujančius asmenis.

129.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovas 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, pasinaudodamas CPK 251 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, t. y. teismui pasiūlius šalims pateikti prašymus dėl bylos medžiagos papildymo, nurodė, kad tiek teismo ekspertų išvados, tiek kitų specialistų išvados dėl pamatų polių galimų deformacijų pateiktos vadovaujantis UAB „Geotechnikos grupė II“ ir L. V. F. atliktais matavimais, kurių teisingumas kelia pagrįstų abejonių. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovas pažymėjo, kad tik matavimus atlikusiems subjektams pateikus matavimo prietaisų sertifikatus, galiojančių metrologinių patikrų dokumentus, tokios abejonės galėtų būti pašalintos (2021 m. kovo 29 d, teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3 nuo 01:27:57). Tačiau teismui pasiūlius atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovui tokį prašymą suformuluoti raštu, nurodant, ar prietaisai, kuriais matavimai buvo atlikti, tebėra išlikę ir ar įmanoma patikrinti nurodytus duomenis, atsakovės atstovas nurodė, kad šių duomenų išreikalauti neprašo, tik nori atkreipti teismo dėmesį į šias aplinkybes (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3 nuo 01:30:45; nuo 01:32:25).

130.       Kaip pirmiau buvo minėta, pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“ buvo suteikta galimybė pateikti prašymus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo, tačiau atsakovė tokios teisės atsisakė ir tik priėmus jai nepalankų sprendimą dėl jo pateiktame apeliaciniame skunde suformulavo atitinkamą prašymą. Toks atsakovės procesinis pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu ir objektyviai pateisinamu. Juo labiau kad ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nepateikė tokios informacijos, kad ji pati kreipėsi į matavimus atlikusias įmones (siekė gauti jai reikalingus duomenis), o tos įmonės atsisakė duomenis patekti. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, kad šie duomenys egzistuoja ir galėtų būti išreikalauti. Todėl ir aiškiai pavėluoto prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo patenkinimui teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.  

131.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo patenkinti ir atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymo skirti pakartotinę teismo ekspertizę, kuri pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Eksperto išvada laikoma tinkamu įrodymu, kai ji paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

132.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus teismo ekspertų komisijos ir vieno iš komisijos narių teismo eksperto aktus, neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo  ekspertų išvadų, kaip įrodinėjimo priemonių, objektyvumu ar patikimumu. Tokių abejonių nesukelia ir deklaratyvūs atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl ekspertų šališkumo ar abejonės dėl teismo paskirtos ekspertizės išvados surašymo formos, vienam iš ekspertų atskirai pateikus savo išvadas. Pažymėtina, kad atskiros vieno iš kelių paskirtų ekspertų išvados surašymas yra galimas pagal CPK 216 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“, teikdama šį prašymą, iš esmės nė nesiekia patikslinti tam tikrų teismo ekspertizės išvados dalių trūkumų, bet turi kitų tikslų – gauti kito eksperto atsakymus į tuos pačius klausimus, į kuriuos jau yra atsakę teismo paskirti ekspertai ir kurių išvados galbūt nėra atsakovei palankios. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą suponuoja ir aplinkybė, kad atsakovė atitinkamo prašymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Taip pat pritartina kitų proceso dalyvių atsiliepimuose į atsakovės prašymą išdėstytai pozicijai, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę ne tik nepagrįstai ilgai užsitęstų bylos nagrinėjimas, bet ir būtų didinamos šalių bylinėjimosi išlaidos. Todėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę atmetamas kaip nepagrįstas.    

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų      

133.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, kuri yra komercinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoja ir savininkė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos šio statinio projektuotojai UAB ,,Tiksli forma“ ir jos pasitelktoms subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ bei UAB ,,Sweco Lietuva“, techninių statybos dokumentų ekspertizę atlikusioms UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, statybos rangovei BUAB ,,Lakaja“ ir jos pasitelktai subrangovei UAB ,,Vilniaus rentinys“, kuri parengė ir statinio pamatų darbo projektą, pastato techninę priežiūrą vykdžiusiam V. M. bei pastatyto pastato techninę naudojimo priežiūrą vykdžiusioms UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus ir pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims. Ieškovė laikosi pozicijos, kad visų šių statybos proceso dalyvių, o vėliau ir jau pastatyto pastato priežiūrą vykdžiusių asmenų veiksmai yra susiję su pastato pamatų ir grindų defektų atsiradimu bei dėl to jos patirtais tiek tiesioginiais nuostoliais dėl darbų trūkumų šalinimo ir pastato remonto darbų, tiek netiesioginiais nuotoliais, negavus nuomos pajamų, turint atlyginti subnuomininkų patirtus nuostolius ir kt. Ieškovės nuomone, su statybų procese dalyvavusiais ir pastato priežiūrą atlikusiais subjektais solidariai atsako ir jos pačios draudikė Ergo Insurance SE, išdavusi ieškovei du draudimo polisus, bei ADB ,,Gjensidige“, apdraudusi atsakovių generalinės rangovės BUAB ,,Lakaja“ ir generalinės projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ civilinę atsakomybę.

134.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų statinio dalies projektuotojos UAB ,,Sweco Lietuva“ ir parengtų statybos projektų ekspertizę atlikusių atsakovių UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ bei UAB ,,SPKT“ civilinei atsakomybei kilti viseto, todėl jų atžvilgiu ieškinį atmetė, o kitų atsakovių atžvilgiu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš jų solidariai tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą, taip pat nutraukė bylos dalį, padaręs išvadą, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų dalies.

135.       Apeliacinius skundus nagrinėjamoje byloje yra pateikusi ieškovė, kuri nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinio reikalavimai buvo atmesti, taip pat atsakovai UAB ,,Vilniaus rentinys“, prie kurios apeliacinio skundo prisidėjo ir atsakovas V. M., UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, UAB ,,Inservis“, ADB ,,Gjensidige“, Ergo Insurance SE, kvestionuodami tas teismo sprendimo dalis, kuriomis jų atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas, o atsakovė UAB ,,SPKT“ padavė apeliacinį skundą tik dėl papildomo teismo sprendimo dalies, kuria nepriteista dalis jos patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovė BUAB ,,Lakaja“ apeliacinio skundo nėra padavusi, o kitų proceso dalyvių pateiktuose apeliaciniuose skunduose netinkamai išspręstos šios atsakovės civilinės atsakomybės klausimas taip pat nėra keliamas, teisėjų kolegija, vertindama šalių pateiktų apeliacinių skundų turinį ir jų argumentų pagrįstumą bei atsižvelgdama į ieškovės pasirinktą procesinio bendrininkavimo institutą (CPK 43 straipsnis), t. y. visiems atsakovams bendrai (solidariai) pareikštą tų pačių ieškovės nuostolių atlyginimo reikalavimą, pasisakys ir tokiais aspektais, kurie gali turėti teisinės reikšmės atsakovės BUAB ,,Lakaja“ civilinei atsakomybei. 

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą projektuotojos subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ 

136.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ teigia, kad generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“, su kuria ieškovė 2013 m. balandžio 16 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF, kartu su jos pasitelktomis subrangovėmis UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ yra solidariai atsakingos už garantiniu laikotarpiu atsiradusius pastato pamatų ir grindų defektus. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-17/2017 (el. b. 1 t., b. l. 97) atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido jai savo teisę tiesiogiai pareikšti reikalavimus subrangovėms dėl netinkamo jų įsipareigojimų pagal subrangos sutartis vykdymo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė gali tiesiogiai reikšti reikalavimus, be kita ko, ir generalinės projektuotojos pasitelktoms subrangovėms, nesutinka.

137.       Santykiams tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo reguliuoti yra skirta tik viena, tačiau pakankamai išsami, CK 6.650 straipsnyje įtvirtinta taisyklių sistema. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse iš esmės įtvirtintos dvi taisyklės, kurios draudžia užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, kitaip tariant, būtina paisyti sutartinių santykių užsakovas–rangovas ir rangovas–subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas.

138.       CK 6.650 straipsnyje, kuris taikomas statybos rangos teisiniams santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

139.       CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, yra suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, o kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 44 punktas).

140.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, yra sutarties uždarumo principo išraiška. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik pačios sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 32 punktas).

141.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pagal 2013 m. balandžio 16 d. projektavimo darbų sutartį, sudarytą su ieškove UAB ,,BM būstas“ (el. b. 1 t., b. l. 20–24), įsipareigojo už 128 611,56 Eur (444 070 Lt) atlyginimą atlikti pastato projektavimo darbus, kurie apima projektinių pasiūlymų parengimą, projekto, kaip numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“, parengimą (statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto dokumentų visumos parengimą), projekto suderinimą kompetentingose institucijose, statybos leidimo gavimą objekto statybai, statinio projektavimo valdymą, pagal kartu su sutartimi pateiktą darbų užduotį (sutarties 1.2, 1.5. 3.1 punktai).

142.       Taigi, kaip matyti, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ šia sutartimi įsipareigojo atlikti visus su statinio projektavimo parengimu bei jo patvirtinimu susijusius darbus. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ sudarytoje sutartyje projektuotojos teisė pasitelkti subrangovus darbams ar daliai šių darbų atlikti nebuvo numatyta, tačiau atsakovė dalį projektavimo darbų pavedė atlikti atsakovėms (subrangovėms) UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“.

143.       Pagal 2013 m. spalio 2 d. atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. PD 2013/10/02 (el. b. 8 t., b. l. 62–65) atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ už 21 026,41Eur (72 600 Lt) atlyginimą įsipareigojo atlikti statinio konstrukcinės dalies projektavimo darbus pagal STR 1.05.06:2010 ir darbų užduotį, vykdyti statinio statybos projekto dalies vykdymo priežiūrą (sutarties 1.1, 1.3 punktai).   

144.       Kitoje, 2017 m. balandžio 18 d. atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ sudarytoje sutartyje Nr. S_0279-1/17-04-18SK (el. b. 12 t., b. l. 15–19), nurodyta, kad ji sudaroma atsižvelgiant į statytojos UAB ,,BM būstas“ 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. pranešimus dėl objekto defektų ir siekiant stabilizuoti objekto pamatus (sutarties 2.1 punktas). Pagal šią šalių sutartį atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ įsipareigojo už 1 Eur galutinę kainą, kuri apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su paslaugų teikimu, ir kuri negali didėti dėl terminų pažeidimo, darbo užmokesčio ir kitų panašių išlaidų išaugimo, bei 21 proc. PVM, t. y. iš viso už 1,21 Eur atlyginimą (sutarties 4.1–4.3 punktai) parengti objekto darbo projekto konstrukcijų dalį: pamatų ašyse B/1, C/1 ir D/1 stabilizavimas (sutarties 2.1, 3.1 punktai).

145.       Kaip minėta, reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ raštas Nr. S-17/217 adresuotas ieškovės direktoriui (el. b. 1 t., b. l. 97) kvalifikuotinas kaip reikalavimo perleidimo sutartis, kuria generalinė rangovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido teisę reikšti reikalavimus subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“. Kitaip tariant, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.650 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo užsakovei reikšti subrangovei piniginį reikalavimą išimtis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo.

146.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).     

147.       Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013).

148.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nei atsakovės 2017 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. S-17/217 turinys, nei jo forma neatitinka cesijos sutarčiai keliamų reikalavimų. Šiame rašte nurodyta (citata): ,,UAB ,,Tiksli forma“ šiuo raštu sutinka, kad UAB ,,BM būstas“ tiesiogiai reikštų reikalavimus (perleidžiama reikalavimo teisė) dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo subrangovams ir kitiems asmenims, su kuriais UAB ,,Tiksli forma“ buvo sudariusi sutartis, vykdant UAB ,,BM būstas“ sudarytą 2013-04-16 Projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF (įskaitant pagal sutartis su UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,SPKT“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,Ekspa Pro“)“. Akivaizdu, kad šiuo raštu išreikšta tik vienos šalies valia perleisti abstrakčias reikalavimo teises, tuo tarpu kitos sutarties šalies – cesionarijaus – sutikimas perimti ketinamus perleisti reikalavimus nėra išreikštas, taip pat visiškai neaišku, kokią dalį reikalavimų, kylančių iš sutarties, siekta perleisti. Kitaip tariant, nėra sutarties būtinųjų elementų – abiejų šalių bendro susitarimo, jų bendros valios rašytinės išraiškos, nėra aptartos reikalavimo teisių perleidimo sąlygos, jų apimtis.

149.       Ir nors CK nėra įtvirtinto imperatyvo, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti rašytinė, todėl iš esmės galimas ir žodinis susitarimas, visgi nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.103 straipsnio nuostata, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei sutarčiai. Šalių subrangos projektavimo sutartys (pagrindinės sutartys), kurių pagrindu kylančias reikalavimo teises aptartame rašte teigia ieškovei perleidusi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, yra rašytinės formos. Vadinasi, ir reikalavimo perleidimo dvišalė sutartis turėjo būti sudaryta tik raštu. Kaip minėta, raštu išreikšta tik vienos šalies – generalinės rangovės UAB ,,Tiksli forma“ – valia.

150.       Dar daugiau, atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ 2013 m. spalio 2 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties 7.2 punkte buvo įtvirtina ir tokia sąlyga, kad nė viena šalis negali perleisti trečiajai šaliai iš sutarties kylančių teisių ir pareigų be raštiško kitos sutarties šalies sutikimo. Ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ iki ieškovės 2017 m. gruodžio 22 d. ieškinio gavimo dienos nei žodžiu, nei raštu apie atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ketinimą perleisti reikalavimo teisę nebuvo informuota, byloje nėra. Atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ laikosi nuoseklios pozicijos, kad ji ne tik jokia forma nebuvo informuota apie generalinės rangovės UAB ,,Tiksli forma“ ketinimus perleisti reikalavimo teises, kylančias iš 2013 m. spalio 2 d. sudarytos sutarties, bet ir sutikimo tam jokia forma nėra davusi.     

151.       Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo užsakovo–rangovo–subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, t. y. kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne į subrangovą. Todėl vien šiuo pagrindu (reikalavimo teisės neturėjimas) ieškovės reikalavimas atsakovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, į kurią reikalavimo teisę ieškovė teigia įgijusi to paties atsakovės (generalinės projektuotojos) UAB ,,Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. išduoto rašto pagrindu, turėjo būti atmestas ir sprendžiamas tik pačios generalinės projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės ieškovei (užsakovei) klausimas.

152.       Pripažinusi, kad ieškovė neturi teisės tiesiogiai subrangovėms reikšti reikalavimo dėl žalos, kuri kildinama iš generalinės rangovės ir subrangovių sudarytų sutarčių, atlyginimo teisėjų kolegija dėl ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinių skundų argumentų, kuriais kvestionuojama teismo sprendimo dalis atmesti ieškinį UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu kitu pagrindu, nepasisako kaip jau neaktualių. Atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atsakomybės klausimas šioje byloje neturėjo ir negalėjo būti sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą ir pagrįstai atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ pareikštą ieškinį atmetė (CPK 328 straipsnis).

153.       Kitos subrangovės, atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“, apeliacinis skundas patenkinamas ir teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti jai pareikšti reikalavimai, panaikinama, priimant šioje ginčo dalyje naują sprendimą, kuriuo atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“ pareikštas ieškinys atmetamas (CPK 330 straipsnis). Dėl kitų jos apeliacinio skundo argumentų, kaip jau neaktualių, taip pat nepasisakoma. 

Dėl statinio generalinės projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės

154.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, nesutikdama su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos solidariai su kitais atsakovais priteistas žalos atlyginimas, teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų tyrimo bei vertinimo klaidos lėmė ir neteisingos teismo išvados padarymą, jog ji savo kaip generalinės projektuotojos pareigas įvykdė netinkamai, t. y. techninį projektą parengė neturėdama išsamių geologinių ir geotechninių tyrimų, neužtikrino, kad atvežto grunto sudėtis atitiktų techninio projekto reikalavimus.     

155.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento.

156.       Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 82 ir 98 punktai; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 28 punktas).

157.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, kaip generalinė projektavimo darbų rangovė, pagal sutartį atsako užsakovei UAB ,,BM būstas“ ne tik už savo pačios, bet ir už subrangovių UAB ,,Ekspa Pro“ bei UAB ,,Sweco Lietuva“ veiksmus, t. y. už projektinių pasiūlymų parengimą, visų projekto dalių, kaip numatyta statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“, parengimą ir kitus veiksmus (2013 m. balandžio 16 d. sutarties 1.5 punktas).

158.       Iš byloje esančios ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sudarytos sutarties turinio matyti, kad atsakovė taip pat įsipareigojo: užtikrinti, kad projekte būtų įgyvendinti Statybos įstatymo nustatyti esminiai statinio architektūros ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti statybos sklypo tvarkymo ar apsaugos reikalavimai; užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statybos saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesų; tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti darbus pagal sutartį, kad atlikti darbai atitiktų paslaugų priėmimo dieną galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų reikalavimus bei šios sutarties ir jos priedų sąlygas (sutarties 11.2–11.4 punktai). Be to, sutarties 1.6 punkte atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ patvirtino, kad ji susipažino su darbų užduotimi ir visais dokumentais, kurie turi įtakos ar gali turėti įtakos darbų atlikimui bei jų apimčiai, darbų atlikimo terminui ar darbų kainai.