Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-05][nuasmenintas sprendimas byloje][e2A-299-464-2022].docx
Bylos nr.: e2A-299-464/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus rentinys 120372443 atsakovas
UAB Mano Būsto priežiūra 300883806 atsakovas
Tiksli forma 126345218 atsakovas
SPKT 126089847 atsakovas
Sweco Lietuva 301135783 atsakovas
ERGO Insurance SE. Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 302912288 atsakovas
Bankrutuojanti „Lakaja“ 167535057 atsakovas
Statybos projektų ekspertizės centras 124850887 atsakovas
Ekspa pro 300534587 atsakovas
Gjensidige 110057869 atsakovas
"Inservis" 126180446 atsakovas
"Nemokumo valdymas" 245823620 atsakovo atstovas
BM būstas 300126817 Ieškovas
AB Lietuvos draudimas 110051834 trečiasis asmuo
AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje 300665654 trečiasis asmuo
"If & Insurance AS" filialas 302279548 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Turtinė žala
Turtinė žala
Bendrosios rangos sutarties nuostatos
Bendrosios rangos sutarties nuostatos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Civilinės atsakomybės sąlygos
Draudimo rūšys
Draudimo rūšys
Statybos ranga
Statybos ranga
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
CIVILINIS PROCESAS
Žala
Žala
Profesinės civilinės atsakomybės draudimas
Profesinės civilinės atsakomybės draudimas
Bylos dėl nuomos
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Civilinės atsakomybės draudimas
Civilinės atsakomybės draudimas
kitos bylos dėl nuomos
Statybos rangovų civilinės atsakomybės draudimas
Statybos rangovų civilinės atsakomybės draudimas
Civilinė atsakomybė
Civilinė atsakomybė
Kiti profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejai
Kiti profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejai
Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Ranga
Ranga
Draudimas
Draudimas

?

        Civilinė byla Nr. e2A-299-464/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02665-2017-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.39.2.5; 2.6.39.2.6.4.9; 2.6.39.2.6.4.10; 3.3.1.11; 3.3.1.15

 (S)

 

Aprašas: Aprašas: A picture containing text

Description automatically generated 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BM būstas“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiksli forma“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspa Pro“, uždarosios akcinės bendrovės ,,SPKT“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Inservis“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“, akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinius skundus bei atsakovo V. M. prisidėjimą prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Tiksli forma“, akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus rentinys“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekspa Pro“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Ergo Insurance filialą, uždarajai akcinei bendrovei ,,SPKT“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakaja“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Inservis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būsto priežiūra“, V. M. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

 

        Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,BM būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ne kartą patikslinusi, prašė:

1.1.       priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) Gjensidige (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 450 721,32 Eur nuostolių, patirtų dėl pamatų defektų, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.       priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 488 738,20 Eur nuostolių, patirtų dėl grindų defektų, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 231 920,10 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. ieškovė su atsakove UAB ,,Tiksli forma“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF, kuria ieškovė pavedė, o atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ įsipareigojo atlikti prekybos ir paslaugų paskirties pastato, esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), įskaitant visus inžinerinius tinklus, sistemas ir įrenginius bei visas jų dalis, projektavimo darbus. Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ dalį projektavimo darbų pavedė atlikti subrangovėms – 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutartimi atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“, kuri įsipareigojo atlikti statinio konstrukcinės dalies projektavimo darbus, ir 2017 m. balandžio 18 d. projektavimo darbų rangos sutartimi atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“, kuri įsipareigojo atlikti statinio darbo projekto konstrukcinę dalį. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ ieškovės užsakymu 2014 m. gegužės 5 d. parengė statinio pamatų darbo projektą, kurį patvirtino atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“. Taip pat generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. lapkričio 13 d. sutartimi pavedė atsakovei UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atlikti pastato techninio projekto bendrąją ekspertizę, o atsakovei UAB ,,SPKT“ – 2014 m. liepos 28 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. gegužės 5 d. sutartimis pavedė atlikti darbo projekto santvarų papildomo atrėmimo, denginio konstrukcijų ir pamatų, atraminės sienos, cokolio plokščių, kolonų dalinę ekspertizę.

3.       Ieškovės teigimu, bendrus pastato statybos darbus ginčo pastate atliko generalinė rangovė atsakovė BUAB ,,Lakaja“ pagal 2014 m. gegužės 15 d. su ieškove sudarytą rangos darbų sutartį, o statinio pamatus įrengė atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ pagal 2014 m. gegužės 15 d. su atsakove BUAB ,,Lakaja“ sudarytą subrangos sutartį. Pastato statybos techninę priežiūrą vykdė V. M., su kuriuo 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė sudarė statybos techninės priežiūros sutartį. Atsakovės BUAB ,,Lakaja“, kaip pastato statybos rangovės, civilinės atsakomybės draudike yra atsakovė ADB ,,Gjensidige“. Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“, kaip statinio projektuotojos, privalomos civilinės atsakomybės draudike taip pat yra atsakovė ADB ,,Gjensidige“. Be to, ieškovė savo turtinius interesus buvo apdraudusi su atsakovė Ergo Insurance SE sudaryta draudimo sutartimi, pagal kurią ši atsakovė išdavė ieškovei draudimo liudijimą naujo prekybos paskirties pastato su kiemo statiniais statybos darbams.

4.       Pastatytas pastatas 2015 m. lapkričio 2 d. buvo perduotas UAB ,,Hakonlita“, su kuria ieškovė dar iki projektavimo ir statybos darbų, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d., buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 05-01. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo pastatyti ir įrengti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei perduoti jį nuomininkei UAB ,,Hakonlita“ laikinai už nuomos mokestį valdyti ir naudotis patalpomis pastate, o nuomininkė – mokėti nuomos mokestį (sutarties objektas – joje nurodytų patalpų sukūrimas nuomotojai ir jų nuoma nuomininkei). Atitinkamai, nuomininkė patalpas išnuomojo subnuomininkei UAB ,,Rimi Lietuva“, o ši po patalpų jai perdavimo su atsakove UAB ,,Mano būsto priežiūra“ sudarė susitarimą prie 2015 m. vasario 27 d. pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutarties, pagal kurį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ vykdė pastato konstrukcijų priežiūrą. Vėliau, t. y. nuo 2016 m. balandžio 25 d., inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas teikė atsakovė UAB ,,Inservis“ pagal 2016 m. balandžio 14 d. su subnuomininke UAB ,,Rimi Lietuva“ sudarytą pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutartį.   

5.       Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, nuo pastato statybos darbų pabaigos ir jo eksploatavimo pagal paskirtį pradžios praėjus kiek daugiau nei metams, t. y. 2017 m. balandžio 5 d., jo eksploatacija buvo sustabdyta dėl įtartinų konstrukcijos ir grindų deformacijų. Siekiant nustatyti pastato konstrukcijos deformacijos priežastis buvo atlikti pastato dalinės (konstrukcijų dalies), statinio pamatų 1-1 ašies A<B<C<D<E<G<; A-A ašies 2, 3, 4, 5, 6 ir pamato E/3, pastato pamatų polio Nr. 26 ašyje C1 projektavimo ir įrengimo kokybės tyrimai. Skirtingi tyrimus atlikę specialistai nustatė tiek pamatų, tiek grindų defektus. Specialistai nustatė, kad pastato pamatai suprojektuoti nenustačius silpnųjų gruntų išplitimo ribos, neįvertinus tokio grunto išskirtinių savybių, pamatų polių įrengimo technologija neužtikrino jų kamienų vientisumo esamomis geotechninėmis sąlygomis, nebuvo užtikrintas tinkamas polių įrengimo technologinis procesas, polius projektavę projektuotojai nenurodė polių įrengimo reikalavimų aprašymų, polius įrengusi rangovė (atsakovė UAB „Vilniaus rentinys“) pasirinko netinkamą technologinį įrengimo įgyvendinimą. Grindys taip pat netenkina projekto techninių specifikacijų reikalavimų ir pastato naudojimo prekybos paskirčiai reikalavimų, jos suprojektuotos nepaisant to, kad dalyje pastato po jomis slūgso silpni labai spūdūs organinės kilmės gruntai, o tam, kad grindys nesėstų, turėjo būti suprojektuotas grindų įrengimas ant polių.

6.       Ieškovės vertinimu, specialistų bei ekspertų išvados patvirtina aplinkybę, kad projektavimo, pamatų įrengimo ir grindų statybos darbai nebuvo tinkamai atlikti. Visi atsakovai, kurie projektavo pastato dalis, atliko projektų ekspertizę, vykdė statybos darbus, atliko statybos techninę priežiūrą bei pastato inžinerinių sistemų priežiūrą, yra solidariai atsakingi už defektų atsiradimą ir dėl jų atsiradusią turtinę žalą. Visų šių statybos proceso dalyvių darbų dalys turėjo užtikrinti tinkamą statinio naudojimą, tačiau atsakovai savo pareigų tinkamai neatliko, o dėl netinkamo pareigų įvykdymo atsiradę pastato defektai kėlė pavojų prekybos pastato stabilumui bei žmonių saugumui, dėl ko buvo būtina sustabdyti prekybos pastato veiklą. Atsakovų, kaip atskirų statybos proceso dalyvių, atsakomybės atriboti neįmanoma, todėl ieškovė prašo taikyti jiems solidarią atsakomybę, kurios pagrindas yra tiek sutartinių, tiek bendrojo pobūdžio pareigų netinkamas vykdymas.

7.       Procesiniuose dokumentuose pažymėta, kad generalinė rangovė atsakovė BUAB ,,Lakaja“, kuri pagal rangos sutartį, be kita ko, įsipareigojo ne tik vykdyti darbus laikydamasi visų statybos, darbų saugos ir aplinkos apsaugos veiklą ir procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir prisiėmė visišką atsakomybę už statybos darbų bei metodų tinkamumą, stabilumą ir saugumą, savo pareigų tinkami neįvykdė ir pastato grindis įrengė su defektais. Pastato pamatų statybos darbus generalinė rangovė atliko ne pati, o pavedė juos atlikti subrangovei atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“. Pagal subrangos sutartį UAB ,,Vilniaus rentinys“ įsipareigojo parengti gręžtinių ir spraustinių polių, galvenų ir monolitinių rostverkų bei atraminių sienučių darbo projektą, jį suderinti su generaline projektuotoja ir atlikti ekspertizę, taip pat įrengti nurodytus polius ir galvenus, tačiau ir ji savo pareigų pagal subrangos sutartį tinkamai nevykdė. Kadangi atsakovė BUAB ,,Lakaja“ nuo 2017 m. spalio 9 d. yra likviduojamas juridinis asmuo, ieškovė negali įgyvendinti reikalavimo tiesiogiai šiai atsakovei teisės, todėl ieškinys reiškiamas ir subrangovei. Be to, solidarus reikalavimas reiškiamas taip pat ir BUAB ,,Lakaja“ civilinės atsakomybės draudikei atsakovei ADB ,,Gjensidige“ bei atsakovei Ergo Insurance SE, kuri su ieškove sudaryta draudimo sutartimi apdraudė pastato statybos darbus.

8.       Taip pat tvirtinama, kad atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ yra atsakinga už defektus kaip pastato generalinė projektuotoja. Kadangi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-17/2017 perleido ieškovei teisę reikšti tiesioginius reikalavimus dėl netinkamo įsipareigojimų įvykdymo jos pasitelktoms kitoms projektuotojoms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, todėl egzistuoja ir šių atsakovių, kaip projektuotojų, solidari atsakomybė dėl nustatytų pastato projektavimo defektų, susijusių su faktinės situacijos neatitinkančių spraustinių polių įrengimo projekto parengimu bei pastato grindų įrengimo sprendinių parinkimu. Nors atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ draudikė atsakovė ADB ,,Gjensidige“ priėmė sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju, tačiau išmokėjo tik 232 188,57 Eur draudimo išmoką, kai draudimo poliso suma buvo 289 620,01 Eur, taigi atsakovei ADB ,,Gjensidige“ atsakomybė taikytina likusioje 57 431,44 Eur draudimo poliso apimtyje.

9.       Dėl pastato projekto ekspertizę atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ pavedimu atlikusių atsakovių UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ solidarios atsakomybės ieškovė nurodė, kad jeigu šios atsakovės būtų tinkamai vykdžiusios savo, kaip statinio projekto ekspertizę atliekančių asmenų, pareigas, tai projektavimo darbų trūkumai būtų pastebėti dar iki pačių darbų faktinio atlikimo. Pasak ieškovės, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-17/2017 atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido ieškovei teisę reikšti tiesioginius reikalavimus atitinkamų projekto dalių ekspertizę atlikusioms atsakovėms UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“.

10.       Ieškovės nuomone, atsakovas V. M. netinkamai vykdė statinio statybos techninę priežiūrą, todėl jis taip pat yra solidariai atsakingas už žalą su kitais pastato statybos proceso dalyviais.

11.       Be to, ieškovės įsitikinimu, ne tik pastato statybos proceso dalyviai, bet ir pastatą pastačius bei perdavus naudoti pagal paskirtį nuomininkei jo naudojimo techninę priežiūrą skirtingu laiku vykdžiusios atsakovės UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ nesielgė kaip atidžios ir rūpestingos savo srities profesionalės. Atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. laiku neatliko pastato konstrukcijų apžiūros, o pastebėjus pastato konstrukcijos deformacijas nesiėmė jokių priemonių. Todėl kartu su statybos proceso dalyviais ir šios atsakovės turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius.     

12.       Ieškovė nurodė, kad dėl visų atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų, vienu atveju pažeidus sutartinus įsipareigojimus, kitu atveju pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ji iš viso patyrė 1 403 568,18 Eur dydžio nuostolius. Dėl visų ieškinyje nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė (1) 566 815,60 Eur žalą, susijusią su pastato pamatų defektais, o būtent: 2 643,47 Eur pamatų demontavimo išlaidas, 2 273,40 Eur klinkerio plytelių perklojimo išlaidas, 37 790 Eur pamatų stiprinimo išlaidas, 7 061,80 Eur polio gręžimo išlaidas, 2 000 Eur polio ekspertizės išlaidas, taip pat negavo 312 323 Eur nuomos pajamų bei patyrė 202 723,93 Eur išlaidas, atlyginusi dalį pastato nuomininkės UAB ,,Hankolita“ patirtų nuostolių. Dėl visų atsakovų, išskyrus UAB ,,Vilniaus rentinys“ neteisėtų veiksmų patyrė (2) 604 832,48 Eur žalą, susijusią su grindų defektais, t. y. išlaidas jų pakėlimui. Dėl visų atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė (3) 231 920,10 Eur nuostolius, kurių negalima priskirti prie konkrečių defektų, o būtent: 133 436,85 Eur išlaidas pastato remontui, 83 037,14 Eur defektų nustatymo išlaidas, 15 446,11 Eur palūkanas.     

13.       Nors atsakovės UBA ,,Tiksli forma“ draudikė atsakovė ADB ,,Gjensidige“ išmokėjo 232 188,57 Eur draudimo išmoką, nėra galimybės atskirti atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės pagal kiekvieną defektą. Todėl ieškovė savo reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais, atlyginimo gautąja draudimo išmoka sumažina po lygiai, t. y. nuostolių dėl pamatų defektų dydį iki 450 721,32 Eur, nuostolių dėl grindų defektų dydį iki 488 738,20 Eur, atitinkamai, kitų nuostolių (231 920,10 Eur) suma lieko nepakitusi. Šių iš viso 1 171 379,61 Eur (450 721,32 Eur + 488 738,20 Eur + 231 920,10 Eur) savo nuostolių atlyginimą kartu su bylinėjimosi išlaidomis ieškovė prašo jai priteisti solidariai ieškiniuose nurodytų atsakovų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių esmė

 

14.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu nutraukė bylos dalį pagal ieškovės UAB ,,BM būstas“ pateiktus 2017 m. gruodžio 21 d., 2018  m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus, o ieškinį iš dalies patenkino:

14.1.       priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 450 721,32 Eur nuostolių, susijusių su pamatų defektais, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

14.2.       priteisė ieškovei solidariai atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, BUAB „Lakaja“, V. M. , UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE, (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 488 738,20 Eur nuostolių, susijusių su grindų defektais, atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

14.3.       priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 231 920,10 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;    

14.4.       ieškinį atsakovių UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB „SPKT“ atžvilgiu atmetė;

14.5.       priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos 43 443 Eur ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos 57 431,44 Eur) 59 979,16 Eur bylinėjimosi išlaidas;

14.6.       priteisė atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ iš ieškovės 40 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė buvusiam trečiajam asmeniui UAB ,,Hakonlita lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“ 19 209,27 Eur bylinėjimosi išlaidas; 

14.7.       priteisė teismo ekspertui T. M. 305 Eur, teismo ekspertui S. S. – 200 Eur, teismo ekspertui D. V. 14 792 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“;       

14.8.       priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“191,01 Eur bylinėjimosi išlaidas;

14.9.       nurodė pervesti teismo ekspertui D. V. 5 173,00 Eur sumą iš teismo depozitinės sąskaitos.     

15.       Įvertinęs tai, kad ieškovė UAB ,,BM būstas“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu dėl 1 969 684,68 Eur nuostolių atlyginimo, kurį ne kartą patikslinusi, galutinius reikalavimus išdėstė 2020 m. lapkričio 5 d. ieškinyje, savo reikalavimus sumažinusi iki 1 171 379,61 Eur sumos, taip pat prašė pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis, kurie buvo susiję su UAB ,,Hakonlitapatirtais  nuostoliais, bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad šis galutinis ieškinys buvo priimtas, teismas bylos dalį pagal ieškovės pateiktus 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus nutraukė.

16.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ argumentus, kad ieškovė žinojo apie pastato smulkius defektus bei jų priežastis, tačiau jokių veiksmų (priemonių) nesiėmė, todėl žala, kurios atlyginimą prašoma šioje byloje priteisti, yra pačios ieškovės neveikimo rezultatas. Teismas nurodė, kad ieškovė 2016 metais kreipėsi į UAB ,,GeoFirma“ dėl pastato pietvakarinėje dalyje pastebėtos grindų deformacijos, atviresnėse sienų vietose susiformavusių įtrūkimų. UAB ,,GeoFirma“ 2016 m. liepos mėn. vykdė geotechninius tyrimus ir nustatė, kad pagrindinė grindų deformacijų priežastis yra silpnų biogeninių darinių (durpių, sapropelio, silpno molio) susispaudimas (suslūgimas), veikiant bendrai piltinio grunto ir eksploatacinei apkrovai. UAB ,,GeoFirma“ nurodė, kad, siekiant nustatyti vykstančių nuosėdžių intensyvumą ir jų dinamiką, būtina statinio pietvakarinėje dalyje įrengti grindų stebėjimo markes ir vykdyti matavimus bent 4–6 mėn. Stebėjimų metu nustačius nuosėdžių vystymosi tendencijas, bus galima įvertinti jų įtaką pastato eksploatacijai ir numatyti grindų sutvarkymo priemones.   

17.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pastatas buvo toliau nuolat stebimas UAB „Delfa“, kuri kartu su UAB ,,Tyrimai ir projektai“, siekdamos palyginti pastato konstrukcijos pokyčius, 2017 m. kovo 10 d. atliko tyrimą ir palygino 2016 m. gruodžio mėn. atliktus kontrolinius grindų nusėdimų matavimus su 2016 liepos mėn. grindų nusėdimų matavimais. Palyginus išmatuotus nusėdimus buvo padaryta išvada, kad pastato išorinių sienų ir karkaso kolonų nusėdimų nėra. Nusėdimai fiksuojami tik grindų pagrindams ir vidaus pertvaroms, ir tik plote tarp ašių B-G ir 1-9. Tyrimo akte nurodyta, kad per laikotarpį tarp UAB „GeoFirma“ bei UAB „Delfa“ ir UAB ,,Tyrimai ir projektai“ atliktų matavimų, įvertinus galimas matavimų paklaidas, grindų deformacijos nepadidėjo. Siekiant panaikinti grindų ir pertvarų deformacijas, atsiradusias dėl grunto po pastatu suslūgimo, būtina atlikti darbus, nurodytos lokalinėje sąmatoje. Taigi, teismo vertinimu, profesionalų parengtame tyrimo akte esminių grindų deformacijų pokyčių nustatyta nebuvo, pastato išorinių sienų ir karkaso kolonų nusėdimų tuo metu nefiksuota, nors jau po mėnesio, t. y. 2017 m. balandžio 5 d., grindys smuko apie 15 cm.   

18.       Teismas sprendė, kad vertinant atsakovų atliktų statybos darbų kokybės klausimą yra aktualios teismo ekspertų komisijos 2020 m. balandžio 15 d. parengtame teismo ekspertizės akte Nr. 2020/04/15, taip pat eksperto A. S. 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. birželio 1 d. pateiktose išvadose nustatytos faktinės aplinkybės. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ argumentus, kad 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės išvados yra nepatikimos, nes ekspertai rėmėsi L. V. F. cokolinių panelių poslinkių ir santvarų nuolydžių matavimo schema ir rezultatais, nors matavimo įrenginiai neatitinka teisinei metrologijai keliamų reikalavimų ir todėl niekaip neįrodo polių vertikalių deformacijų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ taip pat teigė ir priešingai, t. y.  kad UAB „Geotechnikos grupė II“ ir L. V. F. polių nuosėdžių net nematavo. Tokie prieštaringi ir jokiais duomenimis nepagrįsti teiginiai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės akto patikimumu.

19.       Teismas nesutiko ir su atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ pozicija dėl eksperto L. V. F. šališkumo, kuri buvo grindžiama jo tiesioginėmis sąsajomis su UAB Geotechnikos grupė II“, kuri, pasak atsakovės, yra pagrindinis jos konkurentas užimame rinkos segmente. Į teismo ekspertų komisiją buvo paskirti ekspertai, kurie yra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, vadinasi, jiems yra taikomi objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai. Be to, nė vienas iš ekspertų komisijos narių abejonių dėl atliktų matavimų nekėlė.

20.       Spręsdamas dėl statinio projektuotojų atsakomybės teismas visų pirma nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Tiksli forma“ 2013 m. balandžio mėn. 16 d. sudarė sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF dėl projektavimo darbų, kurios 1.5 punkte susitarė, kad projektavimo darbai apima projektinių pasiūlymų parengimą, projekto, kaip tai numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, parengimą (statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto dokumentų visumos parengimą), projekto suderinimą kompetentingose institucijose, statybos leidimo gavimą objekto statybai, statinio projektavimo valdymą. Pagal projektavimo darbų sutarties sąlygas projektuotoja įsipareigojo, be kita ko, užtikrinti, kad projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyti esminiai statinio architektūros ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti statybos sklypo tvarkymo ar apsaugos reikalavimai;  užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesų.  

21.       Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nors 2013 m. balandžio 16 d. sutartyje nebuvo numatyta projektuotojos teisė darbams atlikti pasitelkti subrangovus, atsakovė UAB „Tiksli forma“ sudarė su atsakove UAB ,,Ekspa Pro“ subrangos sutartį dėl statinio techninio projekto konstrukcinės dalies „Statinio konstrukcijos“, parengimo, o su atsakove UAB ,,Sweco Lietuva“ – subrangos sutartį dėl statinio darbo projekto konstrukcinės dalies „Statinio konstrukcijos“. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalimi, ieškovė negali reikšti subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvienos jų sudarytų su generaline projektuotoja, pažeidimu. Tačiau, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tiek subrangovių UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, tiek ir generalinės rangovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybė, nepriklausomai nuo to, kad atsakovę UAB ,,Tiksli forma“ su ieškove siejo sutartiniai teisiniai santykiai, yra kilusi iš delikto.

22.       Pagrindą spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo teismui sudarė atsakovių atsikirtimai, kad visi statybos proceso dalyviai griežtai laikėsi sutartimis numatytų teisių ir pareigų, vykdė teisės aktų reikalavimus, tačiau statinys per garantinį laikotarpį pasiekė artimą avarinei būklę. Be to, kaip konstatavo teismo ekspertizę atlikę ekspertai, užfiksuoti spraustinių monolitinių polinių pamatų defektai (vertikalios deformacijos) – tęsėsi ir kėlė pavojų prekybos pastato stabilumui bei žmonėms, atitiko statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 ,,Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ galimai avarinės būklės požymius ir dėl šios priežasties prekybos pastato veiklą buvo būtina nutraukti. Taip pat buvo nustatyti ir pastato grindų įrengimo defektai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje paskirti teismo ekspertai yra pripažinę, jog dėl defektų nėra išskirtinai vieno kurio nors statybos proceso dalyvio kaltės, visų jų veiksmuose buvo pažeidimų. Todėl nustatyti nuostolių dydį atskirai pamatų ir grindų dalyje nėra galimybės, t. y. nustatytų defektų sukeltos žalos dydžiui išskirti pagal atitinkamų darbų dalis nėra objektyvių kriterijų.   

23.       Teismas, vadovaudamasi ekspertų išvadomis, nurodė, kad atsakovė UAB „Tiksli forma“, kaip projektuotoja, neužtikrino techninio projekto rengimo vadovaujantis projekto privalomaisiais projektavimo dokumentais – techninis projektas parengtas neturint projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (galima gruntų (durpių) konsolidacijos proceso įtaka, grindų defektų atsiradimo apimtims) ( 2.5.7.1.1 punktas). Taigi, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 7.1, 5.3, 5.4.1 punktus.

24.       Pasisakydamas dėl atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“, sutarties su atsakove UAB „Tiksli forma“ pagrindu rengusios statinio techninio projekto konstrukci dalį „Statinio konstrukcijos“, atsakomybės, teismas nesutiko su šios atsakovės pozicija, kad vien tai, jog ji pastato projekto konstrukcijų dalies techninio projekto aiškinamajame rašte nurodė apie būtinybę ateityje atlikti detalius inžinerinius geologinius tyrimus, patvirtina, kad ji tinkamai atliko savo pareigas. Teismo ekspertizės akto 3.40 punkte nurodyta, kad techninio projekto rengėjas techniniame projekte neturėjo teisės numatyti, jog tyrimai, kurie gali turėti esminės reikšmės techninio projekto sprendiniams, t. y. dėl kurių gali keistis esminiai sprendiniai, būtų atliekami ne techninio projekto parengimo etape.

25.       Be to, atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“, parengusi statinio projekto konstrukcijų dalies techninį projektą, atlikusi pirminius skaičiavimus, pagal kuriuos rengiami statinio konstrukciniai sprendiniai, o jų rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba brėžiniuose, privalėjo pateikti duomenis skaičiavimams, kurie naudojami rengiant projekto dalies darbo projektą. Tai, kad rengiant techninio projekto konstrukcinę dalį yra atliekami tik pirminiai skaičiavimai, nereiškia, jog jie gali būti atliekami nesiremiant reikiamais geologiniais tyrimais. Byloje iš esmės visi ekspertai patvirtino, kad rengiant projektą projektuotoja neturėjo tinkamai atliktų geologinių tyrinėjimų. Kita vertus, atsakovės netinkamą požiūrį į pareigų vykdymą, teismo vertinimu, tik patvirtina jos teiginys, kad pirminiai skaičiavimai gali būti atlikti neprisiimant atsakomybės dėl išvestinių duomenų patikimumo.    

26.       Teismas pažymėjo, kad ne tik teismo paskirtų ekspertų, bet ir atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ užsakymu eksperto E. L. 2018 m. vasario 22 d. parengtame ekspertinio tyrimo akte yra nurodyta, kad parinkdamos konstrukcinius sprendinius UAB „Tiksli forma“ bei UAB „Ekspa Pro“ turėjo atsižvelgti į gruntinio vandens lygio kitimą pastato eksploatacijos metu, nes statomas pastatas ir pastate įrengtos grindys yra sudėtingų geologinių sąlygų sklype, po grindų konstrukcija esančių piltinio grunto, durpių ir sapropelio sluoksnių. Taip pat gruntinio vandens lygio pažemėjimo tikimybė įmanoma, kai šalia statomi kiti statiniai (pvz. (duomenys neskelbtini) įrengiant automobilių parkavimo aikštelę buvo pumpuojamas vanduo iš pamatų duobės, kas galėjo lemti gruntinio vandens lygio sumažėjimą).   

27.       Teismas sprendė, kad atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ yra atsakinga ne tik už geologinių tyrimų neatlikimą, bet ir už grindų deformacin siūlių nesuprojektavimą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad teismo ekspertai nustatė, jog techninio projekto statybinių konstrukcijų dalyje, suprojektuotoje grindų ant tampraus pagrindo detalėje (grindų detalė „G4“) deformacinės siūlės nėra suprojektuotos (2.5.2.1.5 punktas). Už techninio projekto statybinių konstrukcijų dalyje grindų ant tampraus pagrindo detalėje (detalė „G4“) nenumatytas deformacines siūles atsakomybė tenka techninio projekto statybinių konstrukcijų dalies projektuotojai UAB „Ekspa Pro“. Teismo posėdžio metu ekspertas T. M. patvirtino, kad jei būtų suprojektuotos deformacinės siūlės, jos būtų leidusios išvengti tokių didelių pažaidų pastato konstrukcijai. Ekspertas paaiškino, kad darbo projekte nebegalima keisti suprojektuotų techninių sprendinių – norint pakeisti projektą, turi būti teikiama kita projektavimo užduotis.

28.       Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ pažeidė ne tik imperatyvias įstatymų nuostatas, susijusias su grindų projektavimo darbais, bet ir bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.     

29.       Visgi teismas nesutiko su ieškove, kad kartu su atsakovėmis UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ atsakomybė už grindų defektus tenka ir atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“, kuri buvo atsakovės UAB „Tiksli forma“ subrangovė pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. S_0279-1/17-04-18-SK, kurios objektas – statinio konstrukcijų dalies darbo projektas: pamatų ašyse B/1, C/1 ir D/1 stabilizavimas.

30.       Teismas nustatė, kad atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ suprojektuota detalė „G4“ negalėjo turėti įtakos žalai atsirasti, nes atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ pasiūlytas sprendinys nebuvo panaudotas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl solidarios UAB „Sweco Lietuva“ atsakomybės už viešosios teisės aktų imperatyvius pažeidimus, rengiant projektą, nes nenustatė priežastinio ryšio tarp šios atsakovės veikos ir kilusių ieškovei nuostolių (CK 6.247 straipsnis).

31.       Kadangi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pažeidė 2013 m. balandžio 16 d. su ieškove sudarytos projektavimo sutarties 1.5, 1.6 ir 1.7 punktus, todėl ji pagal projektavimo darbų sutarties sąlygas turi solidariai su kitais atsakovais atsakyti už ieškovei kilusius nuostolius (CK 6.701 straipsnio 1 dalis, 6.702 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, CK 6.703 straipsnis, 6.684 straipsnio 4 dalis). Atsakovės UAB „Ekspra Pro“ deliktinė atsakomybė kyla dėl to, kad, neturint projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, techninis projektas negalėjo būti parengtas, tačiau atsakovė jį ne tik parengė, bet ir pateikė vykdymui.

32.       Atsižvelgiant į tai, teismas spren, kad ieškovė įrodė deliktinės solidarios atsakomybės sąlygas dalyje dėl projektavimo darbų, pažeidžiant Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1. punktą, STR 1.04.02:201145, 46, 47, 60.9 punktų nuostatas, už kurių įgyvendinimą buvo atsakingi UAB „Ekspa Pro“ ir UAB „Tiksli forma“ (CK 6.6 straipsnio 2 dalis). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patenka į CK 6.263 straipsnyje įtvirtinto generalinio delikto taikymo sritį, nes atsakovių UAB „Tiksliai forma“ ir UAB „Ekspa Pro“ netinkamas pareigų atlikimas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nesant galimybės atriboti jų atsakomybės, jos turi atsakyti solidariai su kitais atsakovais (CK 6.6, 6.263 straipsniai).    

33.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“ atsikirtimus, kad atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir ieškovės UAB ,,BM būstas“ 2017 m. gruodžio 14 d. raštas, kuriuo atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido ieškovei teisę reikšti tiesioginius reikalavimus projektuotojoms, tame tarpe ir atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“, dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo yra niekinis.

34.       Atsakovė UAB „Ekspa Proteikė paslaugas atsakovei (projektuotojai) UAB „Tiksli forma“ 2013 m. spalio 2 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties Nr. PD 2013/10/02/ pagrindu, t. y. rengė statinio techninio projekto konstrukcinę dalį. Vadinasi, atsakovė atliko darbus, ieškovės reikalavimas nėra „tuščias“, o sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas suteikia pagrindą konstatuoti ieškovę turint tas teises, kurių ji prašo, t. y. teisių perėmėja turi reikalavimo teisę į skolininkę (atsakovę), kylančią iš projektavimo darbų sutarties Nr. PD 2013/10/02/. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovės prašymą pripažinti 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Tiksli forma“ vienašalį pranešimą Nr. S-17/217 niekiniu ir negaliojančiu sandoriu ex officio (savo iniciatyva). Net jei atsakovė UAB „Tiksli forma“ ir pažeidė minėtą sutartį, perleidusi reikalavimą į atsakovę UAB „Ekspa Pro, tai ieškovė, kuri nėra jos šalimi, negali atsakyti už kitos atsakovės veiksmus atsakovės UAB „Ekspa Pro“ prašomu būdu.      

35.       Teismas tai pat atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovės UAB „Ekspa Proargumentus, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas neatitinka CK 6.103 straipsnyje nustatytos reikalavimo perleidimo sutarties formos reikalavimo. Tiek UAB „Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas, tiek 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutartis yra paprastos rašytinės formos. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra įrodymų apie tai, kada atsakovei UAB „Ekspa Pro“ buvo pranešta apie teisių į ją perleidimą pagal 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. S-17/2017, tai savaime neeliminuoja ieškovės teisės pareikšti reikalavimą teisme subrangovei, išviešinus, kokiu faktiniu pagrindu toks reikalavimas teisme yra reiškiamas.

36.       Nagrinėjamoje byloje susiklosčius situacijai, kai statybos proceso dalyvių klaidos prasidėjo dėl neišpildytų teisės aktų reikalavimų – įvertinti žemės sudėtį prieš pradedant darbus, o vėliau padaryta klaida nebuvo ištaisyta dėl bendros rūpestingumo pareigos pažeidimo, atsakovė UAB „Ekspa Pro“, teismo vertinimu, negali remtis sutarties išlyga dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę, nes tokia sąlyga nėra suderinama su CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalims. 

37.       Statinio techninio projekto ekspertizę atlikusių atsakovių UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“ atžvilgiu pareikštą ieškinį teismas pripažino nepagrįstu. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atliko techninio projekto bendrąją ekspertizę ir pateikė 2014 m. sausio 8 d. Nr. 526-237(13)/1/2014 bei darbo projekto polinių pamatų dalinę ekspertizę, taip pat pateikė 2014 m. gegužės 23 d. aktą Nr. 268-Kp-12(05). Ekspertizės buvo atliktos remiantis 2013 m. lapkričio 13 d. sutartimi Nr. 237 (13), kuri sudaryta tarp UAB „Tiksli forma“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“. Atsakovė UAB „SPKT“ atliko darbo projekto santvarų papildomo atrėminimo dalinę ekspertizę ir pateikė 2015 m. gegužės 5 d. Nr. 187-4-14 aktą, atliko darbo projekto denginio konstrukcijų dalinę ekspertizę ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pateikė aktą Nr. 187-2/1-14 , atliko darbo projekto dalies, kurioje suprojektuoti poliai, ekspertizę ir pateikė 2014 m. liepos 28 d. Nr. 187 aktą.  

38.       Įvertinęs tai, kad CK 6.696, 6.967 ir 6.698 straipsnių pakeitimo 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2579 (TAR, 2016, Nr. 2016-20331) nustatyta, kad statinio projekto ekspertizės rangovai atsako pagal CK 6.696 straipsnį tik dėl tų statinių projektų, kurių ekspertizė atliekama po įstatymo Nr. XII-2579 įsigaliojimo, t. y. po 2017 m. sausio 1 d., bei aplinkybę, kad atsakovės UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“ ekspertizės aktai pateikti iki įsigaliojo CK pakeitimai, teismas šių atsakovių atžvilgiu pareikštą reikalavimą atmetė.

39.       Teismas nesutiko su ieškovės replikose nurodytais argumentais, kad ekspertizės rangovų pareigų pažeidimas yra siejamas su bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu, tame tarpe STR 1.06.03:2002 numatytu pareigų nevykdymu. Šiame kontekste įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 suformuotus išaiškinimus dėl bendrosios rangos teisės normos taikymo subsidiariai (83 punktas), t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgęs į tai, kad pastato projekto ekspertizes vykdžiusios rangovės UAB „SPKT“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ buvo sudariusios sutartis su atsakove UAB „Tiksli forma“ (generaline rangove), teismas sprendė, kad atsakovių UAB „SPKT“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ teisinė atsakomybė galėtų atsirasti tik tiesiogiai įstatyme įtvirtinus statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybę.          

40.       Teismo vertinimu, generalinės statybos darbų rangovės, atsakovės BUAB „Lakaja“, atsakomybės sąlygos nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos. Teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB ,,Lakaja“ pažeidė Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 6 punktus, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.2 punktą, Statybos taisyklių STR 121895674.06:2009 „Betonavimo darbai“ 66.4, 66.5 ir 66.7 punktus, o tai kartu reiškia 2014 m. gegužės 15 d. rangos darbų sutarties, jos 2.1 punkto, netinkamą vykdymą.      

41.       Ieškovė ir atsakovė BUAB ,,Lakaja“ 2015 m. spalio 27 d. pasirašė statybos užbaigimo aktą. Pradėjus ryškėti rangos darbų trūkumams, ieškovės užsakymu 2016 m. liepos mėnesį pradėtos tirti atsirandančių defektų priežastys. Tokios faktinės aplinkybės lėmė teismo išvadą, kad darbų trūkumai nustatyti (paaiškėjo) esant nepasibaigusiam garantiniam terminui.

42.       Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.2 punkto pažeidimą teismas konstatavo įvertinęs teismo ekspertų pateiktų išvadų turinį. Teismo ekspertai nustatė, kad BUAB „Lakaja“: a) grindų įrengimo darbus vykdė neturėdami darbo projekto stadijos grindų sprendinių; b) užvežė netinkamą (su durpių priemaišomis) piltinį gruntą ir jo nesutankino; c) įrengtų grindų pagrindų (detalė ,,G4” apimtyje) sutankinimas ir patikra buvo atliekami netinkamai – nesilaikyta techninio projekto techninėse specifikacijose pateiktų nurodymų grindų pagrindų įrengimui; d) pradėjo grindų betonavimo darbus be statinio statybos techninės priežiūros raštiško leidimo (įrašo statybos darbų žurnale), taip nesilaikyta techninio projekto techninėse specifikacijose pateiktų nurodymų; e) statybos darbų žurnale, paslėptų darbų formoje F-25, dėl grindų pasluoksnio įrengimo nurodoma, kad įrengiant grindų pagrindus buvo vadovautasi darbo projekto brėžiniu DP SK – B 2.5-2, tačiau į civilinę bylą pateiktoje projektinėje dokumentacijoje tokio brėžinio nėra – grindų įrengimo darbus vykdė neturėdama grindų darbo projekto; f) statybos darbų žurnale nėra įrašų apie įrengtų paruošiamųjų sluoksnių aukščių altitudes ir jų atitikimą projektinėms aukščių altitudėms, taip pat statybos žurnale nėra įrašų apie grindų paruošiamųjų sluoksnių paslėptus darbų aktus – rangovė BUAB „Lakaja“ atmestinai fiksavo atliekamus statybos darbus ir netinkamai pildė statybos darbų žurnalą.     

43.       Tai, kad atsakovė, generalinė rangovė BUAB ,,Lakaja“, pažeidė Statybų įstatymo normas, teismo vertinimu, patvirtina ir tokios teismo ekspertų išvados, jog apie 80 proc. faktiškai užvežto piltinio grunto kiekio po pastatu nėra fiksuota statybos darbų žurnaluose – užvežto piltinio grunto įrengimo darbų eiliškumas, technologija bei kiekybinės ir kokybinės piltinio grunto charakteristikos ir sutankinimas nebuvo fiksuoti bei patikrinti statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusio V. M. (teismo ekspertizės akto 2.5.5.2.6 punktas). Be to, užvežto piltinio grunto kokybė neatitinka techniniame projekte techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų, kad pagrinduose įrengtuose iš piltinio grunto negali būti augalinio grunto, durpių, dumblo ir statybinių šiukšlių. UAB „Geotestus“ 2017 m. liepos mėn. atliktame tyrime nurodyta, kad piltiniame grunte yra priemaišų – durpių ir statybinio laužo.    

44.       Statybos taisyklių STR 121895674.06:2009 ,,Betonavimo darbai“ 66.4 punktą atsakovė BUAB ,,Lakaja“ pažeidė grindų konstrukcijos (detalė ,,G4“) pagrindą įrengdama aplinkos temperatūrai esant neigiamai. Įvertinę gautas Lietuvos hidrometeorologijos centro pažymas (Nr. (5.58- 10)-B8-2436) ir Nr. (5.58-10)-B8-2277)), ekspertai nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. (7 dienos prieš pradedant įrenginėti grindų pagrindus (grindų ant grunto detalės “G4” apimtyje)), oro temperatūra naktimis svyravo nuo -1,2 iki -9,5 šalčio, o dienomis svyravo nuo -1,6 iki -8,7 šalčio.    

45.       Įvertinęs tokias ekspertų išvadas, kad, piltinį gruntą netinkamai sutankinus ir (ar) nesutankinus, per laiką nesutankintas piltinis gruntas su organinėmis bei durpių priemaišomis suslūgo, suformuodamas tuštumą tarp betoninės grindų plokštės ir suslūgusių pagrindų, todėl per laiką, neturėdama tampraus pagrindo, nuo savo svorio bei eksploatacinių apkrovų grindų betoninė plokštė taip pat deformavosi – atsirado nuosėdžiai, kad įrengiant grindų ant grunto detalės ,,G4” pagrindus pagrindai iš piltinio grunto jau galėjo būti įšalę, o tai, pradėjus eksploatuoti prekybos paskirties pastatą, paveikė ir patį pastatą, nes atšilęs pagrindų sluoksnis suslūgo, suformuodamas tuštumą tarp betoninės grindų plokštės ir pagrindų, taigi per laiką, neturėdama tampraus pagrindo, nuo savo svorio bei eksploatacinių apkrovų grindų betoninė plokštė taip pat deformavosi – atsirado nuosėdžiai, teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės BUAB ,,Lakaja“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių ieškovei nuostolių.

46.       Analogiškai teismas sprendė ir dėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nurodė, kad ši atsakovė, atlikdama gręžtinių ir spraustinių polių, galvenų ir monolitinių rostverkų bei atraminių sienučių darbo projekto parengimo, suderinimo su generaline projektuotoja ir ekspertizės atlikimo (jei reikalinga) darbus pagal priedą Nr. 1 bei įrengdama statinio pamatus kaip BUAB „Lakaja“ subrangovė pagal 2014 m. gegužės 14 d. sutartį, pažeidė Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą, t. y. netinkamai atliko polinių pamatų įrengimo darbus ir dėl šios priežasties pamatai nusėdo.

47.       Vadovaudamasis teismo ekspertizės išvadomis (2.4.4.1 punktu), teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinyspolinių pamatų įrengimą pradėjo nesilaikydama polių įrengimo technologijos reikalavimų: ne nuo artimiausiai zondo ir (arba) gręžinio esančio polio Nr. 7, o pirmiausia įrengdama polinius pamatus Nr. 5, 6, 9, 10. Netinkamas pirmojo  pradinio polio įrengimas galėjo lemti, kad poliai nepasiekė tvirtų gruntų. Antra, atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“, atlikdama spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbus ašyse: A/1-47 mm., B/1-69 mm., C/1-129 mm., D/1-71 mm ir E/1-40 mm), pažeidė spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologijos reikalavimus. Trečia, spraustinio monolitinio polio Nr. 26 betonavimo metu nebuvo užtikrinta, kad pilamas betonas pasiskirstytų tolygiai, nesusisluoksniuotų ir sukietėjęs būtų vienalytis elementas. Įrengtas spraustinis monolitinis polis Nr. 26 netenkina jam keliamų norminių dokumentų reikalavimų, o jo laikomoji galia žymiai sumažėjo. Dėl spraustinių monolitinio polinių pamatų įrengimo darbų chronologijos pažeidimų, įrengiant spraustinio monolitinio polį Nr. 26, nebuvo užtikrintas spraustinio monolitinio polio kamieno vientisumas. Kadangi spraustinio monolitinio polio Nr. 26 kamieno vientisumas nebuvo užtikrintas, ašyje C1 polinis pamatas (Nr. 26) sėdo.     

48.       Tai, kad atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ pamatų įrengimo darbus atliko netinkamai, patvirtina ir tokios teismo ekspertų A. S. ir L. U. nustatytos aplinkybės, jog polinių pamatų įrengimo metu buvo sunaudojama apytiksliai 1,5 karto daugiau betono nei numatytas polių projektinis tūris. Tai leidžia teigti, kad polinių pamatų įrengimui supiltas betonas išskydo, neišlaikydamas numatytos polių formos. Sunaudotas ne pagal projektinius skaičiavimus žymiai didesnis betono kiekis, teismo vertinimu, akivaizdžiai įrodo, kad patyrusi rangovė turėjo suprasti, jog egzistuoja neatitikimas projektinėje dokumentacijoje. Byloje yra įrodyta ir tokia aplinkybė, kad vienos dienos nepakako tam, jog polių betonas galėtų įgyti reikiamą tvirtumą. Taigi, „6D“ taisyklės nesilaikymas sukėlė neigiamus padarinius – polinių pamatų vientisumo pažeidimus.

49.       Teismo ekspertų išvadas pagrindžia ir L. U. tirto polio Nr. 26 TV zondavimo rezultatai, kad polio nuo 9,5 m iki 12 m gylio betonas yra nesukibęs, išsisluoksniavęs ir susidariusi ertmė (ekspertinio akto 26 psl.). Ekspertas taip pat konstatavo, kad betono kokybė suprastėja nuo 760 cm gylio ir tęsiasi iki 1120 cm gylio, o giliau nepavyko zondo įleisti dėl byrančio betono sudarytų kliūčių.    

50.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ argumentais, kad ieškovė neturi teisės reikšti jai, kaip generalinės rangovės BUAB ,,Lakaja“ subrangovei, tiesioginio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi BUAB „Lakaja“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, civilinė byla Nr. B2-18-425-2021 nėra baigta, nes pratęstas likvidavimo terminas iki 2021 m. birželio 30 d. Taigi, kitas bankroto bylos etapas yra kreipimasis į teismą dėl įmonės pabaigos. Todėl reikalavimą reikšti tiesiogiai BUAB ,,Lakaja“ nėra teisinės prasmės, kadangi bendrovė veiklos nevykdo.

51.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje yra numatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Generalinei rangovei BUAB „Lakaja“ tapus nemokia, ieškovė negali pasirinkti teisių gynimo būdo, nes šiai bendrovei taikomas specialus reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Vadinasi, UAB „BM būstas“ nebeturi galimybės pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, o tai, teismo vertinimu, sudaro prielaidas subrangovės teisinei atsakomybei kilti. Statybos techniniai reglamentai taip pat nenumato, kad kai kurie statybos proceso dalyviai gali išvengti deliktinės atsakomybės taikymo.    

52.       Teismas sprendė, kad kitas pastato statybos proceso dalyvis – atsakovas V. M. – netinkamai vykdė 2014 m. balandžio 1 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti statinio priežiūrą vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsniu ir STR 1.09.05:2002. 

53.       Tai, kad atsakovas V. M. pažeidė sutartį, patvirtina teismo ekspertų išvados, jog jis nors ir privalėjo, bet nekontroliavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ vadovautųsi spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologijos reikalavimais; nekontroliavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovė vadovautųsi polinių pamatų darbo projekto nurodymais dėl tinkamų medžiagų panaudojimo; nepareikalavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovė įrengtų bandomuosius polius ir (arba) išbandytų sukaltus polius; neužtikrino, kad pastate įrengto piltinio grunto bei grindų konstrukcijos (detalė „G4“) pagrindų sutankinimas, patikrinimas ir kontrolė būtų atliekami tinkamai – nesilaikė techninio projekto techninėse specifikacijose pateiktų nurodymų. Jei atsakovas V. M. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, būtų nustatytas netinkamų medžiagų naudojimo faktas ir išvengta neigiamų padarinių.

54.       Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad egzistuoja sąlygos ir ginčo statinio techninę priežiūrą organizavusių atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Jeigu atsakovės UAB „Inservis“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ būtų tinkamai vykdžiusios pastato techninę priežiūrą, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai (neteisėtas neveikimas; CK 6.246 straipsnis), pastato konstrukcijose atsirandantys pokyčiai būtų laiku pastebėti bei tiksliai įvertinti (ar nustatyti pokyčiai toliau vystosi, ar stabilizuojasi), taip pat optimaliais kaštais pašalintos galimos nepatogumus keliančios deformacijos, tokius darbus derinant su pastate vykdoma prekybos centro veikla, t. y. nestabdant veiklos ir tokiu būdu išvengiant galimos žalos atsiradimo ir (ar) jos didėjimo (CK 6.2476.249 straipsniai).     

55.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ buvo atsakinga už pastato inžinierinių sistemų priežiūrą pagal 2015 m. vasario 27 d. pastato inžinierinių sistemų priežiūros sutartį Nr. 2015/02/09-MB, kurią ji sudarė su UAB „Rimi Lietuva“, ir pagal kurią pastato konstrukcijų priežiūrą vykdė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. Priešingai nei įrodinėjo atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“, akivaizdūs pastato konstrukcijos pakitimai buvo matomi anksčiau nei buvo nutraukta su ja sudaryta sutartis.

56.       Atsakovė UAB „Inservis“, prieš perimdama pastato techninę priežiūrą, atliko neeilinę pastato apžiūrą ir 2016 m. gegužės 31 d. surašė defektinį aktą Nr. 12-084, kuriame nurodyti tokie trūkumai: prie apsaugos posto, parėjime į prekybos salę, išgaubtos grindys (12 pozicija), apsaugos poste tarp kolonos ir gipso pertvaros matomas plyšys (13 pozicija). Atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ pasiūlė šias priemones: a) dėl išgaubtų grindų – atlikti remontą ir išlyginti grindų dangą, b) dėl plyšio – užtaisyti atsiradusius plyšius ir stebėti, ar nevyksta deformacija. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas patvirtina, kad defektai buvo matomi ir pastatą dar  administruojant atsakovei UAB ,,Mano būsto priežiūra“, kuri nesiėmė nei defektų stebėsenos, nei jų šalinimo veiksmų.   

57.       Be to, kompetentinga institucija, atlikusi vykdytos pastato techninės priežiūros patikrinimą, taip pat nustatė teisės aktų pažeidimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 25 d. statinio (-) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A375-156/17(2.9.2.8–UK9), be kita ko, nurodyta, kad pastato techninė prižiūrėtoja nusižengė statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, kuris galiojo iki 2017 m. sausio 1 d., 10.2. 39. 43. 44.1 punktuose nurodytiems reikalavimams, nes laiku nepastebėjo, teisingai neįvertino ir nelikvidavo atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų, nuolatinių stebėjimų metu nenumatė priemonių užfiksuotiems (pastebėtiems) defektams, avarijų pavojams pašalinti, kasmetinių apžiūrų metu nenustatė esamo statinio tyrimų poreikio ir remonto darbu poreikio, neįvertino nuolatinių stebėjimų kokybės; nuolatiniai stebėjimai fiksuojami statinio techninės priežiūros žurnale, nurodomi defektai ar pavojingos deformacijos, tačiau visai nenurodomos priemonės pastebėtiems defektams nušalinti.   

58.       Teismo vertinimu, jeigu atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ būtų tinkamai vykdžiusi pastato techninę priežiūrą, nebūtų reikėję stabdyti prekybos centro veiklos, nes laiku pašalinus priežastis, kurios vėliau nulėmė dar didesnes statinio konstrukcijos pažaidas, ieškovė, kaip statinio savininkė, nebūtų patyrusi nuostolių. Atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ yra savo srities profesionalė, kuriai taikomas griežtesnis atsakomybės standartas. Jei atsakovė būtų atsakingai vykdžiusi savo pareigas (CK 6.246 straipsnis), kylančias iš teisės aktų reikalavimų, ieškovei, kaip pastato savininkei, nebūtų kilusi tokio dydžio žala, kokia kilo po 2017 m. balandžio 6 d. Tarp atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“ neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) – netinkamai vykdžius pastato inžinierinių sistemų priežiūrą ir laiku nepastebėjus sienų įtrūkio, atsirado tokia statinio deformacija, kuri tapo kliūtimi jį eksploatuoti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ir priešingai, laiku papildomai sustiprinus konstrukcijas, statinį būtų buvę galima eksploatuoti.    

59.       Spręsdamas dėl pastato techninę priežiūrą pagal su UAB ,,Rimi Lietuva“ 2016 m. balandžio 14 d. sudarytą pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutartį vykdžiusios atsakovės UAB ,,Inservis“ atsakomybės, teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentas, jog visi nustatyti defektai buvo surašyti į žurnalą arba apie juos buvo pažymima, dar neįrodo tinkamo pareigų atlikimo. Techninės priežiūros tikslas nėra fiksuoti pažeidimus. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 punkte numatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.  

60.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Inservis“ argumentus, kad pastato deformacija atsirado staiga, atšilus orams ir galimai dėl pašalo pabaigos, t. y. dėl gamtinio reiškinio. Ekspertai aiškiai nurodė, kad statinys pastatytas neįvertinus durpių sluoksnio buvusioje upės Neries vagoje, todėl gruntas toje vietoje nebuvo stabilus. Ekspertų komisijos akte paaiškinta galima betoninės grindų plokštės nusėdimo priežastis – pradėjus eksploatuoti prekybos paskirties pastatą, atšilęs pagrindų sluoksnis suslūgo, suformuodamas tuštumą tarp betoninės grindų plokštės ir pagrindų, todėl per laiką, neturėdama tampraus pagrindo, nuo savo svorio bei eksploatacinių apkrovų grindų betoninė plokštė deformavosi – atsirado nuosėdžiai. Įtrūkimai ties restoranu esančioje sienoje, vykę kelerius metus, būtent ir buvo statybos darbų defektų indikacija, taigi defektai nebuvo nei staigūs, nei sukelti atšilimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios šalintų atsakovių UAB „Inservis“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ atsakomybę ieškovei (CK 6.212 straipsnis).     

61.       Spręsdamas atsakovės Ergo Insurance SE atsakomybės klausimą teismas pažymėjo, kad ieškovė su šia atsakove sudarė dvi draudimo sutartis – 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutartį Nr. 710-450-002396, kuria buvo apdrausti pastato statybos darbai (draudimo suma 4 199 000  Eur) ir 2015 m. gruodžio 23 d. draudimo sutartį Nr. 310-042701, kuria buvo apdraustas pats pastatas nuo ugnies, krušos, grunto nuslydimo, transporto priemonės atsitrenkimo, vandens, liūties, stiklo dužimo, potvynio, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, smūgio bangos, sniego slėgio, audros, grunto įkritimų rizikų (draudimo suma 5 000 000 Eur). Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai ieškinyje nurodytą įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė ieškovei pagal paminėtas draudimo sutartis išmokėti draudimo išmokas.    

62.       Teismas visų pirma atmetė kaip nepagrįstus tokius atsakovės Ergo Insurance SE teiginius, kad pagal 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutartį ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką, kadangi žala pastatui buvo padaryta dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, o pamatų ir grindų defektai yra savarankiški ir vienas su kitu nesusiję, atsiradę dėl skirtingų priežasčių ir todėl šis įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Teismas, be kita ko, vadovavosi eksperto E. L. ekspertinio tyrimo išvadomis, kad jeigu grindų remontas būtų atliktas iš karto, būtų atidėtas jų nuosėdis. Įvertinęs būtent tokią eksperto išvadą, teismas pripažino įrodyta sąlygą draudimo išmokai gauti – kokybiškai atliktus darbus ėmė gadinti nekokybiškai atlikti statybos darbai. Pastato defektai dėl netinkamo statybos darbų atlikimo sukėlė ieškovei nuostolius (pastato vidaus remontas, pastato grindų pakėlimas ir pan.; ekspertizės akto 3.13 išvada). Teismo vertinimu, tai ir yra žala pastatui, kurios pasekmė – ieškovės turtinio intereso pažeidimas, dėl ko ieškovė ir draudėsi pagal 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutartį. Dėl šios priežasties teismas nesutiko  ir su atsakovės Ergo Insurance SE teiginiais, kad ieškovė prašo taikyti civilinės atsakomybės draudimą, o ne turto draudimo apsaugą.  

63.       Taip pat kaip nepagrįstus teismas atmetė ir atsakovės Ergo Insurance SE argumentus, kad statybos darbų draudimu yra draudžiama fiziškai sukelta žala turtui – kokybiškai atliktiems statybos darbams, kurią padarė netinkamai atlikti (nekokybiški) darbai, tačiau nėra draudžiama pačių netinkamai atliktų darbų (defektų) šalinimo ir (ar) taisymo išlaidos, t. y. statybos klaidų taisymas, nesant nelaimingo atsitikimo bei dėl nekokybiškų statybos produktų ir medžiagų sukeltos žalos. Byloje nustatęs, kad vienų darbų netinkamas atlikimas paveikė kitų pastato elementų sugadinimą, dėl ko turėjo būti patiriamos išlaidos, teismas nusprendė, kad atsakovei taikytina solidarioji atsakomybė remiantis nustatytu 2014 m. gegužės 28 d. draudimo sutarties Nr. 710-450-002396 pažeidimu, neviršijant draudimo polise nustatytos draudimo sumos.   

64.       Teismo nuomone, įvykis laikytinas draudžiamuoju ir pagal antrą ieškovės su atsakove Ergo Insurance SE 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą draudimo sutartį, o atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė išorinio pavojaus turtui, kaip rizikos veiksnio, yra nepagrįsti. Draudikė turėjo aiškiai numatyti išlygą, kad žemės sklypo geologiniai procesai ir reiškiniai, tokie, kaip durpių skaidymasis, dėl kurio vyksta durpingo grunto sluoksnio susispaudimas, kuris, atitinkamai,  lemia ir aukščiau esančių grunto sluoksnių nuosėdžius, yra nedraudžiamasis įvykis. Remiantis loginio aiškinimo metodu, jei bet koks sniego slėgio, liūties ir panašus poveikis statinio konstrukcijai yra draudžiamasis įvykis, kuris, be kita ko, gali būti išskaičiuojamas remiantis fizikoje naudojamomis formulėmis ir nurodytas projektiniuose sprendiniuose kaip reikalavimas konstruktyvui, tai ir grunto įkritimų rizika dėl durpių susispaudimo gali būti draudžiamasis įvykis. Be to, pati atsakovė pateikė eksperto E. Š. išvadą, kurioje konstatuojama, kad pastato grindų ir pamatų nusėdimas 2017 m. balandžio mėn. galėjo įvykti staiga.  

65.       Teismas, įvardijęs dogmatinio teisės aiškinimo metodo taikymą, pripažino, kad jei poveikis turtui buvo padarytas dėl žemės gelmėje vykusių procesų, tai negali būti kardinaliai kitoks draudžiamojo įvykio vertinimas, kaip dėl vykstančių klimatinių sąlygų (pvz., audros poveikio statinio antžeminiai konstrukcijai). Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057, kurios yra sudėtinė turto draudimo sutarties dalis, 16.1.3.6 punktas numato, kad grunto įkritimas – tai natūralus žemės grunto įkritimas dėl atsiradusių natūralių ertmių žemėje, raštu patvirtintas kompetentingų institucijų. Šalys nesusitarė, kad grunto įkritimas dėl durpingo grunto sluoksnio susispaudimo yra nedraudžiamasis įvykis.  

66.       Spręsdamas atsakovės ADB ,,Gjensidige“ solidariosios atsakomybės klausimą, teismas pažymėjo, kad ši atsakovė yra atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir BUAB ,,Lakaja“ privalomos civilinės atsakomybės draudikė.

67.       Pagal su atsakove UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 12 d. sudarytą statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tiek bendra, tiek vienam įvykiui draudimo suma yra 289 620,02 Eur. Ginčo įvykį atsakovė ADB „Gjensidige“ pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 232 188,57 Eur, o dėl likusios, t. y. 57 431,45 Eur (289 620,02 Eur – 232 188,57 Eur) sumos atsakovė nesutinka ir mano, kad UAB „Tiksli forma“ neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių ir šią žalą.  

68.       Teismas su tokia atsakovės ADB „Gjensidige“ pozicija nesutiko. Teismo ekspertizės 14.2 išvadoje nurodyta, kad atsakovė UAB „Tiksli forma“ neužtikrino techninio projekto parengimo vadovaujantis projekto privalomaisiais projektavimo dokumentais, taip pat atsakovė netinkamai vykdė projekto vykdymo autorinę priežiūrą, dėl ko vėliau buvo netinkamai atlikti kiti darbai. Todėl iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ turi būti priteista ir 57 431,44 Eur dydžio draudimo išmoka solidariai su kitais atsakovais (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas).   

69.       Vertindamas atsakovės ADB ,,Gjensidige“ atsakomybės ribas pagal su atsakove BUAB ,,Lakaja“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta BUAB „Lakaja“, kaip rangovės, civilinė atsakomybė 43 443 Eur suma, teismas nustatė, kad draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis, atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą garantinį terminą, yra nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Kadangi UAB „Ekspertika“ pateiktame statinio dalinės (konstrukcijų dalies) ekspertizės 2017 m. rugpjūčio 10 d. akte Nr. 17-05/32 nurodyta, kad statinio konstrukcijų sėdimas prasidėjo dar statybos metu ir tęsėsi statinio naudojimo metu, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ADB ,,Gjensidige“  argumentus dėl  žalos atsiradimo jau pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir sutartyje numatytam 2 metų garantiniam terminui.   

70.       Nepagrįstais buvo pripažinti ir atsakovės ADB ,,Gjensidige“ argumentus, kad šis įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Teismo komisijos ekspertizės akto 2.4.2.0 išvadoje nurodyta, kad BUAB „Lakaja“ pateiktai polinių pamatų projektavimo užduočiai teko ir darbo projekto stadijoje numatytų projektinių polinių pamatų sprendinių kokybė, privalėjo kontroliuoti statybos rangovė BUAB „Lakaja“. Todėl nuo pradinių rangos darbų atlikimo momento konstatuotinas atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis), sukėlęs ieškovei nuostolius. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apie pastato defektus informuota nepasibaigus garantiniam terminui (iki 2017 m. spalio 27 d.). Be to, pagal CK 6.697 straipsnio 4 dalį statybos darbų garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ir šioje ginčo dalyje atsakovei ADB Gjensidige kyla solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas).     

71.       Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015) bei atsižvelgęs į tai, kad dėl atliktų neteisėtų veiksmų tarpusavio sąsajos neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie nuostolių ieškovei atsiradimo, teismas pripažino nepagrįsta atsakovų poziciją, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė.  

72.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ argumentais, kad jos atsakomybė dėl atsiradusių nuostolių yra dalinė ir gali siekti 5 proc., kad ši ieškovės nuostolių dalis jau yra kompensuota atsakovės draudikei išmokėjus draudimo išmoką. Šiuo aspektu teismas pasisakė, kad atsakovė nepateikia mechanizmo, pagal kurį teismas galėtų patikrinti, ar išskaičiuota 5 proc. suma yra pagrįsta.    

73.       Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d. negautų 312 323 Eur nuomos pajamų, kaip jos patirtų nuostolių, pagrįstumo klausimą, teismas taip pat nesutiko ir su atsakovų atsikirtimais, kad prekybos centro veikla buvo nepagrįstai ilgai sustabdyta.

74.       Atsakovė UAB „Inservis“, atsižvelgiant į statinio apžiūros defektiniame 2017 m. balandžio 6 d. akte užfiksuotas pastato deformacijas, pasiūlė pastato naudotojai užsakyti ekspertizę, o iki tol statinio naudojimą sustabdyti. Teismo vertinimu, tai, kad pastato naudotoja priėmė pagrįstą  ir teisingą sprendimą sustabdyti pastato naudojimą iki tol, kol bus gautos teigiamos ekspertizės išvados, patvirtina A. S. ekspertizės akto, parengto 2019 m. spalio 22 d, atsakymai į 29 ir 30 klausimus, 3435 klausimus, taip pat 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės akto atsakymas į 1 klausimą.

75.       Be to, būtent atsakovė UAB „Inservis“ buvo kompetentingas subjektas nuspręsti dėl statinio eksploatacijos sustabdymo termino. Ieškovė, kaip pastato savininkė, privalėjo vadovautis statinio techninę priežiūrą vykdančių asmenų rekomendacijomis. Todėl tik atlikus pamatų sustiprinimo ir kitus remonto darbus, gavus UAB „Inservis“ 2017 m. rugsėjo 29 d. parengtą statinio apžiūros aktą Nr. 12-135, kuriame buvo nurodyta, kad galimos avarinės būklės požymiai pašalinti, atlikus paprastojo remonto darbus statinys buvo tinkamas ir saugus naudoti pagal paskirtį, o pastato eksploatavimas ir prekybos centro Rimi veikla atnaujinta 2017 m. spalio 26 d.    

76.       Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad atsakovės UAB ,,Vilnius rentinys“ siūlymas šalinti defektus derinant darbus ir nestabdant pastato eksploatacijos yra paneigtas teismo ekspertų. Ekspertizės akto 3.35 išvadoje nurodyta, kad prekybos pastato eksploataciją buvo privaloma stabdyti atliekant darbus ašyse A–F, 1, spraustinių monolitinių polinių pamatų stabilizaciją (IV, V, VI darbų etapuose), nes jie buvo vykdomi vidinėje pastato pusėje (dėl keliamo triukšmo ir higienos reikalavimų); grindų defektus buvo galima šalinti naktimis.   

77.       Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsikirtimus, kad prekybos centro veikla galėjo būti atnaujinta iš karto po ekspertizės atlikimo, nes tuomet būtų patirti 6,5 karto mažesni nuostoliai, t. y. 48 050 Eur, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus, be kita ko, įvertinęs ir tokius teismo ekspertų paaiškinimus, jog esant grindų netolygumui tinkamai neveikia svarstyklės, prekybos centro patalpose negalima sandėliuoti buteliuose esančių gėrimų, nes jų neįmanoma pastatyti tiesiai.     

78.       Teismas nesutiko ir su atsakovų argumentais dėl neįrodytos ieškovės negautų pajamų sumos, iš prašomo priteisti nuomos mokesčio nepagrįstai neišskaičius veiklos sąnaudų. Viena vertus, teismas sutiko, kad būtent iš nuomos sutarties sąlygų nustatytina, kokias išlaidas turi prisiimti nuomotojas tam, kad gautų pajamas. Tačiau šiuo atveju jokios papildomos išlaidos nėra numatytos. Nuomos mokestis visam sutarties laikui buvo sulygtas pastovaus dydžio, nenustačius įsipareigojimo jį perskaičiuoti pasikeitus situacijai rinkoje ir (ar) dėl kitų aplinkybių. Teismas ieškovės 2017 metų balanso nustatė, kad ieškovė patyrė 1 413 228 Eur nuostolius. Nuostolingą veiklą pagrindžia ir 2018 m. gruodžio 12 d. patikslinto ieškinio priedai. Įvertinęs tokias  faktines aplinkybes, padarė išvadą,  kad ieškovė, net ir gavusi prašomas priteisti įplaukas, nebūtų turėjusi mokėti pelno mokesčio.  

79.       Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 312 323 Eur negautų nuomos pajamų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintas visiškai.

80.       Be to, teismo vertinimu, ieškovė įrodė ir 92 098,94 Eur dydžio nuostolių, susijusių su defektų nustatymu, faktą bei dydį, juolab kad atsakovai šios sumos, kuri ieškovės buvo sumokėta už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, grindų kontrolines geodezines nuotraukas, pagrindo geotechninius tyrimus, ekspertizę dėl pamatų nuosėdžio atsiradimo priežasčių, pagrįstumo neginčijo. Taigi ir šie nuostoliai turi būti ieškovei atlyginti.

81.       Įvertinęs teisinį reguliavimą dėl palūkanų skaičiavimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimą dėl 15 446,11 Eur palūkanų, kaip minimalių jos nuostolių, priteisimo.

82.       Spręsdamas dėl 202 723,93 Eur žalos, ieškovės patirtos atlyginus dalį pastato nuomininkės UAB ,,Hakonlita“ patirtų nuostolių, teismas nustatė, kad UAB ,,HakonlitaVilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 buvo pareiškusi ieškinį UAB ,,BM būstas“ dėl: (1) 70 343,26 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su prekybos centro inžinerinių sistemų priežiūra, teritorijos tvarkymu ir valymu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) atstovų atliktu pastato konstrukcijų tyrimu ir konsultacijomis, komunalinėmis išlaidomis prekybos centro uždarymo metu, UAB Top Sport subnuomojamų patalpų remontu, sąnaudomis prekybos centro uždarymo laikotarpiu; (2) 19 620,30 Eur negauto pelno iš subnuomos veiklos dėl prekybos centro uždarymo nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d; (3) 123 799,08 Eur negauto pelno iš subnuomos veiklos po prekybos centro pakartotinio atidarymo nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio imtinai; (4) 342 866,51 Eur nuostolių, tarpusavio nuolaidų būdu sutarus dėl dalies nuostolių, kuriuos patyrė subnuomininkės UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Bio sala“, atlyginimo.  

83.       Teismas pažymėjo, kad paminėta civilinė byla Nr. e2-932-803/2020 buvo užbaigta teismui 2020  m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtinus jos šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB ,,BM būstas“ įsipareigojo atlyginti tos bylos ieškovei UAB ,,Hakonlita“ 145 000 Eur nuostolius, o ieškovei UAB ,,Lietuvos draudimas“ – 50 000 Eur nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą solidarioms atsakovėms dėl taikos sutartimi patvirtintos 195 000 Eur nuostolių sumos ir 7 723,93 Eur išlaidų, susijusių su tos bylos nagrinėjimu, atlyginimo, iš viso dėl 202 723,93 Eur nuostolių atlyginimo.

84.       Šį ieškovės reikalavimą teismas taip pat įvertino kaip pagrįstą, nesutikdamas su atsakovų atsikirtimais, kad kitoje byloje įrodinėti ir ieškovės taikos sutartimi įsipareigoti kompensuoti UAB ,,Hakonlitanuostoliai nebuvo faktiškai patirti ir (ar) jų dydis nebuvo įrodytas.

85.       Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės UAB ,,Inservis“ argumentus, kad UAB ,,Hakonlita“ reikalavimas dėl 19 620,30 Eur negauto pelno yra nepagrįstas, nes buvo reikalaujama ne negauto pelno, o negautų pajamų, teismas nurodė, kad UAB ,,Hakonlita“ apskaičiuotos negautos subnuomos pajamos sudarė 69 620,30 Eur, šių nuostolių dalį, t. y. 50 000 Eur, jai kompensavo draudikė AB ,,Lietuvos draudimas“. Todėl mažai tikėtina, kad draudikė įsipareigotų mokėti draudimo išmoką dėl prarasto pelno, siejamo su patalpų subnuomos pajamų praradimu, neįsitikinusi ir nepatikrinusi prašomos išmokėti sumos sudėties. Atsakovė UAB „Inservis“, ginčydama teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, nepateikė įrodymų, kad UAB „Hakonlitatoje byloje prašė iš ieškovės priteisti negautą pelną dėl patalpų subnuomos pajamų praradimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.      

86.       Teismas nesutiko ir su atsakovės UAB ,,Inservis“ teiginiais, kad UAB ,,Hakonlita savo reikalavimu dėl 123 799,08 Eur priteisimo prašė atlyginti tiek sąnaudas (išlaidas) pastato uždarymo metu, tiek ir negautas pajamas. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar sutartos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos. Atsakovė UAB ,,Inservis“ toje byloje jokių prieštaravimų dėl ieškovės įsipareigojimo atlyginti 123 799,08 Eur nuostolius nepareiškė, be to, byloje nėra įrodymų, kad UAB „Hakonlita“ subnuomos sutartimis numatė išlygas dėl išlaidų.

87.       Pasisakydamas dėl tokių atsakovės UAB ,,Inservis“ argumentų, kad nėra jokių įrodymų, jog tikroji UAB „Rimi Lietuva“ nuostolių suma dėl įvykio siekė 342 866,51 Eur, kad juos savo nuomininkei atlygino UAB „Hakonlita, taigi ieškovė neturėjo pareigos jų atlyginti, teismas nurodė, kad šią prašomų atlyginti nuostolių dalį sudaro ieškovės ir UAB ,,Rimi Lietuva“ kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 šalių 2020 m. kovo 18 d. taikos sutartimi sulygta kaip ieškovės atlygintina nuostolių suma, patirta dėl prekybos centro uždarymo. Teismas pažymėjo, kad toje byloje UAB ,,Rimi Lietuva“ reikalavo net 701 001,36 Eur nuostolių atlyginimo, o pagal taikos sutartį ši suma buvo sumažinta beveik per pusę, iki 340 484,75 Eur. Be to, patikrinti atsakovės UAB „Inservis“ argumentų, koks praeityje gauto rezultato santykis su ateityje tikėtinu rezultatu, pagrįstumą, t. y. apskaičiuoti, ar subnuomininkė UAB „Rimi Lietuva“ 2017 metais būtų uždirbusi tiek pat, kiek ir 2016 metais, nėra galimybės.

88.       Teismas atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad subnuomininkės UAB „Rimi Lietuva“ nuostolių suvestinė yra detali, todėl atsakovė UAB „Inservis“, norėdama ją nuginčyti, privalėjo pateikti specialių žinių turinčio asmens arba savo padarytus konkrečius skaičiavimus, galinčius paneigti suvestinėje nurodytas sumas, tačiau to ji nepadarė.

89.       Kaip deklaratyvius teismas atmetė ir tokius atsakovės UAB ,,Inservis“ teiginius, kad iš UAB „Rimi Lietuva“ negauto pelno, esant uždarytam prekybos centrui, nėra išskaičiuotas pelno mokestis. Vien iš taikos sutarties nėra galimybės nustatyti, dėl kurių konkrečiai mokėtinų sumų sumažinimo taikos sutarties šalys susitarė, todėl neatmestina, kad nuolaida buvo padaryta dalyje už negautą pelną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės UAB „Inservis“ pozicija, kad ieškovė neįrodė nuostolių pastato nuomininkei UAB „Hakonlita dydžio, teismo buvo įvertinta kaip nepagrįsta.    

90.       Spręsdamas dėl 7 723,93 Eur nuostolių atlyginimo, teismas nustatė, kad ieškovė neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020. Jos prašomi atlyginti 7 723,93 Eur nuostoliai yra faktiškai patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kai dėl atsakovų neteisėtos veikos buvo gautos UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Hakonlita pretenzijos bei buvo siekiama susitarti su pastato nuomininke UAB „Hakonlita“ dėl taikaus ginčo sureguliavimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, ir šį ieškinio reikalavimą pripažino pagrįstu.     

91.       Vertindamas reikalavimo dėl pastato remonto išlaidų priteisimo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės 3.31 išvadoje nurodyta, jog pamatų nuosėdžiai ginčo statinyje viršijo leistinus dydžius, kuriuos numato normatyviniai dokumentai ir projektiniai sprendiniai, pastatas turėjo galimos avarinės būklės požymių (besivystančios polinių pamatų vertikalios deformacijos) (išvada 3.34), prekybos pastato eksploataciją, atliekant ašyse A–F, 1, spraustinių monolitinių polinių pamatų stabilizacijos darbus (IV, V, VI darbų etapuose), kurie buvo vykdomi vidinėje pastato pusėje, buvo privaloma stabdyti, nes dėl keliamo triukšmo ir higienos reikalavimų pastatas negalėjo veikti (3.35 išvada). Teismo vertinimu, šios išvados objektyviai pagrindžia remonto būtinybę.     

92.       Teismo ekspertizės akte žala yra išskaidyta pagal grindų ir spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų sukeltus pastatui padarinius (pateikta paveiksle Nr. 89). Ekspertai išsamiai aprašė, kokie yra spraustinių monolitinių polinių pamatų defektai, taip pat nurodė, kokia yra bendra suma, skirtina spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų sukeltiems padariniams šalinti. Ieškovė pagal tai suformulavo atsakovams reikalavimą priteisti 780 976,20 Eur nuostolių atlyginimą. Likusių 231 920,10 Eur nuostolių negalima priskirti prie konkretaus defekto. Ginčų dėl darbų apimties ir įkainių nėra.   

93.       Įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visu, teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė 1 403 568,18 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 780 76,20 Eur nuostoliai už pastato remonto darbus, 92 098,94 Eur nuostoliai, susiję su defektų nustatymu ir kitomis su tuo susijusiomis išlaidomis, 15 446,11 Eur minimalių ieškovės nuostolių suma (6 proc. palūkanos) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos, 312 323 Eur negautos nuomos pajamos, 202 723,93 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo UAB „Hakonlita“ kaip jos nuostolių atlyginimą.    

94.       Teismas sutiko su ieškove, kad šie nuostoliai skaidytini į tris dalis, t. y. į 566 815,60 Eur nuostolius, susijusius su pamatų defektais, į 604 832,48 Eur nuostolius, susijusius su grindų defektais, ir į 312 323 Eur kitus nuostolius. Kadangi dalį žalos jau atlygino draudikė ADB ,,Gjensidige“, išmokėdama 232 188,57 Eur draudimo išmoką už UAB „Tiksli forma“, likusi neatlyginta bendra žalos suma yra 1 171 379,61 Eur. Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad negalima atskirti UAB „Tiksli forma“ atsakomybės pagal kiekvieną iš nurodytų defektų grupių, todėl gautą draudimo išmokos su teismas po lygiai padalino tarp nuostolių už grindų ir pamatų defektus, pripažindamas, jog neatlyginta nuostolių už pamatų defektus suma yra 450 721,32 Eur (566 815,60 Eur – 232 188,57 Eur / 2), o neatlyginta nuostolių už grindų defektus suma yra 488 738,20 Eur (604 832,48 Eur – 232 188,57 Eur /2). Atsakovams nenuginčijus tokio nuostolių paskirstymo būdo, teismas sprendė juo vadovautis priteisiant galutines mokėtinas sumas.   

95.       Taigi, ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Vilniaus rentinys“, BUAB „Lakaja“, V. M., UAB „Inservis“, UAB „Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB Gjensidige (solidari atsakomybė neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) priteistinas 231 920,10 Eur kitų nuostolių atlyginimas, taip pat 450 721,32 Eur nuostolių, susijusių su pamatų defektais, atlyginimas, o 488 738,20 Eur nuostolių, susijusių su grindų defektais, atlyginimas priteistinas solidariai visų nurodytų atsakovų, išskyrus UAB ,,Vilniaus rentinys“, kurios atžvilgiu šis reikalavimas atmestas.   

96.       Atsižvelgdamas į bylos procesinę eigą, šalių elgesį, bylos baigtį, teismas paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas, kurias skirstant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu padarytas klaidas, be kita ko, ištaisė 2021 m. birželio 29 d. priimta nutartimi, nurodydamas, kad ekspertui D. V. lygiomis dalimis iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, BUAB ,,Lakaja“ V. M., UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būstas priežiūra“ yra priteisiama ne 14 792 Eur, o didesnė suma – 18 180 Eur, be to, 2021 m. liepos 15 d. priimtu papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ 4 263,86 Eur, o atsakovei UAB ,,SPKT“ – 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo klausimas taip pat nebuvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu. 

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

97.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovių UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Statybų projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT‘ atžvilgiu atmestas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, panaikinti 2021 m. liepos 15 d. papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

97.1.       Nepagrįsta teismo išvada, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti ne pagal UAB ,,Sweco Lietuva“ parengtą brėžinį bei kad jis parengtas vėliau, nei buvo atlikti darbai. Byloje esantys įrodymai – grindų detalės brėžinys, statybos darbų žurnalas Nr. 3, darbo projekto dalis „Papildomos konstrukcijos patvirtina, kad grindų detalės „G4“ brėžinys parengtas 2014 m. lapkričio 28 d., grindų įrengimo darbai atlikti 2014 m. gruodžio l8 d., brėžinys į visus pakeitimus apibendrinančią darbo projekto „Papildomos konstrukcijos“ laidą, išleistą 2015 m. liepos 28 d., įtrauktas.

97.2.       Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ vaidmens, rengiant prekybos centro pamatų darbo projektą, eliminavo ją iš darbo projekto rengėjų sąrašo ir jos atžvilgiu netaikė solidariosios atsakomybės. Iš byloje esančių pamatų darbo projekto dalių ,,Pamatai. Poliai“ ir ,,Pamatai. Galvenos, Rostverki, Atraminė siena“ matyti, kad jų rengėjais buvo ir atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“.

97.3.       Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“, kaip projektavimo darbų specialistė, pažeidė rūpestingos ir profesionalios projektuotojos elgesio standartą. Prekybos centro pamatų darbo projekto rengimo darbus vykdė žinodama, kad išsamūs žemė sklypo geologiniai tyrimai reikalingi, tačiau nepaisant to, neinformavo ieškovės apie tokių tyrimų būtinumą, sąmoningai projektavimo darbus atliko be šių tyrimų. Tiek pamatų techninio projekto sprendinius, tiek ir pamatų darbo projekto sprendinius rengė tas pats projekto dalies vadovas P. K., jam turėjo būti žinomi techninio projekto sprendiniai (nuorodos dėl išsamių geologinių tyrimų atlikimo darbo projekto rengimo metu) ir jų turėjo būti laikomasi darbo projekto rengimo metu.

97.4.       Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ atsako ir kaip projekto vykdymo priežiūrą netinkamai vykdęs asmuo, kadangi pagal 2014 m. kovo 22 d. sutartį ji įsipareigojo ne tik parengti objekto konstrukcijų dalies darbo projektą, bet ir vykdyti jo priežiūrą.

97.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad tik nuo 2017 m. sausio 1 d. statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybę reglamentuojančio CK 6.698 straipsnio įsigaliojimo dienos gali būti taikoma atsakomybė projekto ekspertizę atlikusiems asmenims. Toks aiškinimas reikštų, kad šiems asmenims netaikoma civilinė atsakomybė, nepaisant to, kad jų pareigos buvo aiškiai reglamentuotos dar iki CK pakeitimų. Statinio projekto ekspertizės rangovų atsakomybę reglamentavo bendros civilinės atsakomybės normos  (CK 6.263 straipsnis).

98.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. M., prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atžvilgiu ieškinys patenkintas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad byla gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės visus duomenis, susijusius su polių vertikaliųjų deformacijų matavimais, skirti pakartotinę ekspertizę, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

98.1.       Įrengtų polinių pamatų defektų faktą, t. y. jų neleistinas vertikaliąsias deformacijas, turėjo įrodyti ieškovė, kuri, priešingai nei sprendė teismas, to nepadarė. Byloje nepateikti jokie leistini rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad iki grindų sėdimo ginčo pastate buvo fiksuota kokia nors įrengtų polių vertikalioji deformacija. Užfiksuota polio ašyje C/l vertikalioji -3,8 mm deformacija (nuosėdis) yra leistina tiek pagal techninį projektą, kuriame numatyta, kad konkrečioje ašyje leistina vertikalioji deformacija yra 50 mm, tiek ir pagal statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kuriame numatyta leistina vertikalioji deformacija yra 120 mm.    

98.2.       Nė vienas iš ekspertų polių nuosėdžių matavimų neatliko. Iš 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad šie duomenys paimti iš 2017 m. gegužės 4 d. UAB ,,Geotechnikos grupė IIekspertizės akto, kuriame nėra nurodyta kada, kaip ir kokiais metodais buvo pamatuoti nuosėdžiai, kokia įranga buvo naudota, ar ta įranga buvo kalibruota su metrologine patikra, ar asmenys, faktiškai atlikę matavimus, turėjo teisę atlikti geodezinius matavimus, kur buvo ir kas buvo atskaitos taškas matavimams. Todėl šie duomenys yra niekiniai. Ekspertams nebuvo pateikti atskaitos taškai matuojant kolonos C/l nuosėdį, kurie turėjo būti pateikti tam, kad būtų galima atlikti tokius matavimus.

98.3.       Byloje esanti pastato cokolinių panelių poslinkių ir santvarų nuolydžių matavimo schema bei rezultatai niekaip neįrodo polių vertikalių deformacijų. Jei ir buvo atlikti matavimai, jais buvo matuojamos ne polių vertikaliosios deformacijos, o cokolinių plokščių aukščiai ir šių plokščių, kurias įrengė atsakovė BUAB „Lakaja“, aukščių skirtumai konkrečiose pamatų ašyse. Atskaitos taškas buvo ne cokolinių plokščių deformacijos konkrečiose ašyse nuo jų įrengimo pradžios, o lyginami cokolinių plokščių aukščių skirtumai ašyse lyginant su ašimi M/l. Toks lyginimas jokios teisinės reikšmės neturi, nes byloje nepateikta jokia atsakovės BUAB „Lakaja“ išpildomoji dokumentacija, kuri leistų teigti, kad cokolinės plokštės aukštis ašyje M/l liko nepakitęs nuo pat cokolinės plokštės įrengimo pradžios, nepateikti jokie duomenys, kad cokolinių plokščių aukščiai kitose ašyse pakito nuo jų įrengimo pradžios.     

98.4.       Atsakovės Ergo Insurance SE užsakymu 2017 m. kovo 10 d. UAB ,,Tyrimai ir projektai“ išvados bei UAB ,,Delfapateikto tyrimo akto išvados, kad 2016 m. liepos ir gruodžio mėn. buvo užfiksuotas grindų nuosėdis, tačiau pamato (polių) vertikaliosios deformacijos nebuvo užfiksuotos, patvirtina, kad grindys deformavosi ne dėl polių netinkamo įrengimo. Be to, VGTU Geodezijos instituto parengtoje vertikaliųjų deformacijų matavimų ataskaitoje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. visų ašių (išskyrus ašies C/l (M3 markė)) vertikaliosios deformacijų reikšmės kito nežymiai, tuo tarpu markės M3 pokytis (polių ašis C/l) per nurodytą laikotarpį buvo tik -3,8 mm pradinio matavimų ciklo atžvilgiu, t. y. neviršijo leistinų normų.    

98.5.       Teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto L. U. 2018 m. lapkričio 12 d. ekspertinio tyrimo aktu, todėl padarė faktinės situacijos neatitinkančią išvadą dėl polio Nr. 26 laikomosios galios netekimo ir jo kamieno išskydimo. Tai, kad šio eksperto polio trūkumui užfiksuoti netinkamai, pagal pateiktus duomenis neįmanoma įvertinti polinio pamato kokybės, savo išvadoje nurodė ir ekspertas A. S.. Ekspertas L. U. nors ir nurodė, kad dalyvavo polio Nr. 26 gręžime, tačiau faktiškai taip nebuvo ir išvadą jis pateikė vadovaudamasis ieškovės pateikta kernos schema. Todėl ir ekspertas negalėjo realiu laiku, t. y. atliekant gręžimo darbus, atlikti jo zondavimo. Vadinasi, išvada, kad betonas pamate yra nesukibęs, polyje pakilęs vandens lygis, betonas byra, yra nepagrįsta. 

98.6.       Ekspertas L. U. išvadą, kad polio nuokrypis yra didesnis nei turi būti, kad polio pozicija neatitiko dokumentuose nurodytos, padarė vadovaudamasis išimtinai polio gręžimo darbus atlikusios MB ,,Drilita“ pateikta informacija. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad MB ,,Drilita“ būtų atlikusi matavimus ar kad ji galėjo juos atlikti. Nepagrįsta atliktu tyrimu ir eksperto išvada dėl betono netinkamo sukibimo, jo trupėjimo ar vandens buvimo pamate. Betonas galėjo trupėti dėl atliekamų gręžimo darbų, betono struktūrinis tyrimas nebuvo atliktas, polyje vanduo galėjo atsirasti dėl gręžimo technologijos, kuomet grąžtams aušinti naudojamas vanduo, juo labiau kad buvo gręžiama didesniame gylyje nei buvo pats polis. Todėl į jį galėjo patekti gruntiniai vandenys. Be to, jokie geologiniai tyrimai šalia polio nebuvo atlikti. Išvada, kad polio laikomoji galia sumažėjo 70 proc., padaryta neįvertinus polio armatūros techninių charakteristikų, jo padėties visų polių sistemoje.

98.7.       Teismas nepagrįstai nevertino eksperto A. S. išvados, kad jei ir buvo nedidelė pamatų deformacija, ją lėmė grindų defektai, kitaip tariant, pamatų pažaida yra tik to pasekmė. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pamatų defektai buvo užfiksuoti praėjus metams nuo grindų nuosėdžio užfiksavimo.    

98.8.       Ekspertizės akte nurodytų išvadų dėl pastato vertikaliųjų deformacijų susidarymo mechanizmo (sekos) nepagrįstumą, neišsamumą, prieštaravimus byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms, patvirtina pačių ekspertų užfiksuotos tokios faktinės aplinkybės, kad grindys sėsdamos atsirėmė į pamatų rostverkus, tarp grindų ir pamatų buvo didelis tarpas, grindys kabėjo ant pamatų. Ekspertų išvada, kad grindų apkrova neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pamatams, nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Pagal eksperto A. S. skaičiavimus, užteko nedidelio grindų ploto, kad pamatai neatlaikytų sėdusių grindų.    

98.9.       Teismo ekspertas D. V. buvo įpareigotas teikti išvadas tik dviem klausimais, kurie visai nesusiję su polių deklaruojamų nuosėdžių priežastimis. Tačiau, veikdamas šališkai ir peržengdamas teismo užduoties apimtis, ekspertas pasirašė 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės išvadas visais klausimais. Šis ekspertas atsisakė dalyvauti ekspertų apklausoje teismo posėdyje ir paaiškinti ekspertizes išvadas, tai dar kartą patvirtina šių išvadų nepatikimumą. Be to, 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje apklausti kiti ekspertai S. S. ir T. M., nurodę, kad teisingi matavimai yra esminė aplinkybė polio defektams nustatyti bei kad jie jų neatliko, patvirtino ekspertizės akto ydingumą.

98.10.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti subrangos sutarties uždarumo principo, numatyto CK 6.650 straipsnio 4 dalyje, išimtį. Byloje nenustatytas reikalavimo perleidimo faktas nei pagal ieškovės ir generalinė rangovės BUAB ,,Lakaja“, nei BUAB ,,Lakaja“ ir UAB ,,Vilniaus rentinys“ sudarytas sutartis, šiose sutartyse nėra išlygos dėl užsakovės (ieškovės) teisės reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovei ir atvirkščiai. Generalinė rangovė BUAB „Lakaja“ yra egzistuojantis juridinis asmuo, kurio atžvilgiu reikalavimai gali būti tenkinami teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo subrangovei dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Be to, ieškovė, kaip darbų užsakovė, negali apeiti sutarties uždarumo principo ir subrangovei taikyti deliktinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 91–100 punktai).  

98.11.       Ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas rangos sutarties su UAB „Lakaja“ ir projektavimo sutarties su UAB „Tiksli forma“ rezultato nepasiekimu bei jų pažeidimu, t. y. statinio garantiniu laikotarpiu atsiradusiais statinio defektais, sukėlusiais žalą ieškovei. Priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis objektyviai negali būti vienodas, todėl ir atsakovų solidari atsakomybė šiuo atveju yra negalima.  

98.12.       Priešingai nei konstatavo teismas, 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės išvados, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų užfiksuotos žalos statiniui apimtys yra tik estetinio pobūdžio, patvirtina aplinkybę, jog atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nėra atsakinga už žalą. Juo labiau kad ir pati ieškovė, užveždama netinkamos kokybės piltinį gruntą, prisidėjo prie defektų atsiradimo.

98.13.       Teismas nepagrįstai priteisė 202 723,93 Eur nuostolių, susijusių su ieškovės ir UAB ,,Hakonlita“ kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtinta taikos sutartimi, atlyginimą. Kitų asmenų kitoje byloje sudaryta taikos sutartis nesukuria prejudicinių faktų, todėl ieškovė privalėjo pagrįsti prašomos priteisti 202 723,93 Eur žalos faktą bei dydį. Iš taikos sutarties turinio nėra aišku, kokių reikalavimų buvo atsisakyta, kokie buvo sumažinti. Nėra galimybės patikrinti jų pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė taikos sutartį, sumokėjo joje nurodytas sumas, t. y. kad jau yra patyrusi atitinkamus nuostolius. Išlaidos, susijusios su taikos sutarties sudarymu (7 723,93 Eur), yra pernelyg nutolusios nuo įrodinėjamos žalos, todėl negalėjo būti priteistos.

98.14.       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagrįstos polių defektų šalinimo išlaidos yra 78 810,12 Eur be PVM, tačiau teismas šiomis išvadomis nepagrįstai nesivadovavo ir ieškovės naudai priteisė 133 436,85 Eur išlaidas už pastato remontą ir 83 037,14 Eur išlaidas defektų nustatymą, iš viso –216 473,99 Eur. Teismo priteista suma 2,75 karto viršija ekspertizės akte pateiktus apskaičiavimus.      

98.15.       Teismas nepagrįstai priteisė ir 312 323 Eur nuostolių, patirtų dėl negautų nuomos pajamų, atlyginimą. Pati ieškovė 2015 m. spalio 29 d. nustatė grindų defektus, tačiau nesiėmė priemonių šiems defektams sustabdyti. Ji netinkamai atliko savo, kaip pastato savininkės, pareigą rūpintis turtu. Prie žalos atsiradimo prisidėjo ne tik ieškovė, bet ir nuomininkės UAB ,,Hakonlitabei jos pasitelktų statinio prižiūrėtojų veiksmai ir (ar) neveikimas. Be to, pastatas buvo uždarytas nepagrįstai ilgai.    

98.16.       Nebuvo įvertinta tokia ginčui itin svarbi aplinkybė, kad netinkamo grunto užvežimas, jo nesutankinimas buvo pirminė vėliau išsivysčiusių pastato defektų ir pažaidų atsiradimo priežastis. Nėra jokios abejonės, kad gruntas buvo vežamas ieškovės iniciatyva ir jai apie tai žinant, todėl ji pati esmingai prisidėjo prie kilusios žalos atsiradimo. Ši aplinkybė yra esminė, leidžianti žymiai sumažinti ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį.    

98.17.       Ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesiniai dokumentai apėmė visus skundžiamu sprendimu spręstus ieškovės reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl 202 723,93 Eur nuostolių, kurie kildinami iš sudarytų taikos sutarčių byloje Nr. e2-3023-852/2020, priteisimo. Teismas, nutraukęs bylą pagal nurodytus procesinius dokumentus, galėjo spręsti tik dėl 202 723,93 Eur reikalavimo, o kitų spręsti negalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

99.       Atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, pripažinti 2017 m. gruodžio 14 d. UAB ,,Tiksli forma“ vienašalį pranešimą Nr. S-17/217 niekiniu ir negaliojančiu ex officio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

99.1.       Ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“, kuri veikė ne su ieškove, o su atsakove UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties pagrindu. Atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sutarties 7.2 punktu sutarė, kad be šalies raštiško sutikimo jokios teisės ir pareigos, kylančios iš šios projektavimo darbų sutarties, trečiajam asmeniui negali būti perleidžiamos. Kadangi atsakovė nėra davusi atsakovei UAB ,,Tiksli forma“ nei žodinio, nei raštiško sutikimo dėl teisių ieškovei pagal 2017 m. gruodžio 14 d. raštą perleidimo, ieškovė reikalavimo teisės į atsakovę UAB ,,Ekspa Pro“ neturi, toks teisių perleidimas yra niekinis ir negaliojantis.

99.2.       Atsakovės UAB „Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas neatitinka ir CK 6.103 straipsnio nuostatų, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei. Atsakovė pateikė vienašalį pranešimą, kuriuo siekė ieškovei perleisti reikalavimą į UAB „Ekspa Pro“ pagal dvišalį sandorį. Vienašalis pranešimas nelaikytinas šalių valios išraiška dėl reikalavimo teisių perleidimo. Juo labiau kad reikalavimo teisės gali būti perleidžiamos tik šalių sudarytos sutarties, o ne vienos šalies rašto (pranešimo) pagrindu. Nesant reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties, atsakovė UAB „Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimu negalėjo ieškovei perleisti jokios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Ekspa Pro.    

99.3.       Šalims projektavimo rangos sutartyse nesusitarus dėl tiesioginės atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikymo, galioja bendrosios atsakomybės taisyklės, pagal kurias rangovė atsako užsakovei dėl jos pasirinktos subrangovės veiksmų ir subrangovei už užsakovės veiksmus (CK 6.650 straipsnis). Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei sutarties uždarumo principo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

99.4.       Ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kyla iš neva netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat su projektavimo rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Dėl to atsakovės UAB „Ekspa Pro“ veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste negali būti tuo pagrindu taikoma deliktinė atsakomybė. Taisyklė, pagal kurią deliktinė atsakomybė negali būti taikoma tuo atveju, kai skolininko prievolė kyla iš sutartinių įsipareigojimų vykdymo, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje?byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 ir 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-197-469/2020.     

99.5.       Visų 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutartyje nurodytų įsipareigojimų atsakovė UAB „Ekspa Pro“ neįvykdė, kadangi šalių bendru sutarimu ši sutartis 2013 m. spalio 2 d. buvo nutraukta. Iki 2013 m. spalio 2 d. projektavimo darbų sutarties nutraukimo UAB „Ekspa Pro“ parengė tik pastato projekto konstrukcijų dalies techninį projektą, kuris atsakovės UAB „Statybos projekto ekspertizės centras“ 2014 m. sausio 8 d. projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. 526-237(13)/l/2014 buvo pripažintas atitinkančiu visus privalomuosius projekto rengimo dokumentus ir kitus statybos teisės aktų reikalavimus. Todėl atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“ veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas.

99.6.       Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė UAB „Ekspa Pro“ buvo atsakinga už technologinį projektą, kurio sudedamoji dalis buvo technologinės kortelės parengimas. Atsakovė parengė tik pastato konstrukcinės dalies techninį projektą, o ne darbų technologijos projektą. Teismas nepagrįstai sutapatino techninį ir technologijos projektus, nors minėti projektai yra visiškai skirtingi dokumentai, t. y. skirtingas jų tikslas, paskirtis ir net rengimo momentas. Techninis projektas yra pirmasis projekto etapas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius, techninius ir kitus rodiklius bei charakteristikas. Tuo tarpu technologinis projektas nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus, numato konkrečius sprendinius ir priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą.

99.7.       Tai, kad atsakovė UAB „Ekspa Pro“ savo projektinės dokumentacijos dalį rengė subrangos pagrindais, nereiškia bendro veikimo su kitais asmenimis, kadangi ji savo dokumentacijos dalį rengė visiškai savarankiškai. Todėl CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu preziumuoti solidariąją atsakovės UAB „Ekspa Pro“ atsakomybę kartu su kitais atsakovais nėra jokio pagrindo.

100.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti; arba pakeisti sprendimo dalį ir taikyti jos atžvilgiu dalinę atsakomybę, priteisiant 70 178,41 Eur nuostolių atlyginimą, nurodant, kad ši suma patenka į ADB ,,Gjensidige“ ieškovei išmokėtą draudimo išmoką; panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

100.1.       Teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto A. S. išvada. Teismas ekspertizę pavedė atlikti ekspertų komisijai, kurią sudarė keturi ekspertai. Tačiau 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės aktą pateikė tik trys ekspertai. Ketvirtasis ekspertas A. S. 2019 m. spalio mėn. pateikė atskirą išvadą, pateikdamas atsakymus į 21 iš 72 klausimų, o 2020 m. kovo mėn. pateikė papildomus atsakymus į teismo užduotus klausimus. Pateikdamas atskirą išvadą ekspertas pažeidė teismo nutartį, kuria išvadą pateikti buvo pavesta ekspertų komisijai. Juo labiau kad ši jo išvada nesutampa su ekspertų išvadomis, todėl teismas ja neturėjo vadovautis.

100.2.       Nepagrįsta teismo išvada, kad pastato techninio projekto parengimas, neturint išsamių geologinių ir geotechninių (III kategorijos) tyrimų, lėmė pastato defektų atsiradimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. UAB „Geotestus“ atliko III geotechninės kategorijos projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, o atliktų tyrimų išvados iš esmės nepakeitė 2005 m. žvalgomųjų geologinių tyrimų, kurių pagrindu atlikti projektavimo darbai, išvadų. Dar daugiau, 2018 m. gruodžio 11 d. patikslinto ieškinio 41 punkte ieškovė nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp tyrimų atlikimo ir (ar) jų atlikimo poreikio bei defektų atsiradimo.     

100.3.       Teismo išvada, kad grindų defektus galėjo lemti giluminiuose sluoksniuose vykęs durpių konsolidacijos procesas, paremta prielaidomis ir prieštarauja ekspertų išvadų tiriamajai daliai. Ekspertų išvadų tiriamojoje dalyje dėl galimos gruntų konsolidacijos (8283 lapai) nurodyta, kad negalima nustatyti gruntų konsolidacijos įtakos grindų defektams. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. kovo 29 d., ekspertas T. M. patvirtino, kad durpių konsolidacija ir jos įtaka buvo daugiau spėjimas, neparemtas jokiais tyrimais ir skaičiavimais. Durpių konsolidacija įvyko iki pastato statybos pradžios, tai patvirtina aplinkybė, kad prieš tai toje vietoje stovėjo kitas pastatas, be to, kitose pastato vietose, kur durpių sluoksnis buvo didesnis, jokių įgriuvų nebuvo.

100.4.       Pastato grindys sėdo ne dėl to, kad konsolidavosi durpės, o dėl to, jog buvo padaryti grubūs pažeidimai užvežant ir tankinant piltinį gruntą, taip pat padarytos grubios klaidos įrengiant pastato grindų pagrindą. Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ neprivalėjo pastato projektuoti taip, kad būtų išvengta defektų (žalos) dėl kitų statybos proceso dalyvių padarytų pažeidimų – tokios pareigos nenumatė nei teisės aktai, nei sutartis.    

100.5.       Teismas visiškai nepagrįstai nustatė tariamą pažeidimą, susijusį su technologine kortele, nes jokių pareigų, susijusių su jos ruošimu, atsakovei UAB ,,Tiksli forma“ nenustatė nei teisės aktai, nei sutartis. Technologinė kortelė yra statybos darbų technologijos projekto dalis, kurią rengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 42–43 punktai).      

100.6.       Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė UAB ,,Tiksli forma“ neužtikrino, jog grunto sudėtis atitiktų techninio projekto reikalavimus. Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, kaip projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusi projektuotoja, privalėjo tik tikrinti, ar darbų aktai yra pasirašomi bei ar buvo atliekami reikiami bandymai, tačiau nei darbų kiekių, nei darbų kokybės ji tikrinti neprivalėjo, nes tai yra kitų statybos proceso dalyvių pareiga, t. y. rangovės ir atsakovo V. M.. Teismas nepagrįstai sutapatino statinio projekto vykdymo priežiūrą su statinio statybos technine priežiūra.

100.7.       Teismo nustatytos aplinkybės, kad darbo projekto stadijoje grindų konstrukcijų brėžinių sudėtis neatitiko statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 9 priedo reikalavimų bei techninio projekto statybinių konstrukcijų dalyje, suprojektuotoje grindų ant tampraus pagrindo detalėje (grindų detalė „G4“) deformacinės siūlės nėra suprojektuotos, negali būti pagrindu kilti atsakovės civilinei atsakomybei, kadangi jos niekaip nesusijusios priežastiniu ryšiu su pastato defektais. Ekspertų išvadų 2.5.7.2 punkte nurodyta, kad grindų darbo projekto rengimo stadijoje statybos dalyvių netinkamai atliktų ir (ar) neatliktų veiksmų, susijusių su betoninių grindų deformacijomis ir techninių priežasčių (G1 ir G2) atsiradimu, nenustatyta.

100.8.       Dėl atsiradusių defektų yra atsakinga ir pati ieškovė. Teismui konstatavus netinkamos kokybės piltinio grunto atvežimą, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad iš bendro suvežto piltinio grunto kiekio, kuris sudaro 9 144,76 kub. m, pati užveždama 7 154,76 kub. m ji užtikrino grunto kokybei keliamus reikalavimus, nepateikė. 

100.9.       Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, turėjo iš reikalaujamos sumos atimti ieškovės sutaupytą sumą pamatų poliams įrengti. Ieškovės išlaidos grindų įrengimui sudarė 599 313 Eur, o grindų įrengimas ant polių būtų kainavęs 756 337 Eur. Todėl skirtumas, kuris sudaro 157 024 Eur, turi būti atimamas iš ieškovės nuostolių. Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita – jai ne tik būtų priteista visa suma, kurią ji išleido siekiant užtikrinti grindų stabilumą, bet ir papildomai sutaupytų polinių grindų įrengimo išlaidas.    

100.10.       Ieškovės ir UAB „Hakonlita kitoje civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis sukūrė teises ir pareigas taikos sutarties šalims, tačiau nenustatė jokių prejudicinių faktų kitų asmenų, įskaitant atsakovę UAB ,,Tiksli forma“, atžvilgiu. Todėl ieškovė turėjo įrodyti taikos sutartyje nurodytus nuostolius, o teismas turėjo tokius įrodymus įvertinti, tačiau teismas, nepagrįstai pasiremdamas res judicata taisykle, to nepadarė.   

100.11.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ draudikės ADB ,,Gjensidige“ išmokėta 232 188,57 Eur draudimo išmoka turėjo būti nukreipta grindų defektų išlaidoms padengti, o ne proporcingai paskirstyta pamatų ir grindų defektų išlaidoms padengti, kadangi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ nėra atsakinga už pamatų defektus.

100.12.       Nustačius atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybę dėl pastato defektų, turėtų būti atitinkamai nustatoma ir jos atsakomybės dalis, kadangi jos veiksmai susiję tik su maža grindų įrengimo dalimi. Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės dalį, kuri neturėtų viršyti 5 proc., visiškai padengia ADB ,,Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka.    

100.13.       Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu. Teismas neįvertino tokios faktinės aplinkybės, kad pagal 2014 m. kovo 22 d. projektavimo darbų rangos sutartį atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ įsipareigojo ne tik parengti pastato konstrukcijų dalies darbo projektą, bet ir vykdyti jo priežiūrą, t. y. užtikrinti, kad darbai būtų atlikti pagal jos parinktus sprendinius. Todėl ji turėjo pastebėti, kad grindys įrengtos ne pagal projektą ir imtis dėl to veiksmų, tačiau to nepadarė.

101.       Atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101.1.       Žalos, kilusios netinkamai atliekant pastato techninę priežiūrą, atlyginimo reikalavimas turėtų būti reiškiamas UAB „Hakonlita“ arba UAB „Rimi Lietuva“, kurioms, kaip statinio naudotojoms, kilo pareiga organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą. Ir tik pastato naudotojoms atlyginus žalą ieškovei ji galėtų reikšti reikalavimą atsakovei UBA ,,Mano būsto priežiūra“.    

101.2.       Ieškovė, kaip nuomotoja ir (ar) pastato savininkė, apie visus ir nuolat pasikartojančius pastato smulkius defektus bei jų priežastis žinojo, tačiau jokių veiksmų (priemonių) užkirsti tam kelią nesiėmė. Todėl žala, kurią prašoma priteisti, yra pačios ieškovės neveikimo rezultatas.   

101.3.       Teismas iš esmės netyrė atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“, kaip ne statybos proceso dalyvės, veiksmų ar neveikimo, nuspręsdamas dėl jos atsakomybės kartu su projektuotojais, statybos darbų rangovais, ekspertizių rangovais ir statybos techniniu prižiūrėtoju. Atsakovės ir ieškovės netiesioginiai teisiniai santykiai atsirado tik po to, kai pastato statyba buvo užbaigta, todėl atsakovė negali solidariai atsakyti su statybos proceso dalyviais.

101.4.       Teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ paslaugų teikimo bei įtrūkusių sienų ir nusėdusių grindų atsiradimo laikotarpiais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės paslaugų teikimo metu atsiradusios deformacijos yra įrašytos UAB „Inservis“ parengtame 2016 m. gegužės 31 d. defektiniame akte Nr. 12-084. Pagal bylos duomenis, atsakovės paslaugų teikimo laiku (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 24 d.) nebuvo nustatyta jokių defektų.     

101.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė. Net jei atsakovė ir būtų pažeidusi bendrąją rūpestingumo pareigą, ji tokiu atveju būtų pažeista vykdant sutartį, t. y. atsakovei atliekant konkrečias sutarties dalyką sudarančias paslaugas, todėl turėtų būti taikoma non cumul (asmuo neturi pasirinkimo teisės) taisyklė  sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę.

101.6.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento surašytame 2017 m. balandžio 25 d. statinio (-) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A375-156/17(2.9.2.8-UK9) nėra nustatyta techninės priežiūros pažeidimų. Šis aktas patvirtina, kad atsakovė paslaugų teikimo metu tinkamai vykdė priežiūros ir smulkių defektų šalinimo darbus, užtikrino, kad pastatas ir jo konstrukcijos būtų naudojamos nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų, laiku pastebėjo ir likvidavo atsiradusius defektus (tai nebuvo sienų įtrūkimai ar grindų sėdimas), kurių šalinimą buvo patvirtinusi subnuomininkė.      

101.7.       Teismas turėjo aiškiai pasisakyti ir nurodyti, kokie defektai ir trūkumai paaiškėjo paslaugų pagal sutartį teikimo metu, kokia šių defektų ištaisymo kaina, tačiau teismas to nepadarė ir nusprendė, kad atsakovė atsakinga dėl visų trūkumų, kurie ir nėra susiję su jos vykdytomis funkcijomis. 

101.8.       Teismas privalėjo išspręsti papildomos šalies, t. y. ADB „Gjensidige“, kaip atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ draudikės, įtraukimo į bylą klausimą. To nepadarydamas, teismas pažeidė atsakovės draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą bei neužtikrino draudikei suteikiamos procesinės teisės dalyvauti procese taip, kad ji pati galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.    

101.9.       Teismas neteisingai nustatė atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ bylą nagrinėjant patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos sudaro ne 1 300 Eur, o 3 186,67 Eur.     

102.       Atsakovė UAB ,,Inservis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

102.1.       Teismas nepagrįstai pritaikė vienodą atsakomybės atsiradimo pagrindą visiems atsakovams ir tuo padarė esminę fakto bei teisės aiškinimo klaidą. Ieškovė prašė atlyginti ir jos negautas pajamas už laikotarpį, kurį pastatas dėl paaiškėjusių jo defektų negalėjo būti naudojamas. Taigi, ginčo riboms apibrėžti, be kita ko, buvo svarbu nustatyti, kokios aplinkybės lėmė pastato eksploatavimo sustabdymą ir kurie iš asmenų yra atsakingi už šių aplinkybių atsiradimą. Teismas klaidingai kvalifikavo atsakomybės atsiradimo pagrindus.

102.2.       Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko kilo žala ir kas dėl to konkrečiai kaltas. Kitų atsakovių (subrangovių) ir UAB „Inservis“ teisinis santykis su ieškove bei  jos turtu iš esmės yra kito turinio. Jei subrangovės yra susijusios su statybos procesu ir galėjo (net nevertinant kiek) turėti įtakos ieškovės turto kokybei bei trūkumams, tai atsakovės UAB „Inservis“ veiksmai su tuo visiškai nėra susiję – ji iš esmės yra jau pastatyto daikto naudotojo pasitelktas asmuo tam, kad būtų palengvintas daikto naudojimo procesas.   

102.3.       Teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Inservis“ atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę, kadangi pastato priežiūros paslaugos pagal sutartį buvo teikiamos ne ieškovės, o išimtinai UAB „Rimi Lietuva“ naudai ir jokių išlygų dėl priežiūros sutartyje numatytų prievolių vykdymo ieškovei nėra. Teismas pažeidė sutarties uždarumo principą.

102.4.       Nėra pagrindo ir atsakovės UAB ,,Inservis“ deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovės pareiga prižiūrėti pastatą kyla ne iš įstatymo ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, bet iš konkrečios priežiūros sutarties su pastato naudotoja UAB „Rimi Lietuva“.  

102.5.       Byloje esantys įrodymai ir teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad pastato pamatai ir grindys nusėdo dėl netinkamai atlikto projektavimo ir netinkamai atliktų rangos darbų, atsakingi už žalą yra projektuotojai, projektų ekspertai, rangovai ir statinio statybos techninę priežiūrą vykdę asmenys. Žala priežastiniu ryšiu visiškai nesusijusi su atsakovės UAB „Inservis“ veiksmais ar neveikimu.

102.6.       Pradėjusi vykdyti priežiūros sutartį visus nustatytus defektus atsakovė UAB „Inservis“ užfiksavo 2015 m. gegužės 31 d. defektiniame akte ir apie juos informavo užsakovę UAB „Rimi Lietuva“, bet jokio pavedimo jų šalinti ar nustatinėti priežastis negavo. Todėl pagal priežiūros sutarties 2.1.4 punktą atsakovės atsakomybė už bet kokią žalą dėl šių defektų negali būti taikoma.

102.7.       Pagal priežiūros sutartį atsakovė neturėjo pareigos pastato nuolatinius stebėjimus vykdyti dažniau kaip kartą per mėnesį, be to, turėjo pareigą konstrukcijas tikrinti tik vizualiai. Visus apžiūrų metu vizualiai pastebėtus defektus atsakovė tinkamai užfiksavo statinio priežiūros žurnale, apie visus juos tinkamai informavo užsakovę UAB „Rimi Lietuva“. Defektai buvo stebimi, tačiau jie nekito. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2017 m. balandžio 5 d. nebuvo jokių neleistinų ar naujam pastatui neįprastų pastato pamatų ar grindų deformacijų.

102.8.       Teismas nenustatė realaus faktinio bei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Inservis“ veiksmų (ar tariamo neveikimo) bei kilusios konkrečios žalos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei tiesioginiai, nei netiesioginiai nuostoliai su UAB „Inservis“ veiksmais priežastiniu ryšiu nesusiję.

102.9.       Teismas nepagrįstai netaikė atsakomybės atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atžvilgiu. Teismo ekspertas A. S. savo išvadose nurodė, kad ši bendrovė yra atsakinga dėl pamatų ir grindų defektų, kadangi rengdama konstrukcinės dalies darbo projektą neįvertino fakto, jog nėra atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Rengiant konstrukcijų dalies darbo projektą neatsižvelgta ir į tai, kad yra atliktas sklypo išlyginimas atvežtiniu gruntu, kuris papildomai apslegia žemiau esančius silpnus organinės kilmės gruntų sluoksnius. Teismas nenurodo nei vieno motyvo, kodėl šias išvadas laiko nepagrįstomis, nors pagal teismų praktiką teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

102.10.       Pagal priežiūros sutarties 4.3 punktą atsakovės UAB „Inservis“ atsakomybė yra apribota tik tiesioginiais UAB „Rimi Lietuva“ nuostoliais, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei ir netiesioginių nuostolių atlyginimą. Be to, teismas priteisė negautas pajamas, nors galima reikalauti tik negauto grynojo pelno.

103.       Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šią sprendimo dalį pakeisti – ieškinį jos atžvilgiu atmesti, pašalinti iš sprendimo motyvus, kuriais įvykis pripažintas draudžiamuoju, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

103.1.       Ieškovė draudikei ADB ,,Gjensidige“ reikalavimą reiškė pagal dvi konkrečias UAB „Tiksli forma“ (polisas Nr. CG 200576) ir BUAB „Lakaja“ (polisas Nr. PZULT 1717455) sudarytas civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tačiau teismas nepagrįstai nagrinėjo ir vertino kitą, ieškinyje nenurodytą, sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutart bei įvykį pripažino draudžiamuoju bylos nagrinėjimo dalyko nesudariusios sutarties pagrindu. Todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 362–364 punktų turėtų būti pašalinti, kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir peržengiantys jos ribas, motyvai.

103.2.       Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ nėra atsakinga už žalą, todėl ir reikalavimas jos draudikės ADB ,,Gjensidige“ atžvilgiu turėjo būti atmestas. Už pamatų defektų atsiradimą yra atsakinga atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ ir techninę priežiūrą vykdęs atsakovas V. M.. Už pastato grindų defektus yra atsakingi atsakovai BUAB ,,Lakaja“ ir V. M.. Aptartas faktines aplinkybes patvirtina ekspertų išvados.

103.3.       Su atsakove BUAB ,,Lakaja“ sudaryta draudimo sutartis galiojo nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., dėl ilgesnio nei 2 metai po draudimo sutarties pabaigos termino pretenzijai pateikti nebuvo tartasi ar susitarta. Todėl pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo galėjo būti pateikta iki 2016 m. lapkričio 27 d. Reikalavimas draudikei buvo pateiktas 2017 m. balandžio 5 d., t. y. pasibaigus polise nurodytam laikotarpiui, per kurį turėjo būti pateikta pretenzija, todėl nėra pagrindo įvykio pripažinti draudžiamuoju.        

104.       Atsakovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE filialą, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

104.1.       Teismas netinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teises normas bei kvalifikavo ieškovės ir atsakovės Ergo Insurance SE sudarytas draudimo sutartis. Atsakovė suteikė ieškovei ne civilinės atsakomybės draudimą, o turto draudimą, todėl jai gali būti reiškiamas reikalavimas tik tiek, kiek tai susiję su konkrečiam turtui, t. y. ginčo pastatui, padaryta žala.     

104.2.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė turto draudimo sutartį ir be pagrindo nusprendė, kad įvykis yra draudžiamasis pagal turto draudimo sutartį. Teismas supainiojo du skirtingus dalykus: esamo grunto nuolatines savybes su netikėtu gamtiniu įvykiu, o tai lėmė iš esmės neteisingą išvadą dėl draudžiamojo įvykio.

104.3.       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jokio grunto slinkimo ieškovės nurodytoje vietoje nebuvo, o pažymos, patvirtinančios grunto slinkimą, buvimas yra privalomas dokumentas draudimo išmokai gauti, tai yra konkrečiai nurodyta draudimo taisyklėse. Kadangi šiuo atveju tokie dokumentai nebuvo pateikti, draudimo išmokai pagrindo nėra.

104.4.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė statybos darbų draudimo sutartį. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pagal šią sutartį iš esmes vienintelė sąlyga atsirasti draudžiamajam įvykiui yra ieškovės patirti turtiniai nuostoliai. Tokia išvada yra neteisinga ir prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek draudimo santykių teisiniam reguliavimui.

104.5.       Statybos darbų draudimo sutartimi ieškovei buvo suteikta draudiminė apsauga nuo staiga ir nenumatytai apdraustam turtui sukeltos žalos, išskyrus nuostolius, sukeltus nekokybiškų projektavimo darbų, panaudotų nekokybiškų statybinių medžiagų bei nuostolius, patirtus dėl statybos darbų defektų (broko) ištaisymo išlaidų (išlyga CAR taisyklėse 3.3 punktas). Teismas konstatavo, kad projektavimo darbai nebuvo vienintelė pastatų defektų priežastimi. Nustačius, kad dalis žalos atsirado dėl projektavimo klaidų, draudikė šios dalies žalos neturi atlyginti. Draudikė turi pareigą atlyginti tik žalą, atsiradusią kokybiškiems darbams, kuriuos sugadino nekokybiški darbai.

104.6.       Atsižvelgiant į įvykio atsiradimo priežastis, kurias nustatė teismo ekspertai ir kurių išvadomis teismas nurodė besivadovaujantis, ieškinyje nurodyti ieškovės nuostoliai, patirti dėl pastato pamatų (polių) ir grindų įrengimo darbų defektų (statybos darbų broko), yra nedraudžiamieji įvykiai pagal abi sutartis.

104.7.       Pagal statybos darbų draudimo sutartį įvykis yra nedraudžiamasis, nes ekspertizės akte nustatyta įvykio priežastis  nekokybiškai atlikti grindų įrengimo ir pamatų įrengimo darbai (statybos dar defektas, brokas ir jo taisymas) yra laikomi nedraudžiamuoju įvykiu pagal CAR taisyklių 3.3 (d) punktą, o žala, susijusi su projektavimo stadija bei projektavimo darbais, yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu pagal CAR taisyklių 3.3 (c) punktą. Pagal turto draudimo sutartį įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi draudimo sutartimi buvo apdraustos konkrečios 13 rizikų, o nė viena iš šių rizikų neįvyko.     

104.8.       Teismas priteisė iš draudikės ir netiesioginius nuostolius, nors abiejose draudimo sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad nėra apdrausta rizika nuo finansinių nuostolių (negautų pajamų) ar kokie nors kiti, nei tiesioginiai turto atstatymo, kaštai. Net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju atsakovė pagal draudimo sutartis neturi pareigos atlyginti finansinių nuostolių (negautų pajamų).    

104.9.       Visi atsakovai negali atsakyti solidariai, kadangi jų galimos atsakomybės pagrindai ir ribos yra skirtingi. Atsakovės Ergo Insurance SE atveju buvo apdrausta ne civilinė atsakomybė, o žala turtui. Teismas turėjo nustatyti konkretaus rangovo kaltės dalį (santykyje su kitiems statybos proceso dalyviams tenkančiomis dalimis), kurios apimtyje įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir Ergo Insurance SE atsirastų pareiga išmokėti draudimo išmoką. Žalos atlyginimą priteisus solidariai, tampa neįmanomu ir draudikės regresinio reikalavimo pareiškimas už žalą atsakingiems asmenims.

105.       Atsakovė UAB ,,SPKT“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. papildomo sprendimo dalį, kuria sumažintas jos naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, panaikinti, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

105.1.       Teismas nors ir atmetė visus reikalavimus pareikštus atsakovei UAB „SPKT“, tačiau papildomame sprendime nurodė nepagrįstas prielaidas apie tariamai netinkamai atsakovės atliktus darbus ir, klaidingai interpretuodamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, atsakovei priteisė ne visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 630 Eur), o tik jų dalį (2 500 Eur).

105.2.       Papildomame sprendime nenurodytas atsakovės UAB „SPKT“ procesinio elgesio vertinimas, kuris galėtų lemti būtinybę nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovė viso proceso metu elgėsi itin sąžiningai.        

106.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ atsiliepimuose į atsakovių UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Ekspa Pro“, ADB ,,Gjensidige“, UAB ,,Inservis“, UAB ,,SPKT“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, Ergo Insurance SE apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

106.1.       Byloje yra nustatyti ir įrodyti pastato defektai, kurie atsirado garantiniu laikotarpiu. Nei vienas iš pastato statybų dalyvių, t. y. nei projektuotojos, nei rangovės, nei techninis  prižiūrėtojas, nevykdo savo garantinių įsipareigojimų, nors ieškovė, kaip pastato statytoja, savo įsipareigojimus statybos dalyviams yra įvykdžiusi – visiškai atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. 

106.2.       Pamatų rangovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ teiginiai, kad pastato pamatų nusėdimą lėmė ant jų nusėdusios grindys, yra visiškai nepagrįsti. Byloje esančios ekspertizės patvirtina, kad pamatų projektavimo ir rangos darbai buvo atlikti netinkamai.

106.3.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (teismo ekspertizės aktą, tyrimų aktus), padarė pagrįstą išvadą, kad tiek pastato spraustinių monolitinių polinių pamatų defektus, tiek ir grindų defektus lėmė visuma projektuotojų UAB ,,Tiksli forma, UAB ,,Ekspa Pro, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Vilniaus rentinys, projekto ekspertizes vykdžiusių rangovų UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT, pamatų rangos darbus atlikusių atsakovių UAB ,,Vilniaus rentinys ir BUAB ,,Lakaja veiksmų, pažeidžiančių galiojusių statybos techninių reglamentų reikalavimus, visuma.

106.4.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė savo veiksmais iki pastato statybos, t. y. grunto užvežimu, prisidėjo prie pastato defektų atsiradimo, yra visiškai nepagrįsti.   

106.5.       Atsakovei Ergo Insurance SE kyla sutartinė pareiga suteikti pastato savininkei draudiminę apsaugą pagal 2014 m. gegužės 28 d. statybos darbų draudimo sutartį Nr. 710-450-002396 ir 2015 m. gruodžio 23 d. įmonių turto draudimo sutartį Nr. 310-042701.

106.6.       Pastato eksploatacijos priežiūrą vykdžiusios atsakovės UAB ,,Inservisir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ privalo solidariai atsakyti, nes jos nevykdė pastato techninės priežiūros, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai.

106.7.       Visų statybos proceso dalyvių atsakomybė yra solidari ir mišri. Generalinei rangovei BUAB ,,Lakaja“ bankrutavus, užsakovė turi teisę reikšti tiesioginį reikalavimą statybos rangos darbus atlikusiai subrangovei UAB ,,Vilniaus rentinys“. Priešingas CK nuostatų aiškinimas lemtų, kad užsakovės teisės nėra ginamos generalinei rangovei pasibaigus, o subrangovė išvengtų atsakomybės. Ieškovę su projektuotoja UAB ,,Tiksli forma, rangove BUAB ,,Lakaja, statybos techniniu prižiūrėtoju V. M. ir Ergo Insurance SE siejo sutartiniai santykiai, todėl jų atsakomybė yra sutartinė. Pastato projektuotojos UAB ,,Ekspa Pro ir UAB ,,Sweco Lietuva“, projekto ekspertizės rangovėms UAB ,,SPKT ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ieškinys reiškiamas CK 6.650 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes yra gautas projektuotojos UAB ,,Tiksli forma sutikimas dėl tiesioginių reikalavimų pateikimo. Be to, pagal teismų praktiką jie taip pat turi įstatyme numatytą pareigą užtikrinti viešosios teisės reikalavimų laikymąsi pastato savininko atžvilgiu, nepriklausomai nuo sutartinių santykių buvimo.

106.8.       Visi statybos dalyviai atsako solidariai, nes kiekvieno iš statybų proceso dalyvių dalinės atsakomybės dėl atskirų defektų nėra galimybės atriboti.

106.9.       Ieškovės patirtų nuostolių dydis įrodytas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais – ieškovės atliktais mokėjimais už pastato pamatų defektų, grindų defektų pašalinimą ar tiesiogiai susijęs su defektų nustatymo priežastimis ikiteisminėje ginčo stadijoje.      

107.       Atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo ieškovės UAB ,,BM būstas“ ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ skundo dalis, kuriomis reiškiamas reikalavimas UAB ,,Sweco Lietuva“, atmesti, kitų atsakovų apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

107.1.       Pastato polinius pamatus suprojektavo ir įrengė vienintelis subjektas – atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ tariamai projektavo pastato polinius pamatus ar kad pastato polinių pamatų defektai išsivystė dėl tariamų projektavimo klaidų. Visi teismo ekspertai konstatavo, kad projektuojant pastato polinius pamatus nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie galėtų lemti pastato polinių pamatų nestabilumą.

107.2.       Tai, kad projektuojant pastato polinius pamatus nebuvo numatyti sprendiniai, kurie būtų apsaugoję polius nuo jų išskydimo įrengimo metu, yra išimtinai tik pačios ieškovės pasvarstymai. Nei vienas iš teismo ekspertų nenurodė, kad būtent toks sprendinys nulėmė pastato pamatų defektų išsivystymą.    

107.3.       Teismo ekspertai aiškiai nurodė, kad detalės ,,G4“ techninis projektas yra ydingas, jame turėjo būti numatytas grindų ant polių sprendinys, nes darbo projekto etape yra tik detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir darbo projekto rengėjas negalėjo pakeisti grindų įrengimo būdo. Šiuo atveju techniniame projekte nebuvo numatytas grindų ant polių sprendinys, todėl jei būtų daroma išvada, kad techninio projekto stadijoje turėjo būti numatytas grindų ant polių sprendinys, atsakomybė už šį sprendinį gali tekti tik techninio projekto rengėjai, kuri šio sprendinio nenumatė.   

107.4.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ neužtikrino, jog techninis projektas būtų rengiamas prieš tai atlikus projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, nepagrįstumą patvirtina teismo ekspertų išvada. Joje nurodyta, kad būtent generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ ir pati ieškovė yra atsakingos už tai, kad projektavimo darbai buvo vykdomi neatlikus būtinųjų tyrimų.    

107.5.       Net jei ir būtų pripažinti pagrįstais atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ teiginiai, kad pastato grindų nuosėdžiai lėmė pamatų nuosėdžius, atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ niekaip nėra susijusi su pastato grindų nuosėdžiais. Taigi net ir tokiu hipotetiniu atveju jos atsakomybė negalėtų kilti.   

107.6.       Ieškovė net neįrodinėjo, kad buvo pakeistos UAB ,,Tiksli forma“ ir subrangovių sudarytos subrangos sutartys, jose numatant, kad užsakovė (ieškovė) turi teisę reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovėms. Todėl ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas nesuteikė ieškovei teisės reikšti tiesioginius reikalavimus UAB ,,Tiksli forma“ subrangovėms.

107.7.       Atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ sutartinė civilinė atsakomybė galėtų kilti tik prieš atsakovę UAB ,,Tiksli forma“, su kuria ir buvo sudaryta darbo projekto dalies subrangos sutartis, o ne prieš ieškovę, kuri buvo sudariusi projektavimo rangos sutartį su UAB ,,Tiksli forma.    

107.8.       Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartimi ieškovei negali būti perleidžiama generalinio projektavimo rangovės UAB ,,Tiksli forma“ teisė subrangovų atžvilgiu reikšti reikalavimus dėl subrangos sutarčių pagrindu atliktų darbų galimų trūkumų. Dėl tokio reikalavimo reiškimo šalys gali susitarti tik sudarydamos trišalę sutartį ar atitinkamą sutarčių grandinę, kurioje tokia galimybė turėtų būti numatyta, t. y. tam yra būtina objektyvia forma išreikšta subrangovo valia.   

107.9.       Net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad UAB ,,Tiksli forma“ galėjo ieškovei perleisti reikalavimo teisę į atsakovę UAB ,,Sweco Lietuva“, bet kokiu atveju UAB ,,Tiksli forma“ negalėjo ieškovei perleisti daugiau teisių, nei pati turėjo. Pagal šalių sudarytos sutarties 10.2 punktą rangovė įstatymo nustatyta tvarka atsako užsakovei už pastarajai padarytus tiesioginius nuostolius dėl rangovės parengtame projektavimo etape atsiradusių klaidų, kurios turėjo įtakos rangovės veiklai, draudimo poliso nustatyta tvarka. Vadinasi, atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ galėtų atsakyti tik ta apimtimi, kuria tiesioginiai nuostoliai yra dengiami jos turimo draudimo poliso suteikta draudimo apsauga.

108.       Atsakovė UAB ,,Inservis“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

108.1.       Pagrįsti ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinių skundų argumentai, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atsakomybę dėl grindų ir pamatų defektų. Šioje dalyje teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.    

108.2.       Priešingai nei tvirtina atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, eksperto A. S. išvados neturėtų būti laikomos niekinėmis vien dėl to, kad jis nesutiko su kitų teismo ekspertų nuomone ir pateikė savo atskiras išvadas. CPK suteikia teisę teismo ekspertui teikti savo atskirą išvadą, atitinkamai, negalima teigti, kad ji niekinė ir neturėtų būti vertinama kaip įrodymas byloje.   

108.3.       Skirtingai nei teigia UAB „Vilniaus rentinys“, buvo matuoti ne cokolinių plokščių, o polinių pamatų aukščiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio mėn. pamatai buvo neleistinai nusėdę ir juos reikėjo stiprinti. Atsakovei UAB „Vilniaus rentinys“ teigiant, kad byloje nėra įrodymų apie neleistinas polių vertikaliąsias deformacijas 2017 m. balandžio mėn., nėra aišku, kodėl ji šiuos polinius pamatus stiprino.   

108.4.       Byloje esančių įrodymų visuma (eksperto E. L. tyrimo ataskaita, 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės aktas) patvirtina faktą, kad buvo netinkamai parengtas polių pamatų projektas, netinkamai atlikti pamatų įrengimo darbai. Ekspertų išvados patvirtina ir tai, kad jeigu atsakovė UAB „Vilniaus rentinys“ būtų tinkamai suprojektavusi ir įrengusi pamatus, net ir ant rostverko nugulusios grindys neturėjo jų paveikti. Taigi, defektų priežastis yra pamatuose, o ne grindyse.    

108.5.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad visas bendras suvežto piltinio grunto kiekis sudarė 9 144,76 kub. m, tačiau pagal statybos darbų žurnalą atsakovė BUAB „Lakaja“ užvežė tik 1 990 kub. m piltinio grunto. Vadinasi, papildomai 7 154,75 kub. m piltinio grunto, tikėtina, suvežė ieškovė dar iki statybos darbų pradžios. Ieškovė yra atsakinga už šio grunto kokybę ir dėl jos netinkamumo atsiradusių pastato defektų.

108.6.       Nei priežiūros paslaugų sutartis, nei joks teisės aktas nenumato pareigos pastato techniniam prižiūrėtojui patikrinti, ar statinys yra pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus, ieškoti projektuotojų ar rangovų padarytų klaidų. Vadinasi, atsakovė UAB „Inservis“ neturi pareigos atsakyti dėl pastato statybos procese projektuotojų ar rangovų padarytų teisės aktų pažeidimų. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą .   

108.7.       Ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio, nepagrindė jų leistinais įrodymais.

109.       Atsakovė UAB ,,SPKT“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,BM būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

109.1.       Nė vienas ekspertas nenustatė atsakovės UAB ,,SPKT“ veiksmų neteisėtumo, t. y. jos atliktų darbų trūkumų.      

109.2.       Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė UAB ,,SPKT“ neatliko projekto dalies, kurioje suprojektuoti poliai, ekspertizės, o ieškovė tai paneigiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nėra pateikusi. Be to, nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi grindų darbo projekto ekspertizę.

109.3.       CK 6.650 straipsnis yra specialioji teisės norma, nustatanti užsakovo  rangovo  subrangovo tarpusavio teisinius santykius ir piniginių reikalavimų reiškimo vienas kitam tvarką. Ieškovė nėra pateikusi ir įrodžiusi jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidą nesilaikyti šio reguliavimo. Ieškovė nenurodo jokių motyvų, kodėl ši teisės norma, kuri visiškai atitinka susiklosčiusį teisinį santykį, neturėtų būti taikoma.    

109.4.       Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės UAB ,,SPKT‘ civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų, ryšio su konkrečiais nuostoliais. Be to, ieškovė vengė nurodyti, kokius konkrečiai ir kaip bei su kokio dydžio žala susijusius veiksmus atliko atsakovė.

110.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus nurodė nesutinkanti su juose dėstomais argumentais dėl jos atsakomybės, o su kitais sutinkanti. Nurodo tokius argumentus:

110.1.       Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ veiksmų ir pastato defektų atsiradimo. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinė pastato grindų defektų priežastis  netinkamai įrengti gruntai bei pagrindai po pastato grindimis, o už šiuos defektus yra atsakingi rangovė BUAB „Lakaja bei statybos techninis prižiūrėtojas V. M.. Tai, kad vyko durpių konsolidacija yra prielaida, kuri neparemta jokiais tyrimais. Pastato defektai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ veiksmų.

110.2.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nepagrįstai neigia pamatų polių vertikaliąsias deformacijas, šios atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas neteisingais duomenimis dėl kolonų nuosėdžių apimties. Nepagrįsti ir teiginiai, kad pamatas ties kolona C/l turėjo būti stiprinamas dėl to, jog pamatų polius „nuspaudė“ grindys. Tuo atveju, jei grindys „spaustų“ polius neleistina apkrova, turėtų būti stiprinami visi tokiu būdu „spaudžiami“ poliai, o ne tik ties C/l kolona. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys nepateikė jokių argumentų, kodėl pamatą reikėjo tvirtinti tik ties C/l kolona, o kitų „spaudžiamų“ pamatų tvirtinti nereikėjo.   

110.3.       Pagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl ieškovė iš esmės buvo atleista nuo nuostolių dydžio įrodinėjimo.

111.       Atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,BM būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus:

111.1.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ pavedimu atliko pastato projekto dalių ekspertizę, t. y. pastato techninio projekto bendrąją ekspertizę ir projekto polinių pamatų dalinę ekspertizę.

111.2.       Sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos  sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl techninio projekto bendrosios ekspertizės ir neturi teisės reikšti reikalavimų dėl projekto polinių pamatų dalinės atsakomybės.       

112.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus nurodo nesutinkanti su šalių apeliacinių skundų argumentais, susijusiais su pamatų defektų formavimosi mechanizmu, kitus šalių apeliacinių skundų argumentus palaiko, dėl kitų nepasisako, kadangi jie su jos teisėmis nėra susiję.

113.       Atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovių UAB ,,Inservis“, UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Vilniaus rentinys“ ADB ,,Gjensidige“ ir Ergo Insurance SE apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, pagal byloje esančius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo visiškai palaikanti savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, o kadangi kitų bylos šalių apeliaciniuose skunduose motyvų, susijusių su jos atsakomybe, nėra nurodyta, negali ir neturi į ką atsiliepti.     

114.       Atsakovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE filialą, atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose dėl jos atsakomybės nepasisakė, o kiti argumentai su jos teisėmis ir pareigomis nėra susiję, todėl dėl jų nepasisako.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

 

115.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.    

116.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ savo prašymo nemotyvavo, jokių, jos manymu, išskirtinių aplinkybių dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis, nenurodė.

117.       Teisėjų kolegija pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui taip pat nenustatė. Byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Juo labiau kad savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo ir jį patikslinančių bei papildančių teismo nutarčių byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išsamiai išdėstę apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos. Todėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.  

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo      

 

118.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. balandžio 21 d. gautas atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymas priimti naują įrodymą –VGTU mokslininkų ekspertų 2021 m. lapkričio 9 d. parengtą ataskaitą dėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ užduotų klausimų. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pastato pamatų polių defektus (neleistinas vertikaliąsias deformacijas), o tuo pačiu ir pagrindą jos atsakomybei kilti. Teigia, kad jos užsakymu VGTU mokslininkų parengtos ataskaitos turinys ir joje pateiktos išvados paneigia tiek eksperto L. U. išvadų teisingumą, tiek ir jo pasirinktų tyrimų pagrįstumą. Prašyme priimti naują įrodymą atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nurodė ir tai, kad būtinybė jį pateikti atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kai teismas vadovavosi ydingais, prieštaringais ir CPK keliamų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais.

119.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, atsakovės UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Ekspa Pro“, reaguodamos į 2022 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta teisė susipažinti su atsakovės UAB ,,Vilnius rentinys“ prašymu ir kartu su juo pateiktu nauju įrodymu, nurodė nesutinkančios su naujų įrodymų priėmimu, pažymėdamos, kad kliūčių pateikti tokį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo.

120.       Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

121.       Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

122.       Be to, kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).   

123.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovėmis, kad jokių objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinius įrodymus teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Ieškovė UAB ,,BM būstas“ su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 21 d., ir nors ieškovė ne kartą tikslino šį pradinį ieškinį, nurodydama skirtingus žalos dydžius, tačiau nuo pat pradinio ieškinio pateikimo dienos buvo nuosekli dėl žalos atsiradimo priežasčių, be kita ko, įrodinėjo ir tai, kad pietvakarinėje pastato dalyje parinkta polių įrengimo technologija neužtikrino polių kamienų vientisumo pagal esamas inžinerines geologines sąlygas ir dėl pamatų projektavimo bei statybos defektų deformavosi (nusėdo) pastato kolonos. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nuo momento, kai buvo informuota apie ieškovės inicijuotą ginčą, galėjo ir turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės poziciją, tačiau su prašymu dėl naujo įrodymo priėmimo ji kreipėsi nuo bylos pradžios praėjus daugiau nei 4 metams ir tik tuomet, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas.

124.       Aptariamo procesinio prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašomo priimti įrodymo turinį iš esmės sudaro eksperto L. U. 2018 m. lapkričio 12 d. ekspertinio tyrimo akto, 2020 m. balandžio 15 d. teismo ekspertizės akto išvadų vertinimas bei jų kritika. Atsakovė, būdama apdairia, rūpestinga ir sąžininga proceso šalimi, nuo pat šių dokumentų surašymo dienos galėjo kreiptis į savo pasirinktus specialistus dėl išvadų pateikimo. Tai, kad prašoma prijungti ataskaita VGTU ekspertų surašyta 2021 m. lapkričio 9 d. – praėjus 5 mėn. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad šis įrodymas negalėjo būti gautas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pačios atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ pasirinktas procesinio elgesio modelis nulėmė tai, kad įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks neveikimas negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Dar daugiau, į apeliacinės instancijos teismą su atitinkamu prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo atsakovė kreipėsi likus vos 5 dienoms iki paskirto 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio, nuo prašomo prijungti įrodymo surašymo praėjus 5 mėnesiams. Tokį procesinį pasyvumą pateisinančių aplinkybių atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nenurodė.

125.       Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų. Todėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.

 

Dėl įrodymų išreikalavimo ir pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo

 

126.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde taip pat prašo: (1) išreikalauti iš ieškovės UAB ,,BM būstas“ jos visus turimus pastato polių vertikaliųjų deformacijų matavimus, įskaitant ir duomenis apie matavimams naudotus techninius įrenginius, pateikiant matavimų metu naudotų įrenginių galiojančių metrologinių patikrų dokumentus bei asmenų, atlikusių matavimus, teisę atlikti teisinei metrologijai priskirtus matavimus, patvirtinančius dokumentus bei (2) skirti pakartotinę teismo ekspertizę, siekiant nustatyti ginčo pastato defektus bei jų atsiradimo priežastis.

127.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, atsakovės UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Inservis“ nurodė nesutinkančios nei su vienu prašymu, o atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ nurodė, kad šie prašymai jai nėra aktualūs.

128.       CPK 199 straipsnyje numatyta galimybė bylos šaliai, nedisponuojančiai ir negalinčiai gauti bylos aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teikti prašymą teismui dėl tokių įrodymų išreikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas ir jame nurodyta praktika). Tai reiškia, kad bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis teismas gali padėti jiems surinkti jų įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius duomenis, tačiau toks teismo ir šalių bendradarbiavimas negali tapti teismo pareiga būti aktyviu ir surinkti visus su byla susijusius įrodymus už byloje dalyvaujančius asmenis.

129.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovas 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, pasinaudodamas CPK 251 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, t. y. teismui pasiūlius šalims pateikti prašymus dėl bylos medžiagos papildymo, nurodė, kad tiek teismo ekspertų išvados, tiek kitų specialistų išvados dėl pamatų polių galimų deformacijų pateiktos vadovaujantis UAB „Geotechnikos grupė II“ ir L. V. F. atliktais matavimais, kurių teisingumas kelia pagrįstų abejonių. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovas pažymėjo, kad tik matavimus atlikusiems subjektams pateikus matavimo prietaisų sertifikatus, galiojančių metrologinių patikrų dokumentus, tokios abejonės galėtų būti pašalintos (2021 m. kovo 29 d, teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3 nuo 01:27:57). Tačiau teismui pasiūlius atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovui tokį prašymą suformuluoti raštu, nurodant, ar prietaisai, kuriais matavimai buvo atlikti, tebėra išlikę ir ar įmanoma patikrinti nurodytus duomenis, atsakovės atstovas nurodė, kad šių duomenų išreikalauti neprašo, tik nori atkreipti teismo dėmesį į šias aplinkybes (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3 nuo 01:30:45; nuo 01:32:25).

130.       Kaip pirmiau buvo minėta, pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“ buvo suteikta galimybė pateikti prašymus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo, tačiau atsakovė tokios teisės atsisakė ir tik priėmus jai nepalankų sprendi dėl jo pateiktame apeliaciniame skunde suformulavo atitinkamą prašymą. Toks atsakovės procesinis pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu ir objektyviai pateisinamu. Juo labiau kad ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ nepateikė tokios informacijos, kad ji pati kreipėsi į matavimus atlikusias įmones (siekė gauti jai reikalingus duomenis), o tos įmonės atsisakė duomenis patekti. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, kad šie duomenys egzistuoja ir galėtų būti išreikalauti. Todėl ir aiškiai pavėluoto prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo patenkinimui teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.  

131.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo patenkinti ir atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymo skirti pakartotinę teismo ekspertizę, kuri pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Eksperto išvada laikoma tinkamu įrodymu, kai ji paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

132.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus teismo ekspertų komisijos ir vieno iš komisijos narių teismo eksperto aktus, neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo  ekspertų išvadų, kaip įrodinėjimo priemonių, objektyvumu ar patikimumu. Tokių abejonių nesukelia ir deklaratyvūs atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl ekspertų šališkumo ar abejonės dėl teismo paskirtos ekspertizės išvados surašymo formos, vienam iš ekspertų atskirai pateikus savo išvadas. Pažymėtina, kad atskiros vieno iš kelių paskirtų ekspertų išvados surašymas yra galimas pagal CPK 216 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“, teikdama šį prašymą, iš esmės nesiekia patikslinti tam tikrų teismo ekspertizės išvados dalių trūkumų, bet turi kitų tikslų gauti kito eksperto atsakymus į tuos pačius klausimus, į kuriuos jau yra atsakę teismo paskirti ekspertai ir kurių išvados galbūt nėra atsakovei palankios. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą suponuoja ir aplinkybė, kad atsakovė atitinkamo prašymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Taip pat pritartina kitų proceso dalyvių atsiliepimuose į atsakovės prašymą išdėstytai pozicijai, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę ne tik nepagrįstai ilgai užsitęstų bylos nagrinėjimas, bet ir būtų didinamos šalių bylinėjimosi išlaidos. Todėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę atmetamas kaip nepagrįstas.    

 

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų      

 

133.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, kuri yra komercinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoja ir savininkė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos šio statinio projektuotojai UAB ,,Tiksli forma“ ir jos pasitelktoms subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ bei UAB ,,Sweco Lietuva“, techninių statybos dokumentų ekspertizę atlikusioms UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, statybos rangovei BUAB ,,Lakaja“ ir jos pasitelktai subrangovei UAB ,,Vilniaus rentinys“, kuri parengė ir statinio pamatų darbo projektą, pastato techninę priežiūrą vykdžiusiam V. M. bei pastatyto pastato techninę naudojimo priežiūrą vykdžiusioms UAB ,,Inservis“ ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“ netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus ir pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims. Ieškovė laikosi pozicijos, kad visų šių statybos proceso dalyvių, o vėliau ir jau pastatyto pastato priežiūrą vykdžiusių asmenų veiksmai yra susiję su pastato pamatų ir grindų defektų atsiradimu bei dėl to jos patirtais tiek tiesioginiais nuostoliais dėl darbų trūkumų šalinimo ir pastato remonto darbų, tiek netiesioginiais nuotoliais, negavus nuomos pajamų, turint atlyginti subnuomininkų patirtus nuostolius ir kt. Ieškovės nuomone, su statybų procese dalyvavusiais ir pastato priežiūrą atlikusiais subjektais solidariai atsako ir jos pačios draudikė Ergo Insurance SE, išdavusi ieškovei du draudimo polisus, bei ADB ,,Gjensidige“, apdraudusi atsakovių generalinės rangovės BUAB ,,Lakaja“ ir generalinės projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ civilinę atsakomybę.

134.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų statinio dalies projektuotojos UAB ,,Sweco Lietuva“ ir parengtų statybos projektų ekspertizę atlikusių atsakovių UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ bei UAB ,,SPKT“ civilinei atsakomybei kilti viseto, todėl jų atžvilgiu ieškinį atmetė, o kitų atsakovių atžvilgiu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš jų solidariai tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą, taip pat nutraukė bylos dalį, padaręs išvadą, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų dalies.

135.       Apeliacinius skundus nagrinėjamoje byloje yra pateikusi ieškovė, kuri nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinio reikalavimai buvo atmesti, taip pat atsakovai UAB ,,Vilniaus rentinys“, prie kurios apeliacinio skundo prisidėjo ir atsakovas V. M., UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, UAB ,,Inservis“, ADB ,,Gjensidige“, Ergo Insurance SE, kvestionuodami tas teismo sprendimo dalis, kuriomis jų atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas, o atsakovė UAB ,,SPKT“ padavė apeliacinį skundą tik dėl papildomo teismo sprendimo dalies, kuria nepriteista dalis jos patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovė BUAB ,,Lakaja“ apeliacinio skundo nėra padavusi, o kitų proceso dalyvių pateiktuose apeliaciniuose skunduose netinkamai išspręstos šios atsakovės civilinės atsakomybės klausimas taip pat nėra keliamas, teisėjų kolegija, vertindama šalių pateiktų apeliacinių skundų turinį ir jų argumentų pagrįstumą bei atsižvelgdama į ieškovės pasirinktą procesinio bendrininkavimo institutą (CPK 43 straipsnis), t. y. visiems atsakovams bendrai (solidariai) pareikštą tų pačių ieškovės nuostolių atlyginimo reikalavimą, pasisakys ir tokiais aspektais, kurie gali turėti teisinės reikšmės atsakovės BUAB ,,Lakaja“ civilinei atsakomybei. 

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą projektuotojos subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ 

 

136.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ teigia, kad generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“, su kuria ieškovė 2013 m. balandžio 16 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF, kartu su jos pasitelktomis subrangovėmis UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ yra solidariai atsakingos už garantiniu laikotarpiu atsiradusius pastato pamatų ir grindų defektus. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-17/2017 (el. b. 1 t., b. l. 97) atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido jai savo teisę tiesiogiai pareikšti reikalavimus subrangovėms dėl netinkamo jų įsipareigojimų pagal subrangos sutartis vykdymo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė gali tiesiogiai reikšti reikalavimus, be kita ko, ir generalinės projektuotojos pasitelktoms subrangovėms, nesutinka.

137.       Santykiams tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo reguliuoti yra skirta tik viena, tačiau pakankamai išsami, CK 6.650 straipsnyje įtvirtinta taisyklių sistema. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse iš esmės įtvirtintos dvi taisyklės, kurios draudžia užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, kitaip tariant, būtina paisyti sutartinių santykių užsakovas–rangovas ir rangovas–subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas.

138.       CK 6.650 straipsnyje, kuris taikomas statybos rangos teisiniams santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

139.       CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, yra suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, o kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 44 punktas).

140.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, yra sutarties uždarumo principo išraiška. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik pačios sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 32 punktas).

141.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pagal 2013 m. balandžio 16 d. projektavimo darbų sutartį, sudarytą su ieškove UAB ,,BM būstas“ (el. b. 1 t., b. l. 20–24), įsipareigojo už 128 611,56 Eur (444 070 Lt) atlyginimą atlikti pastato projektavimo darbus, kurie apima projektinių pasiūlymų parengimą, projekto, kaip numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“, parengimą (statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto dokumentų visumos parengimą), projekto suderinimą kompetentingose institucijose, statybos leidimo gavimą objekto statybai, statinio projektavimo valdymą, pagal kartu su sutartimi pateiktą darbų užduotį (sutarties 1.2, 1.5. 3.1 punktai).

142.       Taigi, kaip matyti, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ šia sutartimi įsipareigojo atlikti visus su statinio projektavimo parengimu bei jo patvirtinimu susijusius darbus. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ sudarytoje sutartyje projektuotojos teisė pasitelkti subrangovus darbams ar daliai šių darbų atlikti nebuvo numatyta, tačiau atsakovė dalį projektavimo darbų pavedė atlikti atsakovėms (subrangovėms) UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“.

143.       Pagal 2013 m. spalio 2 d. atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. PD 2013/10/02 (el. b. 8 t., b. l. 62–65) atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ už 21 026,41Eur (72 600 Lt) atlyginimą įsipareigojo atlikti statinio konstrukcinės dalies projektavimo darbus pagal STR 1.05.06:2010 ir darbų užduotį, vykdyti statinio statybos projekto dalies vykdymo priežiūrą (sutarties 1.1, 1.3 punktai).   

144.       Kitoje, 2017 m. balandžio 18 d. atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“ sudarytoje sutartyje Nr. S_0279-1/17-04-18SK (el. b. 12 t., b. l. 15–19), nurodyta, kad ji sudaroma atsižvelgiant į statytojos UAB ,,BM būstas“ 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. pranešimus dėl objekto defektų ir siekiant stabilizuoti objekto pamatus (sutarties 2.1 punktas). Pagal šią šalių sutartį atsakovė UAB ,,Sweco Lietuva“ įsipareigojo už 1 Eur galutinę kainą, kuri apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su paslaugų teikimu, ir kuri negali didėti dėl terminų pažeidimo, darbo užmokesčio ir kitų panašių išlaidų išaugimo, bei 21 proc. PVM, t. y. iš viso už 1,21 Eur atlyginimą (sutarties 4.1–4.3 punktai) parengti objekto darbo projekto konstrukcijų dalį: pamatų ašyse B/1, C/1 ir D/1 stabilizavimas (sutarties 2.1, 3.1 punktai).

145.       Kaip minėta, reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ raštas Nr. S-17/217 adresuotas ieškovės direktoriui (el. b. 1 t., b. l. 97) kvalifikuotinas kaip reikalavimo perleidimo sutartis, kuria generalinė rangovė UAB ,,Tiksli forma“ perleido teisę reikšti reikalavimus subrangovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“. Kitaip tariant, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.650 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo užsakovei reikšti subrangovei piniginį reikalavimą išimtis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo.

146.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).     

147.       Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013).

148.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nei atsakovės 2017 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. S-17/217 turinys, nei jo forma neatitinka cesijos sutarčiai keliamų reikalavimų. Šiame rašte nurodyta (citata): ,,UAB ,,Tiksli forma“ šiuo raštu sutinka, kad UAB ,,BM būstas“ tiesiogiai reikštų reikalavimus (perleidžiama reikalavimo teisė) dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo subrangovams ir kitiems asmenims, su kuriais UAB ,,Tiksli forma“ buvo sudariusi sutartis, vykdant UAB ,,BM būstas“ sudarytą 2013-04-16 Projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF (įskaitant pagal sutartis su UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,SPKT“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,Ekspa Pro“)“. Akivaizdu, kad šiuo raštu išreikšta tik vienos šalies valia perleisti abstrakčias reikalavimo teises, tuo tarpu kitos sutarties šalies – cesionarijaus – sutikimas perimti ketinamus perleisti reikalavimus nėra išreikštas, taip pat visiškai neaišku, kokią dalį reikalavimų, kylančių iš sutarties, siekta perleisti. Kitaip tariant, nėra sutarties būtinų elementų – abiejų šalių bendro susitarimo, jų bendros valios rašytinės išraiškos, nėra aptartos reikalavimo teisių perleidimo sąlygos, jų apimtis.

149.       Ir nors CK nėra įtvirtinto imperatyvo, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti rašytinė, todėl iš esmės galimas ir žodinis susitarimas, visgi nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.103 straipsnio nuostata, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei sutarčiai. Šalių subrangos projektavimo sutartys (pagrindinės sutartys), kurių pagrindu kylančias reikalavimo teises aptartame rašte teigia ieškovei perleidusi atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, yra rašytinės formos. Vadinasi, ir reikalavimo perleidimo dvišalė sutartis turėjo būti sudaryta tik raštu. Kaip minėta, raštu išreikšta tik vienos šalies – generalinės rangovės UAB ,,Tiksli forma“ – valia.

150.       Dar daugiau, atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ ir UAB ,,Ekspa Pro“ 2013 m. spalio 2 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties 7.2 punkte buvo įtvirtina ir tokia sąlyga, kad nė viena šalis negali perleisti trečiajai šaliai iš sutarties kylančių teisių ir pareigų be raštiško kitos sutarties šalies sutikimo. Ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ iki ieškovės 2017 m. gruodžio 22 d. ieškinio gavimo dienos nei žodžiu, nei raštu apie atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ketinimą perleisti reikalavimo teisę nebuvo informuota, byloje nėra. Atsakovė UAB ,,Ekspa Pro“ laikosi nuoseklios pozicijos, kad ji ne tik jokia forma nebuvo informuota apie generalinės rangovės UAB ,,Tiksli forma“ ketinimus perleisti reikalavimo teises, kylančias iš 2013 m. spalio 2 d. sudarytos sutarties, bet ir sutikimo tam jokia forma nėra davusi.     

151.       Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo užsakovo–rangovo–subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, t. y. kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne į subrangovą. Todėl vien šiuo pagrindu (reikalavimo teisės neturėjimas) ieškovės reikalavimas atsakovėms UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“, į kurią reikalavimo teisę ieškovė teigia įgijusi to paties atsakovės (generalinės projektuotojos) UAB ,,Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. išduoto rašto pagrindu, turėjo būti atmestas ir sprendžiamas tik pačios generalinės projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės ieškovei (užsakovei) klausimas.

152.       Pripažinusi, kad ieškovė neturi teisės tiesiogiai subrangovėms reikšti reikalavimo dėl žalos, kuri kildinama iš generalinės rangovės ir subrangovių sudarytų sutarčių, atlyginimo teisėjų kolegija dėl ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinių skundų argumentų, kuriais kvestionuojama teismo sprendimo dalis atmesti ieškinį UAB ,,Sweco Lietuva“ atžvilgiu kitu pagrindu, nepasisako kaip jau neaktualių. Atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ atsakomybės klausimas šioje byloje neturėjo ir negalėjo būti sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė esmės teisingą sprendimą ir pagrįstai atsakovei UAB ,,Sweco Lietuva“ pareikštą ieškinį atmetė (CPK 328 straipsnis).

153.       Kitos subrangovės, atsakovės UAB ,,Ekspa Pro“, apeliacinis skundas patenkinamas ir teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti jai pareikšti reikalavimai, panaikinama, priimant šioje ginčo dalyje naują sprendimą, kuriuo atsakovei UAB ,,Ekspa Pro“ pareikštas ieškinys atmetamas (CPK 330 straipsnis). Dėl kitų jos apeliacinio skundo argumentų, kaip jau neaktualių, taip pat nepasisakoma. 

Dėl statinio generalinės projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės

 

154.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, nesutikdama su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos solidariai su kitais atsakovais priteistas žalos atlyginimas, teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų tyrimo bei vertinimo klaidos lėmė ir neteisingos teismo išvados padarymą, jog ji savo kaip generalinės projektuotojos pareigas įvykdė netinkamai, t. y. techninį projektą parengė neturėdama išsamių geologinių ir geotechninių tyrimų, neužtikrino, kad atvežto grunto sudėtis atitiktų techninio projekto reikalavimus.     

155.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento.

156.       Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 82 ir 98 punktai; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 28 punktas).

157.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“, kaip generalinė projektavimo darbų rangovė, pagal sutartį atsako užsakovei UAB ,,BM būstas“ ne tik už savo pačios, bet ir subrangovių UAB ,,Ekspa Pro“ bei UAB ,,Sweco Lietuva“ veiksmus, t. y. už projektinių pasiūlymų parengimą, visų projekto dalių, kaip numatyta statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“, parengimą ir kitus veiksmus (2013 m. balandžio 16 d. sutarties 1.5 punktas).

158.       Iš byloje esančios ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sudarytos sutarties turinio matyti, kad atsakovė taip pat įsipareigojo: užtikrinti, kad projekte būtų įgyvendinti Statybos įstatymo nustatyti esminiai statinio architektūros ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti statybos sklypo tvarkymo ar apsaugos reikalavimai; užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statybos saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesų; tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti darbus pagal sutartį, kad atlikti darbai atitiktų paslaugų priėmimo dieną galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų reikalavimus bei šios sutarties ir jos priedų sąlygas (sutarties 11.2–11.4 punktai). Be to, sutarties 1.6 punkte atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ patvirtino, kad ji susipažino su darbų užduotimi ir visais dokumentais, kurie turi įtakos ar gali turėti įtakos darbų atlikimui bei jų apimčiai, darbų atlikimo terminui ar darbų kainai.

159.        Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visų pirma suklydo nustatydamas atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ civilinės atsakomybės rūšį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybė yra mišri, t. y. jai taikytina ir sutartinė, ir deliktinė atsakomybė. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs pirmiau aptartų sutarties 1.5, 11.2–11.3 punktų netinkamą vykdymą, Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punkto, STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 5.3, 5.4.1, 7.1 punktų, STR 1.04.02:2011 ,,Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ 45, 46, 47, 60.9 punktų pažeidimus, t. y. rengiant statinio projektą nebuvo vadovaujamasi tam būtinais dokumentais, neatlikti geologiniai tyrimai, neparengti privalomi projektavimo dokumentai – inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitos, bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimus.

160.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, o tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas sutarties šalis pažeidė – įstatymo ar pačios sutarties, šalių atsakomybė bet kuriuo atveju laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 32 punktas).    

161.       Nagrinėjamu atveju teismo nustatyti imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimai yra neatsiejamai susiję su atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Pažymėtina, kad pačios sutarties 11.3 punkte yra nurodyta, kad atsakovė privalo užtikrinti, jog projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo teisingai identifikuoti teisės aktų pažeidimai, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka, nekartodama skundžiamo teismo sprendimo argumentų, buvo nulemti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kitaip tariant, jų priežastimi tapo su sutarties vykdymu susijusios aplinkybės. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ atsakomybės rūšis yra sutartinė ir nėra jokio pagrindo jos vertinti dar ir kaip generalinio delikto.    

162.       Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ teisinės atsakomybės ieškovei kontekste pažymėtina tai, kad tiek pačių bylos šalių pasitelktų specialistų, tiek ir teismo paskirtų ekspertų išvados iš esmės sutampa. Visi jie savo parengtose ataskaitose ir (ar) ekspertizės išvadose konstatavo ir pastato pamatų, ir jo grindų projektavimo klaidas.

163.       Teismo paskirta ekspertų komisija, susidedanti iš teismo ekspertų S. S., T. M. ir D. V., 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės akte Nr. 2020/04/15 (el. b. 47 t, b. l. 1–118), atsakydama į 1, 7, 11 klausimus (el. b. t. 47, b. l. 100–103), nurodė, kad spraustiniai monolitiniai pamatai ašyse A–F, 1 įrengti netinkamai, užfiksuotos jų vertikalios deformacijos, kurių techninės priežastys – spraustinių monolitinių polių kamienų išskydimas ir laikomosios galios sumažėjimas tiksotropiniuose – durpinguose sluoksniuose, spraustinio polio pado galimas neatrėmimas ir (ar) netinkamas atrėmimas į tvirtus gruntus ir laikomosios galios sumažėjimas. Ekspertų komisija, atsakydama į 1, 9, 12 klausimus (el. b. 47 t., b. l. 100, 102–103), nurodė, kad grindų betoninės plokštės yra nusėdusios, išplitusioje silpnų gruntų zonoje grindys turėjo būti projektuojamos ant polių, giluminiuose sluoksniuose galėjo vykti gruntų (durpių) konsolidacijos procesas, tai iš dalies taip pat galėjo daryti įtaką grindų defektų apimčiai.         

164.       Ekspertų komisija taip pat pasisakė ir dėl projektavimo darbų bei jų reikšmės nustatytiems defektams. Atsakydami į 5, 14, 41, 43 klausimus (el. b. 47 t., b. l. 101, 106, 111) ekspertai nurodė, kad pastato techninis ir darbo projektai nepilnai atitiko privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, antai techniniame projekte nebuvo nurodyta silpno (nestabilaus) grunto apimtys (gylis, plotis), grindų techninis projektas parengtas neturint projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, parinktas netinkamas grindų įrengimo būdas.

165.       Teismo ekspertas A. S., kuris atskirai nuo kitų teismo ekspertų 2019 m. spalio 22 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 19-08/01 ir 2020 m. kovo 20 d. jo papildymą (el. b. 45 t., b. l. 1–84; 46 t., b. l. 106), atsakydamas į tuos pačius, t. y. 1, 7, 9, 11, 12 klausimus, nurodė, kad eksploatuojant pastatą atsirado grindų ir polių pamatų defektai; grindų nuosėdis siekė 138 mm; didžiausias deformacijas patyrė poliniai pamatai ašyse A–E; nepašalinus durpių sluoksnio, dėl padidėjusios apkrovos jų sluoksnis buvo suspaustas; esminė grindų sėdimo priežastis – besivystanti durpių sluoksnio konsolidacija.

166.       Atsakymuose į užduotus 5, 14, 41 ir 43 klausimus teismo ekspertas A. S. nurodė, kad pastato techninis projektas neatitiko STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 8 priedo reikalavimo – techninio projekto konstrukcijų dalies sprendiniai parengtini vadovaujantis ne projektiniais, bet žvalgybiniais geologiniais tyrimais, techninio projekto rengimo metu turėjo būti nustatyta geologinių ir geotechninių tyrimų kategorija, apskaičiuoti papildomai užvežtino grunto kiekiai, statinio konstrukcijų dalies darbo projektas parengtas neatlikus inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, grindų projektas parengtas neįvertinus grunto sudėties, todėl buvo pasirinktas netinkamas grindų įrengimo būdas, techniniame projekte nebuvo nurodyta konkreti silpno (nestabilaus) grunto apimtis (plotis ir gylis).

167.       Ieškovės užsakymu 2017 m. gegužės 4 d. UAB ,,Geotechnikos grupė II“ eksperto LV. F. pateiktame pamatų ekspertizės akte (el. b. 1 t., b. l. 60–66) taip pat yra nurodyta, kad specialiais geodeziniais matavimais nustatyta, jog daugiausia nusėdo kolonos, esančios 1-1 ašies A–E tarpuašyje, yra nusėdę ir kolonų E/3 ir I/3 pamatai. Eksperto teigimu, prekybos pastatas suprojektuotas neturint išsamių geotechninių tyrimų, nenustačius silpnųjų gruntų išplitimo ribos ir neįvertinus tų gruntų išskirtinių savybių.

168.       Ieškovės ir pastato nuomininkės UAB ,,Hakonlitaužsakymu UAB ,,Ekspertika“ 2017 m. birželio 2 d. parengtame statinio dalies (konstrukcijų dalies) ekspertizės akte Nr. 17-05-/32 (el. b. 1 t., b. l. 27–39) nurodyta, kad statinio konstrukcijų sėdimas prasidėjo dar statybų metu ir tęsėsi jį naudojant. Pamatų deformacijos nustatytos ašyje 1, tarp ašių A–E, po kuriomis yra storas silpnų gruntų sluoksnis. Išsamių inžinerinių geologinių tyrimų neatlikimas rengiant statinio projektą lėmė statinio konstrukcijų deformacijas.

169.       Ieškovės užsakymu 2018 m. lapkričio 12 d. eksperto L. U. pateiktame ekspertinio tyrimo akte (el. b. 28 t., b. l. 123–155) nurodyta, kad polis Nr. 26 ašyse C-1 įrengtas nekokybiškai, dėl to jis nusėdo. Techninio ir darbo projekto rengimo metu nebuvo sprendinių pagrindimo dėl pamatų polių tipo ir darbų atlikimo technologijos.

170.       Taigi, aptartų rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti vienareikšmiškas išvadas, kad ginčo pastato pamatai ir grindys buvo įrengti netinkamai, su defektais, o šių defektų atsiradimo viena iš priežasčių netinkamai atlikti statinio techninio projekto ir darbo projekto parengimo darbai.

171.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ neįrodė aplinkybių, šalinančių jos, kaip generalinės projektuotojos, atsakomybę. Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentai, kad eksperto A. S. išvada neatitinka tokiam įrodymui keliamų reikalavimų vien tuo pagrindu, kad ji pateikta atskirai nuo ekspertų komisijos, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo nurodyta šiame sprendime (žr. sprendimo  132 punktą), CPK 216 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei byloje paskirti keli ekspertai, jie prieš duodami išvadą tarpusavyje pasitaria. Kai ekspertų nuomonė sutampa, visi ekspertai pasirašo bendrą išvadą. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, parašo savo išvadą atskirai.

172.       Nagrinėjamu atveju ekspertų komisijos 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės akte pasisakyta, kad ekspertas A. S. atsisakė bendradarbiauti ir nutarė rengti atskirą ekspertizės aktą. Pati atsakovė neneigia, kad dalis ekspertų komisijos ir eksperto A. S. išvadų nesutampa. Darytina išvada, kad ekspertas pagrįstai pasinaudojo CPK 216 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pateikti atskirą išvadą, o vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti jos kaip įrodinėjimo priemonės patikimumu ar objektyvumu, juolab tokioje situacijoje, kai CPK nėra nustatyta draudimo ekspertui pateikti atskirą nuo visos komisijos išvadą.

173.       Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 45 punktas). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas). 

174.       Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ne tik atsakovės kritikuojamose teismo ekspertų komisijos ir vieno iš jų narių atskiroje išvadose, bet ir kitų specialistų pateiktose išvadose buvo konstatuotas projektavimo darbų netinkamo atlikimo faktas, kuris prisidėjo prie pamatų ir grindų defektų atsiradimo.

175.       Ekspertų ir specialistų nustatyta, kad esminė statinio projekto rengimo klaida buvo ta, kad jis parengtas neatlikus inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, o tai turėjo įtakos tiek pamatų polių, tiek ir grindų deformacijai. Viena vertus, atsakovė apeliaciniame skunde teisingai pastebėjo, kad ekspertų komisijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (el. b. 47 t., b. l. 82–83) yra pasisakyta tuo aspektu, jog neįmanoma nustatyti koreliacijos tarp durpių sluoksnio (jo storio) ir grindų nuosėdžių (grindų horizontalaus nelygumo). Tarpinėje išvadoje yra nurodyta, kad giluminiuose sluoksniuose galėjo vykti gruntų (durpių) konsolidacijos procesas ir tai iš dalies galėjo daryti įtaką grindų defektų apimčiai (žr. 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės akto 2.5.6.1.1 punktą; el. b. 47 t., b. l. 83). Kita vertus, kaip minėta, teismas privalo tirti ir vertinti byloje esančių įrodymų visumą, o ekspertų komisijos išvada neturi didesnės, nei kiti byloje esantys ekspertų ir specialistų parengti dokumentai ar kiti bylos įrodymai, įrodomosios reikšmės.

176.       Nagrinėjamu atveju visi kiti specialių žinių turintys asmenys konstatavo faktą, kad pamatų ir grindų defektai, be kita ko, buvo susiję su po pastatu esančių durpių sluoksnio konsolidacija, o šių procesų neigiamų padarinių pastato konstrukcijai galėjo būti išvengta tik atlikus išsamius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, kurie yra privalomi rengiant projektą, ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, parinkus kitokius nei buvo parinkti pamatų ir grindų techninius sprendinius. Atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentai, kad ir pati ieškovė laikėsi pozicijos, jog geologinių tyrimų neatlikimas nėra susijęs su defektais, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Įrodymų, kad ieškovė turi tinkamą kvalifikaciją defektams ir jų atsiradimo priežastims nustatyti, į bylą nebuvo pateikta. Dėl to ir egzistavo poreikis pasitelkti asmenis, turinčius specialių žinių defektų priežasčiai nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė, teikiami asmenų, turinčių specialių žinių, tyrimų aktai, kiti įrodymai.    

177.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentais, kad durpių konsolidaciją iki defektų atsiradimo patvirtina toks faktas, jog prieš tai toje pačioje vietoje stovėjo kitas pastatas. Visų pirma, ginčo pastatas buvo statomas ne ant senojo pastato pamatų, o įrengiant naujus pamatus, antra, byloje nėra duomenų, kad iki ginčo statinio sukūrimo šiame žemės sklype stovėjo pastatas, kurį statant buvo pasirinkta tokia pati, kaip ir ginčo atveju, pamatų įrengimo technologija ar jis buvo tokio paties ploto, kas neabejotinai turi reikšmės pamatų apkrovai. Todėl vien aplinkybė, kad ginčo sklype galbūt stovėjęs pastatas buvo stabilus, pati savaime negali paneigti specialistų ir ekspertų konstatuotų naujam pastatui parinktų projektinių sprendimų neatitikimo statybos teisės aktų reikalavimams, jų ydingumo.

178.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ apeliaciniame skunde akcentuoja ir teismo ekspertų komisijos išvadų 2.5.7.2 punktą, kad grindų darbo projekto rengimo stadijoje statybos dalyvių netinkamai atliktų ir (ar) neatliktų veiksmų, susijusių su betoninių grindų deformacijomis ir techninių priežasčių (G1 ir G2, t. y. piltinio grunto suslūgimo, durpių konsolidacijos; žr. komisijos ekspertizės 2.5.6.2 punktą) atsiradimu, nenustatyta, o grindų deformacinių siūlių nesuprojektavimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su pastato defektais. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad teismo ekspertų komisijos išvados neturi būti vertinamos atsietai viena nuo kitos, būtina atsižvelgti į jų visumą. Ekspertų komisija savo atsakyme į užduotą 41 klausimą nurodė, kad techninio projekto rengėjos pasirinktas grindų įrengimo būdas turėjo būti grindys ant polių (el. b. 47 t., b. l. 111). Atsakyme į tą patį 41 klausimą ekspertas A. S. nurodė, kad, nepašalinus silpnų (nestabilių) gruntų, grindų projektinis sprendinys ,,grindys ant tampraus pagrindo“ nebuvo tinkamas, techninio projekto rengėjas turėjo pasirinkti gelžbetonio grindų konstrukcijos įrengimo būdą – perdangą ant polių. Taigi, net ir tuo atveju, jei ant tampraus pagrindo įrengtose grindyse būtų suprojektuotos deformacinės siūlės, tai nebūtų sumažinę defektų atsiradimo rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados nepaneigia ekspertų komisijos išvadų, kad geologinių tyrimų, rengiant projektą, neatlikimas ir lėmė faktinės situacijos neatitinkančių grindų įrengimo sprendinio parinkimą.

179.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove UAB ,,Tiksli forma“, kad jai, kaip statinio projektavimo darbus atlikusiam asmeniui, pareiga parengti spraustinių polių įrengimo technologinę kortelę nei pagal sutartį, nei pagal teisės aktus nekilo. Tačiau atsakovė nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime buvo konstatuota priešingai. Iš pirmosios instancijos teismo spendimo motyvų, išdėstytų 123, 126–127, 129 punktuose, matyti, kad teismas sprendė, jog pareiga parengti šį dokumentą teko pamatus įrengusiai rangovei – atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“ (pamatų įrengimo darbų subrangovei pagal su pastato darbų generaline rangove, atsakove BUAB „Lakaja“, 2014 m. gegužės 14 d. sudarytą sutartį).    

180.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių bei įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai jį rengė (pati generalinė projektuotoja ar jos pasitelktos subrangovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“) būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų – atlikus visus būtinus tyrimus parinktas tinkamiausias pamatų ir grindų įrengimo būdas. Kitaip tariant, byloje įrodytos sąlygos šios atsakovės sutartinei atsakomybei kilti – jos neteisėti veiksmai ir kaltė.

 

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą subrangovėms UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“

 

181.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys atsakovių UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“, atlikusių statybos projekto ekspertizę, atžvilgiu buvo atmestas teismui nustačius, kad ekspertizių atlikimo metu galiojusioje CK 6.697 straipsnio 3 dalies redakcijoje statinio projekto ekspertizės rangovių tiesioginė atsakomybė už atsiradusius defektus nebuvo numatyta, o statinio projekto ekspertizės rangovai atsako pagal CK 6.696 straipsnį tik dėl tų statinių projektų, kurių ekspertizė atlikta po šio įstatymo įsigaliojimo (po 2017 m. sausio 1 d.), apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas turėjo spręsti dėl projekto ekspertizę atlikusių atsakovių atsakomybės kitu pagrindu, t. y. taikyti CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą generalinio delikto doktriną. Ieškovės teigimu, to pirmosios instancijos teismui nepadarius, susiklostė teisiškai ydinga situacija, padėjusi statinio projekto ekspertizės rangovėms išvengti civilinės atsakomybės.

182.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau šiame savo sprendime aptartą CK 6.650 straipsnio 3–4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sutarčių teisėje galiojantį jų uždarumo principą (žr. sprendimo 137–140 punktus), sprendžia, kad ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginio reikalavimo taip pat ir statinio projekto ekspertizę atlikusioms subrangovėms, t. y. atsakovėms UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčui aktualiu laikotarpiu dar negaliojusios CK 6.697 straipsnio redakcijos taikymo klausimas iš esmės ir neturėjo būti sprendžiamas, o ieškinį šių atsakovių atžvilgiu  teismas turėjo atmesti kitu pagrindu.

183.       Teisę į savo, kaip užsakovės, galbūt pažeistų teisių gynimą ieškovė įgyvendino pareikšdama ieškinį generalinei projektuotojai UAB ,,Tiksli forma“. Kaip minėta, pagal ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sudarytą projektavimo darbų sutartį atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ įsipareigojo tiesiogiai ieškovei už sutarto dydžio atlyginimą, be kita ko, užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesų (11.3 punktas). Tai, kad siekdama įgyvendinti minėtas sutartines prievoles atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ pasitelkė kitus asmenis – atsakoves UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, pripažįsta visi byloje dalyvaujantys asmenys, ginčo dėl to nėra.

184.       Aplinkybė, kad atsakovės UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ veikė kaip atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ pasitelktos subrangovės, patvirtina tiek 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytos sutarties Nr. 237(13) (el. b. 12 t., b. l. 126130), tiek atsakovių pateiktų 2014 m. sausio 8 d. projekto bendrosios dalies ekspertizės akto (el. b. 12 t., b. l. 119–131), 2014 m. gegužės 23 d. projekto dalinės ekspertizės akto (el. b. 12 t., b. l. 131), 2015 m. gegužės 5 d. darbo projekto santvarų papildomo atrėmimo dalinės ekspertizės, 2014 m. rugpjūčio 5 d. darbo projekto denginio konstrukcijų dalinės ekspertizės, 2014 m. liepos 28 d. darbo projekto dalies, kurioje suprojektuoti poliai, ekspertizės akto (el. b. 9 t., b. l. 9, 105–109) turinys.

185.       Šiame teisėjų kolegijos sprendime buvo aptartas atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas Nr. S-17/217 (žr. sprendimo 148 punktą), kuriame ji nurodė perleidžianti ieškovei UAB ,,BM būstas“ reikalavimo teises, kylančias, be kita ko, ir iš jos su UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ sudarytų sutarčių, vykdant 2013 m. balandžio 16 d. sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF. Taigi, teisėjų kolegija jau yra įvertinusi 2017 m. gruodžio 14 d. rašto teisinę galią ir konstatavusi, kad jis neatitinka reikalavimo perleidimo sutarčiai keliamų turinio bei formos reikalavimų ir todėl negali sukelti šios rūšies sutarčių teisinių padarinių, t. y. UAB ,,Tiksli forma“ nėra perleidusi, o UAB ,,MB būstas“ nėra perėmusi teisės reikšti atsakovėms UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ reikalavimus pagal statybos projekto ekspertizės sutartį. Vadinasi, vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta taisykle, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą, vien šiuo pagrindu ieškinys atsakovių UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ galėjo būti atmestas net ir nevertinant su CK 6.697 straipsnio 3 dalies pakeitimo įsigaliojimu susijusių aspektų. 

186.       Visgi pažymėtina, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė teisinio santykio atsiradimo metu dar negaliojusios teisės normos. Be to, nustačius, kad veiksmų neteisėtumas siejamas su netinkamu sudarytos sutarties vykdymu, galėtų kilti nebent šių atsakovių sutartinė atsakomybė sutarties kontrahentei – atsakovei UAB ,,Tiksli forma“, o ne deliktinė – ieškovei. Todėl ir generalinio delikto doktrina, kuria remiasi ieškovė, šiuo konkrečiu atveju neaktuali. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovių UAB ,,SPKT“ ir UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atsakomybės klausimą išsprendė iš esmės teisingai ir pagrįstai joms pareikštus reikalavimus atmetė.    

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą subrangovei UAB ,,Vilniaus rentinys“

 

187.       Kadangi teismo sprendimo dalies, kuria žalos atlyginimas priteistas iš generalinės statybos rangovės BUAB ,,Lakaja“, teisėtumas ir pagrįstumas apeliaciniais skundais nekvestionuojamas, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pamatų statybos darbus atlikusios atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsakomybės ieškovei. Darbų subrangovė  UAB ,,Vilniaus rentinys“ pagal su atsakove BUAB ,,Lakaja“ 2014 m. gegužės 14 d. sudarytą subrangos sutartį Nr. 140048 (el. b. 14 t., b. l. 31–32) įsipareigojo atlikti šiuos darbus: (1) parengti gręžtinių ir spraustinių polių, galvenų ir monolitinių rostverkų bei atraminių sienučių darbo projektą, jį suderinti su generaliniu projektuotoju, atlikti jo ekspertizę; (2) įrengti spraustinius ir gręžtinius polius, be grunto išvežimo ir tvarkymo darbų, pagal jos pačios parengtą darbo projektą; (3) įrengti galvenus, įstatant inkarinius varžtus, pagal jos pačios parengtą darbo projektą.  

188.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. M., iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriais ji grindė savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekdama kitokio, nei atliko pirmosios instancijos teismas, įrodymų, susijusių su defektų atsiradimo priežastimis, įvertinimo.

189.       Pažymėtina, kad norėdama paneigti ekspertų komisijos, teismo eksperto A. S. ir specialisto L. U. išvadas, kad įrengti poliniai pamatai deformavosi, nes jų betonavimo metu nebuvo užtikrinta, jog pilamas betonas pasiskirstys tolygiai, nebuvo tinkamai įvertintas polių atsakas į gruntą, nesilaikyta jų įrengimo eiliškumo (žr. ekspertų komisijos atsakymus į 3, 8, 14, 16–18 klausimus; eksperto A. S. atsakymus į 16–18 klausimus; specialisto L. U. atsakymus į 1–3 klausimus), atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ privalėjo pateikti kitas, nei nustatė šie specialių žinių turintys asmenys, defektų atsiradimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovė kitokią savo poziciją grindžia vien deklaratyviais pasvarstymais bei vertinimais, kas, jos subjektyvia nuomone, galėjo lemti pamatų defektų atsiradimą. Vien atsakovės teiginiai yra aiškiai nepakankami pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms paneigti.

190.       Kitokios išvados dėl pamatų defektų buvimo ar dėl jų atsiradimo priežasčių, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja ir atsakovės įvardyti rašytiniai įrodymai – Ergo Insurance SE užsakymu 2017 m. balandžio 21 d. atliktų UAB ,,Tyrimai ir projektai“ bei 2017 m. kovo 10 d. atliktų UAB ,,Delfa“ ir UAB ,,Tyrimai ir projektai“ tyrimų išvados (el. b. 21 t., b. l. 126–132, 136–139). Kaip matyti, šių tyrimų išvadose nurodyta, kad vertikalios rostverkų deformacijos nesiekia reikšmių, kurioms esant konstatuotina avarinė jų būklė, o sutvirtinus pamatus ašyse B1, C1, D1 pagal UAB ,,Vilniaus rentinys“ parengtą pamatų stabilizavimo darbo projektą bus užkirstas kelias nustatytų deformacinių požymių didėjimui. Vadinasi, jau 2017 m. kovo mėn. buvo pastebėti pamatų defektai, o aplinkybė, kad defektų mastas tuo metu nesudarė pagrindo pastato būklę įvertinti kaip avarinę, nereiškia, jog defektų iš viso nebuvo.

191.       Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentai, kad pastato pamatų deformacijas lėmė netinkamas grindų įrengimas, ne tik nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, bet ir akivaizdžiai nelogiški. Pamatais bendrąja prasme laikoma pastato požeminė konstrukcija, kurios pagrindinė funkcija – perimti visas pastato apkrovas ir perduoti jas pastato pagrindui. Pamatų projektuotojas ir statytojas turėjo  užtikrinti, kad pakitusios apkrovos per pamatus būtų tolygiai paskirstytos ir nepadarytų žalos pastatui. Kitaip tariant, pamatai turėjo būti įrengti taip, kad jokie grindų dangos pokyčiai ar bet kokie apkrovų pokyčiai neturėtų įtakos jų stabilumui, t. y. nesukeltų jų deformacijos. Taigi, net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta (o šiuo atveju tokių įrodymų nėra), kad pirmiausia nusėdo pastato grindys, tik vėliau atsirado pamatų pokyčiai, ši aplinkybė pati savaime nepateisintų atsiradusios pamatų deformacijos.

192.       Nagrinėjamų apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad kaip vieną iš techninių pamatų deformacijos priežasčių ekspertai nurodė – spraustinio polio pado galimą neatrėmimą ir (ar) netinkamą atrėmimą į tvirtus gruntus ir laikomosios galios sumažėjimą, o spraustinių polių žurnale atsakas aprašytas netinkamai (žr. ekspertų komisijos atsakymą į 11 klausimą; eksperto A. S. atsakymą į 17 klausimą). Taigi, byloje nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektavimo ir pamatų įrengimo klaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su pamatų defektais. Juo labiau kad ir ekspertų komisija atsakymuose į 14 ir 33 klausimus yra nurodžiusi, jog polinių pamatų defektai (vertikalios deformacijos) atsirado tik dėl spraustinių monolitinių polių pamatų įrengimo darbų technologijos pažeidimų; jei pamatai būtų buvę suprojektuoti ir įrengti be defektų, betoninių grindų ant grunto apkrovų poveikis polinio pamato laikomajai galiai įtakos nebūtų turėjęs.

193.       Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“ savo abejones dėl specialisto L. U. 2018 m. lapkričio 12 d. atlikto tyrimo ir jame konstatuotų tokių faktinių aplinkybių, kad polis Nr. 26 ašyse C-1 įrengtas nekokybiškai, nebuvo užtikrinta, jog į pamatą pilamas betonas pasiskirstytų tolygiai, nesusisluoksniuotų ir sukietėjęs taptų vienalyte mase, į jį nepatektų gruntinio vandens, grindžia tokiais argumentais, kad specialistas L. U. asmeniškai nedalyvavo atliekant polio gręžimo darbus, jo vidus galėjo byrėti dėl netinkamai parinktos gręžimo technologijos (grąžto storio), o vanduo į polį pateko dėl gręžimo metu grąžtui atvėsinti naudoto vandens.

194.       Atmesdama kaip nepagrįstus ir tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių šių jos teiginių bei vertinimų teisingumą, į bylą nėra pateikusi. Būtent atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“ teko pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl užsakovės ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (CPK 178 straipsnis). Atsakovės pasvarstymai, kad polio betonas galėjo subyrėti ar vanduo jame atsirasti dėl netinkamai pasirinktos gręžimo technologijos, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde ir nenurodė, koks kitas tyrimo metodas turėjo ir galėjo būti pasirinktas, kiek vidutiniškai vandens išnaudojama aušinant grąžtą ir pan.

195.       Byloje esantys duomenys patvirtina, o šalys neginčija, kad po pastatytu pastatu esančios geologinės sąlygos yra sudėtingos dėl esančių piltinio grunto, durpių ir sapropelio (dumblingų nuosėdų) sluoksnio. Tai, kad vandens lygio grunte kitimas yra galimas ir į jį buvo būtina atsižvelgti, nurodė ir atsakovės UAB ,,Sweco Lietuva“ užsakymu UAB ,,Statybos procesų valdymas“ 2018 m. vasario 22 d. ekspertinį tyrimą atlikę specialių žinių turintys specialistai, kurie, be kita ko, pažymėjo, kad gruntinio vandens lygio pažemėjimo tikimybė įmanoma, kai šalia statomi kiti statiniai, pvz. (duomenys neskelbtini), įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę buvo pumpuojamas vanduo iš pamatų duobės, o tai galėjo lemti gruntinio vandens lygio sumažėjimą (el. b. 12 t., b. l. 82).

196.       Nepaneigta ir tokia specialisto L. U. padaryta išvada, kad į vieną iš pamatų polių galėjo patekti gruntinis vanduo ir taip prisidėti prie jo irimo proceso. Atsakovė UAB ,,Vilniaus rentinys“, būdama atidžia ir rūpestinga bylos proceso dalyve, turėjo laiku rinkti ir teikti į bylą įrodymus, galinčius patvirtinti jos veikimo ginčo statybų procese tinkamumą ar paneigiančius jos kaltę dėl atsiradusių defektų (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tačiau tik priartėjus prie bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos ji iškėlė klausimą dėl duomenų, susijusių su matavimo prietaisų veikimu, išreikalavimo. Dar daugiau, teismui pasiūlius tinkamai suformuluoti šį prašymą, atsakovės atstovas atsisakė tai padaryti, o priėmus atsakovei nepalankų teismo sprendimą, analogiškus klausimus ėmė kelti apeliaciniame skunde, suformulavusi ne tik prašymą dėl atitinkamų duomenų išreikalavimo, bet ir dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

197.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodyta atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. M., pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su pamatų įrengimu, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingų išvadų, susijusių su pamatų defektais bei jų priežastimis, padarymo atmetami kaip nepagrįsti.

198.       Visgi teisėjų kolegija sutinka su atsakove UAB ,,Vilniaus rentinys“ tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas CK 6.650 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovė, kaip užsakovė, pati nebuvusi 2014 m. gegužės 14 d. subrangos sutarties šalimi, turi teisę jai, kaip subrangovei, reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos, susijusios su  subrangos sutarties netinkamu įvykdymu, atlyginimo.

199.       Kaip jau teisėjų kolegijos buvo nurodyta pirmiau, teismų praktikoje tiesioginiam reikalavimui pareikšti yra pripažįstamas reikalavimo perleidimo sutarties ar trišalio susitarimo sudarymo atvejis, aiškiai išreiškiant dėl to šalių valią. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išimties taikymas sietinas su tokia faktine aplinkybe, kad generalinei rangovei BUAB ,,Lakaja“ yra iškelta bankroto byla, todėl, jai tapus faktiškai nemokiai ir nevykdant veiklos, ieškovė negalėtų pasinaudoti CK 6.665 straipsnyje numatytomis savo teisių gynybos priemonėmis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, reikalavimas, kad pirmiausia generalinė rangovė BUAB ,,Lakaja“ atlygintų užsakovei nuostolius ir tik po to reikštų regresinį ieškinį subrangovei UAB ,,Vilniaus rentinys“, neatitiktų nei sutarčių vykdymo principų (CK 6.200, 6.691 straipsniai), nei bendrųjų civilinės teisės principų. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.

200.       Viena vertus, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė atsakovei BUAB ,,Lakaja“ bankroto bylą, 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pripažino ją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB ,,Lakaja“ nemokumo administratorės prašymu bendrovės likvidavimo procedūros buvo ne kartą pratęstos, paskutinį kartą – teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi likvidavimo procedūrų terminas pratęstas iki 2022 m. spalio 1 d. dėl dar nerealizuoto ar utilizuoto viso BUAB „Lakaja“ nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat nebaigtos nagrinėti šios civilinės bylos, kurioje BUAB „Lakaja“ pareikšti reikalavimai (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-10-425/2022; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

201.       Kita vertus, vien bankroto bylos iškėlimo faktas ar tai, kad viena iš tokios bylos galimų baigčių yra sprendimo likviduoti įmonę ir išregistruoti Juridinių asmenų registro priėmimas, patys savaime nesudaro pagrindo nei apeiti įstatymo leidėjo valia nustatytas taisykles dėl reikalavimo pareiškimo tvarkos tokiuose teisiniuose santykiuose, kaip ranga ir subranga, nei paneigti sutarties uždarumo principo.

202.       Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas buvo reglamentuoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) septintame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį (dėl įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau  JANĮ) ir ĮBĮ nuostatų konkurencijos įmonės likvidavimo procese, kai bankroto byla pradėta taikant ĮBĮ, pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1167-881/2021, 22-27 punktuose) teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Įmonei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją, ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga), įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

203.       Taigi, įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos.

204.       Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį (pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-598-467/2022, 16 punktą, kai bankroto byla iškelta ir kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas galiojant ĮBĮ, tokių klausimų išsprendimui, atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintą išimtį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, taip pat taikytinos ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatos) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kadangi šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas dėl generalinės statybos darbų rangovės BUAB ,,Lakaja“ pabaigos nėra priimtas, vadinasi, ir reikalavimai tokiai įmonei iš esmės galėtų būti reiškiami, o jos kreditorių sąrašas, įtraukiant naujus kreditorius, galėtų būti tikslinamas. Todėl negalima ir išvada, kad šiuo atveju nėra galimybės užtikrinti ieškovės teisių gynimo būdo, juo labiau situacijoje, kai ir pati ieškovė yra pareiškusi ieškinio reikalavimus generalinei darbų rangovei BUAB ,,Lakaja“.

205.       Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015 negalėjimu apginti užsakovės teisių pripažintas atvejis, kuomet generalinė rangovė reorganizavimo būdu buvo prijungta prie kito juridinio asmens, t. y. pasibaigus juridiniam asmeniui (CK 2.95 straipsnio 2 dalis). Teismas visada sprendžia konkrečių šalių konkretų ginčą. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Aukštesnės instancijos teismo konkrečioje byloje suformuluoti išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas aukštesnės instancijos teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Generalinė rangovė BUAB ,,Lakaja“ dar nėra išregistruotas juridinis asmuo, todėl aptartoje kasacinio teismo nutartyje kitokių, nei nagrinėjamos bylos, faktin aplinkybių kontekste pateikti išaiškinimai nėra aktualūs. Tik priėmus teismo sprendimą dėl įmonės likvidavimo ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro būtų atsiradusios prielaidos galbūt kitaip vertinti minėtų kasacinio teismo išaiškinimų aktualumą nagrinėjamam ginčui išspręsti. Priimant skundžiamą teismo sprendimą tokių sąlygų dar nebuvo.

206.       Taigi, nors generalinė rangovė BUAB ,,Lakaja“ veiklos nevykdo dėl jai iškeltos bankroto bylos, tačiau ji nėra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, tebėra vykdomos jos bankroto procedūros, kitaip tariant, ji nėra praradusi teisinio subjektiškumo. Todėl vien tai, kad generalinei rangovei yra iškelta bankroto byla, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti išimtį dėl CK 6.650 straipsnio 4 dalies taikymo. Pažymėtina, kad duomenų apie trišalį ieškovės ir atsakovių – generalinės rangovės BUAB ,,Lakaja“ ir subrangovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ susitarimą dėl teisių perleidimo byloje nėra, nėra ir įrodymų, jog užsakovė su generaline rangove būtų sudariusios reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove UAB ,,Vilniaus rentinys“, kad reikalavimas šioje byloje jai pareikštas nepagrįstai ir dėl to turėjo būti atmestas.

207.       Atitinkamai, atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys jos atžvilgiu buvo patenkintas, panaikinama, priimant naują sprendimą – ieškinį atsakovei UAB ,,Vilniaus rentinys“ atmesti (CPK 330 straipsnis).

 

Dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. M. atsakomybės       

 

208.       Atsakovas V. M. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimu prisidėjo prie atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo, pažymėdamas, kad pastato defektus lėmė projektavimo klaida, netinkamai įvertintas silpnas gruntas. Kadangi dėl atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pamatų defektų susidarymo mechanizmu ir priežastimis, jau buvo pasisakyta ankstesnėje šio sprendimo dalyje, teisėjų kolegija tų pačių argumentų nekartoja ir toliau pasisako tik dėl atsakovo V. M., kaip pastato pamatų ir grindų statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens, pareigų vykdymo.

209.       Tais atvejais, kai statinio statybos techninė priežiūra atliekama sutarties pagrindu, jai taikomos CK normos, reglamentuojančios paslaugų sutartis. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą. Pažymėtina, kad paslaugų sutarties šalys gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato – tokia galimybė matyti iš CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostatų.

210.       Įsipareigojimas ar neįsipareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą atitinkamai lemia prievolės šalies atsakomybės (plačiąja prasme), susijusios su prievolės vykdymu, atsiradimą arba neatsiradimą: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tai atsakomybė taikoma būtent už rezultato nepasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-22-403/2020, 30–31 punktai).

211.       Nagrinėjamu atveju atsakovas V. M. pagal 2014 m. balandžio 1 d. su ieškove UAB ,,BM būstas“ sudarytą statinio statybos techninės priežiūros sutartį (el. b. 18 t., b. l. 23–27) įsipareigojo vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą ginčo objekte kaip tai numatyta Statybos įstatymo 16 straipsnyje, STR 1.09.5:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“ (1.1, 2.1 punktai).

212.       Atsakovas V. M., sutartimi, be kita ko, įsipareigojo: (1) tikrinti per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku būtų atliekami matavimai ir bandymai; (2) sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreiptis į statytoją (užsakovę), o jai pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo; (3) kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; (4) tikrinti ir priimti (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui, ir pasirašyti atitinkamus aktus; (5) tikrinti, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškus ir, jei reikia, organizuoti jų kiekių nustatymą pamatuojant, reikalauti, kad statybos specialiųjų darbų aktus pasirašytų specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovai (sutarties 2.2.6, 2.2.7, 2.2.11, 2.2.13, 2.2.18 punktai).

213.       Ieškovės ir atsakovo V. M. sudarytoje sutartyje įvardyto STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.9, 33.14, 33.15 ir 33.22 punktuose yra išdėstytos iš esmės tapačios statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos, kurios buvo aptartose ir pačioje sutartyje. 

214.       Taigi, atsakovas V. M. sutartimi buvo įsipareigojęs ieškovei pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti apie buvusius statinio statybos techninės priežiūros vykdymo neatitikimus sutarties ir teisės aktų nuostatoms.

215.        Tiek teismo ekspertų komisijos išvadose, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tiek ir teismo eksperto A. S. atskirai pateiktoje išvadoje yra konstatuotos tapačios faktinės aplinkybės, kad atsiradusius pamatų bei grindų defektus lėmė ir tokia aplinkybė, kaip netinkamos kokybės piltinio grunto panaudojimas, jo nesutankinimas iki techniniuose reikalavimuose nurodytų normų, o įrengiant pamatus ir grindis nebuvo tikrinama, ar laikomasi jų įrengimo technologijų (žr. ekspertų atsakymus į 14, 19, 46, 47, 52 klausimus). Ieškovė sutartimi atsakovui V. M., kaip specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui, ir buvo pavedusi atitinkamų statinio statybų etapų priežiūrą, kurią jis, kaip profesionalas, atliko nepakankamai atidžiai ir savo netinkamu veikimu prisidėjo prie vėliau atsiradusių padarinių (defektų atsiradimo) ir dėl to ieškovės patirtų nuostolių.

216.       Teisėjų kolegija nesutinka su UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. M., argumentais, kad pati ieškovė, kuri užvežė netinkamos kokybės piltinį gruntą, yra atsakinga už atsiradusius defektus. Visi teismo ekspertai savo išvadose pažymėjo, kad bendras suvežto piltinio grunto kiekis yra 9 144,76 kub. m, o pagal statybos darbų žurnalą Nr. 3 rangovė BUAB ,,Lakaja“ užvežė 1 990 kub. m grunto, statybos darbų žurnaluose neužfiksuoto piltinio grunto kiekis – 7 154,76 kub. ir šio grunto sudėtis neatitinka techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimų piltiniam gruntui (žr. atsakymą į 49 klausimą). Tačiau duomenų, kad netinkamos kokybės grunto užvežimą organizavo būtent ieškovė, nagrinėjamoje byloje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas V. M., veikdamas kaip atidus ir rūpestingas savo srities profesionalas, turėjo pareigą kontroliuoti ir šį procesą, jo užfiksavimą statybos dokumentuose, taip pat atlikti visus su tinkamo statybų proceso organizavimu susijusius matavimus, o gavus jų neigiamus rezultatus, stabdyti statybas.

217.       Aptarti ekspertų nustatyti pažeidimai neabejotinai yra ir atsakovo netinkamo sutarties vykdymo padarinys, taigi atsakovo V. M. neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinosios sąlygos jo sutartinei atsakomybei kilti, yra įrodyti.

 

Dėl atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ atsakomybės

 

218.       Atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“, kurios skirtingu laiku teikė pastato techninės priežiūros paslaugas, nesutikdamos su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jų solidariai su statybos proceso dalyviais priteistas žalos atlyginimas, visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo sutarties uždarumo ir sutartinės atsakomybės prioriteto prieš deliktinę atsakomybę principus, o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto jų atžvilgiu sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais.      

219.       Tai, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenimis, jau buvo nurodyta šio sprendimo 140 punkte. Tuo tarpu CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis.

220.       Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų ieškovės bei atsakovių UAB ,,Mano būstas priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Pastato inžinerinių sistemų priežiūros sutartis atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ buvo sudariusios su pastato subnuomininke UAB ,,Rimi Lietuva“ (kuriai patalpas, atitinkamai, buvo išnuomojusi buvusi šios bylos proceso dalyvė ir viso pastato nuomininkė pagal su ieškove UAB „BM būstas“ sudarytą 2013 m. rugpjūčio 5 d. sutartį UAB „Hakonlita), t. y. 2015 m. vasario 27 d. buvo sudaryta atsakovės UAB ,,Mano būstas priežiūra“ (el. b. 9 t., b. l. 157–171), o 2016 m. balandžio 14 d. atsakovės UAB ,,Inservis“ (el. b. 8 t., b. l. 29–40) sutartis su subnuomininke UAB ,,Rimi Lietuva“. Ieškovė nebuvo šių sutarčių šalimi, todėl ir reikšti reikalavimo dėl sutartinės atsakomybės pagal šias sutartis taikymo minėtoms atsakovėms ji negali.

221.       Visgi, kitaip nei tvirtina atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė ir sutarčių, kurių šalimi pati ieškovė nebuvo, sąlygas, tačiau kaip pagrindą šių atsakovių atsakomybei kilti nurodė ne kiekvienos jų sudarytos sutarties sąlygų pažeidimą, o bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai kitų asmenų atžvilgiu pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas sąlygų atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ deliktinei civilinei atsakomybei kilti visetą, suklydo. Tokių sąlygų pastato inžinerinių sistemų prižiūrėtojų deliktinei atsakomybei kilti ieškovė neįrodė. 

222.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau buvo sprendžiami klausimai dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo atveju. Šio teismo nutartyje, 2021 m. kovo 24 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, buvo apibendrinta ankstesnė kasacinio teismo praktika ir padaryta išvada, kad joje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias sutarties nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga.

223.       Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

224.       Atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tokius ankstesnius savo išaiškinimus, kasacinis teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio. Pažymėjo, kad toks sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų atribojimas, prioritetą suteikiant sutartinės atsakomybės taikymui, itin svarbus ir reikšmingas tampa tais atvejais, kai sutarčiai įvykdyti pasitelkiami tretieji asmenys (CK 6.257 straipsnis). Tokiu atveju deliktinės atsakomybės taikymas pasitelktam trečiajam asmeniui reikštų įstatymo ir sutarčių apibrėžto rizikos paskirstymo tarp sutartinių santykių dalyvių, tuo pačiu ir sutarties uždarumo principo paneigimą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 35-37 punktai).

225.       Vadinasi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar nėra deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės konkurencijos, pareiškus reikalavimus ne statybos proceso dalyviams, bet jau pastatyto pastato administravimo paslaugas pagal kitas civilines sutartis teikusiems asmenims, itin svarbus tampa ieškovės pasirinktas faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas (faktinės žalos padarymo aplinkybės), nepriklausomai nuo to, kaip ji pati jas kvalifikuoja – kaip sutartinės atsakomybės taikymą, ar kaip deliktą už bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimą vykdant sutartis.      

226.       Kaip yra nustatyta byloje, pastato pamatų ir grindų defektų atsiradimą lėmė (tapo jų priežastimi) netinkamai atlikti projektavimo, statybos ir jos priežiūros darbai. Atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ statybos procese nedalyvavo, jos teikė jau pastatyto ir pagal paskirtį subnuomininkės eksploatuojamo prekybos paskirties pastato techninės priežiūros paslaugas subnuomininkei. Jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės yra solidariai atsakingos su statybų proceso, prie kurio jos jokiu veikimu ar nepagrįstu neveikimu neprisidėjo, yra nepagrįstos. Atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ veiksmai nėra niekaip susiję nei su pastato projekto rengimu, nei su pamatų ir grindų įrengimo technologinių sprendinių parinkimu, darbų atlikimu ar jų kontroliavimu.

227.       Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ galėtų būti laikomos atsakingomis už žalą, kuri būtų tiesiogiai susijusi su jų sutartinių prievolių, be kita ko, ir su bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimu, tačiau tokius reikalavimus, remiantis sutarties uždarumo principu, joms galėtų reikšti tik sutarties kontrahentė UAB „Rimi Lietuva“.

228.       Kita vertus, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma neleidžia sutikti su ieškovės pozicija, kad šios atsakovės pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą. Ieškovė 2015 m. lapkričio 2 d. perdavė UAB ,,Hakonlita“ ginčo pastatą pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą negyvenamų patalpų nuomos sutartį (el. b. 15 t., b. l. 27–67,73–74). Pastato eksploatavimas dėl įtartinų sienų konstrukcijų ir grindų deformacijų 2017 m. balandžio 5 d. buvo sustabdytas. Atsakovės UAB ,,Inservis“ 2017 m. balandžio 6 d. defektų akte nurodyta, kad grindų deformacijos siekė apie 15 cm, pertvarose dėl grindų sėdimo buvo atsiradę įstrižiniai trūkiai (el. b. 8 t., b. l. 14). Nors atsakovė UAB ,,Inservis“ įrodinėjo, kad pirmasis pastato trūkumų užfiksavimo momentas yra 2017 m. balandžio 5 d., iš byloje esančios UAB ,,GeoFirma“ 2016 m. liepos mėn. ataskaitos matyti (2020 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priedas Nr. 24), kad jos gavimo poreikis buvo motyvuojamas pietvakarinėje pastato dalyje atsiradusiomis grindų deformacijomis, sienų įtrūkiais. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad tam, jog būtų nustatytas nuosėdžių intensyvumas bei jų dinamika, būtina statinio pietvakarinėje dalyje įrengti grindų stebėjimo markes ir vykdyti matavimus bent 4–6 mėn., stebėjimų metu nustačius nuosėdžių vystymosi tendencijas, bus galima įvertinti jų įtaką pastato eksploatacijai ir numatyti grindų sutvarkymo priemones. Faktą, kad jau 2016 metų gegužės mėn. buvo pastebėti sienų defektai (įtrūkimai), patvirtina UAB ,,Rimi Lietuva“ ir UAB ,,Čili pica“ elektroninis susirašinėjimas (el. b. 15 t., b. l. 75–76) bei 2016 m. gegužės 31 d. defektinis aktas Nr. 12-084 (el. b. 8 t., b. l. 26–28).

229.       Iš UAB ,,Delfa“ 2017 m. kovo 10 d. tyrimo akto Nr. 16-162 (el. b. 21 t., b. l. 136–139) matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. ji atliko kontrolinius matavimus, kurių metu nustatė, jog esamos grindų ir pertvarų deformacijos kito nežymiai, taip pat nurodė, kad pertvarų deformacijų panaikinimui reikia atlikti einamojo remonto darbus. Taigi, atitinkamos srities specialistai konstatavo, kad deformacijos yra nežymios, bei nenurodė, jog yra tikimybė, kad grindys gali dar labiau nusėsti ar kad to priežastimi gali būti netinkamai parinkti projektiniai sprendiniai, statybos procesų klaidos. Tokiu atveju nebūtų protinga ir sąžininga teigti, kad vien pastato ir jo inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas teikusioms atsakovėms turėjo kilti didesnių, nei atitinkamų žinių turintiems asmenims, abejonių dėl pastato tikrosios būklės, specialistų atliktų matavimų patikimumo ar jų pateiktų prognozių.

230.       Kaip teisingai nurodė atsakovės savo apeliaciniuose skunduose, jų pareigos buvo susijusios su vizualiai matomų pastato defektų identifikavimu ir jų ištaisymu, bet ne statybos proceso metu atlikto projektavimo, statybos darbų ir jų priežiūros vertinimu. Šiuo atveju ieškovė ne tik reikalauja iš šių atsakovių neprotingo, perdėto rūpestingumo, bet ir nepagrįstai siekia joms perkelti kitų asmenų atsakomybę už projektavimo ir rangos darbų klaidas. Be to, sutiktina ir su tokiais šių atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad ieškovė net neįrodinėjo, kaip jų veiksmai ar neveikimas priežastiniu ryšiu susiję su žala (nuostoliais), ir neteikė įrodymų, kad jų veikimas ar netinkamas veikimas galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui.

231.       Todėl, priešingai nei siekė įrodyti ieškovė bei nusprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neįžvelgia atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir UAB ,,Inservis“ bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo ar jų prisidėjimo (neveikimu) prie vėliau atsiradusių didesnių pastato defektų ir žalos ieškovei padarymo. Atsakovių skundžiama teismo sprendimo dalis panaikinama ir šioje ginčo dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys šių atsakovių atžvilgiu atmetamas (CPK 330 straipsnis).      

 

Dėl atsakovų daugeto atsakomybės rūšies ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

 

232.       Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir apeliacinių skundų argumentus dėl atsakovams netaikytinos solidariosios atsakomybės formos. Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią sukėlė savo veiksmais.

233.       Deliktinės atsakomybės atveju išimtys nustatytos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kuriose įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos tokių prezumpcijų neįtvirtina.

234.       Teisėjų kolegijos jau buvo nurodyta, kad ieškovė, kaip statybos darbų užsakovė, galėjo reikšti tiesioginį reikalavimą tik generalinei projektuotojai UAB ,,Tiksli forma“, generalinei statybos rangovei BUAB ,,Lakaja“ ir statinio statybos techniniam prižiūrėtojui V. M. kaip  sutarčių kontrahentams pagal tris atskiras projektavimo darbų, rangos darbų ir statinio statybos techninės priežiūros sutartis. Nors ieškovė, pareiškusi reikalavimą ir statybų procese dalyvavusiems, ir jame nedalyvavusiems asmenims, teigė, kad visiems jiems taikytina mišri (sutartinė ir deliktinė) atsakomybė už žalos jai padarymą bendrais kelių asmenų veiksmais, tokie ieškovės argumentai prieštarauja teisei ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.

235.       Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

236.       Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ netinkamai vykdė projektuotojos pareigas, numatytas jos su ieškove sudarytoje projektavimo darbų sutartyje; atsakovė BUAB ,,Lakaja“ netinkamai vykdė statybos rangovės pareigas, numatytas jos su ieškove sudarytoje rangos darbų sutartyje; atsakovas V. M. netinkamai vykdė statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, numatytas jo su ieškove sudarytoje statinio statybos techninės priežiūros sutartyje. Akivaizdu, kad ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su šių atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, todėl byloje turėjo būti sprendžiamas sutartinės, o ne deliktinės ir (ar) mišrios civilinės atsakomybės klausimas. Dėl šios priežasties nagrinėjamam ginčui nėra aktualios CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos solidariosios skolininkų pareigos, esant deliktui, prezumpcijos.

237.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja CK 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai prievolę pripažinti solidaria dėl prievolės dalyko nedalumo.

238.       Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje sutarčių sudarymo metu, nurodyta, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad rangovas, projektuotojas  ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji projektuotojo, rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė nebuvo (ir nėra) įtvirtinta nei Statybos įstatyme, nei CK.    

239.       Ieškovės su atsakovėmis sudarytose projektavimo darbų, rangos darbų ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse išlyga dėl jų solidarios su kitais statybos dalyviais atsakomybės taip pat nebuvo nustatyta. Priešingai, ieškovės ir atsakovės BUAB ,,Lakaja“ sudarytos rangos sutarties 8.1.11 punkte nurodyta, kad atsakovė BUAB ,,Lakaja“ prisiima visišką atsakomybę už sutartyje numatytų vykdomų darbų bei statybos metodų tinkamumą, stabilumą ir saugumą. Tais atvejais, kai užsakovė patiria bet kokio pobūdžio ir apimties nuostolius, susijusius su objekto statyba, rangovė įsipareigoja juos padengti. Ieškovės ir atsakovo V. M. sudarytoje statinio statybos techninės priežiūros sutartyje, jos 2.2.28 punkte, nurodyta, kad prižiūrėtojas įsipareigoja atlyginti užsakovei nuostolius, susidariusius dėl prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų. Ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ sudarytos sutartis 6.3 punkte nurodyta atsakovės pareiga atlyginti užsakovės išlaidas, susijusias su defektų šalinimu.

240.       Aplinkybė, kad ieškovę su atsakovais UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“ ir V. M. siejo trys skirtingos ir savarankiškos sutartys, kuriose jų solidari atsakomybė nebuvo numatyta, suponuoja išvadą, kad ir kiekvienas jų prisiėmė skirtingas pareigas ieškovei ir kiekvienam gali kilti atsakomybė tik už jo paties neįvykdytas pagal sutartį pareigas (sutarties pažeidimą). Projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ pagal projektavimo darbų sutartį įsipareigojo atlikti pastato projektavimo darbus (sutarties 1.2 punktas); rangovė BUAB ,,Lakaja“ pagal rangos darbų sutartį įsipareigojo per rangos sutartyje nustatytą terminą atlikti pastato statybos darbus (sutarties 1.1, 2.1 punktai); techninis prižiūrėtojas V. M. pagal statinio statybos techninės priežiūros sutartį įsipareigojo atlikti pastato statybos techninę priežiūrą (sutarties 1.1 punktas). Akivaizdu, kad atsakovai veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų tarpusavyje nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą, todėl ir pagrindo jų atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę nebuvo. Atsakovų civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekvienas iš  atsako savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos dėl rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės nesolidarumo bei jų prievolės dalumo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-912/2022, 33, 35 punktai).  

241.       Įprastai sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – sutartinės prievolės pažeidimą (neteisėtus veiksmus) (CK 6.246 straipsnis), padarytus nuostolius ir jų dydį (CK 6.249 straipsnis), atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.   

242.       Esant rangos teisiniam santykiui, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. Tačiau, kaip buvo pasisakyta teismų praktikoje, techninio prižiūrėtojo atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai atliko techninę priežiūrą. Skirtingai negu rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti nepakanka įrodyti vien darbų trūkumo fakto. Ieškovas turi pareigą įrodyti ir techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir darbų trūkumų, jų pašalinimo nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-315-912/2022 41–42 punktai). 

243.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat buvo išaiškinta, kad rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų, be kita ko, statybos techninio prižiūrėtojo. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).   

244.       Taigi, siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokį faktą, kad projektuotoja, rangovė ir statybos techninis prižiūrėtojas yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, pagal atskiras su ieškove pasirašytas sutartis atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas, turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų. Tik ištyrus ir įvertinus tokias faktines aplinkybes galė būti teisingai identifikuotos kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės ribos ir ieškovei iš kiekvieno jų priteistinų nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais, dydis.

245.       Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovė reiškė reikalavimą dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, juos išskaidžiusi į nuostolius, susijusius su pamatų defektais, nuostolius, susijusius su grindų defektais, ir kitus nuostolius. Kitais ieškovės vadinami nuostoliai atsižvelgiant į tai, galėtų būti priteisiami iš konkretaus atsakomybės subjekto tik nustačius, kad jų atsiradimo priežastimi yra pamatų ir (ar) grindų defektai.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal ieškovės ir atsakovės Ergo Insurance SE sudarytas draudimo sutartis

 

246.       Atsakovė Ergo Insurance SE, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos solidariai su kitais atsakovais priteistas žalos atlyginimas, neviršijant draudimo polisuose nurodytos sumos, teigia, kad teismas netinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neteisingai kvalifikavo jos ir ieškovės UAB ,,BM būstas“ sudarytas draudimo sutartis, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčo įvykiai pripažinti draudžiamaisiais pagal abi draudimo sutartis. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

247.       Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

248.       Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 23 punktas).

249.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Dėl to kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019, 19 punktas).

250.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakove Ergo Insurance SE buvo sudariusi dvi savanoriško  draudimo sutartis, t. y. 2014 m. gegužės 29 d. statybos darbų draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. 710-450-002396 (el. b. 28 t., b. l. 175–179), ir 2015 m. gruodžio 23 d. įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas įmonių turto draudimo liudijimas Nr. 310-042701 (el. b. 23 t., b. l. 33–35). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės turtas, laikytinas draudžiamuoju pagal abi sutartis.

251.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įmonių turto draudimo liudijimą Nr. 310-042701 nekilnojamas turtas ginčo pastatas – buvo apdraustas nuo išvardintų rizikų: ugnies, krušos, grunto nuslydimo, transporto priemonių atsitrenkimo, vandens, liūties, stiklo dužimo, potvynio, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, smūgio bangos, sniego slėgio, audros ir grunto įkritimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, kuri veikia pagal savo pačios parengtas Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 057 (el. b. 23 t., b. l. 21–32), todėl visi neapibrėžti atvejai dėl draudimo išmokos nemokėjimo taikomi jos nenaudai. Kadangi neigiamas poveikis turtui buvo padarytas dėl žemės gelmėje vykusių procesų, kurie turėtų būti vertinami taip pat kaip ir dėl kitų gamtos reiškinių – audros, liūties ir kt., teismas pripažino vertinamą įvykį draudžiamuoju pagal įmonių turto draudimo polisą.

252.       Nesutikdama su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 16.1 punktą draudimo išmoka mokama už apdrausto turto staigų ir netikėtą sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl išvardintų draudimo įvykių, tame tarpe ir dėl grunto įkritimo, kuris aiškinamas kaip natūralus žemės grunto įkritimas dėl atsiradusių natūralių ertmių žemėje, ir kuris yra raštu patvirtintas kompetentingų institucijų (16.1.3.6 punktas), bei dėl grunto nuslydimo, kuris aiškinamas kaip natūralus uolienų, akmenų ar žemės nuslydimas ar įgriuvimas, kuris raštu patvirtintas kompetentingų institucijų (16.1.3.7 punktas). Pagal tų pačių taisyklių Nr. 057 17.1.10 ir 17.1.11 punktus draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl blogo, netinkamo projekto, dėl grunto tyrimo, statybos ir montavimo darbų klaidų, bei dėl akivaizdžiai brokuotų, nekokybiškų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimų naudojimo.

253.       Taigi, viena vertus, iš  taisyklių Nr. 057, kurios sutarties šalims yra privalomos ir kurių teisėtumas bei teisingumas nėra kvestionuojamas, turinio matyti, kad grunto įkritimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu tik tuo atveju, jei toks gamtos reiškinys būtų atsiradęs nepriklausomai nuo žmonių valios ir jo negalint užkardyti protingomis pastangomis. Nagrinėjamu atveju byloje jau buvo nustatyta, kad atsiradusių defektų buvo galima išvengti, jei būtų buvę atlikti visi būtini inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, parinkti grunto savybes atitinkantys pamatų ir grindų projektiniai sprendiniai, panaudotos techniniame projekte nurodytos medžiagos pamatams ir grindims įrengti. Taigi, jei būtų pasirinktas kitoks nei buvo pamatų ir grindų įrengimo būdas, grunto pokyčiai nebūtų turėję įtakos pamatams ir grindims, taip pat tinkamai sutankinus gruntą, nebūtų įvykęs nuosėdis. Kitaip tariant, turto sužalojimą lėmė neatsakingas statybos proceso dalyvių elgesys, o ne nuo jų veiksmų nepriklausęs gamtos reiškinys. Juo labiau kad atsakovė Ergo Insurance SE į bylą yra pateikusi ir kompetentingos institucijos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 27 d. raštą Nr. (4)-1.7-1227 (el. b. 23 t., b. l. 43), kuriame nurodyta, kad Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geologinių procesų ir reiškinių posistemėje iki 2017 m. kovo 27 d. grunto nuslydimo ar įkritimo atvejų ginčo objekto adresu nėra fiksuota.

254.       Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su Ergo Insurance SE apeliacinio skundo argumentais, kad turto sužalojimą lėmė netinkamas projektas, grunto tyrimų neatlikimas, t. y. statybos darbų klaidos, o ne nuo žmonių valios nepriklausęs gamtos reiškinys – natūralus žemės grunto įkritimas. Ginčo įvykis laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 17.1.10 ir 17.1.11 punktą.  Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priešingai, netinkamai įvertino draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų atvejų sąrašą.

255.       Antra vertus, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės Ergo Insurance SE pozicija, kad nagrinėjamas įvykis laikytinas nedraudžiamuoju ir pagal kitą jos ieškovei išduotą 2014 m. gegužės 29 d. draudimo liudijimą Nr. 710-450-002396, kuriame nurodyta bendra statybos darbų draudimo suma – 4 199 490,27 Eur (14 500 000 Lt), o visiems nuostoliams ar žaloms taikoma 1 158,48 Eur (4 000 Lt) išskaita kiekvienu žalos atveju (el. b. 28 t., b. l. 175–179).

256.       Šiame draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo objektu yra naujo prekybos paskirties pastato su kiemo statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai, apdraustieji pagal šį liudijimą yra draudėja UAB ,,BM būstas“, jos rangovai, su kuriais ji pasirašė rangos sutartis apdrausto objekto statybos darbams vykdyti, bei šių rangovų subrangovai. Pagal statybos darbų (CAR) draudimo taisyklių Nr. 011 (el. b. 23 t., b. l. 36–41) 3.2.1 punktą, draudikė atlygina staiga ir nenumatytai atsirandančius nuostolius apdraustojo objekto draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus nuostolius dėl priežasčių, kurios išvardintos kaip išimtys. Staiga atsirandančiais ir nenumatytais laikomi nuostoliai, kurių draudėja ar jos atstovai laiku nenumatė arba turėdami įmonės veikloje būtinas žinias ir patirtį nebūtų galėję numatyti.

257.       Pagal tų pačių taisyklių Nr. 011 3.3 (c) ir 3.3 (d) papunkčius draudikė neatsako už: (1) nuostolius dėl neteisingo planavimo; neteisingas planavimas yra klaidos, defektai, trūkumai arba aplaidumas techniniuose arba darbo projektuose, planuose, brėžiniuose, skaičiavimuose, specifikacijose ar instrukcijose; (2) už brokuotų ir (arba) nekokybiškų statybos produktų ir (arba) medžiagų, darbo broko, brokuoto ir (arba) neteisingos konstrukcijos keitimo, taisymo ar šalinimo kaštus, ši išimtis taikytina tik tiesiogiai pažeistoms dalims ir netaikytina tiems nebrokuotų dalių nuostoliams arba sugadinimams, kurie atsiranda kaip brokuotų ir (arba) nekokybiškų statybos produktų ir (arba) medžiagų, darbo broko, brokuotos ir (arba) neteisingos konstrukcijos sukelto nelaimingo įvykio pasekmė.

258.       Įvertinusi nurodytas draudimo taisyklių sąlygas, teisėjų kolegija sutinka su tokiais atsakovės Ergo Insurance SE apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės išlaidos, susijusios su tiesioginiais defektais, kuriuos lėmė netinkamai parinkti projektiniai sprendiniai bei panaudotos netinkamos medžiagos, nepatenka į draudimo apsaugą, t. y. tiesioginės pačių pamatų ir grindų defektų šalinimo (jų ištaisymo) išlaidos. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, pagal šią sutartį atsakovei kyla  pareiga atlyginti ieškovės išlaidas, kurias ji patyrė kaip šių trūkumų pasekmę, t. y. išlaidas, susijusias su kitų pastato dalių remontu, kurios buvo patirtos kaip defektų pasekmė (pvz. išlaidos, susijusios su durų keitimu, apdailos darbais ir pan.).     

259.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tokios aplinkybės, kad pagal statybos darbų draudimo taisyklių Nr. 011 3.3 (b) papunktį draudikas neatsako už bet kokius netiesioginius nuostolius, taip pat baudas dėl sutarties pažeidimo, nuostolius dėl vėlavimo, sutarties nevykdymo ar nutraukimo. Vadinasi, konstatuodamas, kad draudikė Ergo Insurance SE privalo atlyginti ir netiesioginius nuostolius sulygtos draudimo išmokos dydžio apimtyje, tokius kaip negautos nuomos pajamos, palūkanos, nuomininkės UAB ,,Hakonlita“ patirti ir ieškovės jai atlyginti nuostoliai, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino sutartį. Netiesioginiai nuostoliai nepatenka į statybos darbų draudimo sutartimi sulygtą apsaugą, o kitaip vertinti draudimo sutarties šalių susitarimą byloje duomenų nėra.  

260.       Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs draudimo sutarties šalių susitarimo turinį ir taikytinos draudimo apsaugos apimtį, taip pat neįvardijo ir konkrečios mokėtinos draudimo išmokos dydžio, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje apsiribodamas nuoroda, kad draudikės Ergo Insurance SE solidariai su kitais atsakovais priteistinas nuostolių atlyginimas, neviršijantis draudimo poliso sumos. Tačiau ši atsakovė nėra civilinės sutartinės atsakomybės subjektas, nes nėra padariusi ieškovei nuostolių. Ginčas su šia atsakove gali būti sprendžiamas tik kaip reikalavimas įvykdyti sutartį natūra – sumokėti draudimo išmoką.

261.       Todėl tik nustačius, kokia ieškovės nuostolių suma patenka į draudimo sutartimi garantuotą  apsaugą, t. y. kokios konkrečiai ieškovės išlaidos buvo patirtos kaip statybos darbų trūkumų, už kuriuos atsakovė (draudikė) prisiėmė prievolę, pasekmė ir kokio dydžio išlaidos, susijusios su pastato remontu, patirtos šalinant šias pasekmes, galės būti nustatytas draudimo išmokos dydis. Šiame kontekste pažymėtina, kad visų pirma pareiga įrodinėti, be kita ko, ir netinkamą draudimo sutarties vykdymą tenka pačiai ieškovei, o ne teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje konkrečioje byloje ieškovė iš esmės nuo tokios savo pareigos yra nusišalinusi, apsiribodama vien ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo solidariai dideliam subjektų ratui pareiškimu,  kartu visiškai nedetalizuodama, kuris ir kokia dalimi kiekvienas iš šių asmenų prie jos patirtų  nuostolių yra prisidėjęs, kartu  nuostolių atlyginimo reikalaudama net ir iš savo draudikės, nors ši, kaip buvo nurodyta, žalos ieškovei nėra padariusi ir turi tik pareigą sumokėti pagal aiškius kriterijus apibrėžtą draudimo išmoką.           

 

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal generalinių rangovių UAB ,,Tiksli forma“ ir BUAB ,,Lakaja“ su atsakove ADB ,,Gjensidige“ sudarytas draudimo sutartis     

 

262.       Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (Statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalis).

263.       Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.  

264.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 14 d. atsakovė ADB ,,Gjensidige“ išdavė atsakovei UAB ,,Tiksli forma“ statinio projektavimo civilinės atsakomybės privalomo draudimo liudijimą Nr. CG 200576 (el. b. 11 t., b. l. 101), pagal kurį draudimo suma vienam įvykiui buvo 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt), besąlyginė išskaita – 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Pagal draudimo sutarties dalimi esančių jos papildomų sąlygų (el. b. 11 t., b. l. 103) 2.1 punktą, draudimo apsauga galioja visiems šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu suprojektuotiems ir užsakovui perduotiems projektams, taip pat šių statinio projektų įgyvendinimo laikotarpiu ir papildomai 5 metų garantiniu terminu. Draudėjo statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima projektavimą, taip pat jo subrangovų civilinę atsakomybę. Draudėjas yra atsakingas už subrangovo pareigų vykdymą (3 punktas).

265.       Pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225, draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per tokį terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti šių taisyklių 11 punkte, reikalavimo draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio pateikimas. Tų pačių taisyklių 15 punkte išvardinti atvejai, kuomet įvykis nelaikytinas draudžiamuoju.     

266.       Nors apeliaciniame skunde atsakovė ADB ,,Gjensidige“ teigia, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju neįrodžius atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ netinkamo veikimo, tačiau šiame savo sprendime teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, jog generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų – atlikus visus būtinus tyrimus parinktas tinkamiausias pamatų ir grindų įrengimo būdas. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė įvykį pripažino draudžiamuoju bei išmokėjo ieškovei 232 188,57 Eur draudimo išmoką, o ieškovė iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ solidariai su kitais atsakovais prašė priteisti tik  skirtumą tarp draudimo polise nurodytos maksimalios mokėtinos 289 620,02 Eur ir faktiškai išmokėtos 232 188,57 Eur sumos, t. y. 57 431,45 Eur.

267.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien įvykio pripažinimo draudžiamuoju faktas yra pakankamas tam, kad būtų patenkintas ieškovės reikalavimas. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino tokių atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, kad ieškovės patirti nuostoliai, susiję su grindų pakėlimu ir pamatų stiprinimu, nelaikytini draudžiamuoju įvykiu pagal Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.9 punktą, o stogo dangos keitimo išlaidų faktas, UAB ,,Hakonlitaatlygintinų nuostolių dydis bei faktas nėra įrodyti, teisinės pagalbos išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, ikiteisminių palūkanų mokėjimo pareiga neatsirado, kadangi draudimo išmokos buvo mokamos laiku. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino atsakovės ADB ,,Gjensidige“ nustatytos proporcijos, pagal kurią ji apskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį, teisingumo (el. b. 11 t., b. l. 34–38).

268.       Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ yra statinio projektuotojos UAB ,,Tiksli forma“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikė, todėl pirmiausia turėjo būti nustatyta, kokia ieškovės prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dalis yra susijusi su UAB ,,Tiksli forma“ netinkamai įvykdytais sutartiniai įsipareigojimais. Ir tik nustačius jų dydį toliau yra sprendžiama dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju visa ieškovės reikalaujama apimtimi (neišmokėtos draudimo išmokos ribose). Nustatydamas draudimo išmokos už UAB ,,Tiksli forma“ neteisėtus veiksmus dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tokią aplinkybę, kad draudimo polise buvo numatyta besąlyginė iškaita – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kuria turėjo būti mažinama draudimo išmoka.

269.       Todėl darytina išvada, kad aptartų faktinių aplinkybių neištyrimas ir neįvertinimas galėjo lemti neteisingą bylos dalies dėl atsakovės ADB ,,Gjensidige“, kaip atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ draudikės, atsakomybės ribų išsprendimą. Teisingas sprendimas nagrinėjamoje byloje galės būti priimtas tik ištyrus ir įvertinus visas aptartas faktines aplinkybes.  

270.       Įvertinus teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ solidariai su kitais atsakovais buvo priteista suma, neviršijanti atsakovės BUAB ,,Lakaja“ draudimo polise nurodytos draudimo išmokos, t. y. 43 443 Eur, pagrįstumą, sutiktina su atsakovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinio skundo argumentais, kad ir ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra su trūkumais.

271.       Visų pirma, teismo sprendimo 357 punkte teismo nurodytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarys ir jų pagrindu išduoti draudimo liudijimai PZULT Nr. 1843192 ir PZULT Nr. 2072322 nėra niekaip susiję su atsakovės BUAB ,,Lakaja“ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo įvardyti draudimo liudijimai buvo išduoti atsakovės ADB ,,Gjensidige“ (tuo metu buvęs pavadinimas – UAB DK ,,PZU Lietuva“) ir UAB ,,Mano būstas priežiūra“ (tuo metu buvęs pavadinimas – Mano Būstas, UAB) sudarytų draudimo sutarčių pagrindu, t. y. jomis buvo apdrausta pastato inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas teikusio subjekto civilinė atsakomybė (žr. DOK–43713 priedus Nr. 4-1, 4-2; el. b. 52 t., b. l. 90). Ieškovė reikalavimo inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas teikusių atsakovių draudikei nereiškė, be to, ir ieškinys šių atsakovių atžvilgiu teisėjų kolegijos yra pripažintas nepagrįstu.

272.       Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad nei pradiniame 2017 m. gruodžio 21 d. ieškinyje, nei 2018 m. balandžio 19 d. patikslintame ieškinyje ieškovė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su BUAB ,,Lakaja“ draudikės atsakomybe, nenurodė, reikalavimo jai nereiškė (el. b. 1 t., b. l. 1–19; t. 21, b. l. 1–23). Ieškovė tik 2018 m. gruodžio 11 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji reiškia reikalavimą ADB ,,Gjensidige“ kaip BUAB ,,Lakaja“ civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1717455) apdraudusiai draudikei, teigdama, kad reikalavimas reiškiamas poliso 43 443 Eur (150 000 Lt) sumos ribose. Tokias pačias aplinkybes ieškovė nurodė ir galutiniame savo 2020 m. lapkričio 5 d. ieškinyje (el. b. 28 t., b. l. 1–21; 51 t., b. l. 36–59). Vadinasi, ieškinio reikalavimo pagrindas yra būtent draudimo liudijimas PZULT Nr. 1717455.

273.       Trečia, savo sprendimo 364 punkte teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė ADB ,,Gjensidige“, nesutikdama su jai pareikštu ieškiniu, įrodinėjo, jog pagal sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą PZULT Nr. 1719620 (el. b. 28 t., b. l. 182) draudimo raštas galiojo iki pilno draudėjo pareigų, kylančių iš sutarties, įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2014 m. gruodžio 27 d.; todėl reikalavimas pagal šį laidavimo draudimo raštą turėjo būti pateiktas iki 2014 m. gruodžio 27 d., o po šios datos jis netenka galios. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą grindė ne sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartimi, o atsakovės BUAB ,,Lakaja“, kaip rangovės, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ir jos pagrindu išduotu draudimo liudijimu PZULT Nr. 1717455 (el. b. 36 t., b. l. 78–79). Iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ atsiliepimų į ieškovės 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. patikslintus ieškinius motyvų matyti, kad atsakovė ADB ,,Gjensidige“ nesutikimą su jai pareikštu reikalavimu grindė tokiais argumentais, kad: ieškovė neįrodė BUAB ,,Lakaja“ civilinės atsakomybės sąlygų; pretenzija pateikta pasibaigus rangovo civilinės atsakomybės polise nustatytam laikotarpiui; žala atsirado jau pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir sutartyje numatytam 2 metų terminui (el. b. 36 t., b. l. 62–74; DOK-44034, el. b. 52 t., b. l. 144). Todėl sutiktina su atsakove ADB ,,Gjensidige“, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos pareigos draudimo sutarties pagrindu atlyginti BUAB ,,Lakaja“ sukeltus nuostolius, iš esmės vertino kitus nei nurodyta ieškinyje draudimo sandorius.   

274.       Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime citavo ir vertino rangovo civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalimi esantį Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 03-227 dėl rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (el. b. 36 t., b. l. 80–86), o ieškovės naudai priteisė būtent ieškinyje nurodytame draudimo liudijime PZULT Nr. 1717455 įvardytą visą draudimo sumą – 43 443 Eur (150 000 Lt). Kadangi atsakovė ADB ,,Gjensidige“ apeliaciniame skunde teigia, kad įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju, nes pasibaigė polise nurodytas terminas, per kurį jai turėjo būti pateikta pretenzija, dėl šio argumento teisėjų kolegija, ištaisydama pirmosios instancijos teismo klaidą, toliau ir pasisako.

275.       Kaip teisingai nurodo atsakovė ADB ,,Gjensidige“, rangovo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra nustatyta, kad sutartis, kuria apdrausta BUAB ,,Lakaja“, kaip prekybos paskirties pastato rangovės civilinė atsakomybė, galioja nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., draudimo suma 43 443 Eur (150 000 Lt), besąlyginė išskaita – 1 448,10 Eur (5 000 Lt), garantinio termino trukmė – 2 metai.

276.       Pagal Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 03-227 13 punktą, reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas: pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys; pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei nurodyta šių taisyklių 11 punkte; pateiktas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei nurodyta šių Taisyklių 11 punkte, dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų; pateiktas dėl statinio statybos darbų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu; pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų (13.1–13.5 punktai).    

277.       Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis galiojo iki 2014 m. lapkričio 27 d., o joje nurodytas garantinis terminas, per kurį draudikė ar tretieji asmenys galėjo reikšti reikalavimą, yra 2 metai. Pirmosios instancijos teismas garantinio termino skaičiavimo pradžią susiejo su statinio statybos užbaigimo data, t. y. 2015 m. spalio 27 d. Su tokiu aiškinimu nesutikdama atsakovė ADB ,,Gjensidige“ tvirtina, kad šis terminas skaičiuotinas nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, t. y. 2014 m. lapkričio 27 d.   

278.       Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus tokius atsakovės ADB ,,Gjensidige“ apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020, 26 punktas).

279.       Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017, 23 punktas).  

280.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad rangovės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime yra išskirtas draudimo sutarties galiojimo terminas, kuris yra nuo 2014 m. gegužės 20 d. 14 val. iki 2014 m. lapkričio 27 d. 24 val., ir atskirai nurodyta garantinio termino trukmė, kuri pagal šį draudimo liudijimą yra 2 metai. Kitaip tariant, tai yra savarankiški terminai. Nei draudimo liudijime, nei jo dalimi esančiose rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nėra pateiktas draudimo liudijime vartojamos sąvokos ,,garantinis terminas“ apibrėžimas.

281.       Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 10 punkte nurodyta, kad taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas CK, Draudimo įstatyme, Statybos įstatyme. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio 2013 m. birželio 27 d. Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Analogiška garantinio termino skaičiavimo taisyklė, t. y. kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti  nuo darbų rezultato atidavimo naudotis dienos, numatyti ir CK 6.698 straipsnio 2 dalyje. Įvertinusi draudimo poliso normas, aktualias teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog garantinio termino pradžios momentu laikytina statinio užbaigimo diena.

282.       Tokį teisėjų kolegijos vertinimą, kad draudimo liudijime nurodytas terminas bei jo pradžios skaičiavimo momentas turi būti nustatomi būtent pagal Statybos įstatymo ir CK normas, patvirtina vėlesni įstatymo leidėjo veiksmai. Naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d., taisyklių 98 punktas buvo papildytas (konkretizuotas) tokiomis nuostatomis, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu draudimo apsaugos laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų apdraustų darbų.     

283.       Vadinasi, skaičiuoti terminą reikalavimui dėl draudimo apsaugos už rangovės civilinę atsakomybę taikymo pareikšti kitaip, nei jį skaičiavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Statinio statyba buvo užbaigta 2015 m. spalio 27 d., taigi pareikalauti draudimo išmokos buvo galima iki 2017 m. spalio 27 d. Aplinkybės, kad atsakovė ADB ,,Gjensidige“ apie pastato defektus buvo informuota iki 2017 m. spalio 27 d., atsakovė neginčija, o tai reiškia, kad pretenzija jai, kaip draudikei, buvo pateikta laiku.    

284.       Tačiau, kaip teisėjų kolegija jau nurodė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo nustatyti draudėjos BUAB ,,Lakaja“ atsakomybės ribas ir tik tada spręsti dėl draudimo išmokos dydžio, be kita ko, įvertinant ir draudimo liudijime PZULT Nr. 1717455 nurodytą besąlyginę išskaitą – 1 448,10 Eur (5 000 Lt).

 

Dėl draudikių atsakomybės rūšies

 

285.        Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, nuostolių atlyginimą priteisė solidariai ne tik iš visų statybos proceso dalyvių ir pastatyto statinio priežiūrą atlikusių asmenų, statybos rangovės ir statinio projektuotojos privalomąją civilinę atsakomybę apdraudusios draudikės ADB ,,Gjensidige“, bet ir ieškovės savanoriško statybos darbų draudimo draudikės Ergo Insurance SE. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija taip pat nėra teisinga.  

286.       Teismų praktikoje pasisakoma, kad net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas draudikui ir draudėjui, jo pareiškimas, t. y. procesinis veiksmas, dar nereiškia, kad jie abu atsakingi solidariai materialiąja teisine prasme. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Todėl net ir pareiškus ieškinį tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-381/2019, 96 punktas).    

287.       Vadinasi, nustačius atsakovių UAB ,,Tiksli forma“ (generalinės projektuotojos) ir BUAB ,,Lakaja“ (generalinės rangovės) atsakomybės ribas, t. y. jiems tenkančią atlyginti konkrečią nuostolių dalį (jų sumą), toliau turėtų būti sprendžiamas ir jų draudikės ADB ,,Gjensidige“  atsakomybės klausimas sulygtų draudimo sumų dalyje. Ir tik tuo atveju, jei draudimo suma nepadengs visų nuostolių, atsiras teisinis pagrindas likusią nuostolių dalį priteisti tiesiogiai iš už žalą atsakingų asmenų, šiuo atveju – UAB ,,Tiksli forma“ ir BUAB ,,Lakaja“.

288.       Nepaisant projektuotojos ir rangovės draudimo garantijų, kurios buvo sudariusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, ieškovė savo turtinius interesus ir statybos proceso dalyvių atsakomybę buvo papildomai dar apdraudusi ir savanoriškuoju draudimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju prioritetas teiktinas privalomajam civilinės atsakomybės draudimui. Tokį teisėjų kolegijos vertinimą lemia aplinkybė, kad kito asmens padarytą žalą atlyginęs draudikas įgyja subrogacinio reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. Todėl ieškovės draudikė, atsakovė  Ergo Insurance SE, pagal draudimo sutartį atlyginusi savo draudėjai, ieškovei UAB ,,BM būstas“, kitų asmenų padarytus nuostolius, tokią teisę taip pat įgytų, tačiau solidariosios atsakomybės jai taikymo kartu su kaltaisiais asmenimis atveju šios jos teisės įgyvendinimas taptų labai apsunkintas.      

289.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas draudimo objektas sutampa su savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo objektu, turi būti taikomas privalomojo draudimo prioriteto principas.     

Dėl galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme

290.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

291.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

292.       Nagrinėjamoje byloje neteisingas už žalą atsakingų asmenų identifikavimas, taikytino atsakovams civilinės atsakomybės pagrindo, o kai kurių atsakovų – ir prievolės rūšies nustatymas, atsakomybės neatribojimas lėmė tai, kad byloje nebuvo įrodinėjamos ir vertinamos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovams UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., kaip statybos proceso dalyviams, tenkančia atsakomybės dalimi pagal kiekvieno jų sudarytą sutartį bei jos sąlygas, nebuvo nustatytas statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastingumas su atsakingais už juos asmenų veiksmais, nenustatytas konkretus nuostolių dydis, už kuriuos kiekvienas jų yra atsakingas. Konstatavus, kad ieškovės pasirinkta privalomojo procesinio bendrininkavimo forma (solidarioji atsakomybė) negalima bei pirmiau padarius išvadą, jog darbų subrangovės tiesioginė atsakomybė darbų užsakovei nekyla, taip pat pripažintina, kad sprendimu teisiškai ydingai išspręstas ir apeliacinio skundo nepadavusios atsakovės BUAB „Lakaja“ civilinės atsakomybės klausimas, priteisiant iš jos ieškovei nuostolių atlyginimą solidariai su kitais asmenimis (CPK 330 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, taip pat netinkamai yra spręsti ir atsakovių civilinės atsakomybės draudikės bei ieškovės draudikės pareigos kompensuoti nuostolius, jų dydžio ir atsakomybės formos su kaltaisiais už šių nuostolių atsiradimą asmenimis klausimai. Tik ištyrus ir teisiškai įvertinus visas šias  aplinkybes galima bus nustatyti kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės ribas ir ieškovei iš kiekvieno jų priteistinų nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais ar kitais jos bendraisiais nuostoliais, dydį 

293.       Teisėjų kolegija, remdamasi, be kita ko, pirmiau jau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos ginčo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovams UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., Ergo Insurance SE ir ADB ,,Gjensidige“ skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai, priteisiant iš jų solidariai nuostolių atlyginimą (draudikių atžvilgiu – su draudimo sumos dydžio išlygomis), perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., Ergo Insurance SE ir ADB ,,Gjensidige“ priteistas žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos, panaikinama, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

294.       Pažymėtina, kad siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo beveik visa apimtimi (nuo kiekvienam atsakovui reiškiamų reikalavimų identifikavimo), taigi visiškai naujais, pirmosios instancijos teismo nevertintais aspektais, tiriant ne tik byloje jau esančius, bet galbūt ir renkant naujus įrodymus. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismui pavestas funkcijas, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, tuo apribojant jų teisę į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria dalis bylos nutraukta     

 

295.       Skundžiamame teismo sprendime buvo nurodyta, kad bylos dalis pagal ieškovės 2017 gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus nutraukiama. Atsakovės UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde yra teigiama, kad teismas, nutraukęs bylos dalį pagal ieškovės pradinį ir patikslintus ieškinius, negalėjo vertinti juose dėstomų faktinių aplinkybių ir bylą turėjo nagrinėti tik 2020 m. lapkričio 4 d. ieškinio ribose, o to nepadaręs, teismas pažeidė proceso teisės normas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

296.       CPK 293 straipsnyje išvardinti atvejai, kai teismas privalo priimti nutartį nutraukti bylą, vienas jų numatytas šio straipsnio 4 punkte – jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. CPK 294 straipsnyje nurodyta bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės – byla nuraukiama teismo nutartimi, o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.     

297.       Ieškovo teisė atsisakyti ieškinio numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Ieškinio atsisakymo tvarka įtvirtinta CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per 7 dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.   

298.       Taigi, tik esant visetui aptartų faktinių aplinkybių teismas turi pareigą spręsti ieškinio atsisakymo ir bylos (jos dalies) nutraukimo klausimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei raštu, nei žodžiu nėra pareiškusi atsisakymo nuo ieškinio ar nurodžiusi, kad jai yra žinomos ieškinio (jo dalies) atsisakymo pasekmės. Todėl spręsti klausimo dėl bylos dalies nutraukimo procesinių prielaidų nebuvo.   

299.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aktualios yra kitos normos – CPK 141 straipsnio nuostatos, kuriose yra aptarta ieškovo teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad pateiktais procesiniais dokumentais, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. ieškiniu, 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. patikslintais ieškiniais ieškovė sumažino savo pradinio reikalavimo sumą nuo 1 969 684,68 Eur iki 1 171 379,661 Eur bei nurodė iš bylos pašalinanti dalį trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, tačiau neteisingai kvalifikavo ieškovės valią kaip ieškinio dalies atsisakymą. Ieškovė šiuos procesinius dokumentus teikė realizuodama savo teisę tikslinti ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, o pirmosios instancijos teismas tokią teisę jai pripažino, priėmęs nagrinėti ir išnagrinėjęs ginčą pagal paskiausią ieškinio variantą. Kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja ir pačių bylos šalių elgesys. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors šalis tokius ieškovės procesinius dokumentus būtų vertinusi ar supratusi kaip ankstesnio ieškinio atsisakymą. Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė 2020 m. lapkričio 4 d. ieškinys, kuriame, patikslinus pradinį 2017 m. gruodžio 21 d. pareikštą ieškinį, patikslintą 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. ieškiniais, ir buvo suformuluotas galutinis ieškovės reikalavimas.

300.       Dėl to, kas paminėta, teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis nutraukta, taip pat panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis).    

 

Dėl papildomo teismo sprendimo, nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų     

  

301.       Atsakovė UAB ,,SPKT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. liepos 15 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas sumažino jos naudai iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 3 630 Eur iki 2 500 Eur, ir priimti naują sprendimą priteisti visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

302.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos procesinę baigtį – sprendimo dalis, priimta atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., Ergo Insurance SE ir ADB ,,Gjensidige“ atžvilgiu, panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo patenkintas atsakovių UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būstas priežiūra“ atžvilgiu, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas jiems pareikštą ieškinį atmesti, o  teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovių UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“ atžvilgiu buvo atmestas, paliekama nepakeista, prieina prie išvados, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas taip pat turi būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme iš naujo. 

303.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.   

304.       Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dar neišspręstas ir grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškinys, pareikštas daliai atsakovių (subrangovių), buvo atmestas teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė neturi joms tiesioginio reikalavimo teisės. Tačiau tai nereiškia, kad tokių reikalavimų ateityje joms nepareikš sutarčių kontrahentai. Be to, nagrinėjant ginčą iš naujo neabejotinai bus vertinamas ne tik tų asmenų, su kuriais ieškovė buvo sudariusi sutartis, veiksmų teisėtumas, bet vertinami ir tų asmenų, už kurių veiksmus arba neveikimą pagal sutartis ir įstatymą atsako jos sutarčių kontrahentės (generalinė projektuotoja ir generalinė rangovė), veiksmai, kitaip tariant, net ir atmetus reikalavimus subrangovių dalyvavimo nagrinėjamoje byloje poreikis neišnyksta. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų dydis gali dar kisti, o jų kompensavimas priklausys nuo visos bylos procesinės baigties. Taigi tik priėmus galutinį sprendimą dėl ginčo esmės galės būti teisingai paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

305.       Tokiu atveju teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ekspertams mokėtinų sumų klausimai, 2021 m. birželio 29 d. nutartis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, bei 2021 m. liepos 15 d. papilomas sprendimas, kuriuo taip pat skirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinami ir klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

306.       Dėl tų pačių priežasčių pirmosios instancijos teismui paliekamos skirstyti ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).  

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BM būstas“ iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspa Pro“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus rentinys“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Inservis“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas priežiūra“ solidariai su kitais asmenimis priteistas nuostolių atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šių atsakovių atžvilgiu atmesti.         

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BM būstas“ solidariai priteista iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiksli forma“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lakaja“, V. M., Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Ergo Insurance filialą (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (neviršijant draudimo polisų sumos) 450 721,32 Eur žalos, susijusios su pamatų defektais, 488 738,20 Eur žalos, susijusios su grindų defektais, 231 920,10 Eur žalos, kuri negali būti priskirta prie konkrečių defektų, atlyginimas ir procesinės palūkanos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria bylos dalis pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BM būstas“ 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus nutraukta, panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BM būstas“ ieškinys, pareikštas atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,SPKT“, buvo atmestas, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir 2021 m. liepos 15 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

Teisėjai                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

Dalia Kačinskienė

 

 

                                                Gintaras Pečiulis

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.701 str. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotis
  • CK6 6.703 str. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
  • CK6 6.279 str. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
  • CK6 6.644 str. Rangos sutarties samprata
  • CK6 6.665 str. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.212 str. Nenugalima jėga (force majeure)
  • CK6 6.1014 str. Atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo
  • CK6 6.697 str. Darbų kokybės garantija
  • 3K-3-543/2009
  • 3K-3-681-378/2015
  • e2-3023-852/2020
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • e3K-3-357-313/2019
  • CPK
  • CK6 6.650 str. Generalinis rangovas ir subrangovas
  • 3K-3-224-1075/2021
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • 3K-3-349-248/2019
  • e3K-3-237-684/2019
  • CPK 8 str. Kooperacijos principas
  • 3K-3-3-695/2017
  • CPK 251 str. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga
  • CPK 219 str. Papildoma ir pakartotinė ekspertizė
  • CPK 43 str. Procesinis bendrininkavimas
  • 3K-3-526/2012
  • 3K-3-291-701/2017
  • e3K-3-44-313/2021
  • e3K-3-197-469/2020
  • CK6 6.154 str. Sutarties samprata
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.181 str. Sutarties sudarymo momentas ir vieta
  • CK6 6.101 str. Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą
  • 3K-3-66/2013
  • CK6 6.103 str. Sutarties forma
  • CK6 6.666 str. Terminas darbų trūkumams nustatyti
  • 3K-3-516/2009
  • 3K-3-469/2010
  • 3K-3-559/2011
  • e3K-3-443-1075/2018
  • 3K-3-129-1075/2020
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CPK 216 str. Eksperto išvada
  • 3K-3-474/2010
  • e3K-3-80-1075/2021
  • CPK 218 str. Eksperto išvados įvertinimas
  • CK1 1.7 str. Civilinių įstatymų galiojimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • B2-3-425/2024
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • 2A-1167-881/2021
  • e2-598-467/2022
  • CK2 2.95 str. Juridinių asmenų pabaiga
  • 3K-3-295/2006
  • CK6 6.716 str. Paslaugų sutarties samprata
  • CK6 6.718 str. Kliento interesų prioritetas
  • 3K-3-543/2012
  • 3K-3-110/2013
  • e3K-3-22-403/2020
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CK6 6.257 str. Atsakomybė už trečiųjų asmenų veiksmus
  • CPK 330 str. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės normas
  • CK6 6.5 str. Skolininkų daugetas
  • e2A-315-912/2022
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • 3K-3-389-969/2015
  • 3K-3-389-915/2016
  • CK6 6.987 str. Draudimo sutarties samprata
  • 3K-3-172/2013
  • e3K-3-481-421/2017
  • 3K-3-257/2009
  • e3K-3-413-378/2017
  • e3K-3-264-611/2019
  • DK
  • 3K-3-431/2011
  • e3K-3-230-219/2020
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 3K-3-474/2012
  • 3K-3-11-701/2017
  • CK6 6.698 str. Garantiniai terminai
  • 3K-3-435/2012
  • 3K-3-34/2013
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-10/2013
  • 3K-3-446-378/2018
  • e3K-3-13-611/2020
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • CPK 140 str. Ieškinio atsisakymas, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutarties sudarymas