Civilinė byla Nr. 3K-3-319/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15186-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei ir atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ją E. P., mirusio 2012 m. vasario 29 d., šeimos nare, įpareigoti atsakovą sudaryti su ja gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovę iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pažymėjęs, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 29 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą.

Teismas nustatė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3274-3893 ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei iki 2013 m. gegužės 6 d. sudarė 706,90 Lt. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis); CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo bylinėjimosi išlaidų atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, kai ieškinys reiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą, valstybės ar savivaldybės interesą – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Kadangi ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovas, atsižvelgiant į ginčo esmę, atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai teismas sprendė, jog, patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Lietuvos valstybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 706,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kasatorius įsitikinęs, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 96 straipsnio 1, 4 dalis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis); prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos, kai ieškinio padavimas susijęs su viešojo intereso gynimu, atleidžiamos tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai kasatorius daro išvadą, jog CPK nenustatyta, kad savivaldybės institucija, pareiškusi ieškinį, susijusį su viešojo intereso gynimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atleidžiama nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (CPK 99 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kur konstatuota, kad nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą ne tik nuo žyminio mokesčio, bet ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau dabar galiojančios (ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios) šio straipsnio 1–3 dalys reglamentuoja atleidimą tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; tokį CPK normų aiškinimą patvirtina ir CPK 961 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011). Patenkinus ieškovės, kuriai paskirta antrinė teisinė pagalba, ieškinį ir atmetus atsakovo priešieškinį, kasatoriaus nuomone, turi būti atlyginamos valstybės patirtos atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškant valstybės naudai, jai atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 24 straipsnio 6 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikdamas su kasaciniu skundu, atsakovas nurodo, kad pagal CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl teismai, atsižvelgę į tai, jog atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą (tai nustato šio straipsnio pavadinimas), o ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo atleista Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, pagrįstai nepriteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos už advokato pagalbą priteisiamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikus prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; priteisiamos ne didesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – Rekomendacijos) nustatytos išlaidos. Atsakovo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje, turi būti atsižvelgiama į tai, kad teisės aiškinimo ir taikymo aspektu byla nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių, advokatės rengto ieškinio apimtis nedidelė, ji dalyvavo ne vienoje byloje dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo (sprendžiami teisės klausimai nebuvo nauji), taip pat jai nereikėjo išvykti į kitą vietovę, nei registruota darbo vieta (Rekomendacijų 2 punktas). Pažymėjęs, kad susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija, atsiliepimo į skundą parengimas yra Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos paslaugos, taigi bylinėjimosi išlaidos atskirai už jas neturėtų būti priteisiamos, atsakovas daro išvadą, jog kasatorius neįrodė susidariusių bylinėjimo išlaidų dydžio (706,90 Lt) pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilo ginčas dėl to, ar savivaldybė privalo atlyginti valstybei asmeniui suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje išlaidas tuo atveju, kai savivaldybės ir asmens, kuriam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, ginčas pasibaigia šio naudai.

              Dėl savivaldybės pareigos atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

              Nagrinėjamoje byloje teismai, konstatuodami, kad ieškovė VGTPĮ 20 straipsnio, o atsakovė – CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ir remdamiesi CPK 96 straipsnio 4 dalimi, nusprendė, jog atsakovė neprivalo atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Kasatorius – Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas teisės normas, nes atsakovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 96 straipsnio 4 dalimi.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama VGTPĮ nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo metu galiojusios CPK 99 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo buvo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

              Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo reglamentuoja CPK 83 straipsnis, pagal kurio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip konstatuota ankstesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ir tik pirminėje šio straipsnio 4 dalyje, kuri neteko galios priėmus 2005 m. sausio 20 d. įstatymą Nr. X-80, buvo nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiami, išskyrus išlaidas, nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose. Taigi tik pirminė CPK 83 straipsnio 4 dalies nuostata expressis verbis reglamentavo atleidimą ir nuo kitokių bylinėjimosi išlaidų (o ne tik nuo žyminio mokesčio). CPK normose nenustatyta, kad savivaldybės institucija, pareiškusi ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis), ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis) (pirmiau nurodyta 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Dėl to šiuo atveju teismams nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kai abi šalys yra atleistos nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – ieškovė, VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio kasacine tvarka nagrinėjamo ginčo santykiams taikytina CPK 96 straipsnio 1 dalis, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, tai teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

              Dėl priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio

              Šioje kasacinėje byloje taip pat spręstinas valstybei priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio klausimas. Atsakovas, atsiliepdamas į kasacinį skundą, remdamasis Rekomendacijų nuostatomis, teigė, kad kasatorius neįrodė susidariusių bylinėjimo išlaidų dydžio (706,90 Lt) pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, apskaičiuojant pagal CPK 99 straipsnį valstybei priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taikytinos ne Rekomendacijos, bet specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 6 punktą vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 Lt. Taisyklių 24.3.6 punkte nustatyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ginčo teisena nagrinėjamose bylose mokama 600 Lt (15 valandų), o 24.3.6.1–24.3.6.3 punktuose nustatyti teisinės pagalbos atliekant atskirus procesinius veiksmus byloje įkainiai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba deklaravo sumokėjusi advokatei E. G., teikusiai ieškovei antrinę teisinę pagalbą byloje, 706,90 Lt, iš jų: 440 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 260 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 104, 133). Advokatės E. G. 2013 m. gegužės 7 d. prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pateikta valstybės išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei išklotinė (b. l. 131–132), kurioje nurodoma, kad advokatė ieškovei skyrė 17,5 val. profesinio darbo laiko, iš jų 3 valandas sudarė ieškovės konsultacijos, 8 valandas – procesinių dokumentų rengimas ir 6,5 valandas – atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konsultacijos nėra antrinė teisinė pagalba. Pagal VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalį antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas; be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Pagal to paties Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos VGTPĮ 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklėse nustatytas laikas atskiriems procesiniams veiksmams teikiant antrinę teisinę pagalbą atlikti yra mažesnis, nei deklaruota advokatės E. G. 2013 m. gegužės 7 d. prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje. Pagal Taisyklių 24.3.6.1 punktą už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą numatyta 240 Lt (6 valandos). Prašyme nurodyta, kad, teikiant šią paslaugą, sugaištos 8 valandos (320 Lt), o pažymoje nurodyta suma (440 Lt) atitinka 11 sugaištų valandų. Pagal Taisyklių 24.3.6.2 punktą už atstovavimą pirmosios instancijos teisme numatyta 160 Lt (4 valandos). Prašyme nurodyta, kad, teikiant šią paslaugą, sugaišta 6,5 valandos (260 Lt), pažymoje nurodyta suma (260 Lt) taip pat atitinka 6,5 sugaištų valandų. Duomenų, sudarančių pagrindą didinti ar mažinti Taisyklėse nustatytą užmokesčio dydį (Taisyklių 7, 8, 25–27 punktai), byloje nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už 10 val. advokatės profesinio darbo teikiant antrinę teisinę pagalbą, t. y. iš 17,5 deklaruotų valandų atėmus konsultacijoms, kurios pagal įstatymą nepriskiriamos antrinei teisinei pagalbai, sugaištą laiką ir laiką, viršijantį Taisyklėse nustatytą atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, šį profesinio darbo laiką dauginant iš 40 Lt valandos užmokesčio dydžio (Taisyklių 6 punktas) ir pridedant 6,90 Lt už papildomas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, iš viso – 406,90 Lt.

Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Šioje byloje kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį taip, kad 58 proc. kasacinio skundo reikalavimų yra patenkinta, o 42 proc. – atmesta, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos – valstybės naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi kasatoriaus proporcingai atmestų reikalavimų daliai valstybei atlygintina išlaidų suma (8 Lt) yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), tai ji valstybei iš kasatoriaus nepriteistina (CPK 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) 406,90 Lt (keturis šimtus šešis Lt 90 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) 11 (vienuolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė