Baudžiamoji byla Nr. 1-6-312/2021

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1;

 (S)

                                                                     1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10;

                                                                     1.2.15.3.3.1; 1.2.15.3.3.3.1.2.29.1.3;

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Elzbietai Giedrei Mlečkaitei, Gretai Serapinaitei, Dovilei Žilionytei, Teresai Darulienei, Renatai Novickienei, Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorams Daivai Baliukonienei, Tadeušui Osipovičiui,

gynėjams advokatams Valdemarui Bužinskui, Valdui Grendeliui,

civilinio ieškovo atstovams Ievai Petraškienei, Jonui Želviui,

ekspertui Jurijui Vinikovui,

specialistams Kristinai Laurinavičienei, Jelenai Šeininai, Artūrui Kapitanovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R. (G. R.), gim. (duomenys neskelbtini), žydas, LR pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis keturis nepilnamečius vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patarėju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, neteistas (2007 m. buvo teistas, bet teistumas išnykęs), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir

M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), žydas, LR pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis tris vaikus (du vaikai nepilnamečiai), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros konsultantu, aukštojo išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 219 straipsnio 2 dalį.

        Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis G. R., veikdamas bendrininkų grupėje, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, padarant didelės žalos, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę; taip pat jis pasisavino jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą; taip pat jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 

Kaltinamasis G. R., veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. vasario 9 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) verslo plėtros direktoriaus pareigas, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste, 2010 m. lapkričio mėn. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir daliniu šios bendrovės akcininku M. Z., įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti, kuri bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti. Vykdydamas pastarąjį susitarimą, G. R. 2010-11-22 įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), tapdamas vieninteliu įmonės darbuotoju, 100 procentų akcininku ir direktoriumi. 

Po to, M. Z. ir G. R. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų realioje tikrovėje nepirks, M. Z. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje davus nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytam darbuotojui parengti fiktyvią 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, kurią, vykdydamas M. Z. nurodymą, šis asmuo parengė, o 2010 m. gruodžio mėn. – tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikiant pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą įgaliojimą, šios bendrovės vyr. finansininkė N. B., nieko nežinodama apie G. R. ir M. Z. vykdomą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, pasirašė 2010-12-07 datuotą Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją užantspaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu taip pat pasirašė bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu užantspaudavo G. R., tokiais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie realioje tikrovėje nesuteiktas konsultavimo paslaugas, įvertintas 483 637 Lt (iš jų 83 937 Lt PVM), numatytas šios sutarties priede Nr. 1: atlikti įmonės esamos plėtros strategijos analizę ir pateikti išvadas tiek žodžiu, tiek raštu; konsultuoti dėl produktų ir paslaugų vystymo galimybių ir strategijos; konsultuoti dėl IT sprendimo taikymo, siekiant verslo plėtros UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškoti plėtros galimybių; atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konferencijose, seminaruose, forumuose, derybose, susitikimuose, vykti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į komandiruotes verslo plėtros klausimais; konsultuoti kitais verslo plėtros klausimais, nors G. R. žinojo, jog minėto pobūdžio funkcijas jis vykdo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, eidamas verslo plėtros direktoriaus pareigas.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir įgyvendindamas bendrą su M. Z. nusikalstamą sumanymą, G. R., laikotarpiu nuo 2011 m birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 d., iš M. Z. gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei tarpusavyje susitarę, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai išrašomas PVM sąskaitas-faktūras, šiuos duomenis G. R. pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š., nieko nežinojusiai apie G. R. ir M. Z. vykdomą nusikalstamą veiką ir, pastarajai išrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 dėl tariamai suteiktų konsultavimo paslaugų už 27 951 Lt, tame tarpe 4 851 Lt PVM, be parašo, ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002 dėl suteiktų konsultavimo paslaugų už 455 686 Lt, tame tarpe 79 086 Lt PVM, kurioje G. R. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš viso už 483 637 Lt, tame tarpe 83 937 Lt PVM, tokiu būdu pasirašydamas G. R. įtvirtino melagingus duomenis apie realioje tikrovėje nevykusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas ir tokiu būdu pagamino dvi netikras PVM sąskaitas faktūras: 2011-06-30 serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 serija RC Nr. 002. Po to, G. R. pasirašytas netikras sąskaitas-faktūras - 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002 tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Z., kuris žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konsultavimo paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, nurodė  O. Š. - tuo pačiu metu tvarkančiai uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas, įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir įvykdyti apmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal šiuos netikrus finansinius dokumentus, iš viso 483 637 Lt, iš jų 83 937 Lt PVM. M. Z. nurodymu O. Š., nieko nežinančiai apie M. Z. ir G. R. vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą netikras 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002, bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų birželio ir spalio mėn. PVM deklaracijas (FR0600, Versija 02) įrašius neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo PVM ir elektroniniu būdu 2011 m. liepos 22 d., 2011 m. lapkričio 25 d. jas pateikus Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai (adresu Ulonų g.2, Vilniuje), G. R. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 83 937 Lt (24 309, 84 Eur)  PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą,

Taip pat jis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto 1.3 punktą, kuriame numatyta, kad „Visas bendrovės akcijas pasirašo ir įsigyja jos steigėjas“, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, jam patikėtą turtą – pinigus, po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaręs ir pasirašęs fiktyvią 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir per dvylika kartų nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. birželio 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais: 2011-01-28 mokėjimo dokumento Nr. 02237 – 49 000 Lt; 2011-02-04 mokėjimo dokumento Nr. 02260 – 49 000 Lt; 2011-02-21 mokėjimo dokumento Nr. 13792 – 49 000 Lt; 2011-03-14 mokėjimo dokumento Nr. 02353 – 49 000 Lt; 2011-04-12 mokėjimo dokumento Nr. 14335 – 49 000 Lt; 2011-05-13 mokėjimo dokumento Nr. 02519 – 49 000 Lt; 2011-09-16 mokėjimo dokumento Nr. 16593 – 6 300 Lt; 2011-08-24 mokėjimo dokumento Nr. 16282 – 4 500 Lt; 2011-07-08 mokėjimo dokumento Nr. 02726 – 12 000 Lt; 2011-07-19 mokėjimo dokumento Nr. 02784 – 49 000 Lt; 2011-07-19 mokėjimo dokumento Nr. 02787 – 49 000 Lt; 2011-06-08 mokėjimo dokumento Nr. 15196 – 5 000 Lt; 2011-06-08 mokėjimo dokumento Nr. 025656 – 19 000 Lt, iš viso pervedant 438 800 Lt sumą, iš jų 83 937 Lt PVM, G. R., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, sudarė 2011-01-03 Paskolos sutartį (be numerio) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip paskolos davėjas – iš vienos pusės, ir fizinis asmuo G. R., kaip paskolos gavėjas – iš kitos pusės, kurios 2 punkte nurodė, kad „Sutartyje nustatyta tvarka bet kuriuo Sutarties galiojimo metu Paskolos davėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R.) suteikia Paskolos gavėjui (G. R.) įmokas“ ir 8.1 punkte nurodė, kad „Sutartis įsigalioja Įsigaliojimo dieną ir galioja tol, kol Paskolos gavėjas įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį“, t. y. nenumatant jokių paskolos sugrąžinimo garantijų ir terminų, kurią patvirtino savo parašu ir užantspaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. paskolos davėjas bei savo parašu patvirtino ta pačią sutartį, kaip paskolos gavėjas. Šios sutarties pagrindu, G. R. žinodamas, kad 438 800 Lt suma įgyta apgaulės būdu, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. spalio 22 d., davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei O. Š., nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, pervesti pinigus į G. R. asmeninę banko sąskaitą, o būtent O. Š. per devynis kartus iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į G. R. asmeninę banko sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini): 2011-02-07 mokėjimo dokumento Nr. 2 – 48 000 Lt, 2011-02-08 mokėjimo dokumento Nr. 3 – 47 800 Lt, 2011-03-04 mokėjimo dokumento Nr. 4 – 49 000 Lt, 2011-05-02 mokėjimo dokumento Nr. 18 – 49 000 Lt, 2011-05-12 mokėjimo dokumento Nr. 19 – 49 000 Lt, 2011-05-23 mokėjimo dokumento Nr. 24 – 49 000 Lt, 2011-10-22 mokėjimo dokumento Nr. 39 – 1 200 Lt, 2011-08-24 mokėjimo dokumento Nr. 08466851 – 49 500 Lt, 2011-07-19 mokėjimo dokumento Nr. 35 – 49 000 Lt, iš viso 391 500 Lt sumą, nurodydama paskirtį – „Paskola pagal sutartį“. Po ko jis, G. R., į asmeninę bankinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. spalio 14 d. išgrynino: 2011-03-04 – 49 000 Lt sumą, 2011-06-21 – 50 000 Lt sumą, 2011-06-23 – 49 000 Lt sumą, 2011-07-19 – 49 000 Lt sumą, 2011-08-25 – 6 000 Lt sumą, 2011-08-25 – 14 000 Lt sumą, 2011-09-30 – 324 445, 01 Lt sumą, 2011-10-14 – 20 000 Lt sumą ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą - iš viso 391 500 Lt (113 386, 24 Eur) sumą.

Taip pat jis, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto 1.3 punktą, kuriame numatyta, kad „Visas endrovės akcijas pasirašo ir įsigyja jos Steigėjas“, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei 21 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 d. davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š., nieko nežinojusiai apie nusikalstamą sumanymą, išrašyti dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras: 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002, kuriose nurodyta žinomai melaginga informacija apie neva tai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliktas konsultavimo paslaugas, O. Š. pagal G. R. pateiktus duomenis, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras: 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 (be parašų) ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002, kurioje G. R. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, po to O. Š., nieko nežinojusi, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, apskaitė 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje už 2011 m. birželio ir spalio mėnesius, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. birželio ir spalio mėnesius.

Kaltinamasis M. Z., veikdamas bendrininkų grupėje, klastojant dokumentus ir juos panaudojant, padarydamas didelės žalos, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę; taip pat jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 

Kaltinamasis M. Z., 2004 m. kovo 24 d. akcininkų sprendimu, laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2013 m. sausio 4 d. paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) generalinio direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, tyčia, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste, 2010 m. lapkričio mėnesį, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriumi ir daliniu šios bendrovės akcininku G. R., įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti, kurią, vykdydamas pastarąjį susitarimą, 2010 m. lapkričio 22 d. įsteigė G. R., tapdamas vieninteliu 100 procentų akcininku, direktoriumi ir įmonės darbuotoju.

Po to, M. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir realizuodamas vieningą sumanymą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste, 2010 m. gruodžio mėn., davė nurodymą nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui parengti 2010 m. gruodžio 7 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, kurioje nenustatytas asmuo, vykdydamas M. Z. nurodymą, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja teikti konsultavimo paslaugas, nurodytas minėtos sutarties priede Nr. 1 – atlikti įmonės esamos plėtros strategijos analizę ir pateikti išvadas tiek žodžiu, tiek raštu; konsultuoti dėl produktų ir paslaugų vystymo galimybių ir strategijos; konsultuoti dėl IT sprendimo taikymo, siekiant verslo plėtros UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškoti plėtros galimybių; atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konferencijose, seminaruose, forumuose, derybose, susitikimuose, vykti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į komandiruotes verslo plėtros klausimais; konsultuoti kitais verslo plėtros klausimais, nors M. Z. žinojo, kad G. R. minėtas paslaugas galėtų ir privalėtų suteikti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau sutartyje nurodytų konsultavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir neatliks. Po to, 2010 m. gruodžio mėn., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė N. B., veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimą, nieko nežinojusi apie nusikalstamą sumanymą, šią tikrovės neatitinkančią sutartį patvirtino savo parašu bei užantspaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu.

Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R., žinodamas, kad minėtų konsultavimo paslaugų uždarajai akcinei bendrovei neatliko ir neatliks, 2010 m. gruodžio mėn., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, savo parašu patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu užantspaudavo minėtą tikrovės neatitinkančią sutartį, tokiu būdu N. B. ir G. R. įtvirtino melagingus sutarties duomenis.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. Z., laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 G. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodydavo, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai suteiktos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas bendrą sumanymą, G. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė konsultavimo paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš M. Z. gautus duomenis, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai O. Š., nieko nežinojusiai apie nusikalstamą sumanymą, kuri vykdydama G. R. nurodymą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras: 2011-06-30 serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 serija RC Nr. 002, kompiuterio pagalba įrašė G. R. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugų už 483 637 Lt, iš jų 83 937 Lt PVM, po to G. R. pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. Z..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, M. Z. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytus darbuotojus pateikė jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas ir imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai šios įmonės parduotas konsultavimo paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. davė nurodymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui pervesti pinigus už neva tai atliktas konsultavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o būtent per dvylika kartų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pervedė: 2011-01-28 mokėjimo dokumento Nr. 02237 – 49 000 Lt; 2011-02-04 mokėjimo dokumento Nr. 02260 – 49 000 Lt; 2011-02-21 mokėjimo dokumento Nr. 13792 – 49 000 Lt; 2011-03-14 mokėjimo dokumento Nr. 02353 – 49 000 Lt; 2011-04-12 mokėjimo dokumento Nr. 14335 – 49 000 Lt; 2011-05-13 mokėjimo dokumento Nr. 02519 – 49 000 Lt; 2011-09-16 mokėjimo dokumento Nr. 16593 – 6 300 Lt; 2011-08-24 mokėjimo dokumento Nr. 16282 – 4 500 Lt; 2011-07-08 mokėjimo dokumento Nr. 02726 – 12 000 Lt; 2011-07-19 mokėjimo dokumento Nr. 02784 – 49 000 Lt; 2011-07-19 mokėjimo dokumento Nr. 02787 – 49 000 Lt; 2011-06-08 mokėjimo dokumento Nr. 15196 – 5 000 Lt; 2011-06-08 mokėjimo dokumento Nr. 025656 – 19 000 Lt, iš viso – 438 800 Lt sumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė O. Š., nežinodama, kad M. Z. pateiktose minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos konsultavimo paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po to, remdamasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrais dokumentais, M. Z. nurodymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio ir spalio mėnesių, PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 83 937 Lt (24 309, 84 Eur) nepagrįstai sumažindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei 2011 m. liepos 22 d. ir 2011 m. lapkričio 25 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (adresu Ulonų g. 2, Vilnius) darbuotojams.

Taip pat jis, 2004 m. kovo 24 d. akcininkų sprendimu laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2013 m. sausio 4 d. paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei 21 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š. dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuri nieko nežinodama, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, apskaitė 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje už 2011 m. birželio ir spalio mėnesius. 

Be to, M. Z., pažeisdamas 2002 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“ ir 58 str. 6 str. nuostatą, kad „Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada <...> ne vėliau kaip per 30 sienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui“ žinodamas, kad 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, nepateikė bendrovės 2011 metų finansinės atskaitomybės Valstybės įmonei Registrų centras.

Be to, jis, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, žinodamas, kad 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, VSDFV Vilniaus skyriumi, Vilniaus apskrities VMI bei prekių ir paslaugų teikėjais, suteikė paramą bei paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims, 2012 metais iš bankų sąskaitų pervedinėjo pinigus kreditų ir palūkanų apmokėjimui, nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos registrų (turto, skolų bei kt. apskaitos), tokiu būdu M. Z. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 16 d.

M. Z. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad jis, pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, t. y., kad  jis, nuo 2002 m. gruodžio 23 d. akcininkų sprendimu laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 23 d. iki 2004 m. kovo 25 d. paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) ir 2004 m. kovo 24 d. akcininkų sprendimu laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2013 m. sausio 4 d. paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM ( pridėtinės vertės mokesčio), ATM ( aplinkos teršimo mokesčio ), GPM ( gyventojų pajamų mokesčio ), PLN ( pelno mokesčio), NTM (nekilnojamojo turto mokesčio) deklaracijas, už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2012 m. ir 2012 m. gegužės 28 d. gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužes 17 d. surašytą priminimą Nr. (23.22-08)-325-440 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t. y. iki 2012 m. birželio 16 d. sumokėti į valstybės biudžetą 769 250,72 Lt, (222 250,27 Eur) bendrovės mokestinę nepriemoką, pažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių apskaičiuotų ir deklaruotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių laiku nesumokėjo.

Kaltinamasis G. R. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad M. Z. pažįsta maždaug nuo 1990 metų, anksčiau buvo draugai. Nuo 2006 metų bei inkriminuojamu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, bet per darbo laikotarpį pareigos ne kartą keitėsi. Inkriminuojamo laikotarpio pabaigoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriumi. M. Z. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Anksčiau duotus parodymus pilnai palaiko. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2011 metais ir iki šiol jis yra vadovas. Įmonė užsiėmė verslo konsultavimu, klientų paieška pirkti „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Jo darbo pobūdis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo: „(duomenys neskelbtini)“ produktų pardavimas, verslo valdymo sistemos, dokumentų valdymo sistemos, kad klientai pirktų produktą. Šiuo metu jo santykiai su M. Z. yra blogi, jie pablogėjo 2011 m. pabaigoje dėl verslo - „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nes nesutapo požiūriai. Su M. Z. daryti nusikaltimus nesitarė. Būdavo atvejų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitų įmonių pirkdavo paslaugas, kurias galėtų atlikti pati „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonės veikla buvo labai plati. Jos tikslas buvo - parduoti produktą. Produktas – tai informacinės sistemos, kurios būna dviejų tipų, t. y. būna kuriamos ir būna parduodamos gatavos. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo gatavo produkto pardavimas, t. y. jis buvo kažkieno pagamintas, o tuo metu tai buvo vokiškas produktas. Jį pirkdavo iš vokiečių tiekėjo ir kažkam parduodavo. Įmonės tikslas buvo optimizuoti savo finansinius ratus bei, verslo konsultavimas. Verslo konsultavimas yra absoliučiai kita sritis, juo užsiima konsultacinės bendrovės. Norint pasiekti, kad po verslo konsultavimo klientas pirktų siūlomą produktą, reikėjo steigti nuosavas arba susijusias konsultacines bendroves, kurios konsultuotų pirkėjus ir gautų iš to naudą. Tuo metu buvo ne viena tokia įmonė - UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės buvo įsteigtos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir kt. asmenų. Tokios bendrovės buvo įsteigtos ir Baltarusijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš susijusių įmonių pirko paslaugas. Įstatymas to nedraudė, valstybei buvo mokami mokesčiai. Jis (G. R.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kažkuriuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, M. Z. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dar kažkurios įmonės vadovas buvo G. V.. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priimamų sprendimų dėl paslaugos arba produkto pirkimo iš dukterinės įmonės – buvo tariamasis bendrai su visais žmonėmis, kurie turėjo kažkokių idėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo M. Z., įmonėje valdybos nebuvo. Jis (G. R.) neturėjo prisijungimo prie bankinės sistemos, taip pat banke neturėjo parašo teisės. Valdingų įgaliojimų darbuotojams negalėjo duoti. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo vadovas ir vienas darbuotojas, kuris teikė paslaugas. Jeigu kažkas norėjo nupirkti produktą, jis (G. R.) turėjo susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo tam tikrą naudą, bendrovė jam sumokėdavo. Jeigu nutardavo pirkti paslaugą, sutartis ruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sutarčių šablonai, t. y. būdavo paruošiamas sutarties šablonas, siunčiamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir sutartis pasirašoma. Produktą perimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kad darbas yra priimtas, buvo surašomi atliktų darbų aktai, kurie būdavo derinami, kažkas atsispindėdavo ir ataskaitose, kažkas būdavo pateikta žodžiu. Tai, kad kaltinime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtas vieninteliam sandoriui – yra netiesa, nes niekas nekuria kompanijos vieninteliam sandoriui, kompanija kuriama tam, kad vystyti sėkmingą verslą. Jis (G. R.) niekam nedavė nurodymų parengti fiktyvią konsultavimo sutartį. Su kitomis dukterinėmis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo tokias pačias šablonines sutartis. Pasirašyta konsultavimo sutartis buvo reali, paslaugos buvo atliktos, pasirašyti darbų atlikimo aktai ir sumokėti pinigai. Atsiskaitymo formos neatsimena, taip pat neatsimenu ar buvo avansiniai mokėjimai. Dėl atliktos paslaugos jam pirkėjas pretenzijų nereiškė, nes sumokėjo pinigus. Jeigu būtų kokios nors pretenzijos, nebūtų už paslaugą sumokėta. Visos finansinės operacijos atsispindėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nežino. Nurodė savo buhalterei sąskaitą už atliktas paslaugas įtraukti į apskaitą. PVM mokestis buvo sumokėtas pavėluotai, taip pat sumokėti delspinigiai. Nesiaiškino ir negali paaiškinti, kodėl jam buvo grąžinta PVM sąskaita-faktūra. Jam dėl šios sumos ir atliktų darbų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, civiline tvarka jokie ginčai nagrinėjami nebuvo. Jo manymu, tai gali būti dėl to, kad jis su M. Z. yra susipykę, jų santykiai yra įtempti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas pirko iš bendrovės (duomenys neskelbtini), buhalteriją tvarkė O. Š.. Dėl atliktų paslaugų jokių problemų ar pretenzijų nebuvo, vadinasi, viskas buvo tvarkoje. Dirbamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis neturėjo jokių valdingų įgalinimų spręsti administracinius klausimus, nes tai buvo akcinė bendrovė, ir kadangi valdybos nebuvo, visus sprendimus priimdavo vadovas. Suteiktų paslaugų ataskaita yra jo (G. R.) pasirašyta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parašo nėra. Nepamena, ar siūlė M. Z. pasirašyti atliktų darbų aktus. Kaip jis perdavė ataskaitą, nepamena. Jis tik pamena, kad užpildė suteiktų paslaugų ataskaitą, ją pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kanceliarijoje perdavė kažkuriam atsakingam darbuotojui. Ar kuris nors UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojas pasirašinėjo aktą, priėmė darbus, negali pasakyti, tačiau jeigu dėl darbo nebuvo pareikšta pretenzijų, reiškia, viskas buvo tvarkoje. Ataskaitoje yra darbų aprašymas. Darbų ataskaitos teikimo forma nebuvo nustatyta, tai galima buvo padaryti ir žodžiu. Neatsimena su kuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų derino atliktus darbus. Pagal šią ataskaitą jam buvo apmokėta. Sumos nepamena, bet buvo sumokėta visa ataskaitoje nurodyta suma. Per kiek kartų buvo mokama, neprisimena. Sutinka, kad buvo sumokėta pagal kaltinime nurodytas sąskaitas, iš viso 438 800 litų. Paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sudarė 2011 m. sausio 3 d. Nepamena per kiek kartų pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Sutartį sudarė asmeniniais tikslais. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis direktorius ir pats priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo. Įstatymas nedraudžia sudarytį tokio pobūdžio sutartį. Paskutinis pavedimas pagal paskolos sutartį galėjo būti padarytas spalio 14 d., iš viso buvo pervesta 391 500 litų. Kažkiek paskolos yra grąžinta, bet nepamena kiek. Į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie paskolos grąžinimą, nes tai yra santykiai tarp jo ir jo bendrovės. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos paskolos sutarties sąlygų su M. Z. nederino, nes tai buvo jo (G. R.) asmeninis reikalas ir apie tai M. nieko neminėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo sutarčių daugiau neturėjo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelė sutartis. Pagal suteiktų paslaugų ataskaitą, jis buvo kaip tarpininkas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamo produkto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitomis įmonėmis sutarčių nepasirašinėjo, nes nebuvo tokio tikslo. Šiuo metu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą sustabdė 2012 metais. Jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2011 m. Kas parengė konsultavimo paslaugų sutartį, nežino. Jam M. Z. jokio nurodymo parengti sutartį nedavė. Kodėl sutartį pasirašė N. B., o ne M. Z., paaiškinti negali. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis (G. R.) pasirašė sutartį, neprisimena, taip pat neprisimena kaip ją gavo, ar jau pasirašytą N. B., ar ne. Ar sutartis buvo derinama su M. Z., neprisimena. Nepamena kam jis atidavė 2011-06-30 ir 2011-10-19 sąskaitas-faktūras. Dėl kitų kaltinamajame akte išvardintų sąskaitų-faktūrų negali teigti, kad jas atidavė M. Z., jos galėjo būti paliktos ir sekretorei. Nepamena, kad su M. Z. būtų derintas klausimas dėl sąskaitų apmokėjimo ar mokėtinų sumų. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų įkainius nustatė jis (G. R.). Galėjo būti, kad paslaugų įkainius nustatė kartu su M. Z.. Girdėjo O. Š. ir N. B. parodymus kaip buvo vykdomi mokėjimai, bet negali pasakyti kiek M. Z. dalyvavo atliekant apmokėjimą už atliktus darbus, nes tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir kas susiję su mokėjimais – jis nieko nežino. Jis nemato nieko bendro tame, kad paskutinis pavedimas pagal paskolos sutartį į jo asmeninę sąskaitą buvo padarytas 2011 m. spalio 14 d., o 2012 m. sausio 27 jis su O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis (G. R.) paskolą pasiėmė ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie prašė iškelti bankroto bylą dėl įmonės nemokumo, kuris atsirado dėl galimai blogo M. Z. vadovavimo įmonei. Galėjo būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2010 m. gruodžio 1 d., o paskolos sutartis tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2011 m. sausio 3 d. Jis paskolos sutarties nerengė. Ją galėjo parengti Finansų apskaitos centro finansininkė O. Š.. Paskolos sutartį pasirašė arba jis, arba O. Š. pagal įgaliojimą. Galėjo už abi šalis pasirašyti tik jis. Paskolos sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog sutartis įsigalioja 2010 m. gruodžio 17 d., tačiau tai gali būti techninė klaida. Sutartyje, matyt, per klaidą nebuvo įrašytas paskolos grąžinimo terminas. Darbo sutartį dėl jo paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašė jis pats, ji buvo sudaryta 2010 m. gruodžio 6 d. Niekur nebuvo fiksuota kada jis (G. R.) veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o kada kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo pareiginių instrukcijų nebuvo, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekur nebuvo apibrėžtos jo, kaip darbuotojo, funkcijos. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo į komandiruotes, tačiau jeigu nėra tai patvirtinančių dokumentų, vadinasi jos nebuvo forminamos tam, kad nebūtų sąnaudų. Tai buvo jo, kaip vadovo, sprendimas. Kelionės, pragyvenimo išlaidos buvo dengiamo iš nuosavų lėšų. Nuosavų lėšų panaudojimo niekaip neįformino. Jis nėra tikras, kad minima konsultavimo sutartis buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis, bet tai buvo verslo pradžia. Sudarinėti sutartis ir su kitomis įmonėmis nebuvo tikslo. Kiek pamena, tai buvo tik pradžia, o po to jo santykiai su M. Z. nutrūko. Tuo pačiu metu jis (G. R.) dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis už apliktus darbus atsiskaitinėdavo įvairiai – išmokėdama avansą arba neišmokėdama, buvo mokama pagal darbų atlikimo aktą arba be darbų atlikimo akto. Buvo sudaroma šimtai sutarčių. Viskas priklausė nuo darbų pobūdžio ir nuo to, kas daroma. Sutartys, darbų atlikimo aktai, apmokėjimo dokumentai buvo saugomi buhalterijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė norėdamas užsiimti kitokio pobūdžio veikla. Liudytoja O. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus įmonės dokumentus.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 178, 186-188), kaltinamasis G. R., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo vienintelis darbuotojas bei direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė konsultavimo paslaugas. Kaip įrodymą, kad paslaugos realiai buvo suteiktos G. R. įvardijo apmokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės, tačiau kas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vykdė apmokėjimus, nežino. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriumi. Paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė ne kaip šios įmonės darbuotojas, todėl kad į verslo plėtros direktoriaus pareigas konsultavimas neįėjo. Paslaugas priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Z. arba kitas asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas. Apklausos metu pateiktų 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, PVM sąskaitas faktūrų - 2011-06-30 Serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 Serija RC Nr. 002 sudarymo, pasirašymo aplinkybių neprisimena. Apklausos metu jam parodytos 2011-01-03 Paskolos sutarties sudarymo aplinkybių taip pat neprisimena. Kas pervedinėjo pinigus šios sutarties pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo asmeninę banko sąskaitą, neprisimena, taip pat neprisimena kokią tiksliai sumą pasiskolino iš bendrovės. Ar grąžino įmonei suteiktą paskolą, neprisimena. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kokias nors paslaugas kitoms bendrovėms, taip pat teigė neprisimena. Konsultavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei suteikė jis pats – ieškojo klientų, t. y. susitikinėjo su asmenimis, kurie galimai galėjo padėti kontraktais. Vykdydamas šias pareigas, jis laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 metų, buvo išvykęs į Gruziją, Ukrainą, Vengriją, Azerbaidžaną, Kazachiją, Tadžikiją, Baltarusiją. Minėtose šalyse buvo susitikęs su potencialiais klientais, bendravo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo ir plėtros, tam tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų veiklų atsisakymo. Taip pat domėjosi, kokių paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis, trūksta minėtose šalyse, tiek privačiame, tiek valdžios sektoriuje, nes buvo planuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų veiklą minėtose šalyse. Vykdant klientų paiešką Baltarusijoje, buvo atidaryta bendrovė „(duomenys neskelbtini)BEL“, Kazachijoje - bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Tadžikijoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas „(duomenys neskelbtini)“. Jis ieškojo klientų įsteigtoms bendrovėms, kad paslaugas minėtų šalių valdžios ar privačiam sektoriui, parduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“  dalyvavo Kazachijos viešuosiuose pirkimuose, buvo sudarytos sutartys su Kazachijos Finansų ministerija, Muitine. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kazachijos Finansų ministerijai ir Muitinei suteikė programų įdiegimo paslaugą. Tadžikijoje buvo sudaryta sutartis su Muitine, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kazachijos Muitinei suteikė programų įdiegimo paslaugą. Baltarusijoje buvo sudaryta sutartis su Muitine, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Baltarusijos Muitinei suteikė programų įdiegimo paslaugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdavo į Kazachiją, Tadžikiją, Baltarusiją ir pagal atskiras sutartis vykdė konsultavimo paslaugas, konsultavimo paslaugas teikdavo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, klientams (galutinis pirkėjas, šiuo atveju Finansų ministerija, Muitinės). Pinigus už suteiktas paslaugas, gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. galutinis naudos gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kazachijoje, Tadžikijoje ir Baltarusijoje įsteigtose bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dirbo minėtų šalių piliečiai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdavo konsultuoti bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Konsultacijas, kurias jis teikdavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, taip pat teikė ir per programą „Skype“, telefonu, ne tik pats fiziškai vykdavo į minėtas šalis. Gruzijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Azerbaidžane klientai nebuvo surasti, todėl minėtose šalyse nebuvo įsteigta jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialų. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, žodžiu konsultuodavo-instruktuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie vykdavo į Kazachiją, Tadžikiją, Baltarusiją, instruktuodavo, kokias paslaugas minėtų šalių atstovams siūlyti, kaip bendrauti su tam tikrais asmenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie vykdavo į Kazachiją, Tadžikiją, Baltarusiją yra - O. R., M. Z., D. K., V. K., G. S..

Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto - 391 500 Lt pasisavinimo, parodė, kad tai yra civiliniai-paskoliniai santykiai tarp jo ir bendrovės. Neneigia, kad yra skolingas bendrovei, paskola bus grąžinta. Jeigu bent koks UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius turėtų reikalavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu, tai jis pagal LR Civilinį kodeksą turėtų teisę šį reikalavimą nukreipti į jį (G. R.) ir skolą išieškoti. Jis įmonės dokumentų nesunaikino ir nepaslėpė.

Kaltinamasis M. Z. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad anksčiau su G. R. kartu dirbo, šiuo metu nebendrauja, jokių santykių nepalaiko. Bendravimas nutrūko dėl akcininkų konflikto. Kaltinimo laikotarpiu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2003 metų, buvo direktoriumi, administracijos vadovu, generaliniu direktoriumi. Pradžioje su G. R. turėjo po 50 procentų įmonės akcijų, po to, gal 2008 metais, kiekvieno akcijos sumažėjo iki 45 proc., nes 10 procentų akcijų buvo perleista kitiems darbuotojams už gerus darbo rezultatus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo: jis (M. Z.) – 45 proc., G. R. – 45 proc., O. R. – 5 proc., G. S., G. V. ir N. B.. Šią įmonę kūrė kartu su G. R., kartu pradėjo dirbti, G. buvo verslo vystymo vadovu. Jie abu buvo lygiaverčiai akcininkai, abiejų galios ir atsakomybės buvo vienodos, įvairiu įmonės veikimo laikotarpiu jis (M. Z.) daugiau užsiėmė administracija, po to ir G. R. prisijungė prie administracijos klausimų, bet jie kartu vystė verslą, pagrindinis jų tikslas buvo verslo vystymas. Buvo diegiami kompleksiniai verslo valdymo sprendimai privačioms ir valstybinėms organizacijoms. Dėl pirmo kaltinimo, parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes jokių dokumentų jis nepasirašė, ten yra ne jo parašai. Dėl antro epizodo, t. y. apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo – tai jų įmonės buhalterinė apskaita visada buvo vedama sistemos „New Vision“ pagalba, kuri yra labai populiari Lietuvoje, jau tuo metu ji priklausė „Microsoft“ korporacijai, buvo naudojama, suvedant pradinę informacijos sistemą ir automatizuojant finansinę veiklą. 2012 m. balandžio 2 d. dėl to, kad įmonės finansinė situacija buvo pakankamai sunki, buvo atjungti serveriai, užrakintos nuomojamos patalpos Konstitucijos prospekte. Kadangi serveriai buvo atjungti, neįmanoma buvo prie jų prieiti, suformuoti buhalterinę metinę ataskaitą ir ją pateikti pagal įstatymo reikalavimus. Įmonė daug kartų rašė raštus, prašė leisti pateikti dokumentus vėliau, taip pat rašė raginimus įleisti į patalpas, kad pasiimti serverius. Tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo įsiskolinimas, įmonės situacija buvo pakankamai sunki. Nuo to laiko darbuotojai į patalpas patekti negalėjo. Į patalpas pateko tik pasibaigus bankroto procedūroms. 2013 metais perdavė įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Dėl mokesčių nesumokėjimo paaiškino, kad raginimą iš VMI gavo 2012 m. gegužės 28 d. Tą pačią dieną, t. y. gegužės 28 d. jis kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau raginimo gauti negalėjo, nes negalėjo pateikti į įmonės patalpas, įmonė negaudavo jokios korespondencijos, jokių raštų, elektroninis paštas neveikė, visi serveriai buvo atjungti, jokia komunikacija nevyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo paskelbtas 2012 m. gruodžio 20 d. Visą tą laiką – pusmetį, nebuvo įmanoma pasiekti jokių rezultatų su įmone ir kažką tvarkyti. Taigi, įmonė buvo nepajėgi sumokėti mokesčių, todėl ir buvo pradėta bankroto procedūra, visos sąskaitos buvo areštuotos, priėjimo prie ofiso nebuvo, jokių galimybių sumokėti mokesčius neturėjo. Tai nebuvo daroma piktybiškai, tiesiog susidarė sunki įmonės finansinė padėtis. Dar iki jo (M. Z.) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės akcininkai G. R. ir O. R. 2012 m. sausio 27 d. taip pat pateikė ieškinį dėl bankroto procedūros. Tai buvo akcininkų konflikto, kuris prasidėjo vasaros viduryje - pabaigoje, paseka. Akcininkų konfliktas kilo dėl to, kad nesutapo strategijos, filosofijos. Akcininkams pateikiant ieškinį dėl bankroto, konfliktas buvo gana aštrus, kadangi 2011 m. spalio 17 d. buvo įkurta kompanija „(duomenys neskelbtini)“, buvo bandoma pasiimti žmones, pervilioti klientus, dėl to prasidėjo akcininkų konfliktas. Pinigai, kurie turėjo būti sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, nustojo plaukti į sąskaitą, todėl atitinkamai sumažėjo galimybė gauti pajamų, apyvartinių lėšų. Įmonės finansinė padėtis labai stipriai pablogėjo, nes rinkai buvo pasakyta, kad iškeltas ieškinys dėl įmonės bankroto. 2012 m. gegužės 2 d. buvo atjungta elektra, o balandžio 5 d. buvo atsisakyta kelti bankroto bylą. Gali būti, kad jau 2012 m. kovo mėnesį, pablogėjus ekonominei padėčiai, įmonė visiškai nustojo mokėti mokesčius. Įmonėje buhalterinio darbo buvo labai daug, dirbo finansų direktorė N. B., kuri pilnai buvo atsakinga už finansų organizavimą, tvarkymą, tiesiogiai dirbo su įmone, tvarkiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – UAB |(duomenys neskelbtini), kuris turėjo prisijungimą prie jų įmonės serverio, apskaitos sistemos. Jie gaudavo pirminius dokumentus, suvesdavo informaciją ir paruošdavo visas ataskaitas tvirtinimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomi einamieji dokumentai - raštai, sutartys, personalo dokumentai. Įmonė, tvarkiusi buhalteriją, taip pat negalėjo prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, nes nebuvo serverių. Dokumentus bankroto administratoriui pateikė jis pagal perdavimo aktą. Tai buvo popierinis variantas. Pateikė prisijungimus prie serverių. Kažkodėl jie apie tai pamiršo, bet po to prisijungė jau vėliau. Administratorius iš „Archyvų sistemose“ pasiėmė pagal sąrašą visus dokumentus. Nežino ar iš tvarkiusios buhalterinę apskaitą įmonės, buvo paimti kažkokie dokumentai, bet dažniausiai jie nelaikydavo dokumentų, juos grąžindavo ir po to perduodavo į „Archyvų sistemas“. Fizinių dokumentų šaltiniai galėjo būti du: ofisas ir „Archyvų sistemos“. Jam pareikšti kaltinimai, kad jis neperdavė dokumentų, tačiau iš administratoriaus jis negavo jokių raštų, kokių dokumentų trūksta ir kokius jis turi pateikti. Jis (kaltinamasis) tais dokumentais nedisponavo, nes neturėjo prisijungimo prie ofiso. „Archyvų sistemos“ irgi neleido pasiimti dokumentų, kadangi buvo skola ir dokumentus jie atidavė tiesiogiai bankroto administratoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims suteikdavo paskolas, tai yra natūrali praktika. Kiek iki bankroto procedūros buvo pasirašyta paskolos sutarčių ir kiek buvo grąžinta, pasakyti tiksliai negali, nes tuo neužsiėmė. Klausimus dėl paskolų suteikimo spręsdavo ir N. B., ir O. R., ir kiti smulkieji akcininkai. Vystantis kompanijai, jie vis daugiau turėdavo įgaliojimų spręsti tokius klausimus. Įgaliojimus pasirašyti sutartis turėjo ir N., ir Ona. Jis dažnai vykdavo į komandiruotes, todėl pagal įgaliojimus jį atstovaudavo N. B. arba O. R.. Jos turėjo visus generalinio direktoriaus įgaliojimus, todėl galėjo būti, kad jis iš viso  nežinodavo apie paskolų suteikimą, jeigu paskola nebuvo didelė. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomos. Įmonės buvo įkurtos naujų verslo šakų vystymui. Įmonėms irgi būdavo suteikiamos paskolos. Jeigu nori uždirbti pinigų, turi investuoti, turi skirti lėšas ir paskola buvo labai logiška forma, reiškia, tas lėšas skirti verslo vystymui. 2011 metų antroje pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai kreipėsi į didžiausius UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkus tiek fizinius, tiek juridinius asmenis dėl paskolų grąžinimo įmonei. 2011 metais jis dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitoms įmonėms nespėjo suteikti, nes prasidėjo nesutarimai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, todėl nebuvo laiko skirti darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 metais jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė, todėl akcijas pardavė G. Š., ji tapo įmonės direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė G. R.. Buvo planuota, kad ji teiks konsultacines paslaugas. Ar G. R. suteikė kokias nors paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitoms įmonėms – nežino. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“.  Dėl sumos, pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – nieko paaiškinti negali, nes nežino. Dėl to jam yra pareikštas kaltinimas, bet jis nesupranta kaip tai susiję su juo. Ant dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių jo parašų nėra. Tačiau jeigu sutartis pasirašyta ir paslaugos suteiktos, pinigai sumokėti, mokesčiai sumokėti, jis nemato jokių pažeidimų. Ar buvo pasirašyta 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis,  negali nei patvirtinti, nei paneigti. Jeigu yra sutartis, yra parašai, reiškia, ji pasirašyta. Parengti sutartį jis niekam nurodymų nedavė. Apie šią sutartį su G. R. nekalbėjo. Sutartį parengti ir pateikti galėjo tas, kas ją pasirašė. N. B. jis buvo išdavęs įgaliojimus jo pavadavimo metu pasirašinėti sutartis. Dėl 483 637 litų sumokėjimo – tai yra dideli pinigai, bet tuo metu pinigų srautai įmonėje irgi buvo labai dideli. Todėl per kelis mėnesius sumokėta tokia suma nebuvo vertinama kaip didelė. Neatsimena ar pagal tą sutartį buvo suteiktos paslaugos, bet jeigu yra suteikiamos paslaugos, yra mokama. Kas kontroliavo ar pagal sutartį buvo suteiktos paslaugos, pasakyti negali, bet tai turėtų daryti finansų direktorė. Mano, kad sutikrinti ar buvo atlikti darbai, ar buvo vykta į komandiruotes, ar buvo faktiškai išvažiuota, pirkti bilietai, turėjo N.. Apmokėjimai, paslaugų suteikimas pagal procedūrą, visi dokumentai patekdavo pas finansų direktorę, kuri sudarydavo mokėjimo grafiką ir mokėdavo pagal tam tikrą etapą. Kai įmonė tik įsikūrė, jis pats viską  kontroliuodavo, tačiau kai įmonė išsivystė, 2010-2011 metais, jis jau visų pavedimų nebekontroliavo. Tuo užsiiminėjo jo pavaduotojos – N. B. ir O. R.. Šiuo konkrečiu atveju, tai turbūt N. B.. Daugelio mokėjimų jis net nežinodavo. Jis įmonės buhalterinės apskaitos neorganizavo daug metų, buvo finansų departamento vadovė, finansų direktorė, kuri tuo užsiiminėjo. Negali pasakyti ar 2010-12-07 sutarties tekstą N. B. su juo derino. Ji tekstą galėjo derinti su G. R.. Jeigu jam būtų buvę pateikti kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – sąskaitos, ar kiti dokumentai, būtų buvę jo parašai. Jo parašų ant dokumentų nėra, todėl kaltinamajame akte nurodyti pavedimai buvo atlikti be jo žinios, jie nėra jo (M. Z.) patvirtinti. Tokiu būdų, atsižvelgiant į tai, kad ant 2010-12-07 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties jo parašų nėra, vadinasi sutartis buvo sudaryta ir vykdoma be jo žinios. Įmonės antspaudas buvo laikomas ofise: arba pas finansų direktorę N. B., arba pas jį. Buvo du antspaudai, bet jie labai skirtingi: vienas pagrindinis, o kitas – dokumentams. Dažniausiai jie būdavo pas N. B.. Neprisimena kur buvo spaudai 2010 m. gruodžio 7 d.

Priminimas dėl mokesčių nesumokėjimo buvo gautas 2012 m. gegužės 28 d., bet jis fiziškai jo nėra gavęs. Apie tai sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Priminimo gauti negalėjo, nes gegužės 2 d. neturėjo galimybės patekti į ofisą ir gauti korespondenciją. Nežino kokiu pavidalu yra pasirašęs, kad gavo Mokesčių inspekcijos 2012-05-17 priminimą. Ant priminimo yra jo parašo faksimilė, o ne tikras parašas. Tai yra ne jo raštas Kažkas iš administracijos parašė žodžius „generalinis direktorius“ ir uždėjo jo faksimilinį parašą. Tačiau, jeigu ir būtų gavęs tą priminimą, nebūtų galėjęs sumokėti mokesčių dėl įmonės nemokumo. Toliau duodamas parodymus dėl priminimo įteikimo aplinkybių, pateikus kaltinamajam apžiūrai VMI priminimą (t. 10, b. l. 85), kaltinamasis M. Z. parodė, kad galimai kažkas iš darbuotojų 2012 m. gegužės 28 d. važiavo į VMI, pasiėmė priminimą, susisiekė su juo ir priminimą jam kažkur atvežė bei atidavė. Patvirtina, kad priminimą gavo gegužės 28 d. Gegužės 17 d. ir 28 d. jis negalėjo ateiti ir padaryti pavedimą, ofisas buvo uždarytas, sąskaitos užblokuotos, todėl jokių finansinių operacijų negalima buvo atlikti. Civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad jis turėtų būti atmestas.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 90, 91, 92-93, 101-103, 110-111), kaltinamasis M. Z., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba maždaug nuo 2003 m. sausio mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – informacinės technologijos. Įmonės akcininkai – jis, partnerio G. R. mama Z. R., O. R., G. S., G. V. bei kiti, akcininkai įvairiu laiku keitėsi. Visą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai buvo mokami laiku, ne kartą įmonę tikrino VMI, jokių priekaištų VMI dėl apskaitos tvarkymo pareiškusi nebuvo. 2011 metais, prieš Kalėdas įmonės akcininkai O. R. ir G. R. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, ieškinys buvo atmestas, bet to pasėkoje, bankai neteko pasitikėjimo įmone ir nuo tada sutriko įmonės finansavimas. Apie 2012 m. kovo mėnesį, pablogėjus ekonominei padėčiai, jis (M. Z.) visiškai nustojo mokėti mokesčius. Mokesčiai nebuvo mokami dėl to, kad įmonėje nebuvo pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne nuo įmonės įkūrimo. UAB „Finansų apskaitos centrui“ dokumentus pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai. Teisę disponuoti buhalterinės apskaitos dokumentais turėjo visi, jokių apribojimų nebuvo. Pats asmeniškai, prasidėjus bankroto procedūroms, jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė, jokių priėmimo – perdavimo aktų nepasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratorius perėmė per kelis kartus, tačiau jis (M. Z.) neprisimena ar visuose perdavimuose dalyvavo pats asmeniškai. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktuose jis (M. Z.) pasirašinėjo, tačiau ar pasirašė visuose -neprisimena, taip pat neprisimena, kiek tiksliai jų buvo. Bankroto administratorius taip pat pasiėmė visus serverius, per kuriuos buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Jo manymu, trūkstami dokumentai, jei tokie yra, turi būti pas bankroto administratorių. Pas jį (M. Z.) jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų originalų apklausos dienai nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolindavo pinigus savo darbuotojams, tačiau jis pats paskolų suteikime nedalyvaudavo. Ar suteikti paskolas, dėl mažesnių sumų, paprastai spręsdavo finansų direktorė N. B.. Jei suma būdavo didesnė, klausimą ar suteikti paskolą spręsdavo jis kartu su N. B.. Ar apklausos dienai, buvo asmenų, kurie būtų neatsiskaitę už įmonės suteiktas paskolas, nežino. Norint nustatyti, ar L. J., G. V., A. I., D. K. ėmė paskolas iš įmonės, reikia žiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Fiziniai asmenys paskolas imdavo asmeninėms reikmėms. Įmonėje nepasitaikydavo atvejų, kad premijos ar „bonusai“ būdavo išmokėti asmenims, tačiau buhalteriškai apiforminama kaip paskolos. G. R., O. R. bei Z. R. taip pat skolinosi iš įmonės, tai galima matyti iš įmonės dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat skolindavo juridiniams asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolino pinigus „(duomenys neskelbtini) Nordic LLC“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo skirti minėtų bendrovių verslo vystymui. 2011 metais įmonės teisininkai kreipėsi į didžiausius UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkus, tiek fizinius tiek juridinius asmenis, dėl paskolų grąžinimo įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtos naujų verslo šakų vystymui. UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos sritis – atstovavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, verslo vystymas. Laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. sausio 30 d. jis buvo šios įmonės direktorius bei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pats suteikė verslo vystymo atstovavimo bei kitas paslaugas, atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienio šalyse. Kadangi 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslas sekėsi gerai, tais pačiais metais buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo paruošta nauja vadovų komanda – N. B., G. V., G. S., D. K.. Jis norėjo likti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir valdybos nariu. 2011 metais jis dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis buvo kitokia nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas toliau plėtoti verslą investicine ir konsultacine sritimi, jis įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl šios priežasties uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas teikė ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitoms įmonėms paslaugų nespėjo suteikti, nes prasidėjo nesutarimai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, todėl jis nebeturėjo laiko skirti darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat dirbo G. Š. ir M. Z.. Jos užsiėmė įmonės administravimu ir prezentavimu. 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė, todėl akcijos buvo perleistos ar parduotos G. Š., taip pat ji tapo įmonės direktore. Ar įmonė vykdė veiklą kol jai vadovavo G. Š., neprisimena. 2014 metų balandžio mėnesį, G. Š. paprašė jo , kad jis (M. Z.) taptų įmonės akcininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė G. R.. Buvo planuota, kad jis teiks konsultacines paslaugas. Ar G. R. suteikė kokias nors paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitoms įmonėms jis (M. Z.) nurodyti negali, nes nežino. Kokiu tikslu buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Jis (M. Z.) yra prisidėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo, įmonės veiklos sritis – programavimas. Jis įmonėje niekada nedirbo, todėl nieko nežino apie jos atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitoms įmonėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – verslo konsultacijos ir IT paslaugos, ši įmonė yra pagrindinė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – programavimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – verslo plėtros vystymas. Normali verslo praktika yra užsakyti paslaugas ir darbus iš dukterinių ir su ja susijusių įmonių, tokiu būdu atskiriant veiklas įmonių grupių viduje, išlaidų ir mokestine prasme rezultatas gaunasi tas pats, t. y. aiškinant mokestine prasme – kiek turto netenka bei mokesčių nesumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek turto įgauna ir mokesčių sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra ir su mokestinėmis prievolėmis. Tokia yra normali verslo praktika, esant didelei įmonės apyvartai ir teikiamų paslaugų diapazonui. Plečiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, pasitarus su teisininkais, auditoriais, verslo konsultantais, buvo nuspręsta išskaidyti atskiras veiklas, įkuriant atskiras įmones, šiuo atveju buvo įkurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitos įmonės. Dėl pareikšto įtarimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį parodė, kad jo nuomone, finansinės atskaitomybės nepateikimas VĮ „Registrų centras“ negali būti laikomas Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimu. Kas liečia faktines aplinkybes, tam, kad finansinė atskaitomybė būtų pateikta VĮ „Registrų centrui“, reikalinga sušaukti akcininkų susirinkimą. Tuo laikotarpiu (2012 m. balandžio – gegužės mėn.) susirinkimo sušaukti nebuvo įmanoma dėl akcininkų konflikto. Akcininkų susirinkimo nepatvirtintos atskaitomybės pateikimas VĮ „Registrų centrui“ yra priešinga įstatymui veika. 2012 m. gegužės mėn. 28 d. jis pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Finansinę atskaitomybę reikia pateikti per birželio mėnesį. Teismui pateikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, akcininkų susirinkimo sušaukimas nebebuvo įmanomas. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių dėl buhalterinės apskaitos registrų nepateikimo tyrimui, paaiškino, kad visus dokumentus jis yra perdavęs bankroto administratoriui – G. A.. Bankroto administratorius taip pat pasiėmė įmonės apskaitos sistemos serverius, kuriuose buvo vedami visi buhalteriniai duomenys. Popieriniame variante buvo tik pirminiai apskaitos dokumentai. Bankroto administratorius, turėdamas visus minėtus serverius, galėjo perduoti dokumentus visoms institucijoms, kurios to reikalavo. Dėl pareikšto įtarimo pagal BK 219 straipsnio 2 dalį paaiškino, kad pastarojo ieškinio Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo ir priminimo iš VMI dėl mokesčių sumokėjimo gavimo datos – 2012 m. gegužės 28 d. sutampa, todėl 2012 m. birželio 16 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nebuvo įmanoma sumokėti. Be to, tuo metu įmonė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti jokių savo įsipareigojimų, t. y. įmonėje nebebuvo lėšų. Kiekvienais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo audituojamos, tikrinamos VMI, jokių pažeidimų nebuvo surasta. Dėl kaltinimų pagal BK182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimo) ir 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimo) neprisipažino visa apimtimi, nes nesupranta, kokia jo padaryta veika yra laikoma nusikalstama ir kodėl. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo pateikė 2012 m. gegužės 28 d., o priminimo dėl deklaracijų pateikimo įteikimo data – 2012 m. spalio 24 d., todėl 2012 m. lapkričio 7 dienai pateikti priminime nurodytų deklaracijų - Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 metus ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2012 metų balandžio - rugpjūčio mėnesius galimybės nebeturėjo.

Nors kaltinamieji G. R. ir M. Z. kaltais neprisipažino, jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamas veikas (išskyrus M. Z. inkriminuotą veiką, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje)  įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytoja O. Ž. (Šutovič) parodė, kad dirbo UAB „Finansų apskaitos centro“ vadove ir jų įmonė tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pirminius įmonių dokumentus perduodavo arba administratorė, arba pats vadovas, t. y. abiejų įmonių skirtingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pateikiami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę, buvo surašomas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, centro apskaitininkė vieną ar du kartus per savaitę važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir perimdavo dokumentus. Dokumentai buvo perduodami pasirašytinai. Dokumentai buvo prieš tai peržiūrimi finansų direktorės N. B., kuri vizuodavo visus dokumentus savo parašu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ten veiklos buvo mažai, vadovas G. R., kuris tuo metu dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus perduodavo asmeniškai arba galėjo būti, kad pasiimdavo centro administratorė. Gautus buhalterinius dokumentus suvesdavo į programą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei teikė paslaugas 2011–2013 metais, po to įmonės veikla sustojo,  bet sutartis nebuvo nutraukta. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. R. susitarė, kad kol įmonė veiklos neatnaujins, buhalterija nebus tvarkoma. Kiek pamena, direktorius išėjo neapmokamų atostogų. Mokesčių inspekcijai buvo priduotos visos privalomos ataskaitos. Deklaracijas teikdavo VMI ir Sodrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma tik pavedimais. Ji turėjo bendrovės PIN kodų generatorių, prisijungimą prie banko, vykdė vadovo G. R. nurodymu banko pavedimus. Tiksliai neprisimena, kokius pavedimus vadovas nurodydavo atlikti, bet paprastai nurodymai buvo el. paštu arba paskambindavo ir pasakydavo pagal kokią sutartį pervesti pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi paskolą G. R., buvo paskaičiuotos palūkanos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą G. R., atitinkančią atsiskaitymų už kažkokias suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumai. Kuomet iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pinigus avansu pagal sutartį, iš šių pinigų buvo suteikiama paskola G. R.. Būdavo, kad G. R. paprašydavo prisijungti prie banko ir pažiūrėti ar bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ yra pervesti pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamos sumos buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų šaltinis. Kas išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nežino, sąskaitų buvo daug. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje G. R. komandiruočių nebuvo. Be konsultavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nebuvo. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis. Neprisimena ar reikėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje pateikti dokumentus, susijusius su minėta konsultavimo sutartimi, bet ji pateikė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos turėjo. Nežino, ar buvo dokumentai, patvirtinantys, kad sutartis yra visiškai įvykdyta, bet prisimena, kad sutartyje nebuvo konkrečios sumos, buvo konsultacinės paslaugos, iš sąskaitos išrašomos, prie sąskaitos buvo ataskaita, išvada apie atliktus darbus. Buvo dvi sąskaitos ir dvi ataskaitos. Kiek pamena, ataskaitos buvo lentelės forma su išvardintais darbais, ar buvo nurodytas darbų laikas, sąrašas, kaina, neprisimena. Ataskaitas ji gaudavo su visais kitais dokumentais tiesiogiai iš vadovo arba perduodavo įdėtame voke per administratorę. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus fiksuodavo vyr. finansininkė. Sąskaita-faktūra dėl konsultavimo paslaugų pirkimo turėtų būti vizuota N. B.. Kiek pamena, 2013 m. gegužės mėnesiui G. R. paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinęs. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji perdavimo aktu perdavė įmonės bankroto administratoriui. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimų generatoriaus neturėjo. Deklaracijas VMI bei pranešimus Sodrai teikdavo elektroniniu būdu. Kadangi jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją atspausdindavo tiesiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programų, įmonės finansų deklaraciją turėjo matyti. Centras finansų direktorei tik parašydavo kiek reikia pervesti PVM mokesčio nurodytą mėnesį, kad ji mokestį įtrauktų į mokėjimus.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 123-124), liudytoja, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2013 m. gegužės mėnesio. Vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra G. R., taip pat jis yra vienintelis įmonės darbuotojas ir direktorius, įmonės veikla – konsultacijos. Dokumentus, kuriuos reikėdavo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą galimai pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės, pastarosios taip pat pateikdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o ji taip pat tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Deklaracijas VMI bei panešimus Sodrai elektroniniu būdu teikė ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga Sodrai, taip pat apklausos dienai nebuvo sumokėtas pelno mokestis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebuvo. Elektronine bankininkyste galėjo naudotis ji, turėjo banko generatorių. G. R. prašymu ji pervedinėjo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat mokėjo darbo užmokestį G. R., mokesčius VMI ir Sodrai, taip pat G. R. buvo pasiėmęs paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš įmonės sąskaitos ji pervesdavo pinigus į G. R. asmeninę sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė konsultavimo paslaugas vienintelei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji iš banko sąskaitų išrašų matė, kad už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, tačiau kas pervedė pinigus, nežino. 2011-06-08, 2011-06-30, 2011-07-10 ir 2011-10-19 PVM sąskaitas-faktūras, pasirašytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašė ji pati G. R. prašymu. Pinigai pagal šias sąskaitas buvo pervedami avansu, o darbai buvo atliekami vėliau, bet ar konsultavimo paslaugos buvo suteiktos, nežino. Ataskaitas už suteiktas paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo G. R.. Dėl G. R. paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimo aplinkybių nieko nežino. Kas pateikė paskolos sutartį, neprisimena, pinigus į asmeninę G. R. sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedinėjo ji, G. R. prašymu. Pavedimus darė 2-3 kartus.

Liudytoja N. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 iki 2012 metų, iš pradžių finansininke, po to, nuo 2007 metų - finansų direktore, nuo 2011 m. spalio mėnesio - finansų konsultante. Į vyriausiosios finansininkės pareigas įėjo įmonės atskaitomybės teikimas, mokesčių mokėjimas. Tuo metu įmonės apskaitą, buhalteriją tvarkė bendrovė, todėl jos (N. B.) pagrindinis darbas buvo – finansinių srautų planavimas pagal vadovų ir pardavėjų pateikiamą informaciją. Sutarčių buvo labai daug. Praktika buvo labai įvairi, dažniausiai sutartis pasirašydavo generalinis direktorius M. Z., o jam esant išvykus, komandiruotėje ar pan., pagal įgaliojimus pasirašinėdavo tas, kam buvo suteikti įgaliojimai. Dėl konsultavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją apklausai kvietė FNTT tyrėja, buvo apklausiama dėl informacinių paslaugų sutarties. Sutarties datos gerai neprisimena, bet ji galėjo būti tokia, kaip ji sakė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2010 m. gruodžio 7 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis. G. R. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo verslo vystymo vadovu, direktoriumi. Minėtos sutarties tikslių pasirašymo aplinkybių neprisimena. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas buvo atsiskaitoma pagal pateikiamas sąskaitas-faktūras, t. y. kita įmonė pateikdavo sąskaitą faktūrą, o vadovas spręsdavo dėl apmokėjimo. Gauta įmonės sąskaita-faktūra pirmiausia patekdavo į buhalteriją. Sąskaitoje-faktūroje yra nurodyta apmokėjimo data, pagal kurią į buhalterinę programą suvedama sąskaita-faktūra. Automatizuodavo ta pati funkcija, filtruojama iš apskaitos programos, ir gaunama, kam reikia atsiskaityti iki tam tikros datos. Praktika būdavo labai įvairi, nes kartais pats paslaugos teikėjas pateikdavo jau sudarytą sutartį, kartais išoriniai teisininkai sudarydavo pagal pavedimus. Apklausos metu ji matė konsultavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją. Sutartis buvo pasirašyta jos (N. B.) iš vienos pusės ir G. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus -  iš kitos. Kiek pamena, teisininko viza dėl tos sutarties buvo ne M. Z.. Ji sutartis pasirašydavo įgaliojimo pagrindu, vadinasi, šiuo atveju pasirašyti šią sutartį ji turėjo generalinio direktoriaus įgaliojimą. Neprisimena, ar įgaliojimas būdavo išduodamas vienam sandoriui pasirašyti, ar  tam tikram terminui. Koks jai buvo išduotas įgaliojimas tuo metu, neprisimena. Didžioji dalis pavedimų buvo daroma per banką, bet dėl šitos sutarties tiksliai neprisimena. Jeigu dėl atsiskaitymo kildavo kokie nors klausimai, sprendimus priimdavo generalinis direktorius, bet šiuo atveju neprisimena, ar buvo kilę kokių problemų. Sąskaitos faktūros būdavo teikiamos buhalterijai pagal sutartis ir sąskaitos faktūros nurodytą numerį ir, jei kildavo klausimų, kreipdavosi į auditorių, kuris konsultavo bendrovę, arba į atitinkamą projektų vadovą. Dėl sandorio surašymo ir pasirašymo spręsdavo generalinis direktorius, o ji gaudavo pavedimą pasirašyti. Neprisimena kokius nurodymus ir iš ko gavo dėl 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo. Jei ji pasirašė sutartį kaip įgaliota atstovė, vadinasi įgaliojimas buvo, matyt direktoriaus tuo metu nebuvo, nes jis dažnai vykdavo į komandiruotes. Prieš pasirašydama, sutartį skaitė, bet dabar detalių nepamena. Kas po to kontroliavo minėtą Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, informacijos neturi, ji (N. B.) – nekontroliavo. Dėl paskolų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams,  paaiškinti negali, nes tokių detalių neprisimena. Apie sudarytas sutartis dėl paslaugų teikimo buvo žinoma buhalterijai, finansų skyriui, taip pat žinojo visi kiti įmonės darbuotojai, nes sutartys buvo registruojamos ir informacija pasiekdavo visus, kam yra numatytas sutarties gavimas. Dėl pasirašytų sutarčių vykdymo kontrolės, paaiškino, kad jei sutartyje būdavo numatyti tam tikri darbai tam tikromis datomis, tai į „New Vision“ programą ši informacija būdavo įvedama, tuomet  programa informuodavo atsakingą darbuotoją, kad tam tikrą datą reikia pasitikslinti dėl darbų atlikimo. Jeigu darbai vėluodavo, būdavo pateikiama patikslinta informacija. Dėl to, kas priimdavo sprendimą dėl apmokėjimo pagal sutartį, liudytoja paaiškino, kad konkrečiai informacija apmokėti sąskaitą būdavo ištransliuojama generaliniam direktoriui ir po to daromi pavedimai. Pavedimą apmokėjimui duodavo įmonės vadovas. Banko slaptažodžius, prisijungimo kodus, be jos, turėjo ir buhalterė N. K.. Negali pasakyti ar be jos žinios buhalterė galėjo daryti pavedimus. Dėl atvejų, kad būtų sumokėti pinigai už neatliktą paslaugą, paaiškino, kad pinigai galėjo būti mokami ir avansinių sąskaitų pagrindu. Sprendimus, iš kokių įmonių ir kokias paslaugas pirkti, įmonėje priimdavo vadovas, generalinis direktorius M. Z.. Neprisimena, bet gali būti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo paslaugas iš įmonių, kurioms vadovavo pats generalinis direktorius M. Z.. Aplinkybių, kaip buvo sudaryta sutartis su UAB „Menagemet consult“ neprisimena, bet pavedimas buvo duotas generalinio direktoriaus. Ji neturėjo įtarimo, kad pagrindinis akcininkas gali elgtis nenaudingai įmonei ir, kad generalinis direktorius pirks paslaugą iš įmonės, kuriai pats vadovauja. Kaip būdavo priimami minėtos įmonės atlikti darbai – suteiktos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Kas priimdavo darbus bei sprendimus dėl apmokėjimų, neprisimena. Su kokiomis įmonėmis bendrovė bendradarbiaus ir pasirašys sutartis, spręsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. Z.. Deklaracijas Sodrai, Mokesčių inspekcijai 2011 metais elektroniniu būdu teikdavo buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo apskaitą tvarkančioje bendrovėje. Neprisimena, kad PVM sąskaitas-faktūras pagal 2010-12-07 sutartį būtų pateikęs G. R. ar M. Z.. Jas registruodavo administratorė, po to perduodavo į buhalteriją. Prieš pasirašydama 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, ją perskaitė. Kas ant sutarties uždėjo įmonės antspaudą, nežino. Paprastai antspaudas būdavo pas vadovą ir tik labai retai – vienai ar kitai sutarčiai ji antspaudą pasiimdavo. Kaip buvo šiuo atveju, neprisimena. Taip pat neprisimena, kad M. Z. jai būtų davęs tiesioginius nurodymus dėl minėtų sąskaitų apmokėjimo. Kas darė pavedimus pagal šitas sąskaitas, nežino. Dėl avansinės sąskaitos paaiškino, kad avansinę sąskaitą išstato parduodančios įmonės buhalterija. Ji išstato PVM sąskaitą-faktūrą arba avansinę sąskaitą faktūrą. Kaip yra susitarta sutartyje arba kaip susitarta šalių. Šiuo atveju, į programą buvo įvesta avansinė sąskaita.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 126-127, 129-130), liudytoja, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2012 balandžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkės pareigose, nuo 2007 metų iki 2011 metų spalio mėn. - finansų direktorės pareigose, nuo 2011 metų spalio mėn. – konsultantės pareigose. Į jos pareigas įėjo bendro pobūdžio darbai. Ji pasirašinėjo sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių, tada kai nebūdavo vadovo M. Z. arba pagal įgaliojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydavo daug įvairių sutarčių su įvairiomis įmonėmis – konsultavimo, autorinės, programinės įrangos pirkimo, programavimo darbų užsakymai. Dėl 2010-12-07 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties paaiškino, kad paprastai sutartis sudarinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkai. Kas tiksliai surašė minėtą sutartį, nežino. Kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta sutartis, neprisimena. Ar tiesiogiai bendravo su G. R. pasirašydami sutartį, ar sutartis buvo atsiųsta paštu ar elektroniniu paštu, neprisimena. Apskritai UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausia atsiskaitinėdavo už gaunamas paslaugas banko pavedimais. Neprisimina tokių atvejų, jog būtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Jos manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarajai akcinei bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė pavedimu per banką, kas pervedė pinigus nurodyti negali, nes pavedimus atlikinėjo ne tik ji, bet ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – buhalterija. Ji nedalyvaudavo pasirenkant paslaugos tiekėją. Paprastai įmones, su kuriomis bus bendradarbiaujama, rinkdavosi M. Z.. Kodėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta konsultavimo paslaugoms, nežino. Sutarties sudarymo metu G. R. dirbo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pareigos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo laiko keisdavosi, todėl kokios jo pareigos buvo sutarties sudarymo momentu, neprisimena. Paprastai G. R. pareigos buvo - Verslo vystymo vadovas – direktorius. Kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbuotojų bei kur buvo įmonės buveinė, nežino. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugas, numatytas sutartyje, taip pat nežino. 2010-12-15 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/15-01 esantis parašas yra panašus į jos. Ji pasirašinėdavo sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių pagal suteiktą įgaliojimą. Minėta sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties sudarymo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo M. Z.. Aplinkybių, susijusių su minėtos sutarties pasirašymu, neprisimena. Kas pateikė šią sutartį, ar sutartis jau buvo su kitos pusės parašu ir antspaudu, neprisimena. Aplinkybių, susijusių su apklausos metu jai parodyto Priedo Nr. 1 prie Konsultavimo paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/15-01 pasirašymu, neprisimena (kada jis pasirašytas, ar kartu su sutartimi ar kurią nors kitą dieną - neprisimena). Paprastai sutartis sudarinėdavo (atspausdindavo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys teisininkai arba samdyti advokatai. Kas derindavo sutartyse numatytas sąlygas, nežino, kadangi ji pasirašyti gaudavo jau suformuotą ir suderintą variantą. Taip buvo ir 2010-12-15 Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/15-01 ir priedo Nr. 1 pasirašymo atveju. Ar darbai numatyti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/15-01, buvo atlikti, pasakyti negali, nes jų atlikimo tikrinimas neįėjo į jos pareigas. Paprastai pavedimus iš UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos už atliktas paslaugas galėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintos buhalterės - N. K., ar kitos buhalterės bei finansininkės, tiksliai neprisimena. Einamų pareigų (finansų direktorės) pagrindu ji galėjo atlikinėti pavedimus, tačiau jų kiekis būdavo labai didelis, todėl negali atsiminti, kokioms įmonėms ir už kokias paslaugas yra dariusi pavedimus. Taip pat neprisiminė ar ji, ar kas kitas atliko pavedimą už 2010-12-15 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini)2010/12/15-01 numatytas paslaugas. Įgaliojimų, kurių pagrindu galėjo pasirašinėti sutartyse kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, neturėjo.

Liudytoja O. R. parodė, kad 2003 – 2011 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiose pareigose - konsultantės, operacijų vadovės, nuo 2008 metų - pardavimų direktore. M. Z. buvo generalinis direktorius, G. R. - verslo plėtros direktorius. Įmonės akcininkai buvo šeši - M. Z. turėjo 45 proc. akcijų, G. R. – 45 proc., ji (O. R.) – 5 proc., kiti akcininkai - N. B., G. V., G. S., turėjo po 2 ir po 1 procentą. Šias akcijas įsigijo 2005 arba 2006 metais. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ diegė informacinių technologijų sistemas, teikė konsultacijas, susijusias su informacinių sistemų diegimu, vykdė priežiūrą, informacinių sistemų palaikymą, perpardavinėjo programinės įrangos licencijas. Dirbdama pardavimų direktore, buvo atsakinga už pardavimų pasiūlymų parengimą, organizavimą, ieškojo klientų, sudarinėjo sandorius, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir ji buvo atsakinga už viešųjų pirkimų skelbimų sekimą, informacijos pateikimą vadovybei, pasiūlymus, kur galėtų dalyvauti ir pačių pasiūlymų parengimo organizavimą. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai anksčiau negirdėta, apie ją sužinojo tik apklausos ikiteisminio tyrimo metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, UAB „(duomenys neskelbtini)ing“ negirdėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorių, kartais dalyvavo viešuosiuose pirkimuose. Atsimena, kad buvo projektas „(duomenys neskelbtini)“, buvo keli investiciniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektai („(duomenys neskelbtini)“, „Mokipay“, „Antigravity“). Šie investiciniai projektai buvo daromi „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, jokios grąžos iš jų nebuvo. Paskui jie pavirto į atskiras uždarąsias akcines bendroves, kurių iniciatorius buvo M. Z.. Dėl sandorių, buvo sutarčių sudarymo tvarka, t. y. sutartis turėjo patvirtinti generalinis direktorius ir finansininkė. Jokios sutartys nebuvo pasirašomos be patvirtinimo, t. y. turėjo būti suderinama su vadovais. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartais buvo perkamos pasiūlymo parengimo paslaugos, kelis kartus jungtinės veiklos pagrindu buvo dalyvaujama viešuosiuose pirkimuose. Kiek žino, tos įmonės vadovas buvo, G. R.. Investicinis projektas „Mokipay“ taip pat buvo daromas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo paskolų, nežino. Kiek žino, buvo bendradarbiaujama su banku „Nordea“. Ji (liudytoja) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi paskolų 2005 m. ar 2006 m. ir 2008 m. ar 2009 m. Jos manymu, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl minėtų investicinių projektų, nes jie nebuvo pagrįsti jokiomis pajamomis, todėl sutriko ta įmonės veikla, iš kurios buvo gaunamos pajamos. G. R. buvo verslo plėtros direktorius, o kas konkrečiai įėjo į jo pareigas, tiksliai pasakyti negali, Kiek žino, jis dirbo su klientais iš Centrinės Azijos, iš kitų šalių, vykdydavo kažkokias derybas dėl verslo steigimo, nes tam, kad kitose šalyse pradėtų operacijas, reikia susirinkti informaciją, užmegzti verslo ryšius. Centrinėje Azijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su Kazachija, Turkmėnija, Kirgizija, atvykdavo šių šalių atstovai, vykdavo aptarimas galimų bendrų projektų ar dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose tose šalyse. Jai kelis kartus teko vykti dėl vykdomų projektų į minėtas šalis į komandiruotes kartu su G. R.. Dėl 2011 metais G. R. komandiruočių tiksliai nežino, bet matė, jog jis dažnai vykdavo į kitas šalis darbo reikalais. 2008 metais jai (O. R.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 30 000 litų. Dalis šios sumos buvo išmokėta kaip premija, dalis kaip paskola. Šiuo metu paskola įmonei grąžinta. Kodėl N. B. pasiūlė variantą, kam reikėjo premijas forminti kaip paskolas, tiksliai nežino. Gali tik spėti, kad iš finansinės pusės galimas toks dalykas, jog jei yra išmokama paskola, tai nelaikoma įmonės sąnaudomis, reiškia, kad įmonė gali rodyti didesnį pelną, geriau atrodyti prieš bankus, nes pinigai išmokami, bet jie nevirsta sąnaudomis. 2011 metais matė, kad įmonei trūkdavo lėšų mokėjimams, buvo nesubalansuoti srautai, todėl nematydama perspektyvos turėti akcijas, nes faktiškai ji įmonės valdyme nedalyvavo, pasiūlė M. Z. iš jos akcijas išpirkti, bet jis nesutiko. Tokiu būdu, matydama blogą įmonės finansinę padėtį, ji 2012 m. pradžioje kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės sudarytas sutartis galima buvo peržiūrėti įmonės bendroje elektroninėje erdvėje, vadinamoje iRoom, kurioje buvo pirkimų erdvė, kur sutarties iniciatorius dėdavo pagrindinę informaciją apie sutartį, kokia suma, su kuo sutartis, dėl ko sutartis, dėdavo sutarties tekstą, turėjo elektroniniu būdu būti dviejų asmenų patvirtinimai: generalinio direktoriaus ir finansų direktorės. Tai buvo atvejais, kuomet sutarties vertė viršydavo 10 000 litų. Dėl 2010-12-07 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, nes nebuvo atsakinga už visų sutarčių peržiūrą ir pasirašymą. Įmonės sutartis pasirašydavo generalinis direktorius M. Z. ir tik jam išvykus, jas galėjo pasirašyti direktoriaus įgalioti asmenys, kuriems būdavo išduodamas bendras įgaliojimas, nesant generaliniam direktoriui, atstovauti įmonę ir pasirašyti dokumentus. Kalbant apie techninę sutarčių apmokėjimo tvarką, tai tas darbuotojas, kuris inicijavo sutartį, sutarties pateikimo pasirašymui metu jau pasakydavo ir aptardavo tvarką, kada, kokiais terminais bus teikiamos sąskaitos ir kokia maždaug gali būti sąskaitų suma. Buhalterijai būdavo pateikiama informacija dėl suteiktų paslaugų. Sąskaitos buvo pateikiamos į bendrą elektroninį sekretoriatą. Buhalterijoje jai teko bendrauti su N. B., ji teiraudavosi ar atliktos paslaugos ir priimdavo sprendimą dėl apmokėjimo. Tačiau kaip tiksliai vyko apmokėjimo procesas pasakyti negali. Visais atvejais teiraudavosi N. B., o vadovas gaudavo elektroninio laiško kopiją su ta pačia informacija. Ji (liudytoja) gaudavo informaciją elektroniniu paštu iš finansų direktorės, kur būdavo nurodyta informacija, kada bus apmokėtos sąskaitos. Įmonės vadovas būdavo informuotas dėl apmokėjimų. Apmokėjimą turi patvirtinti įmonės vadovas ir finansų direktorė.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-137), liudytoja, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2011 metų. Iki 2006 metų dirbo veiklos operacijų direktorės pareigose, o nuo 2006 metų – pardavimų direktore. Nuo 2006 metų taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, turėjo 5 procentus įmonės akcijų. Į jos pareigas įėjo bendravimas su klientais, sutarčių sudarymas, pasiūlymų rengimas, pavaldžių darbuotojų darbo organizavimas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra girdėjusi. Ar turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su minėtomis įmonėmis nežino, jai tik girdėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, šios bendrovės direktorius G. R.. Maždaug 2010 metais M. Z. sugalvojo investicinį projektą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Su šiuo projektu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kiek jai žinoma, projektas „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas vieninteliam sandoriui su Lietuvos paštu, tačiau sutartis tarp Lietuvos pašto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo sudaryta. Apie 2010 metus Lietuvos pašto atstovai pasiūlė padaryti bandomąjį projektą, tačiau apie realų šio projekto pirkimą nebuvo konkrečiai susitarta. Tais pačiais metais investicinis projektas „(duomenys neskelbtini)“ buvo perdarytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kokių priežasčių taip buvo padaryta ji nežino, pati su šiuo projektu nedirbo. Iš visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų, jai yra žinomi: C. E., G. K., K. N., R. M., V. V., V. A.. C. E., G. K., K. N., R. M., V. V., V. A. yra dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba dirbę su įvairiais įmonės projektais. Projektas „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų. Buvo dar vienas projektas – „Moki pay“. Sutartis taip pat nebuvo pasirašyta su jokia konkrečia bendrove, tai buvo M. Z. idėja – investicinis projektas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Projekto esmė – mobili piniginė. Vėliau projektas „Moki pay“ taip pat buvo perdarytas į UAB „Moki pay“. 2011 metų pabaigoje ji su kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. To priežastis buvo ta, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai tuo laikotarpiu buvo du kartus didesni nei įmonės turtas, tokie buvo paskutinio 2011 metų pusmečio duomenys. 2011 metų pavasarį ji ir G. R. kalbėjosi su M. Z. dėl įmonės ekonominės situacijos bei pasiūlė M. Z. nebeinvestuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinių lėšų į įvairius projektus, tokius kaip „Moki pay“, „(duomenys neskelbtini)“, nes šie projektai pelno nedavė, tik buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Taip pat M. Z. pateikė pasiūlymą perpirkti akcijas iš jos ir G. R., arba G. R. M. Z. siūlė nupirkti M. Z. turimus 45 procentus akcijų. Šie pasiūlymai buvo pateikti elektroniniu paštu. Iš M. Z. buvo gautas atsakymas, kad jis sutinka parduoti savo turimas akcijas G. R.. Tačiau po mėnesio M. Z. apsigalvojo ir pateikė pasiūlymą, kad jis pirks G. R. ir jos (O. R.) turimas akcijas – bendrai 50 procentų, bet tam, kad išpirkti akcijas, M. Z. nesiėmė jokių veiksmų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis blogėjo, todėl ji ir G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo paskolą Nordea banke – apie 4 milijonus litų bei apie 3 milijonus iš Šiaulių banko. Jie abu su G. R. manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus pajėgi atiduoti šias paskolas. Teismas ieškinį atmetė, remdamasis M. Z. pateiktais finansiniais dokumentais, pagal kuriuos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo iškelti bankroto bylą įmonei. Ji pati iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metais buvo pasiėmusi paskolą– 81 000 litų. Tais pačiais metais, trijų mėnesių laikotarpyje, pasiėmusi paskolą iš AB Danske banko, grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą kreditą. Paskola buvo be palūkanų. Be to, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra gavusi 20 000 Lt premijos, taip pat buvo pasiskolinusi 10 000 Lt, kuriuos bendrovei grąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 30 d. skolininkų sąraše esantis jos likutis – 20 190 Lt nėra likutis už paskolą, o M. Z. su finansų direktore N. B. pasakė, kad šią premiją buhalteriškai įformins kaip paskolą iš įmonės. Jie paaiškino, kad tuo metu įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl šiuos pinigus įformins kaip paskolą, o vėliau perrašys kaip premiją, tačiau to nepadarė.

Liudytojas G. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2003 metų, techniniu konsultantu, vėliau - sprendimų valdymo grupės vadovu, buvo atsakingas už kitų žmonių darbo organizavimą. Dirbo iki 2012 m. gegužės 8 dienos. Apie neva jam išduotas paskolas, gali paaiškinti, jog jis paskolų neėmė. 2012 metais, likus trims mėnesiams iki to, kai įmonė sustabdė savo veiklą, sužinojo, kad yra skolingas įmonei 11 000 litų. Iš N. B. gavo informaciją apie tai, kad įmonės balanse jo vardu yra skola. Tuomet jis parašė prašymą skolų sudengimui iš jam nesumokėto atlyginimo. Dėl to, ar realiai ta skola buvo, ar ne, tai šiuo atveju remiasi parodymais, kuriuos davė FNTT. Jokios paskolos sutarties jis nėra pasirašęs. Negali teigti, kad nepasirašė dokumentų, kuriuose sakoma, kad nurodyta suma sumokama kaip paskola. Paskolos sutarties nematė, bet tikėtina, kad teko matyti vieno lapo dokumentus, kuriuose yra parašyta, kad nurodyta suma yra išmokama kaip paskola. Pagrindinius dokumentus pasirašyti atnešdavo N. B.. Dėl skolos nesiaiškino, nes aplinkybės buvo keistos, tai buvo pati pabaiga ir įmonė kitą dieną jau nebevykdė savo veiklos, nebuvo kur susitikti ir kažką pasiaiškinti. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138-140), liudytojas, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m. Pradėjo dirbti SAP techninio konsultanto pareigose, 2005 metais pareigos buvo vyriausiasis konsultantas. 2004-2005 metais jis gavo 2 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, G. R. ir M. Z. perleido dalį savo akcijų, iš viso 10 procentų, šios akcijos buvo duotos už nuopelnus įmonei. Tuo pačiu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų gavo darbuotojai – G. S. 2 procentus, O. R. 5 procentus ir N. B. 1 procentą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis (G. V.) nėra ėmęs paskolų. Pagrindiniai pajamų šaltiniai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo – atlyginimas, dienpinigiai ir premijos už įvykdytus projektus. Galimai skola susidariusi įmonei, iš viso 15 300 Lt, pagal įmonės balansą yra pinigai gauti už premijas. Ar yra pasirašinėjęs kokias nors paskolos suteikimo sutartis nežino, tačiau niekada nėra pasirašęs dokumentų, kuriuos sudarytų daugiau nei vienas lapas. Finansų direktorė N. B. kartas nuo karto, tai vykdavo ne reguliariai, duodavo pasirašyti po vieną lapą, kas būdavo surašyta tuose lapuose, jis nežino, nes neskaitydavo Yra pasirašęs daug kartų, tačiau kiek tiksliai neprisimena. Nei N. B., nei M. Z. niekada nėra jam paaiškinę, kad premija bus išmokėta, tačiau bus pasirašyta paskolos sutartis, kurią vėliau jie perrašys kaip premijos sandorį. Yra pasirašinėjęs bent vieną dokumentą, kuriame buvo įrašytas žodis „paskola“, tačiau ar tai buvo grąžinimas ar suteikimas nežino. Jis yra parašęs du prašymus padengti įsiskolinimą – 2012-04-02 ir 2013-01-24. 2012-04-02 dienos prašymą pasiūlė parašyti N. B., jį surašęs ir pasirašęs, pateikė buhalterei N. K.. N. B. pasiūlė parašyti šį prašymą dėl to, kad įmonės balanse buvo susidariusi 11 532, 54 Lt dydžio jo skola. N. B. nepaaiškino, iš kur yra susidariusi skola. 2013-02-24 dienos prašymą jis surašė savo iniciatyva, 8 957,32 Lt suma yra skirtumas tarp tos sumos, kurios prašo bankroto administratorius. Su projektais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo. Su projektu „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. V., kokie asmenys dirbo su kitais paminėtais projektais, nežino.

Liudytojas D. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2006-2012 metais departamento vadovu bei verslo sprendimų direktoriaus pareigose. Daugiausia buvo viešojo sektoriaus klientai Lietuvoje, Kazachijoje, klientai buvo LR Finansų ministerija, muitinė, ligonių kasa, Sodra. Gali būti, kad G. R. buvo verslo plėtros direktorius. Su projektais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „Mokipay“, „Antigravity“ jis (liudytojas) nedirbo. Buvo atsiradę jo įsiskolinimai įmonei. Tuo metu galvojo, kad tai yra užmokestis arba premija už darbą. Vėliau, nusprendus kelioms teismų instancijoms, pasirodė, kad tai buvo paskolos, kurias teko grąžinti įmonei. Atlyginimas jam buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitą, gaudavo atsiskaitymo lapelius. Du mokėjimai – 12 000 litų sumai ir 9000 litų sumai, buvo papildomi pinigai. Tuo metu manė, kad tai yra užmokestis už papildomus rezultatus, tai buvo įforminama paskolos sutartimis, kurias pasirašinėjo. Neprisimena, kas pateikdavo paskolos sutartis. Tada, kai pasirašinėjo paskolos sutartis, pasekmių neįvertino. Kad tai buvo paskola, sužinojo iš UAB  „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus. Anksčiau jis prašė žmonos duoti jos sąskaitos numerį, kad į ją pervesti pinigus. Pats pasiūlė, kad pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pervedami į žmonos sąskaitą dėl asmeninių priežasčių. Šiuo metu minėtus pinigus sumokėjo. Kiek pamena, paskolos grąžinimo termino nebuvo, dėl palūkanų nepamena. N. B. pažinojo, ji buvo finansų direktorė. Sutarčių su klientais ar su įmonėmis nepasirašinėjo. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sutartis pasirašydavo M. Z.. Kartais pasirašyti sutartį būdavo išduodami įgaliojimai. Nežino ar buvo išduotas įgaliojimas N. B.. Nepamena, ar jis turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartis dėl paslaugų pirkimo mažesnėmis sumomis. Rengiantis pasirašyti pirkimo sutartį, reikėdavo suderinti su N. B.. Derindavo elektroniniais laiškais. Standartinės sutartys būdavo vienodos, ir skyriams žinomos. Dėl priimtų pagal sutartį darbų kontroliuoti privalėjo to projekto vadovas, t. y. kažkuris iš darbuotojų. Projekto vadovas būdavo nurodytas projektų dokumentuose, būdavo paskiriamas įsakymu. Projekto vadovas tikrindavo, ar darbai įvykdyti, ar įvykdytos sutarties sąlygos. Sprendimą mokėti už projektą priimdavo projekto vadovas, o N. B. darydavo apmokėjimą. Nežino, ar N. B. galėdavo atlikti apmokėjimą nesuderinusi su generaliniu direktoriumi. Verslo vystymo tikslais tekdavo vykti į komandiruotes - į Rygą, Kijevą, Kazachiją, Gruziją. Sprendimą dėl vykimo į komandiruotę priimdavo kažkuris iš partnerių, kurio zonoje yra projektas. Pagrindas vykti į komandiruotę buvo direktoriaus įsakymas, kurį pasirašydavo M. Z.. Avansas ne visada būdavo išduodamas, reikėdavo derinti. Grįžus, už komandiruotę būdavo atsiskaitoma. Finansų skyrius patikrindavo dokumentus ir apmokėdavo. N. B. priimdavo už komandiruotę dokumentų rinkinį, išlaidų rinkinį, išlaidų ataskaitą, kurią apmokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra girdėta iš bankroto administratoriaus. Įmonė buvo minima kaip susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu. Nežino, kokias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 150-151), liudytojas, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo sprendimų direktoriaus pareigose dirbo nuo 2006 metų kovo mėnesio iki 2014 metų balandžio mėnesio. Įmonės direktorius – M. Z., plėtros direktorius – G. R.. Nėra dirbęs su projektais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, iš kokių pinigų buvo finansuojami šie projektai nežino. Niekada nesiskolino pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 9004, 97 Lt įsiskolinimas įmonei nėra skola, tai yra premija, kurią išmokėjo bendrovė, pavedimus paprastai atlikdavo finansų skyrius. Ši suma buvo išmokėta vienu kartu. Kažkas jam pasakė, kad yra tokia premijų suteikimo forma. Ar pasirašinėjo paskolos ar kokią kitą sutartį, neprisimena. Buvo įformintos dvi paskolos – pirma paskola 2007-06-20 - 12 000 litų sumai, o antra paskola 2008-10-13  - 9 000 litų sumai. Šiuos duomenis sužinojo iš 2014-08-28 ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl skolos ir palūkanų, ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas – D. K., ieškinio suma – 14 653 Lt. Paskolos sutarčių jis neturi. Jis yra pasirašęs 2007-09-10 kasos pajamų orderį Serija GKE Nr. 000024, kurio pagrindu įmonei grąžino 3 474 eurų sumą, pirmosios paskolos pagrindu. Jis tik pasirašė šį kasos pajamų orderį, realiai jokių pinigų įmonei negrąžino. Kas paprašė pasirašyti minėtą kasos pajamų orderį, neprisimena. Dėl antros paskolos grąžinimo jo niekas neprašė, kad jis pasirašinėtų, kokiuose nors dokumentuose, todėl ir yra susidaręs 9004, 97 Lt įsiskolinimas įmonėje, kuris atsispindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse.

Liudytoja O. B.-K. parodė, kad jos vyras maždaug prie 5 metus  dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su M. Z. ir G. R.. Šios įmonės jau nėra apie 3-4 metus.  Vėliau paaiškėjo, kad jai į sąskaitą iš šios įmonės buvo pervesti pinigai. Vyras buvo prašęs duoti sąskaitos numerį, ji davė ir taip pinigai atsidūrė jos sąskaitoje. Vyras nieko neaiškino kokie tai pinigai. Vėliau vyko teismai, kurių metu buvo pripažinta, jog ji iš bendrovės ėmė paskolą, nors jokios paskolos sutarties ji nepasirašinėjo. Tuos pinigus iš jos sąskaitos nusiėmė jos vyras. Paskolos suma buvo apie 3000 litų.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 160-161), liudytoja, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad jos vyras D. K. laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2014 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Verslo sprendimų direktoriaus pareigose. Ji niekada nėra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių darbinių santykių su šia bendrove nėra turėjusi. Iš kur atsirado 3000 Lt įsiskolinimas bendrovei nežino, neatsimena atvejų, kad būtų pasirašinėjusi kokias nors sutartis, ar kitus dokumentus. Jokių pinigų iš šios įmonės nėra gavusi.

Liudytoja L. J. parodė, kad  dirbo UAB  „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai pareigų neprisimena. Įmonė užsiėmė IT sprendimais. Visą laiką gaudavo stabilų atlyginimą, premijų buvo vienetiniai atvejai. Paskolų iš įmonės ji neėmė. Po to sužinojo, kad neva buvo susidaręs jos įsiskolinimas bendrovei apie 5000 Lt. Pinigus už darbą jai pervesdavo į sąskaitą. Nepasirašinėjo jokios paskolos sutarties. Kad yra skolinga įmonei sužinojo iš bankroto administratoriaus. Bandė aiškintis su vadovais ir jie pasakė, kad įsivėlė kažkokia klaida ir viskas bus sutvarkyta. Todėl kažkurį laiką buvo rami, bet po to šis klausimas vėl iškilo. Dėl skolos grąžinimo ji bylinėjosi teisme ir teismas pripažino, jog tai buvo ne paskola, o darbo užmokestis. Šiuo metu visko gerai neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 162-164), liudytoja, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiais nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2007 m sausio 5 d., taip pat nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., į jos pareigas įėjo viskas, kas susiję su rinkodara, renginių organizavimu. Jos gaunamos pajamos iš bendrovės buvo atlyginimas ir premijos už įgyvendintus projektus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra ėmusi paskolų. Pagal įmonės dokumentus susidariusi 5 860 Lt skola bendrovei yra ne paskola, o jai išmokėtas atlyginimas arba premija. Kokiais tiksliai metais ši suma buvo jai išmokėta, neprisimena, taip pat neprisimena, kuris iš įmonei vadovaujančių asmenų pasakė, kad bus išmokėtas atlyginimas ar premija, o buhalteriškai įforminta kaip paskola. Ar ji pasirašė paskolos sutartis, neprisimena. Kadangi ji įmonėje dirbo ilgą laiką, pasitikėjo įmonės vadovybe, todėl jai nekilo klausimų, kodėl ši pinigų suma bus įforminta kaip paskola. Kad yra skolinga įmonei sužinojo iš bankroto administratoriaus. Tada kreipėsi į M. Z., N. B. ir G. Š.. Su jais bendravo telefonu. Elektronniu paštu G. Š. atsiuntė darbo užmokesčio išrašą, kuriame nurodyta, kad įmonės paskolinta suma yra nurašyta iš atlyginimo, nes paskutiniais mėnesiais, jis nebuvo jai mokamas. Gavusi šiuos dokumentus, ji pagalvojo, kad viskas sutvarkyta ir, kad įmonei ji nebėra skolinga. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovės pareigose. Šioje įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio. Taip pat ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovės pareigose laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. balandžio mėnesio. Darbą šiose įmonėse jai pasiūlė M. Z.. Ji buvo atsakinga už rinkodarą. Kas įsteigė įmones ir kokiu tikslu, nežino, nes steigime nedalyvavo. Produkto idėja – atsiskaitymas už prekes ir paslaugas mobiliuoju telefonu. Ji buvo atsakinga už produkto pakuotę, dizainą, svetainę, tekstų kūrimą. Iš kokių pinigų buvo vykdomi šie projektai, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimai jai negirdėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektas, kurio veikla – atsiskaitymo forma su specialiu mokėjimo aparatu. Šis projektas yra susijęs su „Lietuvos paštu“. Ji prie projekto prisidėjo, kurdama mokėjimo aparato dizainą. Kas įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kokių pinigų buvo finansuojamas šis projektas, nežino.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 165-168), liudytojas, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus sandorius be kita ko buvo įvertinti ir šie sandoriai: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sandoris (Konsultavimo sutartis, kurios administratorius neturi savo dispozicijoje). Administruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 438 800,00 Lt. Dėl šios nepagrįstai sumokėtos pinigų sumos buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas tenkino administratoriaus ieškinį bei priteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 438 800,00 Lt. 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” sudaryti sandoriai: a) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo sudariusi konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)” neva tai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugas. Tikrinant sandorius ir nustačius, kad tikėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” jokių konsultavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, administratorius kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos konsultavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei piniginių sumų (196 000,00 Lt) priteisimo. Šiuo metu vis dar vyksta teisminiai ginčai, galutinis sprendimas nėra priimtas. b) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – pirkimo pardavimo sutartį. Tikrinant sandorius ir nustačius, kad tikėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ne rinkos kaina, t. y. mažesne kaina, nei buvo tikroji jų vertė, administratorius kreipėsi į teismą reikalaudamas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)” negaliojančia. c) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sandoris. Šis sandoris galimai galėjo būti sudarytas ne rinkos kaina. 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę techninės ir programinės įrangos, terminalų programinės įrangos, įmokų priėmimo ir administravimo programinės įrangos, portalo mokomatas.lt, mokėjimo terminalo pramoninio dizaino, pirkimo – pardavimo sutartis, kurios buvo nutrauktos ir pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas turtas buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtų daiktų ir/ar turto savo dispozicijoje, kaip bankroto administratorius, neturi. Tikėtina, kad šis turtas turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Z. dispozicijoje. Iš Vilniaus apygardos teismo administratorius yra gavęs vykdomąjį raštą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perėmimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Z. bei pateikę jį vykdyti antstoliui. 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimais duomenimis buvo sudariusi konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikiamos konsultacijos. Administratorius neturi galimybės nustatyti, ar realiai paslaugos buvo teikiamos pagal šią sutartį. Ši sutartis nebuvo ginčijama, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojantis juridinis asmuo ir ginčyti jį nėra tikslinga, kadangi jokių piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyks atgauti. Administratoriaus vertinimu, aukščiau minėti sandoriai buvo žalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, galimai turėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui ir galėjo nulemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą. Dėl paskolos sutarčių sudarytų su juridiniais asmenimis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo suteiktos paskolos, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžintos. Šioms įmonėms buvo pareikšti kreditoriniai reikalavimai jų bankroto byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)” taip pat buvo suteikta paskola  Administratoriaus vertinimu, paskolų suteikimas, kurios nebuvo grąžintos buvo žalingi sandoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui ir galėjo nulemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą. 

Liudytoja N. K. parodė, kad pažįsta M. Z. ir G. R., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Jos kaip buhalterės funkcijos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės  dokumentų priėmimas, tvarkymas, įvedimas į apskaitą, be vyr. buhalterės atsakomybės. Vėliau  apskaitą perėmė įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą ir jai liko tik darbo užmokesčio paskaičiavimas ir kai kurie kiti pavedimai. Dėl PVM sąskaitos-faktūros iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimo neatsimena, nes praėjo daug metų. Neatsimena ir tokios įmonės. Jos vadovė buvo vyr. finansininkė N. B.. Nurodymų iš N. B. dėl sąskaitų apmokėjimo nebuvo gavusi, nes apmokėjimai nebuvo jos darbo funkcija, ji (N. K.) už juos nebuvo atsakinga. Pavedimus darydavo tik N. B. atostogų metu, kai reikėjo ją pavaduoti. Visus mokėjimus tvirtindavo N. B., buvo mokėjimų sąrašas, o be N. B. ji mokėjimų nedarė. Kai įmonėje buvo gaunamos PVM sąskaitos-faktūros iš kitų ūkio subjektų, iš pradžių sąskaitas priimdavo administratorė, ji patvirtindavo, kad sąskaita gauta, įrašydavo į sąrašą, paskui ji (N. K.) gaudavo visas sąskaitas, sudarydavo perduodamų sąskaitų sąrašą buhalteriją tvarkančiai įmonei, ateidavo pasiuntinys ir sąrašą su sąskaitomis perduodavo tai įmonei. Buvo atvejų, kad būtų apmokama avansiniu apmokėjimu, t. y. jeigu buvo pagal sutartį numatyta ir jeigu tai buvo avansinė sąskaita, tai buvo mokama avansu. Nepamena, ar buvo tokia sąskaita 2011 metais. Patvirtintą sąrašą ji gaudavo iš N. B., kuri surašydavo visas įmones, kam ir kiek reikia mokėti ir ji (N. K.) darydavo pavedimus. Mokėjimų eiliškumą nustatydavo vyr. finansininkė N. B.. Nežino su kuo N. B. derindavo apmokėjimus. Prisijungimų prie banko sąskaitų kodus turėjo vyr. finansininkė. Įmonėje dirbo iki jos uždarymo. Maždaug 2012 m. balandžio mėnesį Sodra užblokavo sąskaitą, po to darbuotojai buvo neįleisti į darbą. Gegužės mėnesį, ji jokių pavedimų nedarė, nes buvo uždarytos visos sąskaitos. Dabar tiksliai neprisimena ar ji (N. K.) turėjo prisijungimus prie sąskaitų. N. B. atostogų metu darydavo pavedimus, tai matyt turėjo.

Liudytoja G. Š. parodė, kad 2012 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus asistente, vykdė generalinio direktoriaus pavedimus, t. y. dienotvarkės planavimas, susitikimų organizavimas, lydėjimas į susirinkimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug iki 2013-2014 metų. Kadangi įmonė veiklos nebevykdė, nebuvo darbuotojų, buvo skelbiamas bankrotas, jos darbo sutartis pasibaigė. Neprisimena, ar 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas priminimas sumokėti mokesčius. Tačiau jeigu ant priminimo yra jos parašas, greičiausiai, ji tą priminimą priėmė. Primininko įteikimo aplinkybių - kaip jis buvo paduotas, ar buvo atsiųstas paštu, ar paduotas per kurjerį – pasakyti negali, nes nepamena. Nepamena kam po to perdavė priminimą. Gavusi priminimą, jį turėjo atiduoti direktoriui, bet tiksliai nepamena kaip buvo šiuo atveju. Taip pat neprisimena, ar įmonėje buvo gautas dar vienas priminimas dėl mokesčių sumokėjimo. Nepamena, ar 2012 m. gegužės 22 d. turėjo prieigą prie įmonės, kuriais metais baigėsi įmonės veikla, kai nebuvo nei biuro, nei internetinio ryšio, nei kompiuterių ar programų. Buvo tokia situacija, kad ofisas buvo užrakintas ir sistema atjungta. Buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Po patalpų nuomos sutarties nutraukimo, į darbo vietą patekti negalėjo, taip pat negalėjo valdyti įmonės sąskaitą ir daryti apmokėjimų. Neatsimena koks tai buvo mėnuo – gegužės mėnuo ar anksčiau, tiesiog, atvykus į biurą, stovėjo patalpų savininkas ar nuomotojas ir neįleido į patalpas. Elektroninio dokumento negalėjo įregistruoti, nes negalėjo patekti į patalpas. Dirbdama bendrovėje, prie įmonės sąskaitos prisijungimo neturėjo. „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime, pasirašytame M. Z., ji užrašė savo vardą ir telefoną. Neatsimena kaip, nesant patalpų, toks įgaliojimas galėjo būti išduotas. Jeigu jame yra jos įrašas, reiškia, ji tą įgaliojimą priėmė. Neatsimena ar kada nors naudojo šį įgaliojimą, taip pat nepamena, ar su šiuo įgaliojimu buvo VMI. Vienu metu dirbo keliose įmonėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo direktorė, o „(duomenys neskelbtini)“ – asistentė.

Liudytoja R. Z. (V.) parodė, kad dirba FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Šioje byloje atliko procesinius veiksmus. Paaiškindama dėl savo surašyto tarnybinio pranešimo pagrįstumo, liudytoja nurodė, kad teiginį pranešime, kad G. R. privalėjo įmonei suteikti konsultavimo paslaugas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas“ parašė todėl, kad pastarasis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai buvo pasirašinėjama sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“  ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis konsultavimo paslaugas turėjo suteikti kaip „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Tai nėra jos nuomonė. Pagal Sodros duomenis jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. R. buvo vienintelis darbuotojas. Įmonė per visą savo veiklos laikotarpį nuo įsteigimo pasirašė tik vieną sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo mokėjimus vien tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Matė 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tarnybiniame pranešime duomenys buvo paimti iš sutarties. Teiginį „sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nenaudingas, netgi žalingas įmonei“ grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrąja specialisto išvada, kur yra nurodyti sandoriai, kurie buvo žalingi įmonei. Teiginį „UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tik vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindė dokumentais. Pagal reikalavimą išsireikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš Finansų apskaitos centro ir juos apžiūrėjus, nebuvo rasta jokių kitokių dokumentų, įtrauktų į registrus, tik vienintelis sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokią išvadą padarė remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais. Teiginį „Konsultavimo paslaugų suteikimo sutarties pasirašymas – apsimestinis ir fiktyvus sandoris“ gali pagrįsti tuo, kad apklausinėjant įtariamuosius, nepamena kiekvieno jų atskirai parodymų, bet jiems buvo užduoti klausimai kokias paslaugas atlikinėjo, kada atlikinėjo, prašė nurodyti asmenis, kurie priiminėjo darbus, tačiau jai nebuvo pateikta duomenų kokiems asmenims buvo suteiktos konsultavimo paslaugos. Įtariamieji nesugebėjo paaiškinti ir nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad konsultavimo paslaugos buvo suteiktos. Dėl to tarnybiniame pranešime nurodė, kad sandoris yra apsimestinis, o kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepardavė konsultavimo paslaugos, todėl neturėjo teisės gauti 438 000 Lt. Abiejų minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje yra atvaizduotos finansinės operacijos, susijusios su 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų sutartimi. Iš ko ir kilo antroji užduotis specialistams dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo nustatyti sandoriai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, atvaizduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Neatsimena ar buvo koreguota UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM ataskaita. Skiriant atlikti specialisto tyrimą, buvo pateikti visi UAB  „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (vieną segtuvą raudonos spalvos) pasiėmė iš Finansų apskaitos centro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal reikalavimą pateikė M. Z.,  bankroto administratorius „Valnetas“. Paskyrus specialistui užduotį, pastarasis paprašė pateikti papildomai dokumentus, todėl ji pareikalavo dokumentus pateikti UAB „Valnetas“. Viską, ką pateikė UAB „Valnetas“, ji perdavė specialistui. Galėjo būti, kad ji nepateikė specialistei Jelenai Šeininai tam tikrų dokumentų, nes pamena, kad nebuvo Didžiosios knygos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso. Tuomet ji pareikalavo juos pateikti M. Z. ir jis atnešė bandomąjį balansą. Visus dokumentus persiuntė specialistei, bet ji paaiškino, kad tie dokumentai netinka, nes nėra iki galo sutvarkyti. Ji neišiminėjo ir nevertino informacijos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinėse laikmenose – serveriuose“. Tą padaryti paprašė bankroto administratoriaus, nes jam buvo perduoti visi UAB  „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Ką bankroto administratorius turėjo, tą jis pateikė. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ serverius nieko negirdėjo, turėjo tik tą vieną segtuvą, kurį pasiėmė iš Finansų apskaitos centro. Jį ir pateikė specialistei. Abiem specialistėms pateikė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Neatsimena ar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai. Pirminiai dokumentai yra tikrai, bet iš ko kilo antra užduotis su klausimu ar teisingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl to, kad ne visi registrai buvo pateikti rašant pirmąjį užduotį, šiuo metu paaiškinti negali. Rėmėsi pirmąja išvada, kurioje buvo konstatuota, kad nėra visų registrų. Vėl buvo išsiųstas reikalavimas M. Z. ir Finansų apskaitos centrui, tačiau dokumentų nebuvo. Segtuve tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų nebuvo. Dalį dokumentų po apklausos pateikė liudytoja O. Š. elektroniniu paštu, juos išspausdinusi iš savo kompiuterio. O. Š. atsiųstus dokumentus rado savo kompiuteryje. Tuomet surašė tarnybinį pranešimą, kad prijungti šiuos dokumentus prie bylos. Ji gavo ataskaitą, ją išanalizavo ir prijungė prie bylos, bet tai yra nepasirašytas dokumentas, o tiesiog dokumentas, kuris buvo pas buhalterę kompiuteryje. Ji atsiuntė tik tokį variantą. Pagal Sodros duomenis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vienintelis asmuo G. R., per visą veiklos laikotarpį jokių kitokių sandorių, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų įmonė neturėjo, vieninteliai pavedimai buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto Artūro Kapitanovo 2017-11-10 surašyta Specialisto išvada (t. 9, b. l. 174-186). Tyrimas atliktas pagal kaltinamojo G. R. gynėjo advokato Valdo Grendelio 2017-09-01 prašymą. Tyrimui buvo pateikta: FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-03-21 Specialisto išvada Nr. 5-1/49, FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-05-29 Specialisto išvada Nr. 5-1/73, 2010-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, 2010-2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos, 2011 m. vasario mėn. – gruodžio 31 d. PVM deklaracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos forma FR0711 „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“; Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2010 ir 2011 metus forma FR0573, 2011 m. pajamų mokesčių deklaracija; 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010/12/07-0, 2 PVM sąskaitos-faktūros, 2010-12-06, 2011-01-03 paskolos sutartys bei kiti buhalteriniai dokumentas. Specialisto tyrime nurodyta, kad FNTT prie LR VRM Specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, įkurta vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti yra nepagrįsta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas 2010 m. gruodžio 7 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo normali, bendrovės neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui. Po šio sandorio, bendrovė toliau vykdė savo pareigas - mokėjo mokesčius. Bankrotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškeltas tik 2012 m. rugpjūčio 28 d. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 straipsnį „Periodiškumo principas“ aiškiai nurodo, kad „įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos.“ Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Todėl Bendrovė vadovavosi minėto įstatymo 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 punktu, kuriame nurodyta, kad „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.“ Bendrovė nesudarinėjo finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., nes to jos neįpareigojo įstatymas. Bendrovė finansines ataskaitas, kurias teikė VĮ „Registrų centras“ sudarė už visus kalendorinius metus, o pagal 2011 metų finansinių ataskaitų duomenis galima pilnai nustatyti Bendrovės ūkinę-finansinę veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą bei struktūrą. Kadangi galima pilnai nustatyti Bendrovės veiklą už visus 2011 metus, todėl galima konstatuoti, kad Bendrovė nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų ir už trumpesnį laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d.

Specialisto tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktą tyrimui medžiagą galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas specialistas Atūras Kapitanovas palaikė 2017-11-10 specialisto išvadą (t. 9, b. l. 174-186) ir paaiškino, kad tyrimą atliko pagal advokato raštišką prašymą. Tyrimui pateikti dokumentai nurodyti specialisto išvadoje. Įmonės mokumo problemos prasideda tada, kai yra nesumokama klientams ilgiau kaip vienerius metus, t. y. pagal Verslo apskaitos standartus, kuriais šiuo atveju turėjo vadovautis abi įmonės, tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat nenustatė, kad būtų pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai. Tyrimo metu nustatė, kad  konsultavimo sutartis, sudaryta tarp dviejų įmonių nesukelia valstybei kažkokių padarinių, nes vienai įmonei yra uždirbamos pajamos, o kitai yra sąnaudos ir šiuo atveju PVM klausimas, viena priskaito, kita atskaito, nes abi buvo PVM mokėtojos. Tai padarinių, tokių kaip valstybei nesumokėtas mokestis ar išvengiama mokesčių, tokiu atveju nėra, nes abi įmonės buvo PVM mokėtojos. Pagal PVM įstatymo nuostatas PVM mokėjimas yra tarp įmonių. Kadangi abi įmonės yra PVM mokėtojos, abi jos vykdė PVM apmokestinamą veiklą, todėl joms abiem yra galima ir PVM atskaita 100 proc., PVM tarifas 21 proc., tai jeigu viena priskaito, kita gali tą PVM atskaityti. Šiuo atveju, PVM priskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB  „(duomenys neskelbtini)“ atskaitė.

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos 2012-08-21 tarnybinio pranešimo Nr. 04/10-1-47-6746 (t. 1, b. l. 1) matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2012-06-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-14978 dėl informacijos patikslinimo. LR BPK 168 straipsnio tvarka atlikus patikslinimą ir patikrinus LR VMR centrinį duomenų banką, nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi M. Z. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatė, kad bendrovė turi 779 923,71 Lt nepriemoką valstybės biudžetui. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-05-28 M. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pasirašytinai įteikė 2012-05-17 priminimą Nr. (23.22-08)-325-440 apie pareigą sumokėti 769 250,72 Lt bendrovės mokestinę nepriemoką. Patikslinimo metu nustatyta, kad nei M. Z., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ per priminime nustatytą laiką mokestinės nepriemokos nesumokėjo.

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo Nr. (12.13-30-8)-46-14978 dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 5-55) matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pranešė prokurorui apie tai, kad atlikus M. Z. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatyta, kad bendrovė turi 779 923,71 Lt nepriemoką valstybės biudžetui. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-05-28 M. Z. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pasirašytinai įteikė 2012-05-17 priminimą Nr. (23.22-08)-325-440 apie pareigą sumokėti 769 250,72 Lt bendrovės mokestinę nepriemoką. Taip pat pranešime nurodyta apie M. Z. suteiktas paskolas juridiniams asmenims, dalis paskolų buvo teikiamos ne tiesiogiai, o per kitas susijusias įmones, neaiškūs paskolų suteikimo tikslai.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-05-17 priminimo Nr. (23.22-08)-325-440 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kopijos (t. 1, b. l. 56-57) matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas apie 769 250,72 Lt nepriemokos sumokėjimą buvo įteiktas 2012-05-28. Priminimo dalyje „Priminimą gavau:“ yra įrašai „Gen. direktorius“, „M. Z.“, „2012-05-28“ (taisyta iš 27 d.) ir yra parašas.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-11-30 raštu Nr. (12.12-30-8)-46-25577 (t. 1, b. l. 58-59, 60-77) pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pažeidimų, teikiant 2011 m. metines pelno mokesčio deklaracijas bei pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovei siųstus priminimus įvykdyti šią pareigą. Kaip matyti iš Dokumentų teikimo elektroniniu būdu 2012-03-26 sutarties Nr. 27.374-SE-28313 2012-11-06 priedo Nr.10-12-25 27.374-SE-93161 (t. 1, b. l. 60), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu EDS vartotoju nuo 2012 m. lapkričio 6 d. paskirta G. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-29 įgaliojimu G. Š. įgaliota atstovauti įmonę santykiuose su Valstybine mokesčių inspekcija (t. 1, b. l. 63).

Pagal 2014-10-03 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 141-149) liudytojas G. V. pateikė 2013-01-24 prašymą bankroto administratoriui „Valnetas“ padengti 8957,32 Lt įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš jam priskaityto darbo užmokesčio bei kitų darbo išmokų, 2012-04-02 prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Z. padengti 11 532,54 Lt įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš jam priskaityto darbo užmokesčio; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį G. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Pagal 2014-09-25 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 152-159) liudytojas D. K. pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“" ieškinio dėl skolos priteisimo bendrovės naudai kopiją ir 2007-09-10 kasos pajamų orderį Nr. GKE 000024, iš kurio matyti, kad D. K. kaip paskolos padengimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-10 sumokėjo 3474 Eur. Kasos pajamų orderį pasirašė D. K., finansų direktorė N. B. ir kasininkė N. K..

Iš byloje esančių dokumentų - vienintelio akcininko sprendimų (t. 2, b. l. 20, 90), duomenų apie akcininką (t. 2, b. l. 26), bendrovės įstatų (t. 2, b. l. 71-80), duomenų apie vienasmenio valdymo organą (t. 2, b. l. 87, 95) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-2009 metais ne vieną kartą keitėsi bendrovės direktoriai - M. Z., G. R..

Vilniaus apygardos teismo 2013-04-19 nutartimi (t. 2, b. l. 55-57) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

 Iš byloje esančių dokumentų - vienintelio akcininko sprendimų (t. 2, b. l. 107, 121), duomenų apie akcininką (t. 2, b. l. 112), akcininkų sąrašo (t. 2, b. l. 114), duomenų apie vienasmenio valdymo organą (t. 2, b. l. 105, 119), bendrovės įstatų (t. 2, b. l. 148-150) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vienintelis akcininkas buvo M. Z., 2014 metais ne vieną kartą keitėsi bendrovės direktoriai - M. Z., G. Š..

Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija 2012-09-21 raštu Nr. (4.65)46-20399 (t. 3, b. l. 2-15) be kitų deklaracijų, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio, 2012 m. sausio mėn. Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, 2012 m. Avansinio pelno mokesčio deklaraciją, 2011 m. spalio mėn., gruodžio mėn., 2012 m. sausio mėn. Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas, kurių pagrindu buvo paskaičiuota aukščiau nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka.

Pagal 2012-11-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 17-18) kaltinamasis M. Z. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų sąskaitas-faktūras ir aktus, VMI/Sodros ataskaitas, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, avansus, prašymus, pažymas, pirkimų dokumentus, Nordea banko ir Šiaulių banko sąskaitų išrašus.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-03 raštu (t. 3, b. l. 19-122) kaltinamasis M. Z. pateikė 2012-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) (su priedais), buhalterinės Didžiosios knygos santraukos juodraštines kopijas.

Vilniaus apygardos teismo 2012-08-28 nutartimi (t. 3, b. l. 108-109) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismo 2015-11-03 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 5, b. l. 33-46), Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-02-29 nutartimi iš esmės palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-03 nutartis dėl tyčinio bankroto (t. 3, b. l. 110-122).

Kaltinamojo G. R. atstovas 2013-03-28 raštu Nr. S-13-0328-011 (t. 3, b. l. 124) pateikė ieškinio su priedais (t. 3, b. l. 130-170), kuris 2012 m. sausio 30 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovai G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal 2013-08-27 Reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 178) UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atstovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (594 lapų segtuvą) ir 2011-01-03 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Tarp pateiktų dokumentų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ DNB Nord banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. originalai (segtuvo 51-69 lapai), iš kurių matyti, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) per dvylika kartų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo pervesta 438 800 Lt (127 085,26 Eur), iš jų 83 937 Lt (24 309,84 Eur) PVM, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į asmeninę G. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini) per devynis kartus įvairiomis sumomis laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. spalio 22 d. buvo pervesta iš viso 391 500 Lt (113 386,24 Eur).

                 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-19 raštu (t. 3, b. l. 176) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos registrus už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 16 d., taip pat informuojama, kad visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  apskaitos dokumentai, nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. B/07/147, buvo perduoti bendrovės atstovei R. Z., pasilikus tik bandomąjį balansą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tiekėjų ir pirkėjų bandomąjį balansą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurie pateikti šiuo rašto priedu: buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomasis balansas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tiekėjų ir Pirkėjų bandomieji balansai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. Š. 2013-09-02 elektroniniu paštu (t. 3, b. l. 180-182) pateikė 2011-10-19 Suteiktų paslaugų ataskaitą, sudarytą 2011 m. spalio 19 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Z. („Kliento“) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. R. („Konsultanto“), t. y. darbų perdavimo-priėmimo aktą prie 2010 m. gruodžio 7 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, kuriuo patvirtinama, kad Konsultantas tinkamai atliko bei perdavė Klientui Sutarties 1.1 punkte numatytas paslaugas (sausio – rugsėjo mėnesiais). Galutinė atliktų darbų kaina nurodyta 455 686 Lt. Pažymėtina, kad pateikta Suteiktų paslaugų ataskaita nėra pasirašyta nei darbus priėmusio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovo, nei darbus perdavusio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovo. 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02 raštu Nr. (4.66 E)-46-MPD (t. 3, b. l. 184) informavo, kad Mokesčių apskaitos departamento duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) per laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., sumokėjo 7126,00 Lt (2063,83 Eur), iš jų 3255,00 Lt vienu įmokos kodu mokamų mokesčių, 3871,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-19 valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolinga 45 056,67 Eur: iš jų 16 728,16 Eur pelno mokesčio, 1945,77 Eur pelno mokesčio delspinigių, 22 588,70 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 1364,71 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 2429,33 Eur pagal vykdomuosius dokumentus Lietuvos institucijoms.

               Iš kaltinamojo G. R. gynėjo kartu su 2016-06-09 prašymu pateikto AB SEB banko 2016-06-08 kvito-kasos pajamų orderio (t. 7, b. l. 237) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaltinamasis G. R. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą  (duomenys neskelbtini) įmokėjo grynais pinigais 45 100 Eur.

Pagal 2016-05-09 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 185-192) kaltinamasis G. R. pateikė 2011-09-21 pranešimo G. R. dėl akcininkų susirinkimo kopiją, 2011-10-19 Suteiktų paslaugų ataskaitos kopiją, iš kurios matyti, kad ataskaitos pabaigoje prie įrašo „Darbus perdavė:“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, parašas (G. R.) ir ranka padarytas įrašas “G. R., Direktorius“. Taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-23 rašto Nr. 11.RA-706/1, pasirašyto generalinio direktoriaus M. Z., kopiją dėl 2011-10-19 PVM sąskaitos-faktūros serija RC Nr. 002 ir suteiktų paslaugų ataskaitos grąžinimo. 2011-10-19 PVM sąskaitoje-faktūroje serija RC Nr. 002, pasirašytoje G. R., nurodyta, kad už konsultacijas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 apmokėjimas yra 455 868,00 Lt (376 600,00 Lt + 79 086,00 PVM). Iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, pasirašyto generalinio direktoriaus M. Z., adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad yra reikalaujama kuo skubiau išregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš buveinės, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-11 raštu pateiktų dokumentų – darbų aprašymų, PVM sąskaitų-faktūrų (t. 4, b. l. 2-36) matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2010-10-25 konsultavimo paslaugų sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio mėn. – 2012 m. sausio mėn. laikotarpiu konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus – pagrinde M. Z., G. R., taip pat O. R., L. J..

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-18 raštu pateiktų dokumentų (t. 4, b. l. 38-61) matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2010-12-15 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/15-01, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė finansų direktorė N. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė direktorius M. Z.. Pagal minėtą sutartį pateiktos darbų atlikimo ataskaitos (t. 4, b. l. 58, 60) prie PVM sąskaitų faktūrų – 2011-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 001 87 307,63 Lt sumai ir 2011-07-29 PVM sąskaita faktūra Nr. 002  79 955,25 Lt sumai (t. 4, b. l. 55, 57).

AB DNB bankas 2015-01-28 raštu Nr. 30.89.143-331 pateikė G. R. AB DNB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. (t. 4, b. l. 68, 69-89), iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. spalio 14 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) per aštuonis kartus piniginės lėšos 391 500 Lt (113 386,24 Eur) G. R. buvo išimtos grynaisiais pinigais.

Iš Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 patvirtintos kopijos (t. 6, b. l. 59-63), matyti, kad 2010 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Klientas), atstovaujama finansų direktorės N. B., veikiančios pagal Kliento išduotą įgaliojimą, sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Konsultantas), atstovaujama direktoriaus G. R., pagal kurią:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ teikti konsultavimo paslaugas, kurios detalizuotos Priede Nr. 1 pagal rašytinį arba žodinį Kliento užsakymą konkrečiam mėnesiui, o Klientas įsipareigoja mokėti už suteiktas konsultavimo paslaugas (1.1 punktas)

- Paslaugų suteikimas įforminamas rašytinės formos ataskaitoje, surašant paslaugų pavadinimą arba sutarties priedą Nr. 1 ir nurodant kiek valandų buvo sugaišta konkrečiai paslaugai suteikti (1.2 punktas).

- Ataskaita pateikiama Klientui dviem A4 formato egzemplioriais elektronine forma (PDF formate) lietuvių kalba, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos, nebent šalys susitartų kitaip. Klientas turi teisę per dešimt kalendorinių dienų po Ataskaitos pateikimo Ataskaitą patvirtinti arba surašyti motyvuotas pastabas dėl atliktų paslaugų kokybės (1.3 punktas).

                Tos pačios sutarties sąlygos įtvirtintos ir sutarties 2.1.1 punkte, kur nurodoma, kad Konsultantas įsipareigoja teikti paslaugas, atsižvelgiant į šioje sutartyje ir prieduose numatytus reikalavimus, bei 2.1.2 punkte, kur nurodoma, kad Konsultantas įsipareigoja pateikti Ataskaitas Klientui ne vėliau kaip per penkias pirmas kalendorinio mėnesio dienas, išskyrus jeigu kitaip numatyta sutartyje.

                Sutarties 2.3.2 ir 2.3.3 punktuose numatyta, kad Klientas įsipareigoja patvirtinti ataskaitą per dešimt kalendorinių dienų, kaip numatyta sutarties 1.3 punkte, taip pat atlikti mokėjimus už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir laiku. 

                Sutarties 2.4.3 ir 2.4.4 punktuose numatyta, kad Klientas turi teisę užsakyti paslaugas, nenumatytas priede Nr. 1, pasirašant sutarties priedo Nr. 1 papildymą, taip pat pateikti Konsultantui užsakymus kiekvienam mėnesiui pagal Kliento poreikius.

                Taip pat sutarties 3.1 punkte numatyta, kad Konsultanto atlyginimas už tinkamai suteiktas paslaugas yra 350 litų už vieną darbo valandą, išskyrus jeigu kitaip numatyta priede Nr. 1 prie konkrečios paslaugos aprašymo, plius tuo metu galiojantis PVM, jeigu PVM turi būti taikomas; 3.2 punkte numatyta, kad Klientas įsipareigoja Konsultantui sumokėti avansinį mokėjimą, kuris pirmus šešis sutarties galiojimo mėnesius bus įskaitomas į mėnesines sumas lygiomis dalimis, t. y. Klientas turės teisę sumą, lygią vienai šeštajai daliai avansinio mokėjimo, neprimokėti apmokėdamas mėnesinę sąskaitą šešis mėnesius; 3.3 punkte numatyta, kad Konsultantas turi teisę išrašyti ir pateikti Klientui sąskaitą po to, kai yra pasirašyta mėnesinė paslaugų atlikimo ataskaita, kaip numatyta sutarties 1.3 punkte; 3.7 punkte numatyta, kad jeigu sutarties vykdymo metu Konsultantas turės papildomų išlaidų, įskaitant, bet neapsiribojant, kelionės išlaidos, viešbučiai, seminarų mokestis, kurios turi būti patirtos dėl to, kad Konsultantas siekia įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, Klientas įsipareigoja tokias papildomas išlaidas kompensuoti Konsultantui pagal atskirą sąskaitą.

               Sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad Konsultantas įsipareigoja pagal atskirą kliento užsakymą, pateiktą sutartyje numatyta tvarka, suteikti klientui šias paslaugas:

- atlikti Kliento ir/ar jo grupės įmonių esamos plėtros strategijos analizę ir pateikti išvadas tiek žodžiu, tiek raštu;

- konsultuoti dėl produktų ir paslaugų vystymo galimybių ir strategijos;

- konsultuoti dėl IT sprendimų taikymo, siekiant verslo plėtros;

- Kliento vardu ieškoti plėtros galimybių;

- atstovauti Klientą konferencijose, seminaruose, forumuose, derybose, susitikimuose, vykti su Kliento atstovais ar Kliento vardu į komandiruotes Kliento verslo plėtros klausimais;

- konsultuoti kitais verslo plėtros klausimais.

               Minėtą sutartį ir sutarties priedą Nr. 1 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė N. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R.. 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 su priedu Nr. 1 originalas, išimtas pagal 2013-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 178) iš UAB „Finansų apskaitos centras“ (segtuve Nr. 1, lapai 494-498 - daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti).

               Pagal 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 (t. 6, b. l. 181) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 už II ketvirtį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 27 951,00 Lt. PVM sąskaitoje-faktūroje pardavėjo atstovas įrašytas G. R. (parašo nėra).

               Prie PVM sąskaitos-faktūros serija RC Nr. 001 pridėta ataskaita (t. 6, b. l. 182), kur nurodytos suteiktos paslaugos – konsultacijos investicijų Gruzijoje klausimais; konsultacijos verslo plėtros bei įmonės steigimo Baltarusijoje klausimais; galimų investitorių Ukrainoje paieška; konsultacijos verslo plėtros Vengrijoje klausimais. Ataskaita be numerio ir nepasirašyta atsakingų asmenų.

               Pagal 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002 (t. 6, b. l. 183) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 už sausio – rugsėjo mėn. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 455 686,00 Lt. PVM sąskaitoje-faktūroje pardavėjo atstovas įrašytas bei pasirašęs G. R..

               PVM sąskaitų -faktūrų  2011-06-30 serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 serija RC Nr. 002,  kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo, originalai, išimti pagal 2013-08-27 daiktų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 178)  iš UAB „Finansų apskaitos centras“, (segtuve Nr. 1, lapai 73-74) ir Ataskaita prie PVM sąskaitos-faktūros (segtuve Nr. 1, lapas 75),

               Iš 2011-01-03 paskolos sutarties kopijos (t. 7, b. l. 25-27) matyti, kad 2011 m. sausio 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Paskolos davėjo), atstovaujamos direktoriaus G. R. ir G. R. (Paskolos gavėjo), pagal kurios 2.1 punktą sutartyje nustatyta tvarka bet kuriuo sutarties galiojimo metu Paskolos davėjas suteikia Paskolos gavėjui įmokas. Jei nėra jokio sutarties nutraukimo pagrindo, galiojimo termino metu Paskolos davėjas turi teisę suteikti Paskolos gavėjui bet kurią įmoką, nepaisant to, ar tuo metu buvo Paskolos gavėjui suteiktų ir negrąžintų įmokų, ar ne, ir nepaisant paskolos dydžio....

- Sutarties 2.2 punktas numatė, kad Paskolos gavėjas iki visiško paskolos grąžinimo mokės Paskolos davėjui palūkanas, lygias 6 mėnesių Euribor, pridedant 2,2 proc. metinę palūkanų dydžio maržą...

- pagal 2.3 ir 2.4 punktus palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos įmokos suteikimo Paskolos gavėjui dienos ir skaičiuojamos visą galiojimo termino laikotarpį nuo negrąžintos paskolos sumos. Palūkanos turi būti sumokėtos, kai paskolos gavėjas grąžina paskolą arba paskolos dalį. Galutinis visų Paskolos gavėjo įsipareigojimų Paskolos davėjui įvykdymo terminas pagal sutartį yra paskutinė galiojimo termino diena;

- Sutarties 8.1 punktas numatė, kad sutartis įsigalioja įsigaliojimo dieną ir galioja tol, kol Paskolos gavėjas įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį.

            Taigi, akivaizdu, kad sutartimi nėra apibrėžtas nei suteikiamos paskolos dydis, nei paskolos grąžinimo, t. y. Paskolos gavėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas. Iš Paskolos sutarties turinio visiškai neaiškus nei Paskolos gavėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas, nei sutarties galiojimo terminas, nes Paskolos gavėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas siejamas su sutarties galiojimo terminu, o sutarties galiojimo terminas siejamas su Paskolos gavėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminu.

               Minėtą sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R. (Paskolos davėjas) ir fizinis asmuo G. R. (Paskolos gavėjas).

              Paskolos sutarties, sudarytos G. R. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo paties originalas segtuve Nr. 1 (lapas 75).

VĮ „Registrų centras“ (VĮRC Savitarna) gauti duomenys/dokumentai ( t. 6, b. l. 91-147) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" įsteigta 2002 m. spalio 28 d., įmonės kodas (duomenys neskelbtini). M. Z. generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. sausio 4 d.; bendrovės statusas „Bankrutuojanti“ įregistruota nuo 2012 m. gruodžio 28 d. (t. 6, b. l. 93).

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, priimtų 2010 m. lapkričio 26 d. (t. 6, b. l. 165-164), įstatų 2 punkte yra reglamentuoti bendrovės veiklos tikslai ir objektas. Pagal 2.1 punktą - bendrovės veiklos tikslas - privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią komercinę ūkinę veiklą, kurios pobūdis nurodytas šio straipsnio 2.2 punkte. Šiame punkte reglamentuota „Bendrovės vykdomos ūkinės veiklos pobūdis: Konsultacijos dėl įmonių plėtros strategijos, įmonių veiklos auditas, Konsultacijos dėl produktų vystymo galimybių ir strategijos, Konsultacijos dėl IT sprendimų taikymo, siekiant įmonės verslo plėtros, įmonėje vykstančių procesų valdymas, tarpininkavimas ir kita komercinė veikla“.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. R. sprendimo Nr. 2010-01 (t. 6, b. l. 165) matyti, kad sprendimo 1.1 punkte yra nustatytas Bendrovės vadovui vienos valandos per kalendorinį mėnesį darbo laikas, laikant, kad vadovo darbo diena yra pirmadienis, o 1.2 punktu paskirtas bedrovės vadovo darbo užmokestis 150 Lt per kalendorinį mėnesį. 

Iš VĮ „Registrų centras“ (VĮRC Savitarna) gautų duomenų/dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 62-85) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2010 m,. lapkričio 26 d. Steigimo aktu. Juridinio asmens steigėjas (t. 7, b. l. 80-82) ir vienintelis akcininkas, turintis 100 procentų įmonės akcijų yra G. R. (t. 7, b. l. 73, 85). Juridinių asmenų registre įmonė įregistruota 2010 m. gruodžio 1 d., įmonės kodas 30257118, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įmonės direktorius - G. R. (t. 7, b. l. 62-63). Iš prašymo formos JAR-1 VĮ „Registrų centrui“ dėl įmonės įregistravimo matyti, kad prašymą įregistruoti įmonę 2010 m. lapkričio 26 d.  pateikė G. R. (t. 7, b. l. 68-71).

                Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros pateiktus  duomenis iš VRM CDB apie samdomus darbuotojus (t. 7, b. l. 64), matyti, kad įmonėje dirbo vienas darbuotas G. R., su kuriuo 2010 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis dėl priėmimo į darbą direktoriaus pareigoms (t. 6, b. l. 169-170).

2017-03-10 raštu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2011 m. siunčiamos ir gautos korespondencijos registracijos žurnalą (t. 9, b. l. 1-14). Kaip matyti iš įrašų minimame žurnale, duomenų apie tai, kad elektroniniu ar kitokiu paštu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvę gauti ir užregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti darbų atlikimo aktai, ataskaitos, nėra.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-20 nutarties (t. 9, b. l. 141-144, 145-150) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys L. J. dėl 5860 Lt skolos priteisimo buvo atmestas, teismas nepripažino, kad ši suma L. J. buvo išmokėta kaip paskola, nustatydamas, jog tai buvo jai priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-04-11 raštu Nr. (23.4-08)-RNA-10381 pateikė 2012-05-17 priminimą Nr. (23.22-08)-325-440, 2012-05-21  įgaliojimą bei 2012-05-17 priminimą Nr. (23,22-08)-325-440 (t. 10, b. l. 82-85). Iš 2012-05-17 priminimo Nr. (23.22-08)-325-440 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigą sumokėti 769 250,72 Lt bendrovės mokestinę nepriemoką bei įgaliojimo matyti, kad priminimas 2012-05-22 buvo įteiktas G. Š., kuri pagal 2012-05-21 įgaliojimą buvo įgaliota atstovauti bendrovę santykiuose su Valstybine mokesčių inspekcija. Iš antro 2012-05-17 priminimo Nr. (23.22-08)-325-440 matyti, kad priminimas 2012-05-28 (ranka padarytas pataisymas iš 27 d. į 28 d.) buvo įteiktas bendrovės generaliniam direktoriui M. Z..

Iš BUAB „Valnetas 2021-03-15 pateiktų dokumentų (t. 12, b. l. 113-133) matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. Z. įsakymus finansų direktorė N. B. bendrovės generalinio direktoriaus komandiruočių metu buvo paskirta eiti generalinio direktoriaus pareigas – 2010 m. lapkričio 2 d. (2010-11-23 įsakymas Nr. V10/66), 2010 m. lapkričio 24 d. (2010-11-23 įsakymas Nr. V10/69),  2010 m. spalio 5-7 d. (2010-10-01 įsakymas Nr. V10/59), 2010 m. spalio 13 d., spalio 18 d. (2010-11-23 įsakymas Nr. V10/70), 2010 m. gruodžio 20-23 d. (2010-12-17 įsakymas Nr. V10/74), 2010 m. gruodžio 27-31 d. (2010-12-17 įsakymas Nr. V10/75), 2010 m. gruodžio 6 d. (2010-12-03 įsakymas Nr. V10/73). Iš 2010 m. gruodžio 7 d. įgaliojimo Nr. V10/79-1 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius M. Z. neterminuotam laikui (iki kol bus atšauktas) be kitų įgaliojimų, suteikė N. B. teisę sudaryti ir pasirašyti Bendrovės vardu sutartis, kurioms sudaryti nėra reikalingas notariškai patvirtintas Bendrovės įgaliojimas ir pagal kurias prisiimtų įsipareigojimų suma neviršija 50 000 litų pagal kiekvieną iš sutarčių, su sąlyga, kad yra gauti visi pagal Bendrovės įstatus reikalingi sutikimai ir leidimai sutarčiai sudaryti.

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (t. 12, b. l. 120-124) 8.5.2 punkto, bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus šių įstatų nustatytas išimtis. Įstatuose minimas išimtis numato įstatų 8.6 punktas, kuriame nurodyta kokiais atvejais bendrovės vadovas, prieš priimdamas sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (atvejai išvardinti 8.5.5 straipsnio 8.5.5.3, 8.5.5.3, 8.5.5.4, 8.5.5.5 ir 8.5.5.6 punktuose). Kaip matyti iš šių punktų, sandorių dėl konsultavimo paslaugų pirkimo sudarymui visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo nereikėjo.

Kaip matyti iš 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 turinio, sutartyje iš viso nėra nurodyta bendrovės prisiimtų įsipareigojimų suma (dydis), o kaip numatyta bendrovės įstatuose, tokiam sandoriui sudaryti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nebuvo būtinas, todėl darytina išvada, kad pasirašydama šią sutartį, N. B. neviršijo jai suteiktų įgaliojimų. Pabrėžtina ir tai, kad bendrovės generaliniam direktoriui žinant N. B. suteiktų įgaliojimų apimtis (sandorio suma negali viršyti 50 000 Lt sumos), tokia sutartis neturėtų būti vykdoma (perkamos paslaugos ir už jas apmokama) didesne nei 50 000 Lt suma. Taigi, akivaizdu, jog tai nebuvo daroma, ir lėšos pagal sutartį į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervestos kelis kartus viršijant šią sumą.

            Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-05-21 specialisto išvada Nr. 5-1/56 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 5, b. l. 55-129) patvirtina, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus ir kasos dokumentus nustatyta, kad 2011 metais bendrovė vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, VSDFV Vilniaus skyriumi, Vilniaus apskrities VMI bei prekių ir paslaugų tiekėjais, suteikė paramą bei paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims. 2012 metais iš bankų sąskaitų pinigai buvo pervedami kreditų ir palūkanų apmokėjimui. Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei balansas 2011 m. gruodžio 31 dienai, todėl nėra galimybės sutikrinti bendrovės finansinius santykius su bankais, VSDFV, VMI, verslo partneriais, tiekėjais, fiziniais asmenimis. Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą užduotyje pateiktais klausimais pagal pateiktus tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 16 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta specialistė Jelena Šeinina palaikė 2013-05-21 specialisto išvadą Nr. 5-1/56 (t. 5, b. l. 49-129) ir paaiškino, kad 3013 metais dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, vyriausiąja specialiste. Išvada buvo surašyta pagal tyrėjos pateiktus dokumentus, kurie buvo įvertinti. Buvo nustatyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija buvo vedama netvarkingai. Buvo pateiktas įmonės balansas, sudarytas 2012 balandžio 30 d. , tuo metu jau vyko bankroto procesas. Tai buvo vienintelis balansas, kurį ji išnagrinėjo, taip pat ištyrė  visus pateiktus dokumentus dėl įmonės skolų ir įsipareigojimų. Dalies dokumentų trūko, todėl ji prašė tyrėjos pateikti papildomus dokumentus, bet jie pateikti nebuvo. Buvo nustatyta, kad įmonės finansinė padėtis sunki, sumokėti visų skolų ji neturėjo galimybės. Nustatytas didelis įsiskolinimas darbuotojams. 2012 m. birželio mėnesio pagrindinėje įmonės  sąskaitoje, esančioje Nordea banke, buvo minus 3 mln. litų, o Šiaulių banke - minus daugiau nei 2 mln. Litų. Kasoje taip pat buvo labai mažai pinigų. Tokios sumos, kuri buvo nurodyta VMI priminime generaliniam direktoriui M. Z., pagal tuo metu esančią finansinę situaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sumokėti tokios sumos, net jeigu būtų norėjusi. Tyrimui buvo pateiktos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros ir banko išrašas. Priešpriešiniai patikrinimai nebuvo paskirti, todėl tyrimo metu buvo naudojamasi pagrindinės įmonės dokumentais. Atskirai UAB  „(duomenys neskelbtini)“ veikla tiriama nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai nebuvo pateikti. Išvadoje pažymėta, kad tyrimui nepateikti „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai (turto, skolų bei kt. apskaita), todėl ji vadovavosi tik pirminiais dokumentais. Tokių dokumentų kaip darbų atlikimo aktai ji nevertino, jie nebuvo pateikti, nes tai nėra finansiniai  dokumentai. Specialisto išvados 16 puslapyje, pažymėjo, kad tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ar konsultacijos pagal sutartį buvo atliktos. Tai neįėjo į jos pareigas, net jeigu būtų pateikti dokumentai, ji negalėtų to vertinti. Jai tyrimui nebuvo pateiktas įmonės metinis balansas, kuris yra labai svarbus dokumentas buhalterinėje apskaitoje, taip pat tyrimo metu ji neturėjo galimybės nustatyti konkrečių pažeidimų, kadangi nebuvo pateikti registrai. Tačiau iš tų dokumentų, kurie jai buvo pateikti, matėsi, kad pažeidimų buvo.

               Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-05-29 specialisto išvada Nr. 5-1/73 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 5, b. l. 135-200, t. 6, b. l. 1-90) pasitvirtina, kad tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (litais), esančioje Nordea banke 2012 m. birželio 16 d. piniginių lėšų likutis sudarė 263 995,94 Lt, t. y. pagal gautą 2012 m. gegužės 17 d. priminimą Nr. (23.22-08)-325-440 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos į valstybės biudžetą sumokėti 769 250,72 Lt, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 16 d. turėjo 263 995,94 Lt piniginių lėšų.

              Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumente – skolininkų sąraše (2012 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų sąrašas sudarytas prie balanso 2012 m. balandžio 30 d.) įrašyta, kad 2012 m. balandžio 30 d.:

- G. R. skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė iš viso 1 393 699,38 Lt, iš jų: pirkėjų įsiskolinimas sudarė 111 161,11 Lt, atskaitingo asmens skola sudarė 306 821,93 Lt, fizinio asmens skola už gautą paskolą sudarė 975 716,34 Lt;

- M. Z. skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė iš viso 338 220,75 Lt, iš jų: pirkėjo įsiskolinimas sudarė 41 710,76 Lt, atskaitingo asmens skola sudarė 3685,58 Lt, fizinio asmens skola už gautą paskolą sudarė 292 824,47 Lt.

              UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui M. Z. grąžinus skolą 338 220,75 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir išreikalavus G. R. grąžinti skolą 1 393 699,38 Lt, priminimo gavimo dieną – 2012 m. gegužės 17 d. ir po to, būtų sudaryta galimybė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su valstybės biudžetu.

              Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – 2012 m. balandžio 30 d. skolininkų sąrašą (sudarytą prie balanso 2012 m. balandžio 30 d.), banke esančių atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, kasos dokumentus nustatyta, kad G. R. skola 1 393 699,38 Lt (iš jų: 111 161,11 Lt pirkėjo įsiskolinimą, 306 821,93 Lt atskaitingo asmens skola, 975 716,34 Lt fizinio asmens skola už gautą paskolą) ir M. Z. skola 338 220,75 Lt, (iš jų: 41 710,76 Lt pirkėjo įsiskolinimą, 3 685,58 Lt atskaitingo asmens skola, 292 824,47 Lt fizinio asmens skola už gautą paskolą įsiskolinimą) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-16 d. negrąžino.

             Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (VMI ataskaita (forma FR0711) 2004-2010 m., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke Nordea Bank Finland Pic Lietuvos skyrius) nustatyta, kad M. Z. 2010 m. sausio 1 d. negrąžinta paskola sudarė 170 285,00 Lt, gauta paskola sudarė 145 763,80 Lt, iš jų: 2010 metais - 112 614,00 Lt, 2011 metais - 33 149,80 Lt; grąžinta paskola 2011 metais sudarė 20 716,80 Lt, negrąžinta paskola 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. birželio 16 d. sudarė 295 332,00 Lt.

              Tyrimo metu įvertinus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad 2012 m. balandžio 30 d. M. Z. skola už paskolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų 295 332,00 Lt (545 147,00 Lt + 2 570,00 Lt + 30 579,80 Lt – 262 248,00 Lt – 20 716,80 Lt), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“‘ skolininkų sąraše 2012 m. balandžio 30 d. M. Z. skola už paskolą įrašyta 292 824,47 Lt, t. y. 2 507,53 Lt mažesnė (6, 7 priedas).

               Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (VMI ataskaita (forma FR0711) 2004-2010 m., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Nordea Bank Finland Pic Lietuvos skyrius) nustatyta, kad G. R. 2010 m. sausio 1 d. negrąžinta paskola sudarė 490 672,00 Lt, gauta paskola sudarė 255 000,00 Lt, iš jų: 2010 metais - 132 000,00 Lt, 2011 metais - 123 000,00 Lt; grąžinta paskola 2010 m. sudarė 33 492,00 Lt, negrąžinta paskola 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. birželio 16 d. sudarė 712 180,00 Lt.

                Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 31 d. „Paskolos“ apyvartos žiniaraštyje, 2012 m. balandžio 30 d. skolininkų sąraše G. R. skola už paskolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta 975 715,34 Lt, t. y. 263 536,34 Lt (975 715,34 Lt – 712 180,00 Lt) didesnė.

             Pagal tyrimui užduotyje pateiktą informaciją realiai sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras serija RC Nr. 001 (2011-06-30), serija RC Nr. 002 (2011-10-19), kuriomis buvo įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkimas už 399 700,00 Lt ir 83 937,00 Lt PVM, iš viso už 483 637,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už realiai neatliktas paslaugas mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo 438 800,00 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 13 straipsnį, kuris nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose serija RC Nr. 001 (2011-06-30), serija RC Nr. 002 (2011-10-19) nurodyti 13 straipsnio 1 dalyje privalomi rekvizitai, tačiau PVM sąskaitose faktūrose įrašyti duomenys apie neįvykusias ūkinės operacijas, kurių turinys neatitinka tikrovės, todėl jie negali būti siejami su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti įformino pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, kuriose atvaizduotos faktiškai neįvykusios konsultavimo paslaugų pardavimo operacijos).

              Tyrimo metu įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 d. sudaryti sandorai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 399 700,00 Lt ir 83 937,00 Lt PVM, iš viso už 483 637,00 Lt turėjo neigiamą įtaką mokumo būklei. Dėl to, sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei buvo nenaudingi.

               SODRA duomenimis G. R. sutarties pasirašymo dieną ir laikotarpiu, kai buvo pervedami pinigai 811 620,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo vadovo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Tyrimui pateiktoje užduotyje nurodyta, kad G. R. priklausė 45 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Juridinio asmens duomenimis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – steigėjas UAB„(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. tik bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi paslaugas už 830 961,00 Lt, 147 201,81 Lt PVM, iš viso už 978 162,81 Lt. Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ registre (didžioji knyga) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gegužės 31 d. sudarė 246 768,91 Lt.

              2010 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12-12-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikti konsultavimo paslaugas. SODRA duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys žmonės: M. Z. (nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. sausio 31 d.), M. Z. (nuo 2011 m. sausio 24 d.), G. Š. (nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.). Juridinių asmenų teikiamų ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (FR0438) duomenimis, 2010 metais M. Z. priklausė 45 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Vilniaus AVMI duomenų bazių duomenimis M. Z. iki 2012 m. sausio 30 d. valdė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tyrimui pateiktais duomenimis M. Z. laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. sudaryti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 001 (2011-06-30), serija MC Nr. 002 (2011-07-29), serija MC Nr. 003 (2011-08-10), ataskaitas prie PVM sąskaitas-faktūras už 189 429,34 Lt ir 39 780,16 Lt PVM, iš viso už 229 209,50 Lt turėjo neigiamą įtaką mokumo būklei. Todėl galima teigti, kad sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei buvo nenaudingi.

                Iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę ir galimybę disponuoti įmonės turtu - pinigais 585 800,00 Lt, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 438 800,00 Lt mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“;

-147 000,00 Lt mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal sudarytus įmonei nenaudingus sandorius, prarado galimybę disponuoti iš viso 585 800,00 Lt turtu ir atsiskaityti su kitais kreditoriais.

              Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Paskolos“ laikotarpio pabaigoje 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. skolininkų sąraše (prie balanso 2012-04-30) įrašyta M. Z., G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų suma nepakito ir sudarė 2 157 651,02 Lt, iš jų:

-292 824,47 Lt M. Z.;

-975 716,34 Lt G. R.;

-599 080,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“;

-290 029,61 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“.

              Pagal tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir skolininkų sąrašą 2012 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikiamos paskolos bendrovėms, fiziniams asmenims, kurios tyrimui pateiktame balanse 2010 m. gruodžio 31 d. (sąskaita Nr. 2435 „Kitos gautinos sumos“) sudarė 2 203 715,82 Lt, 2011 gruodžio 31 d. padidėjo 559 795,27 Lt ir sudarė 2 763 511,09 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 30 d. pateiktame skolininkų sąraše ir balanse 2012 m. gruodžio 31 d. įrašyti 2 749 601,09 Lt fizinių asmenų, bendrovių įsiskolinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu suteiktos paskolos bendrovėms, fiziniams asmenims, turėjo neigiamą įtaką įmonės mokumui, todėl įmonei buvo nenaudingos. Dėl suteiktų 2 749 601,09 Lt paskolų bendrovėms, fiziniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo įvykdyti įsipareigojimų biudžetui ir kitiems kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo 2012 m. rugpjūčio 28 d.

               Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įrašyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl ilgalaikio turto pardavimo patyrė nuostolį 84 014,06 Lt, iš jų: 2010 metais - 51 590,76 Lt, 2011 metais - 32 423,30 Lt.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-03-21 specialisto išvada Nr. 5-1/49 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 6, b. l. 150-194, t. 7, b. l. 1-61) pasitvirtina, kad įvertinus 2013-09-20 užduotyje Nr. 04/10-1-47-7803 pateiktą informaciją, kad G. R. sutarties pasirašymo dieną ir laikotarpiu, kai buvo pervedami pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo vadovo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, taigi, G. R. privalėjo įmonei suteikti konsultavimo paslaugas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tik vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė nei vienai kitai įmonei, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepardavė konsultavimo paslaugų, išrašyti dokumentai neatitinka tikrovės, kadangi juose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugų už 399 700,00 Lt ir 83 937,00 Lt PVM, iš viso už 483 637,00 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o pastaroji šių paslaugų už 483 637,00 Lt neįsigijo, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2011-06-30) serija RC Nr. 001, (2011-10-19) serija RC Nr. 002 atvaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, realiai neįvyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio.

Dėl įformintų realiai neįvykusių paslaugų pardavimų tarp PVM sąskaitose-faktūrose (2011-06-30) serija RC Nr. 001, (2011-10-19) serija RC Nr. 002 nurodytų ūkio subjektų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas kitam subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio, spalio mėn. padidinti PVM atskaitą iš viso 83 937,00 Lt ir sąnaudas 399 700,00 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama savo vardu pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras (2011-06-30) serija RC Nr. 001, (2011-10-19) serija RC Nr. 002 (pagal užduotyje pateiktą informaciją minėtose PVM sąskaitose-faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinių operacijų turinys, neatitinka tikrovės) buhalterinėje apskaitoje 2011 m. birželio ir spalio mėn. užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas už 399 700,00 Lt ir 83 937,00 Lt PVM, iš viso už 483 637,00 Lt ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 13 straipsnį, kuris nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau juose įrašyti duomenys apie neįvykusias ūkinės operacijas, kurių turinys neatitinka tikrovės, todėl jie negali būti siejami su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. birželio ir spalio mėn.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta specialistė Kristina Laurinavičienė palaikė 2014-05-29 specialisto išvadą Nr. 5-1/73 ir 2014-03-21 specialisto išvadą Nr. 5-1/49 bei paaiškino, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje vyriausiąja specialiste. Dėl 2014 m. kovo 21 d. išvados paaiškino, kad pagal Vilniaus apygardos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotį, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą, pagal užduotyje nurodytus klausimus, pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Tyrimo metu faktinės aplinkybės susiejamos su dokumentiniu tyrimu. Įvertinus pateiktus dokumentus ir pateiktą medžiagą, buvo padaryta išvada, kad G. R. sutarties pasirašymo dieną ir laikotarpiu kai buvo pervedami pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo vadovo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, taigi, privalėjo įmonei suteikti konsultavimo paslaugas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Įvertinusi užduotyje nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugų už 483 637 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o pastaroji šių paslaugų neįsigijo. Išrašytose faktūrose buvo atvaizduotos ūkinės operacijos, kurios faktiškai, realiai nebuvo atliekamos. Nustatyti pažeidimai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, įforminusi tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas – faktūras, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio  1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį. Dėl realiai įformintų neįvykusių pardavimų iš dalies nebuvo galima  nustatyti  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. birželio ir spalio mėnesius. Tai grindžiama dėl neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimo į apskaitą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma pateikti papildomų dokumentų (antras priedas), susijusių su ūkinės–finansinės veiklos tyrimu: didžiosios knygos sąskaitų ataskaitų pagal mėnesius už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d., didžiosios knygos sąskaitų likučių 2012 m. birželio 16 dienai, detalių sąskaitos „Kitos gautinos sumos“ duomenų pagal skolininkus 2012 m. gegužės 17 dienai, atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščių, tačiau pagal tyrėjai pateiktą raštą papildomų dokumentų negavo. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta teisėtai. Dėl išvados teiginio, kad „dėl neįvykusių paslaugų pardavimo „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas kitam subjektui padidinti PVM atskaitą ir sąnaudas aplinkybės“, gali paaiškinti, kad tuo metu jai buvo pateikti dokumentai, jie buvo įvertinti ir iš pateiktos informacijos buvo padaryta išvada. Tyrimo metu ji pasinaudojo prie 2013-05-21 specialisto išvados Nr. 5-1/56 buvusiu balansu ir skolininkų sąrašu. Taip pat prie balansų buvo pateikti debitoriniai, kreditoriniai sąrašai, duomenys apie suteiktas ir grąžintas paskolas, bankų išrašai ir tuos dokumentus ji įvertino. Pagal pateiktus dokumentus nenustatė, kad įmonės direktorius G. R. būtų pradėjęs mokėti palūkanas ar grąžinti paskolą.

Dėl 2014 m. gegužės 29 d. išvados Nr. 5-1/73, paaiškino, kad pagal tyrėjos užduotį bei pateiktus dokumentus, kurie nurodyti išvados prieduose, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą. Vertino sandorius, kaip turinčius neigiamą įtaką mokumui, kadangi buvo atlikti mokėjimai ir dėl atliktų mokėjimų sumažėjo turtas. Sandoriai buvo nenaudingi, nes kitaip galėtų atsiskaityti su mokesčių inspekcija, su darbuotojais, o dėl nenaudingų sandorių, įmonė neteko pinigų. Pagal banko išrašus (4 priedas) įmonės piniginių lėšų likutis sudarė 263 995,94 Lt. Buvo suteiktos paskolos ir jos buvo negrąžintos. Jeigu jos būtų grąžintos, įmonė galėtų disponuoti pinigais ir atsiskaityti. Pagal pateiktus dokumentus, t. y. balansą, skolininkų sąrašą, nustatyta, kad paskolos nebuvo grąžinamos. Kai įmonė atsiskaitinėja avansu pagal sandorį, turi būti išankstinio apmokėjimo sąskaita. Neprisimena ar buvo tokios išrašytos.

Duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 86), specialistė Kristina Laurinavičienė paaiškino, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus raštu Nr. 1/10-2-13-612 (2014-02-13) buvo paprašyta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiąją knygą, visų debitorinių įsiskolinimų (atskaitingų asmenų G. R., M. Z., pirkėjų) kreditorinių įsiskolinimų, atsiskaitomųjų sąskaitų apyvartos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., didžiosios knygos sąskaitų likučius 2012-06-16 dienai, neapmokėtų skolų suvestinę (detalius duomenis apie skolų būklę 2012-06-16 dienai), tačiau minėto laikotarpio dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Dėl nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų – Didžiosios knygos sąskaitų likučių 2012-06-16 dienai, kuriuose apskaitomas turtas ir įsipareigojimai, negalima atsakyti, ar 2012 m. birželio 16 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikta 2013-05-21 specialisto išvada Nr. 5-1/56, kurioje įvertintas balansas 2012 m. balandžio 30 dienai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų skolininkų sąrašai 2012 m. balandžio 30 dienai, pagal balanso ir pradelstų skolininkų sąrašo duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikiai įsipareigojimai 2012 m. balandžio 30 dienai viršijo trumpalaikį bendrovės turtą 2 987 617 Lt (specialisto išvados 14 psl.). Pagal balanso 2012 m balandžio 30 dienai duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamojo mokumo koeficientas buvo 0,81. Kai minėto rodiklio – einamojo mokumo koeficiento reikšmė yra mažesnė už 1, tai reiškia, kad įmonė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir rizikuoja tapti nemokia. 

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta kompleksinė ūkinė-finansinė ekspertizė. Iš FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos 2018-07-10 rašto Nr. 25/10-1-47-11165 bei jo priedų (t. 11, b. l. 161-168), UAB „Valnetas“ 2014-02-26 rašto Nr. 637/14 (t. 3, b. l. 174), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-19 rašto (t. 3, b. l. 176), 2013-08-27 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 3, b. l. 178), matyti, kad ekspertizės atlikimui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai - M. Z. pagal 2012-10-02 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-20783, UAB „Valnetas pagal 2012-02-26 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-4323 ir 2012-03-12 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-5689, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-04-19 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-8830, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-08-26 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-18051 pateikti dokumentaa, G. R. 2016-05-09 savanoriškai pateikti dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - M. Z. pagal 2014-04-01 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-7063, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-04-04 pareikalavimą Nr. 25/10-1-47-7434 pateikti dokumentai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-09-30 ekspertizės aktu Nr. 11-1436(18) (t. 11, b. l. 2-26) pasitvirtina, kad pagal 2012-04-30 balansą, bendrąjį skolos (įsiskolinimo) koeficientą (0,88) ir einamojo mokumą koeficientą (0,81) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdyti įsipareigojimai viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės ir laikoma, kad bendrovė nuo 2012 m. balandžio 30 d. yra nemoki.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą galėjo sąlygoti:

- paskolų suteikimas bendrovės darbuotojams;

- neįvykęs 2010-12-07 konsultavimo paslaugų sandoris pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2010/12/07-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingi;

- negrąžintos panaudotos Šiaulių ir Nordea bankų suteiktos paskolos.

            Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki nuo 2012 m. balandžio 30 d., tai 2012 m. birželio 16 dieną bendrovė neturėjo lėšų sumokėti deklaruotus mokesčius valstybei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu generalinio direktoriaus pareigas ėjusiam M. Z. įteiktą 2012-05-17 priminimą Nr. (23.22-08)-325-440 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos į valstybės biudžetą sumokėti bendrą 769 250,72 Lt sumą.

               Pagal pateiktus dokumentus 2011 m. gruodžio 31 dienai M. Z. negrąžino 295 332,00 Lt paskolos, G. R. negrąžino 712 180,00 Lt paskolos.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. balandžio 30 d. balansą ir bendrovės skolininkų sąrašą 2012 m. balandžio 30 d. M. Z. buvo skolingas 292 824,47 Lt paskolos, o G. R. skolingas 975 716,34 Lt paskolos. Per 2011 metus M. Z. gavo 36 149,80 Lt, o grąžino 20 716,80 Lt, G. R. gavo 773 368,00 Lt, o grąžino 281 050,33 Lt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas (forma FR0711) 2004 m., 2006-2010 m. (2005 m. ataskaita tyrimui nepateikta) M. Z. buvo suteikta 807 394,00 Lt paskolų ir buvo grąžinta 4 739,00 Lt paskolų. G. R. buvo suteikta 978 466,00 Lt paskolų ir buvo grąžinta 9 327,00 Lt paskolų.

Jeigu šios skolos būtų grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai bendrovė būtų turėjusi galimybę atsiskaityti su kreditoriais - darbuotojais, VMI, Sodra, Šiaulių ir Nordea bankais ir kt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas (forma FR0711) 2004 m., 2006-2010 m. fiziniams asmenims (išskyrus M. Z. ir G. R.) buvo suteikta 551 040,00 Lt paskolų, iš kurių buvo grąžinta 2 916,00 Lt paskolų.

Jeigu šios skolos būtų grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai bendrovė būtų turėjusi galimybę atsiskaityti su kreditoriais - darbuotojais, VMI, Sodra, Šiaulių ir Nordea bankais ir kt.

2011 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banko juridiniams asmenims buvo pervesta 6 970 731,98 Lt piniginių lėšų – tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 438 800,00 Lt

Iš pateiktų 2010-2011 metų pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų ir sutarčių negalima nustatyti, ar buvo faktiškai parduotos prekės ir suteiktos paslaugos, kadangi mokėjimai buvo atliekami avansu.

Kadangi iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negalima nustatyti, kokios pajamos buvo gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus aukščiau nurodytiems juridiniams asmenims 6 970 731,98 Lt, o išlaidas nurašius į sąnaudas, šiai sumai buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnas.

Dėl 212 835,80 Lt ir 6 000,00 EUR paskolų suteikimo juridiniams ir fiziniams asmenims bei įstatinio kapitalo didinimui 2011-2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo papildomų pajamų bei prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriais - darbuotojais, VMI, Sodra, Šiaulių ir Nordea bankais ir kt.

Išlaidos iš banko sąskaitų (119 881,92 Lt iš įmonės sąskaitos ir 195 909,00 Lt iš debetinės kortelės) maistui, alkoholiams gėrimams, bilietams bei viešbučiams padidino bendrovės sąnaudas, iš kurių nebuvo gauta pajamų bei sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

2011 metais viešosioms įstaigoms suteikta 112 850,00 Lt parama sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Jeigu 2010-12-07 konsultavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010/12/07-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykusi, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 438 800,00 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaityta 44 837,00 Lt skola, tai 483 637,00 Lt sumai UAB „EPR“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – darbuotojais, VMI, Sodra, Šiaulių ir Nordea bankais ir kt.

Jeigu 2010-12-07 konsultavimo paslaugų sandoris pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2010/12/07-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realioje tikrovėje nėra įvykęs, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti atsiskaitymai 483 637,00 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras serija RC Nr. 001 (2011-06-30) ir Nr. 002 (2011-10-19), kurie bendrovės apskaitoje nurodyti kaip veiklos sąnaudos, padidino veiklos sąnaudas bei bendrovės gautus nuostolius ir šiai sumai bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Nesilaikant šio reikalavimo bendrovė į apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi PVM sąskaitas faktūras dėl suteiktų paslaugų 483 637,00 Lt sumai, t. y. 2011-06-30 RC Nr. 001, 2011-10-19 RC Nr. 002, kurios (paslaugos) pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą realiai nebuvo suteiktos ir šios operacijos realiai neįvyko ir todėl neturėjo būti atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje;

- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 IX-575) 15 str. 10 d. - apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis.

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 ir 9 punktuose nurodyta:

3 p. - Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą statybą nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą.

9 p. - Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą Kadangi ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti atskirų metų inventorizacijos aktai, tai jeigu nebuvo atliekamos metinės bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, tai buvo nesilaikyta aukščiau minėtų norminių aktų reikalavimų.

Dėl aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į apskaitą už kurias paslaugos realiai nebuvo atliktos ir jeigu bendrovės turtas ir įsipareigojimai nebuvo inventorizuojami, tai iš dalies negalima nustatyti 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 1 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas Jurijus Vinikovas palaikė 2019-09-30 ekspertizės aktą ir paaiškino, kad ekspertizei buvo pateikta baudžiamoji byla ir iš FNTT gauti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie nurodyti ekspertizės akte (2-18 puslapiuose). Išvada, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2012 metų laikotarpiu pajamų iš suteiktų paskolų neturėjo, padaryta remiantis pateiktais dokumentais už 2010-2012 metus. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus visus banko, kasos dokumentus. Pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2011 metų apskaitos dokumentus, 2012-04-30 balansą, skolininkų sąrašą nustatyta, kad bendrovė fiziniams ir juridiniams suteikė paskolas, tačiau pajamų iš suteiktų paskolų negavo, šios aplinkybės įmonės apskaitoje neužfiksuotos. Ekspertizės metu pagal dokumentus buvo nustatyta, kad M. Z. buvo skolingas už prekes. Dokumentuose nebuvo parašyta, kad tai yra palūkanos už paskolą. Iš pateiktų dokumentų, 2010 -2011 metų pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų ir sutarčių nebuvo galima nustatyti, kas konkrečiai buvo uždirbta, ar buvo faktiškai parduotos prekės ir suteiktos paslaugos, kadangi mokėjimai buvo atliekami avansu. Duomenų, kad kažkokios sumos buvo įnešamos kaip palūkanos už paskolas, nebuvo. Savo išvadą taip pat grindė ir baudžiamosios bylos duomenimis. Įmonės balansas nedaromas už finansinius metus, jis sudaromas nuo įmonės pradžios ir pildomas kasmet - pridedama, atimama, pelnas, įsipareigojimai, turtas - viskas atvaizduojama didėjančia tvarka. Finansiniais metais apskaičiuojamas tik pelnas, o balansas sudaromas tik kažkokiai datai, pavyzdžiui, likvidavimo, bankroto atveju įmonė sudarė tokį balansą ir pateikė. Nežino kodėl, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas yra balandžio 30 dienai. Kalbama ne apie finansinius metus, o apie balansą. Nemokumas nustatomas pagal balanso duomenis kažkokiai datai. Ne už kalendorinius metus, ne už kažkokį mėnesį. Todėl ekspertizės akte nurodė datą balandžio 30 dienai, t. y. pagal pateiktą balansą. Kaip buvo iki šios datos pasakyti negali, nes netyrė. Balansas buvo sudarytas remiantis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų duomenimis. Tų duomenų tikrumo niekas netikrino. Jeigu yra įsipareigojimai, tai įsipareigojimai ir buvo patikrinti, kas konkrečiai kam buvo skolingas. Jeigu dėl turto, dėl nusidėvėjimo, dėl atvaizduojamo, tai buvo paimtas bendras skaičius ir nustatytas nemokumas. Tikrumas buvo tikrintas tik iš įsipareigojimų pusės. Kai kurios operacijos nebuvo tikros. Ekspertas nustatė, kad dėl anksčiau nurodytų norminių aktų nesilaikymo, t. y. dėl PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į apskaitą, už kurias paslaugos realiai nebuvo atliktos ir jeigu bendrovės turtas ir įsipareigojimai nebuvo inventorizuojami, tai iš dalies negalima nustatyti nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl įmonės nemokumo nustatoma pagal balanso duomenis. Atsakant į klausimą dėl negrąžintų paskolų, įsiskolinimų, buvo atsižvelgta į visus dokumentus, kuriuose nurodyta, kas buvo išmokėta ir kada buvo grąžinta. Vėlesniuose dokumentuose buvo nurodytos ankstesniu laikotarpiu suteiktos paskolos. Iš tų dokumentų, kuriuos turėjo, tuos duomenis ir paėmė, juolab, kad tuos duomenis patvirtino įmonės finansinė atskaitomybė ir pateiktų balansų duomenys. Duomenų apie kažkokias užskaitas nematė. Jeigu tokie duomenys būtų buvę, juos būtų įvertinęs.

Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad jeigu vienas apskaitos dokumentas negali būti įvertintas, tai prie jo turi būti pridėti kiti pateisinamieji - tai gali būti raštai, išvados, seminarų, forumų, derybų dokumentai, darbų priėmimo perdavimo aktai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą tam, kad pripažinti ar nepripažinti ūkinė operacija vyko ar nevyko, sukurtas pajamų objektas ar nesukurtas, turi būti išrašyta ne tik PVM sąskaita-faktūra bei įforminti darbai. Gali būti priėmimo aktai, avansiniai dokumentai, kiti išvestiniai dokumentai.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, ištyrus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam G. R. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, taip pat kaltinamajam M. Z. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pilnai pasitvirtino.

Nors kaltinamieji G. R. ir M. Z. kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų neprisipažino, tačiau jų parodymus paneigia ir kaltę pagrindžia byloje surinktų ir aukščiau išvardintų įrodymų visuma.

Tirdamas ir analizuodamas kaltinamųjų, liudytojų parodymus, specialistų ir eksperto paaiškinimus, bylos rašytinius įrodymus, nustatant nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas vadovavosi iš dalies kaltinamųjų parodymais, taip pat liudytojų parodymais ir juos vertino, sulygindamas su bylos rašytiniais dokumentais bei kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Dėl G. R. ir M. Z. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamiesiems G. R. ir M. Z.

Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Pagal kaltinamiesiems G. R. ir M. Z. inkriminuojamą veiką (BK 182 straipsnio 2 dalį) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naujai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).Analizuodamas byloje surinktus įrodymus dėl kaltinamiesiems G. R. ir M. Z. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, teismas vadovaujasi aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, bankų pateiktais duomenimis, Konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, 2011-01-03 paskolos sutartimi, specialistų ir eksperto išvadomis, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojų O. Ž. (Š.), N. B., O. R., parodymais, specialistų paaiškinimais. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų baudžiamosios bylos įrodymų matyti, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas darė veikdami bendrai.

Kaltinamasis G. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriumi. Jo darbo pobūdis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo: „(duomenys neskelbtini)“ produktų pardavimas, verslo valdymo sistemos, dokumentų valdymo sistemos, kad klientai pirktų produktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitų įmonių pirkdavo paslaugas, kurias galėtų atlikti pati „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonės veikla buvo labai plati. Jos tikslas buvo - parduoti produktą - informacines sistemas. Reikėjo steigti nuosavas arba susijusias konsultacines bendroves, kurios konsultuotų pirkėjus ir gautų iš to naudą. Buvo įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugas. Jas įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir kt. asmenys. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2011 metais, užsiėmė verslo konsultavimu, klientų paieška pirkti „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Jis (G. R.) buvo vadovas ir vienas darbuotojas, kuris teikė paslaugas. Atlikus darbus pagal sutartį, buvo surašomi atliktų darbų aktai, kurie būdavo derinami. Jis niekam nedavė nurodymų parengti fiktyvią konsultavimo sutartį. Suteiktų paslaugų ataskaita yra jo (G. R.) pasirašyta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parašo nėra. Nepamena, ar siūlė M. Z. pasirašyti atliktų darbų aktus. Darbų ataskaitos teikimo forma nebuvo nustatyta, tai galima buvo padaryti ir žodžiu. Neatsimena su kuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų derino atliktus darbus. Paslaugas priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Z. arba kitas asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas. Paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sudarė 2011 m. sausio 3 d. Sutartį sudarė asmeniniais tikslais. Jis buvo bendrovės vienintelis direktorius ir pats priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitomis įmonėmis sutarčių nepasirašinėjo, nes nebuvo tokio tikslo. Šiuo metu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą sustabdė 2012 metais. Jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2011 m. Kas parengė konsultavimo paslaugų sutartį, nežino. Jam M. Z. jokio nurodymo parengti nedavė. Kas parengė konsultavimo paslaugų sutartį, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis (G. R.) pasirašė sutartį, neprisimena. Niekur nebuvo fiksuota kada jis (G. R.) veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o kada kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo pareiginių instrukcijų nebuvo, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekur nebuvo apibrėžtos jo, kaip darbuotojo, funkcijos. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo į komandiruotes, tačiau jeigu nėra tai patvirtinančių dokumentų, vadinasi jos nebuvo forminamos tam, kad nebūtų sąnaudų. Tai buvo jo, kaip vadovo, sprendimas. Konsultavimo paslaugas uždarajai akcinei bendrovei suteikė jis pats – ieškojo klientų, t. y. susitikinėjo su asmenimis, kurie galimai galėjo padėti kontraktais. Vykdydamas šias pareigas, jis laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 metų, buvo išvykęs į Gruziją, Ukrainą, Vengriją, Azerbaidžaną, Kazachiją, Tadžikiją, Baltarusiją. Minėtose šalyse buvo susitikęs su potencialiais klientais, bendravo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo ir plėtros, tam tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų veiklų atsisakymo.

Kaltinamasis M. Z. parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtos naujų verslo šakų vystymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė G. R., buvo planuota, kad ji teiks konsultacines paslaugas. Ar G. R. suteikė kokias nors paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitoms įmonėms – nežino. Ant dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių jo parašų nėra. Tačiau jeigu sutartis pasirašyta ir paslaugos suteiktos, pinigai sumokėti, mokesčiai sumokėti, jis nemato jokių pažeidimų. Parengti 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį jis niekam nurodymų nedavė. Apie šią sutartį su G. R. nekalbėjo. Ją pasirašė N. B., kuriai jis buvo išdavęs įgaliojimą. Jo parašų ant dokumentų nėra, todėl kaltinamajame akte nurodyti pavedimai buvo atlikti be jo žinios, jie nėra jo (M. Z.) patvirtinti. Sutartis buvo sudaryta ir vykdoma be jo žinios.

Visgi, tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi jie paneigti byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja O. Ž. (Š.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei teikė buhalterines paslaugas 2011–2013 metais, po to veikla sustojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi paskolą G. R., atitinkančią atsiskaitymų už kažkokias suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamos sumos buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų šaltinis. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje G. R. komandiruočių nebuvo. Be konsultavimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nebuvo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugų buvo dvi sąskaitos ir dvi ataskaitos.

Liudytoja N. B. parodė, kad G. R. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo verslo vystymo vadovu, direktoriumi. Minėtos sutarties tikslių pasirašymo aplinkybių neprisimena. Sutartis buvo pasirašyta jos (N. B.) iš vienos pusės ir G. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus - iš kitos. Kiek pamena, teisininko viza dėl tos sutarties buvo ne M. Z.. Sutarties pasirašymui turėjo generalinio direktoriaus įgaliojimą. Dėl sandorio surašymo ir pasirašymo spręsdavo generalinis direktorius, o ji gaudavo pavedimą pasirašyti. Kas po to kontroliavo minėtą Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, informacijos neturi. Informacija dėl sąskaitos apmokėjimo buvo perduodama generaliniam direktoriui ir po to daromi pavedimai. Nurodymą dėl apmokėjimo duodavo įmonės vadovas. Sprendimus, iš kokių įmonių ir kokias paslaugas pirkti, su kokiomis įmonėmis bendrovė bendradarbiaus ir pasirašys sutartis, priimdavo vadovas, generalinis direktorius M. Z.. Kas darė pavedimus apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus, nežino. Ji nedalyvaudavo pasirenkant paslaugos tiekėją. Paprastai įmones, su kuriomis bus bendradarbiaujama, rinkdavosi M. Z.. Kodėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta konsultavimo paslaugoms, nežino. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė sutartyje numatytas paslaugas, nežino.

Liudytoja O. R. parodė, kad sutartis su kitomis įmonėmis dėl paslaugų teikimo turėjo patvirtinti generalinis direktorius ir finansininkė. Jokios sutartys nebuvo pasirašomos be patvirtinimo, t. y. turėjo būti suderinama su vadovais. Kiek žino, G. R. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su klientais iš Centrinės Azijos, iš kitų šalių, vykdydavo kažkokias derybas dėl verslo steigimo, reikėjo susirinkti informaciją, užmegzti verslo ryšius. Centrinėje Azijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su Kazachija, Turkmėnija, Kirgizija, atvykdavo šių šalių atstovai, vykdavo aptarimas galimų bendrų projektų ar dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose tose šalyse. Jai kelis kartus teko vykti dėl vykdomų projektų į minėtas šalis į komandiruotes kartu su G. R.. Dėl 2011 metais G. R. komandiruočių tiksliai nežino, bet matė, jog jis dažnai vykdavo į kitas šalis darbo reikalais. Įmonės sudarytas sutartis galima buvo peržiūrėti įmonės bendroje elektroninėje erdvėje, vadinamoje iRoom, kurioje buvo pirkimų erdvė, kur sutarties iniciatorius dėdavo pagrindinę informaciją apie sutartį, kokia suma, su kuo sutartis, dėl ko sutartis, dėdavo sutarties tekstą, turėjo elektroniniu būdu būti dviejų asmenų patvirtinimai: generalinio direktoriaus ir finansų direktorės. Tai buvo atvejais, kuomet sutarties vertė viršydavo 10 000 litų. Įmonės sutartis pasirašydavo generalinis direktorius M. Z. ir tik jam išvykus, jas galėjo pasirašyti direktoriaus įgalioti asmenys, kuriems būdavo išduodamas bendras įgaliojimas. darbuotojas, kuris inicijavo sutartį, sutarties pateikimo pasirašymui metu jau pasakydavo ir aptardavo tvarką, kada, kokiais terminais bus teikiamos sąskaitos ir kokia maždaug gali būti sąskaitų suma. Buhalterijai būdavo pateikiama informacija dėl suteiktų paslaugų. Sąskaitos buvo pateikiamos į bendrą elektroninį sekretoriatą. Buhalterijoje jai teko bendrauti su N. B., ji teiraudavosi ar atliktos paslaugos ir priimdavo sprendimą dėl apmokėjimo. Įmonės vadovas būdavo informuotas dėl apmokėjimų. Apmokėjimą turi patvirtinti įmonės vadovas ir finansų direktorė.

Taigi, aukščiau aptarti liudytojų parodymai apie tai, kad visais atvejais sutarčių sudarymas būdavo derinamas su generaliniu direktoriumi M. Z., informacija apie sutartis buvo pasiekiama elektroninėje erdvėja, ant sutarties turėjo elektroniniu būdu būti generalinio direktoriaus ir finansų direktorės patvirtinimai, taip pat įmonės vadovas su finansų direktore tvirtindavo apmokėjimus už darbą, pilnai paneigia kaltinamojo M. Z. parodymus apie tai, kad dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo jis su niekuo nesitarė, kadangi sutarties nepasirašė, jos vykdymo bei apmokėjimo nekontroliavo, nežino ar pagal sutartį buvo suteiktos kokios nors paslaugos. Tokius M. Z. parodymus taip pat paneigia ir kaltinamasis G. R., aiškindamas, kad vykdant sutartį, jis intensyviai dirbo - ieškojo klientų, susitikinėjo su asmenimis, kurie galimai galėjo padėti kontraktais, vyko į komandiruotes į Kazachiją, Baltarusiją, konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, ko, akivaizdu, M. Z., būdamas įmonės generaliniu direktoriumi, negalėtų nežinoti, o juo labiau - nepastebėti, kad pagal sutartį beveik metus laiko būtų vykdomi avansiniai apmokėjimai, gana didelėmis pinigų sumomis, nesant jokių atliktų darbų ataskaitų. Minėtų liudytojų parodymai taip pat paneigia kaltinamojo G. R. parodymus, kad jis, vykdydamas konsultavimo paslaugų sutartį, klientų paieškos ir kitais klausimais dažnai vykdavo į užsienį, taip pat patvirtina byloje įrodinėtiną aplinkybę, kad kaltinamojo G. R. nurodomus darbus jis atliko vykdydamas savo tiesiogines pareigas, dirbant UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis G. R. aiškino, kad jis, vykdydamas 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį,  laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 metų, vyko į Gruziją, Ukrainą, Vengriją, Azerbaidžaną, Kazachiją, Tadžikiją, Baltarusiją. Minėtose šalyse buvo susitikęs su potencialiais klientais, bendravo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo ir plėtros, tam tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų veiklų atsisakymo. Gi, liudytoja O. R. paaiškino, kad tokį darbą kaltinamasis atliko eidamas savo tiesiogines pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. dirbo su klientais iš Centrinės Azijos, bendradarbiavo su Kazachija, Turkmėnija, Kirgizija. Šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis G. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jo pasiektus darbo rezultatus.

Sprendžiant ar buvo teikiamos konsultavimo paslaugos, vykdant 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, vertintina ir sutarties sąlyga dėl suteiktų paslaugų įforminimo. Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 1.2 punkte numatyta, kad „Paslaugų suteikimas įforminamas rašytinės formos ataskaitoje, surašant paslaugų pavadinimą arba sutarties priedą Nr. 1 ir nurodant kiek valandų buvo sugaišta konkrečiai paslaugai suteikti“; 1.3 punkte numatyta, kad „Ataskaita pateikiama <...> pasibaigus kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos, nebent šalys susitartų kitaip. Klientas turi teisę per dešimt kalendorinių dienų po Ataskaitos pateikimo Ataskaitą patvirtinti arba surašyti motyvuotas pastabas dėl atliktų paslaugų kokybės“. Analogiškos sąlygos numatytos ir sutarties 2.1.2, 2.3.2, 2.3.3 punktuose.

Byloje nustatyta, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra serija RC Nr. 001 27 951,00 Lt sumai buvo pateikta 2011-06-30. Prie sąskaitos pridėta Suteiktų paslaugų ataskaita už 2011 m. II ketvirtį. PVM sąskaita-faktūra serija RC Nr. 002 455 686 Lt sumai buvo pateikta 2011-10-19 ir prie sąskaitos pridėta Suteiktų paslaugų ataskaita už 2011m. sausio-rugsėjo mėnesius. Taigi, akivaizdu, kad Suteiktų paslaugų ataskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktos: pirma - daugiau kaip po pusmečio, o antra – beveik po metų, t. y. visiškai nesilaikant sutartyje numatytų terminų. Juo labiau, kad ant ataskaitų nėra paslaugos pirkėjo - „UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašo, įmonės antspaudo, o antroji ataskaita generalinio direktoriaus M. Z. raštu dar buvo ir gražinta Konsultantui. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2011 m. siunčiamos ir gautos korespondencijos registracijos žurnalo (t. 9, b. l. 1-14) matyti, kad žurnale, duomenų apie tai, kad elektroniniu ar kitokiu paštu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų gauti ir užregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti darbų atlikimo aktai, ataskaitos, nėra.

Visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad konsultavimo paslaugos pagal Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį realiai buvo suteiktos, o jas įvertinus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pagal 2010-12-07 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01 UAB „(duomenys neskelbtini) suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Pažymėtina, kad abejones dėl paslaugų suteikimo dar labiau kelia ir tai, kad per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių realų darbų atlikimo faktą (duomenys apie pasiektus darbo rezultatus, surastus klientus, parduotą produktą ir pan.), kaltinamasis G. R. negalėjo nurodyti kokias paslaugas atlikinėjo, kada atlikinėjo, taip pat nurodyti asmenis, kurie priiminėjo darbus, nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad konsultavimo paslaugos buvo suteiktos.

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2010 m. lapkričio 26 d., jos steigėjas ir vienintelis akcininkas, turintis 100 procentų įmonės akcijų yra G. R., nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įmonės direktorius - G. R.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros pateiktų duomenų apie samdomus darbuotojus matyti, kad įmonėje dirbo vienas darbuotas G. R., su kuriuo 2010 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis dėl priėmimo į darbą direktoriaus pareigoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. R. sprendimu Nr. 2010-01 bendrovės direktoriui G. R. nustatytas vienos valandos per kalendorinį mėnesį darbo laikas, laikant, kad vadovo darbo diena yra pirmadienis, o 1.2 punktu paskirtas bedrovės vadovo darbo užmokestis 150 Lt per kalendorinį mėnesį.

Atsižvelgdamas į šias bei aukščiau išvardintas aplinkybes, taip pat įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių matyti, kad nebuvo rasta jokių kitokių dokumentų, įtrauktų į registrus, tik vienintelis sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini), bendrovė gavo mokėjimus vien tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas laiko nustatytu, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tik vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo apsimestinis ir fiktyvus sandoris, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepardavė konsultavimo paslaugų, išrašyti dokumentai neatitinka tikrovės, kadangi juose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, todėl neturėjo teisės gauti 438 000 Lt.

2014-03-21 specialisto išvada Nr. 5-1/49 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 6, b. l. 150-194, t. 7, b. l. 1-61) nustatyta, kad įvertinus 2013-09-20 užduotyje pateiktą informaciją, kad G. R. sutarties pasirašymo dieną ir laikotarpiu, kai buvo pervedami pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo vadovo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, taigi, G. R. privalėjo įmonei suteikti konsultavimo paslaugas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tik vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė nei vienai kitai įmonei, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepardavė konsultavimo paslaugų, išrašyti dokumentai neatitinka tikrovės, kadangi juose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugų už 399 700,00 Lt ir 83 937,00 Lt PVM, iš viso už 483 637,00 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o pastaroji šių paslaugų už 483 637,00 Lt neįsigijo, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2011-06-30) serija RC Nr. 001, (2011-10-19) serija RC Nr. 002 atvaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, realiai neįvyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio.

ėl įformintų realiai neįvykusių paslaugų pardavimų tarp PVM sąskaitose-faktūrose (2011-06-30) serija RC Nr. 001, (2011-10-19) serija RC Nr. 002 nurodytų ūkio subjektų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas kitam subjektui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio, spalio mėn. padidinti PVM atskaitą iš viso 83 937,00 Lt ir sąnaudas 399 700,00 Lt.

Remiantis PVM įstatymo 3 str. nuostatomis PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas, tenkinatis sekančias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies, t. y. Lietuvos teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo. Lietuvos Respublikos apmokestinamuoju asmeniu laikomas ekonominę veiklą vykdantis, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įsteigtas juridinis asmuo, kuriuo buveinė yra Lietuvos Respublikoje.

Remiantis PVM įstatymu, nagrinėjamu atveju, PVM objektu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai teiktos paslaugos, o minėta bendrovė buvo apmokestinamasis asmuo, t. y. turėjo sumokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM. Tačiau, kaip nustatyta byloje, ji jokių mokesčių nemokėjo ir nesiruošė mokėti, jokios veiklos nevykdė, o buvo tik naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.

Tuo tarpu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įsigijusi paslaugas ir tokių tariamų sandorių dokumentus įtraukę į savo bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, remiantis PVM įstatymo 7 ir 58 str. nuostatomis, įgijo teisę į PVM atskaitą t. y. pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę susimažinti mokėtiną ar pasididinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą pagal jau minėtus realiai neįvykusius sandorius.

Inkriminuojamo sukčiavimo esmę sudaro tai, kad realią veiklą vykdžiusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pasinaudodami žinomai suklastotais UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais kūrė fikciją apie perkamas paslaugas už jas sumokant kainą ir PVM, vėliau minėtus suklastotus dokumentus nurodydavo įtraukti į realiai veikiančių bendrovių buhalterinę apskaitą ir į juos atsižvelgti rengiant VMI teikiamas PVM deklaracijas. Aptartu būdu sukūrus fikciją apie tariamai pirktas prekes ir paslaugas ir už jas tariamai sumokėtą pirkimo PVM, VMI teikiamose PVM deklaracijose šia suma neteisėtai būdavo padidinamas įmonės pirkimo PVM, o tuo pačiu neteisėtai sumažinamos į biudžetą mokėtino PVM sumos, bei neteisėtai padidinama pelno mokesčio atskaita. Tokia veika visiškai atitinka BK 182 straipsnio sudėtį ir turėtų būti vertinama kaip turtinės prievolės panaikinimas apgaule kitų naudai.

Kalbant apie kaltinamųjų G. R. ir M. Z. kaltę padarius jiems inkriminuojamą sukčiavimą, pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pripažintinų įrodymais, kurie vienareikšmiškai leidžia teigti, kad šias veikas jie padarė. Aptariamomis veikomis sukeltų pasekmių dydis, t. y. žala valstybės biudžetui nustatinėjama, remiantis byloje esančiomis specialistų išvadomis.

Analizuojant inkriminuojamų sukčiavimų subjektyviąją pusę ir jų kaltės formą, pažymėtina, kad padarytų veikų objektyvieji požymiai duoda pagrindą teigti, kad šiuos nusikaltimus kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų veiksmai buvo visiškai sąmoningi ir valingi. Juos atlikdami kaltinamieji suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 12 500 eurų. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK

182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nes vengiant mokesčių padaryta didelė žala valstybei.

Būtinas BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – didelė žala. Byloje nustatyta, kad dokumentai buvo klastojami tam, kad pasisavinti didelės vertės turtą. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006).

Nurodytų požymių visuma: kaltinamieji nusikaltimų darymo metu buvo pažįstami, jų santykiai buvo normalūs, nusikalstamos veikos truko beveik metus laiko, neteisėti veiksmai nebuvo vienkartiniai ar epizodiški, kaltinamieji suprato, jog veikia kartu ir siekia bendro nusikalstamo tikslo, leidžia daryti išvadą, jog kaltininkai veikė bendrininkų grupėje.

Taigi, G. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kadangi pilnai įrodyta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriaus pareigas, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir daliniu šios Bendrovės akcininku M. Z., įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti, kuri bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti. Vykdydamas pastarąjį susitarimą, G. R. 2010-11-22 įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tapdamas vieninteliu įmonės darbuotoju, 100 procentų akcininku ir direktoriumi. Po to, M. Z. ir G. R. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų realioje tikrovėje nepirks, 2010 m. 12 mėn., veikiant pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą įgaliojimą, šios bendrovės vyr. finansininkė N. B., nieko nežinodama apie G. R. ir M. Z. vykdomą nusikalstamą veiką, pasirašė 2010 m. gruodžio 7 d. Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją užantspaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu taip pat pasirašė bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu užantspaudavo G. R., tokiais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie realioje tikrovėje nesuteiktas konsultavimo paslaugas, įvertintas 483 637 Lt (iš jų 83 937 Lt PVM), numatytas šios sutarties priede Nr. 1: atlikti įmonės esamos plėtros strategijos analizę ir pateikti išvadas tiek žodžiu, tiek raštu; konsultuoti dėl produktų ir paslaugų vystymo galimybių ir strategijos; konsultuoti dėl IT sprendimo taikymo, siekiant verslo plėtros UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškoti plėtros galimybių; atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konferencijose, seminaruose, forumuose, derybose, susitikimuose, vykti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į komandiruotes verslo plėtros klausimais; konsultuoti kitais verslo plėtros klausimais, nors G. R. žinojo, jog minėto pobūdžio funkcijas jis vykdo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, eidamas verslo plėtros direktoriaus pareigas ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir įgyvendindamas bendrą su M. Z. nusikalstamą sumanymą, G. R., iš M. Z. gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei tarpusavyje susitarę, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai išrašomas PVM sąskaitas faktūras, šiuos duomenis G. R. pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š., nieko nežinojusiai apie G. R. ir M. Z. vykdomą nusikalstamą veiką ir, pastarajai išrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 001 dėl tariamai suteiktų konsultavimo paslaugų už 27 951 Lt, tame tarpe 4 851 Lt PVM, be parašo, ir 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija RC Nr. 002 dėl suteiktų konsultavimo paslaugų už 455 686 Lt, tame tarpe 79 086 Lt PVM, kurioje G. R. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš viso už 483 637 Lt, tame tarpe 83 937 Lt PVM, tokiu būdu pasirašydamas G. R. įtvirtino melagingus duomenis apie realioje tikrovėje nevykusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas ir tokiu būdu pagamino dvi netikras PVM sąskaitas faktūras: 2011-06-30 Serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 Serija RC Nr. 002. Po to, G. R. pasirašytas netikras sąskaitas faktūras- 2011-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 002 perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Z., kuris žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konsultavimo paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo, nurodė O. Š. - tuo pačiu metu tvarkančiai uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas, įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir įvykdyti apmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal šiuos netikrus finansinius dokumentus, iš viso 483 637 Lt, iš jų 83 937 Lt PVM. M. Z. nurodymu O. Š., nieko nežinančiai apie M. Z. ir G. R. vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą netikras 2011-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 002, bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų birželio ir spalio mėn. PVM deklaracijas (FR0600, Versija 02) įrašius neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo PVM ir elektroniniu būdu 2011 m. liepos 22 d., 2011 m. lapkričio 25 d. jas pateikus Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai (adresu Ulonų g.2, Vilniuje), G. R. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 83 937 Lt PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Taip pat M. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kadangi pilnai įrodyta, kad jis, laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2013 m. sausio 4 d. paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, tyčia 2010 m. lapkričio mėn., susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriumi ir daliniu šios bendrovės akcininku G. R., įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti, kurią, vykdydamas pastarąjį susitarimą, 2010 m. lapkričio 22 d. įsteigė G. R. tapdamas vieninteliu 100 procentų akcininku, direktoriumi ir įmonės darbuotoju. Po to, M. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir realizuodamas vieningą sumanymą, 2010 m. gruodžio mėn., davė nurodymą nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui parengti 2010 m. gruodžio 7 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, kurioje nenustatytas asmuo vykdydamas M. Z. nurodymą, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja teikti konsultavimo paslaugas, nurodytas minėtos sutarties priede Nr. 1 – atlikti įmonės esamos plėtros strategijos analizę ir pateikti išvadas tiek žodžiu, tiek raštu; konsultuoti dėl produktų ir paslaugų vystymo galimybių ir strategijos; konsultuoti dėl IT sprendimo taikymo, siekiant verslo plėtros UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškoti plėtros galimybių; atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konferencijose, seminaruose, forumuose, derybose, susitikimuose, vykti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į komandiruotes verslo plėtros klausimais; konsultuoti kitais verslo plėtros klausimais, nors M. Z. žinojo, kad G. R. minėtas paslaugas galėtų ir privalėtų suteikti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau sutartyje nurodytų konsultavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir neatliks. Po to, 2010 m. gruodžio mėn., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė N. B., veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimą, nieko nežinojusi apie nusikalstamą sumanymą, šią tikrovės neatitinkančią sutartį patvirtino savo parašu bei užantspaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu.

Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R., žinodamas, kad minėtų konsultavimo paslaugų uždarajai akcinei bendrovei neatliko ir neatliks, 2010 m. gruodžio mėn., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, savo parašu patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu užantspaudavo minėtą tikrovės neatitinkančią sutartį, tokiu būdu N. B. ir G. R. įtvirtino melagingus sutarties duomenis.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. Z., laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 19 G. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodydavo, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai suteiktos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas bendrą sumanymą, G. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė konsultavimo paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš M. Z. gautus duomenis, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai O. Š., nieko nežinojusiai apie nusikalstamą sumanymą, kuri vykdydama G. R. nurodymą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras: 2011-06-30 serija RC Nr. 001 ir 2011-10-19 serija RC Nr. 002 įrašė G. R. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugų už 483 637 Lt, iš jų 83 937 Lt PVM, po to G. R. pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir minėtus netikrus dokumentus perdavė M. Z..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, M. Z. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytus darbuotojus pateikė jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei O. Š., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas ir imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai šios įmonės parduotas konsultavimo paslaugas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. davė nurodymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui pervesti pinigus už neva tai atliktas konsultavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o būtent per 12 kartų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pervedė iš viso – 438 800 Lt sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė O. Š., nežinodama, kad M. Z. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konsultavimo paslaugos uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, po to, remdamasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrais dokumentais, M. Z. nurodymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio ir spalio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 83 937 Lt nepagrįstai sumažindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei 2011 m. liepos 22 d. ir 2011 m. lapkričio 25 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad bendrovės pinigų nepasisavino, nes 2011 m. sausio 3 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sudarė paskolos sutartį. Sutartį sudarė asmeniniais tikslais. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis direktorius ir pats priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo. Įstatymas nedraudžia sudarytį tokio pobūdžio sutartį. Paskutinis pavedimas pagal paskolos sutartį galėjo būti padarytas spalio 14 d., iš viso buvo pervesta 391 500 litų.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis G. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti bendrovės turtą. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo jo žinioje ir jis jomis galėjo laisvai disponuoti.

Analizuodamas byloje surinktus įrodymus dėl kaltinamajam G. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d., teismas vadovaujasi aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, bankų, kuriuose yra minėtų bendrovių ir kaltinamųjų sąskaitos, pateiktais duomenimis, Konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)2010/12/07-01, 2011-01-03 paskolos sutartimi, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojos O. Š. parodymais.