Civilinė byla Nr. e2-479-1040/2017

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00202-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė,

sekretoriaujant Daivai Stalionienei,

dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovei advokatei Natalijai Šipovskajai,

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A.B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukros A.B., gimusios 2010 m. rugpjūčio 17 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, t. y. jos tėvu V. V.; nustatyti, kad atsakovės A.B. bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jos auklėjime bus sprendžiamas ieškovo V. V. ir atsakovės A.B. bendru sutarimu.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys artimai bendravo nuo 2010 m. Dukra A. gimė (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijime, išduotame 2010 m. rugpjūčio 25 d., vaiko tėvas nenurodytas. Atsakovė dukrai davė savo mergautinę pavardę, nors ieškovas pripažino A. savo dukterimi nuo pat jos gimimo. Ieškovo manymu, taip įvyko dėl to, kad atsakovė yra romų tautybės. Po vaiko gimimo pora pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovas šeimai išnuomojo butą, stengėsi sudaryti geras gyvenimo sąlygas, nuolat rūpinosi nepilnamete dukra ir atsakovės sūnumi iš kitos santuokos, materialiai išlaikė šeimą. Šalys susituokė 2011 m. birželio 17 d. Gyvenant santuokoje išryškėjo jų charakterių neatitikimai, skirtingas požiūris į gyvenimo vertybes. Atsakovė išeidavo iš namų savaitei, o grįžusi nieko nepaaiškindavo. 2012 m. lapkričio 24 d. santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta bendru šalių sutarimu. Ieškovas visada pripažino ir pripažįsta A. savo dukra, domisi savo vaiku, skiria pinigų išlaikymui ir kitiems poreikiams. Jis nuo pat vaiko gimimo prašė pripažinti jo tėvystę oficialiai ir nurodyti jį dukros gimimo liudijime vaiko tėvu. Tik 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė sutiko su ieškovu kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės 3-ąjį notarų biurą su prašymu pripažinti tėvystę. Minėtas pareiškimas buvo pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir jo pagrindu išduotas naujas A.B. gimimo liudijimas, kuriame jos tėvu nurodomas ieškovas V. V..

Ieškinyje teigiama, kad vaiko emocinę ir socialinę brandą šiuo metu gali geriausiai užtikrinti ieškovas. Tarp ieškovo ir jo dukros yra stiprus emocinis ryšys. Jis nuolat rūpinasi dukra, jos sveikata, socialinės brandos ugdymu, dukra nuolat gyvena su juo. Atsakovė ne visada turi materialines galimybes išlaikyti savo vaikus. Ji nesidomi vaiko gyvenimu, sveikata bei pasiekimais, tinkamai jo nenori prižiūrėti, nes yra užsiėmusi savo asmeniniu gyvenimu. Vaikas dažnai išreiškia norą visam laikui likti gyventi su ieškovu, o kai ateina metas grįžti pas atsakovę, grįžimą lydi ašaros, nes ten nėra tinkamų gyvenimo sąlygų, motina dažnai keičia gyvenamąją vietą, vaikas neturi savo erdvės, atskiros lovos, negauna normalaus maitinimo. Dukra yra priversta po kelias valandas prižiūrėti mažametę sesutę, jei to nedaro – yra mušama motinos. Ieškinyje pažymima, kad atsakovė taip pat nedalyvauja jos kitų vaikų auklėjime, nes sūnus turi problemų su mokyklos administracija dėl savo elgesio, mokslo, o motina retai ateina į mokyklą, nepalaiko ryšio su mokyklos bendruomene bei nesidomi jo pasiekimais, mažai pinigų skiria vaikų išlaikymui, tinkamam maitinimui. Taip pat ieškinyje nurodoma, jog tėvas dažnai konsultuojasi su vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais, pedagogais, kad  šie padėtų spręsti iškilusius klausimus susijusius su vaiko ugdymu, bendravimu, gyvenamosios vietos tobulinimu. Ieškovas neturi žalingų įpročių, neįrašytas į priklausomybės ligų centro bei psichikos sveikatos centro įskaitą. Jo materialinė padėtis yra gera ir pakankama vaiko poreikiams tenkinti. Teigiama, kad ieškovas yra kantrus, neįsitraukia į konfliktines situacijas, rodo iniciatyvą ir tenkina vaiko poreikius įgyti žinių, pažinti aplinką, ruošia vaiką mokyklai, pasamdė pedagogę.

Atsakovė atsiliepimo į pateiktą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad V. V. ir nepilnametė dukra A.B., gim. 2010 m. rugpjūčio 17 d., gyvena ieškovo motinai priklausančiame vieno kambario bute, bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini) V. V. gyvenamojoje vietoje, apsilankymo metu bute buvo švaru, tvarkinga, vaikui yra sudarytos sąlygos augti ir vystytis, kartu gyvenanti senelė padeda auginti bei prižiūrėti A., kuri greitu metu pradės lankyti vaikų lopšelį-darželį. Išvadoje nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė A.D. kalbėjosi su vaiku. Mažametė A. sakė, kad nori gyventi su tėčiu, nes jie labai gerai sutaria, tėtis ja rūpinasi, moko rašyti raides ir skaičius, perka drabužius, žaislus. Mergaitė paaiškino, kad mama Adrianą mušė, palikdavo vieną namuose, pas mamą trūkdavo maisto, geriausią maistą mama atiduodavo savo vyrui, neskalbdavo drabužėlių. Mažametė nurodė, kad su mama norėtų kartais susitikti, jeigu jos nemuštų, nesibartų. Skyrius neturi duomenų apie V. V. netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius nustatė, kad A.B. kartu su sugyventiniu R. A. ir dukra L.B. gyvena vieno kambario nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), be patogumų, būstas apšildomas krosnimi, namuose švaru, tvarkinga, yra būtiniausi baldai, daiktai. Sudarytos patenkinamos sąlygos vaikams augti, lavėti ir vystytis. Nepilnametis atsakovės sūnus A.B. bendru sutarimu gyvena su močiute L. B.. Atsakovė nedirba, jos pajamas sudaro socialinės išmokos. Lankymosi metu atsakovės nebuvo, moteris galimai išvykusi pas savo seserį O. B. į Londoną.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. V. paaiškino, kad su atsakove susipažino 2009 metais, po vienerių metų bendravimo gimė jų dukra A.B. Vaikas gimė prieš santuoką, neišnešiotas, todėl vyras visą laiką rūpinosi vaiku ligoninėje. Jie gyveno kartu pas motiną vienerius metus, vėliau išsinuomojo butą. Gyveno tame pačiame name, kur gyveno ir V. V. motina. Gyvenant porai kartu, atsakovė, A.B., dažnai grįždavo į namus vėlai vakare – apie 23 valandą, kartu su dviem mažamečiais vaikais. Dažnai laiką leisdavo su draugais, laisvadieniais pirmenybę teikdavo savo poreikių tenkinimui, neatsižvelgdama į namų ruošos darbus, šeimos poreikius. Išsiskyrė sutuoktiniai po vienerių metų gyvenimo santuokoje. Atsakovė, ieškovo teigimu, niekada nėra skyrusi savo lėšų vaikų, šeimos išlaikymui, vyras materialiai aprūpindavo šeimą, atsakovė tenkino tik savo poreikius. Ieškovas paaiškino, kad nesuvokė tėvystės pripažinimo svarbos ir tik susirgus dukrai, kuomet negalėjo jos atstovauti sveikatos priežiūros institucijose, suprato šio teisinio ryšio esmę. Siekdamas užtikrinti savo vaikui skubų gydymą, jis apie du mėnesius ieškojo atsakovės. Surado atsakovę su Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovų pagalba, kartu nuėjo pas notarą dėl tėvystės pripažinimo. Po santuokos nutraukimo dukra praktiškai visą laiką gyveno su juo, t. y. tėvu, o motina vaiką iš tėvo globos pasiimdavo prieš gaunant pašalpas ir globodavo savaitę. Nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. vaikas gyvena su ieškovu, jam padeda šešiasdešimt ketverių metų motina. Vaikas pas atsakovę važiuoti nenori, nes motina duoda pažadų, tačiau jų neištesi ir taip liūdina dukrą. Ieškovo teigimu, vaikas yra reikalinga motinai prižiūrėti jaunesnę sesutę. Ieškovas pabrėžė tai, jog atsakovė yra romų tautybės, o pagal jų  nerašytas taisykles – nepilnametės dukros yra kuo greičiau ištekinamos už pinigus, dėl to, tėvo manymu, vaikas jai yra reikalingas kaip pinigų šaltinis, siekiant pasipelnyti. Atsakovė A.B. nebeskambina ir nebando susisiekti su dukra nuo jos grįžimo iš sanatorijos, tai yra 2017 m. sausio 26 d. V. V. bandė ieškoti atsakovės A.B., tačiau susisiekus su jos motina paaiškėjo, kad atsakovė šiuo metu yra Didžiojoje Britanijoje ir laukiasi dar vieno vaiko. Ieškovas patikino, kad motinos bendravimo su dukra neriboja ir neribos, leistų joms susitikti. Dukra su motina paskutinį kartą matėsi 2016 m. lapkričio mėnesį Ukmergėje, kai buvo nustatoma tėvystė. Ieškovas turi siekį įsigyti didesnį butą.

Liudytoja A.V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra V. V. motina ir A. B. močiutė. Nurodė, kad mergaitė pas motina yra neprižiūrėta – badauja, nes namuose nebūna maisto arba jį dažnai suvalgo motinos sugyventinis; fiziškai traumuojama, nes buvo apipilta karšta arbata, valgė stiprius vaistus – gulėjo reanimacijoje, lūpa buvo praskelta – teko pas gydytojus siūtį, nosis ištinusi, nes brolis trenkė ir bėgo kraujas, buvo smaugiama, dėl skausmo negalėjo užmigti. Vaikas tampa irzlus, kuomet reikia grįžti pas motiną. A.V. noras, kad anūkė gyventų su savo tėvu ir močiute yra pagrįstas tuo, kad anūkė augtų sveika, jaustųsi laiminga ir lavintų savo gabumus, įgytų išsilavinimą, specialybę.

Liudytoja J.M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo draugas, kolega darbe. Teigė, kad su ieškovu sieja draugiški santykiai, kartu dirba vienoje darbovietėje, gyvena tame pačiame rajone, netoliese. Apie ieškovo šeimos santykius, liudytojas J. žino tai, jog dukra dažnai gyvena pas ieškovą, kartu su V. dukra trise pramogaudavo, pagelbėdavo V. nuvežti dukrą į ligoninę, nes jis nevairuoja. Yra girdėjęs ieškovo ir atsakovės pokalbius telefonu, kaip buvo kalbama dėl tėvystės pripažinimo. Teigė, kad ieškovas stengiasi kartu leisti laiką su dukra, kur tik bevažiuotų, jei yra galimybė – pasiima ir dukrą. Akivaizdu, jog dukra per vienerių metų gyvenimo pas tėvą laikotarpį tapo ramesnė, linksmesnė, aprūpinta. Gyvenamosios vietos keitimas, jo nuomone, yra netinkamas augančiam vaikui, nes mokymosi įstaiga, po pamokinės veiklos yra šalia namų, todėl nėra tikslo vaikui gyventi su motina, jei visos gyvenimo sąlygos, atitinkančios mergaitės poreikius, yra sukurtos pas tėtį.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė ieškovą reikalavimą. Pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovės šeimos nebuvo žinomos Ukmergės miesto vaikų teisių institucijai iki tol, kol ieškovas kreipėsi su tikslu surasti atsakovę ir dukros gyvenamąją vietą. Buvo nustatyta, kad atsakovė 2016 metais su mama ir sese buvo atvykusios gyventi į (duomenys neskelbtini). Dirbant socialiniams darbuotojams pastebėta, jog šeima gyvena nepasiturinčiai. Vėliau A.B. gyvenamąją vietą pakeitė į Vilniaus miestą, po to išvyko į užsienį. Ji pati paskambino ir pranešė, kad yra emigravusi į Didžiąją Britaniją, ir šiuo metu ten gyvena su vaikais. Atstovė nurodė, kad atsakovė yra informuota ir žino apie nagrinėjamą bylą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad V. V. nuo 2010 metų palaikė artimus ryšius su atsakove A. B. Šalims 2010 m. rugpjūčio 17 d. gimė dukra A.B. Dukros gimimo liudijime, išduotame 2010 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. 7021), vaiko tėvas neįrašytas. Ieškovas pripažino A.B. savo dukra nuo jos gimimo dienos, tačiau atsakovė davė dukrai savo pavardę, vaiko tėvu jo nenurodė. Gimus vaikui, pora gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šalys 2011 m. birželio 17 d. susituokė. Santuoka bendru jų sutikimu buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 24 d.  Atsakovas nuolat rūpinosi savo dukra ir išsiskyręs su atsakove, rėmė materialiai, bendravo, dukra nemažai laiko praleisdavo jo namuose, dažnai net po tris savaites per mėnesį. A. B. skundėsi nuolatiniais pilvo skausmais, tačiau ieškovas negalėjo atstovauti jos gydymo įstaigose, nes oficialiai nebuvo pripažintas jos tėvu (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. A732-8941/16). Ieškovo reikalavimu, tarpininkaujant Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės pramos skyriaus darbuotojams, 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė sutiko su ieškovu kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės 3-ąjį notarų biurą su prašymu pripažinti tėvystę. Išduotas naujas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigos A.B. gimimo liudijimas patvirtina, kad vaiko tėvas yra V. V.. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus išvados turinio matyti, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d. skyriuje sutiko, kad ieškovas pasiimtų dukrą pas save dėl sveikatos būklės ištyrimo. A.B. yra diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija, atsiradusi po tėvų skyrybų. 2017 m. sausio 25 d. išraše iš ligos istorijos nurodytos medikų jai siūlomos rekomendacijos  – stabilizuoti namų aplinką, užtikrinti saugumą, laikytis mitybos ir dienos režimo, psichologo rekomendacijų, būtinas šeimos gydytojo stebėjimas, kartoti gydymo kursą reabilitacijos skyriuje kartu su slaugančiu asmeniu. Šiuo metu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. šalių dukra A.B. faktiškai gyvena su ieškovu. Vaikas paskutinį kartą matė motiną 2016 m. lapkričio mėnesį, kuomet buvo pripažinta ieškovo tėvystė. Atsakovė dukros nelanko, su ja nebendrauja, minėtu laikotarpiu yra keletą kartų paskambinusi. Atsakė, be A. B., turi dar du vaikus – A.B., gimusį 2007 m. kovo 24 d., ir L. B., gimsią 2015 m. balandžio 5 d. (2016 m. gruodžio 30 d. gyventojų registro pažyma). Moteris šiuo metu laukiasi dar vieno vaiko. Teismui pateikti duomenys, kad atsakovė yra išvykusi į Didžiąją Britaniją. Iš ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė žino apie šioje byloje pareikštą ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Byloje esantys duomenys, užfiksuoti medicininėse pažymose, išvadą teikiančių institucijų išvadose, raštuose, buities tyrimo aktuose, ieškovo V. V. ir liudytojų A. ir J.M. paaiškinimai, patvirtina, kad ieškovas nuolat rūpinasi savo dukra, jos sveikata, vaikas labai dažnai po kelias savaites gyvena pas tėvą, nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio dukra su ieškovu gyvena nuolatos, t. y. jau apie dešimt mėnesių. Iš ieškovo, liudytojos A.V. ir pačios mažametės A. B. paaiškinimų, užfiksuotų 2017 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos buities tyrimo akte, matyti, kad motinos namuose vaikui dažnai trūkdavo maisto, švaros, higienos, mergaitė nuolat neturėdavo švarių, oro sąlygas atitinkančių rūbų. Ieškovas pirkdavo dukrai rūbus, tačiau jie nuolatos dingdavo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vieną žiemą buvo nupirkęs vaikui kelias striukes, tačiau jos visos kažkur dingo, į jo namus mergaitė visuomet atvažiuodavo su labai skurdžiais, nešvariais drabužiais.  Ieškovas ruošia dukrą mokyklai, šiuo metu ji lanko darželį, nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti parengiamąją grupę mokyklai, mergaitei yra samdomi korepetitoriai, nes jai reikalinga papildoma pagalba moksle. Mažametė išreiškė savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.  A.B. nori gyventi su ieškovu, nes tėvas ja rūpinasi, ugdo, visapusiškai tenkina jos poreikius, jie gerai sutaria.  Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nepertraukiamai nuolatos bendrauja su dukra, ja rūpinasi, tarp jų yra susiformavęs artimas emocinis ryšys. Ieškovas dirba, nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro bei psichikos sveikatos centro įskaitą. (2017 m. sausio 11 d. medicininės pažymos), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu gyvena su savo motina A.V., kuri padeda jam prižiūrėti mažametį vaiką, lankosi su juo sanatorijose. 

Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nesidomi vaiko gyvenimu, sveikata bei pasiekimais. Ji nuolat keičia gyvenamąją vietą, vaikas neturi normalių gyvenimo sąlygų, pilnaverčio maitinimo. Šiuo metu atsakovė yra išvykusi į Londoną, jos vyresnįjį sūnų augina jos motina. Ji nedirba,  neturi nuolatinių pajamų, kurios užtikrintų tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystyti, trūksta pinigų net maistui. Atsakovės šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmokos už vaikus, išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (2017 m. sausio mėn. Socialinio darbuotojo socialinės rizikos šeimos vertinimas). Šioje byloje atsakovė neišreiškė savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors apie vykstantį teisminį procesą jai yra žinoma (tai patvirtino Ukmergės rajono  savivaldybės išvadą teikianti institucija).

Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnametės dukters A.B., gimusio 2010 m. rugpjūčio 17 d., gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu V. V. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, su kuriuo vaikas gyvena, įsipareigojo netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra. Atsakovė savo nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisė kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui

Teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).  CK 3. 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju vaiko tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena skyriumi, tėvystė oficialiai pripažinta po santuokos nutraukimo, tėvai nėra susitarę dėl savo nepilnametės dukters išlaikymo. Nors ieškovas nepareiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ji prie vaiko išlaikymo neprisideda, išlaikymo netiekia. Dėl to teismas, siekdamas užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, mažametės išlaikymo klausimą, atsižvelgęs į išvadą teikiančių institucijų pateiktas išvadas, sprendžia savo iniciatyva.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai  proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnis). Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

Teismas atsakovės materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovės vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Sodros duomenimis atsakovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu atsakovė turi tris vaikus, laukiasi ketvirto. Taigi ji turi (arba dar turės) keturis išlaikytinius, o jos galimybės dirbti ir užsidirbti šiuo metu yra ribotos dėl auginamų itin mažo amžiaus vaikų. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės namuose vaikams nuolatos trūksta maisto, oro sąlygas atitinkančių drabužių. Tuo tarpu šalių dukra yra mažametė, priešmokyklinio amžiaus, auga pas tėvą, kurio materialinė padėtis yra gera ir kuris gali visapusiškai užtikrinti vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės išlaikomų asmenų skaičių, jos sunkią materialinę padėtį iš atsakovės A.B. priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai A.B., gimusiai 2010 m. rugpjūčio 17 d., po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2017 m. sausio 26 d. iki jos pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Byloje nepareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, įvertinus sunkią atsakovės materialinę padėtį ir turimų išlaikomų mažamečių vaikų skaičių, nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti vaiko motinai A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovės A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 26 d. iki jos pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaiko tėvą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Inga Vaišvilienė