Baudžiamoji byla Nr. 2K-414/2012
Teisminio proceso Nr.1-26-1-02205-2006-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.2.1.; 1.2.7.2.2.1.; 2.1.7.4.; 2.4.2. (N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi subendrinus paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant, E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Iš nuteistojo E. B. priteista nukentėjusiajai R. G. (K.) 700 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą,
n u s t a t ė :
E. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 25 d., apie 22.30 val., prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66a, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su R. G. (K.), gimusia 1989 m. spalio 21 d., t. y., paėmęs ją ant rankų ir prievarta nusinešęs už PC „Molas“, paskui sugriebęs už rankovės ir nusitempęs į teniso kortų teritoriją, nenustatytam bendrininkui stebint ir taip palaužiant nukentėjusiosios valią priešintis, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu; paskui nenustatytam asmeniui su šia nukentėjusiąja taip pat prieš jos valią tenkinant savo lytinę aistrą, E. B. stovėjo netoliese, stebėjo ir taip palaužė nukentėjusiosios valią priešintis; po to E. B. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dar kartą oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, po panaudoto fizinio ir psichinio smurto, palaužus nukentėjusiosios valią priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusia R. G. (K.), gimusia 1989 m. spalio 21 d., prieš jos valią; po to, nenustatytam asmeniui su šia nukentėjusiąja taip pat atlikus prievartinį lytinį aktą, E. B. dar kartą lytiškai santykiavo su šia nukentėjusiąja prieš jos valią.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 25 d., tiksliau nenustatytą valandą, bet ne vėliau kaip iki 22.30 val., prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66a, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiai R. G. (K.) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-C 100“ 150 Lt vertės su SIM kortele „Tele 2“ „Pildyk“ 5 Lt vertės.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad nusikalstamų veikų nepadarė, todėl su teismų procesiniais sprendimais nesutinka, nes mano, kad teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 2 dalį, 305 straipsnio 1 dalį ir 320 straipsnio 3 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes iškilusių abejonių nevertino kaltinamojo naudai, pripažino jį kaltu neturint tiesioginių ir nenuginčijamų įrodymų. Kasatorius teigia, kad įtarimai dėl R. G. (K.) išžaginimo buvo pareikšti D. T., tačiau ikiteisminio tyrimo metu neatlikus jokių veiksmų priimtas nutarimas nutraukti D. T. tyrimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo atlikta kriminalistinė ekspertizė, kad būtų ištirta prekybos centro „Molas" vaizdo kameromis užfiksuota informacija, kurioje matyti su nukentėjusiąja bendravę asmenys. E. B. nuomone, pirmosios instancijos teisme neišsamiai apklausta liudytoja R. Č. . Įrodymus teismas vertino šališkai, t. y.: vertino tik kasatorių kaltinančius įrodymus, kuriuos pateikė prokuroras ir liudytojas policijos pareigūnas A. Mekionis (jokiuose dokumentuose neužfiksuota, kad šis liudytojas būtų dalyvavęs atliekant procesinius veiksmus, todėl teismas neturėjo remtis šiais parodymais), bet visiškai netyrė ir nevertino jį teisinančių įrodymų (liudytojų I. B., V. Palevičienės parodymus vertino kritiškai), o prieštaringus nukentėjusiosios parodymus vertino kaip absoliučiai teisingus (taip pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalį) ir nevertino aplinkybės, kad 2005-2006 m. žiemą ji sirgo lengva meningito forma ir turėjo atminties sutrikimų. Teismui nesukėlė abejonių tai, kad nukentėjusioji atpažino E. B. praėjus trejiems metams po išžaginimo.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo klaidų nepašalino, jo skundo neišnagrinėjo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, be to, atmetė prašymus atlikti įrodymų tyrimą ir taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, apklausti E. O. , liudytoją R. Č.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nukentėjusioji E. B. atpažino neabejodama, nekeitė savo parodymų ir nuosekliai apibūdino ją išžaginusius asmenis. Tai, kad atpažinimų metu ji nurodė smulkesnius ir konkretesnius bruožus, pagal kuriuos atpažino E. B., tik patvirtina, jog nukentėjusioji nemeluoja ir savo parodymus detalizuoja. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti neginčijami įrodymai - filmuota medžiaga, pas E. B. rastas nukentėjusiosios mobilusis telefonas, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojo A. Mekionio parodymai, tyrimas poligrafu. Prokuroro teigimu, teismai pagrįstai nesivadovavo liudytojų R. Č. ir I. B. parodymais, nes šios liudytojos yra nuteistajam artimi žmonės, yra suinteresuotos bylos baigtimi ir davė parodymus, kurie prieštarauja surinktai byloje medžiagai. E. B. veika, pasak prokuroro, kvalifikuota tinkamai, paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, esminių procesinių pažeidimų byloje nepadaryta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikaltimų kvalifikacijos
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis E. B. kasaciniame skunde teigia, kad nusikalstamų veikų nepadarė, yra nuteistas nesant tiesioginių ir nenuginčijamų jo kaltės įrodymų.
Vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Kaip matyti iš kasacinio skundo, E. B. iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir ginčija įrodymų vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėtini, nes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad E. B. bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu seksualiai prievartavo ir išžagino R. G. (Kijauskaitę) bei pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Nors nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad nepadarė nusikalstamų veikų, tačiau tai paneigta byloje esančiais įrodymais. E. B. kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiosios R. G. (Kijauskaitės) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kompaktiniuose diskuose esančios filmuotos medžiagos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolu, akistatos protokolu, M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G5191/06(02), mobiliojo ryšio telefono garantinės knygelės apžiūros protokolu, vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos psichofiziologinio tyrimo poligrafu specialisto išvada, liudytojos R. Č. parodymais.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, patikrino, ar Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas E. B. apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą, ir skundžiamojoje nutartyje išdėstė argumentuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė, kodėl nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu.
Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes E. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai ir šališkai vertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepagrįsti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tuo tarpu kasatorius analizuoja kiekvieną įrodymą atskirai vieną nuo kito ir daro išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių nebuvimo, t. y. jų neįrodytumo. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas nė vieniems iš ištirtų įrodymų nesuteikė pranašumo prieš kitus įrodymus. Kasaciniame skunde ginčijami duomenys buvo vertinami kartu su kitais įrodymais.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais. BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šioje byloje nukentėjusiajai R. G. anonimiškumas nebuvo taikomas, ji apklausta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, proceso dalyviai (tarp jų ir kaltinamasis E. B.) jai uždavė klausimus, todėl minėto straipsnio nuostatos negalėjo būti pažeistos.
Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei pateikti motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijų turinį, atspindi veikų sudėčių elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam veikų kvalikavimui.
Kasaciniame skunde E. B. nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno A. Mekionio parodymais ir vertino juos kaip įrodančius E. B. kaltę, nors šis pareigūnas nedalyvavo atliekant procesinius veiksmus šioje baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis BPK 78 straipsniu, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Liudytojais gali būti šaukiami taip pat asmenys, kuriems žinomos įrodinėtinos bylos aplinkybės dėl tarnybinių ar kitų pareigų. Policijos ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai gali paliudyti apie nusikalstamos veikos rengimo, padarymo ar slėpimo, asmens sulaikymo, daiktų ir dokumentų suradimo bei paėmimo, kitas su tiriama veika susijusias aplinkybes, kurias jie patys stebėjo ir suvokė eidami tarnybines pareigas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK reikalavimų apklausdamas A. Mekionį kaip liudytoją. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas A. Mekionis šioje baudžiamojoje byloje atliko tam tikrus procesinius veiksmus, susijusius su iš nukentėjusiosios R. G. pagrobto mobiliojo telefono paieška ir suradimu, ir šias aplinkybes patvirtino duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Nors pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukentėjusiosios parodymų patikimumo grįsti liudytojo A. Mekionio profesine patirtimi, tačiau šis nuosprendžio argumentacijos trūkumas nedaro jokios įtakos apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktos įrodymų turinio analizės matyti, kad E. B. kaltė įrodyta, o A. Mekionio parodymai vertinti kitų įrodymų kontekste.
E. B. kasaciniame skunde teigia, jog byloje nebuvo atlikta kriminalistinė ekspertizė siekiant ištirti prekybos centro „Molas" vaizdo kameromis užfiksuotą informaciją, kad būtų nustatytos su nukentėjusiąja bendravusių vyrų asmenybės.
Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose E. B. neprašė skirti ekspertizės, nors abiejų instancijų teismuose nepažeidžiant BPK reikalavimų jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės (tarp jų ir pateikti prašymus). BPK būtini ekspertizės atvejai neišvardijami, kada reikia skirti ekspertizę paliekama spręsti teismui, todėl kasacinio skundo argumentai dėl būtinumo skirti kriminalistinę ekspertizę yra nepagrįsti.
Dėl BPK 320 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neatliko įrodymų tyrimo ir neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas visais atvejai privalo jį atlikti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas atlieka tik tais atvejais, kai būtina pašalinti prieštaravimus ir abejones dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių. Pagal nutartyje išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teismui pakako duomenų visoms reikšmingoms įvykio aplinkybėms nustatyti, todėl, neatlikdamas įrodymų tyrimo, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutarties, teismas nuodugniai ištyrė E. B. apeliacinio skundo motyvus, atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti visi apeliacinio skundo argumentai ir motyvuotai atmesti. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų ir motyvų.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas
Albinas Sirvydis