Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-16][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2554-716-2017].docx
Bylos nr.: 1-2554-716/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Advokatė Regina Šaltinienė gynėjas
Laima Nevarauskaitė nukentėjusiojo atstovas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Loreta Martinaitytė 191884691 prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2554-716/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05011-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei L. M.,

gynėjai advokatei R. Š.,

nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai L. N.,

kaltinamajam A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  teistas: 1) 2011 m. vasario 22 d. Zarasų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 9 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2015 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

A. Č. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį, t. y. jis 2016 m. gruodžio 31 d., apie 24.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su savo žmona J. Č. metu, jų mažametės dukros L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, griebė nukentėjusiąją už kaklo ir suspaudė, mestu telefonu ir televizoriaus pulteliu pataikė į skruostikaulį dešinėje ir į galvą, griebė virš dešinio riešo norėdamas užsukti, griebė už plaukų ir numetė nuo lovos ant grindų, spardė kojomis pataikydamas į dešinę kūno pusę – ranką, šoną sakydamas, kad jau seniai reikėjo ją užmušti, tuo padarydamas nukentėjusiajai sutuoktinei J. Č. kaktos dešinės pusės, dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srities, dešinės ausies pamato srities, dešinio peties, dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio riešo, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, nugaros dešinės pusės, dešinio sėdmens poodines kraujosruvas, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio dilbio odos nubrozdinimus, dešinio dilbio poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

A. Č. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo toje vietoje, buvo mažametė L.. Jie šventė Naujus metus, susiginčijome. Jis netyčia metė telefoną ir pataikiau nukentėjusiajai į veido sritį. Kitų veiksmų nebuvo, jis jų nepripažįsta. Jie susitikę pas nukentėjusiąją namuose išgėrė alkoholio, susiginčijome dėl senų laikų, dėl šeimyninių detalių. Jis tuo metu norėjo mesti telefoną į žemę, tačiau šis išsprūdo ir pataikė į veidą. Jie dar truputį apsižodžiavo, gal šiek tiek apsistumdė. Sulaukė dvyliktos nakties, pažiūrėjo fejerverkus ir nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte jis išėjo iš buto. Iš tų namų išėjo vienas. Paliko J. ir L. tame bute. Jie susiginčijo apie 23 valandą. Jis buvo susinervinęs ir nutarė mesti telefoną į žemę, bet šis pataikė į veidą. Jis stovėjo 1-2 metrų atstumu, kai metė telefoną. Nukentėjusioji buvo arčiau lango, stovėjo, L. buvo lovytėje. Nukentėjusioji nori jį pasodinti, nes taip sakė. Televizoriaus pultelis jau buvo apdaužytas iki tol. Jam nežinoma, kaip atsirado visi nukentėjusiosios sužalojimai. Jis jų nematė, išskyrus mėlynę, kuri buvo nuo telefono.

Nukentėjusioji J. Č. teisme parodė, kad buvo Naujųjų metų išvakarės. Ji pasikvietė A. kartu sutikti Naujuosius metus. Jie išgėrė alkoholio, vakarojo. Nesulaukus Naujųjų metų atėjo laikas migdyti vaiką. A. buvo gerokai išgėręs, ji irgi buvo išgėrusi šampano. Ji užmigdė vaiką, atsigulė šalia. Lauke pradėjo šaudyti fejerverkai. A., kuris gulėjo, pašoko iš lovos, atrodė įpykęs. A. nuėjo prie lango žiūrėti fejerverkų. Ji pradėjau sakyti, kad miega vaikas, kad A. gultųsi. A. nepaklausė, nusikeikė, nuo lango puolė prie vaiko. A. paėmė vaiką ant rankų ir nešėsi prie atidaryto lango žiemą. Ji išsigando, supyko ir įsakmiu balsu pasakė, kad A. padėtų vaiką ir eitų miegoti. Šis matomai įpyko, padėjo vaiką ant žemės ir puolė ją. Tuo metu ji buvo ant lovos. A. ją pradėjo smaugti, mėtyti į ją pultelius, pataikė į galvą, kaktą, paleido telefoną. Pultelis į šipulius subyrėjo. Ją pargriovė, tempė, suko už rankos. Jai pargriuvus ant žemės šonu, visi smūgiai kliuvo į vieną šoną. Labai skaudėjo dešinė pusė. Ją tampė, daužė, vaikas klykė. Ji bijojo. A. ją už kojos tempė ir sakė, kad gali koją sulaužyti, šaukė, kad reikėjo seniai ją užmušti. Ji bandė A. raminti. Kai šis apsiramino, ji užmigdė vaiką, nuėjo miegoti. Atsikėlusi ji viena akimi beveik nieko nematė. Buvo didelė mėlynė, kaktoje guzas, viską skaudėjo. Kitą dieną turėjo grįžti teta. Teta jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja. Teta žinojo, kad A. pas ją. Ji buvo išsigandusi, leisgyvė, blogai jautėsi. A. supanikavo, kad bus rašomas pareiškimas, kad jam bus blogai. Kadangi A. yra neprognozuojamas, ji bandė su A. kalbėti gražiai. A. pasakė važiuoti pas jį, sakė pagydys. Ji sutiko. Susirinkę daiktus jie išvažiavo, kol teta nebuvo grįžusi. Nuvažiavo pas A. į butą. Ji prastai jautėsi, atsigulė į lovą. A. nubėgo į vaistinę, nupirko tepaliuką, bandė ją gydyti. Tuo metu A. elgėsi gražiai, nes bijojo pasekmių, tikėjosi ją išgydyti, tačiau per tris dienas nepavyko. Kai A. išbėgo į vaistinę, ji kambaryje pasidarė savo nuotraukas, kurias nuėjusi į tualetą nusiuntė dėdei ir nuotraukas iš karto ištrynė. Teta jos tomis dienomis pasigedo, buvo kvietusi net policiją. Trečią dieną ji susitarė su A., kad grįš namo. Išsikvietė taksi, susirinko daiktus, paėmė vaiką ir grįžo namo. Už taksi sumokėjo teta, kuri ją pamačiusi išsigando. Grįžus namo, teta pasakė važiuoti pas teismo ekspertą. Ji važiavo daryti ekspertizę, buvo nustatyti sužalojimai, nuo kurių buvo užtirpę pusę veido. Vėliau ji kreipėsi pas gydytojus, buvo padarytos nuotraukos, bet lūžio nerado. Ji ilgai dvejojo kreiptis į policiją, nes bijojo. A. daug grasino. A. savo elgesio nepakeitė, tai turėjo įtakos parašyti pareiškimą. A. tiek blaivus, tiek išgėręs būna agresyvus, išgėręs dar agresyvesnis. Ji ilgai tikėjosi, kad A. pasikeis. Palaiko civilinį ieškinį, nes jai buvo gėda, didelis diskomfortas, kad vyras ją sumušė. Krito jos savivertė, ji nusivylė savimi, buvau linkusi į depresiją. Nepatogumas buvo dėl išvaizdos einant į gatvę, reikėjo vežti vaiką į polikliniką ir buvo gėda prieš žmones. A. nepadeda išlaikyti vaiko.

Liudytoja A. T. teisme parodė, kad A. Č. gyveno jos bute. Tiesiogiai smurto atvejo ji nėra mačiusi. Jai būnant namuose, vienokiu ar kitokiu būdu pasisekdavo A. Č. suvaldyti. Jos butas yra (duomenys neskelbtini). Prieš pat Naujuosius metus buvo jos brolio ketvirtinės. Ji išvyko į paminėjimą. J. liko su vaiku namuose. Naujųjų metų naktį J. neskambino, į skambučius neatsakė. Ji suprato, kad su J. yra A. Č.. Ji sunerimo ir grįžo į Vilnių. Likus 30 km. iki Vilniaus jai paskambino J. ir paklausė, kur ji yra. Ji pasakė J., kad važiuoja į Vilnių. Grįžus namo nieko nebuvo. Pastebėjo, kad kriauklėje buvo nenusėdusios ploviklio putos. Ji suprato, kad neseniai išeita iš buto. Skambino J., bet jokio atsakymo. Vakare apie 19 val. jai paskambino brolis ir paklausė, kur J.. Ji atsakė, kad nežino. Brolis pasakė, kad jam atrodo, jog J. sumušta. Paklausus, iš kur jis tai žino, brolis pasakė, kad elektroniniame pašte atrado J. nuotraukas su mėlynėmis akyse. Kitą dieną ji paskambino į policiją, kuri jai nurodė, kad ne ji sumušta, todėl tai ne jos reikalas. J. jai pranešė, kad neparvažiuos, kad jaučiasi gerai, kad parvažiuos rytoj. Paklausus, ar J. sumušta, ši atsakė, kad ne. Trečią ar ketvirtą dieną J. paskambino, kad važiuoja namo su vaiku, kad neturi pinigų sumokėti už taksi. Ji išėjusi atsiskaitė su taksi ir pamatė, kad J. baisiai sumušta. J. jautėsi labai prastai. Galva, akys uždaužytos, buvo sumušti žandikauliai, šonai, kojos, ant kaklo matėsi sužalojimai. Ji slaugė J., kuri pradėjo pasakoti, kad ją bute sumušė, suspardė. Grįžusi namo liudytoja kambaryje rado sudaužytą televizoriaus pultelį bei pastebėjo sulaužytą lango atidarymo rankeną. J. sakė, kad ją sumušė ir suspardė A., kuris šiai liepė sakyti, kad J. susižalojo į duris. J. pasakė, kad pagrindinis konfliktas kilo dėl to, kad A. naktį vaiką traukė fejerverkų žiūrėti, o J. paprieštaravo, todėl ir gavo.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad tarp J. ir A. pastoviai vyksta konfliktai. Jis niekada negirdėjo, kad dėl to būtų nukentėjęs A.. Visuomet nukenčia J.. Jis gyvena kaimynystėje. J. ateina pas jį ir skundžiasi, kad atėjęs A. gėrė alkoholinius gėrimus ir ją sumušė. Taip yra buvę 4 kartus per praeitus metus. Nagrinėjamo įvykio atvejis yra siaubingas. J. tuo metu atsiuntė nuotraukas su sumušimo požymiais. Atsiuntė jam į kompiuterį. Paskui J. buvo atėjusi, ir jis matė tuos sumušimus. Ir ant rankos, ir ant veido buvo mėlynėse. J. paaiškino, kad A. sumušė ją kumščiais. Kai jis gavo nuotraukas, jis skambino tetai A. ir pasakė, kad J. sumušta.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad negali pasakyti, ar A. naudojo smurtą. J. pas ją atėjo šių metų liepos mėnesį 6 val. ryto. J. pasakė, kad A. neatidaro durų, kad A. jai sudaužė telefoną ir paprašė paskambinti. Ji pakvietė J. į vidų, kur yra telefonas, leido jai skambinti. J. rinko numerį ir vis klydo. J. nebuvo blaivi. Pasakius, kad J. yra išgėrusi, ši tai pripažino. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). A. yra mačiusi išgėrusį vieną kartą.

Iš pareiškimo matyti, kad 2017 m. sausio 19 d.  J. Č. pranešė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. buto šeimininkei išvažiavus A. Č. įsiprašė į butą sutikti Naujųjų metų su ja ir dukra. A. buvo prisipirkęs alaus ir gėrė. Vaiką pamaitinusi apie 23:30 val. užmigdė ir pati nuėjo miegoti. 24 val. A. Č. jau girtas pakilo iš miegų ir šoko prie lango, ji bandė jį nuraminti, paaiškinant, kad vaikas miega ir  kad vaiko neišgąsdintų. O jis pratrūko ir puolė prie vaiko lovelės, pradėjo purtyti, rėkti ant vaiko, sugriebęs vaiką pusnuogį nusinešė prie atidaryto lango pažiūrėti saliutų. Gindama vaiką bandė iš A. paimti vaiką, bet jis puolė ją daužyti kaip tik įmanydamas ir šaukdamas, kad ją užmuš ir kad senai tai jau reikėjo padaryti. Metė telefoną jai į veidą, pataikė i skruostą, iškilo didžiausias guzas, po to metė į galvą televizoriaus pultelį, kuris sudužo į šipulius pataikydamas į kaktą, iškilo guzas su mėlyne. Po to puolė tampyti už plaukų, daužyti kumščiu visą kūną, spardyti numetęs ant grindų. Puolė smaugti ir spjaudyti. Kai pamatė, kad ji jau nebesugeba pajudėti dar pradėjo grasinti, kad išlaužys kojas. O tuo metu vaikas buvo paliktas ant žemės rėkti ir verkti. Ją su vaiku pralaikė iki paryčių ir išsigandęs grįžtančios buto šeimininkės liepė su vaiku važiuoti kartu su juo pas jo tetą į Fabijoniškes. Sutikau, nes buvo labai išgąsdinta ir prigrasinta. Paskambinti bijojo, nes būtų vėl sumušęs ir visaip išvadinęs. Kaip ir atsiliepti. Paslapčia nuėjusi į tualetą greitai suspėjo išsiųsti nuotraukas su sužalojimais elektroniniu paštu, taip norėdama duoti žinią, kad yra sumušta ir neaišku, kada bus išleista. Bute ją pralaikė tris dienas su vaiku. Pamatęs jos telefone gautą žinutę apie iškviestą policiją A. išsigando ir šiaip ne taip išleido namo, liepdamas meluoti ir sakyti, kad pati susižeidė į duris. Kai atsigavo ir atgavo jėgas kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris nustatė  kūno sužalojimus (b. l. 5, 9).

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad J. Č. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos dešinės pusės, dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srities, dešinės ausies pamato srities, dešinio peties, dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio riešo, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, nugaros dešinės pusės, dešinio sėdmens poodines kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), kaklo priekinio paviršiaus, dešinio dilbio odos nubrozdinimai, dešinio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryta kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2017 m. sausio 1 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 5 - 6, 10). 

Iš fotonuotraukų matyti užfiksuoti kūno sužalojimai (b. l. 28 – 29).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-02-14 rašto matyti, kad skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir bendravo su J. Č., kuri nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. su sutuoktiniu bendravo telefonu ir nutarė kartu sutikti Naujuosius metus. A. Č. atvykus, kartu nusipirko maisto, o sutuoktinis nusipirko sau daug alaus, o ji butelį šampano. Moteris paaiškino, kad artėjant vidurnakčiui, sutuoktinis būdamas  neblaivus, atsigulė į lovą ir užmigo, o dukra tuo metu jau miegojo savo lovelėje. J. Č. teigė, kad jai atsigulus į lovą, lauke pradėjo šaudyti fejerverkai, kurie pažadino A.. Moteris sakė, kad pabudęs jos sutuoktinis buvo įsiutęs, o nuraminti jo nepavyko. J. Č. nurodė, kad sutuoktinis ją puolė ir pradėjo mušti, todėl prabudo dukra. Motina paaiškino, kad tada sutuoktinis pradėjo kratyti lovytę, kurioje tuo metu buvo dukra, vėliau ją iškėlė iš lovytės ir aprengtą tik pižama nunešė prie atviro lango, ten palaikęs, mergaitę padėjo ant žemės ir spardė ją, t. y. J. Č. kojomis bei grasino užmušti bei į ją metė telefoną. J. Č. teigė, kad 2017 m. sausio 1 d. ryte sutuoktinis pakraupo dėl to, ką padarė, t. y. kaip ją sumušė, ir pasiūlė vykti pas jo tetą ir tikėjosi, kad per kelias dienas praeis sutinimai. Moteris teigė, kad sutiko vykti pas sutuoktinio tetą. J. Č. nurodė, kad dukrą ir ją sutuoktinis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išleido po kelių dienų, kai ji gavo SMS pranešimą, kad atvyks policijos pareigūnai. J. Č. paaiškino, jog išvykusi iš sutuoktinio buto kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl specialisto išvados. Moteris sakė, kad po minėto įvykio sutuoktinis jos neatsiprašė, o dėl to, jog kreipėsi į policiją, jaučiasi įžeistas bei papildė, jog būdamas blaivus elgiasi tinkamai ir myli dukrą. J. Č. paaiškino, jog žino apie sutuoktiniui skirtas kardomąsias priemones ir papildė, kad A. Č. šiuo metu su ja nebendrauja ir neieško ryšių. Moteris teigė, kad laukia kaip baigsis ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio ir baudžiamajam procesui sutuoktinio atžvilgiu pasibaigus ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. J. Č. dėl minėto įvykio pasiūlyta psichologo pagalba tačiau moteris jos atsisakė. Motinai išaiškinta, kad ji neturėtų į namus įsileisti sutuoktinio, kuriam skirta kardomojo priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir mažamete dukra L. Č. (b. l. 38, 39 - 40).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. Č. fiziškai smurtaudamas sukėlė skausmą ir nežymiai sužalojo savo žmoną J. Č.. A. Č. kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog tik netyčia telefonu pataikė J. į galvą, o kaip atsirado visi kiti nukentėjusiosios sužalojimai, jam yra nežinoma. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia eilė kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Nukentėjusioji J. Č. teik apklausta, tiek rašydama pareiškimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams vienodai nurodė esmines aplinkybes dėl jos atžvilgiu naudoto smurto. Nukentėjusioji teisme parodė, kad kilus konfliktui dėl prie atidaryto lango nunešto jų kūdikio, A. supykęs puolė ją, smaugė, pargriovė ant žemės, suko už rankos, tempė už kojos, metė į ją televizoriaus pultelį ir telefoną, kurie pataikė į galvą. Jai pargriuvus ant žemės šonu, visi smūgiai kliuvo į dešinę pusę. Praktiškai analogiškas aplinkybes J. Č. nurodė tiek rašydama pareiškimą, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Nukentėjusiosios parodymus atitinka medicinos specialisto išvada ir liudytojo A. T. pateiktos fotonuotraukos. Šis liudytojas, kaip ir liudytoja A. T. nurodė matę sumuštą ir sužalotą J., kuri pripažino, kad ją sumušė būtent A. Č.. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama ne tik A. Č. neteisėtai veikai atskleisti, bet ir jo kaltei pagrįsti. Tuo tarpu kaltinamojo A. Č. parodymai, kuriais jis neigė net ir bandymą slaugyti nukentėjusiąją tetos bute Fabijoniškėse, akivaizdžiai neatitinka tikrovės faktinių aplinkybių, todėl teismas juos atmeta kaip neteisingus ir nepagrįstus jokiais kitais duomenimis.

A. Č. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas ir žiauriai mušdamas savo žmoną, t. y. šeimos narį, padarė nukentėjusiajai medikų nustatytas ir įstatymo numatytas nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo pasekmes.

A. Č. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 91), tačiau gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. balandžio 26 d., kur diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (b. l. 92). A. Č. į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 93 - 94). Remiantis šiais duomenimis teismas įvertinęs senai iki įvykio diagnozuoto sutrikimo pobūdį pripažįsta, kad A. Č. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

A. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinti kaltinamojo gailesčio dėl padarytos veikos, išsakyto jam suteikto paskutinio žodžio metu, nes kaltininkas duodamas parodymus nebuvo nuoširdus ir kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, teismas nepripažįsta kaltinamojo neblaivumo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes girtumo laipsnis nebuvo nustatytas objektyviais duomenimis, ir nukentėjusioji nurodė, kad jos atžvilgiu A. Č. yra nepakantus tiek būdamas blaivus, tiek girtas.

Pagrindo atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltininkui už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. A. Č. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas teistas du kartus, teistumui neišnykus, praeityje baustas administracine tvarka, jis nedirbantis, nėra registruotas darbo biržoje. Teismas pastebi, kad A. Č. nusikalto po to, kai jam du kartus buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kurios vykdymas asmens neatgrasė nuo naujo nusikaltimo padarymo. Be to, A. Č. pakartotinai smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl trečio kaltinimo A. Č. smurtavus sutuoktinės J. Č. atžvilgiu. Tokios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti tik paskyrus griežtesnę nei prieš tai skirtos bausmės, kurios nepakankamai įgyvendino bausmės paskirtį prevencijos prasme. Tokiu būdu teismas įvertinęs kaltinamojo jauną amžių ir gailestį dėl padarytos veikos mato galimybę skirti ne griežčiausią laisvės atėmimo, bet švelnesnę arešto bausmę, jos dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso nuostatas aiškiai žemiau sankcijos vidurkio.

Kaltinamajam tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59–60), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 61–62) ir dokumentų paėmimas (b. l. 63), kurios tinkamai įgyvendina savo tikslus, todėl paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji J. Č. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas šį reikalavimą teismas įvertina privalomas teisės normas ir esamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šiuo atveju įstatymas nenumato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą tenka ne tik teismui, bet ir nukentėjusiajam, ir tai neturi būti priemonė drausminti kaltininką ar nukentėjusio asmens noras pasipelnyti. Teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus, medicinos specialisto išvadas ir padarytų sužalojimų pobūdį, pavojingumą, kiekį, liekamuosius reiškinius, praradimus ir įtaką tolimesnei veiklai, įtaką nukentėjusiosios santykiams su aplinka – teismas pripažįsta, kad J. Č. patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, diagnozuoti kūno sužalojimai įvairiose kūno vietose, didelės lokalizacijos srityje. J. Č. dėl sukeltų pasekmių akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, kuris nebuvo momentinis ir tęsėsi pakankamai netrumpą laiką po įvykio. Dėl padarytų sužalojimų ir gėdos nukentėjusiajai buvo apribotas bendravimas su aplinka, patirti nepatogumai prieš artimuosius. Pagrįstas neturtinės žalos turinys yra ir nukentėjusiosios nurodytas savigarbos praradimas ir moralinės nuoskaudos dėl jos pažeminimo. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į A. Č. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), ieškovės sužalojimų skaičių, pobūdį, liekamuosius reiškinius. Kartu teismas įvertina šalių turtinę padėtį, nukentėjusiosios gydymo trukmę, tarpusavio santykius. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos įvertinimas 300 eurų suma yra visiškai pagrįstas ir teisingas, dėl ko teismas priteisia iš kaltininko visą prašomą neturtinės žalos dydį.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

 

n u s p r e n d ė :

 

              A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 35 (trisdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu A. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį 6 (šešis) mėnesius po bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš A. Č. J. Č. priteisti 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus  apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                             Mindaugas Striaukas


Paminėta tekste:
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 2K-114/2008
  • 3K-3-604/2005