
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 17 d. Nr. 2-622-356/2008
procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 15.5; 18.2.2; 113.1; 113.8; 116.1; 125.7
Utena (S)
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui M. K. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovo UAB “Autoservista” atstovams R. G. ir advokatei Viktorijai Čivilytei - Gylienei nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UAB “Autoservista” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo
n u s t a t o :
Ieškovas M. K. ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovo 2008-02-25 sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 136 str., 234 str., 235 str., 237 str. neteisėtu; 2) priteisti jam LR DK 140 str. 1d. numatytą 1 vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio (800,00 Lt) išeitinę išmoką; 3) priteisti jam vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos; 5) priteisti 5.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti 502,67 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 7) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovas, prašydami ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad ieškovą su atsakovu darbo santykiai siejo nuo 2007-04-27 iki 2008-02-22, kad ieškovas nepagrįstai atleistas iš darbo, nes pravaikštų nepadarė, kad pats darbdavys sudarė tokią situaciją, kada ieškovą savo veiksmais ir žodžiu faktiškai nušalino nuo darbo, atlikti darbo pareigas nereikalavo, dokumentus dėl atleidimo iš darbo surašė tik po jo kreipimosi dėl kilusio darbo ginčo. Atsakovas nesilaikė ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes neleido pasiaiškinti, apie nuobaudą – papeikimą nepranešė. Savo veiksmais atsakovas jam padarė moralinę žalą, kurią vertina 5.000,00 Lt ir prašo priteisti. Be to, atsakovas, atleidęs iš darbo, atsisakė jam išmokėti darbo užmokestį, todėl prašo 502,67 Lt priteisti. Taip pat, jo atleidimą pripažinus neteisėtu, prašo patenkinti ir kitus su tuo susijusius reikalavimus, į darbą negrąžinti, nes jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB “Autoservista” ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė atsiliepime (15-19 b.l.) bei atsakovo atstovai, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai ir teisėtai, nes jis netinkamai atliko darbo pareigas, todėl buvo pareikalauta grąžinti mobilaus ryšio telefoną ir raktus, kad negalėtų nedarbo metu patekti į patalpas. Ieškovui nuolat skundžiantis, kad nespėja atlikti visų darbų, atsakovas ketino įdarbinti dar vieną vadybininką, todėl apmokė R. S. , kuri po to buvo priimta į vadybininkės pareigas. Ieškovas atsisakė pasiaiškinti, į darbą nebeatvyko, todėl šiuos faktus įforminus aktais, jam buvo paskirtos 2 drausminės nuobaudos, jis atleistas iš darbo. Ieškovas pats atsisako atsiimti deponuotą darbo užmokestį, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Ieškovas neįrodė atleidimo iš darbo neteisėtumo, todėl jam priteisti moralinei žalai 5.000,00 Lt nėra pagrindo. Prašo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje rašytiniais įrodymais – darbo sutartimi Nr.15, sudaryta tarp šalių 2007-04-27, šios sutarties 2007-12-20 pakeitimu Nr.1, atsakovo 2008-02-25 įsakymu Nr.P08-04 - nustatytina, kad ieškovas darbo teisiniais santykiais su atsakovu buvo susijęs laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2008-02-22, dirbo vadybininko pareigose, buvo sulygta jam mokėti 700,00 Lt dydžio darbo užmokestį, o nuo 2008-01-01 – 800,00 Lt (5-6, 9 b.l.).
Ieškovas iš darbo atleistas 2008-02-25 įsakymu Nr.P08-04 (9 b.l.) nuo 2008-02-22, įsakyme darbdavys atleidimo iš darbo priežastis suformulavo taip: “dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nusižengiant darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai, esant sistemingo nusižengimo požymiams: 2008-02-22 neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (aktas Nr.P08-02), atsižvelgiant į prieš tai gautas drausmines nuobaudas (papeikimas)”, pagal LR DK 136, 234, 235, 237 straipsnių nuostatas.
Darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš LR DK 136 str. 3 d. numatytų pagrindų jis nutrauks darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje nustatytais pagrindais, jei dėl darbuotojo padaryto darbo drausmės pažeidimo leidžiama nutraukti darbo sutartį tiek pagal DK 136 str.3d.1p., tiek pagal DK 136 str.3d. 2 punktą.
Atsakovas 2008-02-25 įsakyme Nr.P08-04 nenurodė konkrečios LR DK 136 str. dalies ir punkto, tačiau raštu įvardijo, kad atsižvelgia ir į anksčiau ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą, procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį, pateiktame teismui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka priėmimo (LR CPK 232 str.), nurodė, kad atleidimo iš darbo pagrindas yra LR DK 136 str. 3 d. 2 punktas. Taigi įrodinėjimo dalyku šioje byloje yra ir aplinkybės, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, ar padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus (LR DK 136 str. 3d. 2p.), ir aplinkybės, ar darbuotojas nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, nes prieš tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas (LR DK 136 str. 3d. 1p.).
Darbuotojo kaltė, kuri galima tyčios arba neatsargumo formomis, nėra preziumuojama (LR DK 236 str.), pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą, drausminių nuobaudų skyrimo ir darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą, aplinkybes, jog darbuotojui buvo pranešta apie paskirtas drausmines nuobaudas, kad darbuotojas atsisako arba vengia būti supažindintas su įsakymu (nurodymu), vengia pasirašyti arba priimti atitinkamą dokumentą ar atsiimti darbo užmokestį, tenka darbdaviui (LR CPK 178 str.).
Atsakovas, kad įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, pateikė atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus.
Ieškovo teigimu, 2008-02-14 jam po darbo paskambino atsakovo direktorius, pareikalavo grąžinti patikėtą mobilaus ryšio telefoną, raktus ir pranešė, kad jis šioje įmonėje nebedirba. Atsakovo atstovas R. G. pripažino buvus tokį pokalbį, išskyrus tai, kad jis būtų ieškovui nurodęs nutraukiąs darbo sutartį su juo, kadangi dėl nepasitikėjimo ieškovu jis ketino apriboti tik jo patekimą nedarbo metu į įmonės patalpas ir įmonės telefono naudojimą (99-100, 133-137 b.l.). Liudytojai S. V. ir D. M. , atsakovo darbuotojai, patvirtino, kad 2008-02-14 jie girdėjo direktoriaus pokalbį su ieškovu, kad buvo pareikalauta grąžinti telefoną ir raktus, o to, kad ieškovui būtų pranešta apie sutarties nutraukimą, negirdėjo (104-105 b.l.). Liudytojai R. A. K. ir A. K. , ieškovo artimieji, paaiškino (103-104 b.l.), kad jiems ieškovas 2008-02-14 vakare paskambino ir pasakė, kad nuo kitos dienos atleidžiamas iš darbo, kad jam liepta grąžinti telefoną ir raktus.
Kaip matyti iš atsakovo pateikto rašto, datuoto 2008-02-15 ir adresuoto ieškovui, jame atsakovas įvardijo ieškovo aplaidus darbo pareigų vykdymo arba nevykdymo ir nusižengimo darbo tvarkai konkrečius faktus, buvusius iki šio rašto surašymo, prašė pateikti pasiaiškinimą (25 b.l.). Drausminė nuobauda ieškovui už rašte nurodytus pažeidimus paskirta nebuvo.
Kaip paaiškino ieškovas, atsakovo atstovas R. G. , liudytojai S. V. , D. M. (104-106 b.l.), vasario 15 d. ieškovas buvo atvykęs į darbovietę, tačiau ne darbo dienos pradžiai, grąžino atsakovo reikalautus telefoną ir raktus, tą dieną nedirbo, darbo vietoje buvo R. S. , kuri tuo metu buvo supažindinama su vadybininko darbo pobūdžiu. Kaip matyti iš atsakovo pateikto R. S. 2008-02-15 prašymo priimti ją į vadybininko pareigas ir atsakovo 2008-02-15 įsakymo Nr.D08-02, R. S. įmonėje įdarbinta nuo 2008-02-19 (119-120 b.l.). Liudytoja R. S. (105 b.l.) paaiškino, kad ji vasario 15 d. buvo būsimoje darbo vietoje, ją direktorius apmokė dirbti, kad buvo atėjęs ieškovas, kuris grąžino raktus ir telefoną, kad ieškovas jai, kaip būsimai darbuotojai, paaiškino, kaip atpažinti detales - filtrus.
Atsakovas pateikė aktą Nr.DD08-01, datuotą 2008-02-15, kuriame yra nurodyta, kad ieškovas į darbą atvyko 11 val., pasiaiškinimo raštu, kaip buvo reikalaujama, nepateikė, iš darbo vietos pasišalino (26 b.l.). Liudytojai S. V. ir D. M. , pasirašę šį aktą, paaiškino, kad S. V. matė kaip ieškovas atvežė raktus, o D. M. to nematė, abu liudytojai teigė, kad pasirašydami atsakovo direktoriaus jiems duotą aktą, patvirtino faktą, kad ieškovas nepateikė pasiaiškinimo.
Atsakovas pateikė aktą Nr.DD08-02, datuotą 2008-02-19, kuriame yra nurodyta, kad ieškovas į darbą atvyko 12 val., pasiaiškinimo pakartotinai pareikalavus nepateikė, iš darbo vietos pasišalino (27 b.l.).
Liudytojai S. V. ir D. M. , pasirašę šį aktą, paaiškino, kad jie po to, kai ieškovas buvo atvykęs 15 dieną, kitą kartą matė ieškovą tik atvykusį į darbovietę kartu su tėvu, kuomet kilo tarp jų ir direktoriaus konfliktas. Liudytoja R. S. (104-105 b.l.) paaiškino, kad ji pasirašė aktą, ieškovas tą dieną į darbą atėjęs nebuvo, jį matė tik vasario 15 dieną, kai jis atnešė raktus ir telefoną, o po to matė tik konflikto, kilusio tarp ieškovo tėvo ir direktoriaus, dieną.
Atsakovas pateikė aktą Nr.P08-01 2008-02-21 apie tai, kad ieškovas atsisakė dalyvauti materialinių vertybių priėmimo – perdavimo procedūroje (28 b.l.). Liudytojos R. S. parodymais, ieškovas buvo kviečiamas registruotu laišku, kurį ji pati nešė į paštą išsiųsti.
Atsakovas pateikė 2008-02-21 įsakymą Nr.P08-03 (29 b.l.), kuriuo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nusižengiant darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai, t.y. remiantis darbo sutartimi bei materialinės atsakomybės sutartimi, sudarytomis 2007-04-27, bei vadybininko pareiginiais nuostatais Nr.5 už tiesioginių darbo pareigų nevykdymą, t.y. 2008-02-21 atsisakymą dalyvauti materialinių vertybių priėmimo- perdavimo procedūroje, pagal LR DK 234 str., 235 str., 237 str. ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas.
Kaip matyti iš vasario 15, 19 dienomis surašytų aktų turinio, ieškovas darbe nebuvo nuo vasario 15, t.t. nebuvo ir vasario 21 d., tačiau drausminė nuobauda jam buvo paskirta ne už pravaikštas, o už tai, kad vasario 21 d. neatvyko dalyvauti materialinių vertybių priėmimo - perdavimo procedūroje.
Atsakovas pateikė aktą Nr.P08-02 2008-02-22 (30 b.l.), kad ieškovas visą darbo dieną neatvyko į darbą ir vasario 22 dieną.
Liudytojai R. S. , S. V. ir D. M. patvirtino, kad aktų, kuriuos jie pasirašė, tekstus parengė direktorius, kad jie patvirtino parašais, kad taip ir buvo. Liudytojai S. V. ir D. M. paaiškino, kad jie, pasirašydami aktą, patvirtino tai, kad ieškovas nepateikė pasiaiškinimo, kad jie neįsidėmėjo dokumentų, kuriuos pasirašė. Liudytojas D. M. paaiškino, kad direktorius juos visus pasikvietė, dokumentus pasirašė tą pačią dieną, jiems pasakė, kad nėra ieškovo pasiaiškinimo, sakė, kad reikia pasirašyti. Liudytoja R. S. paaiškino, kad ji pati negirdėjo ieškovą atsisakant dalyvauti materialinių vertybių inventorizacijoje.
Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą – 2008-02-21 jo kreipimąsi į atsakovo darbo ginčų komisiją, kuriame nurodė, kad jis jau nuo 2008-02-15 yra dirbtinai sudarytoje prastovoje, neatleistas iš darbo, bet ir nepriimamas į savo darbo vietą (10 b.l.), prašė ištirti šį faktą, sumokėti priklausantį atlyginimą, nurodė, kad nepagrįstai direktorius reikalauja atlikti materialinių vertybių inventorizaciją, kai jau beveik savaitė, kai jis neįleidžiamas į darbą.
Darbdavys, skirdamas drausmines nuobaudas, privalo laikytis LR DK 240 - 241 straipsniuose nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų, t.y. raštu pareikalauti per protingą terminą raštu pasiaiškinti, drausminę nuobaudą darbdavio įsakymu (nurodymu) skirti ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, apie paskirtą nuobaudą pranešti darbuotojui pasirašytinai.
Atsakovas įrodymų, kad ieškovui 2008-02-21 įsakymu Nr.P08-03 skirdamas drausminę nuobaudą – papeikimą laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir kad ieškovui pasirašytinai pranešė apie šios drausminės nuobaudos paskyrimą, nepateikė (LR CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad faktas, jog darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (LR DK 240 str. 3d.), įeina į juridinių faktų sudėtį, tik kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 3d.1p., todėl darbdavys, ignoravęs LR DK 240 str. 3d. reikalavimą, negali tokia drausmine nuobauda grįsti darbo sutarties su šiuo darbuotoju nutraukimo pagal LR DK 136 str.3d. 1 punktą.
Nustačius, kad atsakovas ieškovui nebuvo pranešęs apie 2008-02-21 paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą (LR DK 240 str.3d.), paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas – ieškovo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2008-02-22 netenka sistemingo pažeidimo požymių, todėl, kaip jau minėta, išnyksta LR DK 136 str. 3d.1p. taikymo sąlygos, nes nėra dviejų juridinių faktų iš juridinių faktų sudėties, todėl ieškovo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas.
Kaip minėta, atsakovas, nors 2008-02-25 įsakyme Nr.P08-04 (31 b.l.) yra aiškiai nurodęs, kad atsižvelgia į prieš tai paskirtą nuobaudą, kad yra sistemingo nusižengimo požymių, tačiau pasinaudojo teise ir iki bylą paskiriant nagrinėti žodinio proceso tvarka pasirinko įrodinėti buvus LR DK 136 str.3 d. 2p. numatytą atleidimo iš darbo pagrindą su ieškovu nuo 2008-02-22 darbo sutartį nutraukti dėl jo kaltės.
Pagal LR DK 229 str. darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, rūpintis darbuotojų poreikiais.
LR DK 228 straipsnis nustato, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus.
Šioje byloje šalys neginčijo, kad ieškovas privalėjo darbines pareigas atlikti kiekvieną darbo dieną (LR DK 147 str.), tačiau ne visą darbo dieną privalėjo būti savo darbo vietoje, nes jo darbas buvo susijęs ir su prekių paieška. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su vadybininko pareiginiais nuostatais, atsakovo patvirtintais 2006 m., buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį (20-24 b.l.).
Šioje byloje šalys taip pat neginčijo fakto, kad ieškovas 2008-02-22 savo darbo vietoje nebuvo ir darbinių pareigų neatliko, kaip nedirbo jis jau nuo vasario 15 dienos, kviečiamas dalyvauti materialinių vertybių perdavimo – priėmimo procedūroje, neatvykdavo. 2008-02-21 aktu (28 b.l.) konstatuota, kad ieškovas tą dieną buvo jau pakartotinai paprašytas atvykti ne atlikti vadybininko pareigas, o dalyvauti materialinių vertybių priėmimo – perdavimo procedūroje kaip materialiai atsakingas asmuo.
Įstatymų leidėjas LR DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms.
Pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. nuostatas, neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Pasisakydamas apie šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, byla Nr. 3K-3-351/2006). Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.
Sprendžiant dėl atsakovo įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, vertintinas ne ieškovo buvimo ar nebuvimo darbe faktas, kurio šalys neginčija, bet priežasčių, dėl kurių ieškovas nebuvo darbe, svarbumas.
Sprendime aptarti šalių pateikti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai – įsakmus įmonės atstovo, turinčio įgalinimus sudaryti ir nutraukti darbo sutartis, paliepimas ieškovui grąžinti patikėtą ir jo naudotą darbinėms pareigoms vykdyti mobilaus ryšio telefoną ir raktus, kad patekti į darbo vietą, kito asmens -R. S. buvimas jo darbo vietoje ir jos apmokymas eiti vadybininko pareigas, ieškovui tai suprantant, vėlesnis darbdavio elgesys – neraginimas atlikti darbo sutartimi sulygtas vadybininko pareigas, o kvietimas atvykti dalyvauti materialinių vertybių perdavimo – priėmimo procedūroje, paliepimas pasiaiškinti dėl netinkamai vykdytų darbo pareigų – leido ieškovui nedviprasmiškai suprasti, kad jis, nors ir nebuvo supažindintas su įsakymu nutraukti su juo darbo sutartį, tačiau kad jo darbinių pareigų vykdymas yra sustabdytas darbdavio valia. Būtent tokią nuomonę jis išdėstė kreipdamasis į atsakovo darbo ginčų komisiją 2008-02-21. Atsakovas atsisakė sudaryti darbo ginčų komisiją ir 2008-02-26 raštu (56 b.l.) ieškovą informavo, kad jis nuo vasario 22 d. yra atleistas iš darbo ir privalo atvykti atlikti materialinių vertybių perdavimo – priėmimo procedūrą.
Nors ieškovas pateikė medicininę pažymą 2008-02-18 Nr.1686 (49 b.l.), kurioje nurodyta ieškovą buvus laikinai nedarbingą laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 18 d. iki kovo 3 dienos, tačiau, kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, gauti iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos, VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro ( 67, 84, 86-87, 112-116 b.l.) ), gydytojas, išrašęs minėtą pažymą, vasario 18 dieną nedirbo, duomenų, kad ieškovui buvo suteiktos medicininės paslaugos šiuo laikotarpiu, nėra, ieškovo teigimu, gydytojas buvo atvykęs kaip šeimos pažįstamas gydytojas ir, jo nuomone, neužpildė reikiamų dokumentų. Ieškovas, atsakovui pareiškus apie dokumento suklastojimą, nors žodžiu ir nepareiškė nesiremsiąs šiuo rašytiniu įrodymu, tačiau juo kaip įrodinėjimo priemone nebesirėmė (LR CPK 184 str. 1d.), todėl medicininis pažymėjimas kartu su kitais šioje byloje ištirtais įrodymais nevertintinas.
Nesant ieškovui įteikta ar supažindinta su atsakovo lokaliniu norminiu teisės aktu dėl darbo sutarties nutraukimo, jis privalėjo atlikti darbines pareigas ar būti darbo vietoje, jei manė, kad darbdavio valia prasidėjo prastova (LR DK 195 str.), nors ir atsisakė dalyvauti materialinių vertybių perdavimo – priėmimo procedūroje.
LR DK 234 str. numato, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.
Įvertinus šalių pateiktų ir ištirtų sprendime aptartų įrodymų visetą, ieškovo neatvykimas į darbą 2008-02-22 nevertintinas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, nes iš dalies jis buvo nulemtas atsakovo jau minėtų veiksmų, kurie pagrįstai leido ieškovui suprasti, kad dėl jam neaiškių priežasčių atsakovo atstovas, turintis įgalinimus nutraukti darbo sutartį, savo veiksmais išreiškė valią neleisti jam toliau eiti darbo sutartimi sulygtų vadybininko pareigų. Tai nereiškia, kad ieškovo neatvykimas į darbą šių įrodymų pagrindu yra pripažįstamas teisėtu elgesiu, darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, tačiau jį įvertinti kaip šiurkštų pagrindo nėra, nes ieškovo darbo drausmės pažeidimas, iš dalies buvo nulemtas darbdavio veiksmų, šis pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių (atsakovas tokių įrodymų nepateikė, vadybininko pareigoms atlikti jau buvo priimtas kitas asmuo), todėl jis negali būti pripažintas teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Tokia pažaida gali būti drausminės atsakomybės pagrindas skiriant drausminę nuobaudą, tačiau ne griežčiausią, nes tai neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo, nes parinkdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalo vadovautis LR DK 35 str. 1d. nuostatomis ir ,, <...> veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų”, atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (LR DK 238 str.).
Atsakovas nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), galinčių patvirtinti, kad prieš 2008-02-25 skirdamas drausminę nuobaudą, būtų raštu pareikalavęs ieškovą raštu pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus darbuotojai, ieškovo prašymu atlikę patikrinimą dėl jo atleidimo iš darbo teisėtumo, konstatavo faktą, kad atsakovas pažeidė (61-62 b.l.) LR DK 240 str.1d. reikalavimus. Taigi atsakovas raštu ieškovui nepranešė, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą jis yra įtariamas padaręs, nenurodė jo padarymo laiko, vietos, pagrindinių ieškovo kaltės įrodymų, kitų reikšmingų aplinkybių, termino, per kurį ieškovas būtų turėjęs galimybę pateikti pasiaiškinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004-06-18 nutarimu Nr.45 ”Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje” patvirtintos apžvalgos 3.1p. nurodoma, kad “ pažeisdamas LR DK 240 str. 1d. reikalavimus, darbdavys pats sau apriboja galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui, drausminės nuobaudos parinkimui. Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys pats save stato į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas <…> gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę jam taikyti drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą”.
Įvertinus aplinkybes, reikšmingas paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui, pripažintina, kad atsakovo padarytas LR DK 240 str.1d. reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos drausminės nuobaudos teisėtumui, nes atsakovas, neturėdamas ieškovo pasiaiškinimo dėl, jo nuomone, ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, neteisingai nusprendė dėl ieškovo kaltės, todėl šis pažeidimas taip pat yra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.
Įvertinus šalių pateiktų ir sprendime aptartų įrodymų dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo visetą laikytina nustatyta, kad atsakovas neįrodė 2008-02-25 įsakymu Nr.P08-04 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK 178 str.), ši drausminė nuobauda paskirta be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (LR DK 240 str.1d.), todėl ieškovo pažeistos teisės gintinos (LR DK 36 str.), jo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (LR DK 297 str. 3d.).
LR DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas jo pažeistas teises prašė ginti tik vienu LR DK 297 str. numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų – negrąžinti jo į darbą, o jam priteisti LR DK 140 str. 1d. numatytą 1 vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio (800,00 Lt) išeitinę išmoką, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nes jis nesutaria su administracija dėl darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo, yra kilęs konfliktas.
Sprendime minėtų liudytojų parodymai, ieškovo ir atsakovo atstovo paaiškinimai, patvirtinantys konflikto tarp ieškovo tėvo ir įmonės direktoriaus buvimo faktą, ieškovo kreipimąsis į LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių ir pranešimas apie nelegaliai jam mokėtą dalį darbo užmokesčio, darbdavio nuomonė ieškovą netinkamai atlikus vadybininko pareigas, kito asmens įdarbinimas vadybininko pareigose dar nepriėmus įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui, grąžinus jį į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl jis į darbą UAB “Autoservista” negrąžintinas, jam priteistina vieno mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1d. 1p., 297 str. 4d.) - 567,73 Lt ( ieškovo darbo stažas UAB “Autoservista” – 7 mėn. 20 d., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 567,73 Lt, vienos darbo dienos užmokestis - 33,40 Lt (70 b.l.)) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (už laikotarpį nuo 2008-02-22 iki teismo sprendimo priėmimo ši išmoka būtų 4575,31 Lt dydžio), nustatytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal LR DK 297 str.4d.
Nors atsakovas nurodė, kad jo nuomone, pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovui galėtų būti priteista už priverstinės pravaikštos laiką tik iki 2008-04-08, nes nuo tada ieškovas dirba (96 b.l.), tačiau aptariamos išmokos dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybės jį mažinti dėl kokių nors priežasčių. Siekimas sumažinti šią išmoką ne įstatyminiu pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą.
Ieškovas prašė priteisti 5.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad jam darbinė veikla buvo ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklausė jo paties socialinė, materialinė, psichologinė gerovė, kuri jam užtikrino dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, leido tinkamai realizuoti save bei užtikrinti šeimos pragyvenimo stabilumą, o darbdavio neteisėti veiksmai, nes jis ieškovą tendencingai apkaltino ir neteisėtai atleido iš darbo, jam sukėlė stiprius išgyvenimus, jis dėl to patyrė stresą, emocinę depresiją, pažeminimą ir jo darbinės veiklos darbdavio naudai nuvertinimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą ateitimi, dėl to sutriko jo sveikata - atsirado nemiga, dėl ko prireikė medikų pagalbos.
LR DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, kurio 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra ,,asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais,,.
Teisė į garbę ir orumą nėra absoliuti teisė, todėl, sprendžiant, ar ši teisė, darbdaviui vykdant savo funkcijas, nepažeista, būtina atriboti šių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimą nuo darbdavio teisės vertinti darbuotojo darbines, dalykines asmens savybes, darbo rezultatus, realizavimo. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotoją pagal jo dalykines savybes, darbo rezultatus, tikrinti, ar darbuotojas laikosi sutartimi pavestų pareigų, nes už tai mokamas atlyginimas. Taigi tai, kad darbdavys kontroliavo ieškovo darbą, nurodė konkrečius faktus dėl netinkamo kai kurių darbinių pareigų atlikimo, nelaikytina jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimu. Kaip matyti iš atsakovo atstovų paaiškinimų ir liudytojų, sprendime jau minėtų atsakovo darbuotojų, parodymų, darbdavys turėjo nusiskundimų ieškovo atliekamo darbo kokybe, tai buvo išdėstęs raštu (25 b.l.), dėl to prašė pasiaiškinti.
Ieškovas, nors nurodė, kad dėl patirto streso ir emocinės depresijos sutriko jo sveikata, dėl ko lankėsi pas gydytojus, šio fakto neįrodė: jam jokios medicininės paslaugos laikotarpiu nuo 2008m. vasario 18 iki kovo 3 dienos suteiktos nebuvo, jo artimieji ( tėvas ir senelė), teigdami, kad jie viską žino apie ieškovą, patvirtino, kad ieškovas skaudžiai išgyveno dėl to, kaip su juo elgėsi darbdavys iki atleidimo iš darbo ir dėl jo atleidimo iš darbo, tačiau nepatvirtino ką nors žinantys apie jo su tuo susijusį sveikatos sutrikimą.
Atsakovas, būdamas pranašesne darbo sutarties šalimi, būdamas nepatenkintas ieškovo atliekamo darbo kokybe, ketindamas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, jo atžvilgiu elgėsi nepaisydamas įstatymo reikalavimų, todėl tikėtina, kad atleidimas iš darbo ieškovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų: nuo vasario 14 iki vasario 26 dienos ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie tikruosius atsakovo ketinimus jo atžvilgiu ir atliktus veiksmus – priimtus įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Neturėdamas tikros informacijos dėl darbdavio veiksmais sudarytos situacijos, ieškovas LR DK nustatyta tvarka pats kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių.
Taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įrodė faktą, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė jo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (LR CK 6.250 str.).
Šioje byloje nustatytas neteisėto ir nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo faktas – neteisėta darbdavio veika yra atsakovo materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (LR DK 245 str., 246 str. 2p.).
Atsakovui nepateikus kokių nors įrodymų, kad pagrįsti savo nesutikimo su ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvus (LR CPK 178 str.), vertintini ieškovo pateikti įrodymai – jo ir atsakovo atstovo paaiškinimai, visų sprendime nurodytų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir jų pagrindu darytina išvada ir laikytina nustatytu, kad tarp jau minėtos atsakovo neteisėtos veikos – neteisėto atleidimo iš darbo ir ieškovui atsiradusių neigiamų pasekmių – dvasinių išgyvenimų, nepatogumų yra priežastinis ryšys. Darbdavio kaltė yra preziumuojama. Kaip jau minėta, žalos ieškovui atsiradimas yra susijęs su jo darbo veikla UAB “Autoservista”, su kuria teisės pažeidimo metu buvo susijęs darbo santykiais (LR DK 246 str. 5-6 punktai). Darbdaviui atsiranda materialinė atsakomybė (LR DK 248 str. 4p.), kai darbuotojui padaroma neturtinė žala.
Nustatyta, kad yra visos LR DK 246 str. numatytos materialinės atsakomybės sąlygos.
Šiuo ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo atveju jo pažeistos asmeninės neturtinės teisės gintinos, neturtinė žala atlygintina, nes atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas pateisina neturtinės žalos atlyginimą, kad kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimu (išmokos), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui padaryta skriauda nebūtų teisingai atlyginta.
Įvertinant ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip neturtinę žalą, pinigais, atsižvelgtina į tai, kad ieškovą ir atsakovą darbo santykiai siejo neilgą laiko tarpą, kad, nors ieškovas ir patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau medicininės paslaugos jam nebuvo teikiamos, darbingumo ieškovas neprarado, taip pat atsižvelgtina, kad ieškovas yra jauno amžiaus, drausmine tvarka anksčiau baustas nebuvo, kad atsakovas, kuris yra ekonomiškai pranašesnė darbo sutarties šalis, jam skirdamas 2008-02-21 ir 2008-02-25 drausmines nuobaudas grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus, ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 500,00 Lt, ir iš atsakovo ieškovui priteistina 500,00Lt neturtinei žalai atlyginti (LR DK 250 str., CK 6.250str.). Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
LR DK 93 str. nustato svarbią darbdavio pareigą ir darbo sutarties požymį – darbo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumą. Tai reiškia, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlyginami. LR DK 186 str. 4d. imperatyviai nurodo, kad darbo užmokestis mokamas pinigais. LR DK 206 straipsnis, reglamentuojantis darbo užmokesčio mokėjimą atleidžiant iš darbo, nustato, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną; 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. LR DK 141 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 1 - 3 dalys nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Kaip matyti iš atsakovo įsakymo atleisti ieškovą iš darbo turinio (9 b.l.), nėra nuorodos išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Nors atsakovo atstovai teigė, kad darbo užmokestis buvo apskaičiuotas, tačiau neišmokėtas dėl to, kad ieškovas neatvyko jo atsiimti ir nenurodė sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus, tačiau raginimas atsiimti priklausantį darbo užmokestį ieškovui išsiųstas tik atsakovui įteikus ieškovo procesinius dokumentus ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo – 2008-04-03, t.y. ieškovui pranešta daugiau kaip po mėnesio ( 14, 35 b.l.). 2008-02-25 pranešime ieškovui (8 b.l.) yra nurodyta, kad ieškovas atleistas iš vadybininko pareigų, kad yra kviečiamas atvykti atlikti materialinių vertybių inventorizaciją, o apie tai, kad jam apskaičiuotas priklausantis darbo užmokestis, neužsimenama ir ieškovas neraginamas darbo užmokestį atsiimti. Atsakovo 2008-02-26 atsakyme (56 b.l.) ieškovui, kuriuo buvo atsisakyta sudaryti darbo ginčų komisiją, nurodyta, kad jis yra atleistas iš darbo ir privalo atvykti atlikti inventorizaciją, atsiimti darbo užmokestį neraginamas. Atsakovas, nors pateikė rašytinius įrodymus, kad yra apskaičiavęs darbo užmokestį ir neišmokėtą deponavus (38-39 b.l.), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikęs veiksmus, kuriais būtų siekęs informuoti ieškovą apie jam priklausantį darbo užmokestį ar siekęs atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną ar vėliau ( ieškovas buvo atvykęs 2008-02-26), tačiau neatsiskaitęs dėl ieškovo kaltės.
Atsakovas neginčija ieškovo teisės gauti jo nurodyto dydžio darbo užmokestį, tačiau jo nėra išmokėjęs ir po ieškinio pareiškimo. Ieškovui, ginant jos teises (LR DK 36 str.), iš atsakovo (darbo sutarties 3 p. ir sutarties pakeitimas Nr.1, LR DK 141 str., 206 str.) priteistina 502,67 Lt darbo užmokesčio.
Teismo sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 2p.).
Ieškovas taikyti sankciją atsakovui, t.y. priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką ieškinio reikalavimo nereiškė.
Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).
Ieškovas įrodymų, kad turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti LR CPK 98 str. nustatyta tvarka nepateikė, o atsakovas turėjo 2.500,00 Lt išlaidų už advokatės V.Čivilytės – Gylienės pagalbą, pateikė patvirtinantį rašytinį įrodymą ( 118 b.l.).
Atsakovo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 2.1p., 2.4p., 8.18p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokatės pagalbai buvo būtinos, tačiau jų dydis neatitinka protingumo kriterijų. Atsiliepimą į ieškinį parengė advokatas E. B. (15-19 b.l.), jo paslaugoms apmokėti turėtų išlaidų patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (LR CPK 98 str.). Su advokate V.Čivilyte – Gyliene atstovavimo sutartis sudaryta 2008-06-06 (54 b.l.), advokatė procesinių dokumentų nerengė, dalyvavo teismo posėdžiuose (viso 9 val., už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis – 120,00 Lt). Pripažintina, kad protingos atsakovo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra 1080,00 Lt.
Ieškovas buvo pareiškęs viso 3 savarankiškus ieškinio reikalavimus (pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti su tuo susijusias išmokas ir kt., priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, atlyginti neturtinę žalą). Taigi atsakovo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti suma paskirtytina lygiomis dalimis, t.y. po 360,00 Lt. Ieškinį dėl minėtų dviejų pirmųjų ieškinio reikalavimų patenkintus visiškai (po 100 proc.), o ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinus iš dalies (10 proc.), o atmetus 90 proc., iš ieškovo atsakovui priteistina 324,00 Lt išlaidų už advokatės pagalbą (LR CPK 98 str.).
Į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo priteistina 302,00 Lt žyminio mokesčio ( 118,00 Lt už ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir 184,00 Lt už išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimą), 7,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str.1d. 3p., 96 str.).
Ieškovas turėjo 4,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos jam iš atsakovo (LR CPK 93 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo 2008-02-25 atsakovo UAB “Autoservista” įsakymu Nr.P08-04 pagal LR DK 136 str. 3d. 1-2 punktus, iš UAB “Autoservista” vadybininko pareigų neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis su M. K. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos pagal LR DK 297 str. 4 dalį.
Priteisti iš atsakovo UAB “Autoservista”, įmonės kodas 300516799, ieškovui M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieno mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 567,73 Lt, 4.575,31 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2008-02-22 iki 2008-10-17 ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2008-10-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 567,73 Lt, vienos darbo dienos užmokestis - 33,40 Lt), 500,00 Lt moralinei žalai atlyginti, 502,67 Lt darbo užmokestį, 4,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo UAB “Autoservista”, įmonės kodas 300516799, į valstybės biudžeto pajamas 302,00 Lt žyminio mokesčio, 7,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB “Autoservista”, įmonės kodas 300516799, 324,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Vijolė Vitienė