Civilinė byla Nr. e2S-900-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00527-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3; 3.1.14.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4

                    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9546-359/2023 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. M. ir Vilniaus miesto 11-ajam notaro biuras.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2022 m. sausio 24 d. sudarytą testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, nustatęs, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti VĮ Registrų centro pažymą apie A. G. šeimos sudėtį, primokėti 32 Eur žyminį mokestį ir patikslinti ieškinio dalyką, t. y. rezoliucinėje dalyje nurodyti testamento negaliojimo pagrindą.

3.       Ieškovė, šalindama nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, prašydama pripažinti 2022 m. sausio 24 d. sudarytą testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė 32 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo elektroninių ryšių priemonėmis ieškovei buvo išsiųsta tą pačią dieną ir laikoma įteikta 2023 m. balandžio 21 d. Minėtoje teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2023 m. balandžio 28 d. 24.00 val. įskaitytinai. Ieškovė, šalindama teismo nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovė nustatytus ieškinio trūkumus pašalino tik iš dalies.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau nepateikė VĮ Registrų centro pažymos apie A. G. šeimos sudėtį ir nepatikslinto ieškinio dalyko. Pažymėtina, nors ieškovė pateikė prašymą VĮ Registrų centrui, dėl tokios pažymos gavimo, tačiau minėtos pažymos teismui nepateikė, pratęsti termino trūkumams šalinti, neprašė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nes jie lengvai šalinami priėmus ieškinį bei surengus bylos pasiruošimą. Pašalinus trūkumus, nurodžius ieškinio pagrindą, sumokėjus žyminį mokestį, ieškovė niekaip fiziškai ir greitai negalėjo pateikti prašomos VĮ Registrų centras pažymos. Tai, buvo galima padaryti bylos pasiruošimo stadijoje. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju, priešingai, procesas galėjo būti pradėtas.

8.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu (nepašalinus ieškinio trūkumų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2022 m. sausio 24 d. sudarytą testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti VĮ Registrų centro pažymą apie A. G. šeimos sudėtį, primokėti 32,00 Eur žyminį mokestį ir patikslinti ieškinio dalyką, t. y. rezoliucinėje dalyje nurodyti testamento negaliojimo pagrindą. Ieškovė R. G., šalindama nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino visų nustatytų ieškinio trūkumų – nepateikė VĮ Registrų centro pažymos apie A. G. šeimos sudėtį ir nepatikslinto ieškinio dalyko, skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad nurodyti kaip nepašalinti ieškinio trūkumai nėra esminiai ir nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai.

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

13.       Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas (pareiškėjas) pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 111 straipsnis), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14.       Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).

15.       Taigi ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys negali būti priimtas, kadangi ji nepašalino šių trūkumų: 1) nepateikė VĮ Registrų centro pažymos apie testatoriaus A. G. šeimos sudėtį ir 2) nepatikslinto ieškinio dalyko, rezoliucinėje dalyje nurodant testamento negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardinti kaip nepašalinti ieškinio trūkumai negali būti laikomi esminiais trūkumais priimti ieškinį.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio dalykas (reikalavimas) nėra pakankamai aiškus, kadangi ieškovė, prašydama pripažinti 2022 m. sausio 24 d. sudarytą testamentą negaliojančiu, rezoliucinėje dalyje nenurodė testamento negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims privalo būti nurodytos ne tik ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas), bet ir aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas yra suformuluotas taip, kad iš jo turinio nebūtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ir kokiu pagrindu ieškovė siekia, iškeliant civilinę bylą teisme dėl testamento nuginčijimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reiškia materialinį reikalavimą (ieškinio dalykas) dėl konkretaus testamento pripažinimo negaliojančiu, tuo tarpu aplinkybės, sudarančios testamento negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti ir gali būti nurodomos ieškinio faktiniame pagrinde, t. y. nurodant aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškinio dalykas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio trūkumų, nelaikė, kad ieškovės pateiktas ieškinys – jo faktinis pagrindas, neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų t. y. nekonstatavo, jog nėra aišku kokiomis aplinkybėmis ginčijamas testamentas. Taigi, tai, kad ieškovė, formuluodama ieškinio dalyką (materialinį reikalavimą), jame papildomai nenurodė testamento negaliojimo pagrindo (-ų), apeliacinės teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju tai yra esminis trūkumas, kliudantis priimti ieškinį.

19.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi pateikti duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti kitus galimus testatoriaus įpėdinius pagal įstatymą, t. y. VĮ Registrų centras pažymą apie testatoriaus A. G. šeimos sudėtį, kadangi šie duomenys reikalingi nustatyti visus galimus suinteresuotus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad VĮ Registrų centro pažymos apie testatoriaus šeimos sudėtį pateikimas, tikslu nustatyti visus bylos nagrinėjimu suinteresuotus asmenis, taip pat nėra esminis trūkumas, kliudantis priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi pareigą iš karto ieškinyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, be kita ko, nurodyti atsakovą, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ir visus trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, kurių teisėms bei pareigoms teismo sprendimo priėmimas gali turėti įtakos, kadangi tokių klausimų sprendimas jau bylos nagrinėjimo metu gali apsunkinti procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamo atsakovo ir / ar ne visų bylą įtrauktinų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nurodymas, nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje dalyvaujančių asmenų (ne)įtraukimas į bylą negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Atitinkamai, VĮ Registrų centro pažymos apie testatoriaus šeimos sudėtį pateikimas jau ieškinio priėmimo stadijoje, teismo vertinimu, taip pat negali sąlygoti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasekmių taikymo, o toks trūkumas gali būti ištaisytas ir pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.

21.       Pažymėtina, kad ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovui, teismo vertinimu, neįvykdžius pareigos dėl visų asmenų įtraukimo į bylą, teismas gali juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko ir savo iniciatyva, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o taip pat trūkstant duomenų, pasiūlyti ieškovui ir / ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui. Taigi šie klausimai gali būti sprendžiami, minėta, pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, o ne ieškinio priėmimo metu.

22.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų (šiuo atveju ieškinio) trūkumų šalinimo institutą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis panaikinama ir ieškovės R. G. ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. G. ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                Egidijus Tamašauskas