LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,

gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 litų) dydžio bauda ir pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį 120 MGL (15 600 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta 250 MGL (  32500 litų  ) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-02-21 iki 2010-03-16, t. y. 25 dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir nustatyta galutinė 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš S. Š. nuspręsta išieškoti konfiskuotino krovininio automobilio – „DAF“, valstybiniai numerisi (duomenys neskelbtini) su puspriekabe - šaldytuvu „Lamberet“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 400 litų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

S. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 21 d., 00 val. 55 min., Vilniaus rajone, Lavoriškių kaime, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - per Lavoriškių tarptautinį pasienio kontrolės punktą, esantį kelio Polockas - Vilnius 103 kilometre, krovininiu vilkiku „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe - šaldytuvu „Lamberet“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), paslėpęs jos lubose įrengtoje slėptuvėje, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus – 23 570 pakelių cigarečių „Imperial Classic Blue“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 154 200 litų ir 50 centų.

Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, 2010 vasario 21 d., laikotarpiu nuo 00 val. 55 min. iki 02 val. 00 min., vilkiku „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe - šaldytuvu „Lamberet“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), paslėpęs jos lubose įrengtoje slėptuvėje, nuo Lavoriškių tarptautinio pasienio kontrolės punkto, esančio kelio Polockas - Vilnius 103 kilometre, Vilniaus rajone, Lavoriškių kaime, toliau šiuo keliu iki sulaikymo vietos, esančios Vilniuje, Graičiūno g. 1, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 23 570 pakelių cigarečių „Imperial Classic Blue“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 154 200 litų ir 50 centų.

Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad neįrodyta, jog S. Š. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei panaikinti 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtą kardomąją priemonę.

Apeliantas nurodo, kad liudytojai, muitinės pareigūnai S. K. , A. D. , E. K. , D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, kuriuos reikėtų vertinti kritiškai. Nuteistasis teigia, kad, duodami parodymus, vieni pareigūnai parodė, kad rastos cigaretės „Imperial“, kiti, kad puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje surado cigaretes „Classic“. Apeliantui nesuprantama, kaip muitinės pareigūnai galėjo skirtingai perskaityti rastų cigarečių pavadinimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad minėtų liudytojų parodymuose yra ir kitų prieštaravimų. Muitinės kriminalinės tarnybos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. D. 2010 m. kovo 9 d. vykusios apklausos metu parodė, kad begręžiant lubas, pro išgręžtas skylutes iškrito popieriaus skiautė su užrašu „Imperial“. Tačiau pirmosios instancijos teisme šis liudytojas teigė, kad „iškrito mėlynos spalvos skiautė su užrašu „Classic“; kol niekas nesurado, vairuotojas nieko neminėjo apie vežamas cigaretes; skylę gręžėme pakaitomis su D. Ž. ; iškrito būtent mėlynos spalvos skiautė, ant kurios didelėmis raidėmis buvo parašytas „Classic“; iškrito pavadinimas didelėmis raidėmis „Classic“, mėlyno pakelio visa priekinė dalis; skiautė buvo per pusę piršto pločio; matėsi pavadinimas, skiautės matmenys  4-5 centimetrai ilgio ir 2 centimetrai pločio“. Pirmosios instancijos teisme šis pareigūnas negalėjo paaiškinti, kodėl ankščiau sakė, kad užrašas ant cigarečių pakelio buvo „Imperial“. Tuo tarpu kitas Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tyrėjas D. Ž. 2010 m. vasario 21 d. parodė, kad gręžiant lubas, iškrito kartotinė nedidelė skiautė su užrašu „Classic“. Pasidomėjus vairuotojo, ką jis gali paaiškinti apie šį radinį, pastarasis pasakė, kad ten yra paslėptos cigaretės, tik neminėjo pavadinimo. Pirmosios instancijos teisme minėtas liudytojas parodė, kad jis išgręžė kartono gabaliuką, ant kurio matėsi užrašas „sic“, todėl nusprendė, kad tai cigaretės „Classic“, tačiau viso pavadinimo per mažą skylutę jis neištraukė. Kad popierėlio spalva mėlyna, liudytojas D. Ž. pamatė tik nuvažiavęs į Medininkus. Be to, šis pareigūnas teigė, kad S. Š. parodė, kuriuos varžtus reikia atsukti, jis (D. Ž. ) viską išardė tvarkingai, puspriekabės konstrukcijos specialiai nelaužė.

Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į liudytojo, Muitinės kriminalinės tarnybos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. K. 2010 m. vasario 21 d. apklausos protokole nurodytas aplinkybes, kad gręžiant lubas, iškrito kartoninė nedidelė skiautė su užrašu „Classic“. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas teigė, kad puspriekabėje skylę gręžė tik jo kolega D. Ž. , skiautės matmenys buvo 2x3 centimetrai, gal ir mažiau, ir matėsi užrašas „Classic“.

Kitas liudytojas, Muitinės kriminalinės tarnybos paieškos skyriaus vyriausiasis inspektorius S. K. 2010 m. kovo 5 d. parodė, kad D. Ž. begręžiant lubas, iškrito pakelio skiautė su užrašu „Imperial“. S. Š. visiems girdint pasakė, kad jam žinoma, jog lubose yra paslėptos cigaretės ir nurodė, jog ten yra apie 47 dėžės cigarečių „Imperial“. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad iškrito skiautė ir D. Ž. perskaitė cigarečių pavadinimą „Imperial“.

Apelianto teigimu, aptarti liudytojų parodymai prieštarauja ankstesniems šių liudytojų duotiems parodymams, nes jie visi nurodo skirtingus cigarečių pakelio skiautės dydžius, pavadinimą ant skiautės bei jos spalvą. Nuteistasis pažymi, kad pareigūnai teigė, kad jis (S. Š. ) parodė, kaip reikia atidaryti slėptuvę ir iškrauti paslėptas cigaretes. Remiantis tokiais parodymais, apeliantas mano, kad cigaretės turėjo būti išimtos nepažeidžiant puspriekabės konstrukcijos. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė nežinojęs apie slėptuvę ir joje paslėptas cigaretes, nieko pareigūnams nesakė apie cigaretes ir cigarečių dėžių skaičių, nenurodė, kaip reikia išimti cigaretes iš slėptuvės. Apeliantas taip pat nurodo, kad, išimant cigaretes, buvo sulaužytas puspriekabės stogas. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. T. ir G. K. . Liudytojas V. T. teisme patvirtino, kad buvo atluptas stogas nuo galinės puspriekabės dalies, t. y. apie tris metrus buvo atlupta skarda į viršų. Jis bandė remontuoti, bet sužinojęs, kad stogo remontas kainuos 27 000 litų, puspriekabę pardavė.

Nuteistasis pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo prašoma nustatyti dabartinį puspriekabės savininką, kad šis parodytų apie sulaužytą puspriekabės stogą. Tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, ir posėdžio metu buvo tiriamos tik puspriekabės stogo nuotraukos, kuriose užfiksuota siūlė, nuteistojo nuomone, atsiradusi dėl stogo sulaužymo.

Nuteistojo S. Š. nuomone, visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, neįsigilino į prieštaringus ir nenuoseklius minėtų liudytojų parodymus bei nevertino jų kritiškai, nesiėmė galimų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, todėl nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis S. Š. su automobiliu, kuriame buvo rastos cigaretės, dirbo tik kelis mėnesius. Be to, iš dokumentų matyti, kad į Lietuvos Respubliką jis neturėjo gabenti jokio krovinio, todėl būdamas sąžiningas, netikrino automobilio puspriekabės, nes net neįtarė, kad ten gali būti paslėptos cigaretės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyti asmenys, kurie ankščiau naudojosi minėta puspriekabe, ir išsiaiškinta, ar tie asmenys nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl kontrabandos ar dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas neobjektyviai ir nevisapusiškai, konstatuojant tik faktą, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos slėptuvėje, neįvertinant, kad, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, nuteistojo S. Š. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltumo ir veikų kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis S. Š. nurodo, kad liudytojais apklausti muitinės pareigūnai nurodė skirtingus rastų cigarečių pavadinimus: vieni jų teigė, kad rastos cigaretės buvo „Classic“, kiti – kad tai buvo „Imperial“ cigaretės.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad vilkike „DAF“ (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe - šaldytuvu „Lamberet“ (valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)) įrengtoje slėptuvėje buvo rastos cigaretės, kurių pilnas pavadinimas yra „Imperial Classic blue“ (b. l. 7, t. 1). Pirmosios instancijos teisme visi kaip liudytojai apklausti muitinės pareigūnai  patvirtino, kad minėtame vilkike su puspriekabe buvo rastos cigaretės. Tai, kad vieniems pareigūnams užsifiksavo viena rastų cigarečių pavadinimo dalis, kitiems – kita, nepaneigia cigarečių suradimo fakto, kurio neginčija ir pats nuteistasis. Liudytojai S. D. , E. K. ir D. Ž. taip pat patvirtino, kad pagal jų darbo specifiką jiems iš ankščiau buvo žinomos cigaretės „Imperial Classic blue“, kurios dažniausiai ir yra vežamos kontrabanda, be to, liudytojas D. Ž. parodė, kad „iš tos skiautės ir nerūkantis, bet dirbantis muitinėje, gali pasakyti, kokios tai yra cigaretės“ (b. l. 13, 14, 16, t. 2). Priešingai nei teigia nuteistasis, minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neparodė apie jokią kitą iškritusio cigarečių pakelio skiautės spalvą tik apie mėlyną.

Apeliantas nepagrįstai neigia muitinės pareigūnų parodymus, kad jis (S. Š. ) jiems pasakė, kaip reikia atidaryti slėptuvę ir iškrauti paslėptas cigaretes. Šį apeliacinio skundo teiginį nuteistasis grindžia tuo, kad iškraunant cigaretes, buvo pažeistos puspriekabės konstrukcijos. Iš byloje esančio 2010 m. vasario 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad bandant patekti į šioje puspriekabėje įrengtą slėptuvę, buvo užlipta ant stogo. Atsukus metalines juosteles, buvo pakelta stogo dalis ir pareigūnai pamatė sukrautas cigaretes. Cigaretės buvo sudėtos nuo dešinės pusės į kairę, į 4 skyrius, kurie atskirti medinėmis lentomis. Šių skyrių šonuose, prie pat kraštų, cigarečių pakeliams esant vidinėje dalyje, pratęsti medžiaginiai diržai, kuriuos traukiant, juda cigarečių pakeliai, ir tokiu būdu jie buvo išimami (b. l. 7, t. 1). Prie šio protokolo esančiose fotolentelėse taip pat nėra užfiksuota, kad iš slėptuvės iškraunant cigaretes, būtų sugadinta ar pažeista puspriekabės konstrukcija (b. l. 8-12, t. 1). Byloje taip pat yra liudytojo D. Ž. 2010 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Šis procesinis veiksmas buvo atliktas praėjus beveik 1 mėnesiui po to, kai slėptuvėje buvo rastos cigaretės, tačiau nei parodymų patikrinimo vietoje protokole, nei prie šio protokolo esančiose fotolentelėse neužfiksuota puspriekabės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konstrukcijos pažeidimų, apie kuriuos nurodyta apeliaciniame skunde (b. l. 66-73, t. 1). Be to, tokių puspriekabės pažeidimų nėra užfiksuota ir 2010 m. vasario 21 d. transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo akte, kurį, pasirašydamas S. Š. , sutiko su akte surašyta informacija (b. l. 16, t. 1). 2010 m. kovo 23 d. prokurorui E. J. priėmus nutarimą dėl vilkiko „DAF“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės – šaldytuvo „Lamberet“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), grąžinimo (b. l. 139, t. 1), nuteistasis S. Š. pasirašė ant išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašo. Šiame dokumente nėra jokių įrašų, kad grąžinti daiktai yra sugadinti (b. l. 142, t.). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo S. Š. , rašte, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigiama, jog puspriekabė – šaldytuvas „Lamberet“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), netinkama naudoti dėl joje aptiktos įrengtos slėptuvės. Jokių kitų priežasčių, kodėl ši puspriekabė negali būti naudojama, todėl grąžinama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. nenurodė (b. l. 186, t. 1).  

Išvardintos aplinkybės rodo, kad liudytojų S. K. , A. D. , E. K. ir D. Ž. parodymai apie tai, kad S. Š. buvo žinoma apie puspriekabėje paslėptas cigaretes ir jų kiekį bei kad galima patekti į slėptuvę, atsukant varžtus, yra nuoseklūs ir išsamūs, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nenustatyta kad minėti liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ir sakytų netiesą.

Nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų V. T. ir G. K. parodymai. Šie liudytojai pirmosios instancijos teisme parodė apie padarytus puspriekabės sugadinimus, kurių remontas, pasak V. T. , buvo įvertintas 27 000 litų. Tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Priešingai – aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad puspriekabei nebuvo padaryti tokie sugadinimai, kokius nurodo apeliantas ir apie kuriuos parodė V. T. bei G. K. pirmosios instancijos teisme (b. l. 16-17, 19-22, t. 2).

Apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytas ir apie puspriekabės sugadinimus nebuvo apklaustas dabartinis jos savininkas. Liudytojas V. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad puspriekabė yra parduota privačiam asmeniui, apie kurį jis nieko nežino ir negalėtų jo surasti (b. l. 17, t. 2). Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai paneigia, kad puspriekabė patikrinimo metu buvo sugadinta taip, kaip teigia minėti liudytojai bei nuteistasis.

Apeliacinio skundo argumentai, kad S. Š. su puspriekabe, kuriame buvo rastos cigaretės, dirbo tik kelis mėnesius, taip pat nepaneigia nuteistojo kaltės. Aptarti liudytojų – muitinės pareigūnų nuoseklūs parodymai patvirtina, kad apeliantas žinojo apie vežamas cigaretes, jų kiekį ir paslėpimo būdą, ir paslėpęs puspriekabės lubose įrengtoje slėptuvėje, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus – 23 570 pakelių cigarečių „Imperial Classic Blue“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą bei nuo Lavoriškių tarptautinio pasienio kontrolės punkto, esančio kelio Polockas - Vilnius 103 kilometre, Vilniaus rajone, Lavoriškių kaime, toliau šiuo keliu iki sulaikymo vietos, esančios Vilniuje, Graičiūno g. 1, laikė ir gabeno minėtas akcizais apmokestinamas prekes. Todėl jis pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį (už kontrabandą) ir 1992 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis).

Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šio nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų; už Lietuvos Respublikos BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. Š. švelnesnę iš minėtuose straipsniuose numatytą bausmės rūšį - baudą. Už S. Š. padarytas nusikalstamas veikas jam paskirtos 250 MGL (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis) ir 120 MGL (Lietuvos Respublikos BK 1992 straipsnio 1 dalis) dydžio baudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu, minėto dydžio baudos teisingos ir neviršija šiame straipsnyje numatyto 300 MGL dydžio baudos, kuri gali būti paskirta už sunkų nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, tinkamai taikė bausmių apėmimo taisykles ir, įskaitęs laiką, kurį S. Š. išbuvo sulaikyme ir suėmime, nustatė teisingą galutinę 200 MGL (26000 litų) baudą.

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai taikytos ir Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą.

Kardomoji priemonė skundžiamu nuosprendžiu pratęsta iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėja šios nutarties paskelbimo dieną, t. y. 2011 m. vasario 24 d. Taigi, tuo pačiu momentu S. Š. paskirta kardomoji priemonė savaime nustoja galioti, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas šią kardomąją priemonę panaikinti, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.