Administracinė byla Nr. I-3101-554/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00461-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3;

20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 10 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant N. M., R. K., 

dalyvaujant pareiškėjui – R. A.,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

          Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas pirminiu 2018 m. kovo 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 500 Eur  neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. liepos 28 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 10-11) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN) atliko bausmę nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. liepos 28 d. netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Atvykęs į Kybartų PN nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. birželio 2 d. buvo patalpintas į karantino patalpas, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl kvadratūros. Karantino patalpose kartu su pareiškėju buvo patalpinta nuo 1 iki 8 žmonių. Iš karantino patalpų jis buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą, kurios plotas 36 kv. m. Su pareiškėju toje patalpoje gyveno 7 asmenys, todėl vienam asmeniui nebuvo skirta net 2 kv. m laisvo ploto. Patalpoje daug vietos užėmė lovos, spintelės, kitas inventorius. Atlikdamas bausmę tokiose patalpose pareiškėjas jautėsi suvaržytas, neturėjo privatumo, buvo pažeistas pareiškėjo orumas ir garbė, taip pat pareiškėjas jautė pažeminimą ir diskomfortą.

Atsakovo atstovas Kybartų PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 16-20) nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas nebuvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį  netinkamomis sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. liepos 28 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau  – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 21, 23-24) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas dar su trimis asmenimis buvo patalpintas karantino patalpoje Nr. 8, kurios plotas 16,42 kv. m, todėl pareiškėjui teko 4,1 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2016 m. liepos 22 d. (išskyrus laikotarpius, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Kybartų PN), pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 3 būryje, 305 kambaryje, kurio plotas 36,78 kv. m, kambaryje gyveno nuo 4 iki 10 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,67 iki 9,19 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.). 

Nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

          Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a  :

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                   Algis Markevičius