Civilinė byla Nr. 2-23/2012
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Orkos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrologistika ir ko“ dėl žalos atlyginimo priteisimo (ieškinio medžiagos Nr. 2-2254-253/2011).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su žalos, kilusios vykdant krovinio pervežimo sutartį, atlyginimu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pagrindu.
Ieškovas UAB „Orkos“ 2011 m. spalio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Agrologistika ir ko“ dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškinio suma – 101 120,91 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Orkos“ ieškinį atsakovui UAB „Agrologistika ir ko“ dėl žalos atlyginimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktą apygardų teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 101 120,91 Lt žalos atlyginimo, todėl teismas konstatavo, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, o turi būti nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal atsakovo buveinės vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Orkos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškinys teismui buvo išsiųstas 2011 m. rugsėjo 30 d. per kurjerių tarnybą UAB „Greitasis kurjeris“, ką patvirtina 2011 m. rugsėjo 30 d. lydraščio nuorašas bei „Informacinių siunčiamųjų dokumentų registro“ išrašas.
2) Kurjerių tarnyba UAB „Greitasis kurjeris“ raštu patvirtino, kad gavo teismui siunčiamus dokumentus 2011 m. rugsėjo 30 d. Remiantis vidine kurjerių tarnybos tvarka, data ant voko žymima kitos dienos, kada laiškas yra atiduodamas pristatymui. Todėl ant voko buvo uždėtas 2011 m. spalio 3 d. antspaudas.
3) Ieškinio padavimo metu (2011 m. rugsėjo 30 d.) galiojusio CPK 27 straipsnyje nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt. Ieškovas ieškinį padavė remdamasis ieškinio padavimo metu galiojusia aktualia CPK redakcija, todėl, palikus galioti skundžiamą nutartį, būtų pažeistos ieškovo teisės, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Be to, ieškovo teisės būtų pažeistos ir dėl to, kad 2011 m. spalio 11 d. suėjo senaties terminas ieškiniui pateikti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Remiantis 2011 m. birželio 21 d. priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 (toliau – CPK pakeitimo ir papildymo įstatymas) 387 straipsnio 1 dalimi, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nemažai Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Vienas iš jų yra susijęs su rūšinio teismingumo taisyklių reglamentavimu. Pagal iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai galiojusią CPK 27 straipsnio 1 punkto redakciją apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, buvo teismingi ieškiniai, kurių suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnis (įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d.) iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių litų padidino ieškinio sumos ribą, kurią viršijus ginčas teismingas apygardų teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, taip pat nustatė, kad šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriklausomai nuo ieškinio sumos nagrinėja apylinkių teismai. CPK pakeitimo ir papildymo įstatymas nenustatė specialių taisyklių, kurios būtų taikomos bylos iškėlimo procesui, pradėtam iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai ir vykstančiam pirmosios instancijos teisme po 2011 m. spalio 1 d., t. y. specialiomis teisės normomis nereglamentavo situacijos, kai ieškinys pareikštas iki 2011 m. rugsėjo 30 d., o jo priėmimo klausimą teismas sprendžia po 2011 m. spalio 1 d. Todėl turi būti taikomos bendrosios civilinio proceso įstatymo galiojimą laike apibrėžiančios taisyklės (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Šioje normoje įtvirtinta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. To paties straipsnio 1 dalis įtvirtina teismo pareigą, aiškinant ir taikant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pirmoji civilinio proceso stadija – civilinės bylos iškėlimas prasideda ne nuo ieškinio priėmimo klausimo teisme sprendimo, bet nuo ieškinio pateikimo teismui momento. Dėl to tuo atveju, kai ieškinys teismui pagal civilinio proceso įstatymą yra paduotas teismui (įteikimo pašto paslaugas teikiančiam subjektui) iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai, jo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas ir išspręstas remiantis šio procesinio dokumento padavimo metu galiojusiomis CPK normomis. Ieškinį padavusio ieškovo atžvilgiu šiuo atveju turi būti taikoma taip vadinama civilinio proceso teisės normų galiojimo laike civilinio proceso stadijos teorija. Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo, taigi, ir jo teismingumo teismui, kuriam ieškinys paduotas, klausimas turi būti išspręstas pagal jo padavimo metu galiojusias civilinio proceso įstatymo normas, o ne pagal teismo procesinio sprendimo dėl ieškinio priėmimo metu galiojantį įstatymą (CPK 3 str. 1, 8 d.). Toks teisės aiškinimas ir taikymas atitinka ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo, bet ir teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principų reikalavimus. Kitoks šios teisės normos aiškinimas reikštų, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas išimtinai priklauso nuo teismo, kuris galėtų taikyti iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai paduoto ieškinio priėmimui proceso teisės normas, galiojančias po 2011 m. spalio 1 d. vien dėl to, jog pats šį klausimą sprendžia įsigaliojus CPK pakeitimo ir papildymo įstatymui. Teismui atsisakius priimti ieškinį remiantis teisės norma, įsigaliojusia po ieškinio padavimo, būtų ne tik pažeistas įstatymas, bet ir neužtikrinta ieškinį pagal įstatymo reikalavimus padavusio ieškovo teisė į teisingą ieškinio priėmimo klausimo išsprendimą.
CPK 74 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai, reglamentavusios procesinių terminų pabaigą, nustatė, kad jeigu procesinis dokumentas įteikiamas paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Tuomet, kai ieškovas ieškinį padavė išsiųsti paštui ar telegrafui iki 2011 m. rugsėjo 30 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių laikoma, kad ieškinys paduotas iki CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (CPK 74 str. 7 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios normos prasme „paštu“ suprantama ne bet kokia siuntų pristatymo paslaugas teikianti įmonė. Pašto paslaugų teisinius pagrindus, pašto ir naudotojų santykius, pašto teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba (3 straipsnio 1 dalis). Teikti pašto paslaugas asmenys turi teisę tik turėdami leidimą (6 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad paduodančiam skundą asmeniui neturi tekti jo grąžinimo rizika dėl pašto paslaugas teikiančios įmonės klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2010). Procesinių dokumentų išsiuntimo paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia ne tik AB „Lietuvos paštas“, bet ir kiti juridiniai asmenys, turintys atitinkamų valdžios institucijų išduotas licencijas bei leidimus teikti tokias paslaugas. Todėl jeigu ieškovas ieškinį paduoda tokiam subjektui 2011 m. rugsėjo 30 d., laikoma, kad ieškinys paduotas iki 2011 m. spalio 1 d. ir, nepriklausomai nuo šio ieškinio gavimo teisme ar jo priėmimo klausimo išsprendimo dienos, teismas ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti pagal ieškinio padavimo metu galiojusias civilinio proceso įstatymo normas. Tai reiškia, kad apygardos teismas po 2011 m. spalio 1 d. gavęs iki 2011 m. rugsėjo 30 d. imtinai ieškovo paduotą ieškinį negali atsisakyti jį priimti kaip neteismingą apygardos teismui, jeigu ieškinio suma viršija vieną šimtą tūkstantį litų.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Orkos“ jo atstovės advokatės R. Laurinavičienės pasirašytą ieškinį atsakovui UAB „Agrologistika ir ko“ dėl žalos atlyginimo priteisimo įteikė 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „Greitasis kurjeris“. Tai patvirtina ieškovo atstovės pateikti jos žurnalo duomenys, UAB „Greitasis kurjeris“ pažyma apie 2011 m. rugsėjo 30 d. iš šios advokatės kontoros paimtus išsiųsti dokumentus, taip pat 2011 m. spalio 17 d. UAB „Greitasis kurjeris“ Lietuvos regionų vadovo patvirtinimas apie 2011 m. rugsėjo 30 d. priimtą korespondenciją iš ieškovo atstovės bei tai, kad tarp šių dokumentų buvo ir laiškas, adresuotas Klaipėdos apygardos teismui (b. l. 25-28). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės atstovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktus duomenis. Iš internetinėje erdvėje viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Greitasis kurjeris“ turi licenciją teikti procesinių dokumentų įteikimo paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti ieškovo atstovės advokatės R. Laurinavičienės pateiktų dokumentų teisingumu, t. y. kad ieškinys kurjerių tarnybai įteiktas 2011 m. rugsėjo 30 d., nėra pagrindo (CPK 183, 185 str.).
Kadangi ieškovas UAB „Orkos“ Klaipėdos apygardos teismui adresuotą ieškinį atsakovui UAB „Agrologistika ir ko“ dėl 101 120,91 Lt žalos atlyginimo priteisimo pateikė paskutinę dieną iki CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. rugsėjo 30 d.), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti šį ieškinį tuo pagrindu, kad jis paduotas pažeidus rūšinio teismingumo taisykles. Kaip minėta, ieškinio padavimo metu galiojusi CPK 27 straipsnio 1 punkto redakcija nustatė, kad apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, teismingi ieškiniai, kurių suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Ieškinys dėl 101 120,91 Lt žalos priteisimo grindžiamas atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais jam gabenti patikėto krovinio praradimu, t. y. reikalavimai nėra kildinami iš šeimos teisinių santykių. Todėl jis yra teismingas apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip paduotą pažeidus rūšinio teismingumo taisykles. Dėl teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 2 p.). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis ieškinio padavimo metu galiojusiomis proceso teisės normomis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui spręsti ieškovo UAB „Orkos“ ieškinio atsakovui UAB „Agrologistika ir ko“ dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Egidijus Žironas