Pranešėja R. Zubernienė                                                              Civilinė byla Nr. 2A-310-112/2014

Teisėjas M. Ūsas                                              (Proceso Nr. 2-06-3-06874-2012-1)

                                        Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                               121.14; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovams G. G. ir V. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 518,42 Lt skolos, 106,36 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos komunalinės ir kitos paslaugos, tačiau laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2012-05-01 už jas liko nesumokėta 1 518,42 Lt. Už mokėjimo termino praleidimą apskaičiuoti delspinigiai sudaro 106,36 Lt.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. G. 1 518,42 Lt įsiskolinimo už namo administravimo paslaugas, 106,36 Lt delspinigių, iš viso 1 624,78 Lt, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 971,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (71,00 Lt žyminį mokestį ir 900,00 Lt už advokato teisinę pagalbą) ieškovei UAB „Vitės valdos“. Ieškovės reikalavimą atsakovės G. G. atmetė. Iš ieškovės UAB „Vitės valdos“ priteisė 363,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei G. G.. Iš atsakovo V. G. priteisė 25,77 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas nustatė, kad įsiskolinimas ieškovei susidarė nuo 2009-03-01 iki 2012-05-01. Pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dar iki santuokos buvo įregistruotas V. G. vardu kaip jo asmeninė nuosavybė. Byloje nustatė, kad atsakovei suteiktas įgaliojimas atlikti sandorius dėl minėto buto pasibaigė 2008-10-28, todėl sprendė, jog atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buto nenaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į CK 4.76 str. nuostatas bei į tai, kad santuoka tarp atsakovų nutraukta, sprendė, jog nebegali būti taikoma buvusių sutuoktinių solidarioji atsakomybė, o būtina išsiaiškinti, kas faktiškai gyveno ir naudojosi butu. Teismas, nustatydamas, jog bute įsiskolinimo susidarymo metu gyveno ir juo naudojos atsakovas V. G., rėmėsi Lietuvos advokatūros patvirtinta pažyma apie V. G. įregistruotą kontorą adresu (duomenys neskelbtini), 2012-03-15 teismo sprendimu, kuriuo atsakovei priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-05-04 buto įregistravimo atsakovės vardu pažymėjimu bei 2012-04-28 buto perdavimo atsakovei aktu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovės apskaičiavimai už remonto darbus, šiltą vandenį bei kiemą yra nepagrįsti. Nurodė, jog atsakovas šių teiginių neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, ieškovė pateikė visus detalius apskaičiavimus, jais remdamasis teismas prisiteisė įsiskolinimą iš atsakovo. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį jam atmesti. Mano, kad teismas neteisingai nusprendė, jog įsiskolinimą privalo padengti jis vienas. Apelianto teigimu, skolą privalo sumokėti G. G., nes, nutraukdami santuoką, žodžiu susitarė, jog skolas už butą atlygins atsakovė. Be to, ji turėdama įgaliojimus, šį butą nuomos sutartimis buvo perleidusi kitiems asmenims ir turėjo pelno. Teigia, jog šį turtą valdė ir pasibaigus įgaliojimui. Taip pat mano, kad atsakovei prievolė susimokėti skolas turėjo atsirasti jau parduodant butą, kuris po santuokos liko jai, tačiau šią aplinkybę atsakovė nuslėpė ir skolos nesumokėjo. Pažymėjo, jog sprendime dėl santuokos nutraukimo nėra konstatuotos aplinkybės, nuo kada šalys kartu negyvena. Apeliantas nesutinka mokėti už šilto vandens šildytuvo įrengimą, nes nuo 1997 metų bute nėra šilto vandens. Nesutinka ir su priteista skola už kieme pastatytus ženklus, nes kiemas yra savivaldybės nuosavybė, be to, šiuo kiemu nesinaudojo. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas tik iš jo vieno, nes į bylą įstojo daug vėliau.

Ieškovė su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies. Sutinka su apelianto pozicija dėl atsakovės G. G. atsakomybės už skolą. Mano, kad atsakovė G. G., vadovaujantis CK 4.48 str. pagrindu, turi prievolę atsiskaityti už butui suteiktas paslaugas kartu su V. G.. Mano, kad abu atsakovai santuokos nutraukimo byloje, dalydamiesi turtą, nuslėpė faktą apie įsiskolinimą ir taip abu pažeidė kreditorių interesus. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija dėl skolos dydžio mažinimo, atmetant skolą už šildytuvą bei kelio ženklus. Dėl mokėjimo už šildytuvą nurodė, jog tai bendro naudojimo įrenginys, todėl pagal daiktinės teisės normas jis privalo padengti išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objekto eksploatavimu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina skolos buvimą. Ieškovas nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Mano, kad teismas neteisingai nustatė ieškovės patirtų išlaidų dydį ir neteisingai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. 

Atsakovė G. G. prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog perėmus butą, perimtos ir skolos. Be to, nurodė, kad apelianto argumentai dėl buto nuomos neatitinka tikrovės. Teigia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog įsiskolinimas atsirado tuo metu, kai butu naudojosi tik atsakovas. Tai patvirtina AB „Klaipėdos energija“ pažyma, iš kurios matyti, kad sąskaitos nuo 2009 metų siųstos advokato V. G. kontorai. Pažymėjo, jog už paslaugas buvo mokama tvarkingai, kuomet juo pagal įgaliojimą rūpinosi atsakovė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl atsakovų atsakomybės

Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų atsakomybės pagal prievolę, t. y. kuris iš atsakovų privalo atsakyti už susidariusią skolą ieškovei. Apeliantas mano, kad įsiskolinimą privalo padengti atsakovė G. G., nes taip buvo susitarta žodžiu, be to, ji nuomojo butą ir gavo pajamų. Taip pat mano, kad įsiskolinimą ji privalėjo padengti parduodant butą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovų santuoka nutraukta 2012-03-15. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei G. G.. Iki tol šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui V. G. pagal 1997-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį. Nr. LP-1239. Atsakovas G. G. įsipareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti G. G. šį butą ir išsikelti iš buto su visais jam priklausančiais daiktais. Butą atsakovei perdavė 2012-04-28. Taigi atsakovei nuosavybė į butą perėjo 2012-04-28 (CK 6.393 str. 4 d.). Priėmimo–perdavimo akte pažymėti tik šalto vandens ir elektros energijos duomenys (t. 1, b. l. 26). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip V. G. advokatų kontora (t. 1, b. l. 80) Taigi butas iki santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausė V. G. ir juo atsakovas naudojosi. Ieškovei įsiskolinimas susidarė būtent atsakovui valdant ir naudojant butą. Atmestini atsakovo V. G. argumentai, jog atsakovė pagal įgaliojimą tvarkė buto mokesčius, jį nuomojo, už tai gavo pajamų, todėl ir turi padengti įsiskolinimą. Nustatyta, kad atsakovei įgaliojimas tvarkyti su butu susijusius reikalus išduotas 2005-10-28 ir pasibaigė 2008-10-28. Skola ieškovei susidariusi nuo 2009-03-01 iki 2012-05-01. Taigi atsakovė G. G. butu naudojosi ne tuo metu, kai susidarė įsiskolinimas. Tai, jog atsakovas V. G. pripažįsta, jog vienas naudojosi savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu ir mokėjo už paslaugas, patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-04 sprendimas už akių (civilinė byla Nr. 2-6680-122/2013), kuriuo iš atsakovo V. G. priteistas įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“. Šio sprendimo atsakovas V. G. neskundė. Nustačius, jog butą asmeninės nuosavybės teise įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu valdė atsakovas V. G., nėra pagrindo teigti, jog butas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) ir už susidariusį įsiskolinimą atsakovai privalo atsakyti solidariai (CK 6.6 str. 1 d.). Nenustačius bendrosios nuosavybės, negali abiem atsakovams kilti atsakomybė CK 4.76 str. pagrindu. Vien tai, kad atsakovės G. G. nuo 1998-08-26 deklaruota gyvenamoji vieta yra šiuo adresu, dar nesuteikia pagrindo teigti, jog ji buvo buto bendraturtė ir privalo atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad butas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti – jame įrengta atsakovo darbo vieta. Dėl to skolų, susidariusių už buto išlaikymą, negalima prisikirti ir bendroms sutuoktinių prievolėms (CK 3.109 str.). Duomenų, kad atsakovė G. G. būtų prisiėmusi įsipareigojimus padengti įsiskolinimą, byloje nėra. Apelianto argumentai, jog atsakovei prievolė padengti įsiskolinimą atsirado parduodant butą, yra atmestini. Skola už butui teikiamas paslaugas atsirado atsakovui V. G. butą valdant ir naudojant asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad skola už butui teikiamas paslaugas nepereina naujam savininkui, todėl atsakovė ir neprivalėjo šio įsiskolinimo padengti parduodant butą.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovės G. G., tačiau nurodė nevisiškai tinkamus motyvus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog santuokos nutraukimo byloje neišsprendus klausimo dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, kylančių CK 4.76 str. pagrindu, atsakovei prievolė šiuo metu neatsiranda tik dėl to, jog nesinaudojo butu ginčo laikotarpiu. CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių prievoles, atsirandančias tretiesiems asmenims dėl bendro daikto išlaikymo. Kaip nustatyta byloje, atsakovai niekada nebuvo buto bendraturčiai, todėl jiems negali abiem kilti prievolė pagal CK 4. 76 str. Taigi, atsakovei prievolė padengti įsiskolinimą, susidariusį už buto išlaikymą, nekyla ne todėl, kad ji faktiškai nesinaudojo juo ginčo laikotarpiu, o todėl, kad ji ginčo laikotarpiu nebuvo buto savininkė ar bendraturtė ir dėl to, jog šis butas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti.

Nustačiusi, kad butą asmeninės nuosavybės teise įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu valdė atsakovas V. G. ir kad butas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, kolegija konstatuoja, jog įsiskolinimą ieškovei privalo padengti atsakovas V. G. – buto savininkas (CK 6.38 str. 6.63 str.).

Dėl skolos dydžio

Apeliantas nesutinka su skolos dydžiu ir nurodė, jog neprivalo mokėti už vandens šildytuvą, nes bute nėra karšto vandens, taip pat neprivalo mokėti už namo kieme pastatytus ženklus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad namo gyventojų prašymu buvo nutarta pakeisti karšto vandens šildytuvą. Šildytuvas ir papildomi darbai kainavo 10 165,21 Lt (t. 1, 116–139). Kelio ženklas „Transporto eismas draudžiamas“ įrengtas taip pat namo gyventojų prašymu. Už atliktus darbus sumokėjimą taip pat garantavo namo gyventojai. Kelio ženklo įrengimas kainavo 378,20 Lt. Atsakovui už kelio ženklą apskaičiuota suma yra 18,17 Lt (t. 1, b. l. 167–171). Daugiabučio namo bendraturčių, įskaitant ir atsakovą, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. CK 4.82 str. 3 d. ir 4 d. yra įtvirtinta namo bendraturčių prievolė prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo. CK 4.82 str. 3 d. imperatyviai numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziškai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie šių objektų išlaikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui. Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovo bute nėra karšto vandens, atsakovas išlieka karšto vandens sistemos bendraturčiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, būdamas bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu, atsakovas privalo prisidėti prie šių objektų išlaikymo, nors ir jais nesinaudoja. Kelio ženklas namo kieme pastatytas daugumos namo gyventojų prašymu. Atsakovas V. G. teismui nepateikė duomenų, kad kiemas yra savivaldybės nuosavybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neprivalo sumokėti už gyventojų prašymu pastatytą kelio ženklą (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka, jog iš jo būtų priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iki jam tampant atsakovu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 71 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 40). Už ieškinio surašymą advokatei sumokėjo 100 Lt (t. 1, b. l. 7). Už atstovavimą teisme – 200 Lt (t. 1 b. l. 53–54). Taigi iš viso ieškovė patyrė 371 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 971 Lt bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos mažintinos iki 371 Lt. Atmestini atsakovo argumentai dėl išlaidų, susidariusių iki jo patraukimo į bylą atsakovu, nepriteisimo. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovei G. G. ieškinys atmestas, o tenkintas dėl atsakovo V. G., todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. G. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstai iš atsakovo V. G. priteisė ne tik ieškovės patirtas išlaidas, bet ir 25,77 Lt išlaidas valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė atsiliepime nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteistos atsakovės G. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl, nesant skundo dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas priteistinas iš atsakovui V. G. ieškovės naudai, kurios mažintinos iki 371 Lt (CPK 326 str. 1 d. 1 p. 328 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant iš atsakovo V. G. ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki  371 Lt.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Rimvida Zubernienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                       Erika Misiūnienė

                Almantas Padvelskis