Civilinė byla Nr. e2YT-353-805/2024
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01420-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos respublikos vardu
2024 m. vasario 23 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R., A. R., L. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja L. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus pareiškimu suinteresuotiems asmenims D. R., A. R., L. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti L. B. praleistą įstatymų nustatytą terminą V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina E. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties jai priklausantį turtą paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3 dalį jos vaikai: dukros L. B. ir L. V. bei sūnus V. R.. Tokias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ajame notaro biure išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio registro (duomenys neskelbtini). V. R., priėmęs palikimą po motinos mirties, daiktinių teisių į paveldėtą turtą – 1/3 dalį 2,53 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neįregistravo. Tai patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazės išrašas. (duomenys neskelbtini) mirė V. R.. Per tris mėnesius po jo mirties paveldėtojai turėjo kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo sūnūs D. R. ir A. R., kadangi gyvena užsienyje ir į (duomenys neskelbtini) grįžta retai, dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Be to, jie neišreiškė noro priimti palikimą. Esant šioms aplinkybėms pareiškėja, kaip įstatyminė paveldėtoja, turėjo per tris mėnesius po brolio mirties kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau to padaryti nespėjo ir praleido įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja nurodė, jog šį terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Mirus broliui, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. dėl COVID-19 pandemijos buvo įvestas griežtas karantinas, ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. Kadangi pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o palikimo priėmimo reikalus tvarkė notaras, kuris yra (duomenys neskelbtini), todėl objektyviai neturėjo galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas notarą. Visas palikimo priėmimo laikotarpis, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo griežto karantino laikotarpyje. Notaro biuras karantino metu nuotoliniu būdu asmenų neaptarnavo. Tokiu būdu buvo praleistas įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėja rūpinosi brolio laidotuvėmis, jį palaidojo, kas taip pat rodo pareiškėjos norą priimti palikimą, atsiradusį po V. R. mirties. Dėl objektyvių priežasčių pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo D. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad po jo tėvo V. R. mirties palikimą priimtų jo sesuo L. B..
Suinteresuotas asmuo A. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad po jo tėvo mirties V. R. palikimą priimtų sesuo L. B..
Suinteresuotas asmuo L. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad po jos brolio V. R. mirties palikimą priimtų sesuo L. B..
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, pagrįstumą palieka spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B., L. V. ir V. R. yra E. A. R. ir T. R. vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė E. A. R.. Palikėjai E. A. R. priklausė 2,46000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 2,5300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notaro biuro duomenys patvirtina, kad E. A. R. turtą paveldėjo lygomis dalimis po 1/3 dalį: dukra L. B., sūnus V. R. ir dukra L. V.. (duomenys neskelbtini) mirė V. R.. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos matyti, jog V. R. mirė ištuokoje, jo sūnūs: D. R. ir A. R. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro raštas patvirtina, kad paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio V. R. palikimą neužvesta. D. R. ir A. R. teismui pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog sutinka, kad jų tėvo V. R. palikimą priimtų tėvo sesuo L. B.. L. V. pateiktu teismui atsiliepimu taip pat sutinka ir neprieštarauja, kad L. B. priimtų V. R. palikimą.
Taigi, pareiškėja yra palikimo, atsiradusio po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), ketvirtosios eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (iki (duomenys neskelbtini)) dėl palikimo priėmimo po brolio mirties nesikreipė, kadangi, mirus broliui, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. dėl COVID-19 pandemijos buvo įvestas griežtas karantinas, ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o palikimo priėmimo reikalus tvarkė notaras, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), todėl ji objektyviai neturėjo galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas notarą, kad išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo po brolio mirties. Laikotarpis, per kurį pareiškėja galėjo realizuoti savo teises palikimo priėmimo tikslu, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo griežto karantino laikotarpyje. Pasak pareiškėjos, notarų biuras karantino metu nuotoliniu būdu asmenų neaptarnavo. Paminėtų aplinkybių kontekste pareiškėja, būdama ketvirtosios eilės įstatyminė įpėdinė, neprieštaraujant pirmosios eilės įpėdiniams, kurie per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė į notarą palikimo priėmimo tikslu, nesant daugiau kitų tuo suinteresuotų asmenų, prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.
Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdine (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turi subjektinę teisę į palikėjo turto dalį. Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurių patikimumu teismas abejoti pagrindo neturi, pareiškėjos nurodytus argumentus, kuriems suinteresuoti asmenys neprieštarauja ir, kurie atitinka rašytinius bylos duomenis, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių ir objektyvių aplinkybių bei teisinių žinių stokos pareiškėja savalaikiai nerealizavo savo teisių, kad priimti palikimą, atsiradusį po brolio V. R. mirties. Todėl, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CK 5 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad pirmesnės eilės įpėdiniai – palikėjo sūnūs per įstatymo nustatytą terminą palikimo po tėvo mirties nepriėmė, kas patvirtina, kad savalaikiai savo teisių nerealizavo, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia, teiktais atsiliepimais pareiškimui neprieštarauja, suinteresuotas asmuo L. V. teiktu atsiliepimu tam taip pareiškėjos prašymui pritaria, įgalina teismą spręsti, kad interesų konflikto byloje nėra. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai L. B., kaip paskesnės eilės įpėdinei, kuri siekia priimti palikimą po brolio mirties, atnaujintinas praleistas terminas palikimui priimti po V. R. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 177-178 straipsniai, 576-578 straipsniai).
Valstybės patirtos 43,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos brolio V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43,57 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 57 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė