Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-12][nuasmeninta nutartis byloje][2A-149-826-2016].docx
Bylos nr.: 2A-149-826/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Neringos miesto savivaldybė 188754378 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl valdymo gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Valdymas:
Valdymo gynimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                                    Civilinė byla Nr. 2A-149-826/2016

Teisėjas Darius Kurpavičius                 (Proceso Nr. 2-06-3-11825-2014-5)

              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                    2.3.1.4.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.

(S)

 

 



                                                                                                

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. vasario 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Z. apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal D. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Neringos miesto savivaldybei, D. S. ir M. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, koordinates pagal 2015-04-14 UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą. Ieškovė nurodo, kad jai priklauso gyvenamojo namo dalis su priklausiniais, esanti Neringos mieste, (duomenys neskelbtini), kuri yra greta žemės sklypo, esančio Neringos mieste, (duomenys neskelbtini). Ieškovės naudojamas sklypas (duomenys neskelbtini), Neringoje, faktiškai naudojamas pagal istoriškai susiklosčiusias sklypo ribas, sklypo techninės apskaitos bylos planą bei kultūros paveldo pase nurodytas teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribas, remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis. Ieškovei priklausantis namas yra kultūros paveldo objektas. Gretimas sklypas, esantis Neringos mieste, (duomenys neskelbtini), suformuotas 1996 m. atlikus kadastrinius matavimus. Šio sklypo ribos patvirtintos 1996-10-18 Neringos miesto savivaldybės sprendimu Nr. 225. Išorinės sklypo ribos nebuvo suderintos su gretimo sklypo, kurio naudotoja yra ieškovė, ribomis. Tarp ieškovės ir gretimo sklypo dalies, besiribojančios su ieškovės sklypu, nuomininkės D. S. kilo ginčas, kadangi D. S. pasodino želdinius, kurie trukdo naudotis ieškovei D. Z. jos žemės sklypu. Kad galėtų patekti į jai priklausančią namo dalį, ieškovė turi naudotis kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Sklypo, esančio Neringos mieste, (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka buvusios faktinės sklypo naudojimo padėties gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, sklypų techninės apskaitos bylų planų. Kadangi sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas nesilaikant proporcingumo, teisingumo principų, teisinio reglamentavimo, sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo procedūra vertintina kaip 1996 m. atliktų kadastrinių matavimų klaida, kuri taisytina. Neištaisius valstybės institucijų klaidų, atsiradusių formuojant sklypą L .Rėzos g. 11, Neringoje, būtų paneigta ieškovės nuosavybės teisė, kultūros paveldo vertybės ir jo užimamos teritorijos apsauga. Ginčas vyksta dėl ieškovės galimybės įgyvendinti savo teisę į nekilnojamojo turto – pastato dalies naudojimą pagal paskirtį bei ginčo sklypų istorinės-faktinės ribos atkūrimo, nepažeidžiant nė vieno iš sklypų naudotojų bei sklypų savininkės – valstybės interesų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad esamoje teisinėje situacijoje ne trečiasis asmuo D. S. pažeidžia ieškovės teises, o būtent ieškovė pažeidžia trečiojo asmens teises, kadangi naudojasi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, tokiu būdu, kad naudojama ir dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, yra teisiškai tinkamai suformuotas ir įregistruotas, o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, nei suformuotas, nei įregistruotas, dėl to gretimų sklypų plano nebuvo būtina suderinti su ieškovės naudojamu sklypu. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad esamoje situacijoje atsakovė ar trečiasis asmuo pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi tinkamai nesuformuotas ir neįregistruotas sklypas negali teisine prasme konkuruoti su nurodytus reikalavimus atitinkančiu žemės sklypu. Teismas taip pat nurodė, kad abiejų sklypų savininkė yra valstybė, todėl ieškovė nurodytos teisės normos pagrindu reikšti reikalavimų teisme neturi teisės. Pažymėta, kad kultūros paveldo objektas yra tik ieškovei priklausantis namas, bet ne žemės sklypas, todėl ši aplinkybė ginčui dėl žemės sklypo ribų nustatymo esminės įtakos nedaro. Ieškovė turėtų kreiptis į Neringos savivaldybę dėl teritorijų planavimo funkcijos įgyvendinimo pagal ieškovės nurodomas istorines-faktines ribas.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad aplinkybė, jog jos naudojamas sklypas nėra įregistruotas, neturi įtakos jos teisei ginčyti kitų sklypų ribas, nes ji sklypu naudojasi pagal susiklosčiusias faktines-istorines aplinkybes. Jos namas yra kultūros paveldo objektas, dėl to ji teisėtai naudojasi jam priskirta teritorija. Nesutinka su teismo išvada, kad ji negali ginčyti žemės sklypo ribų, nes nėra sklypo savininkė, o, be to, teismas galėjo pakeisti netinkamos šalies tinkama. Teismas nesivadovavo šiai bylai reikšmingu Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 sprendimu, kuris priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties sklypo, tik kitu pagrindu. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad ieškovės žemės sklypo ribos yra pažeidžiamos. Teismas netyrė ir nevertino ieškovei palankių įrodymų, t. y. Kultūros paveldo departamento raštų, istorinių pažymų, kuriuose nurodyta, kad tikslinga keisti ieškovės sklypo ribas, kurios šiuo metu yra pažeidžiamos. Nurodo, kad teismas turi inicijuoti valstybės padarytų klaidų, šiuo atveju dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ištaisymą. Pažymėjo, kad teismo sprendimas nėra motyvuotas. Teismas buvo šališkas, nes bylą išsprendė vadovaudamasis atsakovės nurodytu argumentu, kad ieškovė turi kreiptis į Neringos savivaldybę dėl teritorijų planavimo funkcijos įgyvendinimo. Taip pat liko neatskleista bylos esmė.

              Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tinkamai nesuformuotas ir neįregistruotas žemės sklypas negali konkuruoti su suformuotu ir įregistruotu žemės sklypu. Ieškovė neteisingai teigia, kad jos naudojamas žemės sklypas įregistruotas kaip kultūros paveldo objektui – ieškovės naudojamam namui – priskirta teritorija, nes žemės sklypai formuojami pagal LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus ir kt. projektus. Žemės sklypų planų organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti žemę. Taigi ieškovė turi kreiptis dėl žemės sklypo plano paruošimo, o ne atsakovė turi tai inicijuoti. Kol sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas, nėra galimybės keisti tokio žemės sklypo ribų. Be to, atsakovė, kaip ginčo žemės sklypo savininkė, nereiškia gretimų sklypų naudotojams jokių pretenzijų dėl sklypo ribų, o tuo labiau sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribos nustatytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

              Trečiasis asmuo D. S. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės naudojamas žemės sklypas neįregistruotas, jo ribos nenustatytos, dėl to ir negali būti keičiamos. Teismas teisingai nurodė, kad reikšti ieškinį CK 4.45 str. pagrindu gali tik žemės sklypų savininkai, o ieškovė nėra savininkė. Tam, kad ieškovė, nors ir ne žemės sklypo savininkė, galėtų ginčyti žemės sklypo ribas, to sklypo ribos turi būti netinkamai nustatytos viešojo administravimo subjekto, suteikusio teisę sklypu naudotis. Šiuo atveju ieškovės žemės sklypo ribos apskritai nebuvo nustatytos jokiais sprendimais. Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo keisti ieškovą ar atsakovą, nes tokie prašymai nebuvo reiškiami, tuo labiau kad pakeitus ieškovą jis būtų sutapęs su atsakovu. Ieškovė taip pat neteisingai nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuotas jos teisių pažeidimas, priešingai, yra įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos. Ieškovės nurodyti įrodymai, t. y. Kultūros paveldo departamento išvados, yra susijusę ne su ginčo žemės sklypu, o su ieškovės namu, kaip paveldo objektu. Teismas atliko tinkamą ir išsamų įrodymų tyrimą bei vertinimą. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, o sprendimą priėmęs teismas priėmė nešališką sprendimą, o tai, kad buvo atsižvelgta į atsakovės argumentus, nėra pagrindas išvadai, jog teismas buvo šališkas.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Ieškovė teigia, kad trečiojo asmens D. S. naudojamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribos yra netinkamai nustatytos, įsiterpia į ieškovės naudojamą sklypą. Dėl to prašė nustatyti atsakovei priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribas pagal ieškovės užsakymą parengtą žemės sklypo matavimo planą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės remdamasis tuo motyvu, kad ieškovės naudojamas žemės sklypas apskritai yra nesuformuotas ir neįregistruotas ir dėl to negali konkuruoti su įstatymų nustatyta tvarka suformuotu ir įregistruotu žemės sklypu. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog jos naudojamas sklypas nėra įregistruotas, neturi įtakos jos teisei ginčyti kitų sklypų ribas, nes ji sklypu naudojasi pagal susiklosčiusias faktines-istorines aplinkybes. Jos namas yra kultūros paveldo objektas, dėl to ji teisėtai naudojasi jam priskirta teritorija. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu, kuriame yra jai priklausantis namas, teisėtai. Byloje kilo ginčas dėl asmens, kurio žemės sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, teisės ginčyti gretimo sklypo ribas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos sklypas teisiškai neįregistruotas, tačiau naudojamas pagal istoriškai susiklosčiusias sklypo ribas. Gretimas sklypas, kurio ribas ieškovė ginčija, yra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Jo ribų nustatymo teisingumas bei teisėtumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-374-479/2013.

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. CK 4.45 straipsnio keliamas tikslas – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą žemės sklypų ribos, jeigu kyla ginčas, nustatomos tuo atveju, jeigu jos yra neaiškios, kitaip tariant, sklypų, dėl kurių ribų nesutariama, ribos turi būti nustatytos ir įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovės naudojamo sklypo ribos nėra nei nustatytos, nei įregistruotos, priešingai nei gretimo trečiojo asmens D. S. naudojamo žemės sklypo ribos. Siekiant nuginčyti kito sklypo ribas bei pakeisti sklypo ribas, būtina pirmiausia nustatyti savojo sklypo ribas. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai teisiškai neįregistruotas sklypas turėtų viršenybę prieš įstatymų nustatyta tvarka suformuotą ir įregistruotą sklypą. Nesuprantama ieškovės pozicija, kuomet jai tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka jau buvo išaiškinta, kad, visų pirma, ji turinti parengti jos naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, žemės sklypų planą bei atlikti kitus veiksmus pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles ir tik po, esant netikslumų, ginčyti gretimo sklypo ribas. Aplinkybė, jog ieškovė pagal istoriškai susiklosčiusias aplinkybes teisėtai naudojasi sklypu, šiuo atveju nėra reikšminga.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji negali ginčyti žemės sklypo ribų, nes nėra sklypo savininkė, o, be to, teismas galėjo pakeisti netinkamą šalį tinkama. Visų pirma, pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne dėl to, kad jis pareikštas netinkamo subjekto, o dėl to, kad ieškovės naudojamo žemės sklypo ribos nėra nustatytos. Be to, pagal CPK 45 str. nustatyta tvarką, teismas turi teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama, jeigu toks prašymas byloje buvo pareikštas. Nagrinėjamu atveju tokio prašymo niekas nereiškė, dar daugiau, teismas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškovės nuomonę dėl procesinės šalių padėties tinkamumo, tačiau šiai patikinus, jog procesinė padėtis nurodyta tinkama, teismas bylą pagrįstai nagrinėjo iš esmės.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nesivadovavo šiai bylai reikšmingu Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 sprendimu, kuris priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties sklypo, tik kitu pagrindu. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad ieškovės žemės sklypo ribos yra pažeidžiamos. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes paminėtame sprendime nebuvo nustatyta jokių ieškovės teisių pažeidimų. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 sprendimu buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimas ir konstatuota, jog ieškovės teisės nėra pažeidžiamos (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1724-730/2011 t. 4, b. l. 51–56). Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė teigdama, kad teismo sprendimu buvo konstatuotas jos teisų pažeidimas, nepagrįstai remiasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimu, kuriuo buvo nustatytas jos teisių pažeidimas, nes paminėtas teismo sprendimas buvo panaikintas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovės skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino jai palankių įrodymų, t. y. Kultūros paveldo departamento raštų, istorinių pažymų, kuriuose nurodyta, kad tikslinga keisti ieškovės sklypo ribas, kurios šiuo metu yra pažeidžiamos, pažymi, jog teismas sprendimą priima ištyręs ir įvertinęs visus bylai reikšmingus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Tačiau ši nuostata nereiškia, kad teismas turi smulkiai, detaliai aptarti bei įvertinti kiekvieną šalies pateiktą, jos manymu, reikšmingą įrodymą. Teismas vertina tik tuos įrodymus, kurie yra susiję su pareikštu reikalavimu. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas tyrė ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos namo kaip kultūros paveldo objekto ir konstatavo, jog kultūros paveldo objektas yra tik ieškovės namas, bet ne teritorija, kurioje šis kultūros paveldo objektas stovi. Dėl nurodytų priežasčių atmestini ir skundo argumentai, kad teismo sprendimas nėra motyvuotas, o  teismas buvo šališkas, nes bylą išsprendė vadovaudamasis atsakovės nurodytu argumentu, kad ieškovė turi kreiptis į Neringos savivaldybę dėl teritorijų planavimo funkcijos įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs ieškovei, kokia tvarka ji turi kreiptis dėl žemės sklypo ribų nustatymo, vadovavosi įstatyme nustatyta žemės sklypų ribų nustatymo tvarka.

Ieškovės manymu, teismas turi inicijuoti valstybės padarytų klaidų, šiuo atveju dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ištaisymą. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatytas joks ieškovės teisių pažeidimas, už kurį būtų atsakinga valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nei šioje, nei pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1724-730/2011 nebuvo nustatyta, kad administraciniai sprendimai, kurių pagrindu yra naudojamasi ginčo žemės sklypais, būtų neteisėti. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį ir į tai, kad apeliantei nėra užkertamas kelias ginti savo teises teisme. Tačiau esant įsiteisėjusiems sprendimams, kuriais nebuvo konstatuotas joks ieškovės teisių pažeidimas, bei esant ikiteisminei ieškovės problemos sprendimo tvarkai (kreipiantis į Neringos miesto savivaldybę dėl žemės sklypo plano ir kt.), ieškovė turėtų savo teises į žemės sklypo ribų nustatymą ar pakeitimą įgyvendinti tinkamai ir nuosekliai, ypač turint omenyje faktą, jog ji naudojasi profesionalia teisine pagalba.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo D. S. už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ši suma neviršija maksimalios 910 Eur sumos (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįsta, todėl priteistina atsakovei iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. Z. atsakovei D. S. 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Marius Dobrovolskis

 

 

 

Kolegijos teisėjos                                                                                Virginija Nijolė Griškevičienė

 

 

 

                                                                                                                 Albina Pupeikienė

 

 

                                                                                                     


Paminėta tekste:
  • CK4 4.45 str. Žemės sklypo ribų nustatymas
  • CPK
  • CK
  • CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas