Nuorašas

                                         Administracinio nusižengimo byla

                        Nr. II-5-830/2023

                Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00142-2022-8 

                Procesinio sprendimo kategorijos:

                1.2.1; 19.20; 21.8.1; 21.10.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, 

sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. P.,

jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

Skundžiamu nutarimu J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį buvo nubaustas 100 Eur bauda, už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu J. P. pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendį (įsiteisėjusį 2022 m. rugpjūčio 8 d.) baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) atsisakė O. K. grąžinti iš konfiskuoto automobilio Peugeot 407, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

2022 m. lapkričio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas J. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde aptariamos administracinio pažeidimo aplinkybės bei pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, Panevėžio apskrities VPK iš esmės pažeidė civilinių teisinių santykių atribojimo nuo valstybės baudžiamosios teisės srities principus. Akivaizdu, jog santykius tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir O. K. reglamentuoja civilinės teisės normos, kurios turi būti tiksliai taikomos per civilinio proceso atitinkamas procedūras. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus J. P., atsisako sugrąžinti ir negrąžina pagal įsiteisėjusį nuosprendį iš valstybės naudai konfiskuoto automobilio O. K. asmeninių daiktų, kurie nėra integruoti ar pagrindinės automobilio sudedamosios dalys. Baudžiamojoje byloje nuosprendis pateikiamas vykdyti: dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio konfiskavimo – antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnis 4 dalies 7 punktas). Šiuo atveju, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir raj. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja E. K., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, ir skundžiamas Panevėžio apskrities VPK nutarimas nėra atstovaujanti nei antstoliui, nei ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Atkreiptinas dėmesys, jog tyrėjos E. K. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie nemandagų įmonės direktoriaus bendravimą su pareigūne neatitinka tikrovės – įmonės vadovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P., nėra bendravęs su policijos pareigūne E. K., tikėtina, jog ji bendravo su kitu įmonės administracijos darbuotoju. Skunde pažymima, jog Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-724-1059/2022), nebuvo sprendžiamos UAB (duomenys neskelbtini) turtinių pretenzijų klausimas O. K., t. y. asmeniui (skolininkui), kuris yra skolingas 148.83 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas automobilio nugabenimo iš jo sulaikymo vietos atlyginimo klausimas. Pagal sudarytą su Panevėžio apskrities VPK paslaugų sutartį UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę reikalauti už suteiktą automobilio nugabenimo paslaugą atitinkamo atlygio. Administracinio nusižengimo protokole, skundžiamame nutarime nėra ginčijama, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė atitinkamą automobilio nugabenimo paslaugą. Taip pat protokole bei skundžiamame nutarime nėra nurodoma, kad už šią paslaugą buvo atsiskaityta. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.69 straipsnyje nurodoma, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis). UAB (duomenys neskelbtini) kaip kreditorius teisėtai naudojasi skolininko O. K. daikto sulaikymo teise tol, kol bus patenkintas jos reikalavimas. Dėl nurodomų aplinkybių ir teisės normų, reglamentuojančių civilinius teisinius santykius visumos, konkurencijos su administracinės teisės normomis, akivaizdu, jog šiuo atveju taikyti administracinio nusižengimo teiseną yra nepriimtina. O. K. savų teises ir teisėtus interesus, jei tokių turi, gali ginti civilinės teisės šakos normomis, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksu. Ir priešingai, UAB (duomenys neskelbtini) esant O. K. teisiniam reikalavimui, galėtų jam teikti priešieškinį dėl apmokėjimo už suteiktas automobilio transportavimo paslaugas. Todėl šiuo atveju, Panevėžio apskrities VPK kišimasis į esamus susiklosčiusius kitų teisės šakų reglamentuojančius santykius yra niekuo nepagrįstas, neteisėtas, t. y. policija nepagrįstai kriminalizuoja civilinius teisnius santykius.

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nurodo, kad su J. P. pasirašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2022 m. spalio 13 d. įgaliotos policijos pareigūnės surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi policijos pareigūnė motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą J. P. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdyje J. P. bei jo atstovas palikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Skundas netenkinamas 

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir 2022 m. spalio 13 d. priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas savavaldžiavimo požymis – žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, jei ta žala didelė, tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei žala neesminė, tokiu atveju savavaldžiavimas kvalifikuojamas administraciniu nusižengimu. Žalos dydžio požymis yra vertinamasis ir kiekvienu konkrečiu atveju jis įrodinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes – turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymo buvimą ar nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir pan. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Šiuo atveju pažymėtina, kad 2022 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu buvo nuspręsta leisti O. K. iš automobilio Peugeot 407, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti jame esančius asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamosios dalys. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. nevykdydamas 2022 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendyje nurodyto leidimo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, tokiu būdu padarė teisės pažeidimą numatytą ANK 518 straipsnyje bei veikdamas sąmoningai ir neteisėtai suvaržė O. K. nuosavybės teisę į jam priklausančiame ir UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje saugomame automobilyje esančius asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Kaip matyti iš J. P. 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), O. K. prašymo bei pareigūnės E. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog J. P. yra susipažinęs su minėtu 2022 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu bei jame nurodytu leidimu ir tyčia trukdo jį vykdyti.

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, teismas pažymi, jog šiuo atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį J. P. kilo ne dėl reikalavimo teisės atsiskaityti už suteiktą transporto priemonės nuvežimo paslaugą, o dėl teismo nuosprendžiu nurodyto leidimo nevykdymo. Atlyginimo už suteiktą paslaugą klausimas nėra susijęs su teismo nuosprendyje nurodytu leidimu, todėl turtinius reikalavimus dėl negauto atlygio už suteiktą paslaugą J. P. turi teisę reikšti pateikdamas ieškinį savo veiksmais neprieštaraudamas ir netrukdydamas vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (ką J. P. ir padarė 2022-12-30 kreipdamasis į Panevėžio apylinkės teismą pareiškimu civilinėje byloje).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo 2022 m. spalio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir J. P. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinė nuobauda J. P. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

J. P. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

        Teisėjas        Česlovas Kulikauskas