Civilinė byla Nr. e2S-884-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02077-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) RS Logistic“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti 2014 m. rugpjūčio 11 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201403389, 2015 m. kovo 2 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201500698, 2015 m. gegužės 4 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201501498, 2015 m. gegužės 4 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201501497, 2015 m. gegužės 4 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201501496, 2015 m. gegužės 4 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 201501495 (toliau – lizingo sutartys) vienašališką nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 15 d., apie kurį ieškovė UAB „RS Logistic“ buvo informuota atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luminor lizingas“ 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 18/736 „Dėl pradelstų įsiskolinimų sumokėjimo bei lizingo sutarčių nutraukimo“, neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.

2.       Ieškovė pareikšto reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –  uždrausti atsakovei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčijamose lizingo sutartyse: Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496 ir Nr. 201501495 numatytų daiktų, t. y. 2014 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA topline, id. Nr. YS2R4X20002104732; 2015 m. vilkiko MERCEDES-BENZ Actros 1845LS 4x2 F13 id. Nr. WDB9634031L861398; 2015 m. puspriekabės KRONE Profiliner SDP 27 eLB4-CS id. Nr. WKESD000000666859; 2015 m. puspriekabės KRONE Profiliner SDP 27 eLB4-CS id. Nr. WKESD000000666860; 2015 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA HIGHLINE id. Nr. YS2R4X20002114509; 2015 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA HIGHLINE id. Nr. YS2R4X20002113865 valdymo perėmimu iš ieškovės. Nurodė, kad atsakovei pirmąjį kartą vienašališkai ir neteisėtai nutraukus lizingo sutartis, atsakovė pati savo veiksmais atnaujindama lizingo sutarčių galiojimą faktiškai pripažino ieškovės reikalavimą, tačiau po to vėl neteisėtai vienašališkai nutraukė ginčo lizingo sutartis. Ieškovės manymu, atsakovei vienašališkai nutraukus ginčo lizingo sutartis, atsakovė gali imtis priemonių susigrąžinti pagal sutartis lizinguotas transporto priemones – keturis vilkikus ir dvi puspriekabes, kurie yra ieškovės veiklos įrankiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti UAB „RS Logistic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas iš ieškovės pateiktų 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2015 m. kovo 2 d. ir 2015 m. gegužės 4 d. Finansinės nuomos sutarčių Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496, Nr. 201501495, nustatė, kad nuomos laikotarpis – 60 mėnesių, t. y. 5 metai. Kadangi Finansinių nuomos sutarčių Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496, Nr. 201501495 terminai yra pasibaigę dar 2019 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. gegužės 4 d., nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Ieškovė UAB „RS Logistic“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6784-862/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Luminor lizingas UAB, juridinio asmens kodas 111667277, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčijamose lizingo sutartyse Nr. 201403389; Nr. 201500698; Nr. 201501498; Nr. 201501497; Nr. 201501496; Nr. 201501495 numatytų daiktų, t. y. 2014 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA topline, id. Nr. YS2R4X20002104732; 2015 m. vilkiko MERCEDES-BENZ Actros 1845LS 4x2 F13 id. Nr. WDB9634031L861398; 2015 m. puspriekabės KRONE Profiliner SDP 27 eLB4-CS id. Nr. WKESD000000666859; 2015 m. puspriekabės KRONE Profiliner SDP 27 eLB4-CS id. Nr. WKESD000000666860; 2015 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA HIGHLINE id. Nr. YS2R4X20002114509; 2015 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA HIGHLINE id. Nr. YS2R4X20002113865 valdymo perėmimu iš ieškovės UAB „RS Logistic“, juridinio asmens kodas 302800531. Atskirajame skunde nurodė:

5.1.       atsakovės UAB „Luminor lizingas“ neteisėtai nuo 2018 m. lapkričio 15 d. nutrauktų lizingo sutarčių vykdymo terminai neturi absoliučiai jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ginčo atveju;

5.2.       ieškovė UAB „RS Logistic“ teismui pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės UAB „Luminor lizingas“ vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2018 m. spalio 23 d. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, jog lizingo sutartys neteisėtai buvo nutrauktos iki pasibaigiant jų vykdymo terminui;

5.3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir juo naudotis taip gaunant pajamų. Kadangi už lizingo būdu įgyjamą daiktą mokama kaina yra išskaidoma, sumokant ją per tam tikrą trukmę, tai tokio daikto įgijimas lizingo gavėjui labai nesumažina turimų apyvartinių lėšų. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudoti lizingo sutarties dalyką (daiktą) lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį daiktą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Todėl nors teisinis daikto savininkas išlieka lizingo davėjas, lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019);

5.4.       pripažinus lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, atsakovė ne tik neturėtų teisės reikalauti grąžinti vilkikus ir puspriekabes, bet ir išsprendus dėl neteisėto vienašališko nutraukimo nutrukusių ieškovės įsipareigojimų klausimą, atsakovė UAB „Luminor lizingas“ privalėtų perduoti ieškovei UAB „RS Logistic“ vilkikus ir transporto priemones nuosavybės teise;

5.5.       pažymėjo tai, jog ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškinyje buvo nurodytos išsamios aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė ieškinio pareiškimo dienai vykdydama lizingo sutartis yra išmokėjusi daugiau nei tris ketvirtadalius vilkikų bei puspriekabių vertės, todėl akivaizdu, jog sprendimas šioje civilinėje byloje turės įtakos ne tik vilkikų ir puspriekabių valdymo teisei, bet ir nuosavybės teisei, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovė UAB „RS Logistic“, kuri šiuo atveju laikytina ekonominiu vilkikų ir puspriekabių savininku, yra suinteresuota ne tik valdyti daiktus lizingo sutarčių galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šiuos daiktus nuosavybės teise (būtent tokią teisę ieškovė įgytų pripažinus lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu);

5.6.       dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog lizingo sutarčių terminai yra pasibaigę, nesudaro pagrindo netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ypatingai tai svarbu turint omenyje, kad atsakovei perėmus valdymo teises į vilkikus ir puspriekabes, atsakovė gali imtis priemonių jas parduoti tretiesiems asmenims. Tokiu būdu ieškovės UAB „RS Logistic“ galimybės įgyti nuosavybės teises į vilkikus ir puspriekabes, kurių tris ketvirtadaliai vertės jau yra išmokėta pagal lizingo sutartis, o taip pat ir sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymas būtų neįmanomas;

5.7.       teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino kitų ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudaro pagrindą ginčo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones: tikėtino ieškinio pagrindimo; grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui;

5.8.       ieškovė ieškinyje nurodomas aplinkybes pagrindė kartu su ieškiniu pateikiamais rašytiniais įrodymais. Tikėtiną ieškinio pagrindimą dar labiau sustiprina aplinkybės, jog tarp šalių atsakovei pirmąjį kartą vienašališkai ir neteisėtai nutraukus lizingo sutartis atsakovė pati savo veiksmai atnaujindama lizingo sutarčių galiojimą faktiškai pripažino ieškovės reikalavimą, tačiau netrukus po to dar kartą neteisėtai vienašališkai nutraukė ginčo lizingo sutartis. Taigi, šiuo atveju akivaizdžiai egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

5.9.       atsakovei ėmusis veiksmų ir perėmus pagal lizingo sutartis perduotą turto valdymą, o teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai būtų apsunkintas, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu perėmusi vilkikų ir puspriekabių valdymą gali juos perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu pripažinus lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu iš viso nebūtų galimybės įvykdyti teismo sprendimą;

5.10.       lizingo sutarčių nutraukimas, atitinkamai ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ginčo atveju, turi milžinišką įtaką ieškovei, kurios pagrindinė veikla būtent ir yra ekspedijavimo, krovinių pervežimo ir logistikos paslaugų teikimas, kadangi lizingavimo sutarčių nutraukimas reikštų ir lizinguojamų vilkikų bei puspriekabių praradimą. Be to, šiuo metu UAB „RS Logistic“ dirba 16 darbuotojų (su ieškiniu pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), kas neabejotinai leidžia teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas praktiškai lemtų ieškovės veiklos sustojimą ir ji būtų priversta atleisti darbuotojus.

6.       Atsakovė UAB „Luminor Lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė ieškovės skundą atmesti. Nurodė, kad:

6.1.       2018 m. birželio 15 d. ieškiniu apeliantė jau ginčijo lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą, prašydama pripažinti šių sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo apeliantę apie lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama atnaujinti vienašališkai nutrauktų lizingo sutarčių galiojimą. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo apeliantę, kad sutinka atnaujinti lizingo sutarčių galiojimą ir jį atnaujino. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, tačiau nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei faktiškai patenkinus ieškinio reikalavimus ir apeliantei neatsisakius ieškinio, turėjo ne nutraukti bylą, o ją išnagrinėti ir ieškinį atmesti. Apeliantė, nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi, pareiškė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantės kasacinį skundą, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi jį atmetė;

6.2.       pažymėjo, kad griežtas prievolių vykdymo sąlygų, inter alia, terminų, laikymasis yra esminė atsakovės, kaip kredito įstaigos, dalyvavimo kreditavimo teisiniuose santykiuose sąlyga. Lizingo sutarčių pažeidimai, kurie nulėmė ultima ratio priemonės taikymą – sutarčių nutraukimą, nebuvo vienkartiniai bei neleido atsakovei tikėtis, kad ateityje sutartinių įsipareigojimų bus laikomasi. Iš lizingo sutarčių 2018 m. spalio 23 d. nutraukimo rašto bei teikiamos kartu su šiuo atsiliepimu detalizacijos akivaizdu, kad net po šių sutarčių atnaujinimo, apeliantė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo ir nemoka įmokų;

6.3.       pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad apeliantė piniginių prievolių nevykdymo (netinkamo vykdymo) forma padarė esminį lizingo sutarčių pažeidimą, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti lizingo sutartis. Atsakovės įsitikinimu, pirmiau pateiktų argumentų viseto prima facie įvertinimas sudaro pagrindą teigti, kad neegzistuoja apeliantei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė, o kartu ir pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pažymėjo, kad apeliantės nurodoma būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra subjektyvi, turint omeny, kaip ilgai apeliantė nevykdo jokių mokėjimų ir nemažina skolos, tačiau naudojasi atsakovės turtu – transporto priemonėmis. Apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

8.       Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės UAB „RS Logistic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti atsakovės lizingo sutarčių Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496 ir Nr. 201501495 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė yra su transportu ir pervežimo paslaugų teikimu susijusi įmonė, todėl transporto priemonių turėjimas yra būtina sąlyga ieškovei vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškinyje nurodomose lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų (transporto priemonių) valdymo perėmimu.

10.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad lizingo sutarčių terminai yra pasibaigę, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad aplinkybės, jog lizingo sutarčių terminai yra pasibaigę, nesudaro pagrindo netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lizingo sutartys neteisėtai buvo nutrauktos iki pasibaigiant jų vykdymo terminui. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino kitų ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudaro pagrindą ginčo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones: tikėtino ieškinio pagrindimo; grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

13.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad yra sudėtingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimas lizingo gavėjų inicijuotose bylose dėl lizingo davėjo vienašališko sutarties nutraukimo ir siekio susigrąžinti lizinguotą turtą, nes tokiose bylose susiduria lygiaverčiai priešingų šalių interesai. Viena vertus, lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymas šiuo metu paprastai yra nulemtas ekonominio sunkmečio, o lizinguotas turtas ir toliau yra naudojamas tiesioginėje lizingo gavėjo ūkinėje komercinėje veikloje, todėl jį paėmus gali sutrikti tokios įmonės veikla, pasireikšti nemokumas. Be to, toks asmuo jau būna sumokėjęs dalį įmokų. Kita vertus, lizingo davėjas, kuriam lizingas yra jo verslas, nėra suinteresuotas toliau lizinguoti turtą finansinių sunkumų turinčiam asmeniui ir siekia šį turtą susigrąžinti. Dėl to apsaugos priemonių klausimas turi būti sprendžiamas užtikrinant protingą šalių interesų pusiausvyros santykį, kuris priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių viseto (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1820/2011).

14.       Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo), atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė užsiima ūkine komercine veikla, kurios pagrindas yra atsakovei priklausantis lizinguotas turtas, kuris yra reikalingas ieškovei gauti pajamas. Ieškovė ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizingo sutartyse numatytą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir galėtų įvykdyti savo prievoles atsakovei. Dabartinėje situacijoje, kai lizinguojamas turtas yra ieškovės valdomas, ieškovė, naudodama šį turtą gauna pajamas, kurios vėliau bus naudojamos atsiskaitymui su atsakove. Perdavus lizinguojamą turtą atsakovei, pastaroji, tebebūdama jo savininke, gali šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinėje situacijoje šalių interesų pusiausvyrą atitinka tokia faktinė situacija, kai ieškovei sudaromos sąlygos šį turtą naudoti ūkinėje komercinėje veikloje.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinės nuomos (lizingo) sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.503 straipsnis, 6.567 straipsnis). Nors daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ir patiria nuostolių (negauna nuomos mokesčio ir palūkanų), tačiau nagrinėjamu atveju ypač aktualus ekonomiškumo principas. Šiuo atveju ieškovė yra suinteresuota rūpintis lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizingo sutartyse numatytą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir įvykdyti savo prievoles atsakovei.

17.       Įvertinęs visas minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei tokių priemonių ekonomiškumo principą, nes ieškovė užsiima ūkine komercine veikla, o atsakovės nuostoliai didėtų nepriklausomai nuo taikytų (netaikytų) laikinųjų apsaugos priemonių. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – ieškovė, negalėdamas vykdyti savo veiklos bei gauti pelno, galimai taptu nemoki, tokiu atveju palankus jai teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis.

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri, dėl aukščiau įvardytų aplinkybių, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a: 

ieškovės UAB „RS Logistic“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės UAB „RS Logistic“ prašymą tenkinti.

 Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei UAB „Luminor lizingas“, juridinio asmens kodas 111667277, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčijamose lizingo sutartyse Nr. 201403389; Nr. 201500698; Nr. 201501498; Nr. 201501497; Nr. 201501496; Nr. 201501495 numatytų daiktų, t. y. 2014 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA topline, id. Nr. YS2R4X20002104732; 2015 m. vilkiko MERCEDES-BENZ Actros 1845LS 4x2 F13 id. Nr. WDB9634031L861398; 2015 m. puspriekabės KRONE Profiliner SDP 27 eLB4-CS id. Nr. WKESD000000666859; 2015 m. puspriekabės KRONE Profiliner SDP 27 eLB4-CS id. Nr. WKESD000000666860; 2015 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA HIGHLINE id. Nr. YS2R4X20002114509; 2015 m. vilkiko SCANIA R450 LA4X2HNA HIGHLINE id. Nr. YS2R4X20002113865 valdymo perėmimu iš ieškovės UAB „RS Logistic“, juridinio asmens kodas 302800531.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teismo nutartis užtikrinti ieškinį vykdoma skubiai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė