Administracinė byla Nr. eI-1443-484/2017
Proceso Nr. 3-61-04323-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4.; 55.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui I. S. (I. S.), atsakovo atstovei E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
pareiškėjos O. K. (toliau ir pareiškėja) atstovas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Užsieniečių reikalų skyriaus 2016-08-18 sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-623 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – Sprendimas) dalį dėl įrašymo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamentą 24 str. 1 ir 3 d. iki 2017-08-18; priteisti iš atsakovo Migracijos departamento visas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) Vilniaus rinktinės 2016-08-06 sprendimu Nr. 148-219 atsisakyta įleisti į Lietuvos Respubliką O. K., nes ji: neturėjo atitinkamų dokumentų, patvirtinančių buvimo tikslą ir sąlygas; neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį. Be to, VSAT Vilniaus rinktinės 2016-08-06 sprendimu Nr. 203-137 panaikinta O. K. išduota viza Nr. (duomenys neskelbtini), nes: nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas; pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turėjo pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią ji tikrai būtų įleista, arba ji neturėjo galimybės teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus, buvo nepatikima; nebuvo galima nustatyti, kad ji ketino išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Aukščiau nurodyti VSAT sprendimai pareiškėjai nebuvo tinkamai paaiškinti ir išversti į jai suprantamą kalbą. VSAT 2016-08-08 Migracijos departamentui pateikė teikimą dėl pareiškėjos įtraukimo 1 metams į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – Sąrašas). Migracijos departamentas 2016-08-18 Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-08-18, įrašant jos duomenis į Sąrašą, bei papildomai nusprendė įrašyti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamentą. Teigia, kad ginčijamas sprendimas jai nebuvo įteiktas pasirašytinai, jo kopiją 2016-10-19 gavo Migracijos departamente jos atstovas pagal 2016-10-14 paklausimą.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamo Sprendimo dalimi dėl perspėjimo įrašymo į SIS II. Pažymėjo, kad pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ĮUTP arba Įstatymas) 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikinta viza, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tačiau nei šioje normoje, nei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Sąrašą bei perspėjimo įvedimas į SIS II. Rėmėsi LR Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių ir 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1987/2006/EB „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ (toliau – Reglamentas) nuostatomis ir nurodė, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Perspėjimas įvedamas, kai toks sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Pažymėjo, kad SIS (II) naudojimo tvarką nustatančiame Tarybos 2007-06-12 sprendime 2007/533TVR dėl SIS II naudojimo nėra nurodytas šalies narės įvestinas perspėjimas, kai trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Perspėjimas į SIS II įvestinas tik esant konkrečiam motyvuotam poreikiui (Reglamento 21 str.). Atkreipė dėmesį, kad VSAT ir Migracijos departamento sprendimuose nėra teigiama, jog pareiškėja keltų grėsmę ES šalims, būtų ieškoma norint ją suimti ar slaptai tikrinti, konfiskuoti jos daiktus ir pan. Taigi, pareiškėja nesukelia jokio pavojaus ES (Šengeno) šalims, ypač, kad ji keliavo į Šengeną pirmą kartą gyvenime. Pareiškėjos atstovo manymu, Migracijos departamento Sprendimo argumentai dėl įrašymo į SIS II perspėjimo yra nekonkretūs, abstraktūs, individualiai neįvertinta pareiškėjos asmenybė, nepasisakyta dėl pareiškėjos atžvilgiu taikomos sankcijos proporcingumo, nenurodyta, kodėl užkirsti nelegalios migracijos grėsmei nepakako kitų pareiškėjos atžvilgiu pritaikytų ir įvykdytų sankcijų – atsisakymo įleisti į LR ir vizos panaikinimo. Visa tai yra pagrindas taikyti Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p., 8 str. 1 d. ir panaikinti skundžiamą Sprendimo dalį.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo argumentais, kad kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nurodė, kad ją ir jos kilmės valstybę sieja stiprūs socialiniai ryšiai: Ukrainoje ji mokosi aukštosios mokyklos 6 kurse ir nori baigti mokslus, be to, dirba ir gauna pajamas, augina mažametį vaiką. Ji neturėjo tikslo ilgam išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja siekia teisėtai apsigyventi Europos Sąjungoje, pateikė prašymą dėl Rumunijos pilietybės suteikimo, tačiau tam užkerta kelią įvestas perspėjimas į SIS II. Taip pat paaiškinta, kad pareiškėja faktiškai vyko į Austriją pas sužadėtinį, kuris finansavo visas jos kelionės išlaidas. Pareiškėja su Austrijos piliečiu ketina sukurti šeimą, tačiau, jos manymu, neproporcingai griežta sankcija neigiamai įtakoja jos šeiminį gyvenimą. Pareiškėja neneigia, kad VSAT pateikė neteisingą informaciją dėl kelionės tikslo. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Į Šengeno teritoriją ji vyko pirmą kartą, vizą ir kelionę organizavo (duomenys neskelbtini) kelionių agentūra, kuria ji pasitikėjo. Ši agentūra aiškino, kad gauti Austrijos vizą sudėtinga, todėl parūpino pareiškėjai Lietuvos vizą ir įkalbėjo deklaruoti agentūros pasiūlytą kelionės tikslą. Mano, kad jos neįleidimas Į LR ir vizos panaikinimas bei dėl to neįvykusi kelionė yra pakankama bausmė už padarytą nusižengimą.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja praleido kreipimosi į teismą terminą. Detalizavo, kad ginčijamas sprendimas registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2016-08-22 pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus (duomenys neskelbtini) oficialų pašto siuntų paieškos interneto puslapį (http://services.ukrposhta.ua/bardcodesingie/), nustatyta, kad registruota pašto siunta pareiškėjai asmeniškai įteikta 2016-09-14, o skundą teismui ji padavė tik 2016-11-02. Taigi, pareiškėja, nurodydama, kad ginčijamą sprendimą gavo tik jos advokatas 2016-10-19, teismui teikė melagingą informaciją apie ginčijamo sprendimo įteikimą, tokiu būdu bandydama klaidinti teismą ir piktnaudžiauti teisminiu procesu. Aplinkybę, kad pareiškėja dar 2016-09-14 susipažino su ginčijamu sprendimu, anot atsakovo, patvirtina ir tai, kad ji, tariamai nežinodama apie Migracijos departamento priimtą sprendimą, 2016-10-14 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris tą pačią dieną kreipėsi į Migracijos departamentą dėl šio sprendimo kopijos gavimo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovas prašo bylą nutraukti.
Dėl sprendimo pagrįstumo Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į VSAT Vilniaus rinktinės 2016 m. rugpjūčio 6 d. sprendimus atsisakyti pareiškėjai leisti atvykti kertant sieną ir panaikinti pareiškėjai išduotą Šengeno vizą. Pareiškėja nebuvo įleista į Lietuvos Respubliką, nes neturėjo tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas bei pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui, jai buvo panaikinta viza, ji sukėlė nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau — SIS II) įvedė vadovaudamasis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Akcentavo, kad ginčijamame sprendime išsamiai ir argumentuotai nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjos atveju yra pagrindas uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis - pareiškėjai buvo atsisakyta leisti atvykti kertant sieną ir panaikinta Šengeno viza) ir įvesti perspėjimą į SIS II (SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis - pareiškėjos atžvilgiu priimtas kompetentingos institucijos sprendimas individualaus įvertinimo pagrindu, pareiškėja nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą). Pagrindas įvesti perspėjimą į SIS II, kai trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą, yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje, todėl skundo teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nebuvo konstatuota, jog pareiškėja kelia grėsmę Europos Sąjungos valstybėms, yra teisiškai nepagrįsto ir nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.
Anot atsakovo, būtinybę įvesti perspėjimą į SIS II dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai buvo susiję būtent su vykimo į Šengeno erdvę nustatančių taisyklių pažeidimu. Pareiškėjai išduota Šengeno viza buvo panaikinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 34 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu - yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu. Pažymėjo, kad pati pareiškėja neslepia, jog į Lietuvos Respubliką ji vykti neketino, o pagrindinis jos Šengeno vizos gavimo tikslas buvo nuvykti į Austriją, konstatuotina, kad pareiškėja dėl Šengeno vizos išdavimo turėjo kreiptis būtent į Austriją, tačiau dėl jai vienai suprantamų priežasčių nusprendė nesilaikyti šių atvykimo į Šengeno erdvę nustatytų taisyklių ir gavo Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą nesąžiningu būdu, nurodydama, kad jos vykimo į Šengeno erdvę tikslas yra teisėtos veiklos vykdymas UAB „Arkida“. Pažymėjo ir tai, kad atsisakymas pareiškėjai leisti atvykti kertant sieną buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėja negalėjo pateikti atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, o būtent - pareiškėja neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui Šengeno erdvėje, neturėjo viešbučio rezervacijos bei atgalinių bilietų. Kaip nurodyta VSAT Vilniaus rinktinės teikime, nustačius, kad pareiškėjos atvykimo tikslas nesutampa su deklaruotu gaunant vizą, įtariama, kad viza gauta apgaulės būdu, dėl to kilo rimtas pagrindas manyti, kad minėta užsienietė kelia nelegalios migracijos grėsmę Šengeno valstybėms. Migracijos departamento vertinimu, iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėja turi teisėtą interesą ir būtinybę atvykti į Lietuvos Respubliką. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmę, o skundo teiginiai, kad Ukrainoje gyvena pareiškėjos nepilnametis sūnus, o ji pati studijuoja universitete, nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų ir šio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.
Atsakovas atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad pareiškėja ne tik teikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis apie ginčijamo sprendimo įteikimą, bet ir melagingai nurodė, jog VSAT Vilniaus rinktinės 2016 m. rugpjūčio 6 d. sprendimai nebuvo išversti į jai suprantamą kalbą. Kaip matyti iš Migracijos departamentui pateiktų VSAT Vilniaus rinktinės sprendimų, pati pareiškėja šiuose sprendimuose ranka parašė, kad sprendimai yra išversti į jai suprantamą rusų kalbą bei pasirašė. Taigi, pareiškėja suprato šių sprendimų turinį, taip pat žinojo, kad pagal Įstatymo 138 straipsnį ji turi teisę per 14 dienų šiuos sprendimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pati šia teise nepasinaudojo.
SIS II reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame reglamente nustatomos perspėjimų apie trečiųjų šalių piliečius įvedimo į SIS II ir tvarkymo sąlygos bei tvarka. Pagal 3 straipsnio d punktą „trečiosios šalies pilietis“ - asmuo, kuris nėra: i) nei Europos Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje; nei ii) trečiosios šalies pilietis, kuris pagal Bendrijos ir jos valstybių narių ir tų šalių susitarimus turi Europos Sąjungos piliečių teisėms lygiavertes teises laisvai judėti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Taisyklių 122 punkto pirmoje pastraipoje yra nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas raštu informuojamas arba atlikdamas savo funkcijas gauna informaciją, kad užsienietis, kurio duomenys įrašyti į Sąrašą, yra arba tapo Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiu, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo priimamas sprendimas išbraukti iš Sąrašo duomenis apie šį užsienietį, o jeigu jam į Lietuvos Respubliką atvykti uždrausta dėl to, kad jis galėjo kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, - išsiunčiamas paklausimas valstybės institucijai ar įstaigai, kurios pateiktų duomenų, dokumentų ir (arba) motyvuotų išvadų ar informacijos pagrindu priimtas sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, ar užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje vis dar gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi tuo atveju, jeigu pareiškėja gaus Rumunijos pilietybę ir tokia informacija bus pateikta Migracijos departamentui, jos duomenys bus išbraukti iš Sąrašo pagal 122 punktą, o iš SIS II - pagal Taisyklių 172.2 papunktį (Duomenys iš sąrašo, pateikti C.SIS, šioje sistemoje Migracijos departamento sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikinami, jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš Sąrašo).
Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti terminą (5 metai), ginčijamu sprendimu pareiškėjai nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminas (1 metai) vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka ir Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o aplinkybė, kad pareiškėja dėl šio sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Dėl ginčijamo sprendimo įteikimo aplinkybių nurodė, kad remiantis paties atsakovo duomenimis registruota pašto siunta su ginčijamu sprendimu buvo įteikta ne pareiškėjos nurodytu adresu. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) pašto tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas jos gyvenamosios vietos adresu rugsėjo mėnesį pašto korespondencijos negavo.
Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad Migracijos departamentas laikosi pozicijos, jog pareiškėja praleido kreipimosi į teismą terminą. Registruota pašto siunta, siųsta pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, neįteikta negrįžo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai paskirta sankcija yra proporcinga.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinė 2016-08-08 teikimu „Dėl asmens įtraukimo į nepageidaujamų atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą“ Nr. (21/20)-12-3261 kreipėsi į Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrių, prašydama Migracijos departamento direktorių įtraukti (duomenys neskelbtini) pilietę O. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1 (vieneriems) metams į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą (el. byla, tomas I, psl. 12-13).
Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2016-08-18 sprendimu „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. (15/5-3)4U-623 nusprendė: 1) uždrausti (duomenys neskelbtini) pilietei O. K., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-08-18; 2) įrašyti O. K. duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą); 3) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei O. K., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2017-08-18 (el. byla, tomas I, psl. 7-9).
Dėl termino skundui paduoti
Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas jai asmeniškai nebuvo įteiktas. Šio sprendimo kopiją 2016-10-19 gavo pasirašytinai jos atstovas pagal 2016-10-14 paklausimą (el. byla, tomas I, psl. 14-15). Mano, kad termino kreiptis į teismą nepraleido. Atsakovas su šia pozicija nesutinka, teigia, kad pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo 2016-09-14.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2016-08-18 sprendimo Nr. (15/5-3)4U-623 kopiją 2016-08-19 raštu pareiškėjai siuntė registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas I, psl. 104, 108-109). Pašto siunta, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į pašto įstaigą pateikta 2016-08-22 (el. byla, tomas I, psl. 110-111). Atsakovo pateikti (duomenys neskelbtini) elektroninės pašto siuntų paieškos sistemos duomenys rodo, kad pašto siunta, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyta adresatui asmeniškai 2016-09-14 (duomenys neskelbtini)pašto tarnybos, pašto kodas (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas I, psl. 113-126). Tačiau pareiškėjos atstovas į bylą pateikė duomenis apie pareiškėjos gyvenamosios vietos, dėl kurios ginčo nėra, pašto kodą, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir akivaizdžiai nesutampa su atsakovo pateiktame išraše iš (duomenys neskelbtini) elektroninės pašto siuntų paieškos sistemos nurodytos pašto tarnybos kodu ((duomenys neskelbtini)), nurodančiu korespondencijos įteikimo vietą. Be to, į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) valstybinės pašto ryšio įmonės „Ukrpaštas“ (duomenys neskelbtini) valdybos Pašto ryšio centro Nr. 3 2016-12-12 pažyma Nr. 382 patvirtina, kad pareiškėja jos nurodytu adresu registruotos korespondencijos 2016 m. rugsėjo mėnesį nėra gavusi (el. byla, tomas I, psl.139-140). Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad objektyvių duomenų apie ginčijamo sprendimo įteikimą pareiškėjai atsakovo nurodytą dieną, t. y. 2016-09-14, byloje nėra, todėl tikėtina, kad apie priimto sprendimą ir jo motyvus pareiškėja galėjo sužinoti tik 2016-10-19, jos atstovui gavus ginčijamo sprendimo kopiją pagal 2016-10-14 paklausimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundas teismui paduotas 2016-11-02, laikytina, kad pareiškėja nėra praleidusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje nustatyto 14 dienų termino kreiptis į teismą.
Dėl ginčo esmės
Pareiškėja Migracijos departamento 2016-08-18 sprendimo dalies, kuria jai uždrausta vienerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir jos duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, neginčija. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja kelia ginčą dėl įvedimo į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis teisėtumo. Mano, kad Migracijos departamentas, įvesdamas į antros kartos Šengeno informacinę sistemą minėtą perspėjimą, viršijo savo kompetencijos ribas, nes VSAT Vilniaus rinktinė teikime tik prašė įtraukti jos duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, be to, tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo.
Pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje keliamus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, motyvai. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas Nr. A556-15/2010). Iš to, kas pasakyta, reiškia, kad individualūs administraciniai sprendimai, kokiu, kaip minėta, pripažintinas ir ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant į VSAT Vilniaus rinktinės teikime ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nustatytas faktines aplinkybes. Teikime (el. byla, tomas I psl. 12-13) nurodyta, kad 2016-08-06 į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu iš Odesos (Ukraina) atvyko (duomenys neskelbtini) pilietė O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pateikė (duomenys neskelbtini) pasą (duomenys neskelbtini) su jame esančia vienkartine Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2016-08-03 iki 2016-09-16. Įtarus, kad O. K. į Lietuvos Respubliką atvyko pažeidusi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio reikalavimus, ji buvo pristatyta antros kontrolės linijos patikrinimui. Apklausos metu O. K. nurodė, kad atvyksta į Lietuvą verslo reikalais, tačiau paaiškėjo, kad neturi jokių ją kviečiančios įmonės kontaktų. Taip pat ji neturėjo atgalinių bilietų, o jos turimos lėšos nepakankamos deklaruojamam buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Patikrinus asmeninį bagažą rasti bilietai 2016-08-06 skrydžiui į Vieną (Austrijos Respublika). Galiausiai O. K. prisipažino, kad Lietuvoje apsistoti neketina, vyksta pas draugus į Austriją. Įtarta, kad viza buvo gauta apgaulės būdu, o jos atvykimas į Šengeno erdvę kelia realų nelegalios migracijos pavojų.
Atsižvelgiant į tai, kad O. K. nepateikė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimo, įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią ji tikrai būtų įleista, informacija, kurią pateikė siekdama pagrįsti numatomo buvimo tikslus, buvo nepatikima, nebuvo galima nustatyti, kad ji ketino išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, VSAT Vilniaus rinktinė, vadovaudamasi 2009-07-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizos kodeksą, 34 str. 1 d. (yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu) bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21 str. 3 d. 3 p., 2016-08-06 priėmė sprendimą Nr. 203-137 panaikinti O. K. išduotą vizą (el. byla, tomas I psl. 11). Atsižvelgiant į tai, kad O. K. neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas ir neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį, VSAT Vilniaus rinktinė, vadovaudamasi 2016-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančio asmenų judėjimą per sienas, Šengeno sienų kodekso (OL 2006 L 105, p. 1) 5 str. 1 d. c punktu (nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų), neįleido jos į šalį ir surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 148-218 (el. byla, tomas I psl. 10).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka), 8 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, atsižvelgiama į: 1) priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta; užsienietis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką (toliau – neįleidimas), įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos (toliau – įpareigojimas išvykti), grąžintas į užsienio valstybę (toliau – grąžinimas), išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – išsiuntimas) ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos (toliau – neteisėtas išvykimas).
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 str. 5 d.). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau –Taisyklės) nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau vadinama – C.SIS) tvarką. Kiek tai susiję su asmens duomenų įrašymu į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, Taisyklių 111 punktas (2015 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 22 redakcija) nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. SIS II reglamento 24 straipsnio, reglamentuojančio perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas, 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti atvejai (pagrindai), kuriais perspėjimas yra įvedamas: perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje (2 d.); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 d.). Minėto reglamento 21 straipsnyje numatyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Taigi, perspėjimas SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju įvedamas ne visais atvejais, o Migracijos departamentui nusprendus tai padaryti, kas jau savaime suponuoja būtinybę savo ruožtu pagrįsti (motyvuoti) tokios priemonės taikymą.
Iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo matyti, kad sprendimą įvesti perspėjimą į į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą atsakovas priėmė įvertinęs VSAT Vilniaus rinktinės 2016-08-06 sprendimo panaikinti vizą ir atsisakymo leisti atvykti kertant sieną pagrindus, t. y. tai, kad pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, jog ji buvo neįleista atvykti kertant sieną, nes nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų ir neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui numatomo buvimo laikotarpiui, ir sukėlė nelegalios migracijos grėsmę. Ginčijamame sprendime nėra argumentų, kodėl užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien pareiškėjos neįleidimo į Lietuvos Respubliką, nėra nurodyta kitų tikslų, kurių būtų papildomai siekiama šiuo sprendimu. Pažymėtina, kad jau pačiu sprendimu dėl pareiškėjos neįleidimo į Lietuvos Respubliką buvo užkirstas kelias nelegaliai migracijai. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Taigi, vien to, kad pareiškėjai buvo panaikinta viza ir ji neįleista į Lietuvos Respubliką, nepakanka pagrįsti būtinybę taikyti papildomas pakankamai reikšmingas jos judėjimo laisvę ribojančias priemones. Atsakovui tinkamai nepagrindus taikomos poveikio priemonės proporcingumo, teismo vertinimu, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo nagrinėti klausimą dėl perspėjimo į antrosios kartos Šengeno sistemą įvedimo. Pakartotinai nagrinėdamas klausimą dėl perspėjimo į antrosios kartos Šengeno sistemą įvedimo, atsakovas turėtų įvertinti ir pareiškėjos teismui pateiktus įrodymus apie tikrąjį jos vykimo į Šengeno erdvę tikslą, šeiminius ir socialinius ryšius su kilmės valstybe.
Skunde taip pat prašoma priteisti iš atsakovo Migracijos departamento pareiškėjos naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos. Rekomendacijų (2015-03-20 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja prašė teismo priteisti šias patirtas išlaidas: už susipažinimą su dokumentais bylai ir teisinę konsultaciją (1 val.) – 50 Eur, už skundo teismui parengimą (700 Eur), už atstovavimą teisme - 150 Eur, žyminį mokestį – 30 Eur. Pareiškėja bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2016-10-23 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 280 (el. byla, tomas I, psl. 75) ir 2016-10-28 mokėjimo nurodymą 930 Eur sumai (el. byla, tomas I, psl. 76).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėją O. K. administracinėje byloje pagal 2016-10-14 atstovavimo sutartį Nr. 16/10/14 atstovavo advokatas I. S. (el. byla, tomas I, psl. 73, 74).
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjos atstovas už skundo padavimą teismui 2016-07-18 mokėjimo pavedimu sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (el. byla, tomas I, psl. 77).
Pažymėtina, kad teismų praktika rodo, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato susipažinimo su dokumentais bylai, ir konsultacijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija nelaikomi savarankiškais veiksmais ir yra traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011) arba laikytini procesinio dokumento rengimo sudedamąja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-428/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju nurodyti veiksmai (susipažinimas su dokumentais bylai ir konsultacijos) laikytini skundo rengimo sudedamąja dalimi. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali už skundo, kurį remiantis atstovavimo sutartimis rengė advokatas, parengimą galima priteisti suma – 1929,75 Eur (771,9 x 2,5) (2016 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis – 771,9 Eur, Rekomendacijų koeficientas – 2,5). Šiuo atveju pareiškėjų prašoma priteisti skundo teismui parengimo ir konsultacijų teikimo rengiant skundą išlaidų suma – 750 Eur (50 Eur + 700 Eur) neviršija maksimalų rekomenduotiną priteisti atlyginimo už nurodytas paslaugas dydį. Atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengti šioje byloje pateiktą skundą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti suma už aptariamas sumas yra reali ir teisinga.
Pagal Rekomendacijų 8.19, 8.20 punktus už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas 0,1 koeficientas. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas, iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėją 2017-01-12 posėdyje atstovavo advokatas I. S. Teismo posėdis truko 35 min. Atsižvelgiant į tai, pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktų nuostatas už atstovavimą teisme pareiškėjai galėtų būti atlyginta 79,33 Eur (793,3 Eur x 1) (2016 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 793,3 Eur, Rekomendacijų koeficientas – 0,1). Pareiškėjos nurodyta suma už atstovavimą teismo posėdyje (150 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti atlyginimo už šią paslaugą dydį, todėl įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, mažintina iki 70 Eur.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LVAT 2008-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo byloje pateiktus reikalavimus, sprendžia, kad šiuo sprendimu buvo patenkinta 50 proc. reikalavimų, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjai priteistina 425 Eur (30 Eur + 750 Eur + 70 Eur):2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos O. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-623 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei O. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalį dėl įrašymo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei O. K., gim. (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamentą 24 str. 1 ir 3 d. iki 2017-08-18 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti klausimą dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą teikimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti O. K. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 425 (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič