Baudžiamoji byla Nr. 1-279-825/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10095-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.3.;1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.; 2.3.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, L. J., Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorams Vidui Kilinskui, J. B., nukentėjusiajai I. N., kaltinamajai R. S., kaltinamosios gynėjams advokatams A. G. Š., R. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. A., S. P.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbė, teista 2012 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį; 2012 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį; 2015 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 parų arešto ir 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi R. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 9 MGL (338,94 eurų) baudą pakeitė į 4 (keturias) paras arešto,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir

nustatė:

R. S. 2015 m. vasario 9 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. N. priklausantį turtą, t. y. rankinę 7,25 eurų vertės, piniginę, 7,25 eurų vertės, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, 8 eurų vertės, SEB banko mokėjimo kortelę, 8 eurų vertės, 37 eurus įvairiomis kupiūromis, nuolaidų kortelę „Medus“, 1,45 eurų vertės, nuolaidų kortelę „Maxima“, 1,45 eurų vertės, nuolaidų kortelę „Kubas“, 1,45 eurų vertės, nuolaidų kortelę „Rimi“, 1,45 eurų vertės, 2 vienetus pakuočių mėsos faršo, bendros 10 eurų vertės, dešrą, 6 eurų vertės, 2 vienetus raktų, bendros 10,70 eurų vertės, tuo padarydama nukentėjusiai bendrą 100 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji R. S. teisme kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 9 d., apie 16.00 val., išėjo iš baro, kuris yra prie (duomenys neskelbtini). Pamatė ant žemės nugriuvusią girtą moteriškę, šalia buvo vaikas. Kai bandė kelti moterį, iškrito jos rankinukas. Paklausė kartu buvusio vaiko, kur jie gyvena, vaikas paaiškino namą. Tuomet ji pakėlė rankinuką ir nubėgo ieškoti pagalbos, o kai grįžo, nerado nei moters, nei vaiko. Pripažįsta, kad pavogė rankinę.

Kadangi kaltinamoji R. S. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji I. N. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 1 – 2, 17, 19 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. vasario 9 d., apie 16.00 val., ji pasiėmusi savo anūką E. iš mokyklos, užėjo apsipirkti į 25-mečio turgavietę, esančią Kauno. Apsipirkusi iš turgavietės ėjo į savo namus. Beeinant pro turgavietę, prie aludės, stovėjusi iš matymo pažįstama moteris, paėmė iš jos rankinę ir pasakė, kad ji rankinuką paneš ir palydės iki namų. Tą moterį ji iš matymo pažįsta todėl, kad dažnai ją mato prie turgavietės esančios aludės. Kadangi rankinė buvo sunki, taip pat tą moterį pažinojo iš matymo, ji sutiko. Jos kartu ėjo Partizanų gatve, moteris paspartino žingsnį ir nutolo nuo jos. Suprato, kad moteris pagrobė rankinę. Dėl rankinės jai padaryta 103 eurų žala. Ji dar pagalvojo, kad ta moteris žino kur gyvena ir lauks prie jos namo. Priėjusi prie savo namo, tos moters nerado. Iš darbo grįžo jos dukra Kristina, kuri nuėjo į turgavietėje esančia aludę ir ten rado jos rankinę nešusią moterį, geriančią alų. Bet ta moteris neprisipažino, kad paėmė jos rankinę ir tada dukra iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 22 b. l.), kad 2015 m. vasario 9 d., apie 16.00 val., jai į mobilų paskambino sūnus E., pasakė, kad juos apvogė. E. paaiškino, kad jį su močiute Irena lydėjo teta iš baro ir pavogė rankinuką. Iš karto ji važiavo į namus. Kai grįžo mama pasakė, kad pavogė iš jos rankinuką moteris, kuri lydėjo juos iš baro. Vaikas dar sakė, kad moteris nešė močiutės rankinuką, o paskui kai jau buvo priėję jų namus, ji pradėjo greičiau eiti ir dingo. E. paklausė kokiam bare jis su močiute buvo, sūnus jai paaiškino. Nuėjo kartu su sūnumi į barą, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į barą sūnus pirštu dūrė į moterį, kuri sėdėjo prie stalo ir gėrė alų. E. paaiškino, kad ši moteris pavogė iš močiutės rankinuką. Jai priėjus prie sūnaus nurodytos moters ir paklausus, kur padėjo rankinuką, ji atsakė, jog nieko nežino. Šaukė ant jos, vis klausė kur rankinukas, nes jame buvo raktai nuo namų, maisto, banko kortelės. Ji vis neigė, sakė nieko neturinti. Tada iškvietė policijos pareigūnus, kol atvyks pareigūnai stebėjo, kad ji neišeitų iš baro. Atvykę pareigūnai moterį išvežė į policiją.

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 25 b. l.), kad močiutė Irena jį pasiėmė iš mokyklos. Jie nuėjo į barą, močiutė nupirko bulvyčių „fri“. Pavalgė bulvyčių ir ėjo namo. Kaip išėjo iš baro, prie močiutės priėjo moteris. Ji pasiūlė panešti močiutės rankinuką, dėl ko, nežino. Ėjo visi link namų. Priėjo prie namų, o ta moteris pradėjo greičiau eiti ir nuėjo toliau nuo jų namų. Greitai ėjo. Jis bandė vytis, bet jam nepavyko. Ji nuėjo su močiutės rankinuku. Jis verkė. Paskambino mamai ir papasakojo kas nutiko. Mama greitai grįžo į namus. Pasakė jai kur jie buvo. Kartu su mama nuėjo į barą. Bare buvo ta pati moteris, kuri nešė rankinuką su raudona striuke. Mama klausė tos moters kur rankinukas, o ji sakė nežino.

2015 m. liepos 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (I tomas, 28 b. l.) patvirtina, kad I. N. iš jai pateiktų nuotraukų, atpažino moterį – R. S., kuri iš jos 2015 m. vasario 9 d. pavogė rankinę su joje buvusiais daiktais.

2015 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (I tomas, 12 - 14 b. l.) patvirtina, kad užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino ir yra įrodyta.

Kaltinamoji R. S. tyčia pagrobė I. N. priklausančius daiktus, t. y. rankinę, 7,25 eurų vertės, piniginę, 7,25 eurų vertės, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, 8 eurų vertės, SEB banko mokėjimo kortelę, 8 eurų vertės, 37 eurus įvairiomis kupiūromis, nuolaidų kortelę „Medus“, 1,45 eurų vertės, nuolaidų kortelę „Maxima“, 1,45 eurų vertės, nuolaidų kortelę „Kubas“, 1,45 eurų vertės, nuolaidų kortelę „Rimi“, 1,45 eurų vertės, 2 vienetus pakuočių mėsos faršo, bendros 10 eurų vertės, dešrą 6 eurų vertės, 2 vienetus raktų, bendros 10,70 eurų vertės, tuo padarydama nukentėjusiai bendrą 100 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios parodymais, kadangi juos patvirtina byloje esantys ir ištirti įrodymai – nukentėjusiosios I. N. parodymai, liudytojų K. K. ir E. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti rašytiniai įrodymai. Kaltinamoji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, dėl jos nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės, nukentėjusioji I. N. patyrė turtinę žalą. Tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios veiksmų neginčijamai nustatytas priežastinis ryšys.

Kaltinamosios R. S. padaryta veika įrodyta, kaltinamoji padarė nusikaltimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies požymius, veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra  sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamosios R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. S. teista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilankė, tačiau yra gauta epikrizė su diagnoze psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir narkotikus. (I tomas, 82 b. l.). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 1993 m. spalio 5 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Paskutinės konsultacijos: 2014 m. balandžio 29 d. pas gydytoją, 2014 m. balandžio 30 d. pas psichiatrą (I tomas, 85 b. l.), kitoje Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta, kad R. S. yra registruota Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jai buvo taikytas gydymas pagal pakaitinę metadono programą, gydymas baigtas detoksikuojant stacionariniame priklausomybės ligų skyriuje 2015 m. birželio 20 d. Šiuo metu R. S. psichosomatinė būklė stabili, medikamentinis gydymas nereikalingas (II tomas, 12 b. l.).

Kaltinamoji R. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Nusikalstama veika, svetimo turto grobimu iš nukentėjusiosios I. N., padaryta turtinė žala.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. S. už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskyrus sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamoji R. S. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 str. 1 d. numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusioji I. N. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 (vieno šimto) eurų turtinės žalos atlyginimo (I tomas, 26 b. l.), kas apima pagrobtus ir nerastus daiktus.

Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, mano, kad turtinė žala šioje dalyje yra įrodyta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 104 b. l., II tomas, 7 b. l.) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I tomas, 106 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4172, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas A. G. Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai R. S., dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 183,31 eurus (I tomas, 128 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamoji pasislėpė nuo teismo, buvo paskelbta paieška, Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4172, atmestina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinė laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Įpareigoti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti nukentėjusiajai I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 (vieną šimtą) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                  Bronius Varsackis