Civilinė byla Nr. e2-685-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01566-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.3.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei N. V. (visas vardas M. T. N. T. e/v Whiterod) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės advokatės N. V. 846 140,34 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 896 140,34 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žala jam kilo dėl atsakovės netinkamo teisinių paslaugų tiekimo, atstovaujant ieškovą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dėl išlaikymo prievolių, konkrečiai dėl to, kad atsakovė nepateikė ieškovo apeliacinio skundo dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje dėl išlaikymo prievolių.
2. Ieškovas Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčą ieškinyje grindė tuo, kad advokato ir jo atstovaujamo asmens santykiams taikomos vartotojų teises apibrėžiančios teisės normos. Žalai, kylančiai iš advokato teisinių paslaugų tiekimo, taikoma 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis Ibis reglamentas) 18 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad „vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose“.
3. Atsakovė advokatė N. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, kadangi Briuselis Ibis reglamento 18 straipsnio 1 dalis taikoma ne izoliuotai, o kartu su kitomis reglamento nuostatomis, visų pirma, su reglamento 17 straipsnio 1 dalimi. Kitaip tariant, Briuselis Ibis reglamento 4 skirsnis taikomas tik ginčams dėl tokių vartojimo sutarčių, kurios atitinka 17 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktų reikalavimus. Visais kitais atvejais jurisdikcija nustatoma pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Briuselis Ibis reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, net ir tais atvejais, kai ieškovas yra vartotojas. Šiuo atveju nebuvo sudaryta nei Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sutartis dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai grąžinant dalinių įmokų kreditą, nei Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sutartis dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti. Analizuojant Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punktą matyti, kad ieškovo ir atsakovės sutartis neatitinka ir jo reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo T. M. ieškinį atsakovei advokatei N. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą, atsakovei iš ieškovo priteisė 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis). Europos Sąjungos šalių teismų jurisdikciją civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoja Briuselis Ibis reglamentas.
6. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos, padarytos atstovaujant jam Nyderlandų Karalystės Overijssel teisme, atlyginimo. Ieškovas negina iš vartojimo sutarties kylančių jo, kaip vartotojo, teisių, tvirtina, kad žala jam padaryta atsakovei netinkamai atstovaujant Nyderlandų Karalystės Overijssel teisme. Teismas konstatavo, kad alternatyvi vieta Briuselis Ibis reglamente 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai reikalavimų pareiškimo vietai galėtų būti žalos padarymo vieta, kuri nėra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.
7. Nė vienas iš Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų atvejų netaikytinas ieškovo reikalavimo atveju. Briuselis Ibis reglamento 18 straipsnio 1 dalies nuostatos skirtos papildomai paaiškinti Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio nuostatas, kuriose nurodytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kai vartojimo sutartį sudaręs asmuo gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai ne valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose. Teismas konstatavo, kad Briuselis Ibis reglamento 18 straipsnio 1 dalies nuostatos atsietai nuo viso Briuselis Ibis reglamento 4 skirsnio nuostatų negali būti taikomos.
8. Atsakovė nesutinka ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Teismas nutarė, kad ieškovas ieškinį pareiškė pažeisdamas Briuselis Ibis reglamentu nustatytas jurisdikcijos taisykles, dėl to ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atmesti atsakovės prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas; skirti atsakovei ir jos atstovui advokatui T. P. K. baudas iki 5 000 Eur už piktnaudžiavimą procesine teise, pusę šios baudos priteisiant ieškovui, kaip kompensaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas ieškinį dėl žalos, kilusios iš vartojimo sutarties, atlyginimo pareiškė atsakovei advokatei N. W., kuri ieškinio pateikimo metu gyveno ir šiuo metu gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir kuri ginčo vartojimo sutarties sudarymo metu 2014 metais profesine veikla užsiėmė Nyderlandų Karalystėje, kur buvo apdrausta jos profesinės veiklos rizika. Atsakovei procesiniai dokumentai 2022 m. gruodžio 4 d. įteikti per jos atstovą advokatą B. D., adresu (duomenys neskelbtini). Reglamento formoje „Formulier L“ antstolis užfiksavo atsakovės atstovo pareiškimą, kad atsakovė nuolat gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Internete profesinėje svetainėje atsakovė viešai deklaruoja, kad nuolat gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Nyderlandų Karalystėje atsakovė turi tik pašto dėžutės adresą. Dėl to Briuselis Ibis reglamento 4 straipsnio 1 dalis ginčo teismingumui netaikytina, o ginčo teismingumas spręstinas pagal CPK 30 straipsnį, atsižvelgiant į žalos padarymo vietą ir vartotojo nuolatinę vietą.
9.2. Atsakovės atžvilgiu netaikytina Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 2 dalis. Ieškinio pareiškimo metu atsakovė nuolat gyveno ir visą veiklą vykdė iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtiniuose Arabų Emyratuose, neturėdama Nyderlandų Karalystėje jokio „filialo“, „agentūros“ ir „kitokio padalinio“. Ginčas vyksta dėl atsakovės, o ne atsakovės padalinio Nyderlandų Karalystėje, padarytos žalos.
9.3. Žala ieškovui Lietuvoje atsirado 2012 m. sausio 1 d. ir toliau periodiškai didėja kiekvieną mėnesį dėl priteistų periodinių sutuoktinės išlaikymo mokėjimų iki 2024 m. gruodžio 31 d. Žala atsirado dėl atsakovės netinkamo nuotoliniu elektroniniu būdu teiktų teisinių konsultacijų ieškovui Lietuvoje pagal nuotolinio teisinio konsultavimo Lietuvoje vartojimo sutartį ir atstovaujant ieškovą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.). Atsakovė netinkamai konsultavo ir nepateikė ieškovo apeliacinio skundo dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo sprendimo. Tuo atveju, jei Briuselis Ibis reglamentas taikytinas, ginčas teismingas Lietuvos teismams, kaip vietai, kurioje atsirado žala. Teismas per siaurai traktavo „vietą, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, laikydamas, kad žalą sukėlęs įvykis yra ieškovui teikiamos atsakovės konsultavimo ir atstovavimo vartojimo paslaugos Nyderlandų Karalystėje. Netinkamai teiktos teisinio konsultavimo paslaugos ieškovui Lietuvoje ir atstovavimas Nyderlandų Karalystės teisme laikytini tik žalą nulėmusiu įvykiu, kuris didele dalimi vyko Lietuvoje (teikiamos teisinės konsultacijos, rengiami dokumentai, nesuteiktos paslaugos dėl apeliacijos pateikimo) ir mažesne apimtimi Nyderlandų Karalystėje (atsakovė atstovavo teisme ieškovą).
9.4. Tuo atveju, jei Briuselis Ibis reglamentas taikytinas, ieškovo ir atsakovės vartojimo sutarčiai taikytinas Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punktas, kadangi atsakovė teisinio konsultavimo paslaugas ieškovui teikė Lietuvoje ir iš Lietuvos gavo apmokėjimą. Jei teismas manytų, kad Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punktas netaikytinas ieškovo ir atsakovės vartojimo sutarčiai, ginčas vis tiek teismingas Lietuvai, kuri yra „vieta, kurioje žala atsirado“. Ieškovas nuolat gyvena Lietuvoje, čia yra jo turto pagrindinė buvimo vieta, buvo pateiktas prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovas Nyderlandų Karalystėje nepatyrė žalos, ten niekada negyveno, neturi turto ir ryšių su šia valstybe.
9.5. Atsakovei priteistos 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės ir nepagrįstos. Atsakovės pateiktas procesinis dokumentas yra ne atsiliepimas į ieškinį, o prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu, šioms išlaidoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) numatyta maksimali 760,12 Eur suma. Prašymas yra nesudėtingas, todėl maksimali suma negalėtų būti priteista. Tokį prašymą, išimtinai paremtą Europos Sąjungos (toliau – ES) teise, galėjo parengti pati atsakovė. Advokatų profesinė bendrija, kuriai sumokėtos bylinėjimosi išlaidos, nėra ir negali būti teisėta atsakovės atstovė. Byloje nėra duomenų, kad advokatas T. P. K. gavo 2 800 Eur iš Klauberg advokatų profesinės bendrijos. Atsakovės pavedime nurodyta, kad 2 800 Eur yra fiksuotas mokestis už visą atsakovės atstovimą byloje, kuris neįvyko. Atsakovė, būdama advokate, nepaaiškino kito advokato pagalbos ES teisės taikymo klausimais poreikio, realiai atsakovei reikėjo tik vertėjo.
9.6. Atsakovei ir jos atstovui skirtinos baudos pagal CPK 95 straipsnį už žinomai melagingos informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje pateikimą. Atsakovė ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu sąmoningai ir sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, melavo teismui, kad atsakovė nuolat gyvena Nyderlandų Karalystėje. Atsakovė ir jos atstovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ir veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
10.1. Atsakovė neslėpė nuo teismo fakto, kad ji šiuo metu yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ieškovui procesiniuose dokumentuose pripažinus faktą, kad atsakovė gyvena ir dirba Nyderlandų Karalystėje, jai nekilo pareiga įrodinėti savo gyvenamosios vietos Briuselis Ibis reglamento prasme. Ieškovas atskirajame skunde pakeitė savo poziciją, o kartu ir ieškinio faktinį pagrindą dėl jurisdikcijos nustatymo.
10.2. Pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovė profesinę veiklą vykdo Nyderlandų Karalystėje, tokia veikla (advokato kontora) yra įregistruota Nyderlandų Prekybos rūmuose. Šiuo metu atsakovė fiziškai laikinai gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kadangi atsakovės sutuoktinis buvo paskirtas laikinai dirbti Dubajuje. Atsakovė neturi tikslo įsikurti Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir nutraukti ryšius su Nyderlandų Karalyste. Sutuoktinio darbdavys liko Nyderlandų Karalystėje, darbo sutarčiai yra taikoma Nyderlandų teisė. Nyderlandų Karalystėje turimame gyvenamajame būste atsakovė su sutuoktiniu toliau gyvens. Atsakovė ir jos sutuoktinis gavo laikinus, o ne nuolatinius, leidimus gyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Nustatant ginčo jurisdikciją turi būti vadovaujamasi Briuselis Ibis reglamentu, o ne CPK.
10.3. Ieškovas nuo 2002 metų dirba tik užsienio valstybėse. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis prarado nuolatinį ryšį su Lietuva, savo profesinės veiklos su ja nesieja. Viešai socialiniuose tinkluose pateikiama informacija apie ieškovo nuolatinį darbo vietų keitimą rodo, kad jis iš Vokietijos bei Norvegijos išvyko ne dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo, o profesinės ir mokslinės veiklos sumetimais, ieškovui būdinga reguliariai keisti profesinę veiklą bei faktinę gyvenamąją vietą. Ieškovas negalėjo dirbti nuotoliniu būdu iš Lietuvos (pavyzdžiui, objektyviai neįmanoma užsiimti paveikslų konservavimu nuotoliniu būdu).
10.4. Bylos jurisdikcijos klausimas turi būti vertinamas pagal Briuselis Ibis reglamento taisykles. Ieškovas nesirėmė Briuselis Ibis reglamento 24 ir 25 straipsniais, atsakovė nepripažino Lietuvos teismų jurisdikcijos. Pagal bendrąją Briuselis Ibis reglamento 4 straipsnyje įtvirtintą taisyklę byla teisminga Nyderlandų Karalystės teismams. Nėra pagrindo nustatyti Lietuvos teismų jurisdikcijos pagal Briuselis Ibis reglamento 7 ar 17–18 straipsnius, todėl yra taikytinas tik Briuselis Ibis reglamento 4 straipsnis.
10.5. Vadovaujantis Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 1 dalies b papunkčio antra įtrauka, teisinės paslaugos ieškovui buvo suteiktos išimtinai Nyderlandų Karalystėje atstovaujant ieškovą teisme. Jokių kitų paslaugų ieškovas iš atsakovės neužsakė ir negavo. Atskiruoju skundu ieškovas pakeitė savo poziciją ir suteiktas teisines paslaugas išskaidė į dvi, t. y. neva atsakovė atstovavo ieškovą Nyderlandų Karalystės teisme ir dar papildomai teikė ieškovui nuotolinio konsultavimo paslaugas jam esant Lietuvoje.
10.6. Ieškovui kreipusis į atsakovę dėl atstovavimo teisme vaiko pagrobimo byloje atsakovė ieškovui elektroniniu paštu nurodė sąlygas, su kuriomis ieškovui sutikus, atsakovė galės teikti teisines paslaugas ieškovui. Prie laiško atsakovė prisegė ir bendrąsias sąlygas bei nurodė, kad jos taip pat bus taikomos sutarčiai. Visas šias sąlygas, įskaitant ir sąlygą dėl Nyderlandų Karalystės taikytinos teisės, ieškovas akceptavo. Kai klientas pas advokatą užsako atstovavimo teisme teisines paslaugas, susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurių metu advokatas kalbasi su klientu įvairiais klausimais, tačiau tai yra integrali atstovavimo proceso (pavedimo vykdymo) dalis ir nesudaro savarankiškos paslaugos, kaip kad bando teigti ieškovas. Ieškovas taip pat neįrodinėja, kad sudarytos pavedimo sutarties pagrindu atsakovei būtų pavedęs atlikti kokius nors teisinius veiksmus už Nyderlandų Karalystės ribų.
10.7. Vertinant, kad yra galimas ieškovo pateikiamas jam teiktų teisinių paslaugų skaidymas, privaloma nustatyti pagrindinės paslaugos teikimo vietą. Nekyla ginčo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl atstovavimo teisme ir tai buvo jo pagrindinis tikslas. Jokia savarankiška sutartis dėl kitų paslaugų su ieškovu nebuvo sudaryta. Ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, kad jam atstovavimo paslauga suteikta Nyderlandų Karalystėje. Kilęs ginčas ir teisinių paslaugų sutartis yra ženkliai labiau susiję su Nyderlandų Karalyste nei su Lietuva, ginčui yra taikoma Nyderlandų Karalystės materialinė teisė. Atsakovė niekada nevykdė ir nevykdo jokios veiklos Lietuvos Respublikoje. Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties ir ieškovo socialiniuose tinkluose skelbiamais duomenimis, jis atitinkamu laikotarpiu Lietuvoje negyveno, dirbo užsienyje. Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 1 dalies prasme paslaugos ieškovui suteiktos Nyderlandų Karalystėje.
10.8. Žalos atsiradimo vietos pagal Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 2 punktą jurisdikcijos taisyklė negali būti taikoma, kadangi bylos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl teisinių paslaugų suteikimo. Atsakovė ieškovą atstovavo ne valstybės paskyrimo pagrindu, o susitarimo dėl atstovavimo (pavedimo) pagrindu. Jei vertinti, kad ginčas kilo dėl delikto ar kvazidelikto, tokiu atveju ieškovas neįrodė žalos atsiradimo Lietuvoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-28-186/2015 atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276. Ieškovas jau daugiau nei 20 metų dirba užsienyje. Ieškovas ieškinio 12 punkte nurodo, kad jo buvusi sutuoktinė gyvena Nyderlandų Karalystėje, kur ieškovas turi vykdyti Nyderlandų Karalystės teismo sprendimą. Kilęs ginčas yra akivaizdžiai labiausiai susijęs su Nyderlandų Karalyste, kadangi joje buvo atlikti atsakovės veiksmai, ginčui taikytina Nyderlandų Karalystės materialinė teisė, įskaitant Nyderlandų advokatų veiklai taikomas teisės normas, todėl Nyderlandų Karalystės teismai galėtų geriausiai ir objektyviausiai išnagrinėti kilusį ginčą.
10.9. Ieškovas negali remtis Briuselis Ibis reglamento 18 straipsnio 1 dalimi ir vartotojams taikoma išimtimi, kadangi jis neatitinka reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.
10.10. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos ir pagal CPK normas. CPK 30 straipsnis yra bendroji norma (lex generalis), taikoma, kai byloje nekyla klausimo dėl užsienio elemento buvimo. CPK LIX skyrius įtvirtina specialiąsias normas (lex specialis), kai byloje iškyla užsienio elemento klausimas. Net jei atsakovei kiltų civilinė atsakomybė, ji kiltų dėl atsakovės veiksmų Nyderlandų Karalystėje; prievolės atsirado metu ir dabar ieškovas negyvena Lietuvoje; žala Lietuvoje neatsirado ir neatsiras. Žala, net jei atsirastų, nebūtų susijusi su Lietuvos valstybe. Ginčui taikytina Nyderlandų Karalystės materialinė teisė.
10.11. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįsto dydžio. Teismas įpareigojo atsakovę pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl atsakovė negalėjo teikti kito procesinio dokumento. Atsakovė savarankiškai gintis Lietuvos teismuose neturi galimybės, ji Lietuvoje niekada nevykdė profesinės veiklos, jai nėra žinomos Lietuvos civilinio proceso normos. Atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįsto dydžio. Atsakovė turi teisę reikalauti advokatų profesinei bendrijai sumokėtos sumos priteisimo. Aplinkybė, ar advokatų profesinė bendrija perveda atitinkamą sumą advokatui, yra nereikšminga. Atsiliepime į ieškinį pateikta išlaidų detalizacija atitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
10.12. Ieškovas pateikė nepagristą prašymą dėl baudos skyrimo. Atsakovė nurodė objektyvią informaciją, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių yra paties ieškovo procesiniame elgesyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo, prašymo sujungti civilines bylas
12. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus, pirmosios instancijos teismui nepateiktus, įrodymus – apmokėjimą už atsakovės teisinį konsultavimą, Nyderlandų Karalystės teismo sprendimą, atsakovės interneto svetainės ekranvaizdį, Nyderlandų Karalystės advokatų registro interneto svetainės ekranvaizdį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. gegužės mėn. raštą. Ieškovas naujais pateiktais įrodymais siekia įrodyti atsakovės nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškinyje jo nurodomos žalos atsiradimo vietą.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
15. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriame atsakovė nesutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija nagrinėti ginčą, tą pačią dieną rašytinio proceso tvarka priėmė skundžiamą nutartį ir paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovas neturėjo procesinės galimybės pirmosios instancijos teisme pateikti išsamesnių argumentų ir įrodymų tam, kad pagrįstų Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčą, pateiktų argumentus ir įrodymus dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių. Ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie atsakovės gyvenamąją vietą, galimą žalos padarymo vietą iš esmės gali būti svarbūs sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Nenustatyta, kad ieškovas teise pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui naudojasi šia teise piktnaudžiaudamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus ieškovui atsirado jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo. Kadangi atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė argumentus dėl naujų įrodymų reikšmės sprendžiant kilusį klausimą, poreikio dėl naujų įrodymų priėmimo atidėti teismo posėdžio nėra ir bylos išnagrinėjimas dėl šios priežasties nebus užvilkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus, pirmosios instancijos teismui nepateiktus, įrodymus – Jungtinių Arabų Emyratų atsakovei ir jos sutuoktiniui išduotus leidimus gyventi šioje valstybėje, Nyderlandų advokatūros sąskaitas už 2022 ir 2023 metus, organizacijų vFas, Mfn, DIAL sąskaitas už 2022 ir 2023 metus, pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2023 metų pirmą ketvirtį, sąskaitą už telefono numerį, J. M. K. pareiškimą, ieškovo socialinių tinklų LinkedIn ir Twitter paskyrų viešai prieinamus duomenis, šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir bendrąsias sąlygas, atsakovės ir advokato H. L. V. L. susirašinėjimą. Atsakovė šiais įrodymais siekia įrodyti nuolatinę gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, tai, kad kreipdamasis į Nyderlanduose praktikuojantį advokatą H. L. V. L. ieškovas pripažino, jog byla pagal ieškovo ieškinį teisminga Nyderlandų Karalystės teismams, ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą, šalių sudaryto susitarimo turinį.
17. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus. Pateikdama naujus įrodymus ir jais remdamasi atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė siekia atsikirsti į ieškovo atskirajame skunde nurodytus argumentus ir paneigti ieškovo kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktais įrodymais įrodinėjamas faktines aplinkybes dėl ginčo jurisdikcijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šių atsakovės pateiktų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo ir ieškovo atskirojo skundo pateikimo. Nenustatyta, kad atsakovė teise pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui naudojasi šia teise piktnaudžiaudama. Naujai pateikti įrodymai iš esmės gali būti svarbūs sprendžiant byloje kilusį tarptautinės jurisdikcijos klausimą.
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
19. Atsakovei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikus naujus įrodymus, ieškovas 2023 m. gegužės 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei prie jų pridėjo naujus įrodymus – atsakovės kontoros pranešimą socialiniame tinkle Facebook, Nyderlandų Karalystės teismo sprendimą, duomenis iš Nyderlandų Karalystės advokatų tarybos registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, mažosios bendrijos „Euventure“ pažymą, duomenis apie ieškovo registravimą viešojoje įstaigoje „Centro poliklinika“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2022 m. kovo 1 d. pažymą apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. pažymą apie išmokos vaikui skyrimą, Vilniaus Antakalnio progimnazijos pažymą 2022 m. vasario 2 d. pažymą. Konstatuotina, kad pateikdamas rašytinius paaiškinimus ieškovas iš esmės realizavo savo teisę išdėstyti nuomonę dėl atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų. Prie rašytinių paaiškinimų pridėti nauji įrodymai yra susiję su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis ir sprendžiamu tarptautinės jurisdikcijos klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo 2023 m. gegužės 30 d. rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus naujus įrodymus. Šių rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, nes atsakovė yra susipažinusi su šiais rašytiniais paaiškinimais ir prie jų pridėtais įrodymais, dėl jų išdėstė nuomonę 2023 m. rugpjūčio 9 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme.
20. Ieškovas 2023 m. gegužės 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovę Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos išrašytos sąskaitos, 2023 m. birželio 5 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus dėl atsakovės gyvenamosios vietos remiantis Nyderlandų teise, 2023 m. birželio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat išdėstė argumentus dėl atsakovės gyvenamosios vietos bei aplinkybes, susijusias su atsakovės civilinės atsakomybės draudimu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šių rašytinių paaiškinimų turiniu, konstatuoja, kad paaiškinimais ieškovas iš esmės papildo atskirojo skundo argumentus, nors pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. birželio 28 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo 2023 m. gegužės 31 d. prašymo dėl bylos sujungimo su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-571-1157/2023. Civilinėje byloje sprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti ginčą dėl atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, o ieškovo nurodomoje kitoje byloje sprendžiami iš esmės šeimos teisinių santykių klausimai, taigi pagrindų, numatytų CPK 136 straipsnio 4 dalyje, bylų sujungimui nenustatyta.
Dėl ginčo (ne)teismingumo Lietuvos teismams
22. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pvz., konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (ES Teisingumo Teismo (toliau – ESTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60, 61 punktai).
23. Pirmosios instancijos teismas bylos tarptautinės jurisdikcijos klausimą išsprendė pritaikęs Briuselis Ibis reglamento nuostatas. Ieškovas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nurodydamas, kad ieškinio pateikimo metu atsakovė gyveno ir šiuo metu gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, todėl Briuselis Ibis reglamentas netaikytinas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia ginčą dėl atsakovės, kaip advokatės, profesinės civilinės atsakomybės taikymo. Keliamas ginčas yra susijęs su keliomis valstybėmis, nes ieškovas savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo Lietuvą, advokatė paslaugas ieškovui teikė praktikuodama Nyderlandų Karalystėje, atstovavo ieškovą šios valstybės teismuose, atsakovė ir šiuo metu yra Nyderlandų Karalystės advokatė, taip pat ji, nors ir nurodo esanti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau teigia nepakeitusi savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir toliau nuolat gyvenanti Nyderlandų Karalystėje. Preliminariai įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad ginčo tarptautinės jurisdikcijos klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal Briuselis Ibis reglamentą (tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad ginčas susijęs su ES valstybėmis narėmis) arba Lietuvos CPK normas (nustačius, kad ginčas susijęs su Lietuva ir Jungtiniais Arabų Emyratais, tarp šių valstybių nesant sudarytos tarptautinės sutarties dėl civilinių bylų teismingumo).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo dalyką, byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovui suteiktų paslaugų pobūdžio, šalių gyvenamųjų vietų, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teismingumo klausimą pagrįstai išsprendė taikydamas Briuselis Ibis reglamento nuostatas ir teisingai nustatė, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams.
26. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su ES valstybėmis narėmis, todėl jo teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal Briuselis Ibis reglamentą. Visų pirma, byla Briuselis Ibis reglamento taikymo prasme yra civilinė (dėl advokatės profesinės civilinės atsakomybės taikymo), todėl patenka į reglamento materialiąją taikymo sritį (žr. Briuselis Ibis reglamento konstatuojamosios dalies 10 punktą, taip pat 1 straipsnį). Antra, iš ieškovo 2023 m. gegužės 30 d. rašytinių paaiškinimų bei prie jų pridėtų naujų įrodymų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, mažosios bendrijos „Euventure“ pažymos, duomenų apie ieškovo registravimą viešojoje įstaigoje „Centro poliklinika“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2022 m. kovo 1 d. pažymos apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. pažymos apie išmokos vaikui skyrimą, Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2022 m. vasario 2 d. pažymos – matyti, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.12 straipsnyje. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą abejoja dėl ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir pateikia ieškovo socialinių tinklų LinkedIn ir Twitter paskyrų viešai prieinamus duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, kadangi jie tik apibūdina, kur tam tikrais laikotarpiais ieškovas vykdė savo darbinę veiklą ar mokėsi. Visgi, iš paminėtų ieškovo pateiktų duomenų visumos spręstina, kad socialinių ir ekonominių ieškovo interesų centras yra Lietuvoje.
27. Tarp šalių kyla nesutarimas dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos. Briuselis Ibis reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad bylos, kurioms taikomas šis reglamentas, turi būti susijusios su valstybių narių teritorija. Atitinkamai bendros jurisdikcijos taisyklės iš esmės turėtų būti taikomos tada, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra vienoje iš valstybių narių. Taigi, atsakovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vieta yra svarbi nustatant bylos ryšį su ES valstybių narių teritorija.
28. Be to, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta svarbi ir siekiant užtikrinti atsakovo interesus, t. y. nustatant valstybę narę, kurios teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Remiantis Briuselis Ibis reglamento 15 konstatuojamąja dalimi, jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Briuselis Ibis reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Aptarta Briuselis Ibis reglamente įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė sudaro bendrąjį principą actor sequitur forum rei (ieškovas privalo sekti ginčo dalyko vietą), nes juo iš principo palengvinama atsakovo gynyba, šalis ginasi valstybės narės, su kuria ji turi glaudžiausią ryšį, teismuose.
29. Pastebėtina, kad Briuselis Ibis reglamento 62 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo, teismas, norėdamas nustatyti, ar minėtos šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje, taiko tos valstybės narės teisę. Tai reiškia, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, skirtingai nei juridinio asmens buveinės sąvoka, nėra Briuselis Ibis reglamento autonominio aiškinimo dalykas, ir turi būti nustatoma pagal tos kitos valstybės narės teisę. Teisės doktrinoje pažymėta, kad toks požiūris paremtas tuo, jog kontinentinės teisės tradicijos valstybėse nuolatinės gyvenamosios vietos samprata yra panaši (Dickinson A., ir kiti, The Brussels I regulation recast, Oxford University Press, 2015, 544 pusl.). Nyderlandų civilinio kodekso 1 knygos 1:10 straipsnis įtvirtina panašią į Lietuvos Respublikos CK 2.12 straipsnyje įtvirtintą fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sampratą. Dėl pastarosios kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas ieškinyje pagrįsdamas Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčą nurodė, jog atsakovė yra Nyderlanduose įsteigtos advokatų kontoros savininkė, šioje šalyje dirbanti advokatė, tačiau jis turi teisę pateikti ieškinį Lietuvoje remdamasis Briuselis Ibis reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtimi. Tuo būdu ieškovas pripažino jo keliamos bylos ryšį su ES valstybių narių (šiuo atveju Nyderlandų ir Lietuvos) teritorija ir tai, kad jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal Briuselis Ibis reglamento nuostatas. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti ir įteikti Nyderlanduose, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Nyderlandų Karalystėje, taip pat teigė, kad teisinės paslaugos ieškovui buvo teikiamos Nyderlanduose. Pagrįsdama Lietuvos teismų jurisdikcijos neturėjimą atsakovė rėmėsi Briuselis Ibis reglamento nuostatomis.
31. Ieškovui atskirajame skunde iškėlus klausimą dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos, atsakovė nurodė, kad ji yra išvykusi į Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau laikinai, neketindama pastarojoje valstybėje nuolat įsikurti. Ieškovė nurodė, kad išvykimą lėmė tai, jog atsakovės sutuoktinis buvo laikinai paskirtas dirbti Dubajuje, tačiau jo darbdavys yra įsikūręs Nyderlanduose. Ieškovė pateikė duomenis, kad jai ir jos sutuoktiniui buvo išduoti terminuoti leidimai gyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šioje valstybėje jie nėra įsigiję turto, atsakovė toliau moka įmokas Nyderlandų advokatūrai, liko kitų asociacijų vFas (Šeimos teisės ir skyrybų mediatorių asociacijos), Mfn (Mediatorių asociacijos) bei DIAL (su tarptautiniu vaikų grobimu dirbančių teisininkų asociacijos) nare, moka mokesčius Nyderlanduose, naudojasi Nyderlanduose registruotu telefono numeriu, yra išlaikiusi pašto adresą Nyderlanduose, šioje valstybėje jos sekretorė priima atsakovei skirtus skambučius ir korespondenciją, ir ji neketina nuolat gyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek iš šalių pozicijos, pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek iš paminėtų apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktų duomenų visumos (t. y. tiek objektyvių, tiek subjektyvių veiksnių visumos) galima padaryti išvadą, kad nors atsakovė laikinai išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau jos socialinių ir ekonominių interesų centras išliko Nyderlanduose – ji šioje valstybėje vykdo profesinę veiklą, moka mokesčius, yra advokatūros ir kitų asociacijų nare, ketina grįžti į šią valstybę toliau nuolat gyventi. Be to, kaip jau buvo paminėta šioje nutartyje, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta Briuselis Ibis reglamento taikymo prasme yra svarbi teisinė kategorija, siekiant užtikrinti atsakovo interesus, kad jis galėtų gintis valstybės narės, su kuria turi glaudžiausią ryšį, teismuose. Todėl sprendžiant dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos subjektyviųjų veiksnių, reikšmingiausia yra būtent jos, bet ne ieškovo, pozicija apie tai, kurią valstybę atsakovė pripažįsta savo socialinių ir ekonominių interesų centru. Šiuo atveju atsakovė aiškiai nurodė, kad ji neturi ketinimo įsikurti Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Nyderlandų Karalystę siekia toliau išlaikyti socialinių ir ekonominių interesų centru. Šį atsakovės ketinimą aiškiai patvirtina šioje nutartyje jau minėti atsakovės pateikti duomenys apie išvykimo į Jungtinius Arabų Emyratus aplinkybes ir tikslus, profesinės veiklos vykdymą, mokesčių mokėjimą Nyderlanduose ir kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad ieškovo kartu su 2023 m. gegužės 30 d. rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys minėtų išvadų nepaneigia. Pvz., socialiniame tinkle Facebook pateikta informacija apie advokatų kontoros išsikraustymą į Dubajų nepaneigia atsakovės pateiktų objektyvių duomenų, kad atsakovė yra Nyderlandų advokatūros ir kitų organizacijų narė, vykdo veiklą Nyderlanduose, moka šioje valstybėje mokesčius ir kt.; duomenys iš atsakovės sutuoktinio socialinio tinklo Linkedin yra pakankamai abstraktūs ir nepaneigia atsakovės nurodytų teiginių, kad atsakovės sutuoktinio darbdavys yra Nyderlanduose įsteigta bendrovė, o darbas Dubajuje yra laikino pobūdžio.
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgęs į atsakovės nuolatinę gyvenamąją vietą, bylos pobūdį, taip pat kitas aplinkybes dėl paslaugų suteikimo vietos, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos, konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su ES valstybėmis narėmis, todėl jo teismingumo klausimas pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo išspręstas pagal Briuselis Ibis reglamento nuostatas.
34. Kaip jau buvo minėta, Briuselis Ibis reglamento 4 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Remiantis Briuselis Ibis reglamento 15 konstatuojamąja dalimi, turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų.
35. Ieškovas Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčą ieškinyje grindė Briuselis Ibis reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtimi. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ši taisyklė taikytina tik esant Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, pagal kurias jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesinė veikla, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui, jeigu a) sutartis sudaryta dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai grąžinant dalinių įmokų kreditą; b) sutartis sudaryta dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti; arba c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai. Tokio teisės aiškinimo laikosi ir ESTT, aiškindamas anksčiau galiojusias iš esmės panašias Briuselis I reglamento nuostatas (pvz., ESTT 2015 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Harald Kolassa prieš Barclays Bank plc, C‑375/13, 23 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija neatitinka nei vienos iš Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kada byla gali būti keliama vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme. Sutartis nebuvo sudaryta dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai ar dėl dalimis grąžinamos paskolos ar kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui), todėl Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies a–b punktai netaikytini. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomas Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punktas, nes pagal šalių susitarimą konsultavimo paslaugos įvykdymo vieta buvo Lietuvoje, ieškovas buvo konsultuojamas išimtinai Lietuvoje, tačiau tokie ieškovo argumentai nepagrindžia Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlygų.
37. Kaip minėta, Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punktas taikomas visais kitais atvejais, jei sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai. Nagrinėjamu atveju atsakovė teisinių paslaugų sutarties sudarymo metu nevykdė advokatės profesinės veiklos Lietuvoje, nebuvo Lietuvos advokatūros nare. Tuo tarpu sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta su atsakove, kitu būdu savo veiklą susiejančia su Lietuva, svarbu tai, kad ESTT 2010 m. gruodžio 7 d. sprendime sujungtose bylose P. P. prieš R. K. S. GmbH & Co KG ir Hotel Alpenhof GesmbH prieš O. H., C‑585/08, C‑144/09 išaiškino, jog aplinkybės, leidžiančios manyti, kad prekybininko veikla siejama su valstybe nare, kur vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra būtent tarptautinis veiklos pobūdis, maršrutų iš kitų valstybių narių su paaiškinimais, kaip atvykti į vietą, kur įsisteigęs prekybininkas, pateikimas, kitos kalbos ir valiutos nei paprastai vartojama ir naudojama valstybėje narėje, kur įsisteigęs prekybininkas, vartojimas ir naudojimas su galimybe pateikti užsakymą ir jį patvirtinti šia kita kalba, telefono numerių su tarptautiniu kodu pateikimas, išlaidos, susijusios su nuorodos teikimo internete paslauga, kuri suteikia galimybę vartotojams, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą kitose valstybėse narėse, lengviau pasiekti prekybininko arba jo tarpininko interneto svetainę, kito nei valstybės narės, kur įsisteigęs prekybininkas, aukščiausio lygio domeno vardo naudojimas ir informacijos apie užsienio klientus, gyvenančius įvairiose valstybėse narėse, pateikimas (sprendimo 93 punktas). Kitaip tariant, teisinę reikšmę galėtų turėti aplinkybės, parodančios, kad atsakovė savo veiklą siejo su Lietuva (pvz., atliko tam tikrus ikisutartinius veiksmus, savo veiklą orientavo į tai, kad pritrauktų klientus iš Lietuvos ar pan.), bet ne tai, kokio konkretaus turinio susitarimą (dėl kur atliekamų paslaugų) su ieškovu atsakovė pasiekė.
38. Tai, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį su ieškovu, savo veiklos nesiejo su Lietuva ir teisinių paslaugų sutartis su ieškovo nebuvo sudaryta tokiomis aplinkybėmis, patvirtina ieškovo ieškinyje pateiktas paaiškinimas, kad jis į atsakovę dėl teisinių paslaugų, susijusių su ieškovo atstovavimu Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dėl išlaikymo prievolių, kreipėsi, nes atsakovė jį jau atstovavo byloje dėl jo sūnaus pagrobimo ir neteisėto laikymo Nyderlanduose pagal 1980 m. Hagos konvenciją (ieškinio 15 punktas). Iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu dėl teisinių paslaugų ieškovui suteikimo matyti, kad būtent ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl jo atstovavimo Nyderlandų teismuose. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu taip pat matyti, kad atsakovė ieškovui nurodė, jog sutarčiai taikomi Nyderlandų teisės aktai, pateikė sutarčiai taikomas sąlygas olandų kalba. Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovas buvo vienintelis atsakovės klientas iš Lietuvos per visą jos kaip advokatės praktiką, atsakovė neturėjo ir neturi jokių ketinimų savo profesinę veiklą vykdyti Lietuvoje.
39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog susiklosčiusi situacija neatitinka Briuselis Ibis reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kada byla gali būti keliama vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos nepaneigia.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra pareikšti dėl žalos, padarytos atstovaujant ieškovui Nyderlandų Karalystės Overijssel teisme. Teismo teigimu, kadangi ieškovas tvirtina, kad žala jam padaryta atsakovei netinkamai atstovaujant Nyderlandų Karalystės Overijssel teisme, žalos padarymo vieta Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 2 punkto nuostatų taikymo prasme nėra Lietuvoje. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, jo teigimu, teismas per siaurai traktavo „vietą, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, laikydamas, kad žalą sukėlęs įvykis didele dalimi vyko Lietuvoje (teikiamos teisinės konsultacijos, rengiami dokumentai, nesuteiktos paslaugos dėl apeliacijos pateikimo).
41. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad Briuselis Ibis reglamento konstatuojamosios dalies 16 punkte įtvirtinta, jog jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu sprendžiant ginčus, susijusius su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimų. Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 2 punkte įtvirtinta viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių – asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose.
42. Tiek iš Briuselis Ibis reglamento konstatuojamosios dalies 16 punkto, tiek reglamento 7 straipsnio 2 punkto formuluotės matyti, kad aptariama specialiosios jurisdikcijos taisyklė taikoma sprendžiant ginčus, nesusijusius su sutartinėmis prievolėmis, t. y. byloms dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto. ESTT, aiškindamas anksčiau galiojusias iš esmės panašias Briuselis I reglamento nuostatas, yra nurodęs, kad į „bylos dėl delikto ar kvazidelikto“ sąvoką įeina bet koks reikalavimas, kuriuo siekiama nustatyti tam tikro atsakovo atsakomybę ir kuris nėra susijęs su „byla dėl sutarties“. Todėl, siekiant nustatyti pareikštų reikalavimų dėl civilinės atsakomybės pobūdį, svarbu pirmiausia patikrinti, ar, neatsižvelgiant į jų kvalifikavimą pagal nacionalinę teisę, jie yra sutartinio pobūdžio. Vien aplinkybės, kad viena iš sutarties šalių pareiškia kitai šaliai ieškinį dėl civilinės atsakomybės, nepakanka, kad šis ieškinys būtų laikomas susijusiu su „byla dėl sutarties“. Taip yra tik tuomet, kai elgesys, dėl kurio pareikštas ieškinys, gali būti pripažintas sutartinių įsipareigojimų, kuriuos galima nustatyti atsižvelgiant į sutarties dalyką, neįvykdymu. Tokia situacija a priori (nuo pat pradžių) būtų konstatuota, jeigu, siekiant nustatyti elgesio, kuriuo ieškovas kaltina atsakovą, teisėtumą ar, priešingai, neteisėtumą, neišvengiamai reikia išaiškinti juos siejančią sutartį. Todėl reikia nustatyti, ar ieškovo pareikštų ieškinių dalyką sudaro reikalavimas atlyginti žalą, kurios priežastimi galima protingai laikyti teisių ir pareigų pagal pagrindinės bylos šalis siejančią sutartį pažeidimą, ir dėl to, kad būtų išnagrinėtas ieškinys, būtina į ją atsižvelgti. Jeigu atsakoma teigiamai, ieškiniai yra susiję su „byla dėl sutarties“, kitu atveju jie laikytini susijusiais su „byla dėl delikto ar kvazidelikto“ (žr. ESTT 2014 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Marc Brogsitter prieš Fabrication de Montres Normandes EURL, Karsten Fräßdorf, C‑548/12, 20–27 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką).
43. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą pareiškė tuo pagrindu, kad, jo teigimu, žala jam kilo dėl atsakovės netinkamo teisinių paslaugų tiekimo, atstovaujant ieškovą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dėl išlaikymo prievolių, konkrečiai dėl to, kad atsakovė nepateikė ieškovo apeliacinio skundo dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje dėl išlaikymo prievolių. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalaujamą žalą kildina iš galbūt netinkamo atsakovės prievolių pagal teisinių paslaugų sutartį vykdymo, byloje nagrinėjant ieškovo ieškinį teismui bus būtina nustatyti, kokio turinio teisinių paslaugų sutartis buvo šalių sudaryta, aiškinti šios sutarties nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju byla Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 2 punkto taikymo prasme negali būti pripažinta kaip byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto. Vadinasi, ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi šia jurisdikcijos taisykle, siekdamas pagrįsti bylos teismingumą Lietuvos teismams. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai analizavo, kurioje valstybėje yra žalos padarymo vieta pagal Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 2 punkto taisyklę, neatsižvelgęs, kad ši taisyklė pagal bylos pobūdį nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.
44. Ieškovas atskirajame skunde akcentuoja ir tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog teisinio konsultavimo paslaugos, įskaitant teismo procesinių dokumentų parengimą, buvo teikiamos nuotoliniu būdu konsultuojant ir parengiant dokumentus Lietuvoje, kur gyvena ieškovas, o dalis Nyderlanduose, kur atsakovė nuvyko į vieną vienintelį teismo posėdį. Atsižvelgiant į šiuos ieškovo argumentus, būtina apsvarstyti, ar nagrinėjamu atveju gali būti taikoma kita Briuselis Ibis reglamento 7 straipsnio 1 punkto a ir b papunkčiuose numatyta specialios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta teikiant paslaugas yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.
45. ESTT yra išaiškinęs, kad taikant šią specialią jurisdikcijos taisyklę sutartinių prievolių srityje paslaugų teikimo atveju, esant kelioms paslaugų teikimo vietoms, prievolės vykdymo vieta iš esmės reikia laikyti vietą, kuri užtikrina glaudžiausią ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, o glaudžiausias ryšys paprastai yra pagrindinio paslaugos teikimo vietoje. Atsižvelgiant į nuspėjamumo tikslą, pagrindinio paslaugos teikimo vieta, kiek tai įmanoma, turi būti nustatoma iš pačios sutarties nuostatų. Pagrindinio paslaugos teikimo vietos nustatymas sutarties šalių pasirinkimu atitinka artumo tikslą, nes ši vieta pagal jos pobūdį turi ryšį su ginčo esme. Jei sutarties nuostatos neleidžia nustatyti pagrindinio paslaugos teikimo vietos dėl to, kad joje numatytos kelios teikimo vietos arba joje aiškiai nenumatyta jokia konkreti teikimo vieta, papildomai reikia įvertinti vietą, kurioje paslaugos teikėjas daugiausia vykdė savo veiklą pagal sutartį, su sąlyga, kad paslaugų teikimas šioje vietoje neprieštarauja šalių valiai, numatytai sutartyje. Šiuo klausimu galima atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, konkrečiai kalbant, į šioje vietoje praleistą laiką ir vykdytos veiklos reikšmingumą (žr. ESTT 2010 m. kovo 11 d. sprendimo byloje Wood Floor Solutions A. D. GmbH prieš Silva Trade SA, C‑19/09, 33, 38–40 punktai).
46. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo ieškinys pareikštas dėl atsakovės netinkamo teisinių paslaugų sutiekimo, atstovaujant ieškovą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje dėl išlaikymo prievolių. Taigi, nors ir neatmestina, kad šalys paslaugų teikimo metu galėjo bendrauti nuotoliniu būdu ieškovui būnant Lietuvoje, tačiau pagrindinio paslaugos teikimo veikla vyko Nyderlandų Karalystėje, nes šioje valstybėje vyko teismo procesas, kuriame ieškovą atstovavo atsakovė. Šiuo atveju būtent Nyderlandų teismai turi glaudžiausią ryšį su sutartimi ir geriausiai gali įvertinti teisinių paslaugų suteikimo ieškovui aplinkybes.
47. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė Briuselis Ibis reglamento nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo dėl atsakovės procesinės civilinės atsakomybės keliamo ginčo. Kadangi atsakovė nesutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 782 straipsnio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
48. Skundžiama nutartimi teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, atsakovei iš ieškovo priteisė 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nesutinka su šia nutarties dalimi, jo teigimu, atsakovės pateiktas procesinis dokumentas yra ne atsiliepimas į ieškinį, o prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu, todėl šioms išlaidoms Rekomendacijose numatyta maksimali 760,12 Eur suma. Be to, ieškovo tvirtinimu, bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės, nes procesinį dokumentą galėjo parengti pati atsakovė, taip pat nurodyta suma yra už visą atsakovės atstovavimą byloje, tačiau ieškinį palikus nenagrinėtą, bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko. Galiausiai, ieškovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog advokatas T. P. K. gavo 2 800 Eur iš Klauberg advokatų profesinės bendrijos. Su šiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
49. Iš į civilinę bylą pateikto išrašo iš atstovavimo sutarties nustatyta, kad atsakovės interesus byloje atstovavo Klauberg advokatų profesinės bendrijos advokatas T. P. K. Šis advokatas parengė ir atsakovės vardu 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovės atstovas pridėjo atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus – Klauberg advokatų profesinės bendrijos 2023 m. balandžio 3 d. ieškovei išrašytą sąskaitą už teisines konsultacijas 2 800 Eur sumai ir išrašą iš advokatų profesinės bendrijos sąskaitos, iš kurio matyti, kad atsakovė 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai 2 800 Eur sumą.
50. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
51. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas.
52. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 2 800 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tinkamai įvertino, kad atsakovės atstovas pateikė minėtus duomenis, įrodančius, kad atsakovė tokias išlaidas realiai patyrė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išlaidų dydžio vertinti kaip nepagrįsto ar nebūtino. Nors atsakovė yra advokatė, tačiau ji praktikuoja kitoje valstybėje, todėl tinkamam savo teisių atstovavimui ji turėjo teisę pasisamdyti advokatą, kuris praktikuoja Lietuvoje ir yra susipažinęs ne tik su ES teise ir jos aiškinimo praktika, bet taip pat ir Lietuvos civilinio proceso nuostatomis bei jų taikymo praktika. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sąnaudų. Viena vertus, šios išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už atsiliepimą į ieškinį galimos priteisti maksimalios išlaidos (4 750,75 Eur), kita vertus, byloje kilo pakankamai sudėtingas teisinis klausimas dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti ginčą. Iš atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad atsakovės atstovas pateikė išsamius, gausia ESTT praktika paremtus atsikirtimus dėl ginčo tarptautinės jurisdikcijos, kurių parengimas neabejotinai pareikalavo nemažų darbo ir laiko sąnaudų. Ieškovo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti apskaičiuojamas ne kaip už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bet kaip už prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu parengimą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi teismo pareikalavimu buvo pateiktas būtent atsiliepimas į ieškinį, o atsakovės atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami Lietuvos teismų jurisdikcijos neturėjimu nagrinėti bylą. Be to, atsiliepimo į ieškinį vertinimas kaip prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir mažesnio Rekomendacijose numatyto dydžio pritaikymas šiuo atveju neleistų tinkamai įvertinti advokato indėlio į atsikirtimų parengimą ir teisingai atlyginti advokatui už jo atliktą darbą. Ta aplinkybė, ar advokatų profesinė bendrija pervedė pinigus advokatui, teikusiam teisinę pagalbą byloje, nėra reikšminga sprendžiamam klausimui, nes šiuo atveju yra svarbu, kokias išlaidas, susijusias su jos atstovavimu, patyrė atsakovė, o ne tai, ar atsakovės sumokėtos sumos advokatų profesinės bendrijos buvo sumokėtos advokatui – tai vidiniai advokatų profesinės bendrijos darbo organizavimo santykiai.
53. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra.
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė Briuselis Ibis reglamento nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo keliamo ginčo, bei paliko ieškinį nenagrinėtą, taip pat teisingai, nepažeisdamas proceso teisės normų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
55. Kadangi ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 99,50 Eur išlaidų dokumentų vertimams, 4 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir 4 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai ieškovo rašytinių paaiškinimų ir prašymų teisiniam įvertinimui bei atsakovės prašymo nepriimti ieškovo pateiktų procesinių dokumentų parengimui.
56. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai turėtų būti sumažintos, nes jos žymiai viršija maksimalius rekomenduotinus dydžius, numatytus Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 8.15–8.16 papunkčius maksimalus priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 760,12 Eur (0,4×1 900,30 Eur), o už prašymo dėl procesinių dokumentų nepriėmimo parengimą – 783,96 Eur (0,4×1 959,90 Eur). Įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo atskirajame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų gausą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių ir atsakovei priteisti didesnę sumą, nei maksimali rekomenduojama, už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsakovei priteisti 5 000 Eur išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didesnės išlaidų sumos priteisimas pernelyg nukryptų nuo Rekomendacijų ir nebūtų adekvatus bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms. Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistinos 99,50 Eur išlaidos dokumentų vertimams ir 5 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 5 099,50 Eur.
57. Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors ieškovas tokį prašymą argumentuoja tuo, kad atsakovė teismui teikė žinomai melagingą informaciją apie gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.
58. Apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovo 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pateiktų įrodymų, kadangi jie pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2023 m. rugpjūčio 10 d. vykusiame teismo posėdyje (CPK 251, 302 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei N. V.(visas vardas M. T. N. T. e/v W.), gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 099,50 Eur (penkis tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Marius Bajoras