Civilinė byla Nr. e2S-875-794/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03032-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11

 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (skolininkės) D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)  „Antakalnio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą, procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės D. J..

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Kreditorius UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl tesimo įsakymo, prašydamas išieškoti iš skolininkės D. J. 176,44 EUR skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8135-820/2019 kreditorės reikalavimus tenkino visiškai.

3.       2019 m. kovo 4 d. skolininkė D. J., pateikė teismui prieštaravimus. Nurodė, jog kreditorius netinkamai atliko darbus ir neteisėtai priskaičiavo mokesčius savo naudai už paslaugas ir darbus, kurių neatliko.

4.       2019 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus pareiškimas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo. Pareiškime kreditorius nurodė, jog skola buvo apmokėta po kreipimosi į teismą. Taip pat prašo priteisti turėtas 33,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8135-820/2019 pagal kreditorės UAB „Antakalnio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą, procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės D. J. ir civilinę bylą nutraukė. Priteisė kreditoriui iš skolininkės 33,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, jog skolininkė sumokėjo kreditoriaus reikalautą sumą po pareiškimo pateikimo teismui, todėl konstatavo, kad dėl skolininkės kaltės kreditorius patyrė papildomų išlaidų. Todėl esant šioms aplinkybėms 33,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (2 EUR negrąžinta žyminio mokesčio dalis, 30 EUR išlaidos už suteiktas teisines paslaugas bei 1,71 EUR išlaidos už išrašus) atlyginimo kreditoriui klausimas spręstinas šia nutartimi ir iš skolininkės kreditoriaus naudai priteistina 33,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 439 straipsnio 4 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentai

7.       Atskiruoju skundu skolininkė D. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį dalyje, kuria iš skolininkės priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir atmesti kreditoriaus parašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

8.1.        Skolininkė, nemokėdavo kreditoriui UAB „Antakalnio būstas“ už pateiktas sąskaitas dėl to, kad su jomis nesutiko. Kreditorius padavė į teismą dėl skolos, kurią paskaičiavo savo naudai už jai atliktas netinkamai bei neatliktas paslaugas. Skolininkė sumokėjo kreditoriaus reikalautą sumą po pareiškimo pateikimo teismui, patyrusi kreditoriaus grasinimus.

8.2.       Skolininkei pateikus teismui prieštaravimus dėl teismo priimto teismo įsakymo pagal kreditoriaus pareiškimą, kreditorius atsisakė pateikto pareiškimo, tai reiškia, kad kreditorius pripažįsta kaltę.

9.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11.       Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, kreditoriui atsisakius pareiškimo skolininkei sumokėjus skolą po pareiškimo teismui pateikimo,  teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Apeliantė, nesutikdama su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis savo poziciją iš esmės grindžia tuo, jog kreditorius atsisakydamas pareiškimo, pats pripažino savo kaltę, dėl to bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš skolininkės.

14.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

15.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, t. y. lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. Tuo atveju, kai nenustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, nutarties 10–11 punktai).

16.       Kasacinio teismo taip pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17.       Nagrinėjamu atveju, kreditorius pateikė pareiškimą dėl ieškinio (pareiškimo) atsisakymo, kadangi skolininkė po pareiškimo pateikimo teismui dienos skolą sumokėjo.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, o atidumas ir rūpestingumas yra bendro pobūdžio pareiga.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati skolininkė šioje situacijoje buvo nepakankamai teisinga ir sąžininga, kadangi skolą sumokėjo tik po teismo įsakymo išdavimo, t. y. jos pačios veiksmai lėmė kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų atsiradimą t. y. pareiškimo pateikimą teismui.

20.       Skolininkės argumentus, jog teisminio ginčo kilimui įtakos turėjo pačio kreditoriaus veiksmai, taip pat tai, kad kreditorius atsisakydamas pareiškimo pripažįsta savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip visiškai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo atsisakymas po to kai skolininkas sumoka skolą, negali būti vertinamas kaip savo kaltės pripažinimas. Pažymėtina, kad ginčo atveju galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas kreditoriui, nes kreditoriaus reikalavimą dėl skolos apeliantė įvykdė, tačiau šitas reikalavimas buvo įvykdytas kreditoriui jau kreipusis į teismą ir patyrus bylinėjimosi išlaidas. Taigi prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pateikimas teismui buvo nulemtas su skolininkės elgesiu susijusių priežasčių, todėl konstatuotina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltė tenka skolininkei, ir darytina išvada, kad kreditoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai (CPK 94 str. 1 d.).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiti skolininkės atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditoriaus netinkamu paslaugų suteikimu šioje byloje nesprendžiami, dėl to dėl šių ir kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas