Administracinė byla Nr. eI1-1077-1029/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00074-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 51.4; 55.1.3  

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėjas E. S. skundu (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. SN-22-3031 „Atsakymas į prašymą“ bei Tarnybos 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-195 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; įpareigoti atsakovę sudaryti pareiškėjui sąlygas dalyvauti futbolo varžybose su kitų grupių bei būrių įstaigoje laikomais nuteistaisiais ir / ar iš laisvės atvykusiais žaidėjais, taikant atitinkamą priežiūrą bei užtikrinant jo saugumą; priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 800,00 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam nėra sudaromos sąlygos žaisti futbolą su nuteistaisiais iš skirtingų būrių ir grupių ar su atvykusiais iš laisvės žaidėjais. Dėl to 2024 m. spalio 21 d. teikė prašymą Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, prašydamas sudaryti sąlygas gauti teisę vykstant renginiams, turnyrams ir / ar futbolo varžyboms jose dalyvauti, kadangi yra (duomenys neskelbtini) ir nori tobulinti šiuos įgūdžius  (toliau – ir Prašymas). Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SN-22-3031 „Atsakymas į prašymą“ (toliau – ir Sprendimas) atsakė, jog jam yra suteikta galimybė naudotis sporto aikštynu ir pats nuteistasis sprendžia kokia sportine veikla užsiimti. Taip pat paaiškino, kad dėl noro dalyvauti sportinėse varžybose, futbolo kamuolių išdavimo ir galimybės organizuoti futbolo turnyrą, turi kreiptis į pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus specialistę, kuri vykdo užimtumą jo gyvenamajame korpuse. Teigia, kad šį Sprendimą skundė bausmę vykdančios institucijos direktoriui, kuris 2025 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-195 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – Tarnybos sprendimas) Sprendimą paliko nepakeistą. Tvirtina, jog Tarnyba jo skundą išnagrinėjo formaliai, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad jis išleidžiamas į sporto aikštyną tik su savo būrio nuteistaisiais, tačiau jie nemoka žaisti futbolo. Mano, jog futbolo varžybų metu jokių neigiamų pasekmių neturėtų kilti, kadangi varžybų metu vykdoma nuteistųjų priežiūra. Pažymi, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai nesudarius sąlygų jam žaisti futbolą ar dalyvauti futbolo varžybose su kitų būrių ar grupių nuteistaisiais ar iš laisvės atvykusiais žaidėjais, jis patyrė dvasines bei emocines kančias, nusivylimą bei nepilnavertiškumo jausmą, todėl prašo priteisti neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes.

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad tiek Sprendimu, tiek Tarnybos sprendimu, pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė naudotis sporto aikštynu ir akcentuota, jog teisės aktuose nėra numatytos konkrečios pareigos užtikrinti nuteistųjų teisę užsiimti tam tikra sporto šaka ir tobulinti jos įgūdžius. Paaiškina, jog kiekvienu atveju yra vertinama, tiek konkrečios veiklos galimybė, tiek jos poveikis nuteistojo, kitų nuteistųjų resocializacijai. Pažymi, kad pareiškėjas bausmę atlieka Tarnybos Pravieniškių 1-jojo kalėjimo 6-o būryje. Šio būrio nuteistieji yra laikomi užrakinti jų pačių valia, dažniausiai dėl nesutarimo su kitais nuteistaisiais ar siekiant užtikrinti jų saugumą papildomai. Būrio, kuriame gyvena pareiškėjas, nuteistieji pagal grafiką aikštyne sportuoja vieni. Akcentuoja, jog pareiškėjas ir pats kitoje teisme išnagrinėtoje byloje yra nurodęs, kad dėl tam tikrų turimų problemų, negalintis gyventi įprastuose nuteistųjų būriuose su kitais nuteistaisiais. Pabrėžia, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir treniruotės jam ypač būtinos. Pabrėžia, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai priimti teisėtai, pagrįstai, nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti, tik subjektyviai dėsto savo nuomonę, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą ir Tarnybos sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo kaip jam buvo sukeltos dvasinės ir emocinės kančios. Pareiškėjas dėl skunde nurodomų išgyvenimų į kalinimo įstaigos psichologus nesikreipė. Tvirtina, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga savo veiksmais (veikimu/neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir procesines palūkanas yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą pašė atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SN-22-3031 „Atsakymas į prašymą“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 2S-195 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę sudaryti jam sąlygas dalyvauti futbolo varžybose su kitų grupių bei būrių laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomais nuteistaisiais ir / ar iš laisvės atvykusiais žaidėjais, taikant atitinkamą priežiūrą bei užtikrinant pareiškėjo saugumą; priteisti neturtinę žalą bei penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai 2024 m. spalio 21 d. pateikė prašymą Nr. NPS-22-28038 sudaryti sąlygas gauti teisę vykstant renginiams, turnyrams ir/ar futbolo varžyboms šiose dalyvauti, kadangi yra (duomenys neskelbtini) ir nori tobulinti įgūdžius. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. SN-22-3031 „Atsakymas į prašymą“ pareiškėjui nurodė, kad jis turi galimybę du kartus per savaitę naudotis sporto aikštynu, kuriame pats gali pasirinkti kokia sportine veikla užsiimti. Taip pat išaiškino, jog dėl noro dalyvauti sportinėse veiklose, futbolo kamuolių išdavimo ar galimybės organizuoti futbolo turnyrą su tame pačiame būryje bausmę atliekančiais nuteistaisiais, turi kreiptis į gyvenamajame korpuse užimtumą vykdančia Resocializacijos skyriaus specialistę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu, teikė skundą Tarnybai, prašydamas Sprendimą panaikinti ir tenkinti jo Prašymą. Šiame skunde papildomai nurodė, jog yra pastebėjęs, kad sporto aikštyne futbolą žaidžia skirtingų būrių nuteistieji ir/ ar iš laisvės atvykę žaidėjai. Tarnyba 2025 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-195 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti. 

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime, todėl dėl pareiškėjo dabartinio teisinio statuso tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bausmių vykdymo kodekso ketvirtajame ir penktajame skirsniuose reglamentuojama laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacija ir užimtumas. Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų resocializacijos priemonės yra šios: individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija; nuteistųjų dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės; pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo priemonės; laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis (Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalis). Bausmių vykdymo kodekso 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuteistojo individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus. Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje nustatyta, jog bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, kurios formos: nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Pagal teisinį reglamentavimą nuteistųjų dalyvavimas sportinėje veikloje yra viena iš nuteistųjų užimtumo veiklos formų, siekiant sėkmingos resocializacijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato ir nereglamentuoja nuteistųjų teisės naudotis sporto aikštelėmis ar kita sportine įranga. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtintos privalomos pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms organizuoti nuteistųjų sporto varžybas. Pažymėtina, jog tiek iš Sprendimo, tiek iš Tarnybos sprendimo bei 2024 m. rugsėjo 2 d., Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Nuteistųjų naudojimosi sporto aikštynu grafiko (toliau – 2024 m. grafikas) matyti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė užsiimti sportine veikla ir du kartus per savaitę naudotis sporto aikštynu. Pagal 2025 m. sausio 10 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Nuteistųjų naudojimosi sporto aikštynu grafiką pareiškėjas sporto aikštynu gali naudotis keturis kartus per savaitę. Pareiškėjas neginčija, kad jam yra užtikrinta galimybė naudotis sporto aikštynu ir užsiimti sportine veikla, tačiau reiškia nepasitenkinimą tuo, kad jam nesuteikiama galimybė žaisti futbolą, dalyvauti varžybose su nuteistaisiais iš kitų būrių ar grupių ir / ar iš laisvės atvykusiais žaidėjais, kadangi yra (duomenys neskelbtini) ir futbolas yra jo aistra.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems. Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo atskirai, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teisingumo ministro nustatyta tvarka atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi ir kiti, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, nuteistieji. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 21 punktą suimtieji ar nuteistieji izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi atskirose suėmimo vykdymo arba bausmės atlikimo vietose, tose pačiose suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose esančiuose skirtinguose gyvenamuosiuose pastatuose, šių pastatų aukštuose arba gyvenamosiose patalpose (kamerose) ar palatose. Todėl laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę, elgesį ir jam taikomą režimą, siekdama užtikrinti tiek paties nuteistojo, tiek kitų nuteistųjų, tiek pareigūnų saugumą, turi imtis atitinkamų priemonių.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6-ame būryje. Atsakovės pateiktais duomenimis šiame būryje nuteistieji yra laikomi užrakinti jų pačių valia, dažniausiai dėl nesutarimo su kitais nuteistaisiais ir siekiant užtikrinti jų saugumą papildomai. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jam reikalinga papildoma apsauga. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi skųsdamasis, jog dėl tam tikrų turimų problemų negalintis gyventi įprastuose būriuose (administracinės bylos Nr. eI1-1858-860/2025). Iš 2024 m. grafiko matyti, jog jis sudarytas taip, kad 6-o būrio nuteistieji sporto aikštynu naudotųsi atskirai nuo kitų nuteistųjų būrių. 2024 m. grafiko pastabų 4 punkte pažymėta, jog rakinamose patalpose esantys nuteistieji gali būti išvedami po kelias kameras. Nuteistieji į sporto aikštyną vedami vadovaujantis Saugaus elgesio taisyklėmis. Viename sporto aikštyne gali būti ne daugiau kaip 12 nuteistųjų. 2024 m. grafiko pastabų 8 punkte įtvirtinta, jog skirtingų grupių nuteistieji į sporto aikštyną gali būti leidžiami tik bendrų renginių metu, užtikrinant saugaus elgesio taisyklių laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka būryje, kuriam paskirtos papildomos saugos priemonės, laisvės atėmimo vietų įstaiga, nesudarydama sąlygų pareiškėjui žaisti futbolą su kitų būrių ar grupių nuteistaisiais, veikė atsižvelgiant į nuteistųjų (jo paties) saugumo užtikrinimo prioritetą. Pagal teisinį reglamentavimą laisvės atėmimo vietų įstaiga neturėjo pareigos nuteistajam užtikrinti dalyvavimą sporto varžybose, kuriose dalyvautų kitų būrių ar grupių nuteistieji ar iš laisvės atvykę žaidėjai. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai būtų teikęs prašymą dalyvauti suorganizuotame renginyje (sporto varžybose), o ši tokio prašymo nebūtų tenkinusi. Tačiau pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju laisvės atėmimo vietų įstaiga prieš kiekvieną renginį, turi spręsti ir atsakingai įvertinti visas aplinkybes, susijusias su renginio saugumo užtikrinimu, nuteistojo asmenybe, jo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo ir Tarnybos sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Tiek Sprendime, tiek Tarnybos sprendime aiškiai išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės, skundžiamų sprendimų motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas ir Tarnybos sprendimas yra neteisėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų sprendimų turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, daro išvadą, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas bei Tarnyba išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SN-22-3031 „Atsakymas į prašymą“ ir panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-195 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ netenkintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją sudaryti jam sąlygas dalyvauti futbolo varžybose su kitų grupių bei būrių įstaigoje laikomais nuteistaisiais ir / ar iš laisvės atvykusiais žaidėjais, taikant atitinkamą priežiūrą bei užtikrinant jo saugumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šis pareiškėjo prašymas yra susijęs su pareiškėjo reikalavimais panaikinti skundžiamus sprendimus, t. y. išvestinis reikalavimas, kildinamas iš pirmųjų dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų, ir gali būti tenkinamas tik panaikinus skundžiamus sprendimus. Teismui nenustačius teisinių pagrindų tenkinti pirmuosius du pareiškėjo skundo reikalavimus ir konstatavus, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Sprendimą ir Tarnybos sprendimą yra nepagrįsti, negali būti tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką sudaryti sąlygas dalyvauti futbolo varžybose su kitų grupių bei būrių įstaigoje laikomais nuteistaisiais ir / ar iš laisvės atvykusiais žaidėjais, taikant atitinkamą priežiūrą bei užtikrinant jo saugumą.

Pareiškėjas savo skunde, be kita ko, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Byloje neteisėtų laisvės atėmimo vietos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.