Civilinė byla Nr. e2-3495-934/2015
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-39675-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.1., 116.5.2., 63.3.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei M. S. (buv. Z.) dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. S. (buv. Z.) 5365,10 EUR (18524,64 Lt) skolą (2446,91 EUR negrąžinto kredito, 2126,62 EUR nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 430,26 EUR nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 361,29 EUR nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas), 18 procentų sutartines palūkanas už negrąžintą pagal Kredito sutartį 2446,91 EUR (8448,72 Lt) dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-11-13 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2014-11-25, procesinius dokumentus priėmė atsakovė asmeniškai. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove sudarė 2009-07-10 Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-056489-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 8448,72 Lt kreditą. Už suteiktą kreditą Sutartyje nustatyta 18 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtų pagal Sutartį numatytų mokėjimų, galutinis kredito grąžinimo terminas 2014-06-17. Atsakovė netinkamai vykdė paimto kredito dalinio grąžinimo Sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį, dėl ko susidarė 5365,10 EUR (18524,64 Lt) įsiskolinimas (2446,91 EUR negrąžinto kredito, 2126,62 EUR nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 430,26 EUR nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 361,29 EUR nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2446,94 EUR (8448,72 Lt) negrąžinto kredito, 2126,62 EUR (7342,80 Lt) nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą (CK 1.138, 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205,6.256, 6.870, 6.873, 6.874, 6.881 straipsniai).
CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Pagal Sutarties specialiosios dalies 7.2. punkto sąlygas atsakovas, laiku nesumokėjęs nustatytos sumos, įsipareigojo mokėti 0,10 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 430,26 EUR (1485,63 Lt) nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 361,29 EUR (1247,49 Lt) nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,10 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 2010-10-22 Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad ieškovas, vykdydamas paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.
Ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 430,26 EUR (1485,63 Lt) nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 361,29 EUR (1247,49 LT) nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 430,26 EUR (1485,63 Lt) nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 361,29 EUR (217,62 Lt) nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas tenkintinas iš dalies, taikant ne 0,10 proc, o 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, todėl priteistina iš atsakovės 215,13 EUR (430,26/2) nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 180,64 EUR (361,29/2) nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal 2010-04-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-023901-GV atsakovė įsipareigojo mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Minėtos sutarties nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 18 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2446,91 EUR (8448,72 LT) dydžio kredito sumą pagal kredito sutartį, skaičiuojant nuo 2014-11-13 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4969,35 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-11-20 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinio reikalavimų suma5365,10 EUR. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 4969,35 EUR, atmestų –395,75 EUR. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 92,6 proc., atmestų – 7,4 proc.
Ieškovas nurodė, jog patyrė 120,77 EUR (417 Lt) bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti iš atsakovės. Prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 111,83 EUR (386,14 Lt ) žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „Swedbank“ AB, juridinio asmens kodas 112029651, naudai 2446,96 EUR negrąžinto kredito, 2126 EUR nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 215,13 EUR nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 180,64 EUR nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 18 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2446,91 EUR dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-11-13 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4969,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111,83 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza