Civilinė byla Nr. e2-872-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00754-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1.;

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino, jog per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo E. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kad pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis per EPP sistemą įteikta 2019 m. balandžio 6 d., o  pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. 14:03 val. buvo prisijungęs prie EPP sistemos, todėl turėjo būti susipažinęs su teismo nutartimi ir nutartyje nustatytais įpareigojimais.

5.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė duomenų, kad pašalino procesinio dokumento trūkumus, nurodytus teismo nutartyje, neprašė šio termino pratęsti,  taip pat neapskundė teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, todėl prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pareiškėjas nėra teisininkas, nors ir sugeba prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos, tačiau šia sistema naudotis nesugeba, todėl nesusipažino su pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 5  d. nutartimi ir nežinojo apie nustatytą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

6.2.                      Nurodo, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo dalies. Teigia, jog nuosavybės teise pareiškėjas turi tik butą, kuriam taikomas areštas, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 570 Eur. Taip pat pareiškėjas išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo sunkią finansinę padėtį – Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, gimimo liudijimo kopiją, Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos kopiją, uždarosios akcinės bendrovės „Lapsa“ pažymos kopiją, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo kopiją.

9.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam apeliantės atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su klausimo dėl apelianto finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties pagrįstumo vertinimu, bet ne su apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl proceso atnaujinimo bei už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 1 dalimi, nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti minėtus prašymo trūkumus. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą skundžiama nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14.       Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis apeliantui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą buvo išsiųsta 2019 m. balandžio 5 d. 8:22 val. ir laikoma įteikta po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 6 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. 14:03 val. buvo prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.

16.       Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, jog jis nors ir sugeba prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos, tačiau šia sistema naudotis nesugeba, todėl nesusipažino su pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi ir nežinojo apie nustatytą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, atmeta kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą, pats pasirinko elektroninės bylos formą, sutiko gauti teismo procesinius dokumentus per EPP sistemą, todėl turėjo pareigą domėtis prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

17.       Atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo finansinės padėties, galimybės sumokėti likusią žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo dalį yra susiję su pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuri nėra nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu, todėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina.

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

19.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                       Jūratė Varanauskaitė