Administracinė byla Nr. N⁶²-697/2011

          Procesinio sprendimo kategorija 50.14

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                                                    I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. B. už tai, kad ji 2009 m. liepos 9 d. į Politinės kampanijos finansavimo apskaitą ir ataskaitą įtraukė Rinkimų į Europos parlamentą savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 9859,86 Lt politinės kampanijos išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš asmeninių politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis iškeltos kandidatės D. O. banko sąskaitų, šioje apskaitoje ir ataskaitoje pasirašė ir šias pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. I. B. buvo kaltinama ir tuo, kad minėtos sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne savarankiško politinės kampanijos dalyvio, o D. O. vardu. Šiais savo veiksmais I. B., būdama savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis iždininke, pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo I. B. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 207¹⁰ straipsnio 2 ir 5 dalyse.

I. B. faktinių aplinkybių neginčijo, tačiau paaiškino, kad protokole nurodytos sąskaitos išrašytos už suteiktas paslaugas D. O. vardu ir susijusios su rinkimais į Europarlamentą. Šias paslaugas LRLS vadovybė nusprendė perimti iš D. O., kaip turtinius įsipareigojimus, surašydama laisvos formos juridinę galią turintį dokumentą – avanso apyskaitą, kuri yra užfiksuota žiniaraštyje.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. nutarimu pripažino I. B. kalta padarius ATPK 207¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 1000 litų baudą. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207¹⁰ straipsnio 5 dalyje, teiseną I. B. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas D. O. reklamines išlaidas nepagrįstai priskyrė Liberalų sąjūdžio reklaminėms išlaidoms, tokiu būdu jas sutapatindamas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad Liberalų sąjūdis patyrė išlaidas, tačiau neatsižvelgė, kad išlaidas realiai patyrė tik 2009 m. spalio 1 d. ir ne reklamines, o kompensavimo išlaidas. Apeliantė teigia, kad teismas nenurodė jokių aplinkybių ar įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatyta, kodėl buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, neteisingai. Kadangi teismas nenustatė, kokiu būdu yra pažeistas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punktas, todėl nėra aišku, kokiu būdu pasireiškė ir administracinis teisės pažeidimas. Be to, nėra aišku, kokie duomenys patvirtina I. B. kaltę ir kuo ši kaltė pasireiškė. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Liberalų sąjūdžio susirašinėjimo su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimo, taip pat nepagrįstai nesirėmė apskaitos auditą atlikusios L. A. parodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                                                          II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

I. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 20710 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad į Politinės kampanijos finansavimo apskaitą ir ataskaitą įtraukė Rinkimų į Europos parlamentą savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 9859,86 Lt politinės kampanijos išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš asmeninių politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis iškeltos kandidatės D. O. banko sąskaitų, šioje apskaitoje ir ataskaitoje pasirašė ir jas pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tuo I. B., būdama savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis iždininke, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas. 

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 9859,86 litų suma buvo sumokėta iš D. O. sąskaitų. Tuo tarpu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, kad „Politinės partijos ir politinės kampanijos finansuojamos lėšomis, gautomis iš šiame įstatyme nurodytų šaltinių. Politinės partijos lėšos, skirtos politinei partijai ir politinei kampanijai finansuoti, turi būti laikomos Lietuvos Respublikoje registruoto banko sąskaitoje. Visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, apmokamos tik iš šioje sąskaitoje esančių lėšų“. Pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, jog D. O. šiuos pinigus naudojo savo asmeninei politinei reklamai, tačiau iš byloje esančio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio iškeltų kandidatų sąrašo (b. l. 6) matyti, kad šiame sąraše 6 numeriu yra įtraukta D. O., tad ji negali būti pripažinta savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Be to, partijos aiškinamajame rašte (b. l. 17) šios išlaidos pripažįstamos Liberalų sąjūdžio rinkiminės kampanijos išlaidomis. Įvertinus tai, kad išlaidos buvo apmokėtos ne iš specialiosios partijos sąskaitos, o iš fizinio asmens lėšų, spręstina, kad taip buvo pažeistos Įstatymo nuostatos. Tai, kad vėliau partija prisiėmė šiuos įsipareigojimus ir nusprendė kompensuoti išlaidas patyrusiai D. O. 9859,86 litų sumą, nekeičia veikos teisinio kvalifikavimo, kadangi iš esmės buvo nutarta kompensuoti būtent už politinę reklamą, už kurią tiesiogiai buvo sumokėjęs fizinis asmuo, o ne pati partija. Įstatymas vienareikšmiškai nurodo, jog visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, apmokamos tik iš politinės partijos banko sąskaitoje esančių lėšų, jokių išimčių nėra numatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad Liberalų sąjūdžio susirašinėjime su Valstybine mokesčių inspekcija bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinime išdėstyti teiginiai tik patvirtina buvus pažeidimą. Liudytojų J. K. ir L. A. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kaip nei patvirtinantys, nei paneigiantys I. B. kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad L. A. pripažino, kad buvo padaryta klaida, tačiau ją vertino kaip techninę. I. B., kaip partijos iždininkei, pareigą į apskaitos ir buhalterinius dokumentus įtraukti teisingus duomenis numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 11 straipsniai (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu). Tai, kad šio teisės akto normos nebuvo nurodytos protokole, nesutrukdė I. B. gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi akivaizdu, jog ji kaltinimo esmę suprato. Tad spręstina, kad šiuo aspektu jos teisės nebuvo pažeistos, o toks protokolo trūkumas laikytinas formaliu. 

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad I. B., įtraukdama šią pinigų sumą į apskaitą ir ataskaitą ir šias pateikdama Vyriausiajai rinkimų komisijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punktą. Todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn už ATPK 20710 straipsnio 2 dalies pažeidimą. 

Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarimą I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                              Ričardas Piličiauskas  

                                                                                              Virgilijus Valančius