Civilinė byla Nr. e2-154-1236/2026

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00728-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.4.3; 2.5.4.10; 2.5.7; 2.6.9.2; 3.2.6.1

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienė,

sekretoriaujant Aurikai Valančiūnienei,

dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokatei V. L., atsakovui V. G., jo atstovei advokatei S. M. – Š.,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl paveldimo turto padalijimo, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl nuostolių priteisimo ir turto padalijimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti paveldimą turtą ir jai natūra priteisti: 1) ½ dalį lengvojo automobilio JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) – turto vertė 250 Eur, 2) ½ traktoriaus T-25 A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Traktorius) – turto vertė 250 Eur, priteisti iš atsakovo 986,56 Eur laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidas, valstybės naudai – teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis ir atsakovo tėvas – K. G., po kurio mirties ji su atsakovu priėmė mirusiojo palikimą, kurį sudaro: ½  Automobilio (250 Eur), ½ Traktoriaus (250 Eur) bei pusė sutuoktinio banko sąskaitoje buvusių lėšų – 2 380,51 Eur. Pažymėjo, kad su atsakovu susitarė dėl nurodytų transporto priemonių vertės, tačiau nepavyko susitarti dėl paveldimo turto padalijimo, nes po sutuoktinio mirties atsakovas raštu reikalavo jos sumokėti 5 200 Eur sumą, taip pat siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas privačią nuosavybę, atvyko pas ją į namus ir išsivarė Automobilį, jį paslėpė.  

3.       Ieškovė nurodė, kad viena apmokėjo sutuoktinio laidojimo išlaidas, kurias sudarė: 1 285,93 Eur išlaidos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laidojimo paslaugas, 375 Eur už gedulingus pietus, 250 Eur giedoriams už dvi dienas, 200 Eur auka bažnyčiai už laidojimą, 50 Eur už „keturnedėlio“ mišias, 2 475 Eur už kapavietės sutvarkymą, bendrai – 4 635,93 Eur. Nurodė, kad šias lėšas, kurios pagal įstatymą mokamos iš paveldimo turto, turi teisę atgauti iš kito paveldėtojo – atsakovo, kuriam pagal įstatymą tenka ¾ paveldimo turto. Paaiškino, kad sutuoktinio sąskaitoje buvusias lėšas kartu su savo lėšomis panaudojo jo laidojimo išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad po sutuoktinio mirties jai buvo išmokėta 440 Eur laidojimo pašalpa, kurią išminusavus iš bendros laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidų sumos, jai tenka padengti 1 048,98 Eur (¼ bendros 4 195,93 Eur išlaidų sumos), atsakovui – 3 146,94 Eur (¾ bendros 4 195,93 Eur išlaidų sumos), tuo tarpu išminusavus asakovui tenkančią paveldimų lėšų sumą (1 785,38 Eur), atsakovas turi jai sumokėti 1 361,56 Eur (3 146,94 Eur-1 785,38 Eur). Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jai pagal nuosavybės teisės liudijimą priklauso po pusę paminėtų transporto priemonių, o pagal paveldėjimo teisės liudijimą dar po ¼ šių priemonių, prašo priteisti jai šį turtą natūrą, tuo tarpu atsakovui piniginę kompensaciją – 375 Eur. Atlikus nurodytų sumų įskaitymą, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 986,56 Eur.

4.       Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad neginčija, jog tėvo laidotuvėmis rūpinosi ieškovė, tačiau nesutiko, kad visos ieškovės reikalaujamos atlyginti laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidos yra būtinos ir įrodytos. Atsakovas nurodė, kad jo vertinimu, laidotuvių išlaidas galėtų sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 1285,93 Eur suma už laidojimo paslaugas, taip pat 375 Eur išlaidos gedulingiems pietums ir dalis kapavietės sutvarkymo išlaidų. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja prisidėti ¾ dalimis prie visos ieškovės šeimos kapavietės, skirtos keturiems asmenims, sutvarkymo, todėl vietoje ieškovės reikalaujamų 1856,25 Eur išlaidų (pagal ieškovės skaičiavimą atsakovui tenkanti ¾ dalis), pagrįstomis galėtų būti pripažintos nebent tik 618,75 Eur dydžio šios rūšies išlaidos. Nurodė, kad visos palikėjo laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos buvo visiškai padengtos iš palikėjo turto, todėl ieškovei nebuvo poreikio prie šių išlaidų prisidėti savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad ieškovei liko dar nemaža pinigų suma, kuri į paveldimą turtą nebuvo įtraukta ir tarp įpėdinių nepadalinta.

5.       Atsakovas nurodė, kad nepaisant to, jog abiejų transporto priemonių didesnės dalys priklauso ieškovei, jo suinteresuotumas šiuo turtu faktiškai naudotis yra didesnis ir jis turi visas galimybes tai daryti. Tuo tarpu jeigu šis turtas atitektų ieškovei, ji pati savarankiškai pagal tiesioginę paskirtį jo nenaudotų.

6.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 1780,26 Eur bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat padalinti bendrasavininkams priklausantį turtą tokiu būdu: ieškovei natūra priteisti Traktorių, o jam – Automobilį, ieškovei priteisti 125 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai nutyli, jog palikėjas turėjo ne tik santaupų banko sąskaitoje, tačiau ir grynaisiais pinigais – 5 680 Eur. Apie likusias santaupas grynaisiais pinigais ieškovė pati patvirtino tiek 2024 m. sausio 17 d. pokalbio su atsakovu metu (prie atsiliepimo į ieškinį yra pateiktas šalių pokalbio garso įrašas ir jo stenograma), tiek 2024 m. sausio 30 d. susitikimo su notare metu. Vizito pas notarę metu, ieškovės anūkas, išgirdęs ją pripažįstant buvusias palikėjo santaupas grynaisiais pinigais, tam pradėjo prieštarauti, liepė šio turto į paveldimą turtą netraukti, nurodė, kad, jeigu reikės, jis sakys, kad tai jo pinigai. Dar vėliau ieškovės sūnus pateikė kitą versiją – kad grynieji pinigai, rasti namuose, buvo jo. Tačiau visas šias versijas paneigė pati ieškovė pokalbio su atsakovu metu patvirtinusi, kad tai buvo jų bendri, jų šeimos (t. y. jos ir K. G.) pinigai. Atsakovas ieškovei nurodė, kad tie pinigai tegu bus laidotuvių išlaidoms padengti ir į juos dėl to nepretendavo. Atsakovo teigimu, visos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos buvo visiškai padengtos iš K. G. turėtų santaupų grynaisiais pinigais, valstybės išmokėtos laidojimo pašalpos, taigi ieškovei nebuvo jokio poreikio prie šių išlaidų prisidėti nei savo asmeninėmis lėšomis, nei juo labiau naudoti K. G. turėtų piniginių lėšų banko sąskaitoje, kurios turėjo būti padalintos paveldėtojams pagal paveldimo turto dalis. Nors atsakovas kreipėsi į ieškovę prašydamas atiduoti jam priklausančią paveldėto turto dalį, tačiau ieškovė į tai nereagavo. Atsakovas nurodė, jog ieškovė, išgryninusi iš esmės visas K. G. mirties dieną banko sąskaitoje buvusias lėšas, tame tarpe 1780,26 Eur priklausančias atsakovui, juos pasiėmė sau. Teigė, jog ieškovė tokiu būdu netesėtai praturtėjo jo sąskaita, todėl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalimi prašė priteisti iš ieškovės  1780,26 Eur.

8.       Atsakovas nurodė, kad šalys paveldėjo po ½ dalį Traktoriaus ir Automobilio, kad jis ne kartą siūlė ieškovei sumokėti kompensaciją už jai tenkančio turto dalis, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, nepaisant to, jog nurodytos transporto priemonės po K. G. mirties ieškovė nei karto jomis nesinaudojo, ji neturi ir vairuotojo pažymėjimo. Atsakovas teigė, kad einant laikui abiejų transporto priemonių būklė blogėja, be to, jo suinteresuotumas transporto priemonėmis yra didesnis. Nurodė, kad bet kurios iš transporto priemonių priteisimas natūra naudingesnis būtų būtent tai šaliai, kurį šį turtą gauna natūra, o ne tai, kuriai būtų išmokama kompensacija, nes natūra turimą turtą galima pasiriktinai naudoti tiek pagal jo tiesioginę paskirtį, tiek galimas jo realizavimas viso arba dalimis, todėl prašė, kad kiekvienai iš šalių būtų priteista ta transporto priemonė, kuri šiuo metu faktiškai yra jų žinioje, t. y. atsakovui – automobilis, o ieškovei – traktorius. Atsakovo teigimu, toks turto padalijimas būtų sąžiningas ir teisingas bei užkirstų kelią bet kokių tolimesnių konfliktų kilimui. Atsižvelgiant į tai, kad bendra dalintino turto vertė yra 1 000 Eur, ieškovei priklausanti dalis sudaro 625 Eur (5/8 dalys), atsakovui – 375 Eur (3/8 dalys), prašė ieškovei priteisus 500 Eur vertės traktorių, jai iš atsakovo priteisti 125 eurų kompensaciją.

9.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad lėšų išgryninimą iš sutuoktinio banko sąskaitos nulėmė staigi ir netikėta jo mirtis, tuo tarpu tartis su atsakovu nebuvo galimybių, nes tą pačią dieną, kai mirė sutuoktinis, jis atvyko į namus ir nė žodžio neužsiminė apie laidotuves, pagalbą jas organizuojant, atvykęs puolė rausti kambarius, kažko ieškodamas, reikalauti namo dokumentų, teigė, kad viskas priklauso jam ir labai nusivylė, kai sužinojo, kad namas priklauso ieškovės sūnui. Ieškovė teigė, kad atsakovo nurodyti grynieji pinigai buvo jos sūnaus G., kuriam priklauso namas, o pinigai buvo skirti namo stogo remontui. Teigė, kad atsakovo į bylą pateiktame garso įraše ji kalba apie lėšas, buvusias banko sąskaitoje, o ne apie grynuosius pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi žemės, teigė, kad būtent jam turi atitekti Traktorius, tuo tarpu jai – Automobilis, nes atsakovas ir taip turi keletą automobilių, o jai yra būtina nuosava transporto priemonė, su kuria ją būtų galima nuvežti pas gydytojus ir pan. Nurodo, kad turi didelių sveikatos problemų, tame tarpe judėjimo problemų, todėl su viešuoju transporto ir viena ji niekur negali nuvykti.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pas notarę siūlė atsakovui sumokėti 3 000 Eur kompensaciją už Automobilį, Traktorių ir už kortelėje buvusias lėšas. Atsakydama į klausimus, ieškovė nurodė, kad namie rasti grynieji pinigai buvo ne K. G., o jo sūnaus G., kuris juos paliko stogo remontui, nes namas, kuriame gyveno ji su vyru, priklauso sūnui G., namas buvo pastarajam padovanotas 2023 m. gruodžio mėnesį. Nurodė, kad G. perdavė pinigus jos sutuoktiniui, nes jis būtų organizavęs stogo keitimo darbus, kad stogo remonto darbus planavo atlikti vasarą. Nurodė, kad mirus sutuoktiniui, jai laidotuves padėjo suorganizuoti anūkas R., nes sūnus G. kaip tik buvo išvažiavęs į užsienį darbo reikalais. Nurodė, kad atsakovas atvažiavo pas ją į namus sutuoktinio mirties rytą, apie 7 val. ir pradėjo viską versti, apie laidotuves nieko neužsiminė. Nurodė, kad kapavietėje buvo palaidoti trys jos šeimos nariai, kad prieš laidojant sutuoktinį, kapavietės būklė buvo gera, paliko tą patį paminklą, nesidomėjo, kokia būtų buvusi kaina, jeigu būtų atskiroje kapavietę laidoję jos sutuoktinį, per laidotuves nebuvo priėjęs nei atsakovas, nei sutuoktinio sesuo. Nurodė, kad atsakovas su sutuoktiniu gyvai nebendravo kokius penkis – šešis metus, nežino, ar jie susiskambindavo. Paaiškino, kad jos vyras naudojosi transporto priemonėmis, Automobilis pirktas buvo 2020 m., kad sutuoktinis nesakė, jog yra Traktorių dovanojęs atsakovui, kad Automobilis reikalingas tam, jog ją pavežtų esant reikalui, kad šiuo metu ją vežioja kaimynas. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimus, ieškovė nurodė, kad grynuosius pinigus, skirtus namo stogo remontui, sūnus G. D. atvežė ir paliko 2023 m. gruodžio mėnesį, kad jos sūnus ] kartu su ja negyveno, tik atvažiuodavo aplankyti, dabar jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad sūnus G. po to, kai sužinojo apie K. G. mirtį, siūlėsi pervesti jai pinigų laidotuvėms, kad neužsiminė, jog gali panaudoti pastarojo namie paliktus grynuosius pinigus. Nurodė, kad atsakovas atvažiavo pas ją sutuoktinio mirties dieną, pradėjo ieškoti dokumentų, nieko neklausė apie laidotuves ir pan., kad tuo metu rado K. piniginėje 600 Eur ir sekcijoje buvusioje knygoje rado apie 5 000 Eur, tačiau apie rastus pinigus jokios kalbos nebuvo. Nurodė, kad 600 Eur atsakovas nepaėmė ir jie buvo panaudoti laidotuvėms, kad laidotuvėms buvo naudojami pinigai iš K. G. kortelės, kad pinigus už paslaugas laidotuvėms mokėjo anūkas R., kad giedoriams sumokėjo tiek, kiek jie paprašė, kad giedoriai sąskaitos neišrašė, nes negalvojo, jog reikės dėl to eiti į teismą, kad su bažnyčia dėl mišių tarėsi R., kad kunigas pasakė, jog auka – 200 Eur, mirties metinėms irgi buvo užsakiusi mišias bažnyčioje, bet neįtraukė į laidojimo išlaidas, nes per mišias buvo minimi ir kiti asmenys. Nurodė, kad paramos iš laidotuvių dalyvių gavo – paaukojo seserys, pusbrolis, bet gavo paramą ir atsakovas ir kiti jo šeimos nariai. Nurodė, kad į bylą pateikto garso įrašo neklausė, ji nežinojo, kad yra įrašinėjama, nurodė, jog galimai atitinkamas pokalbis su atsakovu ir yra buvęs. Nurodė, kad su atsakovu susitarė dėl transporto priemonių vertės, kad teisės vairuoti neturi, kad automobiliu naudotųsi anūkas.

11.       Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sužinojęs, jog tėvas mirė, tą pačią dieną iš ryto nuvažiavo pas ieškovę, pas ją tuo metu jau buvo jos anūkas R., jie visi kartu apieškojo namus ir rado K. G. piniginėje apie 680 Eur ir dar knygoje buvo rasti pinigai – 5 000 Eur, visi po 100 Eur kupiūromis ir sugrupuoti (perrišti) po 1 000 Eur ir visai tai matė R., jie visi ieškojo ir banko kortelės, tačiau nerado. Atsakovas nurodė, jog rasti pinigai bus skirti laidotuvėms ir jie paskui visi išsiskirstė. Atsakovas nurodė, jog tą pačią dieną skambino R., klausė dėl laidotuvių, tačiau jam atsakė, jog viskuo pasirūpinta. Atsakydamas į klausimus, atsakovas nurodė, jog apie namo padovanojimą ieškovės sūnui sužinojo po tėvo mirties, kad G. D. ir tėvas jokių reikalų neturėjo ir pastarasis apie dešimt metų tėvo namuose nesirodė, kad santykiai su ieškovė ir jos sūnumi neutralūs. Nurodė, jog kelis metus pas tėvą namie taip pat nesilankė, nes nemalonu buvo su ieškove matytis, bet su tėvu susitikdavo turguje ir kitose vietose, tėvas pas jį atvažiuodavo, taip pat bendravo telefonu. Atsakydamas į savo atstovės klausimus, atsakovas nurodė, jog kunigui per laidotuvių mišias davė 50 Eur, kad niekas su juo nesitarė dėl laidotuvių, be to, jis nebuvo kviestas į „keturnedelį“, į metines, kad su tėvu apie finansus nešnekėjo. Atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus, atsakovas nurodė, jog paveldėto turto aprašo neginčijo, nes kita advokatė ir antstolė nepadarė savo darbo, kad „keturnedėlio“ mišiose dalyvavo, kad Automobilį pasiėmė, nes jis priklauso ir jam, be to, jis norėjo juo naudotis, kad neklausė ieškovės, kur bus laidojimas jo tėvas, tačiau negalvojo, jog jis bus laidojamas ieškovės šeimos kape.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

12.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. G., ieškovės sutuoktinis ir atsakovo tėvas, kurie priėmė mirusiojo palikimą ((duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 2024 m. sausio 30 d. liudijimas). (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 2024 m. sausio 13 d. liudijimu ir K. G. SEB banko kortelės išrašu už 2024 m. sausio 10 d. – 2024 m. vasario 28 d. laikotarpį nustatyta, kad mirusiojo K. G. turtą sudarė ½ dalis lėšų, buvusių AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 761,03 Eur), ½ dalis Automobilio ir ½ Traktoriaus. Iš antstolės J. B. 2024 m. kovo 5 d. parengto palikėjo K. G. turto apyrašo nustatyta, kad K. G. banko sąskaitoje 2024 m. vasario 15 d. duomenimis buvo 6,83 Eur, Automobilio ir Traktoriaus vertės nenustatytos. Byloje nėra ginčo, kad šalys ikiteisminio šio ginčo nagrinėjimo metu sulygo dėl abiejų nurodytų transporto priemonių paveldimų dalių verčių, kurias įvertino po 250 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, kad K. G. mirties dieną pirmiau nurodytoje jo banko sąskaitoje buvo 4 761,03 Eur, dėl ko atitinkamai pusę šios lėšų sumos – 2 380,51 Eur, sudarė paveldimą turtą. Byloje šalių bei liudytojų R. I. paaiškinimais nustatyta, kad po K. G. mirties jo kambaryje pastarojo ir ieškovės namuose buvo rasta 5 000 Eur grynųjų suma, taip pat mirusiojo piniginėje buvo rasta apie 600 Eur suma. Atsakovo teigimu, nurodyti grynieji pinigai priklausė K. G., todėl turėjo būti įtraukti į paveldimą turtą ir iš jų galėjo ir turėjo būti apmokėtos pastarojo laidojimo išlaidos, tuo tarpu ieškovė byloje įrodinėja, kad 5 000 Eur suma priklausė jos sūnui G. D., kad iš savo asmeninių ir K. G. priklausiusių lėšų, buvusių pastarojo banko kortelėje, palaidojusi savo sutuoktinį, ji įgijo teisę į dalies laidojimo išlaidų iš kito paveldėtojo – atsakovo, atlyginimą. Byloje taip pat kilo ginčas dėl paveldimų transporto priemonių dalių padalijimo, laidojimo išlaidų dydžio ir jų atlyginimo. 

13.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė dėl K. G. palaidojimo patyrė 1 285,93 Eur už laidojimo paslaugas, 375 Eur už gedulingus pietus bei 2 475 Eur už kapavietės sutvarkymą, tačiau atsakovas nesutinka, kad į K. G. laidojimo išlaidas pastaroji suma įtrauktina visa apimtimi, taip pat nesutinka su kitų ieškinyje nurodytų mirusiojo laidojimo išlaidų – giedoriams, aukų bažnyčiai už laidojimą, už „keturnedėlio“ mišias, atlyginimu.

Dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nėra teisės akto, kuris reglamentuoja kilusio ginčo (dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš palikėjo įpėdinių) teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

15.       Teismas, spręsdamas nuostolių, kaip nukentėjusiojo asmens padarytų laidojimo išlaidų, atlyginimo klausimą, turi įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad tos išlaidos yra priverstinės, būtinos, protingos ir kad jas patvirtina pateikti įrodymai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002; 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas be to, ar K. G. buvo palaidotas ir iš ieškovės asmeninių lėšų, kyla ir dėl pastarojo laidojimo išlaidų dydžio. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovas kėlė klausimus dėl to, kas faktiškai apmokėjo gedulingus pietus, laidojimo paslaugas, kapavietės sutvarkymo išlaidas, dėl šioms išlaidoms pagrįsti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, t. y. 1 285,93 Eur suma, sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laidotuvių organizavimą, 375 už gedulingus pietus bei iš dalies su kapavietės sutvarkymo išlaidomis – 618,75 Eur, iš bendros ieškovės nurodytos 2 475 Eur sumos.

17.       Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė nepagrįstai iš pastarojo reikalauja visos išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 2 475 Eur sumos už kapavietės sutvarkymą. Byloje šalių ir liudytojų paaiškinimais bei į bylą pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. liepos 14 d. raštu  nustatyta, kad K. G. buvo palaidotas ieškovės šeimos kapavietėje, kurioje be K. G. buvo palaidoti dar trys ieškovės šeimos nariai, kad kapavietės būklė iki K. G. laidojimo buvo prižiūrėta, tačiau atitinkamos jos dalys (bortai) buvo netinkamos būklės. Iš į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo sąmatos matyti, kad kapavietės dydis – 3,44x2,60 m, buvo numatyta atlikti senos kapavietės išardymo (100 Eur), naujos kapavietės betonavimo (800 Eur), plėvelės patiesimo, skaldos užpylimo (150 Eur), paminklo atnaujinimo peršlifuojant, raidžių iškalimo (360 Eur), akmens bortų uždėjimo (665 Eur) darbus. Nors iš paminėtos darbų atlikimo sąmatos matyti, kad kapavietės įrengimo išlaidos turėjo būti mažesnės nei faktiškai buvo patirtos, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Z., sąmatoje buvo nurodyta tik preliminari kaina, tuo tarpu pradėjus ginčo kapavietės sutvarkymo darbus nustatyta, kad buvusios kapavietės būklė yra blogesnė, nei manyta prieš pradedant jos sutvarkymo darbus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma būtų nepagrįsta ir (ar) neprotinga.

18.       Kita vertus, negalima neįvertinti to, jog ginčo kapavietė savo dydžiu yra šeimyninė kapavietė, kad ieškovė užsakė visos kapavietės sutvarkymo darbus, t. y. buvo sutvarkyta ne tik viena kapavietės dalis, kurioje palaidotas K. G., tačiau pertvarkytos ir anksčiau palaidotų ieškovės šeimos narių kapaviečių dalys. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovei visų pastarosios patirtų kapavietės sutvarkymo išlaidų, o tik tą dalį, kuri tenka už K. G. kapavietės sutvarkymą – 618,75 Eur (2 475 Eur/4). Pažymėtina, kad pozicijos dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų proporcijos atsižvelgiant į kapavietės dydį (palaidotų žmonių palaikų skaičių) laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2565-794/2024).

19.       Nors iš byloje liudytoju apklausto R. Z. paaiškinimų, kad naujos kapavietės su paminklu įrengimas protingomis ir būtinomis išlaidomis būtų kainavęs apie 2 000 Eur, darytina išvada, jog naujoje kapavietėje palaidoti K. G. būtų buvę brangiau, lyginant su ginčo atveju patirtomis jo kapavietės dalies ieškovės šeimos kapavietėje sutvarkymo išlaidomis (618,75 Eur), ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo padidinti išlaidų, skirtų K. G. kapavietės dalies sutvarkymui, dydį. Byloje nustatyta, kad sprendimas palaidoti sutuoktinį jos šeimos kapavietėje buvo priimtas ieškovės, nederinant šio sprendimo su atsakovu, todėl tokio sprendimo padariniai, t. y. kad ginčo kapavietės sutvarkymo išlaidos dalintinos atsižvelgiant į kapavietės dydį ir joje palaidotų asmenų kiekį, tenka ieškovei.

20.       Sprendžiant dėl kitų atsakovo ginčijamų jo tėvo laidojimo išlaidų, teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė nepagrįstai į šias išlaidas įtraukė ir giedorių paslaugas, aukas bažnyčiai už laidotuvių bei „keturnedėlio“ mišias.

21.       Pirma, atsakovas byloje neginčijo, kad giedoriai jo tėvo laidotuvėse dalyvavo, kad mišios jo tėvo laidojimo dieną bei praėjus keturioms savaitėms po jo mirties buvo aukojamos, jog jis pats abejose mišiose dalyvavo.

22.       Antra, priešingai nei teigia atsakovo atstovė, teismų praktikoje suformuota pozicija dėl to, kas laikoma būtinosiomis laidojimo išlaidomis, nepatvirtina, jog teismų praktikos nustatytas būtinųjų laidojimo išlaidų sąrašas yra baigtinis, t. y. į jį negali būti įtraukiamos išlaidos giedoriams, aukos bažnyčiai. Tuo labiau, kad nurodytos išlaidos, teismo vertinimu, pripažintinos būtinosiomis atsižvelgiant į šalyje susiformavusią paprotinę teisę laidojant mirusį kataliką. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad K. G. neturėjo būti laidojamas pagal katalikams būdingas laidojimo tradicijas, užsakant bažnyčioje laidotuvių ir „keturnedėlio“ mišias, ir už tai sumokant atitinkamas aukas bažnyčiai. Tuo tarpu sprendžiant dėl išlaidų giedoriams būtinumo, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo atveju buvo laidojamas vyresnio amžiaus žmogus, jo laidotuves organizavusi ieškovė taip pat yra vyresnio amžiaus, todėl, įvertinus tai, kad giedojimas laidotuvėse vyresnio amžiaus žmonių tarpe buvo ir yra gaji katalikiško laidojimo tradicija, teismas sprendžia, kad giedoriams K. G. laidotuvėse sumokėtos lėšos priskirtinos prie būtinųjų jo laidojimo išlaidų.

23.       Trečia, nors atsakovas, nesutikdamas priskirti aptariamas išlaidas prie būtinųjų laidojimo išlaidų, argumentuoja ir tai, kad į byla nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas šių išlaidų sumas, teismas nesutinka, jog dėl nurodytos aplinkybės šios išlaidos savaime pripažintinos nepagrįstomis. Kaip minėta, atsakovas neginčijo, kad giedoriai jo tėvo laidotuvėse giedojo, kad tiek laidotuvių dienos, tiek „keturnedėlio“ mišios buvo aukojamos. Tai, kad bažnyčia, priimdama aukas už mišias iš asmenų, neišrašo pastariesiems sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, yra visuotinai žinoma aplinkybė, kaip ir visuotinai žinoma, todėl neįrodinėtina tai, jog už nurodytas mišias asmuo paaukoja bažnyčiai atitinkamą lėšų sumą, kuri gali priklausyti nuo konkrečios bažnyčios parapijoje susiformavusios tradicijos, taip pat aukojančio asmens finansinės padėties ir kitų aplinkybių. Teismas, įvertinęs kad ginčo giedorių paslaugos buvo suteiktos regione, atsižvelgęs į šios veiklos specifiką, t. y. kad paprastai giedojimas yra papildoma, šalutinė ja užsiimančių asmenų veikla, sprendžia, jog situacija, kad ieškovė už giedorių paslaugų apmokėjimą negavo iš pastarųjų rašytinio dokumento, nepaneigia jos teisės reikalauti iš atsakovo prisidėti prie būtinosioms laidojimo išlaidoms priskirtinų šių išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad 250 Eur už dvi dienas giedojimo laidotuvėse, 200 Eur laidojimo ir 50 Eur „keturnedėlio“ mišių aukų dydis būtų neprotingas ir (ar) nepagrįstas pagal pirmiau nurodytas aplinkybes (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad mišios buvo aukojamos ieškovės, o ne atsakovo užsakymu, pastarojo nurodyta aplinkybė, jog jis savanoriškai paaukojo tėvo laidotuvių metu bažnyčiai 50 Eur, nepaneigia teismo išvados, kad aptariamos mišių aukos pagal paprotinę katalikų laidojimo tradiciją buvo būtinos, jų dydis buvo pagrįstas ir protingas, todėl šios išlaidos, kaip ir išlaidos giedoriams, priskirtinos prie būtinųjų K. G. laidojimo išlaidų.

24.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad K. G. būtinąsias laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas sudarė bendra 2 779,68 Eur suma (1 285,93 Eur + 375 Eur + 250 Eur + 200 Eur+50 Eur+618,75 Eur). Byloje nustatyta, kad ieškovė gavo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 440 Eur laidojimo pašalpą (ieškinio priedas Nr. 10), todėl šia suma mažintina bendra K. G. būtinųjų laidojimo išlaidų suma, nustatant, kad būtinosios jo laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos sudarė 2 339,68 Eur.

25.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pirmos eilės K. G. paveldėtojas, jis pagal įstatymą su ieškove, palikėją pergyvenusia sutuoktine, paveldi ¾ palikimo, ieškovė – atitinkamai ¼ palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis), tuo tarpu pagal šio sprendimo 14 punkte nurodytoje teismų praktikoje suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, laidojimo išlaidos dengiamos pagal paveldimo turto proporciją, t. y. šiuo atveju atsakovui tenka ¾ šių išlaidų, t. y. 1 754,76 Eur, ieškovei - ¼ šių išlaidų dalis, t. y. 584,92 Eur.

26.       Byloje nėra ginčo, kad K. G. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas sumokėjo ieškovė, tačiau atsakovas nesutinka atlyginti jam priklausančios nurodytų išlaidų sumos, motyvuodamas tuo, jog jos turėjo ir galėjo būti padengtos iš mirusiajam priklausiusios grynųjų lėšų dalies.

Dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo 

27.       Nepaisant to, kad į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 2025 m. sausio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime į paveldimą turtą nėra įtrauktos grynosios lėšos, byloje nustatyta, kad po K. G. mirties jo kambaryje esančioje spintoje buvo rasta 5 000 Eur grynųjų bei apie 600 Eur grynųjų jo piniginėje. Šias aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir liudytoju byloje apklausto R. I. parodymai, taip pat į bylą su atsiliepimu į ieškinį pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas šalių pokalbis (garso įrašo nuo 00.31.00 val.), tačiau, kaip minėta, tarp šalių kyla ginčas dėl šių lėšų įtraukimo į paveldimą K. G. turtą. Pažymėtina, kad paklausta teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad nurodytame pokalbio garso įraše girdimas jos balsas.

28.       Ieškovė, nesutikdama su ieškovo priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad 5 000 Eur grynųjų  suma priklausė K. G., byloje siekė įrodyti, jog šių ginčo lėšų savininkas – jos sūnus G. D., kad lėšos pastarojo buvo perduotos K. G. namo stogo remontui. Teismas, visapusiškai vertindamas bylos duomenis, konstatuoja, kad šios aplinkybės nebuvo įrodytos.

29.       Prieš pasisakydamas plačiau dėl tokios savo išvados, teismas pažymi, kad šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

30.       Nors ieškovės poziciją, kad pas K. G. po jo mirties jo kambaryje rastos lėšos priklausė G. D., patvirtino byloje liudytojais apklausti G. D. ir R. I., teismas atsižvelgia į tai, jog abu nurodyti asmenys yra ieškovės šeimos nariai – sūnus ir anūkas, todėl jų parodymai, dėl to, jog, tikėtina, abu yra suinteresuoti ieškovei palankiu ginčo išsprendimu, vertinami kaip subjektyvūs. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog K. G. disponavo G. D. priklausančiomis lėšomis nurodė ir liudytoju apklaustas K. G. draugas J. Ž., tačiau jis, be kita ko, nurodė ir tai, kad G. D. priklausančiomis lėšomis K. G. disponavo prieš maždaug ketverius metus, nes tuo metu nurodė prašęs K. G. paskolinti jam 1 500 Eur traktoriaus pirkimui, tačiau pastarasis atsakė, jog negali paskolinti pinigų, nes pinigai yra ne jo, o G. D.. Vertinant J. Ž. parodymus, teismas atsižvelgia, kad šio liudytojo teiginių, jog K. G. jau prieš ketverius metus disponavo G. D. lėšomis, nepatvirtina jokia bylos medžiaga, be to, jie neatitinka paties liudytojo G. D. teisme duotų parodymų, jog ginčo lėšas K. G. 2023 m. perdavė tik dėl to, kad buvo susitarta su pastaruoju, jog į namo remontą bus investuojama tuo atveju, jeigu jam bus perduota namo nuosavybė. Dėl nurodyto teismas nusprendžia, kad liudytojo J. Ž. parodymai taip pat nepatvirtina, kad po K. G. mirties jo kambaryje rastos lėšos priklausė G. D..

31.       Nepaisant to, kad namas, kuriame gyveno K. G. su ieškove, 2023 m. gruodžio mėnesį buvo padovanotas G. D., todėl, ieškovės ir liudytoju apklausto G. D. teigimu, jis buvo suinteresuotas investuoti į namo stogo remontą ir tuo pagrindu per kelis kartus perdavė apie 5 000 Eur grynųjų K. G., kuris turėjo užsiimti šiais darbais, juos organizuoti 2024 m. pavasarį, teismo ieškovės ir paminėto liudytojo nurodytos aplinkybės neįtikina.

32.       Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvaus pobūdžio liudytojų G. D. ir R. I. parodymus, subjektyvius ieškovės paaiškinimus apie namo stogo remonto poreikį (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu apie tai, kad skubaus poreikio remontuoti namo stogą nebuvo leidžia nuspręsti bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog stogo remonto darbai po K. G. mirties iki šiol nėra pradėti, nepaisant to, jog liudytojas G. D. teismo posėdžio metu teigė, jog aptariamo namo stogas yra kiauras.

33.       Kritišką aptariamos pozicijos vertinimą suponuoja ir byloje nustatytos aplinkybės, kad G. D. dirba užsienyje, name, kuris buvo jam padovanotas, negyveno ir jame lankydavosi retai. Nors liudytojas G. D. teismo posėdyje paaiškino, kad išsiskyręs su sutuoktine (duomenys neskelbtini), buvo atsikraustęs gyventi į aptariamą namą, yra palikęs jame dėžes su savo daiktais, ir per tą laikotarpį, kol nebūdavo išvykęs į užsienį, atvažiuodavo pas ieškovę ir K. G., kartais ir pernakvodavo pas juos, šias aplinkybes iš esmės paneigia į bylą su atsiliepimu į ieškinį pateiktame ginčo šalių pokalbio garso įraše užfiksuoti ieškovės teiginiai, kad buvo laikotarpis kai apie metus laiko G. D. jos su K. G. neaplankydavo, kad šiuo metu atvažiuoja aplankyti, bet tai daro retai, nes dirba užsienyje. Liudytojas R. I., teismo posėdyje atsakydamas į klausimus, nurodė, kad G. D. ieškovę pradėjo lankyti tik pastaruoju metu, prieš tai ilgą laiką nesilankė. Tuo tarpu liudytoju apklaustas J. Ž., kuris nurodė, jog su K. G. bendraudavo ir (ar) susimatydavo gyvai apie kartą per mėnesį, teismui atsakė, jog G. D. pas K. G. ir ieškovę namuose lankydavosi vieną arba du kartus per metus, kad G. D. su K. G. beveik nebendravo. Liudytojas R. I., be kita ko, paaiškino, kad jis buvo tas žmogus, į kurį K. G. kreipdavosi pagalbos, jeigu jam jos reikėjo ūkyje ir pan. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. D.. Iš nurodytų aplinkybių teismas nusprendžia, kad G. D. ir K. G. iš esmės nebuvo artimi žmonės, kuriuos būtų sieję bendri ūkio ar kiti reikalai.  Dėl to ieškovės nurodytas G. D. elgesys, kuomet jis, besirengdamas įgyti ar įgijęs ieškovės ir K. G. namo nuosavybės teisę, per kelis kartus atvežė ir paliko nemažą grynųjų pinigų sumą, pinigus paliko konkrečiai K. G., su kuriuo bendravimas nebuvo dažnas ir nebuvo artimas, tam, jog ši suma faktiškai būtų panaudota tik po maždaug pusės metų (kaip nurodė ieškovė ir liudytojas G. D., namo stogo remonto darbai turėjo būti pradėti pavasarį, tuo tarpu liudytojas G. D. nurodė, jog pirmąją dalį lėšų K. G. perdavė 2023 m. rudenį), teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto.

34.       Be to, kritišką ieškovės argumento, kad ginčo lėšos priklausė jos sūnui, vertinimą sąlygoja ir į bylą pateiktame ieškovės ir atsakovo pokalbio įraše užfiksuota aplinkybė, jog ieškovė, atsakovui užsiminus apie namie rastus grynuosius pinigus, iš esmės nurodė, kad šie pinigai priklauso jai (garso įrašo 00.31.22 val.). Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė akcentavo prastą ieškovės psichinę ir fizinę sveikatą, kuri buvo dar blogesnė netrukus po netikėtos sutuoktinio mirties, taip pat nurodė, kad atsakovas jų su ieškove pokalbį įrašė žinodamas šias aplinkybes, be to, būdamas suinteresuotas gauti iš atsakovės jam reikalingą informaciją, teismas, įvertinęs į bylą pateikto šalių pokalbio įrašo trukmę, pokalbio turinį bei ieškovės pakankamai energingą balso tembrą, atsižvelgdamas, kad pokalbis buvo palaikomas abiejų šalių, neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė šio pokalbio metu galėjo nesuprasti savo veiksmų ir (ar) pokalbio su atsakovu reikšmės (CPK 185 straipsnis).

35.       Pažymėtina ir tai, kad liudytojais byloje apklausti G. K. ir V. K. – K. G. sesuo ir svainis, paaiškino, jog buvo atvykę pas K. G. ir ieškovę į namus 2023 m. vasarą ar rudenį, paprašyti per pusę sumokėti 500 Eur išlaidas, patirtas tvarkant jų bendro giminaičio kapavietę, kad K. G., nuėjęs į savo kambarį, išsitraukė iš spintos knygą, kurioje buvo grynųjų pinigų, padavė G. K. 300 Eur, o pastarajai pasakius, jog davė per daug, nurodė, kad jis turi pakankamai, dėl to gali duoti daugiau, negu prašoma. Šie parodymai, teismo vertimu, patvirtina, kad K. G. jo kambaryje buvusiais grynaisiais pinigais disponavo kaip savo, o ne kaip svetimais, G. D. priklausančiais pinigais, skirtais namo stogo remontui. Teismas neturi pagrindo manyti, kad K. G. galėjo turėti (laikyti) savo kambaryje tiek jam, tiek G. D. priklausiusias lėšas, nes iš ieškovės, atsakovo bei liudytojo R. I. paaiškinimų apie grynųjų pinigų radimą K. G. kambaryje jo mirties dieną nenustatyta, jog grynieji pinigai būtų buvę rasti keliose atskirose K. G. kambario vietose, todėl teismas nusprendžia, kad pastarasis savo kambaryje neturėjo ne jam priklausančių grynųjų pinigų (CPK 185 straipsnis).

36.       Tuo tarpu tai, kad K. G. buvo pensininkas ir jo pajamas sudarė apie 480 Eur senatvės pensija (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6), nepatvirtina, jog jis negalėjo sukaupti (susitaupyti) 5 000 Eur sumos, tuo labiau, kad ši suma galėjo būti kaupiama ne vienerius metus. Be to, byloje nepaneigta liudytojų G. K., J. Ž. parodymais nustatyta aplinkybė, kad K. G. rūpinosi šalia gyvenančiu neįgaliu asmeniu, teikė jam įvairiapusę pagalbą, už ką gaudavo iš pastarojo atitinkamą finansinį atlygį, kad yra gavęs už tai ir 500 Eur sumą.

37.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad K. G. paveldėtiną turtą turėjo sudaryti ir pusė 5 600 Eur jo ir ieškovės namuose rastų grynųjų sumos – 2 800 Eur (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 dalis, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis), kuri galėjo ir turėjo būti panaudota K. G. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms padengti. Įvertinus šio sprendimo 24 punkte nurodytą išvadą, kad būtinosios K. G. laidojimo išlaidos sudarė bendrą 2 339,68 Eur sumą, teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo K. G. laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

38.       Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

39.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad K. G. paveldimą turtą, be transporto priemonių, sudarė pusė pastarojo banko sąskaitoje buvusių lėšų suma – 2 380,51 Eur. Ieškovės teigimu, iš esmės visa ši suma buvo išgryninta ir panaudota sutuoktinio laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms. Byloje nėra ginčo, kad iš esmės visos paveldimą turtą sudariusios lėšų sumos K. G. banko sąskaitoje nėra, šios sąskaitos likutį sudaro 6,83 Eur, tačiau pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad K. G. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos turėjo ir galėjo būti visiškai padengtos iš mirusiajam priklausiusių grynųjų lėšų sumos – 2 800 Eur (žr. sprendimo 27-37 punktus). Dėl nurodyto, teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovė, išgryninusi atsakovui pagal CK 5.11, 5.13 straipsnius priklausančią K. G. banko sąskaitoje buvusių lėšų dalį – 1780,26 Eur (¾  (2 380,51 Eur-6,83 Eur)), netesėtai praturtėjo atsakovo sąskaita, o atsakovas patyrė tokio paties dydžio nuostolį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir kitų nepagrįsto praturėjimo instituto taikymui reikalingų sąlygų egzistavimą, tame tarpe tai, kad atsakovo 1780,26 Eur nuostolis ir ieškovės praturtėjimas nurodyta suma yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo panaudoti visą atsakovo paveldėtinų lėšų sumą, nes pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad dalies grynųjų lėšų turėjo visiškai pakakti atsakovo pareigai atlyginti K. G. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų dalį įvykdyti. Ginčo faktinės aplinkybės tvirtina, kad nepagrįstas praturėjimas egzistavo priešieškinio pateikimo metu, atsakovas nebuvo prisėmęs nuostolių atsiradimo rizikos ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja kitas civilinis jo pažeistų teisių gynybos būdas.

41.       Atsižvelgiant į nurodytą, tenkinamas priešieškinio reikalavimas – atsakovui iš ieškovės priteisiama 1780,26 Eur suma.

Dėl transporto priemonių padalijimo

42.       Tais atvejais, kai įpėdiniai nesutaria dėl paveldėto turto pasidalijimo, paveldėtą turtą pagal kiekvieno iš įpėdinių ieškinį dalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Dalūs daiktai dalinami natūra, nedalūs priskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais.

43.       Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl paveldimą kilnojamąjį turtą sudarančių transporto priemonių – Automobilio ir Traktoriaus, dalių padalijimo. Ieškovė ieškinyje prašė paskirti jai nurodytą paveldėtą turtą, o atsakovui išmokėti už tai piniginę kompensaciją. Tokią poziciją ieškovė motyvavo tuo, kad nurodytos transporto priemonės ir taip didžiąja dalimi priklauso jai, be to, pažymėjo, kad automobilis jai reikalingas susisiekimui. Tuo tarpu atsakovas prašė paskirti jam Automobilį, ieškovei palikti Traktorių ir atitinkamai priteisti ieškovei 125 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jai iš esmės Automobilis nėra reikalingas, akcentavo, jog turto paskyrimas natūra yra naudingesnis, atsižvelgiant į tai, kad šalis gali ginčo transporto priemones naudoti tiek pagal jų tiesioginę paskirtį, tiek realizuoti jas visas ar dalimis.

44.       Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, sutinka su atsakovo pozicija, kad teisingiausias aptariamo turto padalijimo būdas būtų jį natūra padalinti abiem šalims po lygiai, t. y. kiekvienam priteisiant po transporto priemonę. Kita vertus, nesutinka, kad teisingiausias jų priskyrimas natūra konkrečiai šaliai būtų teisingas atsižvelgiant į tai, pas kurią šalį yra atitinkama transporto priemonė.

45.       Byloje iš šalių ir liudytojo R. I. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas savavališkai pasiėmė ieškovės dispozicijoje buvusį Automobilį. Nepaisant to, kad dalis ½ šio turto objekto priklauso ir atsakovui, Automobilis didžiąja dalimi nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl, teismo vertinimu, savavališkai, be pastarosios sutikimo, pasiimti Automobilį pas save, esant tarp šalių ginčui dėl transporto priemonių dalių padalijimo, atsakovas neturėjo pagrindo. Taigi vien dėl to, kad atsakovas savavališkai Automobilį pasiėmė sau, nepagrindžia jo nurodyto ginčo turto padalijimo būdo. Be to, nepaisant to, jog atsakovas argumentuoja, kad ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, tai savaime nepatvirtina, kad atsakovas yra labiau suinteresuotas Automobiliu.

46.       Atsižvelgiant į ieškovės amžių, byloje nustatytas aplinkybes, kad ji turi sveikatos, tame tarpe susijusios su judėjimu, problemų, todėl jai reikalinga lankytis pas gydytojus, ji neturi galimybės viena naudotis viešuoju transportu, teismas nusprendžia, kad ieškovės poreikis turėti ginčo Automobilį yra didesnis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog sūnus, anūkas, kaimynas gali ją pavežti pas gydytojus ir (ar) su kitais reikalais. Nors galima prielaida, kad nurodyti asmenys ieškovę gali pavežti ir su savo turimomis transporto priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovės sūnus dažnai būna išvykęs į užsienį, anūkas šiuo metu taip pat yra išvykęs ilgesniam laikui į užsienį, teismo vertinimu, tikimybė, kad ieškovė galės būti pavežta pas gydytojus ar kitas jai reikiamas vietas, bus labiau užtikrinta tuo atveju, jei pastaroji turės nuosavą transporto priemonę. Teismo nuomone aktualu, kad ieškovė ir taip yra didesnės dalies Automobilio savininkė. Tuo tarpu tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog transporto priemone duos pasinaudoti anūkui, kad pastarasis sutvarkys su transporto priemonės technine apžiūra ir (ar) priežiūra susijusius reikalus, nepaneigia išvados, kad Automobilis pagal poreikį labiau reikalingas ieškovei. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad Traktorius K. G. buvo jam padovanotas.

47.       Dėl nurodyto teismas paveldėtas transporto priemonių dalis padalija tokiu būdu – ieškovei natūra priteisia Automobilį, atsakovui – Traktorių, bei įpareigoja pastarąjį sumokėti ieškovei 125 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

Dėl procesinės bylos baigties, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Apibendrindamas pirmiau šiame sprendime išdėstytus motyvus, teismas iš esmės atmeta ieškinį ir, nepaisant to, kad ne atsakovo priešieškinyje nurodytu būdu natūra padalijo šalims paveldėtą turtą – transporto priemones, priešieškinį iš esmės patenkina. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteisiama 1780,26 Eur bei padalijus paveldėtiną kilnojamąjį turtą natūra šalims, atsakovas įpareigotas sumokėti ieškovei 125 Eur kompensaciją už jam atitinkančią didesnę dalį turto, atlikus nurodytų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 655,26 Eur suma.

49.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 655,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50.       Atsižvelgiant į nurodytą bylos procesinę baigtį, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šioje byloje patyrė 49 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur teisinio atstovavimo išlaidas. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos (2026 m. sausio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 260115, 2026 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymas), teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimaliai atlygintinų išlaidų už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama bendra 1 549 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

51.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,86 Eur, kurios viršija minimalią valstybei atlygintų lėšų sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 655,26 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 26 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 655,26 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 26 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 549 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra transporto priemonę JEEP PATRIOT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra ratinį traktorių T-25 A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų juo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                            [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Gintarė Kazakevičienė