Administracinė byla Nr. eA-3226-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02509-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Z. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/6-10)-12PR-98 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamame sprendime, kuris priimtas remiantis Departamento 2017 m. birželio 28 d. išvada Nr. (15/6-10)13PR-98RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. buvo gauti du nauji (duomenys neskelbtini) laiškai, kuriuose (duomenys neskelbtini) provincijos (duomenys neskelbtini) taryba priėmė sprendimą dėl mirties bausmės pareiškėjui, nes jis bendradarbiavo su tarptautinėmis karinėmis organizacijomis (turėjo krautuvę, kurioje apsipirkdavo tarptautinių pajėgų kariai). Atsakovas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ši aplinkybė yra labiau netikėtina negu tikėtina, todėl minėtas materialinis faktas nėra patvirtintas. Nesutikdamas su tokia išvada, pareiškėjas teigė, kad atsakovas šiuo aspektu tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs neigiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, iš karto susisiekė su savo šeima ir pranešė jiems, kad grįžta atgal į (duomenys neskelbtini). Būtent šeimos narių informavimas apie pareiškėjo grįžimą lėmė (duomenys neskelbtini) aktyvių veiksmų pasireiškimą, t. y. jiems sužinojus apie pareiškėjo grįžimą į kilmės valstybę, imtasi įbauginimo taktikos ir buvo pateikti laiškai, grasinantys mirties bausme. Departamento išvada, kad šie dokumentai (laiškai) nėra autentiški ir patikimi, priimta iš esmės tuo pagrindu, jog pagal atsakovo surinktą informaciją naktiniai laiškai kartais yra klastojami prašant prieglobsčio, ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles bei neužtikrina prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslo. Kadangi atsakovas suabejojo pateiktų rašytinių įrodymų autentiškumu, jis galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) policiją (ar armiją) arba Nacionalinę saugumo tarnybą, siekiant nustatyti, ar realiai egzistuoja laišką pasirašiusio (duomenys neskelbtini) padalinys vietovėje, nes visa informacija pateikta Departamento 2017 m. gegužės 10 d. parengtoje pažymoje „Apie (duomenys neskelbtini) įbauginimo strategiją siunčiant naktinius laiškus ir asmenų, dirbančių tarptautinėms karinėms pajėgoms persekiojimą“ Nr. AFG-15/6-11, tačiau to nepadarė, ir remdamasis nepatikimais šaltiniais nepagrįstai preziumavo pateiktų dokumentų nepatikimumą. Tokiu atveju atsakovas iš esmės pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama (Įstatymo 2 str. 19 d.), taip pat neužtikrino perspektyvaus grėsmių reikalavimo vertinimo (grėsmės kilmės valstybėje pareiškėjui eskalavimas pasireiškia (duomenys neskelbtini) laiškuose esančių grasinimų geneze). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aiškiai įvardijo persekiojimo dalyvį bei jam kylančią grėsmę, t. y. nurodė, jog yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, laiškuose yra priimtas sprendimas dėl nepaklusimo (duomenys neskelbtini) taisyklėms paskirti jam mirties bausmę. Pabrėžė, kad pareiškėjo baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta ne tik jo subjektyviais įsitikinimais, bet ir objektyviai surinkta informacija, t. y. asmenys, nepaklusę (duomenys neskelbtini) taisyklėms, yra laikomi priešais, jie yra persekiojami, jiems kyla reali grėsmė sveikatai ar net gyvybei, o teisėsaugos institucijos neturi pakankamai resursų atlikti naktiniame laiške gautų grasinimų tyrimą, o jei ir tiria, tai neefektyviai, kas iš esmės reiškia apsaugos nuo (duomenys neskelbtini) nebuvimą. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Taigi pareiškėjo prašymas buvo nepagrįstai atmestas, t. y. jam nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 31–38) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė antrą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. gautų dviejų naujų (duomenys neskelbtini) laiškų, kuriuose informuojama apie pareiškėjui priimtą mirties nuosprendį. Departamentas, apklausęs pareiškėją, įvertinęs bylos informaciją, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų bei Konvencijos nuostatų. Departamentui taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų naujų (duomenys neskelbtini) laiškų autentiškumo ir patikimumo, todėl prašymo nagrinėjimo metu jie nebuvo laikomi dokumentiniais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas apie gautus naujus (duomenys neskelbtini) laiškus, nesant jį pagrindžiančių dokumentinių įrodymų bei vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, tikimybių pusiausvyros principu, atmestas bei nebuvo vertinamas, nustatant asmens tarptautinės apsaugos poreikį. Taip pat, atsižvelgiant į pareiškėjo byloje dėl prieglobsčio suteikimo esančią informaciją bei bendrą padėtį jo kilmės šalyje, nustatyta, kad nėra pagrindo manyti, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjui kilmės šalyje negresia pavojus, kuris būtų susijęs su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais veiksmais. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo, konstatuota, kad ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą Lietuvoje pateikė antrą kartą, bei į tai, kad jo pateikti prieglobsčio motyvai dėl darbo tarptautinių pajėgų karinėje bazėje (duomenys neskelbtini) ir iki išvykimo iš kilmės šalies gauti laiškai bei grasinimai buvo įvertinti, o neigiamas Departamento 2016 m. sausio 18 d. sprendimas yra galutinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjo skundas dėl sprendimo buvo atmestas), šie motyvai iš naujo nebuvo vertinami. Naujos aplinkybės ((duomenys neskelbtini) laiškai, gauti pareiškėjui būnant Lietuvoje) nebuvo pateiktos pirminio prieglobsčio prašymo metu, todėl jos buvo vertinamos nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs ne tik pareiškėjo paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, bet ir aktualią kilmės valstybės informaciją. Departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus vertino ne izoliuotai, bet surinktos informacijos visumą. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. IV-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 116 punktu, vertinant prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Atsakovas pabrėžė, kad visuose šaltiniuose iš esmės nurodoma analogiška informacija (kad grasinantys laiškai yra klastojami ir parduodami (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyta informacija iš esmės sutampa su kituose šaltiniuose pateikiama informacija – (duomenys neskelbtini) pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad yra labai lengva suklastoti (duomenys neskelbtini) naktinius laiškus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Departamento veiksmai, kreipiantis į kitus asmenis dėl informacijos apie prieglobsčio prašytoją, yra riboti dėl informacijos neatskleidimo principo, nustatyto Įstatymo 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo antrą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, vertindamas pateiktus duomenis rėmėsi 2017 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. AFG-15/6-11, kurioje yra pateikta informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo įvertinti 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. birželio 6 d. apklausų metu pateiktų pareiškėjo paaiškinimų tarpusavio prieštaravimai.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 49–65) pareiškėjo Z. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pirmą kartą pareiškėjas Z. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė 2014 m. gruodžio 17 d. Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-13)19PR-374RN buvo nuspręsta nagrinėti jo prašymą iš esmės. Tuo pačiu sprendimu jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. 2015 m. sausio 5 d. Departamentas gavo Užsieniečių registracijos centro raštą Nr. (21/26)-7K-7 dėl pareiškėjo negrįžimo į Užsieniečių registracijos centrą nustatyta tvarka. 2015 m. sausio 7 d. Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimu Nr. (15/6-10)-16PR-1 pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra Lietuvos Respublikoje buvo sustabdyta, o 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-14PR-37 – nutraukta. Departamente 2015 m. kovo 8 d. buvo gautas Jungtinės Karalystės Dublino padalinio prašymas atsiimti Jungtinėje Karalystėje 2015 m. kovo 4 d. prieglobsčio prašymą pateikusį (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį Z. A. Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-19PR-24 pripažinta atsakomybė už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei nuspręsta jį atsiimti iš Jungtinės Karalystės. 2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas buvo perduotas Lietuvos Respublikai ir iškart pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog dirbo (duomenys neskelbtini) ir dėl to jam gresia pavojus (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 27 d. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius nusprendė nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio Z. A. prieglobsčio prašymą iš esmės. Departamento 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 12PR-7 nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. birželio 17 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-5827-189/2016) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. A-854-617/2016) pareiškėjas buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, ir buvo ruošiami dokumentai jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. 2016 m. lapkričio 15 d. Departamentas iš Užsieniečių registracijos centro gavo pareiškėjo 2016 m. lapkričio 10 d. prašymą antrą kartą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašyme nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo tėvas gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą pareiškėją nužudyti. Toks (duomenys neskelbtini) sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog jis dirbo kaip specialus agentas ne (duomenys neskelbtini) vyriausybei. Pasak (duomenys neskelbtini), toks jo darbas (šnipinėjimas) padarė tiesioginę įtaką tam, kad daugelis (duomenys neskelbtini) (asmenys, įsitraukę į (duomenys neskelbtini), kariai, nariai) buvo nužudyti. O tai, neva, kenkia visiems (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas yra visų (duomenys neskelbtini) priešas. 2016 m. spalio 29 d. jo tėvas gavo dar vieną (duomenys neskelbtini) pranešimą. Juo buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) įsakė visiems (duomenys neskelbtini) (asmenims, įsitraukusiems į (duomenys neskelbtini), kariams, nariams) nužudyti pareiškėją, kad ir kur jis bebūtų. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje Z. A. gyvybei gresia realus pavojus ir tai yra pagrindas nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad atsirado naujų aplinkybių (buvo gauti grasinantys laiškai iš (duomenys neskelbtini)), kuriuo informuojama apie tai, kad pareiškėjui priimtas mirties nuosprendis, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį antrą kartą. Departamento Prieglobsčio skyrius 2017 m. birželio 28 d. išvadoje Nr. (15/6-10)-13PR-98RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką“ pasiūlė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jis nepateikė jokios informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo ar smurto. Dėl šios priežasties prašymo pateikimo motyvai visiškai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją apie naujai gautus du (duomenys neskelbtini) laiškus, nebuvo pritaikytas abejonės privilegijos principas, todėl konstatuota, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei kitų valstybių praktiką, konstatuota, jog Z. A. priklausė specifinei asmenų grupei, tačiau jau daugiau nei du metai nebedirba (duomenys neskelbtini) karinėje bazėje bei nebuvo persekiojamas (duomenys neskelbtini), o Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai šiuo metu nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tik tam tikrose provincijose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog grįžimo į kilmės valstybę, konkrečiai – (duomenys neskelbtini) miestą, atveju pareiškėjui kils rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento 2017 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/6-10)-12PR-98 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Teismas pažymėjo, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su aplinkybe, jog jis bendradarbiavo su tarptautinėmis pajėgomis (turėjo krautuvėlę, kurioje apsipirkdavo tarptautinių pajėgų kariai), dėl to jam buvo grasinta laiškais. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodo, kad turėjo krautuvėlę, kurioje apsipirkdavo tarptautinių pajėgų kariai, jis pats jokių pareigų tarptautinėse pajėgose neužėmė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą nustatyta, kad jam nustojus pardavinėti prekes (duomenys neskelbtini) karinėje bazėje, nekiltų grėsmė patirti persekiojimo veiksmus iš sukilėlių pusės. Nors pareiškėjas priklauso specifinei asmenų grupei, tačiau gali pasirinkti nedirbti (duomenys neskelbtini) karinėje bazėje ir verslą vystyti tik (duomenys neskelbtini). Todėl baimė patirti grasinimus ateityje yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau nuo 2014 m. nėra grįžęs į kilmės valstybę, be to, yra nustatyta, kad jis net 2013 m. buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pareiškėjo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) jį galbūt persekioja po šitiek metų, yra labai abejotini ir mažai tikėtini. Ypač teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo parodymuose yra daug neatitikimų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie jam gresiantį pavojų (duomenys neskelbtini) yra labiau netikėtini negu tikėtini.
10. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-98 bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nėra.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 71–78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo išvada, jog pareiškėjo parodymuose yra daug neatitikimų, yra nepagrįsta. Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Pareiškėjas taip pat remiasi Įstatymo 83 straipsnio 4, 5 dalimis.

11.2. Teismo sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo apklausų metu nurodytus neatitikimus visiškai nesusiję su prieglobsčio prašyme nurodomais materialiniais faktais, t. y. pateikti neatitikimai dėl šeimos sudėties bei jo išvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas, nors prieglobsčio prašymas grindžiamas gautais laiškais iš (duomenys neskelbtini), kuriuose pateikiama informacija, jog pareiškėjui bus paskirta mirties bausmė.

11.3. Abejonės privilegija yra taikoma duomenims, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, kai tuo metu apeliantas pateikė rašytinius įrodymus – du (duomenys neskelbtini) laiškus. Atsakovas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neužtikrino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato, kad teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas; vertindamas įrodymus, teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju skunde pateikti argumentai dėl pareiškėjo pateiktų rašytinių argumentų vertinimo iš esmės paneigia atsakovo poziciją dėl jų nepatikimumo bei tuo pačiu pagrindžia pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę realumą, dėl ko šie argumentai pripažinti esminiais.

11.4. Akivaizdu, kad apeliantas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. gautų dviejų naujų (duomenys neskelbtini) laiškų, kuriuose informuojama apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą mirties nuosprendį. Migracijos departamentas, apklausęs pareiškėją, įvertinęs bylos informaciją, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje numatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus naujus faktus, Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų naujų (duomenys neskelbtini) laiškų autentiškumo ir patikimumo, todėl prašymo nagrinėjimo metu jie nebuvo laikomi dokumentiniais įrodymais. Taip pat, atsižvelgiant į pareiškėjo byloje dėl prieglobsčio suteikimo esančią informaciją bei bendrą padėtį jo kilmės šalyje, nustatyta, kad nėra pagrindo manyti, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą Lietuvoje pateikė antrą kartą, bei į tai, jog jo pateikti prieglobsčio motyvai dėl darbo tarptautinių pajėgų karinėje bazėje (duomenys neskelbtini) ir iki išvykimo iš kilmės šalies gauti laiškai bei grasinimai buvo įvertinti, o neigiamas Migracijos departamento 2016 m. sausio 18 d. sprendimas yra galutinis, šie motyvai iš naujo nebuvo vertinami. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvai yra pakankami šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti, o pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka tikrovės, todėl naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
15. Nutarties 8 punkte yra išdėstyta aktuali teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl jos kartoti nėra teisinių priežasčių (ABTĮ 15 straipsnio 1 ir 3 dalys).
16. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra priimtas dėl antrojo pareiškėjo prašymo. Dėl ankstesniojo pareiškėjo prašymo priimto Migracijos departamento 2016 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (15/6-8)12PR-7, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4423-822/2016). Šis sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.
17. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4423-822/2016 konstatuota, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį sieja su aplinkybe, kad jis bendradarbiavo su tarptautinėmis pajėgomis (turėjo krautuvėlę, kurioje apsipirkdavo tarptautinių pajėgų kariai), dėl to jam buvo grasinta laiškais.  Nors pareiškėjas nurodė, kad turėjo krautuvėlę, kurioje apsipirkdavo tarptautinių pajėgų kariai, jis pats jokių pareigų tarptautinėse pajėgose neužėmė. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą nustatyta, kad jam nustojus pardavinėti prekes (duomenys neskelbtini) karinėje bazėje (duomenys neskelbtini), nekiltų grėsmė patirti persekiojimo veiksmus iš sukilėlių pusės. Nors pareiškėjas priklauso specifinei asmenų grupei, tačiau gali pasirinkti nedirbti (duomenys neskelbtini) karinėje bazėje ir verslą vystyti tik (duomenys neskelbtini). Todėl baimė patirti grasinimus ateityje yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam kad būtų pripažinta esant pagrindą suteikti prieglobstį, pareiškėjas turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus persekiojimo pavojų savo kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, o Migracijos departamentas, įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėją, taip pat duomenis apie bendrą padėtį jo kilmės valstybėje, tokių aplinkybių nenustatė, pripažinta, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Papildoma apsauga, remiantis vien tik bendra informacija apie saugumo padėtį šalyje, negali būti suteikta.
19. Nutarties 16–18 punktuose nurodyti argumentai suponuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas atsakovo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pareiškėjo nurodomų naujų aplinkybių – dviejų  (duomenys neskelbtini) laiškų, kuriuose informuojama apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą mirties nuosprendį, vertinimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalies nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo prieglobsčio prašytojui taikymo aspektu.
20. Vertinant, ar nurodyti faktai yra įrodyti, svarbu taikyti įrodinėjimo taisykles (ypač įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais), formuojamas tarptautinėje praktikoje prieglobsčio prašytojų bylose.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
22. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Šiaurės Europoje, atsakydama į pareiškėjo atstovės paklausimą dėl patarimo, ar (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie talkino tarptautinėms karinėms pajėgoms (duomenys neskelbtini), grįžus į kilmės šalį kyla netinkamo elgesio su jais pavojus, taip pat dėl taikytino įrodymų pakankamumo standarto nustatant, ar atitinkamam asmeniui yra pagrindo bijoti persekiojimo, paaiškino, kad tarptautinėje pabėgėlių teisėje nenustatytas joks reikalavimas galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad prašytojo baimė yra pagrįsta arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas. Norint nustatyti baimės pagrįstumą, būtina įrodyti, kad persekiojimas yra pagrįstai įmanomas. Atstovė nurodo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje labai panašiai formuluojamą principą.
23. Be to, atstovė nurodo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose Saadi prieš Italiją (2018 m. vasario 28 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 37201/06) ir R. prieš Rusiją (2016 m. sausio 26 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 11916/15) pateiktus išaiškinimus dėl įrodinėjimo standartų prieglobsčio prašytojų bylose, jog prašytojas neprivalo įrodyti, kad netinkamas elgesys su juo yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas ir, kad reikalavimas, jog prašytojas pateiktų neginčytinus netinkamo elgesio su juo pavojaus trečiosiose šalyse įrodymus, prilygtų reikalavimui įrodyti ateities įvykio realumą, kas yra neįmanoma ir užkrautų prašytojui akivaizdžiai neproporcingą naštą.
24. Vadovaujantis Nutarties 21–23 punktuose nurodytomis taisyklėmis, taikytinomis įrodinėjimo standartams prieglobsčio prašytojų bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktų laiškų nėra pagrindo vertinti kaip pakankamai patikimo įrodymų šaltinio. Šios bylos kontekste pripažinus, kad tokio turinio laiškai tikrai gauti iš nurodyto siuntėjo (įrodymo patikimumo aspektas), teisinis pagrindas pripažinti, kad egzistuoja visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio aspektais (įrodymų pakankamumo aspektas). Tačiau, kai tokių įrodymų patikimumas paneigiamas įvertinus visų byloje tiriamų aplinkybių visumą, tuo pačiu yra teisinis pagrindas paneigti pagrįstos baimės buvimo sąlygą objektyviuoju aspektu (Nutarties 8 p.).
25. Šioje byloje ne tik kelių šaltinių pagrindu buvo nustatyta, kad tokie laiškai yra dažnai klastojami, bet ir tai, kad nei pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) (Nutarties 18 p.), nei jo šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dabartinė padėtis saugumo prasme nesuponuoja, kad pareiškėjui grėstų realus pavojus. Tiek bendro pobūdžio situacijos (duomenys neskelbtini), tiek minėtų individualaus pobūdžio aplinkybių vertinimo aspektais nėra priežasčių konstatuoti kokias nors prielaidas, dėl ko pareiškėjui turėtų būti grasinama mirties nuosprendžiu.
26. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma paneigia, kad pareiškėjo pateikti laiškai yra patikimi įrodymai, kiti materialinio teisinio pobūdžio faktai nebuvo atsakovo nagrinėjimo dalyku, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Gintaras Kryževičius

              Skirgailė Žalimienė