Civilinė byla Nr. 2YT-5085-323/2021
Proceso Nr. 2-06-3-02748-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., AB „NEO Finance“ UAB „Gelvora“, UAB „Julianus Inkaso“.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo grąžinti neteisėtai nuo jo atsiskaitomosios sąskaitos nuskaičiuotus 72 Eur vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlyginti dėl antstolio neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą.
Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje pareiškėjo M. K. atžvilgiu yra užvestos šios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė antstoliui A. S. jo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. Iš pateikto išrašo nustatyta, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas iš viso gavo 886,19 Eur pajamų: 571,75 Eur (70 Eur + 76,57 Eur + 425,18 Eur) darbo užmokestį, 222,40 Eur išmoką vaikams ir 92,04 Eur kitų pajamų. Kitas pajamas sudaro: 5 Eur suma, gauta iš mokėtojo V. S., mokėjimo paskirtis: „akcija“; 30 Eur suma, gauta iš mokėtojos V. S., mokėjimo paskirtis: „savo noru“; 2,04 Eur sumoje atliktas pavedimas iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos UAB „Revolut bank“ banke; 5 Eur suma, gauta iš mokėtojo V. S., mokėjimo paskirtis: „Ee“; ir 50 Eur grynųjų pinigų į atsiskaitomąją sąskaitą įnešta pareiškėjo. 2021 m. balandžio 12 d. antstolis A. S. nurodymu priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 779 Eur sumą, kuria pareiškėjas galėjo disponuoti atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 12 d. antstolis taip pat priverstinai nuo pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė 72,06 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, tai būtų: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai.
Susipažinus su bylos medžiaga, teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad skolininko sąskaitoje buvusios lėšos buvo nuskaičiuotos laikantis galiojančių CPK reikalavimų. 2021 m. balandžio 1-10 d. pareiškėjo gautas pinigines lėšas galima suskirstyti į keturis atskirus pajamų šaltinius: darbo užmokestį, išmoką vaikams, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, paties pareiškėjo lėšas pervestas į atsiskaitomąją sąskaitą ir pinigines lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų. Kaip matyti, antstolis patvarkymu įpareigojo pareiškėjo darbdavį daryti antstolio nurodyto dydžio išskaitas ir išskaitytas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Aptariamu laikotarpiu į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą buvo išmokėtas iš viso 571,75 Eur darbo užmokestis. Kadangi išskaitymas iš pareiškėjo darbo užmokesčio jau buvo atliktas darbdavio, antstolis pakartotinai negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo atlyginimą. Sutinkamai su CPK 739 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išieškojimas taip pat negalėjo būti nukreiptas ir į pareiškėjui išmokėtą 222,40 Eur išmoką vaikams, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Tuo tarpu išieškojimo nukreipimas į kitas pareiškėjo gautas pinigines lėšas laikytinas teisėtu. Pabrėžtina, kad pajamos, kurias pareiškėjas gavo iš trečiųjų asmenų ar kurias pareiškėjas pervedė (įnešė) į savo vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą, nėra priskiriamos prie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Pareiškėjo pajamas 2021 m. balandžio 1-10 dienomis sudarė 886,19 Eur. Antstolis 2021 m. balandžio 12 d. iš pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos išieškojo 72,06 Eur. Taigi po atlikto priverstinio piniginių lėšų nuskaitymo pareiškėjo atsiskaitomojoje sąskaitoje liko 814,17 Eur (886,19 Eur – 72,02 Eur). Tai rodo, jog nenuskaitytų piniginių lėšų suma viršijo bendrą pareiškėjui išmokėto darbo užmokesčio ir išmokos vaikams sumą.
Nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog antstolis nenukreipė išieškojimo į skolininkui 2021 m. balandžio 1-10 dienomis išmokėtą darbo užmokestį ar gautą išmoką vaikams, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus dėl 2021 m. balandžio 12 d. atlikto 72,06 Eur išieškojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat laikytini nepagrįstais pareiškėjo argumentai, jog antstolis, antstolio kontoroje dirbantys asmenys vykdymo procese neteikia pareiškėjui informacijos pagal jo paklausimus. Susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga aiškiai matyti, jog antstolis bendrauja su pareiškėju, išsamiai atsako į pareiškėjo elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikiamus klausimus. Kartu pastebėtina, jog pareiškėjas su analogiško turinio klausimais į antstolį kreipiasi netgi po keletą kartų. Akivaizdu, jog klausimų turiniui sutampant, antstolis neprivalo atsakyti į kiekvieną pareiškėjo kreipimąsi atskirai.
Pasisakant dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo atlyginti patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), bet nesprendžia klausimo dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo, nes tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka asmenims pareiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė