Civilinė byla Nr. e2-760-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1, 3.4.3.11, 3.4.4.1, 3.4.4.4, 3.4.4.9 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Cross financing company“ ir uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 4“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria panaikintas 2022 m. vasario 8 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pritarti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo plano projektui.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Diana Rumbutienė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas.
2. 2022 m. vasario 8 d. įvyko BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta pritarti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo plano projektui.
3. Kreditorė UAB „LIT Salt Trade“ pateikė skundą dėl 2022 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo. Skunde nurodė, kad byloje buvo pateiktas ne vienas restruktūrizavimo planas, dėl jų vyko teisminiai ginčai, todėl kreditorių susirinkimas, nesulaukęs teismo procesinių sprendimų ir dar kartą patvirtinęs restruktūrizavimo plano projektą, pažeidė nemokumo proceso skaidrumo ir efektyvumo principus. Be to, nesant patvirtinto restruktūrizavimo plano projekto, nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl restruktūrizavimo plano tikslinimo ir pildymo.
4. Kreditorė „SAPI S.p.a“ taip pat pateikė skundą dėl 2022 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo. Skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kaip ir kreditorės UAB „LIT Salt Trade“ skunde, taip pat papildomai pažymėta, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą jau buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės likvidavimo, todėl toks kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja nemokumo principams. Be to, kreditorės teigimu, atsakovės patikslintas planas neturi ekonominio pagrindimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjų UAB „LIT Salt Trade“ ir „SAPI S.p.a“ skundus dėl 2022 m. vasario 8 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkime priimto sprendimo tenkino ir nutarė panaikinti 2022 m. vasario 8 d. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkime priimtą sprendimą „pritarti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo plano projektui“.
6. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d., 2022 m. vasario 23 d. nutartys, kuriomis atmesti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nemokumo administratorės prašymai dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškėlimo, restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo, bei procesinio termino atnaujinimo ir likvidavimo termino pratęsimo, yra įsiteisėjusios po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo.
7. Teismas pažymėjo, kad kreditoriams buvo žinoma, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė bankrutuojančiai UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nors 2022 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo metu ši nutartis nebuvo įsiteisėjusi, nemokumo administratorės ir atitinkamų kreditorių lūkestis dėl įmonės statuso pasikeitimo į restruktūrizuojamos labai tikėtino teisinio pagrindo neturėjo. Kadangi restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas, kreditoriai neturėjo teisinio pagrindo jo tikslinti ar pildyti.
8. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties paskelbimo bankrutuojančios UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ statusas yra likviduojama įmonė, todėl restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas. Tokia aplinkybė keltų dviprasmiškumą ir neapibrėžtumą dėl įmonės statuso: ar ji restruktūrizuojama, ar likviduojama.
9. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto procese susiklosčius situacijai, kai teismas nepatvirtino UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ restruktūrizavimo plano projekto ir nepratęsė likvidavimo termino bei šioms nutartims esant apskųstoms apeliacine tvarka, neegzistuojančio restruktūrizavimo plano tikslinimo svarstymas įmonės kreditorių susirinkime vertintinas kaip neefektyvus ir ekonomiškai nenaudingas. Akivaizdu, kad tokio nutarimo priėmimas nei vienai šaliai nesukūrė jokių teisių ir pareigų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Kreditoriai UAB „Cross financing company“ ir UAB „EDS INVEST 4“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių „SAPI S.p.a“ ir UAB „LIT Salt Trade“ skundus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų skundus, išimtinai vadovavosi teismų sprendimais (nutartimis), kurie įsiteisėjo daug vėliau nei buvo priimtas pats skundžiamas kreditorių sprendimas. Bendrovės kreditoriams priimant skundžiamą kreditorių sprendimą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartys, įskaitant nutartį dėl bendrovės likvidavimo, nebuvo įsiteisėjusios ir nebuvo vykdytinos, neturėjo res judicata galios, todėl kreditorių susirinkime pagrįstai buvo sprendžiama dėl pritarimo restruktūrizavimo plano tikslinimo ir papildymo.
10.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra įtvirtinta jokių apribojimų, pagal kuriuos juridinio asmens kreditoriams būtų draudžiama priimti sprendimą pritarti restruktūrizavimo planui, kai apeliacinės instancijos teismui yra apskųsta teismo nutartis likviduoti juridinį asmenį. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas nusprendžia pritarti restruktūrizavimo plano projektui, kai yra priimta neįsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti juridinį asmenį, savaime negali lemti tokio kreditorių sprendimo neteisėtumo.
10.3. Kreditorių susirinkimui nėra draudžiama koreguoti savo anksčiau priimtus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Kreditoriai turi teisę priimti sprendimą pakoreguoti restruktūrizavimo planą tiek tuo atveju, kai restruktūrizavimo plano projektas yra patvirtintas teismo, tiek tuo atveju, kai restruktūrizavimo plano projektas teismo dar nėra patvirtintas. Tačiau abiem atvejams restruktūrizavimo plano projektą (jo pakeitimus) turi patvirtinti teismas.
10.4. Jeigu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, skundžiamas kreditorių sprendimas nei vienai šaliai nesukūrė jokių teisių ir pareigų, neaišku, kaip šio skundžiamo kreditorių sprendimo priėmimas galėjo pažeisti ekonomiškumo ir efektyvumo principus, taip pat neaišku, kaip skundžiamas kreditorių sprendimas gali būti neteisėtas.
11. Kreditorius „SAPI S.p.a“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
11.1. Restruktūrizavimo byla iškeliama kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą. Iš to darytina išvada, kad restruktūrizavimo bylai iškelti yra būtinas restruktūrizavimo planas. Atitinkamai, nesant pagrindo iškelti restruktūrizavimo bylos (esant juridiniam asmeniui likviduojamam dėl bankroto), nėra ir tikslo nagrinėti teismui pateiktą svarstyti restruktūrizavimo plano projektą (ar patikslintą restruktūrizavimo planą ar jo projektą), kadangi toks svarstymas negali sukelti jokių teisinių padarinių.
11.2. Teismas neturi nukrypti nuo teisinio pastovumo, užtikrintumo bei aiškumo principų ir spręsti klausimą dėl patikslinto restruktūrizavimo plano iš esmės, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir pradėti likvidavimo procedūras.
11.3. Kreditoriai sukuria situaciją, kai, atsakovei jau esant likviduojamai dėl bankroto, siekiama patvirtinti restruktūrizavimo planą bei iškelti restruktūrizavimo bylą. Tokiu būdu yra veikiama prieš nemokumo efektyvumo, proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus. Be to, tokio atskirojo skundo pateikimas yra piktnaudžiavimas procesu.
11.4. Patikslintas restruktūrizavimo planas, kuris buvo patvirtintas ginčijamu sprendimu ir kurio pakartotinio nagrinėjimo prašo kreditoriai, iš esmės yra analogiškas 2021 m. spalio 14 d. restruktūrizavimo planui, kuriam buvo pritarta 2021 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkime, ir skiriasi tik tuo, kad nebenumato palūkanų mokėjimo dominuojantiems kreditoriams ir jame visiškai nėra atsižvelgta į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, motyvus.
12. Pareiškėja BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorių UAB „Cross financing company“ ir UAB „EDS INVEST 4“ atskirąjį skundą, arba jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
12.1. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo nemokumo administratorė vadovavosi lakoniška JANĮ 112 straipsnio taisykle, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. Taigi buvo preziumuojama, kad, net ir esant teismo nepatvirtintam restruktūrizavimo plano projektui, JANĮ nuostatos nedraudžia kreditoriams siūlyti šaukti susirinkimą su tikslu svarstyti pritarti teismo nepatvirtinto restruktūrizavimo plano išvestiniam patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo plano projektui.
12.2. Sisteminė JANĮ 111 straipsnio 1 dalies ir 112 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad, jei restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas teismo, tai lemia ir tokio pirminio restruktūrizavimo plano patikslinimų ir papildymų nepatvirtinimą.
12.3. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi pripažinus, kad atsakovės restruktūrizavimo plano projektas niekada nebuvo patvirtintas, taip pat nutarus, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra likviduojama dėl bankroto, spręstina, jog kreditorių susirinkimas nepagrįstai pritarė patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo plano projektui, kadangi pats planas niekada nebuvo patvirtintas.
12.4. Kadangi iš neteisės nekyla teisė, nepatvirtinto restruktūrizavimo plano projekto patikslinimai negali būti tvirtinami teismo, taigi neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė, kad nutartis dėl likvidavimo įsiteisėjo tik 2022 m. balandžio 5 d.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo. Nemokumo administratorė 2021 m. lapkričio 5 d. (DOK-14603) ir 2022 m. vasario 14 d. (DOK-2359) pareiškimais kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti restruktūrizavimo planą, kuriam atitinkamai buvo pritarta 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimuose, ir bankroto bylą nutraukti. Prašymai tenkinti nebuvo: pagal 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškimą restruktūrizavimo bylą atsisakyta iškelti, o 2022 m. vasario 14 d. pareiškimą atsisakyta priimti kaip tapatų prašymą, kuris jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi.
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas dėl 2021 m. vasario 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimto sprendimo pritarti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo plano projektui teisėtumo ir pagrįstumo. Proceso dalyviai iš esmės nesutaria dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo tvarkos.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje sprendžiami klausimai dėl bankroto bylos nutraukimo iškeliant restruktūrizavimo bylą kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, nėra gausi ir išplėtota, todėl, pasisakant dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo kreditorių susirinkime procedūrų ir tokio prašymo pateikimo teismui tvarkos, tikslinga aptarti JANĮ 79–81 straipsniuose nustatytos procedūros esmę bei tikslus.
Dėl bankroto bylos nutraukimo iškeliant restruktūrizavimo bylą tikslo ir esmės
18. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Naujai priimtu JANĮ buvo pertvarkyta juridinių asmenų nemokumo sistema, konsoliduojant juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto teisinį reguliavimą. Naujai įsigaliojusiame JANĮ 81 straipsnyje buvo įtvirtintas ir iki šiol Lietuvos nemokumo teisinėje sistemoje netaikytas būdas išsaugoti verslą – galimybė nutraukti juridinio asmens bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad galimybę pereiti iš bankroto proceso, kuris baigiasi likvidavimu ir skolininko turto pardavimu, į restruktūrizavimo procesą numatyta ir kitų šalių įstatymuose. Pavyzdžiui, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Bankroto kodekso 7 skirsnio 706 (a) paragrafu, skolininkui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra mokus, ar nemokus, suteikta vienkartinė absoliuti teisė (angl. „absolute right“) iš bankroto proceso (pagal Bankroto kodekso 7 skyrių) pereiti į restruktūrizavimo procesą (pagal Bankroto kodekso 11 skyrių), jeigu tik yra tenkinami restruktūrizavimo procesui inicijuoti ir vykdyti nustatyti reikalavimai. Tokia galimybė aiškinama tuo, kad skolininkui visada turi būti suteikta galimybė grąžinti skolas. Sprendimą dėl procedūrų pakeitimo priima teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotų šalių interesus (United States Code 2000 Edition (Washington: United States Government printing Office, 2001), 749–750). Doktrinoje pažymima, kad teismai kartais skirtingai aiškina įstatyme įtvirtintą frazę „absoliuti teisė“ ir kartais atmeta skolininko prašymą pereiti į restruktūrizavimo procesą motyvuodami skolininko nesąžiningumu ar tuo, kad skolininkas siekia piktnaudžiauti bankroto procesu („Is a Debtors Right to Convert Under 706(a) Really Absolute“, American Bankrupty Institute (1998)).
20. Modernioje nemokumo teisėje restruktūrizavimas pripažįstamas kaip prioritetinis mokumo problemų sprendimo būdas. Restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209).
21. JANĮ parengiamuosiuose dokumentuose nurodyta, kad kartais ir nedidelė kreditorių pagalba, verslo idėja arba pasikeitusi padėtis rinkoje gali iš esmės pakeisti situaciją, todėl buvo pasiūlyta nustatyti galimybę nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi įmonės mokumas, iškėlus bankroto bylą, gali keistis ir dėl įmonės turtinių klausimų sprendimų teismuose, o galimybė atstatyti verslą skatina teigiamą visuomenės požiūrį į sunkumus patiriančius verslininkus, gerina investicinį klimatą (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777–XIIIP-2789).
22. JANĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą. Teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą kartu patvirtindamas restruktūrizavimo planą, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 24 straipsnio 2 dalis). JANĮ parengiamuosiuose dokumentuose akcentuota, kad pagal JANĮ 81 straipsnį restruktūrizavimo byla galėtų būti iškelta tik pagreitinta tvarka, prie prašymo turėtų būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė kreditorių susirinkimas ir juridinio asmens dalyviai. Taigi, iš sisteminės teisės normų analizės matyti, kad šiuo atveju yra būtinas kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui, taip užtikrinant proceso efektyvumą, ir nėra numatyta galimybė spręsti dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo nepritariant kreditoriams pagal JANĮ 1111 straipsnį. Toks aiškinimas atitinka ir įstatymų leidėjo tikslus, ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-249-1120/2022 116 punktą).
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pažymi, kad JANĮ 81 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti sąlygas operatyviai, gavus daugumos kreditorių pritarimą, pereiti iš bankroto į restruktūrizavimo procesą, siekiant išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį verslo subjektą ir sudaryti galimybes kreditoriams gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimą.
Dėl bankroto bylos nutraukimo iškeliant restruktūrizavimo bylą sąlygų
24. Juridinių asmenų mokumo problemos gali būti sprendžiamos keliant restruktūrizavimo arba bankroto bylą JANĮ nustatyta tvarka. Nemokumo bylos yra nagrinėjamos teisme. Nemokumo bylos iškėlimas yra įstatyme apibrėžta stadija, kurios pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar juridinio asmens nemokumo byla gali būti keliama ir egzistuoja nemokumo bylos iškėlimo sąlygos. Nustačius, kad nemokumo byla gali būti keliama, vertinama, kokiu būdu (bankroto ar restruktūrizavimo) juridinio asmens mokumo problemos turi būti sprendžiamos (Remigijus Jokubauskas, Juridinių asmenų nemokumo procesas (Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021), 73).
25. Kaip jau buvo minėta anksčiau, naujai priimtu JANĮ buvo pertvarkyta juridinių asmenų nemokumo sistema sujungiant juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto teisinį reguliavimą, kad būtų padidintas nemokumo procesų efektyvumas, spartinamos bankroto procedūros (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777–XIIIP-2789). Svarbu pažymėti, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 81 straipsnio procedūrą, nemokumo procesas jau yra pradėtas, todėl bankroto procese gavus pareiškimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, nemokumo procesas nėra pradedamas iš naujo, taigi šiame etape netaikytinos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, nustatytos JANĮ 21 ir 22 straipsniuose.
26. Pagrindas spręsti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo yra kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo išreiškiamas pritarimas restruktūrizavimo plano projektui. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, JANĮ 104–113 straipsnių nuostatas taiko tiek, kiek juose nustatytos procedūros ir reikalavimai yra suderinami su sui generis (savita) procedūra, kai iš bankroto pereinama į restruktūrizavimo procesą, su šios procedūros esme ir tikslais (JANĮ 81 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, kad teismas, gavęs prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo pagal JANĮ 81 straipsnio nuostatas, nenagrinėja ir nesprendžia dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, nustatytų JANĮ 21 ir 22 straipsniuose, tačiau teismas yra įpareigotas vertinti patį restruktūrizavimo planą pagal JANĮ 111 straipsnio nuostatas, be kita ko įvertinti ir tai, ar restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
27. Dar viena sąlyga, kuriai esant galima spręsti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra ta, kad juridinis asmuo neturi būti likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 78 straipsnio 3 dalis). Juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 83 straipsnio 5 dalis). Taigi, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria bendrovė pripažįstama likviduojama dėl bankroto, išnyksta teisinės prielaidos spręsti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad perėjimas iš bankroto į restruktūrizavimą yra procedūra, kurios metu iš esmės sprendžiama dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamai pakeitimais) taikant JANĮ II dalies IV skyriaus nuostatas. Pagrindas spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo yra tuomet, kai yra gautas kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis), ir nėra įsiteisėjusios nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto (JANĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo tvarkos
29. Teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą, kai iškeliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimui pasiūlymą restruktūrizuoti asmenį gali pateikti nemokumo administratorius, kreditoriais ar juridinio asmens dalyviai (reikalingas 2/3 dalyvių daugumos pritarimas) (JANĮ 79 straipsnio 1 dalis). Pasiūlyme turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, taip pat turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 79 straipsnio 3, 4 dalys).
30. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis). Nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą priima teismas (JANĮ 81 straipsnio 1 dalis).
31. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad perėjimas iš bankroto bylos į restruktūrizavimą yra procedūra, sudaryta iš kelių atskirų, nuosekliai einančių veiksmų: i) pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį turintis asmuo (asmenys) teikia pasiūlymą kreditorių susirinkimui patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, ii) kreditorių susirinkimas balsuoja dėl šio projekto, iii) nemokumo administratorius kreditorių susirinkime patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą teikia teismui tvirtinti, iv) teismas priima sprendimą dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
32. Skirtingai nei inicijuojant restruktūrizavimo procesą įprasta tvarka, dėl restruktūrizavimo plano balsuoja ne restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse, kaip numatyta JANĮ 107 ir 108 straipsniuose, o visi kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto proceso metu, jų neišskiriant į atskiras grupes. Tokią išvadą lemia teisinis reguliavimas ir lingvistinis jo aiškinimas: kaip jau buvo minėta, pasiūlymas yra teikiamas kreditorių susirinkimui (JANĮ 79 straipsnio 1 dalis), o prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis).
33. Be to, dėl restruktūrizavimo plano yra balsuojama būtent vykstant bankroto procesui, taigi aiškinimas, kad dėl restruktūrizavimo plano projekto turi balsuoti visi kreditoriai, pagrįstas ir kreditorių teisine padėtimi bankroto procese. Kreditoriai bankroto procese dalyvauja pareikštiniu būdu, visi jie yra įtraukiami į sprendimų priėmimą per kreditorių susirinkimą (komitetą), be to, bankroto procese turi būti užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumo principo laikymasis. Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis kolektyvinio pobūdžio kreditorių teisių įgyvendinimo organas, kuriame visiems skolininko kreditoriams suteikiama galimybė spręsti esminius klausimus įmonių bankroto procese, taigi visi kreditoriai turi teisę išreikšti valią, ar jie sutinka atsisakyti bankroto proceso metu jiems suteikiamų garantijų. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2022 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 24 punktą). Taigi bankroto procedūros yra orientuotos į kreditorių apsaugą. Tuo tarpu restruktūrizavimas taip pat yra bendrovės mokumo problemų sprendimo būdas, tačiau vienas esminių veiksmingo restruktūrizavimo proceso elementų yra įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas, kuris yra būtinas juridinio asmens ir jo kreditorių interesų užtikrinimui. Viso restruktūrizavimo proceso metu įmonė privalo gauti pajamas, aktyviai dalyvauti rinkoje, taigi restruktūrizavimo plano vykdymas taip pat yra susijęs ir su verslo rizika, kadangi niekas negali garantuoti sėkmingo restruktūrizavimo proceso. Taigi teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, be kita ko turi atsižvelgti ir tai, kad kreditoriai, be kurių sutikimo ir pagalbos neįmanomas restruktūrizavimo procesas, atsisakė bankroto proceso jiems suteikiamos apsaugos, pritarė restruktūrizavimo planui ir patikėjo restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis.
35. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas įpareigotas tikrinti, ar restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus (JANĮ 104, 105 straipsniai), ar nėra sąlygų, kurioms esant restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas (JANĮ 111 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, jei dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis nebūtų mažesnė negu juridinio asmens bankroto atveju (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punktas, Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777–XIIIP-2789), jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4) punktas, ir pan.
36. Siekiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagal JANĮ 81 straipsnyje nustatytas procedūras, dėl restruktūrizavimo planas tvirtinimo sprendžiama iš esmės pagal JANĮ 24 straipsnyje nustatytą tvarką, taigi aktuali šio straipsnio taikymo ir aiškinimo praktika. Teismų praktikoje pažymėta, kad JANĮ 24 straipsnyje reglamentuojamas specifinis restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1259-407/2020 25–26 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 27 punktas), teismas negali klausimo dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo nagrinėti formaliai, o restruktūrizavimo plano analizė turi būti atliekama visapusiškai ir išsamiai.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 81 straipsnyje nustatytą procedūrą, svarbu užtikrinti ir juridinio asmens bei jo kreditorių interesų balansą, apsaugoti nemokumo proceso dalyvius nuo galimo piktnaudžiavimo (pavyzdžiui, užkertant kelią perspektyviam restruktūrizavimo procesui ar atvirkščiai, juo piktnaudžiaujant, nesiekiant tęsti ūkinės komercinės veiklos). Sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas, galima teigti, kad vykdant minėtą procedūrą, nemokumo procese dalyvaujančių asmenų interesų apsauga galima ginčijant teisme kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, jei toks sprendimas apskundžiamas (JANĮ 55 straipsnis) ir teismui sprendžiant dėl šio projekto tvirtinimo jį pateiktus nemokumo administratoriui (JANĮ 81 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu būdu tiek nemokumo proceso dalyviai, tiek teismas gali užtikrinti, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo procedūra nutraukiant bankroto bylą nėra piktnaudžiaujama.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kai kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, nemokumo administratorius yra įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo kreiptis į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis). Tačiau kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą (JANĮ 55 straipsnis). Atitinkamai, susidaro teisiškai ydinga situacija, kai klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo turi (gali) būti sprendžiamas anksčiau nei ginčas dėl kreditorių susirinkimo, kuriame buvo balsuota dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo, (ne)teisėtumo. Iš esmės panaši situacija susidarė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo apeliacinės instancijos teismas sprendžia jau esant išnagrinėtam prašymui dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad, anksčiau suformuotoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui, kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo patikra atliekama ribotai, retrospektyviai, iš esmės labiau vertinant būtent procedūrinio pobūdžio aspektus, o visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami plano teisminio tvirtinimo metu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-274-881/2021). Tačiau ši praktika iš esmės buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-249-1120/2022, kurioje be kita ko buvo išaiškinta, kad, teismo žinioje esant bylai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo bei bylai dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, negaliojimo, pirmiausiai turėjo būti sprendžiamas pastarasis – kreditorių susirinkimo sprendimo negaliojimo – klausimas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių susirinkimo sprendimo negaliojimo, turi būti sprendžiama, ar yra pagrindas JANĮ 81 straipsnio taikymui, t. y. ar yra pagrindas tenkinti nemokumo administratorės prašymą iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, grindžiamą, be kita ko, ir kreditorių susirinkimo sprendimu.
40. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu. Teismas, spręsdamas dėl procedūrinių pažeidimų, tikrina, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Turinio aspektu vertinama, ar kreditorių priimtas sprendimas neprieštarauja įstatymams, kaip kreditorių susirinkime priimti sprendimai dera su kreditorių arba kitų asmenų teisėmis ir įstatymų saugomais interesais (šiuo atveju – restruktūrizavimo plano atitikimą kreditorių interesus, restruktūrizavimo plano vertinimą JANĮ aspektu). Taigi kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas gali būti analizuojamas daug platesniu aspektu nei nutartis dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Ir atvirkščiai, susiklostytų teisiškai ydinga situacija, jeigu teismas patvirtintų restruktūrizavimo planą ir tik vėliau paaiškėtų, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką.
41. Taip pat teismas turėtų įvertinti, ar minėtu bankroto bylos nutraukimo pagrindu nėra piktnaudžiaujama, ar kreditorių susirinkime patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas atitinka veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir pagrindinius nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis)
42. JANĮ įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, kuris taip pat turi užtikrinti nagrinėjamų nemokumo bylų veiksmingumą. Veiksmingumas siejamas su teisėjo vadovavimo civiliniame procese principu ir nurodoma, kad teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje). Taigi būtent teismui tokioje situacijoje tenka pareiga užtikrinti nemokumo proceso veiksmingumą ir jį organizuoti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias prieštaringų sprendimų priėmimui, o iš esmės susiję klausimai turėtų būti sprendžiami kartu. Todėl tokiu atveju teismas turėtų vertinti, ar sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo nemokumo proceso dalyviai nėra inicijavę ginčo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo projektas patvirtintas, teisėtumo.
43. Atskirajame skunde pagrįstai pažymima, kad JANĮ tiesiogiai nėra draudžiama kreditorių susirinkime tikslinti restruktūrizavimo plano projekto, dėl kurio buvo balsuota kreditorių susirinkime ir kuris jau buvo pateiktas tvirtinti teismui, tačiau tokia nemokumo proceso eiga neatitinka nemokumo proceso veiksmingumo principo. Kai kreditorių susirinkime sprendžiama dėl restruktūrizavimo plano projekto tikslinimo, nors dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, yra pagrindas svarstyti, ar toks kreditorių elgesys nėra piktnaudžiavimas bankroto procesu.
44. Atitinkamai, jeigu teismo žinioje yra pateiktas ne vienas restruktūrizavimo plano projektas, dėl vėliausio projekto tvirtinimo gali būti sprendžiama tik tuomet, kai įsiteisėja nutartis dėl anksčiau pateikto restruktūrizavimo plano projekto (ne)patvirtinimo. Toks nemokumo proceso organizavimas būtų racionalus, aiškus, taigi atitiktų veiksmingumo principą. Tuo tarpu JANĮ 112 straipsnis numato restruktūrizavimo plano keitimo tvarką. Teismui visada teikiamas tik restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 24 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 110 straipsnis), taigi restruktūrizavimo plano keitimas galimas tik jau esant teismo patvirtinam restruktūrizavimo planui (JANĮ 111 straipsnio 1 dalis).
45. Skirtingai nei inicijuojant restruktūrizavimo procesą įprasta tvarka, restruktūrizavimo planui patvirtinti nepakanka susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių daugiau kaip pusės balsų daugumos (JANĮ 106 straipsnio 2 dalis), tam reikalinga daugiau kaip 2/3 (du trečdaliai) susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų daugumos (JANĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad dėl restruktūrizavimo plano projekto bankroto procese balsuoja visi juridinio asmens kreditoriai, kurie nėra skirstomi į grupes. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 81 straipsnį, turi užtikrinti veiksmingą nemokumo procesą ir įvertinti aplinkybes, ar nemokumo proceso dalyviai nėra inicijavę ginčo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo restruktūrizavimo plano projektas patvirtintas, teisėtumo. Nepaisant to, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, teismas klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo privalo išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai, mutatis mutandis taikydamas JANĮ nuostatas, nustatančias reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui, ir sąlygas, kurioms esant restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-249-1120/2022 palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis dėl BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties atsisakyta priimti. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ teisinis statusas „likviduojama“ įregistruotas ir VĮ Registrų centre Juridinių asmenų registre. Be to, pareiškimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir bankroto bylos nutraukimo pagal 2022 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą, atsisakyta priimti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-446-370/2022.
48. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime, dėl kurio vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo sprendžiamas vienintelis klausimas dėl restruktūrizavimo plano projekto patikslinimo. Konstatavus, kad dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pagrindas spręsti tik tuomet, kai juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto, ginčo dėl 2022 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo išsprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog šiame bylos etape nėra apeliacijos objekto, todėl apeliacinis procesas negalimas. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, jis nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
49. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas vykdant CPK nustatytas šalies teises ir pareigas, taigi pagrįsta jas priteisti iš pareiškėjų, kaip už bylinėjimosi išlaidų susidarymą atsakingų šalių.
50. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė prašymą dėl 907,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro atskirojo skundo analizė ir konsultacijos (121 Eur) bei atsiliepimo parengimas (786,50 Eur).
52. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020 56 punktą, 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-720-464/2020 55 punktą, 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020 42 punktą ir kt.).
53. Remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis nagrinėjamoje civilinėje byloje yra 671,72 Eur (1679,3 Eur 0,4). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir kitas aplinkybes pagal Rekomendacijų 2 punktą, sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti didesnės sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Cross financing company“ ir uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 4“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties nutraukti.
Priteisti bankrutavusiai „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (juridinio asmens kodas 169704164) iš kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Cross financing company“ (juridinio asmens kodas 305646469) ir uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 4“ (juridinio asmens kodas 305527116) po 335,86 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis