Civilinė byla Nr. e2-1478-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00569-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos Agila“, kadangi įmonė yra nemoki, nevykdo savo prievolių. Nurodė, kad įmonė turi turto už 1 514 928 Eur, o pradelsti įsipareigojimai ieškovei yra 163 055,27 Eur.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-645-777/2020 nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog UAB „Palangos Agila“ negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų ir atsisakė iškelti bankroto bylą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020 išnagrinėjo VMI atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo ir nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti bei klausimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Palangos Agila“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai vertino esmines teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su UAB „Palangos Agila“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžiu ir jo santykiu su atsakovės turimo turto verte. Todėl UAB „Palangos Agila“ (ne)mokumo nustatymo ir bankroto bylos iškėlimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-858-613/2020 pareiškėjos VMI pareiškimą tenkino ir iškėlė UAB „Palangos Agila“ bankroto bylą.
5. Teismas nustatė, kad remiantis 2020 m. gegužės 18 d. duomenimis UAB „Palangos Agila“ skola VMI sudaro 169 633,64 Eur ir įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) padidėjo 8 318,67 Eur. UAB „Palangos Agila“ sumokėtos įplaukos į valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. (nuo VMI pareiškimo teismui pateikimo dienos) iki 2020 m. gegužės 18 d. sudarė 846,83 Eur.
6. UAB „Palangos Agila“ pastaruosius kelis metus veikia nuostolingai: 2018 m. patyrė 52 724 Eur nuostolį, 2019 m. gruodžio 19 d. – 232 660 Eur nuostolį. Atsakovė neatsiskaito su VMI, pareiškėjos taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų. UAB „Palangos Agila“ duomenų, patvirtinančių jos mokumą ir atsiskaitymą su pareiškėja, teismui nepateikė. Atsakovė negauna pajamų iš veiklos ir nemoka einamųjų mokėjimų.
7. Teismas sprendė, kad UAB „Palangos Agila“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonė nevykdo veiklos, 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 156 641,00 Eur, t. y. įsipareigojimų suma sudarė daugiau nei 76 proc. turimo turto vertės.
III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė UAB „Palangos Agila“ atskirajame skunde prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo; atmesti ieškovės ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsisakyti iškelti UAB „Palangos Agila“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. UAB „Palangos Agila“ vykdo veiklą ir šiuo metu atlieka projektavimo darbus. Įmonė realiai valdo 1 017 835 Eur likutinės vertės nekilnojamą turtą (balanse bendra apskaityto turto vertė yra 1 514 928 Eur), kurį suprojektavus ir pastačius yra reali galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą ir ieškovei.
8.2. UAB „Palangos Agila“ yra sumažinusi įsipareigojimus hipotekos kreditoriui nuo 1,6 mln. Eur iki 443 172 Eur. Šiuo metu hipotekos kreditorius yra sustabdęs išieškojimą vykdymo procese, neprieštarauja, kad iš kai kurio parduodamo įkeisto turto lėšos būtų nukreipiamos ieškovei.
8.3. UAB „Palangos Agila“ kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 905 202 Eur (78,2 proc. visų kreditorinių reikalavimų), yra sudarę susitarimus su įmone dėl mokėjimo terminų atidėjimo ir nesutinka su bankroto bylos iškėlimu. VMI negali paneigti byloje pateiktos kreditorių valios, nes ieškovė šių kreditorių neatstovauja. Be to, dalis mokėtino pridėtinės vertės mokesčio susidarė iš pastaruoju metu varžytinėse parduoto UAB „Palangos Agila“ priklausančio turto.
8.4. Įmonė pateikė papildomus įrodymus į bylą, susitarimus su kreditoriais dėl prievolės įvykdymo termino atidėjimo vienerių metų laikotarpiui, iš viso 905 202 Eur sumai. Pateikiami susitarimai su kreditoriais, kuriuose nurodyta, kad kreditoriai kategoriškai nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, žino, kad UAB „Palangos Agila“ vykdo įmonei įprastą veiklą. Pateikti susitarimai įrodo, kad UAB „Palangos Agila“ įsiskolinimai nurodytiems kreditoriams nėra pradelsti.
8.5. Įmonė 2018 m. pateikė prašymą ieškovei dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau prašymas buvo atmestas. Pakartotinai prašymas buvo teiktas ir 2019 m., tačiau buvo dar kartą atmestas. Taigi, ieškovė visuomet kategoriškai atmeta bet kokios apimties ir turinio atsakovės pasiūlymus dėl veiklos. Ieškovės reikalavimai yra užtikrinti priverstine hipoteka, todėl ji privalėtų savo reikalavimus realizuoti ne ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, o nukreipdama reikalavimus į hipoteka užtikrintą turtą. Be to, kiti kreditoriai nekelia klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Remiantis 2020 m. gegužės 18 d. duomenimis, UAB „Palangos Agila“ skola biudžetui sudarė 169 633,64 Eur ir įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo VMI 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškimo teismui pateikimo dienos padidėjo 8 318,67 Eur. UAB „Palangos Agila“ sumokėtos įplaukos į valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. sudarė 846,83 Eur
9.2. UAB „Palangos Agila“ 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 156 641,00 Eur, t. y. įsipareigojimų suma sudarė daugiau nei 76 proc. turimo turto vertės. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė pastaruosius kelis metus veikia nuostolingai, veiklos nuostoliai tik didėja: 2018 m. patyrė 52 724 Eur nuostolį, 2019 m. gruodžio 19 d. – 232 660 Eur nuostolį.
9.3. Atsakovė pateikė teismui 2020 m. liepos 20 d. kreditorių sutikimus dėl termino atidėjimo 1 (vienerių metų) laikotarpiui, tačiau nepateikė 2019 metų finansinės atskaitomybės (balanso ir pelno ataskaitos) ir nepatikslino 2019 m. gruodžio 19 d. teismui pateiktame balanse nurodytos per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų. Remiantis UAB „Palangos Agila“ pateikto 2019 balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 1 163 528 Eur. UAB „Palangos Agila“ pateiktos 2019 metų finansinės atskaitomybės (balanso ir pelno nuostolių ataskaitos) duomenimis, UAB „Palangos Agila“ veiklos nuostoliai didėja. Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 078 595,00 Eur.
9.4. VMI 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2379 nustatyti priverstinę hipoteką/įkeitimą (antrinė hipoteka), įkeitimo objektas – administracinės patalpos, įkeičiamo daikto vertė 1 140 00,00 Eur, bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma 89 550,00 Eur (neišieškotas likutis sudaro 73 073,47 Eur). Įvertinus, tai kad UAB „Palangos Agila“ mokestinė nepriemoka sudaro 173 580,20 Eur, o antrine hipoteka užtikrintos 73 073,47 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas nėra vykdomas, apeliantės teiginys, jog VMI privalėtų savo reikalavimus realizuoti ne ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, o nukreipdama reikalavimus į hipoteka užtikrintą turtą, yra nepagrįstas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
12. Tačiau ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
13. VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašo kopiją, UAB „Palangos Agila“ 2019 m. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos kopiją. Sprendžiant dėl prie atsiliepimo į atskirąjį skundo pateiktų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dalykas yra susijęs su įmonės bankroto byla (įmonės nemokumo vertinimu). Taigi, kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu. Tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
14. Apeliantė UAB „Palangos Agila“ pateikė papildomus duomenis: mokėjimo nurodymą VMI ir 2020 m. rugsėjo 10 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė kilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir byla susijusi su viešuoju interesu, teismas šiuo apeliantės įrodymus priima.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
15. Byloje ginčas kilo dėl UAB „Palangos Agila“ bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad UAB „Palangos Agila“ yra nemoki ir iškėlė įmonės bankroto bylą. Atsakovė su tokiu sprendimu nesutinka ir argumentuoja, kad yra moki. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti UAB „Palangos Agila“ bankroto bylą teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų.
17. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
18. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
19. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis UAB „Palangos Agila“ 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 156 641,00 Eur, t. y. įsipareigojimų suma sudarė daugiau nei 76 proc. turimo turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla. Be to, remiantis 2020 m. gegužės 18 d. duomenimis, UAB „Palangos Agila“ skola VMI sudaro 169 633,64 Eur ir įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos padidėjo 8 318,67 Eur.
21. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Palangos Agila“ pastaruosius kelis metus veikia nuostolingai, veiklos nuostoliai didėja. Atsakovė neatsiskaito su VMI, pareiškėjos taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų, atsakovė duomenų, patvirtinančių atsakovės mokumą ir kad būtų atsiskaičiusi su pareiškėja, teismui nepateikė.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Palangos Agila“ yra nemoki. Teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad UAB „Palangos Agila“ finansinė padėtis leidžia teigti, kad įmonė yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, kadangi pagal 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenis bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 156 641,00 Eur. Remiantis UAB „Palangos Agila“ 2020 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 163 528 Eur. Tačiau sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, svarbu įvertinti šių klausimų nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių visumą.
23. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Iš byloje esančios UAB „Palangos Agila“ 2020 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostoliai 2018 m. buvo 50 889 Eur, o 2019 m. – 239 547 Eur. Tai leidžia teigti, kad įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla pastaraisiais metais yra nuostolinga ir kelia abejonių dėl jos perspektyvumo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad įmonė šiuo metu vykdo veiklą (nekilnojamo turto pertvarkymo į kitokios paskirties (butus, viešbučius) projektai, nekilnojamas turtas parduodamas pirkėjams). Tačiau toks įmonės ūkinės-komercinės veiklos apibūdinimas yra abstraktus ir neleidžia konkrečiai nustatyti, kokią veiklą įmonė vykdo. Apeliantė nepateikia jokių konkrečių duomenų, kaip įmonė sieks vykdyti veiklą, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus tenkinami kreditorių reikalavimai.
24. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, reikšminga aplinkybe laikytinas apeliantės mokestinių prievolių sistemingas nevykdymas. VMI 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškime nurodė, kad UAB „Palangos Agila“ skola VMI yra 161 314,97 Eur. Remiantis VMI pateiktais 2020 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, UAB „Palangos Agila“ skola VMI sudarė 173 580,20 Eur. Tai rodo, kad įmonės įsipareigojimai VMI pastaraisiais metais aiškiai didėja. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad bent po VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bent iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus VMI ar siekė susitarti su mokesčių administratoriumi dėl mokestinių prievolių vykdymo modifikavimo. Tokios aplinkybės rodo, kad UAB „Palangos Agila“ sistemingai vengia vykdyti mokestines prievoles. Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas teismų praktikoje pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020.
25. Siekdama pagrįsti savo mokumą, UAB „Palangos Agila“ pirmosios instancijos teismui pateikė devynis susitarimus su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma yra 908 202 Eur. ĮBĮ nenustato reikalavimų tokių skolininko ir jo kreditorių susitarimų turiniui ir vertinimui. Tokie susitarimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo JANĮ 10 straipsnyje (susitarimas dėl pagalbos).
26. Sprendžiant dėl skolininko ir jo kreditorių susitarimo dėl mokumo atstatymo (nemokumo išvengimo), manytina, kad jis iš esmės atitinka kai kuriose valstybėse pripažįstamas ne teismines nemokumo procedūras, kurių tikslas – skolininko ir jo kreditorių (dalies) susitarimas, kuris, kreditoriams suteikiant pagalbą, leistų skolininkui išvengti nemokumo ar jį atstatyti (angl. workout). Pripažįstama, kad tokie susitarimai yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir teismas jų sudaryme nedalyvauja (Europos teisės instituto apžvalga „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“), 2017, p. 175). Tokie susitarimai laikomi neformaliomis restruktūrizavimo (angl. informal restructuring) procedūromis, kuriose visos pastangos dedamos į skolos modifikavimą, kuris paremtas bendru susitarimu (angl. a consensual agreement) tarp skolininko ir jo kreditorių taikant ne įstatyme nustatytą procedūrą (Sanford Mba, New Financing for Distressed Businesses in the Context of Business Restructuring Law, Springer, 2019). Vertinant susitarimo dėl pagalbos turinį pažymima, kad jo šalys tokiu būdu sutaria modifikuoti egzistuojančią prievolę ar ją pakeisti naujomis prievolėmis (Irit Mevorach, A. W., The Characterization of Pre?insolvency Proceedings in Private International Law, European Business Organization Law Review, 2020, p. 8).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su nemokumo problemomis susidūrusios įmonės susitarimai su kreditoriais dėl skolų išdėstymo turi būti aiškūs, konkretūs ir nustatyti realią pagalbą įmonei, taip leidžiant atkurti jos mokumą. Tačiau apeliantės pateikti susitarimai su kreditoriais kelia abejonių dėl jų pagrįstumo, realios įtakos įmonės mokumo atkūrimui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
28. Pirma, dalį susitarimų sudarė tas pats asmuo, t. y. UAB „Palangos Agila“ vadovas A. V., pavyzdžiui, susitarimas dėl 35 183,92 Eur skolos atidėjimo sudarytas tarp UAB „Palangos Agila“ ir AB „Pajūrio verdenė“, atstovaujamos A. V., susitarimas dėl 56 324,67 Eur skolos sudarytas tarp UAB „Palangos Agila“ ir UAB „Palangos Agila“, atstovaujamos A. V. (nors sutartyje yra uždėtas UAB „Lucanica“ antspaudas). Antra, susitarimuose nėra nurodyta, iš kokių konkrečių prievolių kyla kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl nėra aišku, kokios konkrečios skolininko prievolės modifikuojamos, ar tai nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Trečia, visuose susitarimuose nurodyta, kad atitinkamo kreditoriaus reikalavimas (skolos grąžinimo terminas) atidedamas vienų metų terminui nuo jo sudarymo dienos (2020 m. liepos 30 d.). Atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, jos turimo turto pobūdį, didėjančią skolą VMI, nėra pagrindo spręsti, kad tokie susitarimai užtikrins, kad įmonė galės sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir atkurti mokumą bei įvykdyti reikalavimus kreditoriams. Skolininko ir jo kreditorių susitarimas dėl prievolių vykdymo termino atidėjimo trumpuoju laikotarpiu iš esmės laikytinas formaliu ir savaime (be kitų objektyvių ir realių papildomų priemonių) neatkuriančiu įmonės mokumo.
29. Apeliantė taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė jos ir UAB „Daukanto 15“ 2020 m. rugsėjo 10 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir 2020 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Daukanto 15“ pervedė VMI 20 000 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės pateikti duomenys nepagrindžia jos mokumo ir nepaneigia pirmosios instancijos padarytų išvadų, kad įmonė negali tęsti sėkmingos ūkinės komercinės veiklos ir grąžinti skolų, atsižvelgiant į bendrą nustatytą įmonės skolų sumą (1 163 528 Eur.)
30. Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad UAB „Palangos Agila“ kelis kartus teikė prašymus VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, bet jie buvo atmesti, taip pat, kad VMI reikalavimai užtikrinti priverstine hipoteka ir tik kiti apeliantės kreditoriai nekelia klausimo dėl jos bankroto bylos iškėlimo, nekeičia nustatytų aplinkybių, kad įmonė iš esmės yra nemoki ir nėra reikšmingi.
31. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Palangos Agila“ yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės veikla pastaraisiais metais kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį. Įmonė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių ir neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įmonės nemokumo nustatymui keliamus reikalavimus.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis