Civilinė byla Nr. e2-3002-1125/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32537-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Astai Šėžienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei advokatei Ievai Povilaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo ginčo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai dėl minimalių paslaugų streiko metu nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos ieškinys ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimas į ieškinį
1. Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ prašo nustatyti, kad ieškovės 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 30 proc. minimalių paslaugų teikimas nuo visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2021 m. spalio 18 d. ieškovės taryba priėmė sprendimą nuo 2021 m. lapkričio 8 d. pas atsakovę skelbti neterminuotą streiką. 2021 m. spalio 19 d. ieškovė raštu Nr. S-2021/778 įspėjo atsakovę apie būsimą neterminuotą streiką ir pasiūlė susiderinti minimaliąsias visuomenei teikiamų paslaugų apimtis. 2021 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovė bendrame savo atstovų posėdyje tarėsi dėl teiktinų minimalių paslaugų streiko metu, bet šalims susitarti nepavyko.
3. Teigia, kad 2021 m. spalio 26 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau ir DGK) su prašymu nustatyti minimalias teiktinas paslaugas streiko metu. Komisija nustatė, kad ieškovės paskelbto streiko metu butų užtikrintas ne mažiau kaip 65 procentų minimalių paslaugų teikimas.
4. Pažymi, kad 1999 m. liepos 19 d. pas atsakovę taip pat buvo paskelbtas darbuotojų streikas. 1999 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. 1443V, kuriuo nustatė, kad streikuojantys darbuotojai turi užtikrinti minimalų paslaugų lygį sudarantį 70 proc. atsakovės teikiamų transporto paslaugų lygio. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau ir TDO) Asociacijų laisvės komitetas pateikė išvadą, kad šiuo atveju reikalavimas užtikrinti 70 procentų teikiamų paslaugų negali būti laikomas tikrai minimaliu paslaugų lygiu ir kad tokiu nepagrįstu reikalavimu siekiama teisę streikuoti padaryti praktiškai neveiksminga.
5. Ieškovė pastebi, kad Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija yra dinamiškas reiškinys, susirgimų COVID-19 skaičius nuolat kinta, reikalavimai paslaugų teikimui nuolat keičiami. Dėl to negalima sieti minimalių paslaugų teikimo apimties streiko metu su susirgimų skaičiumi, nes streikas nesuteikia teisės darbuotojams nevykdyti streiko dieną galiojančių valstybės institucijų nustatytų paslaugų teikimo reikalavimų. Be to, net nežinoma, kokie reikalavimai bus streiko dieną.
6. Ieškovės teigimu, paskelbto streiko metu turėtų būti teikiama 30 procentų atsakovės paslaugų. Paaiškina, kad šiuo metu Vilniuje visuomeninio transporto paslaugas teikia ne tik atsakovė, bet ir UAB „Transrevis“. Kadangi UAB „Transrevis“ teikia apie 16 procentų visų visuomeninio transporto paslaugų Vilniuje, tai streiko pas atsakovę metu teikiant 30 procentų jos paslaugų iš viso Vilniuje būtų teikiama apie 46 procentai visuomeninio transporto paslaugų. Dėl to, ieškovė įsitikinusi, kad 30 procentų paslaugų teikimas streiko metu užtikrintų ieškovės teisę į praktiškai veiksmingą streiką, būtų patenkinti pagrindiniai gyventojų poreikiai ir tai atitiktų TDO praktiką.
7. Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pažymi, kad troleibusų maršrutai yra pilnai vykdomi atsakovės, o tik dalis autobusų maršrutų yra vykdomi kito tiekėjo. Be to, dabartinis paslaugų teikimas jau yra minimalus atsižvelgiant į COVID-19 visuomenės sveikatos ir higienos reikalavimus.
9. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovės nurodyta TDO praktika dėl minimalių paslaugų poreikio nustatymo yra neaktuali, nes suformuluota esant įprastoms sąlygomis ir negali būti pritaikyta esant pasaulinei pandemijai ir ekstremaliai situacijai Lietuvoje.
10. Teigia, kad darbuotojų teisė streikuoti neturi pažeisti žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, o bet kokie asmenų susibūrimai, įskaitant ir visuomeninio transporto prieinamumo sumažinimą, kelia riziką susirgimų ir mirčių skaičiaus didėjimui. Pažymi, kad daliai miesto gyventojų viešasis transportas yra vienintelė prieinama transporto priemonė kelionėms į darbą, mokyklą, sveikatos įstaigas ir pan., o daugelio miestiečių kelionės trunka ilgiau nei 15 min. Taigi, kelionių viešuoju transportu metu rizika susirgti COVID-19 liga yra itin didelė. Dėl to, turi būti nustatytas ne mažiau kaip 85 proc. teiktinų paslaugų minimumas tam, kad būtų sudarytos sąlygos saugiai naudotis viešuoju transportu išsaugant didesnius tarpus tarp keleivių ir mažesnį keleivių skaičių vienoje transporto priemonėje. Pastebi, kad piko metu net ir teikiant paslaugas 100 proc. apimtimi, būna sudėtinga valdyti keleivių srautus ir preciziškai užtikrinti visus reikalavimus.
Atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priešieškinis bei ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos atsiliepimas į priešieškinį
11. Atsakovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priešieškiniu prašo: 1) panaikinti DGK 2021 m. lapkričio 3 d. priimtą sprendimą ir nustatyti, kad streiko metu turi būti teikiama minimaliai 85-100 proc. paslaugų, apskaičiuojant nuo atsakovės teikiamų paslaugų apimčių, nustatytų nuo sulygtų 2020 m. gruodžio 20 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartyje, neįtraukiant keleivių vežimo specialiais ir užsakomaisiais reisais; 2) profesinė sąjunga privalo užtikrinti, kad streike dalyvaujantys darbuotojai streikuos skirtingu metu, ne piko valandomis, užtikrinant svarbiausių maršrutų, kurių sąrašą sudarys atsakovė, pilną aptarnavimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad 2018 m. sudarytos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties galiojimo terminas ėjo į pabaigą, todėl 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-2020/624 kreipėsi į atsakovę kviesdama per 14 kalendorinių dienų įsitraukti ir pradėti derybas dėl naujos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties. 2020 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmasis posėdis, kuriame susitarta dėl organizacinių derybų vykdymo klausimų. Per 2020 m. gruodžio 15 d. – 2021 m. balandžio 6 d. laikotarpį įvyko 8 posėdžiai, tačiau 2021 m. gegužės 10 d. šalys kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties baigė nesutarimų protokolo surašymu.
13. Teigia, kad 2021 m. gegužės 10 d. atsakovė pasirašė naują kolektyvinę sutartį su kita darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga – Viešojo transporto vieningąja darbuotojų sąjunga. 2021 m. gegužės 11 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą dėl kolektyvinės sutarties. 2021 m. gegužės 23 d. šalys sutarė svarstyti kolektyvinėse derybose nesutartus kolektyvinės sutarties projekto punktus dar kartą. Svarstymui iš viso buvo surengti 8 posėdžiai. 2021 m. liepos 22 d. šalys konstatavo, kad kolektyvinėse derybose nesutartų kolektyvinės sutarties projekto punktų svarstymas baigtas vadovaujantis darbo kodekso 235 str. nuostatomis, tačiau galutinis sutarimas dėl kolektyvinės sutarties nebuvo pasiektas, nes šalims nepavyko suderėti visų kolektyvinės sutarties nuostatų.
14. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. iniciavo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą abiejų ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje. 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 2021 m. rugsėjo 24 d. įvyko 8 ginčo komisijos posėdžiai. Paskutiniame iš jų – 2021 m. rugsėjo 24 d. šalys nutarė ginčo išankstinį nagrinėjimą konstatuoti baigtu darbo kodekso 236 str. 7 d. numatytu pagrindu – nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą, nepaisant atsakovės siūlymo pratęsti komisijos darbą arba perduoti ginčą nagrinėti tarpininkui arba darbo arbitražui (visi šie siūlymai ieškovės buvo kategoriškai atmesti).
15. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė raštu Nr. S-2021/767 informavo atsakovė apie profesinės sąjungos narių balsavimą dėl streiko. 2021 m. spalio 19 d. ieškovė raštu Nr. S-2021/778 įspėjo atsakovę apie būsimą neterminuotą streiką, kuris vyktų nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus mieste UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Antakalnio, Verkių ir Viršuliškių transporto departamentuose ir pasiūlė susiderinti minimaliąsias visuomenei teikiamų paslaugų apimtis. 2021 m. spalio 22 d. vykusio susitikimo metu šalims nepavyko dėl jų susitarti kardinaliai išsiskyrus nuomonėms.
16. Teigia, kad tiek ieškovės siūlomas 30 proc. paslaugų minimumas, tiek DGK nustatytas 65 proc. paslaugų minimumas apriboja viešojo transporto paslaugų teikimą labiau nei būtina efektyviam streikui užtikrinti ir kelia riziką keleivių sveikatai ar net gyvybei. Atsakovės teigimu, ieškovė neįvertino keleivių viešuoju miesto transportu kiekio, COVID-19 ligos užkrečiamumo ir plitimo greičio Lietuvoje planuojamo streiko metu.
17. Pažymi, kad pagal Statistikos departamento pateiktą statistiką sostinės regione per 2020 m. vietinio miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais naudojosi virš 14 mln. keleivių per metus ir maždaug 390 tūkst. keleivių per dieną. Dėl to, teikiant tik 65 proc. paslaugų, galimai, kiekvieną streiko dieną, maždaug 136 tūkst. asmenų negalės laiku atvykti į darbus, mokymosi ir sveikatos priežiūros įstaigas ir t. t., todėl sutriks normalus visuomenės gyvenimas.
18. Taigi, atsakovės teigimu, streiko metu turi būti teikiama minimaliai 85-100 proc. paslaugų. Jeigu ieškovė prisiima riziką dėl padidėjusios grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakovė sutiktų darbo apimtis streiko metu sumažinti 15 proc.
19. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį pilnai atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Ieškovės teigimu, kadangi Vilniuje visuomeninio transporto paslaugas teikia ne tik atsakovė, atsakovės siūloma ne mažiau 85 proc. minimaliai atsakovės teiktinų paslaugų apimtis reiškia, kad Vilniaus mieste visos visuomeninio transporto paslaugos bus teikiamos daugiau nei 95 proc. apimtimi. Pastebi, kad minimali paslauga turi būti iš tikrųjų ir išimtinai minimali paslauga, kuri apsiriboja operacijomis, kurios būtinai būtinos pagrindiniams gyventojų poreikiams patenkinti arba minimaliems paslaugos reikalavimams. Taigi, atsakovės siūlomas paslaugų teikimas reikštų iš esmės streiko uždraudimą, nes toks streikas būtų visiškai neefektyvus ir beprasmis.
21. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovas advokatas Nerijus Kasiliauskas palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir užtikrinti 30 proc. paslaugų teikimo streiko metu, su priešieškiniu nesutiko.
22. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė argumentus išdėstytus priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, prašė priešieškinį tenkinti, užtikrinti 85 – 100 proc. paslaugų teikimo streiko metu, su ieškiniu nesutiko.
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
23. Pagal bylos duomenis matyti, kad 2021 m. spalio 19 d. įspėjimu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga įspėjo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apie būsimą neterminuotą streiką. Įspėjime nurodoma, kad 2021 m. spalio 18 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą skelbti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ neterminuotą streiką. Byloje tarp šalių UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kilęs ginčas dėl minimalių viešojo transporto paslaugų teikimo darbuotojų streiko metu.
24. Darbo kodekso (toliau ir DK) 247 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, kad geležinkelio ir miesto visuomeninio transporto paslaugos laikomos neatidėliotinomis (gyvybinėmis) paslaugomis visuomenei. DK 247 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbdavių įmonėse ir šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, tikrojo ir įspėjamojo streiko metu turi būti užtikrintas minimalus šių paslaugų teikimas visuomenei. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalias teiktinas paslaugas savo susitarimu per tris darbo dienas nuo įspėjimo apie būsimą tikrąjį streiką įteikimo darbdaviui dienos (įspėjamojo streiko atveju – per vieną darbo dieną) nustato kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys ir apie tai raštu informuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, savivaldybės institucijas. Šalims nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo, per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi minimalias teiktinas paslaugas nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas.
25. 2021 m. spalio 22 d. įvyko darbdavio ir darbuotojų profesinės sąjungos atstovų susirinkimas. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovų posėdžio protokole Nr. KS-43 (3.5.) nurodoma, kad buvo svarstyta dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu. Posėdžio metu šalys nesutarė dėl paslaugų teikimo apimties streiko metu.
26. Pagal bylos duomenis matyti, kad šalys laikosi skirtingų pozicijų dėl paslaugų teikimo streiko metu apimties – darbdavio UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teigimu, streiko metu galėtų būti teikiama 85 – 100 proc. paslaugų, apskaičiuojant nuo VVT teikiamų paslaugų apimčių, nustatytų nuo sulygtų 2020 m. gruodžio 20 d. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartyje, neįtraukiant keleivių vežimo užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos manymu, streiko metu turėtų būti užtikrintas 30 proc. minimalių paslaugų teikimas nuo visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų.
27. Darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, toks minimalių paslaugų teikimas būtų efektyvus ir veiksmingas darbdaviui bei darbuotojų profesinei sąjungai vedant derybas dėl kolektyvinės sutarties, be kita ko, atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) formuojamą praktiką. Pažymi, kad tai, jog šiuo metu yra pandeminė (Covid-19 ligos plitimas) situacija, nesudaro pagrindo nesilaikyti šios situacijos valdymui taikomų ribojimų.
28. Grįsdamas prašymą darbdavys teigia, kad TDO praktika iš esmės negali būti taikoma, nes situacija visuomenėje yra pasikeitusi, kadangi taikomi ribojimai dėl pandemijos (Covid-19 ligos plitimo), todėl svarbu jų laikytis ir užtikrinti visuomenės teisę į sveikatai saugų transporto paslaugų teikimą.
29. 2021 m. gruodžio 29 d. rašte UAB „Vilniaus viešas transportas“ „Minimalių paslaugų teikimo tvarka streiko metu“ nurodoma: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga siekdama užtikrinti minimalių paslaugų teikimą streiko metu teikia sekantį veiksmų planą: 1. Nustačius streiko metu teikiamų paslaugų apimtis, profesinė sąjunga apie streiko laiką ir jo apimtis informuoja bendrovę, Vilniaus miesto savivaldybę ir žiniasklaidą; 2. Streiko metu, turto, žmonių apsaugą bei neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinų minimalių paslaugų teikimą užtikrina profesinės sąjungos streiko komitetas ir bendrovės paskirti atsakingi darbuotojai; 3. Streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys ligonines turėtų kursuoti didesniu intensyvumu nei streiko metu 30 proc. teikiamų paslaugų, tačiau kiti maršrutai turėtų mažesnį intensyvumą išlaikant bendrą streiko metu teikiamą 30 proc. paslaugų dydį; 4. Specialieji maršrutai aptarnaujantys Covid – 19 pacientus ir „Litexpo“ vakcinacijos centrą (maršrutai Nr. 100 ir Nr. 200) dirba įprasta tvarka; 5. Išleidimo kortelėje pirmas skaičius yra dabar išleidžiamų transporto priemonių skaičius, antras skaičius – streiko metu išleidžiamų transporto priemonių skaičius.
30. Atsakovas, darbdavys, taip pat pateikė planą, kaip būtų vykdomas paslaugų teikimas streiko metu. Rašytiniuose paaiškinimuose darbdavys nurodo, kad rengdamas planą, minimalių paslaugų streiko metu apimtis skaičiavo nuo 2020 m. spalio 19 d. numatytų maršrutų skaičiaus. Teigia, kad tokia palyginamųjų duomenų data pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad maršrutų skaičius yra nuolat svyruojantis; mano, kad turi būti vertiami duomenys siejant juos su streiko paskelbimu ir vertinama epidemiologine padėtimi; būtent 2021 m. spalio 19 d. VVT gavo ieškovo įspėjimą apie būsimą neterminuotą streiką (VVT ieškinio Priedas Nr. 1). Tačiau šiuo laikotarpiu ir vėlesniais laikotarpiais išleidimų skaičius buvo paveiktas epidemiologinės situacijos. Kitas šiai datai logiškai artimas laikotarpis yra 2020 m. spalio 19 d. Tai lygiai prieš vienerius metus iki įspėjimo apie streiką buvęs laikotarpis, kai Lietuvoje epidemiologinės padėtis buvo geresnė nei tuo laikotarpiu 2021 metais. Atitinkamai, atsakovo įsitikinimu, pagrįsta skaičiuoti minimalių teiktinų paslaugų apimtis būtent nuo 2020 m. spalio 19 d. numatytų maršrutų skaičiaus. Pabrėžia, kad VVT Plane nurodė, kiek maršrutų turi likti nustačius 90 procentų arba 85 procentus minimalių paslaugų teikimą streiko metu.
31. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikia 84 procentus nuo visų viešojo transporto paslaugų Vilniuje, kitą dalį 16 procentų šių paslaugų teikia UAB „Transrevis“. Teismo posėdžio metu atsakydama į teismo klausimą darbdavio atstovė nurodė, kad šios aplinkybės neginčija.
32. Kaip nurodo profesinė sąjunga 2016 m. gegužės 30 d. – birželio 10 d. vykusios Tarptautinės darbo konferencijos 105 sesijoje publikuotoje TDO konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ apžvalgoje, TDO Asociacijų laisvės komitetas nurodė, kad minimali paslauga turi būti iš tikrųjų ir išimtinai minimali paslauga, kuri apsiriboja operacijomis, kurios būtinai būtinos pagrindiniams gyventojų poreikiams patenkinti arba minimaliems paslaugos reikalavimams, kartu išlaikant streiko daromo spaudimo veiksmingumą ir nurodė, kad pavyzdžiui 50 procentų pervežimo apimties reikalavimas gali nepagrįstai apriboti transporto darbuotojų teisę imtis kolektyvinių veiksmų. Taip pat pateikiama ankstesnė praktika, kai TDO pasisakydama dėl atsakovės minimalių paslaugų pareikalavo atšaukti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1443V, kuriuo buvo nustatytas 70 procentų minimalus paslaugų lygis atsakovės darbuotojų streiko metu. Tuomet TDO (byla Nr. 2078) padarė išvadą, kad nustatant minimalių paslaugų streiko metu apimtis turi būti užtikrinta, kad dėl minimalios paslaugos apimties streikas praktiškai netaptų neveiksmingas dėl riboto jo poveikio ir netaikyti per plataus būtinųjų paslaugų apbrėžimo. Taip pat nurodė, kad reikalavimas užtikrinti 70 procentų teikiamų paslaugų negali būti laikomas tikrai minimaliu paslaugų lygiu ir kad tokiu nepagrįstu reikalavimu siekiama teisę streikuoti padaryti praktiškai neveiksminga.
33. Kaip minėta, vienas esminių darbdavio argumentų byloje, dėl ko negalėtų būti ženkliai sumažintas paslaugų teikimas streiko metu yra tai, jog yra papildoma grėsmė, t. y. Covid – 19 pandemija, bei dėl jos būtina laikytis taikomų reikalavimų bei ribojimų. Šia aplinkybe darbdavys remiasi ir teigdamas, kad negali būti taikoma nurodoma TDO praktika.
34. Nėra ginčo ir visuotinai žinoma, kad pandemija, nulemta ligos COVID – 19, yra, ji tęsiasi jau dvejus metus, per tą laiką atitinkamuose sektoriuose, tame tarpe ir viešojo transporto, buvo bei yra taikomi vieni ar kiti ribojimai (ribojimai bei reikalavimai kinta sekant epidemiologinę situacija) (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Viena vertus, darbdavys teigia, kad negalima ženkliai riboti transporto paslaugų, kita vertus, nebuvo pateikta duomenų, kad kilus pandemijai ir įvedus reikalavimus buvo didinamos transporto paslaugos (tankinami, dubliuojami ar kitomis priemonėmis didinami maršrutai), tam kad būtų laikomasi įvestų taisyklių. Priešingai patvirtino, kad paslaugos buvo teikiamas iš esmės įprasta tvarka, tiesiog laikantis įvestų ribojimų. Pagal viešai teikiamą informaciją apie užsikėtusių asmenų skaičius, taip pat įvestas izoliacijos taisykles (kurios taip pat kinta) ir rekomenduojamą darbą iš namų, paslaugų teikimą nuotoliniu būdu (visuotinai žinoma aplinkybė, kad didelė privataus ir viešojo sektoriaus darbuotojų dalis dirba iš namų, jei ne visą, tai bent dalį laiko, netgi teismo posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu ir šalims nereikia vykti į teismą, gydytojai teikia nuotolines konsultavimo paslaugas ir panašiai), galima daryti išvadą, kad asmenų judėjimas mieste yra sumažėjęs, tame tarpe ir judėjimas viešuoju transportu. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, kur pasisakydamas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų streiko teisėtumo yra nurodęs, kad veiksmingą pandemijos valdymą plačiąja prasme turėtų padėti užtikrinti ir apskritai mažesnis asmenų judėjimas, tame tarpe ir viešajame transporte, todėl daryti išvadą, kad darbuotojų, ginančių savo teises ir interesus streikas tiesiogiai neigiamai paveiktų susirgusiųjų COVID-19 skaičių, nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-559-643/2022).
35. Pagal byloje aptartas aplinkybes, įvertinus ginčo pobūdį bei teikiamas paslaugas dėl kurių apimties byloje kilęs ginčas, teismas vertina, jog pagrįsta spręsti, kad streikas būtų efektyvus ir atitiktų tokio pobūdžio darbuotojų veikimo paskirtį užtikrinant 50 procentų minimalių paslaugų teikimo nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas turėtų kursuoti įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
37. Ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 385 Eur (atstovavimo išlaidos ir žyminis mokestis), pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Darbdavys prašo priteisti 3 246, 13 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
38. Byloje susiklostė situacija, kai teismas nustatė mažesnį minimalių transporto paslaugų streiko metu dydį nei prašė darbdavys bei didesnį nei prašė darbuotojų profesinės sąjunga. Ieškovės ir atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis iš esmės panaši, todėl teismo vertinimu, pagrįsta spręsti, jog šalys šiame ginče turėtų likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad šalių bylinėjimosi išlaidų dydis skiriasi tai yra jų sprendimas, kiek jie sutiko mokėti už teisinį atstovavimą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą teisme ir būtų neteisinga, kad už darbdavio gautas teisines paslaugas, kurios yra brangesnės turėtų mokėti darbuotojų profesinė sąjunga, kai kaip minėta abiejų šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis iš esmės panaši. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad šioje byloje šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos, į. k. 193151691, 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu būtų užtikrintas 50 procentų kiekvieno maršruto minimalių paslaugų teikimas skaičiuojant nuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, į.k. 302683277, teikiamų paslaugų, streiko metu autobusų ir troleibusų maršrutai tiesiogiai aptarnaujantys gydymo įstaigas kursuoja įprasta tvarka netaikant minimalių paslaugų procento.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė