Civilinė byla Nr. eA2-35-844/2021

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00924-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.7.1; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.3.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 18 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Energetikos montažas“, kurio nemokumo administratorius yra Romuald Pinkovski, atstovaujamas advokatės A. G. (pareiškėjo atstovė) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018, kurioje kreditoriumi yra UAB „Specprojektas“, atstovaujamas advokato padėjėjo Justo Kacvinskio.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas BUAB „Energetikos montažas“, prašo atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018. Panaikinti 2010-10-29, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018, o prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti, pripažįstant, kad 2018-10-24 Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams bei viešajam interesui. Priteisti iš kreditoriaus UAB „Specprojektas“ skolininko BUAB „Energetikos montažas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

  Pareiškime teismui pareiškėjas nurodo, kad 2018-11-21 Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-651-280/2018 nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Energetikos montažas“ (toliau tekste - ir Bendrovė arba bendrovė), bankroto administratoriumi paskirti Romuald Pinkovski (Sąrašo Nr. B-FA325). 2019-01-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-250-798/2019 buvo nutarta Panevėžio apygardos teismo 2018-11-21 nutartį palikti nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „Energetikos montažas“ bankroto bylą, 2018-10-23 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-651 -280/20183, kuria nutarė: 1) taikyti iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Energetikos montažas“; 2) uždrausti UAB „Energetikos montažas“ pardavinėti ar kitaip apsunkinti (įkeičiant ar pan.) savo turimą neareštuotą turtą, leidžiant juo atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, ieškovu, vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą. BUAB „Energetikos montažas“ nemokumo administratorius, susipažinęs su perduotais bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, nustatė: 2018-06-26 UAB „Specprojektas“ iš UAB „Eksortus“ (juridinio asmens kodas 300912631) įsigijo 30000,00 Eur reikalavimo teisę į UAB „Energetikos montažas“; 2018-10-09 UAB „Specprojektas“ iš UAB „Eksortus“ (juridinio asmens kodas 300912631) įsigijo 20000,00 Eur reikalavimo teisę į UAB „Energetikos montažas“ (bendra UAB „Energetikos montažas“ skola UAB „Specprojektas“ sudarė 50000,00 EUR); 2018-09-30 dienos duomenimis, UAB „Specprojektas" UAB „Energetikos montažas“ buvo skolingas 37537,51 Eur sumą; 2018-10-19 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018 dėl 50.000,00 Eur išieškojimo iš skolininko UAB „Energetikos montažas“ kreditoriaus UAB „Specprojektas“ atžvilgiu; 2018-10-24 UAB „Energetikos montažas“ ir UAB „Specprojektas“ pasirašė Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018; 2018-10-29 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/201810, kuria, be kita ko, nutarė patvirtinti 2018-10-24 Taikos sutartį. Pagal minėtą Taikos sutartį šalys susitarė, kad: 1) dalinai (30000,00 Eur sumai) įskaito turimus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus; 2) po įskaitymo atlikimo UAB „Energetikos montažas“ skola UAB „Specprojektas“ sudaro 20000,00 Eur sumą, o UAB „Specprojektas“ skola UAB „Energetikos montažas“ - 7.537,51 Eur; 2019-01 -07 ieškovo UAB „Energetikos montažas“ ir atsakovo UAB „Specprojektas“ pasirašomas aktas „Dėl skolų suderinimo“ 2018-12-31 datai, kuriuo įskaitoma atsakovo 7537,51 Eur skola ieškovui ir nurodoma, jog galutinis likutis - 12462,49 Eur. Pareiškėjo nemokumo administratoriaus vertinimu, egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018, kadangi Taikos sutartis tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta 2018-10-24, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo priimta 2018-10-29, tai yra, kai visam skolininko turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi negalėjo būti įskaitoma 30000 Eur suma. Šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas) UAB „Energetikos montažas“ prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalis 9 punkto pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo 2018-10-29 nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, o nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. BUAB „Energetikos montažas“ nemokumo administratoriaus vertinimu, procesas civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018 turi būti atnaujintas, nes Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams tvirtinant taikos sutartį, galiojo Panevėžio apygardos teismo 2018-10-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. eB2-651 -280/2018. Naujų (ir nebuvusių pateiktų į bylą) duomenų atskleidimas teismui gali turėti įtakos išvadai dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo, kadangi teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu iš bylos faktinių aplinkybių galima padaryti išvadą, kad tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis, kuria šalys susitarė atlikti įskaitymus, sudaryta 2018-10-24, teismo patvirtinta 2018-10-29, t. y. galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (nuo 2018-10-23). Įskaitymas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Pažymėtina, jog įskaitymu buvo sumažinta pareiškėjo reikalavimo teisė į UAB „Specprojektas“, tokiu būdu buvo pažeistos kitų UAB „Energetikos montažas“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Kreditorius UAB „Specprojektas“ atsiliepimo dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus proceso dalyviams apie rašytinį teismo posėdį CPK 153 straipsnio 2 dalyje, 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007-03-01 sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007-03-15 sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018, vadovaujasi tuo, jog taikos sutartis, kuria šalys susitarė atlikti įskaitymus, sudaryta 2018-10-24, t. y. galiojant 2018-10-23 Panevėžio apygardos teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys UAB „Energetikos montažas“ ir UAB „Specprojektas“, civilinėje byloje eL2-6724-758/2018, susitarė ir teismas 2018-10-29 nutartimi patvirtino jų taikos sutartį, kuria: 1. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sudarymo metu Skolininkas yra skolingas Kreditoriui 50 000 Eur pagal 2018 m. birželio 26 d. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20180626-SPPT ir 2018 m. spalio 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 2. Šalys patvirtina, kad pagal 2018 m. spalio 24 d. Šalių sudarytą Skolų suderinimo aktą Skolininkas turi priešpriešinį 37 537,51 Eur dydžio piniginį reikalavimą į Kreditorių. 3. Šalys šia Taikos sutartimi dalinai - 30 000 Eur sumai - įskaito turimus Taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus. Šalys patvirtina, kad po įskaitymo atlikimo Skolininko skola Kreditoriui sudaro 20 000 Eur, o Kreditoriaus skola Skolininkui - 7 537,51 Eur. 4. Šalys susitaria, kad likusią 20 000 Eur skolą Skolininkas sumokės Kreditoriui iki 2019 m. birželio 30 d., pervesdamas atitinkamą sumą į Kreditoriaus sąskaitą Nr. LT914010051003760903, esančią Luminor Bank AB ar kitą Kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Praleidęs šiame punkte numatytą skolos grąžinimo terminą. Skolininkas įsipareigoja mokėti Kreditoriui 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos.

Pareiškėjas teigia, kad taikos sutartis buvo sudaryta tuo metu kai visam skolininkės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2018-10-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-651-280/2018), todėl negalėjo būti įskaitoma 30000 Eur suma.

Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. 

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

2018-10-23 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-651-280/2018, nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Energetikos montažas“ iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo: uždrausti UAB „Energetikos montažas“ pardavinėti ar kitaip apsunkinti (įkeičiant ar pan.) savo turimą neareštuotą turtą, leidžiant juo atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, ieškovu, vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą; sustabdyti atsakovo UAB „Energetikos montažas“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius raštus.

Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 5 dalies, 152 straipsnio 1 dalies nuostatomis,  nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir yra vykdoma skubiai. Panevėžio apygardos teismo 2018-10-23 nutartyje nurodyta, jog atsakovui UAB „Energetikos montažas“ uždrausta pardavinėti ar kitaip apsunkinti savo turimą neareštuotą turtą, tačiau šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo draudimo sudaryti taikos sutartis bei atlikti įskaitymus. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui 2018-10-29 nutartimi tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, nebuvo nustatyta, jog sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims susitarus taikiai byla buvo nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018-10-24 taikos sutartis tarp šalių civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018 buvo sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Energetikos montažas“, t. y. iki 2018-11-21.

Įvertinus esamus motyvus, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo BUAB „Energetikos montažas“ prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018 nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįstos. Dėl aptartų priežasčių atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018 pagal pareiškėjo prašymą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo BUAB „Energetikos montažas“ prašymo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                                                                                    Vaidas Vasiliauskas