Civilinė byla Nr. e2A-809-562/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16334-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

        Teismas

 

nustatė:

 

                                                                 I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė E. P. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 

1.1.                      pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 dalį dėl išlaikymo, nustatant, kad nepilnametei dukrai S. P. (toliau – ir dukra, vaikas) išlaikymui I. P. (toliau – ir atsakovas, tėvas) moka po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka;

1.2.                      nustatyti tokią tėvo bendravimo su dukra S. P. tvarką:

1.2.1.                      kas antrą penktadienį atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima savaitgaliui iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. Ir, tik ieškovei leidus, paima ją iš mokyklos 15.00 val., ir grąžina ją atgal į jos gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.

1.2.2.                      atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima pas save bendravimui šiomis moksleivių atostogų dienomis: rudens atostogų metu nuo spalio 30 d. iki lapkričio 3 d., Šv. Kalėdų atostogų metu nuo gruodžio 27 d. iki 31 d., žiemos atostogų metu nuo vasario 19 d. iki 23 d., pavasario atostogų metu nuo balandžio 2 d. iki 5 d., paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 09.00 val. ir grąžindamas ją atgal į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.;

1.2.3.                      moksleivių vasaros atostogų metu (birželio pabaiga - rugpjūčio 31 d.) atsakovas pasiima dukrą kas antrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos vėliausiai 18.00 val., grąžina ją atgal sekmadienį tarp 17.00 ir 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą;

1.2.4.                      dukros S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą mažiausiai prieš savaitę;

1.2.5.                      atsakovui I. P. prižiūrint dukrą S. P., jis įsipareigoja savo rizika ir lėšomis užtikrinti dukros priežiūrą, maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir/ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų dukrai daiktų, medikamentų, arba būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai jam kompensuojamos; kas vakarą išprausti dukrą, išvalyti jai dantis. Atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis;

1.2.6.                      jeigu nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Abiejų tėvų susitarimu, tėvas su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku.

1.3.                      priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad:

2.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje, be kita ko, ieškovė ir atsakovas sulygo dėl savo teisių ir pareigų nepilnametės dukros S. P. atžvilgiu. Šalys susitarė, kad dukros S. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina bei kad atsakovas jos išlaikymui kas mėnesį mokės po 300 Eur. Konkreti I. P. bendravimo tvarka su dukra S. P. nenustatyta. Pažymėjo, kad dukrai dėl protinės ir judesių raidos sutrikimų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) (pagal TLK- 10-AM). Jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl yra reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, įvairios terapijos, maisto papildai. 

2.2.                      Nurodė, kad atsakovas I. P. nusišalino nuo bendravimo su vaiku. Per laikotarpį nuo 2019 metų rudens jis nei vieno karto neaplankė dukros, nei vieno karto nepraleido su ja laisvalaikio, nei karto nepasidomėjo jos gyvenimu, ir t. t. Tėvo požiūrį į dukrą S. P. atspindi ta aplinkybė, kad atsakovas atsisako geranoriškai atlikti genetinį kraujo tyrimą, kurio rezultatai, kaip sakė gydytojai, gali padidinti dukros S. P. gydymo efektyvumą. Akcentavo, kad jai su jos draugu (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra T. Z., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. Z.. Ji nedirba, nes turi rūpintis trimis vaikais. Gauna tik vaikų priežiūros išmokas. Dukrą S. finansiškai išlaikyti padeda jos mama bei draugas. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jai tenka kasdienis rūpinimasis dukra, nenumatytų jos poreikių patenkinimas (ne tik pinigų, bet ir laiko prasme): vykimas į vaikų reabilitacijos sanatoriją (3 sav. per metus) bei delfinų terapiją (2 sav. per metus), taip pat į kitas terapijas kiekvieną savaitę ar kelis kartus per mėn. 

3.       Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad: 

4.1.                      ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą. Ieškovė, tikėtina, pasirenka sąmoningai neaiškinti kokiais rašytiniais įrodymais įrodinėja ieškinio turinį (reikalavimus), nepateikia jokių aktualių paskaičiavimų, taip pat pasirenka ignoruoti aiškiai ir pagrįstai susiklosčiusias faktines aplinkybes, susijusius su dukros interesų užtikrinimu, pagrįstus sisteminiu teisės aktų nuostatų aiškinimu, reikšmingų išspęsti ginčą šioje civilinėje byloje, kaip pavyzdžiui, ignoruojant aplinkybes, jog šiai dienai jo su dukra emocinis ryšys yra nutrūkęs ir ieškovės prašomos tokios, kokia nurodoma ieškinyje, bendravimo su dukra tvarkos nustatymas prieštarautų jos interesams, bei akivaizdžiai demonstruoja asmenines ambicijas.

4.2.                      Pažymėjo, kad: i) santuokos nutraukimo metu jis kėlė klausimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau pati ieškovė tam kategoriškai prieštaravo, nurodydama, jog jis nesugebės pasirūpinti dukra; ii) siekdamas, jog dukros poreikiai būtų maksimaliai užtikrinti, tik dėl dukters interesų geranoriškai sutiko, jog ieškovei atitektų didesnė santuokos metu įgyto turto dalis; iii) jam tik po santuokos nutraukimo tapo žinoma, jog ieškovė santuokos metu buvo neištikima, ką patvirtina, jog ieškovei su kitu vyru susilaukė vaiko ((duomenys neskelbtini) gimė jų pirmoji dukra), t. y. praėjus vos 4-iems mėnesiams po santuokos nutraukimo. Šiame kontekste, atsakovas atskirai pažymėjo, jog bendravimas su ieškove šiai dienai yra nutrūkęs, o būtent, faktiškai galutinai nutrūko po dukros savaitgalio pas jį, kuomet dukrą atvežus į jos gyvenamąją vietą ir paaiškėjo, jog ieškovė, praėjus vos keturiems mėnesiams po skyrybų, jau turi pagimdžiusi vaiką nuo kito vyro, tuo tarpu, ši reikšminga aplinkybė, kaip ieškovės nelojalumas ir neištikimybė santuokos metu. Pažymėjo, dėl susiklosčiusių aplinkybių su ieškove, bendrauti su dukra tiesiogiai nebuvo galimybės, kadangi dukra nekalba, komunikuoti su ja nebuvo (ir nėra) galimybės nei raštu, nei geistais, nei paveiksliukais ir pan. Išlaikymą dukrai teikė tokio dydžio, koks nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu (kas šiai dienai, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sudaro 341 Eur per mėn.). Be kita ko, atskirai pažymėjo, jog nutrūkus santuokai, ieškovė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, o būtent, jam neteikė jokios informacijos apie dukros sveikatą, raidą ir pasiekimus, kaip ir visus sprendimus, susijusius su dukters sveikata ir gydymu, jos mokymu ir lavinimu priimdama pati, be jo žinios ir pritarimo. Šiuo metu dukra yra 9 metų amžiaus. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog dukrai yra būtina per mėnesį skirti 1 428 Eur, kuriuos sudaro: i) maitinimas, įskaitant maitinimą ugdymo įstaigoje; ii) išlaidos procedūroms, susijusioms su specialiaisiais poreikiais (kūno judesio terapijai, endobiogenikos procedūroms, kineziterapijos užsiėmimams, delfinų terapijai, reabilitacijai sanatorijoje Palangoje); iii) kitos išlaidos (drabužiai, vaistai ir papildai, higienos prekės, transporto išlaidos). Taigi, iš ieškinyje pateiktos dukters poreikių lentelės galima spręsti, jog dukros būtinųjų poreikių tenkinimas sudaro 530 Eur per mėn., tuo tarpu, specialiųjų poreikių tenkinimas sudaro 898 Eur per mėn. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų didžiajai daliai dukters poreikių patenkinti, dydis ne tik nepagrįstas faktiškai patiriamomis išlaidomis, tačiau, ir neprotingos, o dalis poreikių (išlaidų jiems patenkinti) kelia abejonių jų realumu, taip pat, teisine prasme šios išlaidos nėra susijusios nei su individualių nei specialiųjų vaiko poreikių tenkinimu. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės nurodomi dukros poreikiai neatitinka faktinių (tikrųjų) dukros poreikių, o yra ženkliai padidinti, tikslu galimai parodyti jam savas ambicijas ar pasipelnyti atsakovo sąskaita. Pažymėjo, kad dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius 7 mėnesius sudarė apytiksliai 2 200 Eur per mėn. Taip pat gauna individualias pajamas, kurias sudaro jo veikla dalyvaujant kaip lektoriumi įvairiuose seminaruose, paskaitose, pagal užsakymus rengiant įvairius projektus, tačiau tai nėra pastovios pajamos ir priklauso nuo užsakymų poreikio. Turi prisiėmęs įsipareigojimų, kurių mokėtina suma per mėnesį sudaro 241,14 Eur (ir, kuri nuo 2022 m. sausio mėn. bus perskaičiuojama). Šiai dienai teikia dukrai išlaikymą po 341 Eur per mėn., vadinasi vien iš pajamų atėmus įsipareigojimus, grynųjų pajamų jam lieka apie iki 1 500– 1 600 Eur per mėn., iš kurių atimtinos būtinosios išlaidos jo ir jo šeimos (atsakovas yra sudaręs santuoką) poreikiams užtikrinti, t. y. pilnavertei mitybai, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, medicininei priežiūrai, komunaliniams mokesčiams mokėti, ir kt. (kaip pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai, priklausomai nuo sezoniškumo, vidutiniškai sudaro apie 184 Eur per mėn.). 

4.3.                      Atsakovas abejoja ieškovės prašomos nustatyti būtent tokios, kokia nurodoma ieškinyje, bendravimo tvarkos su vaiku tikslingumu, kadangi nėra žinoma kaip dukra reaguos susitikusi su juo po tokio ilgo laiko, t. y. pirmiausiai turėtų būti vertintinas dukters jautrumas, pasireiškus emocijoms, susijusioms su tėvu, saugumas, ypač atsižvelgiant į tai, jog todėl tokiais atvejais rekomenduotina vengti stiprių emocijų. Be kita ko, jo gyvenamoji vieta nėra pritaikyta aplinka dukrai ir jos poreikių tenkinimui. Atsakovas dėl sutuoktinei diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini) (centrinės nervų sistemos autoimuninė liga) neturi galimybių bendrauti su dukra savo gyvenamojoje vietoje, kadangi sutuoktinės liga reikalauja ramybės, švaros bei sterilumo, ir kt., kas dukrai būnant namuose negalės būti užtikrinta (atsakovas nurodo, jog dukra nelaiko išmatų ir šlapimo, negeba laikytis minimaliausių higienos reikalavimų, dukrai būnant pas atsakovą yra žaidusi su savo išmatomis, tuo tarpu, kaip minėta, atsakovo sutuoktinė neturi stipraus susiformavusio imuniteto). Atsakovas dėl didelio užimtumo, t. y. tiek darbo valandų darbovietėje, tiek tenkančių dirbti darbovietėje viršvalandžių, tiek vykdomos individualios veiklos, neturi galimybių bendrauti su dukra, t. y. atsakovui laisvas laikas yra vėlyvūs vakarai, kuomet dukra pagal dienos rėžimą jau miega.

5.       Ieškovė dublike nurodė, kad:

5.1.                      atsakovas puikiai žino visas dukters diagnozes bei, kad jos neįgalumo lygis yra sunkus. Atsakovas žino visas šias aplinkybes ir tiesiog nori išvengti sunkumų bei patiriamo vargo prižiūrint vaiką, nenori tuo užsiimti, vengia, todėl visokiais būdais ieško priežasčių nebendrauti su vaiku.

5.2.                      Pažymėjo, kad ji su atsakovu jau dvejus metus iki skyrybų negyveno kartu. Atsakovo nurodyta aplinkybė nepateisina atsakovo elgesio dukters atžvilgiu, nes dalyvauti vaiko auginime, auklėjime ir bendrauti su vaiku yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga. Nuo šios pareigos nusišalinti jis negali, emocinį ryšį, jei jis nutrūkęs, visada galima atstatyti. Nutrūkęs ryšys yra atsakovo pareigų prieš vaiką nevykdymo pasekmė, todėl teisinimasis, kad dėl to nebendrauja su vaiku, yra itin ciniškas. Kiekvieno padoraus tėvo svarbiausias tikslas turėtų būti kuo greičiau atstatyti ryšį su savo vaiku. Nepateisina ir nepanaikina pareigos bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Akcentavo, kad būsto vaikui pritaikyti nereikia, S, nereikalingos jokios specialiosios priemonės, ji nevartoja vaistų, o žaislai net nėra namo dalis, tai kilnojami daiktai. Nors priimti dukrai S, akivaizdžiai užtenka vietos ir dabar, bet verta atkreipti į dar vieną cinišką atsakovo manipuliaciją – nors jo darbo vieta yra biure, jis įsirengia darbo kambarį, o savo dukrai erdvės nepaskiria, tuo tarpu ji, dirbdama iš namų, negali sau leisti darbo kambario, nes visa laisva erdvė skiriama vaikų poreikiams.

5.3.                      Atkreipė dėmesį, kad nepaisant ligos, atsakovo sutuoktinė dalyvauja daugybėje projektų, tarp kurių – (duomenys neskelbtini), kur ji šoko iki pat finalo, ji veda koncertus, renginius, yra nuolat apsupta žmonių ir kur aplinka tikrai nėra sterili. Atsakovas su žmona viešinasi socialiniuose tinkluose, žurnaluose, portaluose, kokį turiningą gyvenimą gyvena: kelionės, šokiai, bendravimas. Visa tai verčia abejoti, ar susitikimas su mergaite pakirs atsakovo žmonos sveikatą, pakenks steriliai ir ramiai jos aplinkai.

5.4.                      Akcentavo, kad pati turi nemažai susirgimų, kuriems reikalingas specialus gydymas, ramybė ir svarbiausia poilsis: (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo ruožtu nepateikė jokių duomenų apie sveikatos būklę. Sprendžiant iš visko, jo sveikata gera, jis darbingas, susirgimų neturi, todėl pilnai gali prižiūrėti ir auklėti dukrą. Jei atsakovas vykdytų tėvo pareigas S,, ji galėtų bent trumpam atsikvėpti ir pagerinti savo sveikatos būklę, o sveikos mamos reikia jos trims vaikams.

5.5.                      Nurodė, kad atsakovas nepilnamečių vaikų neturi. Jis tiek savo situacija, tiek turtine padėtimi, yra geresnėje padėtyje, nes dėl nuolatinės slaugos poreikio, ji negali dirbti, todėl atsakovas gali ir privalo teikti didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

6.       Atsakovas triplike nurodė, kad:

6.1.                      teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, dukters poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma atitinkamai mažintina minėta suma. Nagrinėjamu atveju, jeigu dukros poreikiai per mėnesį sudaro pasak pačios ieškovės apytiksliai nuo 1 400 Eur per mėn. iki 1 600 Eur per mėn., tokiu atveju, išminusavus gaunamas išmokas, kurios sudaro 832,68 Eur per mėn., gautųsi apytiksliai nuo 567,32 Eur per mėn. iki 767,32 Eur per mėn. suma, kurią turėtų patenkinti tėvai lygiomis dalimis, t. y. po 283,66 Eur per mėn. – 383,66 Eur per mėn.

6.2.                      ieškovė nepaneigė atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, susijusių su tuo, jog atsakovo bendravimas su dukra šiai dienai nėra galimas dėl keletos priežasčių: i) nutrūkęs emocinis ryšys; ii) jo gyvenamoji vieta nėra pritaikyta dukters poreikiams; iii) dėl jo sutuoktinės diagnozės ir grėsmės jos sveikatai. Nors ieškovė teigia, jog jo sutuoktinė dalyvauja daugybėje projektų, veda koncertus, renginius, nuolat apsupta žmonių, tačiau mano, jog šis argumentas niekaip nepaneigia fakto, jog jo sutuoktinei yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri savo esme šiai dienai netrukto nei dirbti, nei apskritai užsiimti kokia nors veikla, tačiau, šiai ligai įtakos gali turėti virusiniai ir kiti aplinkos veiksniai, todėl nepaneigtina ir tai, jog atsakovo sutuoktinės sveikatai vienareikšmiškai įtakos turės dukters, kuriai diagnozuota eilė susirgimų/sutrikimų, įskaitant, šlapimo ir išmatų nelaikymas, buvimas namuose, jos priežiūra ir pan., kas taip pat kels papildomą stresą, kuris esant (duomenys neskelbtini) tik gali sustiprinti ligos simptomus. Pažymėjo ir tai, jog ieškovė nepaneigė ir fakto, jog atsakovas neturi galimybių bendrauti su dukra savo gyvenamojoje vietoje ne tik dėl ten gyvenančios sutuoktinės, bet ir dėl to, jog gyvenamoji vieta nėra pritaikyta gyventi dar vienam asmeniui, kaip ir nėra pritaikyta jos poreikiams. Ieškovė visiškai neatsakė į keltus klausimus, susijusius su dukra ir jos poreikių užtikrinimu gyvenamajame būste, kaip pavyzdžiui, ar dukrai reikia įrengti kokių specialiųjų priemonių gyvenamojoje vietoje ar pan. Kita vertus, kyla klausimas, argi ieškovei terūpi, jog dukra nepertraukiamai nakvotų pas atsakovą, tačiau tuo pačiu visiškai nerūpi, jog jai nebus kur gyventi ir kur statyti lovelės ar ji bus pastatyta tokioje vietoje, kuri visiškai neatitiks dukros interesų ar, jog dukros ir tėvo emocinis ryšys yra visiškai nutrūkęs, ką pati pripažįstanti ir kt.? Tampa akivaizdu, jog ieškovė savo esme savo reikalavimais dėl bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo tesiekia pailsėti ir atgauti sveikatą, ar tesiekia pradėti dirbti, nes dabar negalinti to daryti, kadangi dukrai reikia nuolatinės slaugos, todėl jis taip pat kelia klausimą, dėl kokių priežasčių nėra svarstoma galimybė dukrą perkelti į socialinės globos namus, skirtus vaikams su negalia? Kai pavyzdžiui, būtent Vilniaus mieste yra Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionatas, kuriame yra teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams nuo 3 iki 29 metų amžiaus su proto ir kompleksine negalia.

7.       Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, bendrą teismų praktiką išlaikymo priteisimo srityje bei į tai, kad dabartinis priteistas išlaikymo dydis nepatenkina vaiko S. P. poreikių ir interesų, pritaria ieškovės ieškinio reikalavimui pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinant jį iki 600 Eur, mokant periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Taip pat nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški vykdymui ir neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams bei jų nepažeistų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

8.1.                      pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, priteisiant S. P. iš atsakovo išlaikymą 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., iki vaiko pilnametystės;

8.2.                      nustatė atsakovo ir dukros S. P. bendravimo tvarką:

8.2.1.                      atsakovas I. P. su dukra S. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas mergaitę kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžina vaiką atgal į vaiko gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Apie tai, iš kur dukra bus paimama, atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš paėmimo dieną einančios dienos 17.00 val.;

8.2.2.                      atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitę dukros mokyklinių vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į dukros ugdymo įstaigoje nustatytą vasaros atostogų laikotarpį), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir gražindamas už savaitės, kitos savaitės penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. Apie pageidaujamą bendravimo su vaiku savaitę atsakovas ieškovei praneša ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Esant tarp šalių nesutarimui, atsakovui yra pirmenybė bendravimo atostogų metu laiką rinktis lyginiais metais, ieškovei – nelyginiais;

8.2.3.                      dukros S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai suplanuojamas ir / ar tampa žinomas nurodytų įvykių laikas;

8.2.4.                      jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, tėvo bendravimas su dukra nebus galimas (atsakovo liga, komandiruotės ar pan., pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja;

8.2.5.                      ieškovė dukros bendravimo su tėvu laikotarpiui įdeda vaikui reikalingus drabužius / avalynę, žaislus, vartojamus vaistus, papildus ir kitus daiktus, kurių dukros priežiūrai gali prireikti, kuriuos pasibaigus bendravimo laikotarpiui tėvas grąžina motinai;

8.2.6.                      atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, suteiktą skubią medicinos pagalbą;

8.2.7.                      abiejų tėvų bendru sutarimu gali būti susitariama dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.

8.3.                      priteisė valstybei iš atsakovo 166 Eur žyminio mokesčio, 11,11 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų ir 568,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

7.       Pasisakydamas

dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo nurodė, kad: 

7.1.       ieškovė teigė, jog dukra prisimena tėvą, džiaugiasi matydama jo nuotrauką, tėvas nėra blogas žmogus ir ji tikisi, kad gebės tinkamai atliepti vaiko poreikius, be to, jai pačiai, įvertinant ir vaiko negalią, labai sunku, kai rūpestis vaiku tenka jai vienai. 

7.2.       Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme pabrėžė, kad bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų ir dukros interesų – jai reikalinga nuolatinė, pastovi, struktūrizuota aplinka. Bandomasis laikotarpis niekur nevestų, kadangi bendravimas neįmanomas. Ieškovė turėtų svarstyti galimybę pasinaudoti socialinėmis paslaugomis. Dabar praėjo daug metų, jis neįsivaizduoja, kaip rūpintųsi, kai dukra negeba komunikuoti. Atsakovo darbas įtemptas, nors įmonė valstybinė, bet dirbama bendrovių principu – ir po darbo. Po neigiamų potyrių atsakovui darbas yra vienintelis dalykas, kuris teikia džiaugsmą. Vaiką lengviau prižiūrėti būtų emociniais ryšiais nesusijusiems asmenims, tiems, kurie žino, kaip tai daryti. Dar kurį laiką, kai gyveno tėvų namuose, susitikinėdavo su dukra. Negali visko užkrauti tėvams, kadangi jie garbingo amžiaus. Jei atsakovas būtų laisvesnis, būtų paprasčiau. Atsakovo sutuoktinės požiūris dėl bendravimo tvarkos nustatymo toks pat, kaip jo, kadangi dėl to jai tektų anksčiau laiko atsisėsti į invalido vežimėlį.

7.3.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 (minimoje byloje priimtu sprendimu nutraukta šalių santuoka) yra nustatęs, kad ieškovas (I. P.) atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su dukra bendrauja ir kartu leidžia laiką puikiai, ji labai džiaugiasi susitikusi su ieškovu, ieškovas stengiasi parinkti dukrai tokias pramogas ir laisvalaikio praleidimo būdą, kuris jai būtų įdomus ir naudingas. Ieškovas nurodo, kad jis sugeba tinkamai pasirūpinti dukra ir jos poreikių užtikrinimu. Atsakovė teikdama prašymą leisti ieškovui I. P. matytis su dukra S. P. tik viešose vietose ir tik dalyvaujant atsakovei E. P., jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo bendravimas su dukra ne viešose vietose pažeidžia vaiko interesus, vaiką traumuoja ar kitaip neigiamai įtakoja, į bylą nepateikė. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie netinkamą, keliantį grėsmę vaiko sveikatai ieškovo elgesį, atsakovė nenurodė, o teismas nenustatė. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas negalėtų pasirūpinti dukra. Nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, šalių dukrai net tėvo nuotrauka sukelia geras emocijas, atsakovas mergaite seniau sugebėjo tinkamai pasirūpinti, todėl sprendė, kad atsakovas gebėtų ir galėtų tinkamai pasirūpinti dukra ir tai nepažeistų vaiko interesų. Akcentavo, kad už emocinio ryšio atnaujinimą / atsiradimą taip pat atsakingas suaugęs žmogus, o ne vaikas, todėl šia aplinkybe atsakovas negali pateisinti savo visiško nebendravimo su dukra. Atsakovo teiginiai, kiek susiję su dukros, o ne jo paties interesų vertinimu, yra prieštaringi – atsakovas teigia, kad turėtų būti svarstoma perkelti dukrą į socialinės globos namus, skirtus vaikams su negalia, tačiau aplinkos keitimą, vaikui būnant pas jį, jau vertina kaip neatitinkanti vaiko interesų, todėl sprendė, kad pateikti žiūrint savo, o ne vaiko interesų. Vaikui, kaip ir kiekvienam asmeniui, saugiau ir geriau augti šeimoje, o ne socialines paslaugas teikiančioje institucijoje. Vaiko su negalia auginimas yra sudėtingas kiekvienai šeimai, tačiau negali būti toleruojama tokia situacija, kad dėl atsakovo nenoro, jam pačiam kylančių emocinių sunkumų (nors tai teismui yra suprantama), būtinybės keisti / derinti savo dabartinės šeimos gyvenimą prie jo dukros poreikių, rūpestis vaiku būtų perkeltas vien ieškovei. Akcentavo, kad pagal bylos duomenis, ieškovei diagnozuota nemažai sveiktos sutrikimų, todėl rūpestis be pertraukos šalių bendru vaiku nėra gerai jos emocinei bei fizinei sveikatai, o mamos būsena atsiliepia ir jos gebėjimui tinkamai rūpintis vaikais, pačių vaikų savijautai. 

7.4.       CK įtvirtintos tėvų pareigos įpareigoja šalis veikti geriausiais vaiko interesais, todėl į bendravimo tvarką neįtraukiama perteklinė nuostata, kad I. P. prižiūrint dukrą S. P. jis įsipareigoja savo rizika ir lėšomis užtikrinti dukros priežiūrą, maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir / ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir / ar avalynės parūpinimą, įskaitant ir neapsiribojant nuvykti pas motiną paimti būtinų dukrai daiktų, medikamentų, arba būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai jam kompensuojamos, kas vakarą išprausti dukrą, išvalyti jai dantis. Tai įeina į tėvų pareigas ir savaime suprantama, kad būdamas su vaiku tėvas privalo pasirūpinti kasdieniais vaiko poreikiais, be to, iš esmės net nebūtų įmanoma patikrinti ar atliekamos kasdienės higienos rutinos ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad motina su vaiku praleidžia daugiau laiko, aprūpina vaiką drabužiais ir pan., tame tarpe ir iš atsakovo teikiamo išlaikymo, įpareigojimas iš naujo jais rūpintis (įvertinus ir tai, kad vaikas ir taip turi daug poreikių) būtų neracionalu, todėl ieškovė bendravimo su atsakovu laikui įpareigojama suruošti / sudėti drabužius, avalynę, kitus daiktus, medikamentus, papildus, kurių gali prireikti bendravimo laikui. Dėl to nustatoma, kad planuodamas paimti vaiką iš ugdymo įstaigos atsakovas iš anksto apie tai praneštų ieškovei. 

7.5.       Ieškovės prašymu taip pat įtraukiama nuostata, kad atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, suteiktą skubią medicinos pagalbą. Bendravimo tvarka nustatyta taip, kad nebūtų per daug apsunkinta, būtų aiškesnė šalims, suteiktų didesnio stabilumo pojūtį šalių dukrai.  Teismo vertinimu, nepertraukiamo bendravimo savaitė vasaros atostogų metu būtų naudingesnė ir vaikui, ir atsakovui, kuriam dėl darbinio užimtumo būtų paprasčiau planuotis savo laiką, įvertinant ir tai, kad vaikų rudens ir pavasario mokyklinių atostogų laikai kiekvienais metais paprastai skiriasi, o datų aiškiai neapibrėžiant tarp šalių galėtų kilti nauji konfliktai. 

7.6.       Pačiai ieškovei prašant patvirtinama ir nuostata, kad S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai suplanuojamas ir / ar tampa žinomas nurodytų įvykių laikas. 

8.       Pasisakydamas dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad: 

8.1.       šiuo metu S. P. yra 11 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymoje NL-3 Nr. 183 nurodyta, kad S. P. nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2030 m. gruodžio 17 d. (iki asmeniui sukaks 18 m.) nustatytas sunkus neįgalumo lygis, diagnozės kodai F73.0 (gilus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus), F82 (specifinis judesių raidos sutrikimas), F83 (mišrūs specifiniai raidos sutrikimai), R15 (išmatų nelaikymas), R32 (šlapimo nelaikymas) (pagal TLK- 10-AM).  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 13 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-184 S. P. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., tos pačios dienos Rekomendacijoje dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-3991 įvardinta, kad techninės pagalbos priemonės, kitų asmenų pagalba, gyvenamosios vietos pritaikymas, socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų mergaitės mobilumo galimybes, bendravimo galimybes, palengvintų kasdienę veiklą. 2023 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos L. P. išduotoje pažymoje gydytoja patvirtina, kad S. P. psichinei, fizinei ir emocinei raidai palaikyti ir vystyti yra būtinos šios priemonės: Tomatis ausinių terapija, kineziterapija, delfinų terapija, endobiogenika, neurogrįžtamojo ryšio terapija, lankymasis reabilitacijos sanatorijose, Transfer Factor papildų vartojimas. Pateikti e. sveikatos duomenys patvirtina, kad S. P. rekomenduojama ilgalaikis vaiko imuninės sistemos stiprinimas (Transfer Factor papildai, vitaminas D, Omega3), alternatyvios reabilitacinės procedūros sensorikai lavinti: kaniterapija, delfinų terapija, žirgų terapija, dailės, keramikos užsiėmimai, Tomatis ausinės garsinei stimuliacijai ugdyti. 

8.2.       Tarp šalių nėra ginčo, jog nuo 2019 metų rudens atsakovas su dukra visai nebendrauja (šią aplinkybę atsakovas patvirtino atsiliepime bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu). Nors atsiliepime atsakovas kaip priekaištą ieškovei dėsto, kad jam nebuvo teikiama jokia informacija apie dukros raidą, pasiekimus, sprendimai dėl jos priimami vienasmeniškai, tačiau pats teismo posėdyje pripažino, kad santykiai su ieškovė yra konfliktiški ir joks bendradarbiavimas, tarimasis tarp jų iš esmės yra neįmanomas. Pagal į bylą pateiktus duomenis tarp šalių kilo konfliktas ir dėl atsakovo kraujo davimo tyrimams, pagal kuriuos būtų tiriama dukros liga. Duomenų, kad ieškovė veiktų priešingai vaiko interesams, jos pagal rekomendacijas parenkami dukros sveikatinimo / reabilitacijos metodai kenktų vaiko būklei, byloje nėra. Atsakovas, nors ginčijo patiriamas išlaidas vaikui ir jų būtinybę, iš esmės pripažino, kad ieškovė vežioja dukrą į įvairias procedūras, rūpinasi jos sveikata, tik, atsakovo nuomone, tai nėra būtina ir tikslinga, būtina įvertinti brangių procedūrų, susijusių su dukros specialiaisiais poreikiais, pagrįstumą, kadangi mergaitės būklės tai nepakeis, nepagydys. Liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. P. nurodė, kad papildai, reabilitacinės procedūros nėra skirta gydymui, o sveikatinimui, padedant vaikui integruotis visuomenėje. Ieškovė patikslintu ieškiniu (DOK-119416) pateikė dukros poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaikui per mėnesį reikalinga: 200 Eur – maistui, 50 Eur – drabužiams, 50 - Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur – pramogoms; 80 Eur – sauskelnėms, 100 Eur – Transfer Factor papildams, 379 Eur – kurui, keltui, vežiojant į mokyklą, procedūras, sanatoriją, delfinų terapiją, 100 Eur – delfinų terapija ir su tuo susiję 29 Eur buto nuomai Klaipėdoje, 5 Eur – skalbimo išlaidos sanatorijoje, 140 Eur – kineziterapija (važinėjama į Kauną, nes ten dirba vienintelis specialistas šalyje, užsiimantis refleksų integracija), 100 Eur – neurogrįžtamasis ryšys, 36 Eur – endobiogenika (tyrimai, konsultacijos, preparatai iš ,,širdažolės“ vaistinės), 58 Eur – kūno ir judesio terapija, 100 Eur – Tomatis. Pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę poreikiams, susijusiems su dukros negalia, taip pat ir vežiojimu į terapijas, procedūras ir pan., reikalinga 1 127 Eur/mėn., įprastiniams vaiko poreikiams – 350 Eur / mėn. Teismas sprendė, kad 17,5 Eur/mėn. išlaidos už maitinimą lydinčiam asmeniui sanatorijoje ir 52,5 Eur/mėn. už papildomą kambarį sanatorijoje nepriskirtinos prie S. P. poreikių, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė S. P., ir su ja vykstančiam asmeniui kambarys skiriamas, ją lydinčio ar lydinčių asmenų maitinimas prie vaiko poreikių negali būti priskirtas, kadangi tai ne išlaidos pačiam vaikui. Ieškovė per teismo posėdį nurodė, kad dukra jai padeda rūpintis mama, kuri atvažiuoja į namus, į vieną iš poreikių lentelių buvo įtraukusi 60 Eur/mėn. pavėžėjimo paslaugas močiutei. Iš vaiko poreikių lentelės matyti, kad į ją neįtrauktos išlaidos higienos prekėms (šampūnas, dušo želė, muilas, dantų pasta, buitinės chemijos prekės ir pan., namų tekstilė), avalynei, atostogoms su šeima, ugdymo priemonėms į mokyklą, gimtadienio, švenčių dovanoms (atsakovas taip pat nenurodė, kad prie pastarųjų poreikių būtų kokiu nors būdu būtų prisidėjęs). Ieškovė teikė duomenis apie mokėjimus UAB ,,Kineziterapijos klinika“ Kaune, Transfer Factor papildų pirkimą, mokėjimus už bendravimo su delfinais užsiėmimus, VšĮ ,,Neuroharmonija“ patvirtinimą, kad S. P. lanko neuroninio-grįžtamojo ryšio (NGR) seansus, mokėta už 72 seansus 1 800 Eur, mokėjimus VšĮ ,,Palangos Gintaras“, mokėjimus VšĮ ,,Medicinos tyrimų laboratorija“ (endobiogenika.lt), UAB ,,Širdažolė“, www.penkipojuciai.lt, už nuomą. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1079 aprašytas atsakymas, gautas iš (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos, kuriame nurodyta, kad S. P. mokykloje teikiamos specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo, pagal poreikį psichologo bei socialinio pedagogo pagalba. Mergaitė mėgsta šokti pagal muziką, klausytis vaikiškų dainelių, domisi spalvomis, puikiai jaučiasi sensoriniame kambaryje, užduotims atlikti reikalinga nuolatinė suaugusiųjų pagalba. Mama E. P. domisi ugdymo pasiekimais, mergaitė į mokyklą ateina tvarkingai aprengta, turi visas mokyklai reikalingas ugdymo priemones. Mokykla apie vaiko tėtį I. P. informacijos neturi, jis dukra nesidomi, su ugdymo įstaiga nebendrauja ir nebendradarbiauja.  Iš mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad joje S. P. nėra teikiama itin didelės apimties pagalba, tačiau mergaitė turi pomėgių (muzika, spalvos), todėl darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai stengiasi vaiką užimti papildomai.  Pažymėtina, kad nors atsakovas kėlė abejones, kad kai kuri reabilitacinė pagalba vaikui galbūt ir kompensuojama, tačiau neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, vaiko šeimos gydytoja paaiškino, kad kompensuojamomis procedūromis ieškovė taip pat naudojasi, su vaiku vyksta į sanatoriją. Ieškovė paaiškino, kad vaikui reikalingos terapijos / procedūros parinktos taip, kad labiausiai atitiktų vaiko poreikius bei būtų įmanoma jomis pasinaudoti. Kai kuriomis naudojasi, kai kurioms šiuo metu neturi finansinių galimybių. Tarnyba išvadoje dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad nuo išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. P. priteisimo praėjo beveik 4 metai. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukrai yra 10 metų, todėl akivaizdu, kad išaugo jos poreikiai ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui. Nepilnametei dėl protinės ir judesių raidos sutrikimų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl vaikui reikalinga nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiūra, įvairi terapija ir vaistai. Pabrėžtina, kad nuo 2018 m. ieškovės šeimyninė padėtis pasikeitė: (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. Z. o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. Z.. Todėl išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnametės S. P. teises ir teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, padidinto išlaikymo dydis turi užtikrinti ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Remiantis teismų praktiką toks išlaikymo dydis paprastai laikomas protingu ir pakankamu vaikams, neturintiems ypatingų / specialių poreikių. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas S. P., jos poreikiai padidėjo dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, komunalinių mokesčių ir kita), atsakovas visiškai nusišalino nuo dukros priežiūros, ieškovei gimė dar du vaikai. Dėl išdėstyto priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, tėvų kasdienį indėlį rūpinantis vaiku. Ieškovei E. P. pagal į bylą pateiktus dokumentus asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,3202 ha žemės sklypo dalimi, bendra vidutinė rinkos vertė 155 619,74 Eur (VĮ Registrų centro viešai skelbiami duomenys apie vidutinę rinkos vertę nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2018-05-21 pagal masinį vertinimą), kuriame ieškovė gyvena su šalių dukra, sugyventiniu Z. ir dviem bendrais jų mažamečiais vaikais. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2017 metai. Ieškovė paaiškino, kad įsigijo automobilį pardavusi jai priklausiusį žemės sklypą (pagal bylos duomenis jai priklausė 1,3300 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis 2023 m. sausio 1 d. buvo 4 380 Eur), gavo 15 000 Eur. Pirko didesnę mašiną, nes į turėtą jau nebetilpo šeima. Seną mašiną pardavė už 2 000 Eur, iš kurių sumokėjo mokesčius.

8.3.       Atsakovas su tripliku pateikė skaičiavimus, kad 2020 m. ieškovės gautos Ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos sudarė 11 968,58 Eur/metus arba 997,38 Eur/mėn., 2021 m. gautos Ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos sudarė 327,20 Eur/metus arba 27,27 Eur/mėn., 2022 m. gautos Ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos sudarė 5.489,71 Eur/metus arba 457,48 Eur/mėn. 2020 m. individualios Ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė apie 10 851,25 Eur/metus arba 904,27 Eur/mėn., o 2021 m. – 16.837,52 Eur/metus arba 1.403,12 Eur/mėn. Remiantis Sodros 2023 m. liepos 13 d. išrašu, E. P. 2023 metais gavo išmokas iš Sodros, kurios siekė 467,01 Eur/mėn. bruto. Be šalių dukros, ieškovė su G. Z. turi dar du mažamečius vaikus – T. Z., gimusią (duomenys neskelbtini) ir J. Z., gimusį (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 14 d. pažymą E. P. yra nustatytos šios diagnozės ((duomenys neskelbtini). Atsakovui I. P. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) kartu su priklausančia 77/727 žemės sklypo dalimi, bendra vidutinė rinkos vertė 131 074,28 Eur (VĮ Registrų centro viešai skelbiami duomenys apie vidutinę rinkos vertę nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2018-05-21 pagal masinį vertinimą), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2008 m., bendra vidutinė rinkos vertė, atsakovo teigimu, apie 3.000,00 Eur. Asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklauso 2 garažai (boksai), esantys (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė rinkos vertė 11 060 Eur (VĮ Registrų centro viešai skelbiami duomenys apie vidutinę rinkos vertę nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2018-05-21 pagal masinį vertinimą). Atsakovas nurodė, kad gyvenamojo būsto įsigijimui yra paėmęs ilgalaikę paskolą (įmoka 241,14 Eur/mėn.) po palūkanų perskaičiavimo 301,38 Eur/mėn. Atsakovas su atsiliepimu pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenis, kad 2019 metais 76 800 Eur būsto kreditas paimtas iki 2049 m. birželio 20 d., negrąžintos paskolos likutis – 58 211,70 Eur Triplike atsakovas nurodo, kad, jo skaičiavimais, jo pajamos iš darbo santykių yra apie 2 200 Eur/mėn., 2020 m. individualios Atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį, neatskaičius mokesčius, sudarė apie 1 100,00 Eur/metus arba 91,67 Eur/mėn., o 2021 m. – 1 500,00 Eur/metus arba 125,00 Eur/mėn. Pagal 2022 metų deklaraciją atsakovas gavo 35 553,24 Eur pajamų (atskaičius mokesčius) arba 2 962,77 Eur/mėn. Iš Sodros 2023 m. liepos 13 d. išrašo matyti, kad 2023 m. atsakovo iš darbo santykių gaunamos pajamos bruto svyravo nuo 3 893, 46 Eur/mėn. iki 9 257,68 Eur/mėn. Be šalių dukros atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad vienai ieškovei (su savo mamos, dabartinio draugo pagalba) tenka rūpintis kasdiene šalių dukros priežiūra, jos veiklos, ugdymo ir laisvalaikio organizavimu, sveikatos, emocinių poreikių tenkinimu, tenka atlikti namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas, jeigu vertinti tokių paslaugų teikimą finansine išraiška (pagal viešai skelbiamas namų ruošos, vaikų priežiūros, valgio gaminimo kainas), sudarytų reikšmingą sumą. Atsakovas šiuo metu su dukra išvis nebendrauja, taigi ne tik neįdeda jokių pastangų ją rūpinantis, bet ir išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas su dukra daugiau laiko, dalindamasis su ieškove jos priežiūra. Kreditoriniai įsipareigojimai nelaikytini turtinės padėties pablogėjimu, kadangi šalys, sudariusios kredito sutartis ir mokančios jose nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Vertinant šalių turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, teoriškai ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant ir į tai, kad ji neturi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, galėtų būti vertinama, kaip geresnė, tačiau ieškovė turi užtikrinti gyvenamąją vietą ne tik sau bet ir trims vaikams, tame tarpe šalių dukrai, transporto priemonė taip pat naudojama visų šeimos narių poreikiams tenkinti. Didesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų, kas lemia ir kasdienio gyvenimą kokybę, galimybę gausinti turtą, turi atsakovas, kuriam, net ir patvirtinus bendravimo tvarką, tektų palyginus nedidelė kasdienio rūpesčio dukra dalis, įvertinant ir nustatomą bendravimo tvarkos punktą, kad S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Šalių dukrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu, kas mėnesį gauna išmokas iš savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų: 136,22 Eur/mėn. išmoka vaikui, 368 Eur/mėn. šalpos neįgalumo pensija, 382 Eur/mėn. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.  Kadangi valstybės skiriami pinigai, kaip ir tėvų pinigai, naudojami vaikų poreikiams tenkinti, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apygardų teismų formuojama praktika (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-687/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1394-889/2020), teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis galėtų būti mažinamas pagal Šalpos pensijų įstatymą, Tikslinių išmokų įstatymą, Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju, vertinant turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovė jai priklausantį turtą naudoja ne tik savo, bet ir vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovė gyvena su šalių vaiku, rūpinasi jo kasdiene priežiūra, todėl jos galimybės daugiau uždirbti yra labiau ribotos, atsakovas gi, priešingai, turi galimybes daugiau laiko ir dėmesio skirti profesinei veiklai, jo kasmėnesinės pajamos gerokai didesnės nei ieškovės, buitis paprastesnė.  Įvertinus šalių turtinę padėtį, situaciją šeimose, S. P. turimus specialiuosius poreikius, šalių indėlį rūpinantis vaiku, spręstina, kad ieškovė, gaudama išmokas už vaiką, iš šių pinigų turi ir turės galimybę tenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių, susijusių su vaiko reabilitacija, sveikatinimu, juo labiau, kad, kaip matyti iš šalių santykių, jiems geranoriškai sutarti dėl reikalingų patenkinti vaiko poreikių, jų apimties nepavyksta. Tėvo turtinė padėtis pakankamai gerai, kad jis, nepažeidžiant ir savo interesų, nepaisant vaikui valstybės skiriamų išmokų, galėtų didesne dalimi nei vaiko motina finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Vaiko motina, kaip nurodyta ir aukščiau, vaiko poreikius užtikrina kiekvieną dieną maitindama, prausdama, rengdama, vežiodama į ugdymo įstaigą, pas gydytojus, į reabilitacijas ir t.t., o laikas, kurį kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku, pagal kasacinio teismo praktiką taip pat yra viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama paskirstant kiekvieno iš tėvų teiktiną išlaikymą. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, pasikeitusį šalių prisidėjimą prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, savanorišką ir sąmoningą atsakovo nusišalinimą nuo vaiko priežiūros, bendravimo su juo, į tai, kad nustatoma iš esmės minimali atsakovo ir šalių dukros bendravimo tvarką, pasikeitusią ieškovės šeiminę padėtį, sumažėjusias jos galimybes gauti pajamų iš darbo santykių, ekonominę situaciją šalyje (išaugusiais prekių ir paslaugų kainas), į šalių anksčiau sutarto išlaikymo dydį (jo santykį su minimalia mėnesine alga), iš atsakovo S. P. teikiamas išlaikymas padidintinas iki 550 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad tai atitiks vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties, prisidėjimo prie kasdienių vaiko poreikių, dalyvavimo vaiko gyvenime, pusiausvyrą. Tai, kad išlaidos vaiko sveikatai nepagydys vaiko, nėra pagrindas išvadai, kad jos nereikalingos, kadangi tokios priemonės, kaip nurodoma ir medicininiuose dokumentuose, paaiškino liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. P., padidina mergaitės mobilumo galimybes, bendravimo galimybes, kasdienę veiklą, adaptaciją visuomenėje. Atsakovas akcentavo ir tai, kad į teismą ieškovė kreipėsi gimus kitiems jos ir G. Z. vaikams, siekiama visos ieškovės šeimos išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Teismas tokią atsakovo poziciją atmeta. Nors G. Z. pajamos pagal į bylą pateiktus duomenis nėra didelės, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis negebėtų tinkamai pasirūpinti savimi ar savo mažamečiais vaikais, apie kurių išskirtinius poreikius byloje duomenų nėra. Priešingai, G. Z. kasdien rūpinasi ne tik savo ir ieškovės bendrais vaikais, bet ir atsakovo dukra. Atsakovas teikdamas paaiškinimus išreiškė nuomonę, kad ieškovės šeima galėtų pasiimti auklę ir eiti dirbti, tačiau tai, manytina, dar labiau didintų ir atsakovo dukros išlaikymo išlaidas, kam atsakovas nepritaria.  Padidintas išlaikymas S. P. priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

10.1.       pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, kadangi iš viso nepasisakė dėl apelianto išsakytų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų argumentų, kaip pavyzdžiui, dėl dukters poreikių apimties bei faktiškai patiriamų išlaidų, dėl ieškovės nurodytų lėšų, reikalingų didžiajai daliai dukros poreikiams patenkinti, dydžio pagrįstumo (protingumo), dėl ieškovės pozicijos dėl dukros poreikių keitimo, dėl atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai bei iš valstybės gaunamų išmokų (jų pakankamumo), taip pat ir dėl objektyvių aplinkybių, galinčių turėti neigiamos įtakos dukters interesams (o taip pat ir poreikiams), patikslintu ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos ydingumo ir dukters poreikių pažeistinumo tokią tvarką nustačius, ir pan., t. y. kitaip tariant, priėmė ginčijamą sprendimą remiantis spėlionėmis ir/ar prielaidomis apie šalių dukters poreikius ir interesus. Be kita ko, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas darė išvadas labiau remdamasis abstrakčiais pasisakymais, negu byloje dalyvaujančių asmenų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose suformuotų argumentų ir atsikirtimų ar į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių kontekste, todėl, susidaro įspūdis, jog pirmosios instancijos teismas siekė tam tikro norimo rezultato, o konkrečiai, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų kuo didesnio patenkinimo. Be kita ko, susipažinus su ginčijamo sprendimo turiniu, taip pat akivaizdžiai matomas atsakovo asmenybės vertinimas, o būtent, jo sprendimas nebendrauti su dukra (nors atsakovas ir pateikė objektyvias to priežastis), dėl ko, pirmosios instancijos teismas netgi ėmėsi dėl to „bausti“ atsakovą tiek sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dukrai padidinimo, tiek ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

10.2.       Nagrinėjamu atveju pateiktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visetas yra pakankamas išvadoms, kad ieškovės elgesys akivaizdžiai rodo jos nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu (siekį pasipelnyti), o atsakovas į bylą pateikė visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) reikalavimus atitinkančius įrodymus, kurie gali paneigti ieškovės reikalavimus. Aiškumo dėlei, atsakovas dar kartą pažymėjo, jog jo teikiamas išlaikymas dukrai šiai dienai yra pakankamas (420 Eur), įvertinus ir ieškovės iš valstybės dukrai skirtas išmokas, tuo tarpu, kaip minėta, bendravimo su dukra tvarka šiai dienai objektyviai negali būti nustatoma, ypač, tokia, kokia nurodyta ieškovės patikslintame ieškinyje, kadangi ne tik objektyviai neįgyvendinama, bet ir pažeidžianti pačios dukters interesus.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog dukros ir tėvo nepertraukiamas kas antrą savaitgalį bendravimas (t. y. nepertraukiamas dviejų parų bendravimas) ar nepertraukiamas vasaros atostogų metu bendravimas (t. y. nepertraukiamas septynių parų bendravimas) niekaip nepažeidžia ir nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kita vertus, įdomus ginčijamo sprendimo aspektas yra tai, jog tas pats pirmosios instancijos teismas, vis dėl to motyvuojamojoje dalyje neatmetė šalių argumentų, jog nustatant bendravimo su dukra tvarką reikalingas pirmiausiai pereinamasis laikotarpis, tačiau, nusprendė tokio nenustatyti vien todėl, jog yra įtraukiama kaip pakankama nuostata dėl abiejų tėvų bendro susitarimo, t. y. jog abiejų tėvų bendru sutarimu gali būti susitariama dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. Šiame kontekste atkreipė dėmesį į tai, jog nors šioje dalyje pirmosios instancijos teismas laikė, jog šalys dėl pereinamojo laikotarpio galėtų pačios susitarti geranoriškai, tačiau, jau kitoje ginčijamo sprendimo dalyje, tuo pačiu pripažino, jog kaip matyti iš šalių santykių, joms geranoriškai nepavyksta dėl nieko susitarti, įskaitant, ir dėl reikalingų patenkinti dukters poreikių (tai, jog šalims nepavyksta dėl nieko geranoriškai susitarti bei jog tarp šalių nevyksta absoliučiai jokia komunikacija, patvirtino ir pačios šalys teismo posėdžių metu). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, tuo pačiu tampa akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog vis dėlto, nagrinėjamu atveju, reikalinga laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka (pereinamasis laikotarpis), palikdamas dėl jo susitarti pačioms šalims, tačiau, atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, taip pat susidarys situacija, jog šalims dėl konfliktinių santykių nepavykus geranoriškai susitarti dėl kitokios nei ginčijamu sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, liks vykdytina ginčijamame sprendime nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, o būtent, kuomet atsakovas su dukra bendrauja nepertraukiamais laikotarpiais, kas grubiai pažeistų dukters interesus (ko savo esme pirmosios instancijos teismas net nevertino). Tai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka su nepertraukiamais bendravimo laikotarpiais ir nenustatant pereinamojo laikotarpio grubiai pažeistų dukters interesus patvirtina šios žemiau nurodomos aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir pačių šalių ir liudytojų paaiškinimais:

10.3.1.                      visų pirma, byloje šalys pripažino ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovas nebendrauja su dukra nuo 2019 m. pabaigos. Taigi, atsakovas nematė dukros, kaip ir ji nematė atsakovo daugiau kaip 4 metus. Atitinkamai, byloje nėra jokių duomenų kaip dukra reaguotų pamačiusi tėvą, kaip pavyzdžiui, psichologo ar kito specialisto vertinimo išvada, leisianti pagrįsti, jog po ilgo laiko susitikimas su tėvu (atsakovu) turėtų teigiamą, o ne neigiamą įtaką dukrai, ir toks susitikimas (ypač turint omenyje, jog dukra su atsakovu pagal ginčijame sprendime patvirtintą bendravimo tvarką turėtų iškart likti su atsakovu nepertraukiamam keleto dienų laikotarpiui, jai nepažįstamoje aplinkoje (atsakovo gyvenamojoje vietoje)), nepažeis jos geriausių interesų. Šiuo aspektu atkreipė dėmesį į tai, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovo byloje teikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dukra saugiau jaučiasi, kuomet greta yra mama (ieškovė), kaip pavyzdžiui, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2019 m. gegužės 31 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. PK-682/565 punkte Nr. 3 pedagogas įvertino, jog dukrai reikia mamos (ieškovės) artumo; 2021 m. spalio 28 d. UAB „SG konsultacinės klinikos“ ambulatorinio apsilankymo aprašymas E025 punkte Nr. 3.2 gydytoja vaikų neurologė įvertino, jog dukros akių kontaktas (t. y. su svetimu asmeniu) trumpalaikis, reagavimas į vardą taip pat trumpalaikis, į klausimus neatsako; 2022 m. sausio 13 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-3991 punkte Nr. 22, nurodyta, jog iš pokalbio telefonu pati Ieškovė patvirtinusi, jog dukra nekalba, kontakto su kitais nepalaiko; ir kt. Taigi, šiuo aspektu, kyla klausimas, kaip bus užtikrinti dukters geriausieji interesai ir nebus jie pažeisti, kuomet dukra bus be motinos (ieškovės), nors jos nuolatos ieškanti (kontakto su motina) ir su ja jaučiasi saugiai ir gerai, kuomet su kitais asmenimis ji nepalaikanti jokio kontakto ir su jais toks kontaktas tėra trumpalaikis, išbus ir emociškai gerai jausis su atsakovu ir kitais jo aplinkos žmonėmis (kaip pavyzdžiui, sutuoktine), ir ypač, nepertraukiamai kelių dienų laikotarpiu jai nepažįstamoje aplinkoje (atsakovo gyvenamojoje vietoje) ir pan. Pažymėjo ir tai, jog ir pati ieškovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu negalėjo atsakyti kaip dukra reaguotų pamačiusi tėvą (atsakovą), apart to, jog dukra pamačiusi tėvo nuotrauką neva jį atpažįstanti ir nesišypso, ko savo esme, nei atsakovas nei pirmosios instancijos teismas negali nei patvirtinti nei paneigti. Tai, jog tokie ieškovės paaiškinimai neatitinka realybės, patvirtina aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai byloje. Kita vertus, tai, jog dukra neva atpažįstanti tėvą (atsakovą) iš nuotraukos ar neva nusišypsanti matant jo (atsakovo) nuotrauką, taip pat niekaip nepatvirtina, jog ginčijamame sprendime nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka nepažeis jos geriausių interesų, kadangi, kaip minėta, tai, jog vaikas kažką neva atpažįsta ar jog neva kažkam nusišypso, dar niekaip nepatvirtina, jog dukra, visų pirma, tą asmenį iš tikrųjų atpažįsta ir jaučia tam asmeniui palankius jausmus, antra, norės ir nebijos būti su tuo asmeniu, kurį mato nuotraukoje (jausis su juo gerai), turint omeny, jog dukra pamatys atsakovą po 4 metų pertraukos ir liks su juo iškart nepertraukiamų keleto parų laikotarpiui jai nežinomoje aplinkoje, trečia, gerai ir saugiai jausis nematant motinos; ir kt. Pirmosios instancijos teismas šių aukščiau nurodytų aplinkybių net nevertino, kaip ir nevertino ir toje pačioje 2019 m. gegužės 31 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. PK-682/565 nurodytos būtinybės vengti dukrai staigių didelių pokyčių mokymosi aplinkoje, taip pat numatyti problemiškas situacijas ir stengtis jų išvengti, stebėti emocinę būseną, sudaryti sąlygas patirti pozityvius jausmus, kas savo esme atkartota ir kitose pažymose dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirkimo/pakartotinio įvertinimo (žr., pvz., 2023 m. birželio 6 d. Nr. SU-9336). Būtent pastarojoje 2023 m. birželio 6 d. pažymoje, be kita ko, taip pat nurodyta laikytis nusistovėjusios tvarkos, kad dukra žinotų, ko tikėtis, o svarbiausia – ko tikimasi iš jos. Kitaip tariant, nurodyta vengti staigių pokyčių, ir nors šiose pažymose vertintini pokyčiai mokymosi aplinkoje, tačiau, tapačiai šias rekomendacijas galima taikyti ir kitose srityse, kaip kad antai, gyvenamojoje dukters aplinkoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, jog dukters interesams kenktų staigūs pokyčiai, susiję su gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, jog dukra nežinos ko jai tikėtis ir kokio elgesio tikimasi iš jos, jog staigus dukters gyvenamosios vietos pasikeitimus su jai nepažįstamu asmeniui (bei jo aplinkos žmonėmis) ir nepertraukiamam laikotarpiui, vertintina kaip problematiška situacija, galinti turėti neigiamos įtakos jos emocinei būsenai ir kt.

10.3.2.                      Antra, iš pačios ieškovės pateiktų paaiškinimų tampa akivaizdu, jog ieškovė neįrodė, kad jos siūloma patikslintame ieškinyje nurodyta tėvo bendravimo su dukra tvarka nepažeistų dukters interesų, įskaitant, bet neapsiribojant, negalėjo nurodyti kokie bylos duomenys gali patvirtinti, jog minėta tvarka nepakenks dukters interesams, o juos padės užtikrinti. Ieškovė teikdama paaiškinimus dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo rėmėsi tik praeities įvykiais, kuomet jis dar bendravo su dukra, ir negalėjo nurodyti ar po ilgo nesimatymo su tėvu, dukra tėvą vis dar atpažįstanti, negalėjo nurodyti ar po ilgo nesimatymo su tėvu, ji jo nebijosianti ir pan. Poziciją, be kita ko, ieškovė grindė tik savo asmenine nuomone bei asmeniniu tikėjimu atsakovo asmeniu, o ne specialistų išvadomis ir/ar rekomendacijomis, nors, kaip matyti, specialisto įsikišimo reikalingumo neatmetė.

10.3.3.                      Trečia, pirmosios instancijos teisme buvo liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. P.. Nors, jo įsitikinimu, šeimos gydytojos kompetencija apsiriboja tik dukters sveikatos būklės vertinimu, gydymo priemonių ir/ar procedūrų skyrimu, ir kitų šeimos gydytojui priskirtų funkcijų pagal teisės aktus atlikimu, tačiau, iš šios liudytojos atsakymų, taip pat tampa akivaizdu, jog dukros su tėvu bendravimo tvarka turėtų būti pereinamojo pobūdžio, per kelerius metus prarastas ryšys atkuriamas palaipsniui, vertinant ir stebint patį vaiką, jo emocinę būseną ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su dukra tvarką (šios tvarkos pirmieji du punktai), ne tik neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ir pačios ieškovės bei liudytojos paaiškinimus, ją nustatė neatsižvelgiant į tai, jog tokia tvarka pažeis dukters teises ir geriausius jos interesus.

10.3.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su dukra tvarkos punktą dėl šalių galimybės geranoriškai susitarti, niekaip neišsprendė pereinamojo laikotarpio svarbos / būtinybės, apie ką buvo kalbama civilinės bylos eigoje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažindamas, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys negeba geranoriškai tartis, kažkodėl dalyje dėl pereinamojo bendravimo su dukra laikotarpio tokią galimybę (šalims geranoriškai susitarti) paliko. Paaiškino, jog esant tokiai geranoriško susitarimo sąlygai, kuri yra abstraktaus pobūdžio ir neįpareigojanti nei vienos iš šalių, šalims ir toliau konfliktuojant, nebendraujant tarpusavyje ir negebant susitarti (ko šalys neneigia ir pripažįsta), tokia ginčijamo sprendimo dalis jam įsiteisėjus savo esme bus niekinė (tokia sąlyga realiai negalės būti įgyvendinama net ir priverstinio vykdymo būdu).

10.4.       Pasisakius dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo neatitikimo dukters interesams, t. y. jų pažeidimo, toliau pasisako ir dėl ginčijamu sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos objektyvaus įgyvendinimo negalimumo, kas taip pat turi įtakos dukters geriausių interesų užtikrinimui.

10.4.1.                      Visų pirma, byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, jog tėvo bendravimo su dukra tvarka pažeistų trečiųjų asmenų interesus, o būtent, apelianto sutuoktinės interesus, kadangi jai yra diagnozuota liga ((duomenys neskelbtini)), o tam, jog ši liga neprogresuotų yra būtina vengti įtampos, streso, laikytis poilsio rėžimo, vengti virusų ir bakterijų, netvarkos ir nehigienos, kas kertasi su dukters sveikatos būkle (kaip pavyzdžiui, dukters šlapimo ir išmatų nelaikymas, negebėjimas savimi pačiai pasirūpinti ir pan.). Pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog tėvo bendravimas su dukra vyksta nepertraukiamai, kas reiškia, jog dukra bendravimo su atsakovu metu turėtų gyventi jo (ir jo sutuoktinės) bendrame būste. Tai pažeidžia jo sutuoktinės interesus bei teisę į saugią aplinką. Taip pat pažymėjo, kad jo tėvui yra nustatytas IV stadijos vėžys ir vykdomos chemoterapijos, o motina jau garbingo amžiaus, todėl sunkiai vaikšto, laukia operacijos, kas apriboja jo galimybes pasinaudoti ir savo tėvų gyvenamąja vieta (namais). Šiame kontekste atkreipė dėmesį į tai, jog yra būtina pasirūpinti ne tik saugia aplinka dukrai, bet ir jos poreikius atitinkančia aplinka, kuri turėtų būti pritaikyta pagal dukters specialiuosius poreikius, ką kaskart užtikrinti jam būtų neįmanoma. Specialiųjų poreikių užtikrinimui būtinybę pritaikyti gyvenamąjį būstą nurodoma ir byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kaip pavyzdžiui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 13 d. rekomendacijose dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-3991, kuriose įvertinant pagalbos poreikį kasdieninėje veikloje ir pagalbos poreikį mobilumui didinti, nurodoma, jog tiek gyvenamosios aplinkos pritaikymas palengvintų kasdieninę veiklą, tiek gyvenamosios aplinkos pritaikymas padidintų mobilumo galimybes.

10.4.2.                      Civilinėje byloje pateikė rašytinius įrodymus (kadastro bylą, su jo gyvenamosios vietos išplanavimu), patvirtinančius, jog jis savo gyvenamajame būste, net ir nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, susijusių su sutuoktinės liga, net objektyviai neturėtų galimybės pritaikyti gyvenamąją aplinką dukrai, kadangi nėra nei vietos nei kitų būtinųjų priemonių, galinčių padidinti dukros mobilumo galimybes ar palengvinti jos kasdieninę veiklą.

10.4.3.                      Teismo posėdžių metu, o taip pat ir procesiniuose dokumentuose, nurodė, jog ne tik šiai dienai jo emocinis ryšys su dukra yra nutrūkęs. Jis negebės tinkamai pasirūpinti dukra ir jos poreikiais, kurių užtikrinimui yra būtinos specialiosios žinios, dukters pažinimas ir pan., ypač dar ir vertinant aplinkybes, jog dukrai netrukus neišvengiamai prasidės menstruacijos ir, atsakovo nuomone, vesti 11 metų mergaitę nei į vyrų, nei į moterų tualetą jis negalėtų lygiavertiškai kaip mama ar slaugos specialistė. Akcentavo, kad nebendrauja jau daugiau kaip 4 metai, per tą laiką mergaitė nuo mažos mergaitės tapo paaugle (kuomet santuoka nutrūko mergaitei buvo beveik 6 metai, o dabar 11), kuriai pagal civilinėje byloje esančius duomenis yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, nuolatinė suaugusiojo priežiūra ir pan. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių ginčijamame sprendime tenurodė vienintelį argumentą, kaip neva paneigiantį aukščiau nurodytų aplinkybių reikšmingumą, jog negali būti perkeltas rūpinimasis dukra vien ieškovei. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo apsiriboti lakoniška ir deklaratyvia nuostata ir tinkamai bei visapusiškai įvertinti tiek atsakovo nurodytas aplinkybes, tiek ir jų įtaką dukters teisėms ir geriausiems interesams, jų užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje, kurioje buvo nutraukta šalių santuoka, nurodytomis aplinkybėmis, kadangi, visų pirma, jos neturi jokios prejudicinės reikšmės byloje, antra, tuo metu apeliantas bendravo su dukra, dukrai buvo vos 5 metukai, kitaip tariant, tuo metu egzistavo visiškai kitokios aplinkybės nei egzistuoja šios civilinės bylos nagrinėjimo momentu. Pirmosios instancijos teismas vietoje to, jog vertintų šiai dienai esančius įrodymus, šalių paaiškinimus dėl šiai dienai egzistuojančias aktualias bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes, vertino ir priėmė sprendimą pagal kažkada buvusias aplinkybes ir kažkada šalių teiktus paaiškinimus, kurie, be kita ko, prieštarauja šiuo metu teikiamiems paaiškinimams, įskaitant, pačios ieškovės.

10.4.4.                      Galiausiai, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo ir teisingumo principus dar ir todėl, jog nustatė tik vienam atsakovui pareigą (naštą) pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti ją į jos gyvenamąją vietą, kas neatitinka teismų praktikoje formuojamų principų, lemiančių, jog tokiomis pareigomis šalys turi dalintis lygiai (vienas perduoda vaiką kitam iš tėvų, o kitas iš tėvų vėliau vaiką grąžina). Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės bent jau nustatyti, jog dukra tiek pasiimama, tiek grąžinama pusiaukelėje sutartu laiku ir vietoje. Tas pats pasisakytina ir apie tvarkos punktą dėl atsakovo informavimo ieškovę apie dukros sveikatos būklę, neįpareigojant pačios ieškovės teikti kokią nors informaciją atsakovui.

10.4.5.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytas reikalavimas iki 17 val. pasiimti dukrą yra taip pat objektyviai neįgyvendinamas dėl Vilniaus mieste susidarančių minėtu metu kamščių (piko meto) ir atstumo, kuriuos reikėtų įveikti bei atsakovo darbo specifikos. Pažymėjo, jog turi tvirtinti (pasirašyti) sprendimus (individualius administracinius aktus) darbovietės vardu savo kompetencijų srityje), kuriems yra nustatyti terminai ir kurie susiję su darbovietės operacijų skyriaus formuojamais išmokėjimais. Penktadieniais darbas pasibaigia įprastai tarp 17-19 val., jau neminint dar ir nuvykimo į dukters gyvenamąją vietą skirtą laiką (šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas aiškinosi, tačiau, nustatant bendravimo tvarką į jas neatsižvelgė).

10.4.6.                      Pažymėjo ir kitas aplinkybes, kaip pavyzdžiui, dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kuri gruodžio mėnesį būtų apelianto objektyviai taip pat neįgyvendinama (kadangi apelianto sutuoktinė yra atlikėja, todėl jai būtent šis mėnesis yra įtempčiausias, kuomet visa bendro ūkio kūrimo našta tenka vienam apeliantui, dėl ko, bendravimas nurodytu metu su dukra būtų apsunkintas ir/ar net neįmanomas ir pan.).

10.5.                      Pasisakydamas dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatinėjo ir nenustatė šalių dukters poreikių, todėl ir tolimesnis pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimas, susijęs su šalių turtine padėtimi (t. y. vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumu), turėjo įtakos neteisingam ir nepagrįstam ginčijamam sprendimui.

10.5.1.                      Visų pirma, pirmosios instancijos teismas individualizuodamas dukters poreikius, o būtent, jog dukters specialieji poreikiai neva sudaro 1 127 Eur/mėn., įprastiniams (būtiniesiems) Dukters poreikiams – 350,00 Eur/mėn., nenurodė jokių pagrįstų tokio savo sprendimo motyvų, net išsamiai nevertino šių poreikių apimties, jų realumo bei faktiškai patiriamų išlaidų. Apelianto vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų didžiajai daliai dukters poreikių patenkinti, dydis ne tik nepagrįstas faktiškai patiriamomis išlaidomis, tačiau, ir neprotingas, o dalis poreikių (išlaidų jiems patenkinti) kelia abejonių jų realumu (priminė, jog civilinės bylos eigoje ieškovė poreikių lenteles ir joje nurodytus vaiko poreikius ir jų sumas keitė net 3 kartus) ir net pastovumu. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog dukrai yra būtina per mėnesį skirti poreikių tenkinimui, kuriuos sudaro: i) maitinimas, įskaitant maitinimą ugdymo įstaigoje; ii) išlaidos procedūroms, susijusioms su specialiaisiais poreikiais (delfinų terapijai, reabilitacijai sanatorijoje Palangoje, kinezeterapijos užsiėmimams, neurogrįžtamajam ryšiui, endobiogenikos procedūroms, kūno judesio terapijai, „Tomatis“); iii) kitos išlaidos (drabužiai, vaistai ir papildai (Transfer Factor papildai), transporto išlaidos, komunaliniai mokesčiai, pramogos). Ieškovė nurodė, jog dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtina delfinų terapija, o taip pat, automobilių keltas, buto nuoma Klaipėdoje, kuro išlaidos, viso 1 930,00 Eur/metus arba 161,00 Eur/mėn. Ieškovė pateikė kaip įrodymą ne išlaidas patvirtinantį dokumentą, o tik užsakymą dukters bendravimui su delfinais laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., bendrai 1 200 Eur sumai, tačiau, pirmosios instancijos teismas nevertino šio poreikių pastovumo, fakto ar išlaidos buvo realiai patirtos, ar tai tik buvo vienkartinio pobūdžio procedūros. Be kita ko, pats Delfinariumas ir jūrų muziejus, kuris teikia delfinų terapijos paslaugas, neturi asmens sveikatos priežiūros įstaigos statuso, ten tėra muziejus ir akvazooparkas, tad nevertintas ir šių delfinų terapijų paslaugų realus poveikis bei nauda dukters sveikatos gerinimui bei raidai. Ant ieškovės pateiktų įrodymų (užsakymo) nėra užsakymo Nr., nėra apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl mano, jog ieškovė neįrodė tokių išlaidų tiek faktinio patyrimo, jų dažnumo, reikalingumo (naudos) ar net pastovumo. Ieškovė, be kita ko, neįrodė ir kitų išlaidų, susijusių su delfinų terapija, kaip automobilio kelto, buto nuomos Klaipėdoje, kuro išlaidų, ne tik jų faktiniu patyrimu, bet ir nepateikė jokių skaičiavimų, kaip gautos minėtos sumos, kaip jos paskaičiuotos (ar proporcingai žmonių skaičiui) ir pan., todėl, tokios išlaidos net negali būti pirmosios instancijos teismo vertintinos kaip dukros poreikiams skirtos išlaidos (ypač laikyti jas pastoviomis). Ieškovė nurodė, jog dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtina reabilitacija sanatorijoje, o taip pat maitinimas lydinčiam asmeniui, papildomas kambarys, kuro išlaidos, skalbimo išlaidos, viso 1 100,00 Eur/metus arba 92,00 Eur/mėn. Ieškovės įrašai socialinėje platformoje „Facebook“ patvirtina, jog pati ieškovė apklausos metu klaidino pirmosios instancijos teismą apie tai, jog jos įsitikinimu reabilitacija sanatorijose dukrai neva reikalinga ir daro teigiamą įtaką jos vystymuisi / raidai / sveikatai, kadangi įrašuose ieškovė teigia priešingai, o būtent, jog sanatorijose tik gaištamas laikas. Ieškovė teismo posėdžių metu teikdama paaiškinimus nurodė, kad su ja vykstančiam asmeniui kambarys skiriamas, todėl ją lydinčio ar lydinčių asmenų maitinimas prie vaiko poreikių negali būti priskirtas, kadangi tai išlaidos ne pačiam vaikui, todėl išlaidos už maitinimą lydinčiam asmeniui sanatorijoje ir už papildomą kambarį sanatorijoje nepriskirtinos prie dukters poreikių, kaip neįrodytos. Ieškovė neįrodė ir kitų išlaidų, susijusių su reabilitacijos paslaugomis sanatorijoje, kaip kuro išlaidos, skalbimo išlaidos, ne tik jų faktiniu patyrimu, bet ir nepateikė jokių skaičiavimų, kaip gautos minėtos sumos, kaip jos paskaičiuotos (ar proporcingai žmonių skaičiui) ir pan., todėl tokios išlaidos net negali būti pirmosios instancijos teismo vertinamos kaip dukros poreikiams skirtos išlaidos (ypač laikyti jas pastoviomis). Ieškovė nurodė, jog dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtina kineziterapija, o būtent, 2 kartai užsiėmimų po 70 Eur už kartą, viso 1 680 Eur/metus arba 140,00 Eur/mėn., o taip pat kuro išlaidos, sudarančios 1 440 Eur/metus arba 120 Eur/mėn. Ieškovė neįrodė šių teikiamų paslaugų, kurios teikiamos ne dukters gyvenamosios vietos mieste, t. y. Vilniuje, bet Kaune, būtinybės. Kitaip tariant, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė nesinaudoja kineziterapeutų paslaugomis Vilniuje, kas papildomai lemia ir piniginių lėšų panaudojimo neracionalumą (kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nevertino dėl ko ieškovė neorganizuoja dukrai kineziterapeuto paslaugų savo gyvenamajame mieste (rajone) ar dėl kokių priežasčių yra apsiribojama būtent tik šių specialistų konsultacijomis (dažnai ne po vieną kartą tą pačią dieną) ir nesinaudoja kitomis kineziterapeuto paslaugomis). Kaip įrodymus ieškovė pateikė sugyventinio G. Z. mokėjimo pavedimus Kaune paslaugas teikiančiai UAB „Kineziterapijos klinika“. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, PVM sąskaita faktūra turi būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas. Ieškovės pareiktos UAB „Kineziterapijos klinika“ PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos ne paslaugų teikimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismui tai nesukėlė abejonių, tiek dėl jų teisėtumo, tiek dėl jų tikrumo. Ieškovė nurodė, jog dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtinos neurogrįžtamojo ryšio procedūros, o taip pat kuro išlaidos, viso 1 320 Eur/metus arba 110 Eur/mėn. Ieškovės įrašai socialinėje platformoje „Facebook“ patvirtina, jog pati ieškovė apklausos metu klaidino pirmosios instancijos teismą apie tai, jog jos įsitikinimu neurogrįžtamojo ryšio terapija dukrai neva reikalinga ir daro teigiamą įtaką jos vystymuisi / raidai / sveikatai, kadangi įrašuose ieškovė teigia priešingai, o būtent, jog nėra tikra kiek padeda neurogrįžtamasis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nevertino nei nuo kada iki kada šie seansai paskirti, ar nėra kompensuojami valstybinės ligų kasos nei vertino šių poreikių pastovumo, patiriamų lėšų pagrįstumo. Ieškovė nurodė, jog dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtinos endobiogenikos procedūros, į kurias įeina patys tyrimai, konsultacijos ir preparatai, viso 440 Eur/metus arba 36 Eur/mėn. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl šių išlaidų faktinio patyrimo, jų pastovumo, todėl, manytina, neįrodė ne tik tokių paslaugų būtinybės ar naudos dukros sveikatai ir/ ar raidai, bet ir apskritai, jog šios išlaidos patiriamos, jos reikalingos, jų dažnumo ir pan. Ieškovė nurodė, jog dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtina kūno ir judesio terapija, viso 690 Eur/metus arba 58 Eur/mėn. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl šių išlaidų faktinio patyrimo, jų pastovumo, todėl, manytina, neįrodė ne tik tokių paslaugų būtinybės ar naudos dukros sveikatai ir/ ar raidai, bet ir apskritai, jog šios išlaidos patiriamos, jos reikalingos, jų dažnumo ir pan. Ieškovė nurodė, jog Dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti būtina TOMATIS (metodas, paremtas neurosensorine stimuliacija), viso 1 200 Eur/metus arba 100 Eur/mėn. Ieškovės įrašai socialinėje platformoje „Facebook“ patvirtina, jog pati ieškovė apklausos metu klaidino pirmosios instancijos teismą apie tai, jog jos įsitikinimu TOMATIS dukrai neva reikalinga ir daro teigiamą įtaką jos vystymuisi / raidai / sveikatai, kadangi įrašuose ieškovė teigia priešingai, o būtent, jog nėra tikra kiek padeda TOMATIS. Ieškovė nurodė, jog dukros poreikiams patiriamų išlaidų priskirtini Transfer Factor papildai, sudarantys 1 200 Eur/metus arba 100 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas pasikliovė ieškovės nurodytų maisto papildų Transfer Factor reikalingumu dukters sveikatai gerinti, tačiau, minėti papildai net nėra konkretus produktas, bet produktų linija, kuri ne tik itin brangi, bet ir neturi jokio medicininio įvertinimo ar pagrindimo, t. y. šis maisto papildas nėra vaistas, kaip ir nėra oficialiai pardavinėjamas vaistinėse net kaip maisto papildas (t. y. neturi anotacijų farmacinių duomenų bazėje, dėl ko, nerekomenduotinas). Be kita ko, ieškovė nepateikė jokių įrodymų kaip šis maisto papildas gerina dukters simptomatiką ir diagnozes ar kad buvo išrašytas jam gydytojos receptas e. sveikatoje. Ieškovė nurodė, jog prie dukros poreikiams patiriamų išlaidų priskirtinos proporcingai paskaičiuotos išlaidos komunaliniams mokesčiams – 50 Eur/mėn., pramogos – 50 Eur/mėn., transporto išlaidos (kuras į mokyklą ir atgal) – 200 Eur/mėn., sauskelnės (nekompensuojamoji dalis) – 80 Eur/mėn. Civilinėje byloje šios išlaidos nėra pagrindžiamos jokiais faktiniais duomenimis. Civilinėje byloje pateikta keletas sąskaitų, neva turinčių pagrįsti tiek išlaidas komunaliniams mokesčiams, tiek ir kurui, bet ieškovė šių sąskaitų niekaip nesusieja su įrodinėjamomis aplinkybėmis, kiek šios išlaidos sudaro, kokią procentinę dalį ir kaip apskaičiavo dukros atžvilgiu ir kt.

10.5.2.                      Antra, pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino dukros poreikių apimties, jų realumo, pastovumo bei faktiškai patiriamų išlaidų, bet ir visiškai neatsižvelgė (ir nepasisakė) dėl jo motyvų, susijusių su tuo, jog ieškovės nurodomi dukros tam tikri specialieji poreikiai, kurių būtinybę dukrai neva pagrindžia šeimos gydytojo rekomendacijos ir jos išduota pažyma, nėra priskirtini prie medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstų, saugių tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodų (kitaip tariant, alternatyvios reabilitacinės procedūros, kurių dalis teikiama privačių įstaigų ar asmenų, kuriuos galimai proteguoja šeimos gydytoja ar pati Ieškovė ir pan.), atitinkamai, ir argumentus dėl šeimos gydytojos pareigų / kompetencijos.

10.5.3.                      Trečia, apelianto įsitikinimu, dukros specialieji poreikiai ieškovės yra ženkliai padidinti, tikslu galimai parodyti savas ambicijas ar pasipelnyti, kadangi dukros visi poreikiai, kurie nurodomi ieškovės, pilnai užtikrinami šiai dienai gaunamu išlaikymu bei gaunamomis išmokomis iš valstybės, būtent.

10.5.4.                      Ketvirta, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą ir netgi bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, jog nėra duomenų, kad ieškovė veiktų priešingai dukros interesams ar, kad jos pagal rekomendacijas parenkami dukros sveikatinimo / reabilitacijos metodai kenktų dukros būklei, kadangi: jis šiame apeliaciniame skunde pateikė informaciją apie maisto papildus, kurie neturi anotacijų farmacinių duomenų bazėje, dėl ko, nerekomenduotini, taip pat informaciją apie įstaigas, neturinčias atitinkamų licencijų paslaugų teikimui (t. y. nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos), kaip pavyzdžiui, Neuro Harmonija nelicencijuota sveikatos priežiūros įstaiga pagal Akreditacijos Tarnybos duomenų bazę, delfinariumas, kuris tėra savo esme muziejus ir pan. Piniginės lėšos, gaunamos iš atsakovo ir valstybės dukros poreikių užtikrinimui, yra panaudojamos ne nurodytiems patikslintame ieškinyje poreikiams užtikrinti, ar tikrai reikalingoms dukrai procedūroms / priemonėms, bet alternatyvių gydymo ar sveikatinimo priemonių / procedūrų paieškoms, kurios ne tik brangiai kainuoja, bet ir kelia abejonių jų saugumu, teisėtumu, pagrįstumu bei apskritai teigiama įtaka dukros sveikatai / raidai, kaip antai, civilinėje byloje pateikti pačios ieškovės įrašai socialiniame tinkle Facebook apie dukros gydymą alternatyviomis medicinos gydymo priemonėmis ir jų pasekmes, kaip pavyzdžiui, dukra buvo vedama pas gydytoją Levitą iš Izraelio (neaišku nei kas tas gydytojas, nei jo kvalifikacija ir kt.), dukra buvo vedama pas mediumą iš Vokietijos (nelabai aišku kaip toks asmuo iš viso galėjo padėti dukrai ir jos būklės pagerinimui) ar tai, jog dukra buvo pas rusų neurologą Ponomorenko, dirbantį Krasnodare (neaišku nei kas tas gydytojas, nei jo kvalifikacija Lietuvoje, nei dėl kokių priežasčių ieškovei netiko Lietuvoje veikiantys ir atitinkamų institucijų prižiūrimi neurologai) ir kt. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

10.6.                      Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo nustatymo nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu vertinimu, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, kad jis, nepažeidžiant ir savo interesų, nepaisant vaikui valstybės skiriamų išmokų, galėtų didesne dalimi nei vaiko motina finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, vienok nurodydamas, jog tėvų turtinė padėtis yra panaši, ir nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, vis dėlto sprendė, jog atsakovas prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, padidinant iš jo dukrai teiktiną išlaikymo dydį. Tokia išvada prieštarauja teismų praktikai. Ieškovė patvirtino, jog visos patikslintame ieškinyje nurodytos išlaidos yra visos dukrai reikalingos išlaidos jos poreikiams patenkinti, t. y. apie 1 480,00 Eur/mėn. Savo ruožtu, ieškovė taip pat patvirtino, jog visos jos gaunamos iš atsakovo ir valstybės piniginės lėšos sudaro virš 1 300 Eur/mėn. Taigi, šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog iš atsakovo gauna išlaikymą dukrai 420 Eur/mėn., tad ji prie išlaikymo prisidedanti ženkliai mažesne dalimi, t. y. apie 180 Eur/mėn. Savo ruožtu, kaip minėta, ginčijamu sprendimu padidinus iš atsakovo teiktino dukrai išlaikymo dydį iki 550 Eur/mėn., susidarys situacija, jog ieškovė prie dukters išlaikymo neprisidėsianti visiškai, nors tam jokių pagrindų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nebendrauja su dukra, nesudaro pagrindo priteisiant išlaikymą nukrypti nuo lygių dalių principo.

6.                      Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

7.                      Ieškovė atsiliepime nurodo, kad:

12.1.                      apeliantas blaškosi tarp savo pozicijų, vienur teigdamas ir įrodinėdamas, kad apskritai negali ir neturi bendrauti su savo dukra, kitur jis jau ginčija teismo nustatytos bendravimo tvarkos niuansus (pasiėmimas iš namų/mokyklos), neneigdamas paties bendravimo būtinybės ir privalomumo. Jei apeliantas turėtų svarių argumentų, kodėl jis neprivalo bendrauti su savo dukra, tai aiškiai ir laikytųsi tik šios pozicijos, o ne ginčytų bendravimo tvarkos niuansus. Taigi akivaizdu, kad ir pats apeliantas supranta, jog jis nevykdo savo kaip tėvo pareigų. Siekdamas išvengti bendravimo su savo paties dukra apeliantas naudoja net sunkiai suvokiamus bei savo paties vaiko diskriminavimą dėl lyties rodančius argumentus. Kaip antai, dukrai kada nors prasidėsiančias menstruacijas bei nežinojimą, į kokį tualetą ją vesti būnant viešoje vietoje. Jei apeliantas tiesiog nežino kaip pasirūpinti dukra menstruacijų ciklo metu, gali pradėti ruoštis ta – informacijos gausu tiek internete, tuo pačiu jis gali naudotis socialinių darbuotojų ar medikų pagalba. Pažymėjo, kad tėvų pareiga rūpintis nepilnamečiu savo vaiku yra besąlyginė. Dukros atstūmimas dėl jos protinių gabumų nepakankamumo yra ne legitimi priežastis, o patį vaiką skaudinantis ir traumuojantis elgesys. Nesvarbu, kad vaikas beveik nekalba, jausti dėl to jis nenustoja. Kaip skelbiama Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje – vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Apeliantas savo elgesiu nerodo dukrai nei meilės, nei supratimo, aukščiau vaiko interesų iškelia savo paties savanaudiškus tikslus, bei kitų asmenų poreikius – sutuoktinės dainavimą ir televizijos projektus, netgi interesantų darbovietėje poreikius. Ciniška, kai dukrą meile, rūpesčiu ir supratimu apgaubusią ieškovę jis puola dėl švaistomų pinigų „betikslėms terapijoms“, tačiau tuo pačiu reikalauja iš dukros rezultatų ir kol jų nebus, atsisako su ja bendrauti. Apeliantas teigia, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra netinkama, nes vakarais jis pasirašinėja sutartis su klientais ir dėl to niekaip negalėtų susitikti su dukra. Pabrėžė, kad apeliantas dirba Valstybės įsteigtoje įmonėje „Invega“, kurios internetiniame puslapyje nurodoma, jog įmone dirba ir interesantus priima pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val. Penktadieniais nuo 8 iki 15 val. 45 min. Jei apeliantas sutartis darbe pasirašinėja iki vėlumos, tai rodo tiek nesugebėjimą organizuoti savo darbinės veiklos, tiek aiškius jo prioritetus. Apeliantas teigia, kad negali susitikti su dukra, nes neturi specialių įgūdžių ir kvalifikacijos. Pažymėjo, kad dėstydamas argumentus dėl ko jis negali prižiūrėti savo dukros, jis sąmoningai hiperbolizuoja jos poreikių patenkinimo ir priežiūros sunkumą, tvirtindamas, kad tam reikia specialių įgūdžių ir net kvalifikacijos. Tačiau, rinkdamas argumentus dėl ko nereikėtų didinti dukters išlaikymo sumos, apeliantas elgiasi priešingai, sąmoningai sumenkindamas tiek ieškovės, tiek jos partnerio veiklos sunkumą prižiūrint dukrą. Tada apeliantas formuoja naratyvą, kad jo dukrą prižiūrėti nesunku, o netgi labai finansiškai naudinga, sąmoningai apsimeta nesuvokiantis, kad dėl to nukenčia ir kiti ieškovės bei jos partnerio vaikai. Sąmoningai apsimeta nusuprantantis, kad dėl nuolatinės dukros priežiūros tiek ieškovė, tiek jos partnerio galimybės rinktis ir siekti karjeros gerokai sumažėja. Sąmoningai apsimeta nesuprantantis, kad nevykdymas savo kaip tėvo pareigų jas užkrauna kitiems, šios pareigos neturintiems asmenims (G. Z. bei ieškovės mamai) bei padidindamas ir taip didžiulį ieškovės krūvį prižiūrint vaikus. Maža to, savo raštuose ir liudijime nuolat žemina ir menkina dalį jo pareigų prisiėmusį G. Z., pateikdamas jį kaip išlaikytinį ar žeminančiai siūlydamas surasti jam darbą taip formuodamas naratyvą, kad ieškovės partneris nesugebėjo susitvarkyti savo gyvenimo, yra finansiškai neįgalus pasirūpinti savo paties vaikais, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo padidinimo yra skirta ne tenkinti jų bendros dukros poreikiams, bet kompensuoti G. Z. finansinį neįgalumą. Toks apelianto elgesys vertintinas kaip manipuliatyvus ir žeminantis. Jis sąmoningai ignoruoja faktą, kad būtent apelianto pareigų savo dukrai nevykdymas užkrauna papildomą krūvį ieškovės ir G. Z. šeimai, todėl geriausias dalykas ką apeliantas galėtų padaryti, tai tiesiog nedelsiant pradėti vykdyti šias pareigas. Nors pagal teismo priimtą bendravimo su vaiku tvarką pareiga apeliantui prižiūrėti dukrą tektų mažiau nei 60 dienų per metus (mažiau nei 17 procentų viso laiko per metus). Jis jau ieško kam deleguoti šią savo pareigą ir konstatuoja, kad to negalėtų padaryti nei savo tėvui (dėl jo sveikatos būklės), nei savo mamai dėl jos garbingo amžiaus. Apeliantas formuoja mintį, kad dukra negali rūpintis ir dėl to, kad privalo rūpintis sveikatos problemų turinčiais tėvu bei sutuoktine. Tačiau iš kitų bylos duomenų matome, kad apelianto prioritetas yra karjera ir net tokie gyvenimo iššūkiai neprivertė jo performuoti savo prioritetų.

12.2.                      Apeliantas teigia, kad didinti vaiko išlaikymo dydžio nereikia, nes lėšos skiriamos terapijoms ir veikloms, kurių medicininė nauda kvestionuotina, o realus jų poveikis dukrai nėra įrodytas. Pažymėjo, kad terapijos ir veiklos nebūtinai turi tik medicininę naudą – kaip teigė mergaitės gydytoja, jos skirtos ne išgydyti vaikui, o pagerinti jos būklę – fizinę, emocinę. Be to, mergaitė sąmoninga, ją džiugina pramoginė, pažintinė ir jutiminė veikla, ką suteikia terapijos. Dukros poreikiai yra ne tik sveikti, sveikatintis ar akumuliuoti raidą, dukros poreikiai yra ir pagal savo gabumus ir supratimą mokytis bei pažinti pasaulį, pramogauti, dūkti, sportuoti, džiaugtis ar tiesiog ilsėtis. Iš tikrųjų kiekvienos terapijos ir veiklos poveikis sunkiai išmatuojamas mediciniškai, tačiau nesunku pastebėti, kaip dukra jaučiasi po jų. Taigi ne tik poveikis raidai, bet tiesiog dukters džiaugsmas, gera nuotaika ir būsena po jų ieškovei ir yra geriausias rodiklis, kurios veiklos dukrai naudingos, o kurios ne. Apeliantas savavališkai ir neteisėtai eliminavęs save iš dukros gyvenimo, natūraliai neteko ir galimybės įvertinti veiklų poveikio, pagal šiuos aspektus. Vertina, kad parinktos terapijos ir veiklos atitinka geriausius dukros interesus ir poreikius. Akcentavo, kad išbandė daug daugiau terapijų, o pateiktos buvo tik tos, kurios pasiteisino labiausiai. Veiklos parinktos atsižvelgiant į vaiko vystymasį, gebėjimus ir brandą, fizinį ir emocinį saugumo pojūtį. Vaikui skiriami maisto papildai, vitaminai ir jo mityba yra derinami su dukters gydytoja, jie užtikrina vaiko teisę į gerą sveikatą. Apelianto teiginys, kad ji nesinaudoja licencijuotomis ir nemokamai priklausančiomis procedūromis bei gydymosi metodais, paneigiama byloje surinkta medžiaga: naudojamasi Santarų genetikų paslaugomis (kurias pats atsakovas labai apsunkino atsisakydamas net paskambinti gydytojai genetikei), atliekamos moderniausios pasaulyje procedūros (pvz., išmatų persodinimo), kurioms vadovauja Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Santarų gastroenterologas V. U. (nemokamai), važinėjama į sanatoriją, gaunami užsiėmimai mokykloje. Apelianto kuriamas naratyvas, kad ieškovė naudojasi tik šamanų paslaugomis, neatitinka tikrovės. Ieškovė kaip niekas kitas puikiai supranta panašaus likimo tėvus bei jų pažeidžiamumą, todėl skatina kritinį mąstymą ir dalinasi tiek gerosiomis, tiek blogosiomis savo patirtimis.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

2.                      Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

3.                      Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.                      Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl išlaikymo nepilnamečiam neįgaliam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

6.                      Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dukters S. P., gim. (duomenys neskelbtini).

7.                      Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 13 d. Neįgalumo lygio pažyma jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis (e. bylos 2 t., b. l. 101); diagnozės: (duomenys neskelbtini) (e. bylos 3 t., b. l. 110–111).

8.                      Šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018. 2018 m. rugsėjo 18 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys, be kita ko, susitarė, kad dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove bei kad atsakovas dukros išlaikymui kas mėnesį moka po 300 Eur iki jos pilnametystės (e. bylos 2 t., b. l. 1–7). 

 

Dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

 

9.                      Ginčijamu sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja: kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžindamas ją atgal į jos gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; vieną savaitę jos mokyklinių vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į jos ugdymo įstaigoje nustatytą vasaros atostogų laikotarpį), paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir gražindamas už savaitės, kitos savaitės penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val.

10.                      Atsakovas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde teigia, kad negali bendrauti su dukra, kadangi: jo sutuoktinei yra diagnozuota liga ((duomenys neskelbtini)), o tam, jog ši liga neprogresuotų yra būtina vengti įtampos, streso, laikytis poilsio rėžimo, vengti virusų ir bakterijų, netvarkos, kas kertasi su dukters sveikatos būkle (kaip pavyzdžiui, dukters šlapimo ir išmatų nelaikymu, negebėjimu savimi pačiai pasirūpinti ir pan.); savo gyvenamajame būste objektyviai neturėtų galimybės pritaikyti gyvenamąją aplinką dukrai, kadangi nėra nei vietos, nei kitų būtinųjų priemonių, galinčių padidinti dukros mobilumo galimybes ar palengvinti jos kasdieninę veiklą; dirba viršvalandžius; negebės tinkamai pasirūpinti dukra ir jos poreikiais, kurių užtikrinimui yra būtinos specialiosios žinios, dukters pažinimas ir pan.

11.                      Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės (ir pareigos), pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

12.                      Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo nurodomas jo gyvenamosios vietos nepritaikymas vaikui, sutuoktinės liga, užimtumas, tėvo pareigos vaikui jokiu būdu nepanaikina ir negali panaikinti bei, kad atsakovas pats privalo išspręsti, kaip dabartinę savo gyvenamąją aplinką (pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovui priklausančiame būste būtų pakankamai vietos vaikui), šeiminę padėtį, gyvenimo būdą suderinti su vaiko priežiūra, kas yra kiekvieno žmogaus, auginančio vaiką, kasdienybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, reikia vadovautis vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Pažymėtina, kad vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl aplinkybė, jog nustatyta bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

13.                      Pažymėtina, kad šalių paaiškinimu, atsakovas su dukra nebendrauja nuo 2019 m. pabaigos.

14.                      Vertintina, kad atsakovas, kuris gyveno su dukra nuo kūdikystės bei, gyvendamas skyriumi, bendravo su ja viso septynerius metus, gebės tinkamai ja pasirūpinti.

15.                      Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, be kita ko, nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški vykdymui ir neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams bei jų nepažeistų.

16.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo priešingai, t. y., kad ginčijamu sprendimu nustatyta jo bendravimo su dukra tvarka su nepertraukiamais bendravimo laikotarpiais ir be pereinamojo laikotarpio grubiai pažeistų jos interesus.

17.                      Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad: vaikas pažįsta tėvą, žiūri į jo nuotraukas; tėvas rūpinosi vaiku septynis metus, niekas nepasikeitė ir jis tikrai viską moka; ji padės tėvui atkurti ryšį su dukra (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 13 d., garso įrašo 32 min. 06 sek. – 41 min. 40 sek.).

18.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijame sprendime nustačius, jog abiejų tėvų bendru sutarimu gali būti susitariama dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos, bei atsakovui dėstant susirūpinimą dėl dukros reakcijos į jį po ilgo nesimatymo laikotarpio, jis gali inicijuoti susitarimus dėl pereinamojo laikotarpio su ieškove, kuri patvirtino, jog tam neprieštarautų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). 

19.                      Taigi, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 22 punktą). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-823/2023).

 

Dėl išlaikymo padidinimo

 

20.                      Ginčijamu sprendimu dukrai iš atsakovo priteistas išlaikymas 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., iki jos pilnametystės.

21.                      CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

22.                      Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

23.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.                      Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

25.                      Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

26.                      Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

27.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

28.                      Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių santuoka nutraukta ir išlaikymas jų dukrai priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimu, kai minimali mėnesinė alga neto buvo 400 Eur (361 Eur atskaičius mokesčius). Tuo tarpu ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga neto – 924 Eur (709 Eur atskaičius mokesčius). Pritartina ginčijamame sprendime nurodytam, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas S. P., jos poreikiai padidėjo dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, komunalinių mokesčių ir kita).

29.                      Ieškovė pateikė dukros poreikių lentelę (patikslintame ieškinyje), pagal kurią: maistui (įskaitant maitinimą mokykloje) per mėnesį reikalinga 200 Eur; drabužiams – 50 Eur; delfinų terapijai – 161 Eur (terapijai – 100 Eur, kurui – 21 Eur, buto nuomai Klaipėdoje – 29 Eur, automobilių keltui – 11 Eur); vaiko reabilitacijai sanatorijoje „Gintaras“ – 92 Eur (lydinčio asmens maitinimui – 17,50 Eur, papildomam kambariui – 52,50 Eur, kurui – 17 Eur, skalbimo išlaidoms – 5 Eur); kineziterapijai – 260 Eur (terapijai – 140 Eur, kurui (kelionei į Kauną) – 120 Eur); neurogrįžtamajam ryšiui – 110 Eur (terapijai – 100 Eur, kurui – 10 Eur); endobiogenikai – 36 Eur (tyrimams – 12 Eur, konsultacijoms – 17 Eur, preparatams – 7 Eur); kūno ir judesio terapijai – 58 Eur; TOMATIS terapijai – 100 Eur; kurui (vežiojant į mokyklą ir atgal) – 200 Eur; sauskelnėms (nekompensuojamai daliai), patiesalams, servetėlėms – 80 Eur; Transfer Factor  papildams – 100 Eur; komunaliniams mokesčiams – 50 Eur; pramogoms – 50 Eur. T. y. bendra reikalinga suma – 1 547 Eur/mėn.

30.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suma, kuri yra reikalinga vaiko poreikiams tenkinti, sudaro 1 477 Eur/mėn. (neįtraukdamas į ją 17,5 Eur/mėn. išlaidų už lydinčio asmens maitinimą ir 52,5 Eur/mėn. išlaidų už papildomą kambarį).

31.                      Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto abejones dėl ieškovės nurodytų terapijų, procedūrų bei papildų teigiamo poveikio jų dukrai. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino išlaidų pastovumo, fakto, ar išlaidos buvo realiai patirtos.

32.                      E. sveikatos portalo duomenimis, pacientei S. P. rekomenduojamas ilgalaikis imuninės sistemos palaikymas Transfer Factor papildais, vitaminų terapija, Omega 3 RR preparatais. Taip pat rekomenduojamos alternatyvios reabilitacinės procedūros sensorikai lavinti: kaniterapija; delfinų terapija; žirgų terapija; knygų terapija; dailės terapija; keramikos užsiėmimai; TOMATIS ausinės garsinei stimuliacijai ugdyti (e. bylos 3 t., b. l. 3).

33.                      (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja L. P. patvirtino, kad pacientės S. P. psichinei, fizinei ir emocinei raidai palaikyti ir vystyti yra būtinos šios priemonės: TOMATIS ausinių terapija; kineziterapija; delfinų terapija; endobiogenika; neurogrįžtamojo ryšio terapija; lankymasis reabilitacijos sanatorijose; Transfer Factor papildų vartojimas (e. bylos 3 t., b. l. 34). Teismo posėdžio metu šeimos gydytoja L. P., be kita ko, nurodė, kad: šiuo metu S. P. gydymui nėra būdų, tačiau bendrajai būklei gerinti yra labai daug būdų; reabilitacijos reikalingos, kad vaikas neatsidurtų absoliučioje neįgalumo būklėje, dėl progreso neturi būti sprendžiama pagal sveikus vaikus;  buvo taikyta kompleksinė terapija, todėl negali apskaičiuoti kuri iš jų padėjo, tačiau remiasi ligos istorija; laiko, kad yra gerai, jei vaikas neturi autizmo, epilepsijos, kas būdinga 90 proc. šiuo sindromu sergančių vaikų, bei nėra išsivystę kiti simptomai, kurie yra būdingi, todėl daro prielaidą, kad tai yra teigiamas taikytų sveikatinimo procedūrų efektas; COVID-19 pandemijos metu Transfer Factor papildai buvo rekomenduoti Pasaulio sveikatos organizacijos, kaip vienas iš efektyviausių papildų COVID-19 infekcijai suvaldyti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 19 d., garso įrašo 2 min. 15 sek. – 1 val. 09 min. 20 sek.).

34.                      Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad: dukros poreikių lentelėje nurodytas priemones rinkosi pagal jų poveikį dukrai; delfinų terapija labai padeda – dukra tapo savarankiškesnė, labiau pasitiki savimi; po TOMATIS terapijos ji pradėdavo leisti daugiau garsų; dukrai skiria tiek, kiek turi finansinių galimybių, t. y. dėl piniginių lėšų trūkumo negali naudotis visomis teikiamomis sveikatinimo rekomendacijomis (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. liepos 13 d., garso įrašo 47 min. 29 sek. – 58 min. 20 sek.).

35.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti būtinieji ir specialieji vaiko poreikiai yra pagrįsti, o šalių dukrai skiriamos lėšos jos ugdymui, tobulėjimui, sveikatinimui, aktyvesniam socialiniam gyvenimui nevertintinos kaip perteklinės. Kaip paaiškino liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. P., taikomos terapijos padidina mergaitės mobilumo bei bendravimo galimybes, kasdienę veiklą, adaptaciją visuomenėje. Apeliantas nenurodė kitokių konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis).

36.                      Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą,  nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi šalių turtinė padėtis yra panaši, ieškovė turi galimybę užsidirbti, nes dukra lanko specialią mokyklą, kurioje praleidžia didžiąją dalį savo laiko.

37.                      Šalių dukrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu, kas mėnesį gauna išmokas iš savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų: 136,22 Eur/mėn. išmoka vaikui, 368 Eur/mėn. šalpos neįgalumo pensija, 382 Eur/mėn. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

38.                      Ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus – T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu G. Z., vykdo individualią veiklą (e. bylos 1 t., b. l. 76–78, 86; e. bylos 2 t., b. l. 156–171). Pagal jos pateiktas Metines pajamų deklaracijas, ji 2020 metais gavo 10 851,25 Eur individualios veiklos pajamų, 2021 metais – 16 837,52 Eur, 2022 metais – 17 652,18 Eur (e. bylos 2 t., b. l. 52–66); jos sugyventinis 2022 metais gavo 352,45 Eur pajamų (e. bylos 3 t., b. l. 46–48).

39.                      Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas: 221/1601 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); butas (kotedžas), esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 14–26, 27).

40.                      Ieškovei nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini) (e. bylos 3 t., b. l. 35).

41.                      Atsakovas gyvena kartu su sutuoktine J. Š.-P., dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 3 910 Eur/mėn. darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), taip pat vykdo individualią veiklą (e. bylos 1 t., b. l. 79–83, 92–93; e. bylos 2 t., b. l. 172–179; atsiliepimo priedas Nr. 1). Pagal jo pateiktas Metines pajamų deklaracijas, jis 2020 metais gavo 1 100 Eur individualios veiklos pajamų, 2021 metais – 6 625 Eur, 2022 metais – 7 500 Eur (atsiliepimo priedas Nr. 2; e. bylos 3 t., b. l. 56–58).

42.                      Atsakovas nurodė, kad jam kartu su sutuoktine jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas: 77/727 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); butas (kotedžas), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat jam asmeninės nuosavybės teise priklauso du garažai (boksai), esantys (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedai Nr. 6, 7).

43.                      Atsakovas, be šalių dukros, kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnio materialinio aprūpinimo našta, juolab šiuo atveju, kaip minėta, vaikas turi specialiųjų poreikių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, kad duomenų apie aplinkybes, dėl kurių atsakovas objektyviai negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės galimybės dirbti yra apribotos dėl šalių dukros priežiūros, kuri mokykloje praleidžia ne visą darbo dieną (nuo 8.30 val. iki 16.00 val.), bei tai, jog ieškovė turi kitus du nepilnamečius vaikus ir turi sveikatos sutrikimų, taip pat atsižvelgus į šalių pajamų dydį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo šalių dukrai priteisė didesnį išlaikymą. 

44.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (rašytiniai duomenys, šalių paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, jog buvo pagrindas priteisti dukters išlaikymui iš atsakovo 550 Eur dydžio sumą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

45.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

46.                      Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

47.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48.                      Nustačius, kad atsakovo paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

apelianto I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                     Visvaldas Kazakiūnas

 

 

                                                         Rosita Patackienė

 

 

             Dainius Rinkevičius