LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienė, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. balandžio 2 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alropa“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alropa“ ieškinį atsakovei UAB „Aldma“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) Teismai netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, kas lėmė, kad buvo paneigta pirkėjo pareiga atsiskaityti su pardavėju, tinkamai įvykdant savo prievolę pagal sutartį. CK 1.2 straipsnyje ir 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, kuris šalims suteikia galimybę net sutarties vykdymo etape keisti sutartį, laisvai savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ginčo atveju šalys žodžiu sutarties vykdymo etape pakeitė rangos sutartį dalyje dėl PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ALR000527 nurodytos įrangos montavimo darbų, susitardamos dėl šios įrangos pirkimo–pardavimo. Teismai nesiekė išsiaiškinti šalių tikrųjų ketinimų, vienpusiškai vertino sutarties turinį ir neatskleidė tikrosios šalių valios. Atsakovei nepareiškus pretenzijų dėl įrangos, jai kilo pareiga atsiskaityti už perduotą įrangą su ieškove. Teismai, atmesdami ieškinį, suteikė galimybę atsakovei grąžinti prekes po 4 metų nuo prekių įsigijimo; 2) Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareigą motyvuoti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis), taip pat neužtikrino ieškovės teisės į apeliaciją tinkamo įgyvendinimo, nes nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgdami į tai, kad pagrindinis vaidmuo įrodinėjimo procese turi atitekti įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai savo išvadą, kad nesumontuota įranga yra netinkama objektui, padarė remdamiesi išimtinai tik atsakovės paaiškinimais, nesant pateiktų jokių kitų šiuos paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Teismai nevertino įrodymų visumos, patvirtinančios, kad šalys rangos sutartį modifikavo į prekių pirkimo–pardavimo; 3) Teismų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis iš esmės pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Teismai, spręsdami dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nevertino, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, o ieškinio suma tesiekia 3009,02 Eur.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Alropa“ (j. a. k. 122236011) 68 (šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 24 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1365.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas