Civilinė byla Nr. e2-1302-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00569-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

P A P I L D O M A N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs papildomo procesinio sprendimo priėmimo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1302-798/2022, kurioje buvo išnagrinėtas kreditorių akcinės bendrovės ,,Pajūrio Verdenė“, G. N., uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO ALKA“, uždarosios akcinės bendrovės „Revatus“, uždarosios akcinės bendrovės „Alkos namai“ atstovo A. V. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ 2022 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Palangos Agila“ 2022 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, išspręsti ginčą iš esmės ir patvirtinti bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo sąlygas pasirašant taikos sutartį. Nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. įvyko BUAB „Palangos Agila“ kreditorių susirinkimas. Pareiškėja susirinkimui darbotvarkės klausimu Nr. 3 „Dėl administratoriaus atlyginimo ir patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų apmokėjimo sąlygų pasirašant taikos sutartį“, siekė nustatyti būtinąsias taikos sutarties sąlygas ir tiek kreditoriams, tiek nemokumo administratoriui pasirašyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas atitinkančią taikos sutartį.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies, panaikino BUAB „Palangos Agila“ kreditorių 2022 m. liepos 28 d. susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, netenkino prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo. 

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal kreditorių AB ,,Pajūrio Verdenė“, G. N., UAB „PAJŪRIO ALKA“, UAB „Revatus“, UAB „Alkos namai“ atstovo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties nutraukė.

4.       2022 m. gruodžio 21 d. byloje gautas BUAB „Palangos Agila“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, kuriame pareiškėja prašo iš apeliantų lygiomis dalimis bankrutavusios bendrovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prašymas tenkintinas, priimtinas papildomas procesinis teismo sprendimas

5.       Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai). 

6.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 605 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įrodymai pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidų dydį buvo pateikti kartu su pareiškėjos 2022 m. lapkričio 25 d. atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą.

7.       Pažymėtina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, į bylą buvo pateikti laiku ir tinkamai, tačiau priimant procesinį teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas, todėl priimtinas papildomas teismo sprendimas.

8.       Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai: a) ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir b) įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

9.       Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). 

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl apeliantų (kreditorių atstovo) procesinio elgesio jiems iniciavus apeliacinį procesą. Be to, nors byla išspręsta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą, tačiau iš esmės apeliantai nepasiekė savo procesinio tikslo, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis lieka galioti visa apimtimi. Šios aplinkybės, remiantis minėta priežasties teorija, sudaro pagrindą kompensuoti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

11.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Kadangi pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos iš visų apeliantų lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo patenkinti.  

Priteisti iš apeliantų A. V., G. N., uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio alka“, akcinės bendrovės „Pajūrio Verdenė“, uždarosios akcinės bendrovės „Alkos namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Revatus“ 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. po 100,83 Eur, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Agila“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, naudai.

Teisėjas                        Antanas Rudzinskas