Civilinė byla Nr. e2-1138-845/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00961-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. S.,

atsakovės atstovui adv. padėjėjui M. B.,

trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovui T. V.,

tretiesiems asmenims A. D. ir V. G.,

teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, V. G. ir A. D..

Teismas,

n u s t a t ė:

ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ 257,35 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su L. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apdraustasis turtas buvo užlietas dėl trūkusių vamzdžių name. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)yra administruojamas atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 257,35 Eur draudimo išmoką draudėjai dėl apgadinto turto,  todėl įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. Pažymėjo, kad administruojančiai įmonei kyla civilinė atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu. Vadovaujantis CK 6.266 str., 6.263 str. ir 6.1015 str. prašė priteisti žalą, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, taip pat nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Pagal draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad draudikas pilnai neištyrė įvykio aplinkybių. Pažymėjo, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Teigė, kad nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Ieškovas apie įvykio priežastis, padarė remdamasis išimtinai gyventojo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turintį kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovo specialistai. Taigi, ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taip pat atsikirtimus atsakovė grindė aplinkybe, kad ieškovas neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovas, jis tik nurodė, kad problema yra trūkę vamzdžiai. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų  matyti, kad gyventojas nurodė, kad užpylimas įvyko iš viršaus, o iš viršaus esantį gyventoją apipylė nuo stogo. Taigi, neaišku, kokia yra įvykio priežastis: ar vamzdynai, ar stogas. Taigi, ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Teigė, kad ieškovas apsiribojo tik aplinkybe, kad įvyko avarija, o atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Taip pat ieškovas neįrodė, kokie būtent neteisėti veiksmai/neveikimas galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė; taip pat ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą. Atsakovė nesutiko su ieškovo pozicija, kad vien objekto inžinerinės įrangos valdymo faktas patvirtina neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę. Teigė, kad nėra aišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovo draudėjui, kaip patalpų savininkui, kilusią žalą. Taip pat pažymėjo, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakove. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nei iki įvykio, nei įvykio dieną, negavo iš gyventojų pranešimų apie pratekėjimą ar apie blogos būklės vamzdynus. Pabrėžė, kad administratorius vykdo techninę priežiūrą, atlieka kasmetines apžiūras. Jokių defektų, susijusių su vamzdynu, užfiksuota nebuvo, tai patvirtina techninės priežiūros žurnalas. Taigi, ieškovas neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio.

Tretysis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)trečiasis asmuo ir V. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis  (duomenys neskelbtini) (toliau - Draudimo sutartis). Draudimo sutartimi buvo apdraustas ne tik butas, bet ir jo savininko civilinė atsakomybė. 2022-12-22 V. G. informavo trečiąjį asmenį apie įvykį – apdrausto buto užliejimą vandeniu. Gavus šį pranešimą, buvo pradėtas įvykio tyrimas. Pažymėjo, kad 2023-01-10 trečiojo asmens atstovas nuvyko į apdraustą butą ir jį apžiūrėjo. Apžiūros metu surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas bei darytos įvykio vietos nuotraukos. Apžiūros metu nustatyti apdrausto buto grindų, sienų ir lubų apgadinimai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvyliktajame, t. y viršutiniame namo aukšte; virš šio buto yra tik bendrojo naudojimo objektas – namo stogas. Virš nurodyto buto nėra jokio bendrojo naudojimo vamzdyno, todėl iš viršaus šis butas galėjo būti aplietas tik dėl nesandaraus statinio stogo. Nurodė, kad aiškindamasis įvykio aplinkybes, trečiasis asmuo raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti jai žinomą informaciją apie įvykį. 2023-02-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė atsakė, jog apie buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apliejimą jai buvo žinoma ir, kad buto savininkas į atsakovę kreipėsi 2022-12-23; taip pat atsakovė nurodė, jog administratoriaus įgaliotiems darbuotojams, atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad pratekėjimo priežastimi tapo tirpstantis sniegas; siekiant pašalinti apliejimo priežastį, buvo atlikti sniego nukasimo darbai ir vanduo lašėti nustojo; taip pat siekiant išvengti minėtos situacijos pasikartojimo, administratoriaus įgaliotiems darbuotojams inicijuota atlikti stogo dangos apžiūros darbus ir nustatyti stogo defektus. Trečiasis asmuo taip pat gavo 2022-12-21 atsakovės atstovo surašyto atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, kuriame nurodyta, kad vanduo į trečiojo asmens apdraustą butą prasiskverbė pro statinio stogą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, trečiasis asmuo konstatavo, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimas yra laikytinas draudžiamuoju įvykiu, nes vanduo į nukentėjusį butą pateko per nesandarų stogą. Atitinkamai nukentėjusio buto savininkams buvo sumokėta draudimo išmoka. Taip pat nurodė, kad nors atsakovė teigė, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad gyvenamojo namo stogas turėjo kokių nors defektų, taip pat, kad nukentėjęs butas galėjo būti aplietas per namo stogą, - šiuos teiginius paneigia rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad namo (duomenys neskelbtini), gyventojai 2022-12-23 kreipėsi į atsakovę dėl buto apliejimo, jos technikas buvo atvykęs į įvykio vietą ir nustatė, jog vanduo į butą patenka per nesandarų statinio stogą. Dar daugiau, 2023-02-08 atsakovės rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog atsakovė pavedė įgaliotiems darbuotojams atlikti stogo dangos apžiūros darbus ir nustatyti stogo defektus. Taigi apie tai, kad gyvenamojo namo stogas yra nesandarus ir dėl to apliejami jame esantys butai, atsakovei buvo žinoma dar nuo 2022-12-23. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, privalėjo nedelsdama atlikti bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio daroma žala butams (pastato stogo) apžiūrą ir imtis reikiamų veiksmų, kad defektai būtų nustatyti ir pašalinti bei užkirstas kelias žalos pasikartojimui. Pažymėjo, kad atsakovė neatskleidė visos žinomos su ginčo įvykiu susijusios informacijos, ji elgėsi nesąžiningai. Taip pat teigė, (duomenys neskelbtini)iš viršaus buvo aplietas butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini); šis butas yra viršutiniame namo aukšte, todėl virš jo kitų butų ar jiems priklausančių inžinerinių tinklų nėra; todėl šis butas galėjo būti aplietas tik per namo stogą. Aplinkybę, kad minėtas butas buvo aplietas būtent dėl namo stogo nesandarumo raštu patvirtino ir atsakovė. Pateiktos nuotraukos įrodo, kad trečiojo asmens apdraustas butas vandeniu buto užlietas itin smarkiai – vanduo pažeidė buto lubas, sienas ir grindis. Nors nukentėjusio buto apžiūrą trečiojo asmens atstovas atliko praėjus šiek tiek laiko nuo įvykio (2023-01-10), buto sienose ir grindyse vis dar buvo fiksuota drėgmė. Drėgmės matuokliu nustatyta didžiausias drėgmės procentas sienose – 26,9, grindyse – 23,1. Tai patvirtina, jog trečiojo asmens apdraustą butą paveikė didelis kiekis vandens. Natūralu, jog vanduo iš trečiojo asmens apdrausto buto nutekėjo žemyn ir į kitus butus. Pažymėjo, kad ieškovo apdraustas butas yra žemesniame aukšte, todėl visiškai tikėtina, kad įvykio metu galėjo būti užlietas ir šis butas. Ieškovo apdraustas butas nukentėjo ne itin smarkiai, žala fiksuota netoli lubų. Pažymėjo, kad atsakovė privalo prižiūrėti, kad statinio konstrukcijų būklė užtikrintų vandens nepatekimą į statinį. Šiuo atveju atsakovė savo pareigos nevykdė ir trečiojo asmens apdraustas butas buvo užlietas vandeniu dėl nesandaraus stogo. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog šio įvykio pasekoje buvo užlietas ir žemiau esantis butas, kuris buvo apdraustas ieškovo.

Tretieji asmenys V. G. ir A. D. atsiliepimų teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyventojos butas buvo užlietas; virš šio buto yra (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) butai, kurie taip pat buvo užlieti, užliejimas įvyko per stogą. Paaiškino, kad draudėja 2022-12-28 pastebėjo, kad yra užlietas butas, draudikas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudiminę išmoką, kurią prašo priteisti subrogacijos pagrindu iš atsakovės, kadangi ji netinkamai vykdė namo administratorės funkcijas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas nepatikslino ieškinio, nes faktinis jo pagrindas pasikeitė. Pasak atsakovės, ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog dėl trūkusių vamzdžių buvo užlietas draudėjos butas, tačiau teismo posėdyje jau teigė, kad priežastis buvo nesandarus namo stogas. Taip pat atsakovė tvirtino, kad namo stogas nebuvo avarinės būklės, todėl namo administratorius neprivalėjo imtis kokių nors veiksmų. Taip pat paaiškino, jog pildo techninės priežiūros žurnalą, pranešimų iš butų savininkų dėl įvykusių avarijų negavo; teigė, kad namo stogo konstrukcija yra sandari.

Trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyventojo butas buvo užlietas, įvykis buvo pripažintas draudiminiu; paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) butas yra viršutiniame namo aukšte, virš šio buto yra stogas, jokių vamzdynų nėra. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo užlietas smarkiai, vandens kiekis buvo didelis, vandens šaltinis buvo stogas, kitų šaltinių nenustatė.  

Tretysis asmuo A. D. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), buto savininkas; jo butas taip pat buvo užlietas, jis lankėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)butuose ir matė, kad pro lubas tekėjo vanduo. Taip pat paaiškino, kad atsakovė nekomunikuoja, neteikė informacijos apie tai, kokie darbai buvo atlikti po įvykio.

Tretysis asmuo V. G. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), buto savininkas. Parodė, kad 2022 m. gruodžio mėn. 21-22 dienomis bėgo vanduo smarkiai (kaip krioklys). Atsakovės atstovas buvo atvykęs ir nustatė, kad bėga vanduo nuo namo stogo, po trijų parų atsakovės atstovai nukasė sniegą nuo stogo. Patvirtino, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Taip pat parodė, kad dėl įvykio buvo atėję (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)butų kaimynai. Paaiškino, kad po nurodyto įvykio vėl bėgo vanduo, bet trumpai, nes buvo nukastas sniegas.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas (draudikas) sudarė su draudėja L. B. Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas turtas (duomenys neskelbtini), Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu. Draudimo laikotarpis nuo 2022-08-11 iki 2023-08-11, išskaita pagal Sutartį – 50 Eur; draudėjos butas yra 10 namo aukšte, statybos metai – 2004. Iš Draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog 2022-12-28 (duomenys neskelbtini), apdraustas turtas buvo užlietas, akte nurodyta, kad trūko vamzdžiai; užliejimą patvirtina ir buto fotonuotraukos. 2023-01-05 Turto apžiūros akte nurodyta, kad draudėja pastebėjo, jog sienoje pradėjo skverbtis vanduo, ji kreipėsi į aukščiau gyvenantį kaimyną, kuris taip pat nurodė, kad jo butas apipiltas.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas, siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, 2023-01-13 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo, nurodydamas, jog vykdo 2022-12-28 įvykio aplinkybių tyrimą ir prašė pagalbos; paklausime ieškovas nurodė, kad 2022-12-28 dėl galimai nesandaraus namo stogo prabėgo vanduo ir apipylė (duomenys neskelbtini) buto koridoriaus bei kambario sienas; prašė pateikti informaciją apie įvykio priežastis ir jo kaltininką. Atsakovė į ieškovės paklausimą neatsakė. Nustatyta, kad ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir paskaičiavo 315,76 Eur nuostolį, kurį patvirtina ieškovo pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė. Ieškovas, įvertinęs 14 proc. turto nusidėvėjimą ir 50 Eur iškaitą, 2023-01-19 (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymu pervedė draudėjai 265,76 Eur žalos atlyginimą. 2023-03-08 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad administruodamas įvykį, atsakingu asmeniu pripažino atsakovę; nustatė, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas, išsiaiškino, kad vandens pratekėjimas vyko dėl virš buto (duomenys neskelbtini) esančio balkono, nes reikalinga atlikti balkono hidroizoliaciją; ieškovas prašė iki 2023-03-23 apmokėti žalą CK 6.263 str. 2 d. ir 6.1015 str. 1 d. pagrindu.  

Taip pat byloje nustatyta, kad 2022-03-24 (duomenys neskelbtini) (draudikas) ir V. G. (draudėjas) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022-12-22 V. G. informavo trečiąjį asmenį apie įvykį - apdrausto buto užliejimą vandeniu, dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas. 2023-01-10 trečiojo asmens atstovas surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktą, padarė įvykio vietos nuotraukas. Apžiūros metu buvo nustatyti apdrausto buto grindų, sienų ir lubų apgadinimai bei nurodyta, kad įvykio priežastis – vanduo, pratenkantis iš lauko pro stogą. 2022-12-21 atsakovės atstovas surašė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vanduo į trečiojo asmens apdraustą butą prasiskverbė pro statinio stogą. Tretysis asmuo, aiškindamasis įvykio aplinkybes, kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti jai žinomą informaciją. 2023-02-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad apie buto (duomenys neskelbtini), apliejimą jai yra žinoma ir, kad buto savininkas į atsakovę kreipėsi 2022-12-23; taip pat atsakovė nurodė, jog administratoriaus įgaliotiems darbuotojams, atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad pratekėjimo priežastis buvo tirpstantis sniegas; atsakovė nurodė, kad siekiant pašalinti apliejimo priežastį, buvo atlikti sniego nukasimo darbai ir vanduo lašėti nustojo; taip pat siekiant išvengti minėtos situacijos pasikartojimo, administratoriaus įgaliotiems darbuotojams inicijuota atlikti stogo dangos apžiūros darbus ir nustatyti stogo defektus. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, trečiasis asmuo buto, S. (duomenys neskelbtini), apliejimą pripažino draudžiamuoju įvykiu, nes vanduo į butą pateko per nesandarų stogą; draudėjui buvo sumokėta draudimo išmoka.

Taip pat byloje nustatyta, kad tretysis asmuo A. D. 2023-12-15 pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jo buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) sienų ir lubų užliejimas.

Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad ieškovas, pakeitęs faktinį ieškinio pagrindą, paties ieškinio nepatikslino; todėl atsakovė gynėsi nuo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad draudėjos butas buvo užlietas dėl trūkusių vamzdžių, o ne dėl nesandaraus namo stogo.

Sprendžiant dėl atsakovės nurodytų teiginių, svarbu pažymėti, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (LAT 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).

Ieškovas parengiamame teismo posėdyje patikslino ieškinio faktinį pagrindą, o būtent faktines aplinkybes, jog draudėjos butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas per stogą. Byloje esantys įrodymai liudija, kad ta aplinkybė, jog ieškovas vandens pratekėjimo šaltinį (duomenys neskelbtini) bute nurodė nesandarų stogą, atsakovei nebuvo netikėta; juolab, kad ieškovas, tirdamas įvykį, 2023-01-13 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo ir paklausime nurodė, kad 2022-12-28 dėl galimai nesandaraus namo stogo prabėgo vanduo ir apipylė (duomenys neskelbtini) buto koridoriaus bei kambario sienas. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal Europos Konvencijos 1 str. pagrindinė atsakomybė už Konvencijoje garantuojamų teisių - nagrinėjamu atveju teisės į teisingą teismą - įgyvendinimą tenka nacionalinėms valdžios institucijoms – šiuo atveju teismui; teisė į teisingą teismą apima pareigą užtikrinti, kad nacionalinė teisė būtų aiškinama ir taikoma taip, kad garantuotų praktišką ir veiksmingą, o ne teorinį ar iliuzinį jos įgyvendinimą. Juolab, kad ir Europos Konvencijos tikslas yra garantuoti ne teises, kurios yra teorinės ar iliuzinės, o priešingai – praktinės ir veiksmingos. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje įvyko du parengiamieji posėdžiai, kurių metu buvo aiškinamasi bylai reikšmingos aplinkybės, o būtent – vandens pratekėjimo šaltinis, tuo tikslu buvo įtraukti tretieji asmenys. Taip pat vyko du teismo posėdžiai, atsakovė teikė įrodymus, siekdama atsikirsti į ieškovo argumentus – o būtent dėl nesandaraus stogo. Teismo vertinimu, atsakovė itin formaliai ir siaurai aiškina civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ignoruodama parengiamojo teismo posėdžio tikslus. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad teismo pareiga yra užtikrinti teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), kuris apima pareigą teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymų visetą santykyje su teisės aktų reikalavimais. Teismas neturi toleruoti perdėto formalizmo, nes priešingu atveju būtų paneigta pati teisės esmė. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę komentuoti apie ieškovo nurodytas aplinkybes, teikti pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą. Juolab, kad byla, kurią buvo nuspręsta dėl itin mažos ieškinio sumos (257,35 Eur) nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovės prašymu buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi, šalys, tame tarpe ir atsakovė, turėjo teisę duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, teikti teismui įrodymus, prašymus ir prieštaravimus. Atsakovė teismo posėdyje buvo atstovaujama advokato padėjėjo, jam buvo užtikrinta galimybė išsakyti savo nuomonę ir argumentus tiek dėl vandens užliejimo šaltinio – nesandarus pastato stogo, tiek suteikta teisė atsikirsti ir komentuoti ieškovų ir trečiųjų asmenų argumentus, kuriais jie įrodinėjo administratoriaus tinkamo pareigų nevykdymo faktą, dėl ko draudėjos turtui buvo padaryta žala. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė žinojo bylos faktinį pagrindą ir jos nagrinėjimo ribas, taip pat atsakovei buvo užtikrinta galimybė teikti paaiškinimus, komentuoti priešingos šalies argumentus (CPK 42 str.). Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas atsakovės argumentus dėl faktinio ieškinio pagrindo pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo savo, kaip namo administratorės, pareigas, todėl sprendžiant dėl jos atsakomybės ribų, svarbu išanalizuoti ir įvertinti teisinį reglamentavimą santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

Byloje konstatuota, kad atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra draudėjos butas, administratorius CK 4.84 str. prasme, kuris vykdo bendro naudojimo objektų, konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad Daugiabučio namo administratoriaus pareigas konkretizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (2015-08-05 nutarimo Nr. 831 red.), kurių 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Pažymėtina, kad Aplinkos ministro 2002-07-01 Įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką; pagal šio Reglamento 9 p., gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

Statybos įst. 48 str., reglamentuojantis Statinių techninę priežiūrą ir techninės priežiūros taisykles, nustato, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (48 str. 3 d.); to paties straipsnio 5 dalis nustato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas ir remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

2016-12-30 aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, hidrotechnikos statinių ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimus (1.1 p.),
daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 p.). Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai nurodyti reglamento IV skyriuje (numatyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, pavyzdžiui: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.1 – 12.3 punktai); arba, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) 13.1 – 13.2 punktai). Reglamento 33 p. nurodyta, kad Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

Reglamento 84 ir 85 punktuose nurodyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (nagrinėjamu atveju – administratorius), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 ir 33 punktai). Reglamento 85 punkte nustatyta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

Nurodytos Reglamento ir Statybos įst. nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina administratoriaus ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybę už namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą name. Akivaizdu, jog norminiai teisės aktai nustato pareigą atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, nuolat prižiūrėti administruojamo statinio būklę ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, drėgmę izoliuojantys įrenginiai būtų tvarkingi.

Sprendžiant ar atsakovė vykdė nurodytas pareigas, teismas įvertina šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) 2021-10-14 Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė atliko statinio (duomenys neskelbtini), kasmetinę pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad namo bendroji konstrukcija – stogas, yra patenkinamos būklės; prilydoma bituminė danga vietomis pūslėta, netvarkingi stogo nuolydžiai link įlajų. Netvarkingas parapetų apskardinimo nuolydis, ant parapetų užsilaiko vanduo; koroduoja metaliniai laiptai, tai matyti priedo 1 pav. Dėl nurodytų defektų buvo rekomenduota vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti; nuo metalinių laiptų nuvalyti rūdis, padengti antikorozine danga; 2) 2022-08-24 Gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kasmetinę jo, konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą ir nustatė, kad stogo būklė patenkinama: prilydoma bituminė danga vietomis pūslėta, netvarkingi stogo nuolydžiai link įlajų; netvarkingas parapetų apskardinimo nuolydis, ant parapetų užsilaiko vanduo; koroduoja metaliniai laiptai. Akte nurodyti rekomenduojami darbai: vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti; nuo metalinių laiptų nuvalyti rūdis, padengti antikorozine danga.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje ginčijo nurodytus apžiūros aktus ir juose nustatytus stogo defektus, teigdamas, kad stogas nebuvo avarinės būklės, todėl administratorius neturėjo pareigos imtis kokių nors veiksmų. Teismas nurodytus argumentus vertina tik kaip atsakovės gynybinę versiją, kurią paneigia ne tik nurodyti Apžiūros aktai, bet ir kiti rašytiniai įrodymai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie 2022 m. gruodžio mėnesį įvykusius trijų butų užliejimus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovė pateikė 2021 m. sausio mėn. statinio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalą, kuriame fiksuotos 2021-10-14 ir 2022-08-24 kasmetinės apžiūros, žurnale nurodyta, kad pastebėti defektai ir rekomendacijos nurodytos apžiūros aktuose. Nepaisant tai, atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokie darbai buvo atlikti šalinant apžiūros aktuose ir žurnale nurodytus defektus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini), gyventojai 2022-12-23 kreipėsi į atsakovę dėl buto apliejimo; taip pat atsakovės darbuotojas R. K. 2021-12-21 buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) butą ir surašė aktą, kuriame nustatė, kad bėga vanduo nuo lubų; įtarė, jog vanduo bėga nuo stogo, nurodė tikrinti stogą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė 2023-02-08 surašė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog administratoriaus įgaliotiems darbuotojams, atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad pratekėjimo priežastis buvo tirpstantis sniegas; siekiant pašalinti apliejimo priežastį, buvo atlikti sniego nukasimo darbai ir vanduo lašėti nustojo; taip pat siekiant išvengti minėtos situacijos pasikartojimo, administratoriaus įgaliotiems darbuotojams pavesta atlikti stogo dangos apžiūros darbus ir nustatyti stogo defektus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens (draudiko) pateiktos nuotraukos liudija, kad apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini) buto užlietas vandeniu itin smarkiai – vanduo pažeidė buto lubas, sienas ir grindis. Įvertintina ir aplinkybė, kad draudikas buto apžiūrą atliko praėjus šiek tiek laiko nuo įvykio, t. y. 2023-01-10, tačiau net ir tada buto sienose ir grindyse buvo fiksuota drėgmė. Drėgmės matuokliu nustatyta didžiausias drėgmės procentas sienose – 26,9, grindyse – 23,1. Tokio pobūdžio aplinkybė suponuoja išvadą, kad butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra virš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, buvo paveikęs didelis kiekis vandens ir tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad vanduo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini)nutekėjo žemyn į kitus butus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje konstatuota, kad ieškovo apdraustas butas yra žemesniame aukšte, kuris yra po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butais; (duomenys neskelbtini) bute vandens lokalizacija fiksuota netoli lubų.

Sprendžiant ar ieškovo draudėjos butas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis dešimtame namo aukšte) buvo užlietas vandeniu dėl nesandaraus namo stogo, teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažįsta nustatytą faktą, kad trečiojo asmens apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvyliktajame, t. y viršutiniame namo aukšte ir virš šio buto yra tik bendrojo naudojimo objektas – namo stogas; tuo tarpu butas Nr. (duomenys neskelbtini), yra po (duomenys neskelbtini)butu, o butas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini). Taigi visiškai logiška ir pagrįsta manyti, kad visų šių butų užliejimo šaltinis buvo nesandarus namo stogas. Šiame kontekste teismas įvertina ir trečiojo asmens V. G. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, kuriame jis patvirtino aplinkybes, jog užliejimas nebuvo vienkartinis, be to, vandens kiekis buvo didelis, nes jis statė kibirus kambariuose, kad surinkti vandenį; taip pat pastarasis parodė, kad nuo namo stogo nukasus atsakovės darbuotojams sniegą, vanduo liovėsi bėgti. Taigi, tai patvirtina faktą, kad būtent dėl sniego kiekio ant namo stogo pradėjo skverbtis vanduo į butą. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad namo stogo defektas buvo, juolab, kad namo stogo būklė (patenkinama) dar iki įvykio buvo užfiksuota 2021-10-14 ir 2022-08-24 Statinio apžiūros aktuose, kuriuose nustatyta, kad netvarkingi stogo nuolydžiai link įlajų, taip pat netvarkingas parapetų apskardinimo nuolydis, ant parapetų užsilaiko vanduo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad byloje įrodyta, jog daugiabučio namo stogas turėjo esminių defektų, kuriuos reikėjo šalinti. Tuo tarpu  byloje duomenų, jog atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų, tikslu pašalinti užfiksuotus defektus nurodytuose aktuose, nėra (CPK 178 str.). Priešingai – atsakovė laikėsi pozicijos, kad namo stogas nebuvo avarinės būklės, todėl ji neturėjo pareigos imtis kokių nors veiksmų. 

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra nurodęs, kad nustačius, jog butas buvo aplietas dėl bendrojo naudojimo objekto namo stogo nesandarumo, būtent administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir pan. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nors pagal teismų suformuotą praktiką atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad stogo būklė buvo tinkamai prižiūrima. Tuo tarpu du apžiūros aktai nors ir patvirtina, kad atsakovė atliko kasmetines apžiūras bendro naudojimo konstrukcijų ir fiksavo defektus, šiuo atveju – stogo, tačiau jokių veiksmų jiems pašalinti nesiėmė. Atsakovė pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą, tačiau jis neįrodo, jog daugiabučio namo priežiūra buvo vykdoma tinkamai. Pažymėtina, kad jame nurodyta, jog buvo surašyti apžiūros aktai, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad atsakovė pašalino stogo defektus. Šiam kontekste teismas negali ignoruoti ir fakto, jog namas (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 2004 metais, todėl pagrįsta manyti, jog 2022 m. gruodžio mėn., kai įvyko įvykis, daugiabutis objektyviai galėjo turėti defektų; juolab, kad ir pati atsakovė nurodė, jog šalino namo defektus.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 31,74 Eur pašto išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas NPC, įmonės kodas 125596783, ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai 257,35 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties septynių Eur 35 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (257,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas NPC, įmonės kodas 125596783, į valstybės biudžetą 31,74 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 74 euro centus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja            Lijana Le Huede