Administracinė byla Nr. eA-2368-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04872-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. D. dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi    su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2015/15 ,,Dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos D. D.“ išreikštą nesutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. D. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliantas) tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo su tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimu. Profesinė sąjunga skundžiamu 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu nesutiko, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų skirta drausminė nuobauda – pastaba, nurodydama, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas skubotai, neišsamiai, neįsigilinus. Trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjas, yra Profesinės sąjungos Komiteto darbo kontrolės komisijos narys. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos narių 2015 m. kovo 9 d. susirinkime patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatais (toliau – ir Profesinės sąjungos įstatai), sąjungos komiteto darbo kontrolės komisija yra renkamas sąjungos organas, todėl, skiriant trečiajam suinteresuotam asmeniui nuobaudą, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos komiteto rašytinis sutikimas. Atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą pagrindas gali būti asmens diskriminavimo faktas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga savo teisę pareikšti nesutikimą dėl nuobaudos skyrimo turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Nesant įrodymų,     kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Atsakovo pateiktas nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui yra neteisėtas, nes tokio nesutikimo priežastimi nurodomos ne aplinkybės, susijusios su asmens naryste profesinėje sąjungoje, bet aplinkybės dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ydingumo – atsakovas rašte išreiškia nuomonę, jog toks tyrimas atliktas skubotai, neišsamiai, neįsigilinus į situaciją. Tarnybinė nuobauda šiam asmeniui skiriama už tai, kad jis neužtikrino jam suformuotų užduočių įvykdymo laiku. Šių užduočių neįvykdymas nėra kaip nors siejamas su tarnautojo naryste Profesinėje sąjungoje. Tarnybinė atsakomybė trečiajam suinteresuotam asmeniui taikoma ne dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, ir atsakovo nesutikimas skirti šiam asmeniui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2004 m. birželio 22 d. dirba savivaldybės administracijoje ir per visą darbo laikotarpį nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų, jo veikla buvo vertinama tik labai gerai. Už labai gerai atliekamą darbą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam buvo suteikiamos kvalifikacinės klasės, todėl šiuo metu trečiasis suinteresuotas      asmuo turi aukščiausią, t. y. pirmąją, kvalifikacinę klasę. 2015 m. kovo 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo tapo Profesinės sąjungos renkamo organo nariu – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto darbo kontrolės komisijos nariu, todėl aktyviai dalyvauja atsakovo veikloje, ir tai akivaizdžiai neigiamai pradėjo atsiliepti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovybei skiriant užduotis trečiajam suinteresuotam asmeniui ir vertinant jo tarnybinę veiklą: nustatomi nerealūs užduočių įvykdymo terminai, tinkamas užduočių įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo vadovybės sprendimų, o vadovybė delsia priimti tam tikrus sprendimus, tuo pagrindu atliekami nepagrįsti ir tendencingi tarnybinės veiklos tyrimai ir panašiai. Trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už užduočių Nr. 40633724, Nr. 40633891, Nr. 40712069, Nr. 40775739, Nr. 40819975, Nr. 40822878 ir Nr. 40860998 neįvykdymą. Pagal šias užduotis trečiasis suinteresuotas asmuo buvo suformavęs susijusias užduotis sau pavaldiems darbuotojams, o užduotis Nr. 40822878 jam niekada net nebuvo suformuota. Savivaldybės administracijos Personalo departamentas atliko trečiojo suinteresuoto asmens galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdant paminėtas užduotis, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra ir nebuvo atliekamas dėl pastarajam pavaldžių darbuotojų, kurie vykdė susijusias užduotis. Šis faktas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas              nėra suinteresuotas nustatyti objektyvias užduočių neįvykdymo priežastis, jas pašalinti ir, esant pagrindui, nubausti netinkamai pareigas atlikusius ar pareigų neatlikusius darbuotojus. Priešingai, vienai iš šių darbuotojų buvo pavesta laikinai vykdyti Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus funkcijas, mokant 40 proc. priemoką prie pareiginės algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tai, kad pareiškėjas ignoruoja su atsakovu pasirašytos darbuotojų kolektyvinės sutarties nuostatas ir daro spaudimą atsakovui, jo nariams bei renkamų organų nariams dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, akivaizdžiai parodo ir dar vienas faktas, kad, nelaukdamas sprendimo šiame teisminiame procese, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 41-596 paskyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą – pastabą, ir ši nuobauda jau galioja. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui teismo sprendimas šiame teisminiame procese yra iš anksto žinomas, nekeliantis abejonių ir todėl jo nelaukdamas jau nubaudė trečiąjį suinteresuotą asmenį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam yra skiriama dėl  veiklos Profesinėje sąjungoje ir yra neteisėta. Palaikė atsakovo argumentus ir prašė palikti galioti atsakovo 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2015/15 išreikštą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nurodytą 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2015/15.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2015 m. rugsėjo 2 d. surašė tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-127/15(3.4.53-PD3), kuria siūloma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui, skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – už tai, kad šis tarnautojas neužtikrino, jog jam suformuluotos užduotys būtų įvykdytos laiku. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu išreikšti       rašytinį sutikimą arba motyvuotą nesutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinio nusižengimo išvadoje siūlomą tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga skundžiamu 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2015/15 nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų atliktas skubotai, neišsamiai, neįsigilinus į kiekvienos užduoties atlikimo realias galimybes, kitų asmenų (tiesioginio vadovo, vizuojančių asmenų, politikų) veiksmus, neveikimą     ar delsimą atlikti veiksmus (priimti sprendimus), užduočių trečiajam suinteresuotam asmeniui suformavimą jo atostogų metu, jų vykdymą, įvykdymą (neįvykdymą, pratęsimą) atostogų metu ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti net už tų užduočių neįvykdymą, kurios jau yra įvykdytos arba kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas šiame   rašte nurodė, kad neturi objektyvaus pagrindo sutikti su trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma drausmine nuobauda (pastaba).

Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra profesinės sąjungos valdymo organo narys ir šiuo atveju yra reikalingas profesinės sąjungos sutikimas skiriant jam ginčo tarnybinę nuobaudą, kurią buvo pasiūlyta skirti 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadoje Nr. A164-127/15(3.4.53-PD3).

Teismas pažymėjo, jog, vertinant skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui teisėtumą, inter alia atsižvelgtina į tikslus, kurių siekiant įstatyme įtvirtintas reikalavimas skiriant tarnybinę nuobaudą gauti profesinės sąjungos sutikimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiuo reikalavimu siekiama nustatyti garantijas profesinių sąjungų nariams, jog jie nebūtų diskriminuojami dėl jų narystės profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje. Taigi aplinkybė, kad asmuo yra profesinės sąjungos valdymo organo narys bei ją atstovaudamas aktyviai veikia, savaime neturi būti traktuojama kaip pagrindas netaikyti asmeniui atsakomybės už jo įvykdytą tarnybinį nusižengimą. Tokiu aiškinimu panašiose bylose vadovaujasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje  byloje Nr. A438-1457/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2131/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014). Teismo vertinimu, sprendžiamoje byloje lemiančią reikšmę turi tai, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepriklausomai nuo tarnautojo narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų kelti pavojų viešajam interesui. Valstybės tarnautojų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų darbuotojų darbas būtų organizuojamas taip,        kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos funkcijų vykdymas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas tokiose institucijose gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Pagal išdėstytą reguliavimą, spręsdama klausimą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga privalo įvertinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Nustatant, ar nuobauda skiriama dėl asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje, rezervuotas faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas          tik tiek, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Gindamos savo narių teises profesinės sąjungos turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje           Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014). Profesinei sąjungai piktnaudžiaujant aptariama teise, t. y. nepagrįstai nesutinkant su tarnybine nuobauda (kada ji nesusijusi su atsakomybėn traukiamo asmens naryste, veikla profesinėje sąjungoje), būtų pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi būtų nepagrįstai privilegijuojami asmenys, užimantys tam tikras pareigas profesinėse sąjungose. Taigi teismas sprendžiamoje byloje vertino skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumą, nenagrinėdamas nusižengimo ir drausminės nuobaudos iš esmės, o atsižvelgdamas į tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl atsakomybėn traukiamo asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje, jos atstovaujamuosiuose ar valdymo organuose.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi. Teismo nuomone, skundžiamame sprendime nėra išdėstyta jokių tarnybinės nuobaudos ryšį su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje patvirtinančių duomenų.        Jame dėstomos aplinkybės, susijusios su nuobaudos pagrįstumu, tinkama atsakomybės taikymo procedūra, tačiau pateikti motyvai nesiejami su darbuotojų interesų atstovavimu kolektyviniuose santykiuose. Atsakovas teismui atsiliepime į prašymą nurodė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakomybė taikoma už tai, kad jis, būdamas skyriaus vedėjas, neužtikrino pavedimų įvykdymo, tačiau tarnybinė atsakomybė nėra taikoma darbuotojams, kuriems trečiasis suinteresuotas asmuo pavedė įvykdyti šiuos veiksmus. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra reikšminga tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo eina vadovaujančias pareigas, kurių neatsiejama dalis yra darbų koordinavimas. Už tai, kad padalinys tinkamai neįvykdo tam tikrų pavedimų, gali būti atsakingas tiek šio padalinio veiklą koordinuojantis asmuo, tiek padalinio personalas. Atsakingas asmuo gali būti nustatomas drausminės atsakomybės taikymo procedūros metu. Aptariama atsakovo nurodyta aplinkybė savaime nereiškia akivaizdaus nuobaudos nepagrįstumo, kuris leistų daryti išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo diskriminuojamas dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Sprendžiamoje byloje nenustatyta jokių su tarnybine nuobauda susijusių tarnyboje su Profesine sąjunga derinamų ir / ar darbuotojų interesams reikšmingų einamųjų ar numatomų klausimų, kurių priėmimą galėtų siekti paveikti pareiškėjas. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ginčo nuobaudos ryšį su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje, jų reiškiami argumentai yra iš esmės susiję su nuobaudos pagrįstumu, jos priėmimo tvarkos procedūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos valdymo organo narys, tačiau iš to, kas buvo išdėstyta, matyti, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą gali būti reiškiamas nustačius tam tikro lygmens priežastingumą tarp asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje ir tarnybinės nuobaudos taikymo. Sprendžiamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį priežastingumą, t. y. kad trečiajam suinteresuotam asmeniui drausminė atsakomybė taikoma dėl jo veiklos (narystės) profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad sprendžiamoje byloje nevertina ginčo nuobaudos pagrįstumo ir nepasisako dėl to, ar trečiasis suinteresuotas asmuo įvykdė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomą tarnybinį nusižengimą. Manydamas, kad ginčo nuobauda paskirta nepagrįstai, trečiasis suinteresuotas asmuo turės teisę ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nei skundžiamame sprendime, nei paaiškinimuose teismui Profesinė sąjunga nepateikė objektyvių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl jo narystės, veiklos profesinėje sąjungoje. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra skiriama dėl jo veiklos, susijusios su naryste Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui yra nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas tenkinamas ir skundžiamas Profesinės sąjungos 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2015/15 pareikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui yra nepagrįstas ir naikinamas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas, neturėdamas būtino Profesinės sąjungos sutikimo ir nenuginčijęs 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2015/15 pareikšto nesutikimo, paskyrė jam nuobaudą – pastabą. Taip išnyko ginčo dalykas, nes Profesinės sąjungos nesutikimas  ar sutikimas yra aktualus iki nuobaudos skyrimo procedūros pabaigos. Akivaizdu, kad pareiškėjas viršijo savo kompetenciją, o tokiu pertekliniu prašymu apkrovė teismus beprasmiu darbu, nes priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jokių asmenų teisėms ir pareigoms. Teismo sprendimas būtų aktualus ir prasmingas tik tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų priėmęs įsakymo dėl nuobaudos skyrimo. Teigia, jog būtų naivu tikėtis, kad pareiškėjas, skirdamas nuobaudą, nurodytų, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės, veiklos profesinėje sąjungoje. Tačiau faktinės aplinkybės patvirtina, kad pagrindinis pareiškėjo tikslas – bet kokiomis priemonėmis, net ir, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, neteisėtomis, skirti jam drausminę nuobaudą. Įtakos pareiškėjo požiūriui į jį galėjo turėti ir tai, kad aktyviai veikė dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, etatų skaičiaus didinimo jo vadovaujamame Švietimo skyriuje, siekiant aukštesnės veiklos kokybės.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad administracijos direktorė, priėmusi įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, siekė ne susidoroti su apeliantu, tačiau siekė įgyvendinti savo teises ir pareigas įstaigos tinkamo darbo organizavimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo srityse. Aplinkybė, kad administracijos direktorė apeliantui paskyrė tarnybinę nuobaudą per įstatyme nustatytą terminą, žymi darbdavės rūpestingumą įgyvendinant savo teises bei pareigas ir yra niekaip nesusijusi su apelianto naryste profesinėje sąjungoje (to iš esmės ir pats apeliantas nenurodo). Be to, pažymi, kad ginčas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo nėra šios, bet yra kitos administracinės bylos (Nr. I-11907-815/2015) nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje neturėtų būti sprendžiamas tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimas, bet vertinamas tik profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumas. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad profesinės sąjungos nesutikimas skirti jam tarnybinę nuobaudą yra teisėtas. Nėra pagrindo teigti, jog tarnybinė nuobauda apeliantui buvo paskirta išimtinai dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad tarnybinė nuobauda apeliantui buvo paskirta už jo, kaip padalinio vadovo, netinkamą funkcijų atlikimą. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų (įstatymų ar bylos aplinkybių) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kaip to reikalauja ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas, tačiau, nevertindamas sprendimo, savo poziciją grindžia jau naujais įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas pritaria apelianto skunde išdėstytiems argumentams ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apeliantui, nurodytą 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 2015/15. Teigia, jog pareiškėjas siekia bet kokiomis priemonėmis skirti drausminę nuobaudą apeliantui ir taip su juo susidoroti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, kuri matyti iš apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo, kaip viešojo administravimo subjekto, teisė paskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui – valstybės tarnautojui ir pas pareiškėją veikiančios profesinės sąjungos (atsakovo) renkamo organo (Darbo kontrolės komisijos) nariui – tarnybinę nuobaudą be šio profesinės sąjungos organo sutikimo.

Pasisakydama teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, ar tokius teisinius santykius reguliuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Pažymėtina, kad būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir Darbo kodekso (toliau – ir DK) 240 straipsnio 2 dalyje (Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą). 

Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio (10, 18 str.). Pagal šio įstatymo 21 straipsnį (bylai aktuali 2013-06-28 įstatymo Nr. XII-364 redakcija), įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei DK 240 straipsnio   2 dalies nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai.

Pasisakydama dėl šios teisės normos taikymo ypatumų valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose, kolegija pirmiausia pažymi, kad joje nustatytas reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl darytina išvada, kad šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Kita vertus, ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys - darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe. Priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pamatinių Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytų valstybės tarnybos principų – lygiateisiškumo principas. Taigi, sprendžiant nurodytų interesų konfliktą, yra būtina surasti tam tikrą balansą, kuris, iš vienos pusės, nustatytų tam tikrus teisių ir interesų gynimo prioritetus, iš kitos pusės, neleistų visiškai ignoruoti kurios nors šio konflikto šalies teisių bei interesų.

Kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje    Nr. A7-441/2005) buvo pasakyta, jog, sprendžiant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje numatyto profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagrįstumo klausimą, yra būtina nustatyti, ar darbdavio prašymas duoti tokį sutikimą nėra siejamas su siekiamo patraukti tarnybinėn atsakomybėn asmens naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, t. y. ar skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys nesiekia nubausti šį asmenį už veiklą profesinėje sąjungoje ir taip pakenkti šiai veiklai. Todėl, nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi išaiškinti, ar veikla, kurioje darbdavys įžvelgia tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, nėra siejama su valstybės tarnautojo dalyvavimu profesinėje sąjungoje ar jos renkamame organe, t. y. ar, atlikdamas tokią (pagal darbdavį, neteisėtą) veiklą, valstybės tarnautojas neveikė išskirtinai kaip profesinės sąjungos narys. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu ši aplinkybė laikytina reikšminga nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas ir turi būti aiškinamasi teismo, įvertinant byloje esančius įrodymus. Taigi konstatuotina, kad lemiamą reikšmę tokio pobūdžio administracinėse bylose turi fakto nustatymo klausimas, t. y. įrodymų įvertinimo klausimas.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš byloje esančios 2015-09-02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. A164-127/15(3.4.53-PD3)) tarnybinė nuobauda – pastaba - trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjo siekiama paskirti už tai, kad jis neužtikrino, jog jam suformuluotos užduotys būtų įvykdytos laiku. Iš šios išvados taip pat matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų (pagal pareiškėją, netinkamu) atlikimu. Todėl, vertinant byloje nagrinėjamą situaciją pirmiau aptarto prioriteto pasirinkimo aspektu, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla profesinėje sąjungoje šiuo atveju negali suteikti jam prioritetinio gynimo reikšmės. Atsižvelgdama į nurodytus Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio aiškinimo argumentus, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte išreikštas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą patraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį tarnybinėn atsakomybėn negali būti pripažintas pagrįstu. Darydama tokią išvadą, kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams bei išvadai dėl šio atsakovo sprendimo nepagrįstumo.

Pasisakydama dėl atsakovo ir apelianto nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 41-596 reikšmės nagrinėjamai bylai (iš šio įsakymo matyti, kad, atsižvelgdamas į paminėtą 2015-09-02 tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjas paskyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą – pastabą (1 p.), jo        2 punkte nurodyta, kad šis įsakymas neteks galios teismui atmetus pareiškėjo šioje administracinėje byloje paduotą pašymą), kolegija pažymi, kad laiko aspektu nagrinėjamai bylai yra reikšminga tik iki šio (2015-10-13) įsakymo priėmimo susiklosčiusi situacija, t. y. aptariamas įsakymas negali būti pripažintas reikšmingu nagrinėjamai bylai. Šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas yra (gali būti) teismo sprendžiamas kitoje administracinėje byloje, t. y. byloje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 41-596 panaikinimo.

Taigi tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys