Civilinė byla Nr. e2-1031-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01149-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje
Nr. e2-2903-1097/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Construction ACE“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ dėl reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“ ir S. S., 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT paslaugos“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Construction ACE“ (toliau – ir atsakovė 1) ir UAB „Nikosparta“ (toliau – ir atsakovė 2), prašydama pripažinti 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovių BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ sudarytą reikalavimo teisių pirkimo- pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) niekine ir negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją – įpareigoti BUAB „Construction ACE“ grąžinti UAB „Nikosparta“ 51 000 Eur sumą, gautą už Sutartimi parduotą reikalavimo teisę, o iš UAB „Nikosparta“ priteisti (įpareigoti grąžinti) BUAB „Construction ACE“ 1 716 742,57 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. 2015 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1118-302/2015 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-241-866/2022) UAB „Construction ACE“ buvo iškelta bankroto byla (toliau – bankroto byla), bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo centras“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi bankroto byloje buvo nutarta trečiosios eilės kreditorę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pakeisti jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“ ir patvirtinti bendrą 909 267 Eur finansinį reikalavimą.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi bankroto byloje panaikino atsakovės 1 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-3 darbotvarkės klausimais ir konstatavo, kad BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratoriaus veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnyje nustatytų kreditorių teisių tinkamu įgyvendinimu.

4.       Nurodė, kad vienintelis turėtas BUAB „Construction ACE“ turtas (1 716 742,57 Eur dydžio reikalavimo teisės į skolininką BUAB „Finiens“) nemokumo administratorės UAB „Reniva“, 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistos už 51 000 Eur UAB „Nikosparta“. Po reikalavimo teisių perleidimo BUAB „Construction ACE“ nebeturi jokio turto ir nei vienas kreditorius (visų finansinių reikalavimų suma bankroto byloje – 1 354 469,53 Eur) jokių piniginių lėšų bendrovės bankroto procese negavo ir negaus. Ieškovės vertinimu, sutartis sudaryta ir reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ parduotos pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „Kardos“ finansinį reikalavimą. UAB „Kardos“ 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“, prašydama actio Pauliana instituto pagrindu pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovių 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Teismas nustatė, kad UAB „Kardos“ Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje (civilinė byla Nr. B2-1061-866/2019) nurodė, kad reikalavimo teisės buvo iš esmės vienintelis BUAB „Construction ACE“ turtas, iš kurio galėjo būti padengti kreditorių reikalavimai, todėl jų perleidimas už itin mažą kainą, pažeidė kreditorių interesus.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi bankroto byloje atmetė UAB „Kardos“ ieškinį, konstatavęs, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų (Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-161-943/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą).

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi bankroto byloje atnaujino terminą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansiniam reikalavimui pareikšti ir į trečiosios eilės kreditorių sąrašą buvo įtrauktas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, patvirtinant 193 800 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi trečiosios eilės kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „NT paslaugos“ ir patvirtintas bendras 909 267 Eur finansinis reikalavimas.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), siekia apginti savo, kaip BUAB ,,Construction ACE“ kreditorės interesą gauti kreditorės reikalavimų patenkinimą atsakovės bankroto byloje, o reikalavimą ir savo (bei kitų bankrutuojančios BUAB ,,Construction ACE“ kreditorių) teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, kad ginčijamu sandoriu reikalavimo teisės parduotos už nepagrįstai mažą kainą. Teismas padarė išvadą, kad pateiktame ieškinyje pareiškėja iš esmės teikia tokį patį reikalavimą, tokiu pačiu pagrindu, kaip jau buvo teismų išnagrinėtas kitos kreditorės (UAB „Kardos“) ieškinys.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės ginčijamo sandorio teisėtumo kontrolę actio Pauliana pagrindu, iš esmės tais pačiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis, pirmiausia inicijavo kreditorė UAB ,,Kardos“, pateikdama ieškinį iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu ir tais pačiais motyvais, kaip ir ieškovės UAB ,,NT paslaugos“ ieškinys. Teismas padarė išvadą, kad kreditorės UAB ,,Kardos“ ieškinys buvo išnagrinėtas, priimto teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka, t. y. dėl ieškinio esmės teismai jau buvo pasisakė, todėl pakartotinis iš esmės tapataus turinio ieškinio nagrinėjimas pagal kito kreditoriaus ieškinį neatitiktų teisinio reglamentavimo, bankroto proceso operatyvumo siekio, protingumo bei proporcingumo principų, nes sudarytų neapibrėžtą situaciją, kai kiekvienas naujai į bankroto procesą įtrauktas kreditorius turėtų galimybę iš naujo kelti teismuose jau išnagrinėtus klausimus.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju sutampa tik ieškovo ir UAB „Kardos“ ieškinių dalykai, tačiau kiti du elementai – ieškinių šalys bei ieškinių faktiniai pagrindai – nesutampa. 

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės dalis finansinio reikalavimo (193 800 Eur) bankroto byloje buvo patvirtinta 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, likusi dalis finansinio reikalavimo (715 467 Eur) atsirado 2021 m. rugsėjo 13 d., po to, kai turto pardavimo iš varžytynių aktais (pridedama) buvo perleistas svetimo daikto hipoteka įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas, įkeistas BUAB „Construction ACE“ skolinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Kardos“ ieškinio išnagrinėjimo metu, UAB „NT paslaugos“ abiejų finansinio reikalavimo dalių atsiradimo momentu nebuvo niekaip negalėjo dalyvauti byloje, pagal UAB „Kardos“ ieškinį, nes dar nebuvo patvirtinta BUAB „Construction ACE“ kreditore.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino objektyviai aplinkybės, kad UAB „Kardos“ ieškinys buvo grindžiamas tik actio Pauliana pagrindu, jog reikalavimo teisės ginčijama sutartimi buvo perleistos per maža kaina. Ieškovė savo ieškinį grindžia šiais pagrindais: 1) BUAB „Construction ACE“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, organizavo su kitais susijusiais asmenimis reikalavimo teisių perleidimo pardavimą už 34 kartus mažesnę kainą išvaistė 1 716 742,57 Eur vertės turtą; 2) BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 5 dalies, 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; 3) sutartis yra negaliojanti actio Pauliana pagrindu, nes sutartis pažeidžia BUAB „Construction ACE“ kreditorių teises; 4) BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorė nevykdė kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ buvo įpareigota kreiptis į ne mažiau kaip dešimt skolų supirkimo įmonių, tačiau nemokumo administratorė kreipėsi tik į septynias įmones; 5) BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorė neturėjo teisėtų įgaliojimų pasirašyti sutartį; 6) sutartis buvo sudaryta nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovės ieškinį, apribojo ieškovės, kaip BUAB „Construction ACE“ kreditorės, teises bankroto procese ginti pažeistas teises. Bankroto bylos yra pripažįstamos turinčiomis viešojo intereso elementą, todėl skundžiama nutartis prieštarauja ir viešajam interesui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).

15.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20643; 2) 2021 m. rugsėjo 13 d.
turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20645; 3) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20646; 4)  2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20640; 5) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą 
Nr. S-21-174-20641; 6) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą 
Nr. S-21-174-20644; 7) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą 
Nr. S-21-174-20642. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad šie įrodymai nėra aktualūs sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, apeliantė taip pat neprašoma šių įrodymų priimti, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

17.       Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

18.       Vienas iš tokių CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų pagrindų ieškiniui atsisakyti priimti yra tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą ar nutraukęs bylą šalims sulygus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, iniciavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu. Procesinis draudimas inicijuoti dėl to paties naują bylą, grindžiamas ir įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumo principu, kitaip tariant, teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis).

19.       Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.

20.       Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai pasisakyta dėl kriterijų (požymių) tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškinių tapatumas gali būti pripažintas tada, kai sutampa trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-123/2011).

21.       Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje nagrinėjamoje arba jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės pareikštas ieškinys atsakovėms BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ dėl 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovių BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ sudarytos reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei restitucijos taikymo, yra tapatus ieškiniui, kurį 2018 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pareiškusi UAB ,,Kardos“ atsakovėms BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“, ir kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismui priėmus 2019 m. balandžio 3 d. nutartį ieškinį atmesti.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančius duomenis, skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei jų pagrindu padaryta išvada dėl ieškinių tapatumo. Abiejų ginčų tapatumas, bent jau ieškinio priėmimo stadijoje, nėra akivaizdus.

24.       Kaip matyti, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-1061-866/2019 buvo sprendžiamas UAB ,,Kardos“ reikalavimas atsakovėms BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovų BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą Reikalavimų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu BUAB „Construction ACE“ perleido 1 477 299, 58 Eur reikalavimo teises į UAB „Finiens“, kylančias iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, bei taikyti restituciją. Reikalavimą UAB ,,Kardos“ toje byloje grindė aplinkybe, kad reikalavimo teisės buvo iš esmės vienintelis įmonės turtas, iš kurio galėjo būti padengti kreditorių reikalavimai, todėl jos perleidimas už itin mažą kainą, pažeidžia kreditorių interesus.

25.       BUAB ,,Construction ACE“, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, savo atsikirtimus grindė tuo, kad reikalavimo teisių pardavimas buvo vykdomas varžytynėse, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą šiuo klausimu, tačiau varžytynės neįvyko neatsiradus nei vienam pirkėjui. Taip pat nurodė, kad varžytynėms neįvykus nemokumo administratorius 2017 m. spalio 13 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame pasiūlė reikalavimo teisių pardavimo projektą, tačiau priimtu nutarimu bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į ne mažiau kaip 10 skolų supirkimo įmonių, renkant pasiūlymus ne mažiau 14 dienų nuo paskelbimo ir parduoti reikalavimo teises už didžiausią pasiūlytą kainą. Vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą, reikalavimo teisės parduotos už didžiausią pasiūlytą kainą UAB „Nikosparta“.

26.       Taigi, Vilniaus apygardos teisme pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos faktinį pagrindą sudarė aplinkybių, susijusių su BUAB „Construction ACE“ kreditorių teisių pažeidimu BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ sudarius 2017 m. gruodžio 29 d. Reikalavimų pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. UAB „Kardos“ ieškinys buvo grindžiamas tik actio Pauliana pagrindu.

27.       Pareikštu ieškiniu, kaip buvo minėta (nutarties 1–4 punktai), apeliantė taip pat įrodinėja, kad sutartis yra negaliojanti actio Pauliana pagrindu, nes sutartis pažeidžia BUAB „Construction ACE“ kreditorių teises, t. y. nurodo tokį pat pagrindą, kaip ir UAB „Kardos“ savo ieškinyje, tačiau apeliantė nurodo ir kitus ieškinio pagrindus, kurių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, objektyviai neįvertino (nutarties 11.3 papunktis). Apeliantė, ginčydama sutartį, taip pat nurodo ir BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis. Todėl sprendžiant ginčą pagal apeliantės ieškinį turėtų būti vertinamos kitos faktinės aplinkybės, nei buvo vertintos Vilniaus apygardos teismo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atitinkamai, negalima ir išvada, kad abiejų ginčų faktiniai pagrindai yra identiški. Aplinkybė, kad apeliantės pareikštame ieškinyje vieno iš reikalavimo pagrindas sutampa su UAB „Kardos“ pareikšto ieškinio pagrindu, nesudaro pagrindo konstatuoti bylos dalykų sutapties.

28.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. B2-1061-866/2019 buvo nagrinėjama pagal UAB „Kardos“ ieškinį atsakovėms BUAB „Construction ACE“ bei UAB „Nikosparta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu, tretieji asmenys UAB „EDS Invest“, UAB „Projektana“, UAB „Ervin“, S. S., valstybės įmonė Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2903-1097/2022 buvo nagrinėjama pagal ieškovės UAB „NT paslaugos“ ieškinį atsakovėms BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ dėl reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BUAB „Finiens“, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Globersa“, UAB „Emilė“, UAB „Kardos“ ir S. S. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek civilinėje byloje pagal UAB „Kardos“ ieškinį, tiek šioje civilinėje byloja pagal UAB „NT paslaugos“ ieškinį, nesutampa bylos šalys.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės dalis finansinio reikalavimo – 193 800 Eur buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi bankroto byloje, likusi dalis finansinio reikalavimo – 715 467 Eur buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi bankroto byloje, t. y. apeliantė nebūtų galėjusi įstoti į bylą tuo metu, kai Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Kardos“ ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1061-866/2019 nėra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, palyginus su ieškovės reiškiamu ieškiniu, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Todėl skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o apeliantės ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT paslaugos“, juridinio asmens kodas 304491457, kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus - 1) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20643; 2) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20645; 3) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą
Nr. S-21-174-20646; 4)  2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20640; 5) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20641; 6) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20644; 7) 2021 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-174-20642.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                               Danguolė Martinavičienė