Civilinė byla Nr. e2A-837-567/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01401-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PROJEKTUOJANČIŲ ARCHITEKTŲ RATAS YPATINGŲ ŽEMIŠKŲ IDĖJŲ UNIVERSALIEMS SPRENDIMAMS“ bei If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aitvarų projektai“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „PROJEKTUOJANČIŲ ARCHITEKTŲ RATAS YPATINGŲ ŽEMIŠKŲ IDĖJŲ UNIVERSALIEMS SPRENDIMAMS“, uždarajai akcinei bendrovei „Lakista“, If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Geransta”.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Aitvarų projektai“ kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. priteisti solidariai iš UAB „PROJEKTUOJANČIŲ ARCHITEKTŲ RATAS YPATINGŲ ŽEMIŠKŲ IDĖJŲ UNIVERSALIEMS SPRENDIMAMS“ („P.A.R.Y.Ž.I.U.S“) (toliau – ir Projektuotoja), ir If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per If P&C Insurance AS filialą (toliau – ir Draudikė If), 24 937,64 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. priteisti solidariai iš UAB „Lakista“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir Draudikė BTA), 12 149,81 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 11 878,34 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. pagal Projektuotojos parengtus ir derintus techninius ir darbo projektus buvo pastatyti ir perduoti eksploatacijai du gyvenamieji namai: 4 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), statybų procese įvardintas kaip namas 1A, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas (duomenys neskelbtini)) ir 5 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), statybų procese įvardintas kaip namas 1B, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas (duomenys neskelbtini), abu kartu Objektai), kurių fasadai aptaisyti dviejų spalvų tamsiai pilko ir gelsvo (šviesaus) atspalvio plytelėmis. Objektų trūkumai atsirado pradėjus kristi fasadą dengiančioms tamsioms ir šviesioms plytelėms.
3. Projektuotojo civilinę atsakomybę draudė Draudikė If. Objekto (duomenys neskelbtini) fasado statybos ir apdailos rangos darbus pagal 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 24-18 atliko rangovė UAB „Lakista“, kurios civilinę atsakomybę draudė Draudikė BTA. Statytojos UAB „Aitvarų projektai“ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra apdraudusi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“.
4. Objektas (duomenys neskelbtini) fasado statybos ir apdailos rangos darbus atliko rangovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Geransta“. Rangovė BUAB „Geransta“, užtikrindama savo prievolę ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus, pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. sausio 7 d. garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 521060891, kuriuo draudikė įsipareigojo naudos gavėjai UAB „Aitvarų projektai“ tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavus jos raštišką pagrįstą reikalavimą, atlyginti UAB „Aitvarų projektai“ jos patirtus tiesioginius nuostolius, jeigu draudėja neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 69 112,28 Eur.
5. Po pirmojo žiemos sezono 2018–2019 m. atskiruose Objektų plotuose atšoko ir krito tamsios fasadinės plytelės, o po 2019–2020 m. žiemos sezono pradėjo kristi ir šviesios plytelės.
6. Statytoja UAB „Aitvarų projektai“ kreipėsi į statinių ir projektų ekspertą V. B. E., prašydama atlikti ekspertizę, nustatant tamsių plytelių kritimo priežastis Objektuose. Ekspertas V. B. E. atliko ekspertizę (toliau – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ekspertizės aktas). Ekspertizės akto 2.2 dalyje daroma tarpinė išvada, kad Techniniame projekte balkonų piliastrų aptaisymas klijavimu klinkerio plytelėmis tiesiogiai ant silikatinių plytų mūrinio nenumatytas. Atitinkamai Ekspertizės akto 2.3 dalyje numatyta, kad Darbo projekto „B“ laidoje (taip pat ir „A“ laidoje), priešingai nei numatyta Techniniame projekte, balkonų mūrinių piliastrų klinkerio plytelių, o Darbo projekto dalyje (7) akmens masės plytelių apdailą numatyta klijuoti tiesiogiai ant silikatinių plytų mūro. Ekspertas pateikė išvadą, kad tiriamosios keramikinės plytelės ir jos mūro aplinkos tyrimo rezultate nustatyta, jog jų kritimo priežastis yra dėl šalčio ciklų kaitos poveikio suiręs ar irstantis silikatinių plytų paviršius. Nurodė, kad tamsių, vandens garams nelaidžių Rytų krypties fasadų piliastrų (stulpų) klinkerio plytelių apdailos dangos irimo pagrindinė priežastis yra šalčio ciklų kaitos poveikio pasekmė, darbus atlikus pagal Darbo projekto sprendinį, neatitinkantį Techniniame projekte numatyto, klinkerio plyteles visu piliastro kontūru klijavus tiesiogiai ant galbūt reikšmingai padidinto drėgnio laipsnio silikatinių plytų mūro. Nustatyta Projektuotojos atsakomybės apimtis – 35 procentai, darbus atlikusių rangovių UAB „Lakista“ ir BUAB „Geransta“ – po 15 proc. Kadangi viename name darbus atliko viena rangovė, o kitame kita, taip pat atsižvelgiant į žemiau nurodytą išvadą dėl šviesių plytelių, rangovės atsakomybės apimtis kiekvienam iš daugiabučių gyvenamųjų namų yra 30 proc. Ieškovė statybos priežiūros vykdžiusios įmonės atsakomybės nereikalavo, nes prižiūrėtoją samdė ieškovė.
7. Įvertinus tai, kad tamsios plytelės krinta ir Objekte (duomenys neskelbtini), tapačiu aukščiau nurodytu santykiu dėl šio trūkumo atsakomybę turi prisiimti ir Projektuotoja, rangovės BUAB „Geransta“ draudikė AB „Lietuvos draudimas“.
8. Ieškovės draudikė ADB „Gjensidige“ dėl tamsių plytelių kritimo nuo Objektų įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2020 m. birželio 4 d. išmokėjo 24 955,20 Eur draudimo išmoką.
9. 2020 m. rugsėjo 25 d. ekspertai – atestuotas statybos inžinierius R. M., turto vertintojas A. S. ir statybos inžinierius D. K. – pateikė bendrą išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2020/09/25, kad dėl nekokybiškų darbų, klijuojant šviesias plyteles Objekte (duomenys neskelbtini), atsakomybę turi prisiimti po 1/3 visi statybų proceso dalyviai, t. y. Projektuotoja, rangovė UAB „Lakista“, statybų techninė prižiūrėtoja UAB „Eriadas“ (dėl kurios atsakomybės yra sudarytas atskiras susitarimas, todėl nuostolių iš šio asmens nereikalaujama priteisti).
10. Pagal su UAB „Naglesta“ 2019 m. birželio 25 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 22-19 atliktų piliastrų klinkerio tamsių plytelių sutvarkymo Objekte (duomenys neskelbtini) išlaidos buvo 18 855,55 Eur, Objekte (duomenys neskelbtini) išlaidos – 24 289,40 Eur. Bendra tamsių plytelių sutvarkymo išlaidų suma 43 144,95 Eur. Dalį tamsių plytelių trūkumų išlaidų, sudarančių 24 955,20 Eur, atlygino statytojos UAB „Aitvarų projektai“ draudikė „Gjensidige“, dėl ko bendrai neatlygintų nuostolių (išlaidų) suma sudaro 18 189,75 Eur. Paskirstyta proporcingai draudimo išmoka Objektams sudaro 43 144,95 Eur išlaidų: Objektui (duomenys neskelbtini) išlaidų dalis sudaro 56 proc., dėl ko draudimo išmoka šiam namui sudaro 14 049,08 Eur, Objektui (duomenys neskelbtini) – 44 proc., draudimo išmoka sudaro 10 906,12 Eur. Objekto (duomenys neskelbtini) namo neatlygintos tamsių plytelių defektų taisymo išlaidos sudaro 7 949,43 Eur (18 855,55 Eur – 10 906,12 Eur), Objekto (duomenys neskelbtini) neatlygintos tamsių plytelių defektų taisymo išlaidos sudaro 10 240,32 Eur (24 289,40 Eur – 14 049,08 Eur).
11. Paskirstytos tamsių plytelių taisymo išlaidos:
11.1. 10 240,32 Eur Objekto (duomenys neskelbtini) – Projektuotojai, 35 proc., t. y. 3 584,11 Eur; rangovei UAB „Lakista“, 30 proc., t. y. 3 072,10 Eur, o dėl techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Eriadas“ atsakomybės yra sudarytas atskiras susitarimas, dėl ko nuostolių iš šio asmens nereikalaujama priteisti;
11.2. 7 949,43 Eur Objekto (duomenys neskelbtini) – Projektuotojai, 35 proc., t. y. 2 782,30 Eur; rangovei BUAB „Geransta“, 30 proc., t. y. 2 384,83 Eur.
12. Piliastrų klinkerio šviesių plytelių sutvarkymo Objekte (duomenys neskelbtini) išlaidos sudaro 26 131,86 Eur, Objekte (duomenys neskelbtini) išlaidos – 27 508,22 Eur.
13. Šviesių plytelių trūkumų šalinimo išlaidos skirstomos po 1/3 iš visų statybos proceso dalyvių:
13.1. 27 508,22 Eur Objekto (duomenys neskelbtini) – Projektuotojai, 1/3, t. y. 9 077,71 Eur; rangovei UAB „Lakista“, 1/3, t. y. 9 077,71 Eur.
13.2. 26 131,86 Eur Objekto (duomenys neskelbtini) – Projektuotojai, 1/3, t. y. 8 623,51 Eur; rangovei BUAB „Geransta“, 1/3, t. y. 8 623,51 Eur.
3. Ieškovės išlaidos dėl Objektų pagal 2019 m. birželio 12 d. sutartį su ekspertu V. B. E. sudaro 2 900 Eur, tai po 30 proc. patirtų išlaidų privalo padengti Projektuotoja ir rangovė BUAB „Geransta“, kiekviena po 870 Eur.
4. Statybų proceso dalyviai savo civilinę atsakomybę yra apdraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, solidariomis atsakovėmis dėl nuostolių atlyginimo yra draudikės: Projektuotojos Draudikė If, rangovės UAB „Lakista“ Draudikė BTA, rangovės BUAB „Geransta“ draudikė AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi ši rangovė yra likviduojama dėl bankroto, reikalaujama tik iš jos draudikės. Priteistina solidariai: iš Projektuotojos ir jos Draudikės If 24 937,64 Eur (3 584,11 + 2 782,30 + 9 077,71 + 8 623,51 + 870); iš rangovės UAB „Lakista“ ir jos Draudikės BTA 12 149,81 Eur (3 072,10 + 9 077,71), iš rangovės BUAB „Geransta“ draudikės AB „Lietuvos draudimas“ 11 878,34 Eur (2 384,83 + 8 623,51 + 870).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
16.1. priteisti solidariai iš atsakovių Projektuotojos ir Draudikės If 24 937,64 Eur, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
16.2. priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Lakista“ ir Draudikės BTA 2 551 Eur bei 9 598,81 Eur iš atsakovės UAB „Lakista“, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atsakovei Draudikei BTA atmesti;
16.3. priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 11 878,34 Eur, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
16.4. priteisti iš atsakovių Projektuotojos ir jos Draudikės If po 2 963,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės UAB „Lakista“ 2 583,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės Draudikės BTA 302,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2 863,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas vertino, kad visuma įrodymų ir pačių atsakovių paaiškinimai leidžia spręsti, jog abiejuose Objektuose buvo nustatyti tokie patys trūkumai. Teismas konstatavo, kad tarp techninės priežiūros įrašo apie permirkusį mūrą ir rangovės UAB „Lakista“ darbų pradžios buvo praėję daugiau kaip 4 mėnesiai, darbai buvo atliekami vėlyvą pavasarį ir vasarą, dėl to oro sąlygos tokių darbų atlikimui buvo tinkamos. Taigi, teismas pripažino, kad Projektuotojos argumentai, jog statybos darbų atlikimo metu objektuose, ypač (duomenys neskelbtini), mūras buvo sušlapęs (sulytas), projekto vykdymo priežiūros ir techninės priežiūros vadovai buvo davę nurodymus mūrą išdžiovinti, yra nepagrįsti.
18. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad mūro nelygumo kaip plytelių kritimo priežastis neįrodyta. Projektuotojai pasirinkus rizikingą plytelių klijavimo ant plytų mūro technologiją, užsakovė nebuvo perspėta, techninio darbo projektinių dokumentų detalumas buvo nepakankamai išsamus ir tai yra Projektuotojos atsakomybė. Taigi, atlikus tyrimus, nustatyta, kad tiek tamsios klinkerio plytelės, tiek ir šviesios klinkerio plytelės nukrito dėl bendros statybų proceso dalyvių – Projektuotojos, rangovės ir techninio prižiūrėtojo – kaltės, nes atsakovė Projektuotoja privalo įrodyti, pateikdama įrodymus, kad šios ekspertinės nuomonės yra nepagrįstos ar būtų kita defektų atsiradimo priežastis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl nekokybiškų darbų, klijuojant tiek tamsias, tiek ir šviesias plyteles Objekte (duomenys neskelbtini) atsakomybę turėtų prisiimti po 1/3 visi statybų proceso dalyviai, taip pat ir rangovė UAB „Lakista“.
19. Rangovė BUAB „Geransta“ statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, dėl ko garantiniu laikotarpiu Objekte (duomenys neskelbtini) atsirado defektai. Rangovei BUAB „Geransta“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Kadangi jau 2019 m. birželio mėn. rangovė UAB „Geransta“ iš esmės jokios veiklos nevykdė, ruošėsi bankrotui ir dėl atsiradusių finansinių sunkumų defektų pati nešalino, užsakovė UAB „Aitvarų projektai“ defektų šalinimo ėmėsi savo iniciatyva, pasitelkdamas trečiuosius asmenis.
20. Atsakovės neginčijo aritmetinių ieškovės paskaičiavimų teisingumo, todėl teismas sprendė, kad įrodyti patirti ir neatlyginti statytojos UAB „Aitvarų projektai“ nuostoliai sudaro 71 829,83 Eur. Ieškinį patenkinus, teismas ieškovės patirtas išlaidas priteisė dalimis proporcingai priteistų sumų dydžiui. Teismas priteisė iš atsakovių Projektuotojos ir jos Draudiko If po 2 963,28 Eur (po 25,46 proc.), iš atsakovės UAB „Lakista“ – 2 583,85 Eur (2,6 proc. + 19,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės Draudikės BTA – 302,61 Eur (2,6 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ – 2 863,19 Eur (24,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Atsakovės Projektuotoja ir Draudikė If apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys Projektuotojos ir Draudikės If atžvilgiu buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį Projektuotojos ir Draudikės If atžvilgiu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino įrodymus. Teismas nepagrįstai vertino, kad projektinis sprendinys klijuoti klinkerio plyteles ant mūro yra netinkamas. Ekspertizės akte teismo ekspertas S. S. laikėsi kitokio požiūrio nei pateiktame V. B. E. ekspertizės akte ir nekonstatavo, kad Projektuotojos sprendinys klinkerio plyteles klijuoti tiesiogiai ant mūro, neįrengus apšiltinimo, būtų negalimas. Teismo ekspertas S. S. patvirtino, kad projektinis sprendinys, pagal kurį klinkerinės fasado apdailos plytelės klijuojamos tiesiogiai ant mūro, yra galimas.
21.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad projektinė dokumentacija buvo nepakankamai detali ir tai sudaro pagrindą Projektuotojos atsakomybei taikyti, nes darbo projekte priėmus sprendimą piliastrų apdailos plyteles klijuoti ant plytų mūro, projekto techninėse specifikacijose reikalavimų plytų mūrui, ant kurio bus klijuojama apdaila, nebuvo nurodyta (dėl galimo maksimalaus jo drėgnumo). Akivaizdu, kad tiek plytos, tiek mūras negali būti šlapi ar įmirkę, mūrą būtina saugoti nuo įmirkimo ir kritulių, o fasadų apdailos darbus nurodoma pradėti tik esant palankioms oro sąlygoms ir prieš tai Objektus apsaugojus nuo kritulių poveikio. Šie reikalavimai techniniame ir darbo projekte nėra savitiksliai. Rengiant techninius ir darbo projektus, nėra priimta nurodyti konkretaus mūro drėgnumo procento. Rangovės ir techninė prižiūrėtoja turėjo vadovautis projektinėje dokumentacijoje pateiktu nurodymu, kad plytos ir mūras turi būti sausi ir visuotinai pripažinta tiesa, kad, atliekant fasado apdailos darbus, mūras negali būti įmirkęs. Projektuotojos parengta projektinė dokumentacija buvo pakankamai detali, todėl teismas turėjo pripažinti, kad ieškovės teiginiai dėl projektinės dokumentacijos (arba) sprendinių, susijusių su mūro drėgnumu bei kontrole faktiškai nėra susiję su Projektuotojos atsakomybe.
21.3. Teismas nepagristai nurodė, kad tarp techninės priežiūros įrašo apie permirkusį mūrą ir rangovės UAB „Lakista“ darbų pradžios buvo praėję daugiau kaip 4 mėnesiai, darbai buvo atliekami vėlyvą pavasarį ir vasarą, dėl ko oro sąlygos tokių darbų atlikimui buvo tinkamos, taip pat nepagrįstai atmetė Projektuotojos ir Draudikės If argumentus, kad statybos darbų atlikimo metu Objektuose, ypač Objekte (duomenys neskelbtini), mūras buvo sušlapęs (sulytas). Abejoms rangovėms projekto statinio konstrukcijos dalies projekto vykdymo priežiūros ir techninės priežiūros vadovai davė nurodymus mūrą išdžiovinti. Ekspertizės akte teismo ekspertas S. S. patvirtino, kad Objektuose fiksuotas įmirkęs mūras, jog rangovės netikrino mūro drėgmės, ant kurio buvo užklijuotos klinkerio plytelės, o Objekte (duomenys neskelbtini) dokumentacijoje nėra duomenų, kad nurodymas išdžiovinti mūrą buvo įvykdytas. Teismas turėjo spręsti, kad trūkumus Objektuose lėmė būtent sudrėkęs mūras. Projektuotoja ir jos civilinę atsakomybę apdraudusi Draudikė If nėra teisiškai atsakingos už mūro drėgnumo kontrolę ir (arba) darbų ant tokio mūro vykdymą.
21.4. Teismas nepagrįstai nevertino, kad klinkerio plytelės ant mūro klijuotos netinkamai. V. B. E. ekspertizės akte buvo nurodyta, kad Objektuose nustatytas ant klinkerio plytelių užteptas per didelis klijų sluoksnis. Atestuoto statybos inžinieriaus R. M., turto vertintojo A. S. ir statybos inžinieriaus D. K. išankstinio tyrimo ataskaitoje Nr. IT-2020/09/25 (toliau – Tyrimo ataskaita) padaryta išvada, kad rangovė, klijuodama klinkerio plyteles, uždėjo (suformavo) per didelį plytelių klijų sluoksnį, grubiai pažeisdama gamintojo ir standarto reikalavimus. Tai lėmė plytelių kritimus Objektuose. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad dėl trūkumų Objektuose atsakingos rangovės, kadangi darbai atlikti, nesilaikant technologijos, ir techninė prižiūrėtoja, neužtikrinusi technologijos laikymosi, bet ne Projektuotoja.
21.5. Teismo ekspertui S. S. nebuvo pateiktos rangovių BUAB „Geransta“ ir UAB „Transmeridianas“ technologinės kortelės (neatmestina, kad tokios net nebuvo parengtos), o vienintelė pateikta UAB „Lakista“ technologinė kortelė parengta netinkamai. Technologinių kortelių – techninio dokumento, kuriame aprašyta statybos darbų pagrindinių ir pagalbinių operacijų technologija, įrenginiai, režimai, darbo laiko normatyvai, nurodyta reikalinga darbuotojų kvalifikacija, kokybės kontrolės metodai ir būdai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės – parengimas yra būtent rangovės pareiga. Be to, statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ numatyta, kad statybos darbų technologijos projektą parengia statinio statybos rangovas (subrangovas) iki statybos darbų pradžios. Rangovės šios pareigos neįvykdė, dėl ko fasado apdailos darbai atlikti, nesilaikant reikalingos technologijos šiems darbams vykdyti. Taigi, dėl kitų statybos proceso dalyvių atliktų pažeidimų negali kilti Projektuotojos ir (ar) Draudikės If atsakomybė už Objektuose atsiradusius trūkumus.
21.6. Civilinėje byloje nėra įrodyti trūkumai Objekte (duomenys neskelbtini). V. B. E. ekspertizės aktas ir Tyrimo ataskaita parengti išimtinai dėl Objekto (duomenys neskelbtini). Rengiant Ekspertizės aktą, nebuvo atliekamas savarankiškas tyrimas, tačiau buvo išimtinai remiamasi ankstesniais tyrimais. Vadinasi, civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių defektus Objekte (duomenys neskelbtini), nes Ekspertizės aktu netirtos aplinkybės, susijusios su Objektu (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė defektų Objekte (duomenys neskelbtini), tai yra šiuo atveju nėra įrodyta būtina sąlyga Projektuotojos ir Draudikės If atsakomybei kilti dėl Objekto (duomenys neskelbtini), taigi, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalį.
21.7. Ekspertizės akte teismo ekspertas S. S. be tinkamo ir pakankamo pagrindo teigė, kad dėl Objektų trūkumų visiems statybos dalyviams tenka vienoda atsakomybė, jog dėl klinkerio plytelių klijavimo darbų galimo atlikimo ant padidinto drėgnio plytų mūro turėjo keletas veiksnių – projektiniai sprendiniai, rangovių veiksmai, kontrolės stoka. Tokia teismo eksperto išvada nėra paremta jokiais Objektuose atliktais ekspertinio pobūdžio tyrimais, teismo ekspertas neėmė mėginių iš Objektų, neatliko jų tyrimų, Objektus apžiūrėjo tik vizualiai ir padarė kelias Objektų nuotraukas. Dėl šių priežasčių galimai deramai neįvertino aplinkybių dėl to, kad, klijuojant klinkerio plyteles, mūras Objektuose buvo įmirkęs, o fasado apdailos darbai Objektuose atlikti nesilaikant technologijos, nesant parengtos privalomos technologinės kortelės arba esant klaidingai parengtai technologinei kortelei. Teismo ekspertas S. S. pateikė tik projektinių piliastrų įrengimo bei jų apdailos sprendinių, piliastrų įrengimo statybos eigos dokumentacijos, dokumentacijos apie piliastrų įrengimui bei apdailai naudotas medžiagas ir technologijas, piliastrų klinkerio plytelių apdailos vertinimo anksčiau atliktuose tyrimuose, atliktų piliastrų apdailos remonto darbų ir piliastrų būklės apžiūros metu aprašymus. Tačiau ekspertas nepateikė jokio vertinimo, neaprašė atlikto tyrimo ir gautų rezultatų ar tarpinių išvadų. Išvadose pateikiami tik atsakymai į užduotus klausimus, be ekspertinės motyvacijos jiems patvirtinti (ar paneigti). Taigi, Ekspertizės akte nėra išdėstyti teismo eksperto S. S. motyvai. Teismo eksperto S. S. teiginys, jog dėl trūkumų Objektuose atsakingi visi statybos proceso dalyviai, faktiškai prieštarauja kitoms faktinėms aplinkybėms – mūras Objektuose buvo smarkiai įmirkęs, o fasado apdailos darbai atlikti, nesilaikant technologijos, be kita ko, naudojant per didelį klijų sluoksnį.
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai konstatavo Objekto (duomenys neskelbtini) žalos faktą, nes neįvardino, kokių įrodymų visuma šį faktą patvirtino. Nei vienas byloje atsakovės procesiniu statusu dalyvaujantis asmuo neteikė jokių paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti faktą dėl Objekto (duomenys neskelbtini) kokių nors defektų. Byloje nėra Objekto (duomenys neskelbtini) nei defektinio akto, nei nuotraukų. V. B. E. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akto prieduose – tiek statinio projekte, tiek nuotraukose – yra matomas penkių, o ne keturių aukštų pastatas. Nors tyrimo eigoje yra aprašomi BUAB „Geransta“ statybų žurnalų įrašai, vertinamas yra kitos rangovės pastatas. Tai, kad V. B. E. įvardina abu Objektus kaip penkiaaukščius, tik patvirtina, kad jis nėra apžiūrėjęs Objekto (duomenys neskelbtini) ir nežino, kad jis yra 4 aukštų. Tyrimo ataskaitoje yra įvardintas Objektas (duomenys neskelbtini) ir pirmajame puslapyje matyti Objektas su adresu ant fasado, 5 aukštų namas. Teismo ekspertizėje taip pat nebuvo konstatuotas defektų faktas. Be abejo, Draudikė turėjo lūkestį, kad teismo ekspertas įsigilins į bylos aplinkybes ir įvertins, koks defektų pobūdis, apimtys yra dėl kiekvieno namo fasado, tačiau teismo ekspertas to nepadarė. Teismo ekspertas, aprašydamas tyrimo metodus (Teismo ekspertizės 2.1. dalis), nurodė, kad ši ekspertizė yra daroma, laikantis principo, kad kituose ekspertiniuose tyrimuose nustatytos ir nurodytos faktinės aplinkybės yra tikros. Taigi, visa Teismo ekspertizė, pasirėmusi klaidinga prielaida, kad visos faktinės aplinkybės yra tikros, BUAB „Geransta“ atžvilgiu tampa niekine. Nė vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina fakto, kad Objekte (duomenys neskelbtini) buvo konstatuoti kokie nors trūkumai.
22.2. Teismas nepagrįstai nustatė BUAB „Geransta“ atsakomybę. Teismas, pasisakydamas dėl BUAB „Geransta“ atsakomybės, nurodė, kad ekspertizės duomenimis rangovė BUAB „Geransta“ statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, dėl ko garantiniu laikotarpiu Objekte (duomenys neskelbtini) atsirado defektai. Teismas, pasisakydamas dėl Draudikės atsakomybės, vėlgi, neįvardino, kokius konkrečiai darbus BUAB „Geransta“ atliko nekokybiškai. Priešingai, nei Objekte (duomenys neskelbtini) statybų žurnale (kuriame įrašų apie pastabose nurodytų reikalavimų įvykdymą nėra (16, 17 Teismo ekspertizės pav.), Objekte (duomenys neskelbtini) trūkumai buvo ištaisyti. Ties įrašais „susipažinau“ ir „ištaisyta“ yra statybos projekto ir techninės priežiūros vadovų parašai ir spaudai. Taigi, klijuojant plyteles, mūras Objekte (duomenys neskelbtini) įmirkęs nebuvo. Priešingai išvadai padaryti byloje jokių įrodymų nėra.
22.3. Ieškovė trečiojo asmens BUAB „Geransta“ atsakomybę kildino iš prielaidos, kad, jeigu nustatyta statinio trūkumų Objekte (duomenys neskelbtini) priežastis, tai Objekte (duomenys neskelbtini) bus tokia pati statinio trūkumų priežastis. Nėra įtikinama, kad skirtingi rangovai (darbų vadovai, specialistai, darbų vykdytojai, prižiūrėtojai), vykdydami skirtingų pastatų statybos darbus, padarytų tokias pačias statybos (technologines) klaidas, su tokiomis pačiomis pasekmėmis, defektų apimtimis ir pobūdžiu. Nelogiška, kad jiems tektų tokios pačios apimties atsakomybė, nustačius tariamą Objekto (duomenys neskelbtini) rangovės UAB „Lakista“ atsakomybės apimtį, preziumuojant, jog tokiu pačiu procentu atsakinga ir kito Objekto (duomenys neskelbtini) rangovė BUAB „Geransta“.
22.4. Teismas netinkamai įvertino faktą, kad ieškovė laiku neinformavo draudikės apie įvykį. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartyje individualiai susitarė dėl pranešimo apie įvykį rašytinio pobūdžio ir aplinkybės, jog naudos gavėjas neturi teisės taisyti nustatytų trūkumų be draudiko raštiško pritarimo. Teismas vertino tik tai, kad dėl pavėluoto pranešimo draudikei tariamai nepasikeitė prisiimta rizika ir šis pažeidimas yra nereikšmingas. Akivaizdu, kad būtent faktas, kad ieškovė draudiko apie įvykį laiku neinformavo, reikalavimą pateikė ieškiniu per teismą jau ištaisiusi defektus, užkerta kelią nustatyti, pagrįsti ir įrodyti draudėjos įsipareigojimų nevykdymo faktą. Draudikė neturi galimybės įsitikinti, kad draudžiamasis įvykis buvo, nes tai yra būtina sąlyga draudimo išmokos išmokėjimui pagal Draudimo įstatymo nuostatas.
22.5. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl draudikės 2021 m. gegužės 19 d. nurodytų aplinkybių, dėl to, jog UAB „Geransta“ buvo sumokėjusi ieškovei 11 958,25 Eur garantinių pinigų, kurie dar nėra grąžinti. Draudikė prašo apeliacinės instancijos teismo šias aplinkybes įvertinti ir laikyti, kad, turint skolininkės įšaldytas lėšas, reikalaujama priteisti suma negali būti laikoma tiesioginiais nuostoliais, nes ieškovė nėra patyrusi nuostolių dėl UAB „Geransta“ įsipareigojimų nevykdymo.
22.6. Teismas neįvertino aplinkybės, dėl kurios pasisakė šalys, kad ieškovė, būdama registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja, turi teisę reikalauti kompensuoti tik realių nuostolių už įsigyjamas prekes ir paslaugas vertę be PVM.
22.7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovės naudai nepagrįstai nusprendė atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė 2021 m. kovo 11 d. pareiškimu ieškinio reikalavimus sumažino beveik 30 procentų. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas ieškinio neatmestų pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atitinkamai perskaičiuotos.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus nurodė, kad su jais nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: 23.1. Ieškovė dėl Projektinio sprendinio klijuoti klinkerio plyteles ant mūro netinkamumo ir projektinės dokumentacijos trūkumų (detalumo) nurodė, kad pati Projektuotoja parengė ir patvirtino techninio projekto keitimus, o rangovės darbus faktiškai atliko pagal darbo projekto statinio architektūros dalies sprendinius – fasadai neapšiltinami, fasado apdaila – keramikinės plytelės. Byloje yra pateiktos net 3 ekspertizės, iš kurių viena buvo paskirta ir atlikta civilinės bylos nagrinėjimo metu, patvirtinančios, kad Projektuotoja parengė netinkamus sprendinius, kurie nebuvo detalizuoti. Tai ir sąlygojo defektų Objektuose atsiradimą.
23.2. Nesutikdama su argumentų dėl mūro šlapumo (sulytas) nevertinimo, ieškovė nurodo, kad tarp paskutinio fiksuoto mūro drėgnumo (2018 m. vasario 26 d.) ir rangos darbų atlikimo (2018 m. gegužės 18 d.) yra net 3 mėnesių atotrūkis. Projektuotoja neįrodė, kad statybos darbų atlikimo metu objektuose mūras buvo sušlapęs (sulytas), nes mūras plytelių klijavimo metu nebuvo šlapias. UAB „Lakista“ pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, patvirtinančius, kad 2018 m. gegužės mėnesio ir oro sąlygos buvo labai palankios darbui, kadangi tuo metu vidutinė oro temperatūra buvo nuo 15 iki 17 laipsnių šilumos, kritulių buvo mažai.
23.3. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuriame būtų konstatuota, kad vienintelė defektų atsiradimo priežastis – netinkamas klinkerio plytelių klijavimas ant mūro. Projektuotoja savo teiginius dėl netinkamo plytelių klijavimo (kaip vienintelės defektus lėmusios priežasties) grindžia tik prielaidomis.
23.4. Pastatas (duomenys neskelbtini) adresas išskirtas vėliau, statybos užbaigimo stadijoje. (Duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties abu objektai buvo identifikuojami kaip (duomenys neskelbtini), dėl ko atitinkamai V. B. E. ekspertizės akte yra padarytos rašymo apsirikimo klaidos, identifikuojant adresą.
23.5. Objekto (duomenys neskelbtini) defektų faktą patvirtina šie įrodymai: 2020 m. balandžio 17 d. defektų nustatymo aktas Nr. 20/01 su fotonuotraukomis; V. B. E. ekspertizės aktas, prie akto pridedama tiek namo 1A, tiek namo 1B dokumentacija, ekspertizės akte nurodomas bendras (duomenys neskelbtini) adresas; teismo eksperto S. S. ekspertizės aktas. Ginčo dalykas ne teoriniai defektai ar nuostoliai, o faktiškai patirtos išlaidos, taisant statybos proceso dalyvių klaidas. Jeigu Objekte (duomenys neskelbtini) nebūtų defektų, tai ieškovė nebūtų patyrusi defektų šalinimo išlaidų.
23.6. Teismo eksperto S. S. parengtas teismo ekspertizės aktas yra vientisas dokumentas, kuriame detalizuotas atliktas tyrimas, vertinti įrodymai. Jokių įrodymų, kurie sukeltų abejonių išvadų teisingumu, byloje nėra.
23.7. Objekto (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus (tame tarpe ir fasado apdailos darbus) atliko rangovė UAB „Geransta“, pirmieji defektai pradėjo ryškėti 2019 m., defektai patvirtinti kvalifikuotų specialistų, turinčių teisę atlikti ir teismines ekspertizes (ieškinio priedai Nr. 8, Nr. 10), paaiškėjusius defektus privalo šalinti rangovė, o jeigu nešalina – atlyginti užsakovės dėl to patirtus nuostolius, atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Rangovei UAB „Geransta“ 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 28 d. Pati rangovė BUAB „Geransta“ objektyviai jokių defektų nešalino ir dėl savo nemokumo negalėjo šalinti, dėl ko privalo būti atlygintos užsakovės patirtos defektų šalinimo išlaidos rangovės BUAB „Geransta“ draudikės.
23.8. Rangovė UAB „Geransta“ pati defektų nešalino ir finansiškai buvo nepajėgi tą padaryti. Užsakovė UAB „Aitvarų projektai“, kaip naudos gavėja, specialiu atskiru pranešimu draudikės AB „Lietuvos draudimas“ neinformavo. Tai nesudaro pagrindo draudikei AB „Lietuvos draudimas“ atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus, nes draudikės draudžiama rizika nepasikeitė, t. y. nepadidėjo. Draudikės atsisakymas dėl formalių priežasčių vykdyti savo įsipareigojimus nėra suderinamas su Statybos įstatymo 41 straipsnio tikslais.
4. Atsakovės Projektuotoja ir Draudikė If pateikė atsiliepimą į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, prašydama dėl AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. AB „Lietuvos draudimas“ neteigia, kad projektinis sprendinys klijuoti klinkerio plyteles ant mūro būtų netinkamas. AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde savo atsakomybę neigia dėl kitų priežasčių, bet ne dėl paties projektinio sprendinio, pagal kurį buvo atlikti fasado apdailos darbai. Tai reiškia, Objektuose parinktas projektinis sprendinys yra tinkamas. Apeliaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino, kad trūkumai Objektuose atsirado ne dėl parinkto sprendimo fasado apdailos klinkerio plyteles klijuoti tiesiogiai ant plytų mūro.
24.2. AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nesiremia tuo, kad Projektuotojos parengti projektiniai sprendiniai būtų buvę nepakankamai detalūs ar neaiškūs.
24.3. AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde taip pat pritarė, kad egzistuoja ir profesionaliems statybos proceso dalyviams yra aišku, jog mūras turi išdžiūti, prieš pradedant tolimesnius darbus, taip pat aišku, kokio drėgnumo mūras laikomas šlapiu, o kada laikoma, jog mūras yra sausas.
24.4. AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad, klijuojant plyteles, mūras Objekte (duomenys neskelbtini) nebuvo įmirkęs. Projektuotojos ir Draudikės If įsitikinimu, pamatinės svarbos trūkumų atsiradimui Objektuose nagrinėjamu atveju turi būtent tas faktas, kad, vykdant statybos darbus abejuose Objektuose, mūras buvo sušlapęs (sulytas), ypatingai tai pasireiškė Objekte (duomenys neskelbtini).
24.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinkama su nustatyta UAB „Geransta“ atsakomybe, nes Ekspertizės akte nustatyta, kad teismo ekspertui S. S. nebuvo pateiktos rangovės UAB „Geransta“ technologinės kortelės (neatmestina, kad tokios net nebuvo parengtos arba parengtos netinkamai). Rangovė UAB „Geransta“, už kurią laidavo draudikė AB „Lietuvos draudimas“, šios pareigos neįvykdė, dėl ko fasado apdailos darbai atlikti, nesilaikant reikalingos technologijos šiems darbams vykdyti. Apeliaciniame skunde AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nepaneigė, kad civilinės bylos medžiagoje nėra UAB „Geransta“ technologinių kortelių, kuriomis UAB „Geransta“ turėjo vadovautis, atliekant fasado apdailos darbus. Tai reiškia UAB „Geransta“ neteisėtus veiksmus.
24.6. Apeliaciniame skunde AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino, kad civilinės bylos medžiagoje nėra įrodymų dėl trūkumų Objekte (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę Projektuotojos ir Draudikės If atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių iš Projektuotojos, jos Draudikės If ir rangovės BUAB „Geransta“ draudikės AB „Lietuvos draudimas“ priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų.
6. Nustatyta, kad statytoja UAB „Aitvarų projektai“ organizavo dviejų pastatų – daugiabučių gyvenamųjų namų – statybas, t. y. Objekto (duomenys neskelbtini) ir Objekto (duomenys neskelbtini). Abiejų Objektų techninius projektus, pagal kuriuos buvo vykdomos statybos, rengė Projektuotoja. Techninis projektas „Daugiabutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ PAR-16.06-TP-1A ir 1B rengtas 2016 m. liepos 1 d. su UAB „Eriadas“ sudarytos projektavimo darbų sutarties pagrindu. 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „Eriadas“, UAB „Aitvarų projektai“ ir Projektuotoja sudarė trišalį susitarimą Nr. 72/1-17, pagal kurį UAB „Aitvarų projektai“ perėmė visas UAB „Eriadas“ teises ir pareigas, kylančias iš Projektavimo sutarties. 2018 m. pagal Projektuotojos parengtus ir derintus techninius ir darbo projektus buvo pastatyti ir perduoti eksploatacijai minėti du gyvenamieji namai. Abiejų Objektų fasadai yra aptaisyti 40x7(h) cm dydžio dviejų spalvų tamsiai pilkos ir gelsvo atspalvio plytelėmis. Po 2018–2019 m. žiemos sezono atšoko ir krito abiejų daugiabučių fasadą dengiančios tamsios plytelės, o po 2019–2020 m. žiemos sezono – ir šviesios plytelės.
7. Objekto (duomenys neskelbtini) fasado statybos ir apdailos rangos darbus atliko rangovė UAB „Lakista“ 2018 m. balandžio 20 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 24-18 pagrindu. Rangovės UAB „Lakista“ civilinę atsakomybę draudė Draudikė BTA.
8. Objekto (duomenys neskelbtini) fasado statybos ir apdailos rangos darbus atliko rangovė BUAB „Geransta“, kuri pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo likviduojama dėl bankroto (išregistruota 2021 m. spalio 7 d.). Rangovė BUAB „Geransta“, užtikrindama savo prievolę ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus, pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. sausio 7 d. išduotą garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. 521060891.
Dėl atsakovių Projektuotojos ir Draudikės If apeliacinio skundo
9. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako ne tik rangovas, statinio projekto ekspertizės rangovas, statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir projektuotojas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Vadinasi, sutartinė civilinė atsakomybė projektuotojai už atsiradusius ginčo statinių trūkumus (defektus) galėtų kilti jai neįrodžius, kad minėti defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (tokios atleidimo nuo atsakomybės už defektus sąlygos nebuvo įrodinėtos) arba užsakovės ir (ar) jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų.
10. Teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisako dėl apeliančių konkrečių argumentų, susijusių su projektinių sprendinių įtaka rangos darbų rezultatui.
11. Atsakovės Projektuotoja ir Draudikė If apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai konstatavo, jog projektinis sprendinys klijuoti klinkerio plyteles ant mūro yra netinkamas. Ekspertizės akte teismo ekspertas S. S. laikėsi kitokio požiūrio nei pateiktame V. B. E. ekspertizės akte ir nekonstatavo, kad Projektuotojos sprendinys klinkerio plyteles klijuoti tiesiogiai ant mūro, neįrengus apšiltinimo, būtų negalimas. Be to, pasak minėtų atsakovių, teismas nepagrįstai sprendė, kad projektinė dokumentacija buvo nepakankamai detali ir tai sudarė pagrindą Projektuotojos atsakomybei taikyti.
12. Pažymėtina, kad teismo eksperto S. S. ekspertizės akte Nr. 21-12/08 konstatuota, jog darbo projekte priėmus sprendimą piliastrų apdailos plyteles klijuoti ant plytų mūro, projekto techninėse specifikacijose reikalavimų plytų mūrui, ant kurio bus klijuojama apdaila, nebuvo nurodyta, o tai laikytina aplinkybe galėjusia lemti defektų atsiradimą. Posėdžio metu teismo ekspertas, atsakydamas į atsakovių klausimą, pripažino, kad plytų mūras negali būti visiškai sausas ir įmirkimui apibrėžti taikomas tam tikras koeficientas ir sušlapusio mūro drėgnumo koeficientas yra nustatytas statybos norminiuose dokumentuose, tačiau projekte nebuvo detalizuotas leistinas mūro įmirkimo koeficientas. Pasak eksperto, sprendinys klinkerio plyteles klijuoti tiesiai ant plytų mūro yra rizikingas ir retai naudojamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Projektuotoja, kaip savo srities specialistė ir profesionalė, turėjo elgtis itin atidžiai, tinkamai aprašyti ir detalizuoti siūlomą sprendinį, tačiau to neatliko. Vien tai, kad ekspertas nekonstatavo, jog klinkerio plytelių negalima klijuoti tiesiogiai ant mūro, neįrengus apšiltinimo, nereiškia, kad Projektuotoja nėra atsakinga už tai, kad projektinis sprendinys klijuoti klinkerio plyteles ant mūro šiuo atveju nebuvo tinkamas. Tokiu atveju nors projektinis sprendinys ir yra galimas, bet nebuvo pakankamai detalizuotas, todėl atliekant statybos darbus nesant aiškios informacijos apie maksimalų paviršiaus, ant kurio klijuojamos klinkerinės plytelės, drėgnį, tai turėjo įtakos plytelių kritimui.
13. 2020 m. rugsėjo 25 d. Turtui padarytos žalos tyrimo ataskaitoje, parengtoje statybos inžinierių R. M. ir teismo eksperto D. K., turto vertintojo ir teismo eksperto A. S., konstatuota, kad Projektuotojos parengtas projektas (piliastrų lokacijos aspektu) neinformatyvus, apimtis ir detalumas nepakankami. Projektuotoja statinio projekto vykdymo priežiūros metu neužtikrino sąlygų (aplinkybių, rizikų) dėl įtakos defektų piliastrų konstrukcijoje atsiradimo.
14. Taigi, šiuo atveju Projektuotojos atsakomybė kyla iš to, kad projektinis sprendinys nebuvo tinkamai projektuotojų detalizuotas ir aprašytas jų parengto darbo projekto sprendiniuose. Atitinkamai Projektuotojos netinkami veiksmai buvo viena iš priežasčių, lėmusių defektų Objektuose atsiradimą.
15. Projektuotojos ir jos Draudikės If teigimu, teismas nepagristai nurodė, kad tarp techninės priežiūros įrašo apie permirkusį mūrą ir rangovės UAB „Lakista“ darbų pradžios buvo praėję daugiau kaip 4 mėnesiai, darbai buvo atliekami vėlyvą pavasarį ir vasarą, dėl ko oro sąlygos tokių darbų atlikimui buvo tinkamos, taip pat teismas nepagrįstai atmetė Projektuotojos ir Draudikės If argumentus, kad statybos darbų atlikimo metu Objektuose, ypač Objekte (duomenys neskelbtini), mūras buvo sušlapęs (sulytas). Su šiais apeliančių argumentais nėra pagrindo sutikti.
16. Ekspertas S. S. ekspertizės akte pateikė išvadas, kad pagal ekspertui pateiktus duomenis laikytina, kad Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros darbų vadovo pastabų formoje F- 58 padaryti įrašai nepagrindė aplinkybės, jog piliastrų apdailos plytelės buvo klijuojamos ant šlapio mūro (gyvenamojo namo 1B korpusas). Gyvenamojo namo 1A ((duomenys neskelbtini)) korpuso SDŽ Nr. 1 statinio techninės priežiūros vadovo pastabų formoje (F-57) 2017 m. rugpjūčio 31 d. bei lapkričio 23 d. yra užfiksuotos pastabos dėl mūro kokybės bei įmirkimo. Su Statinio techninės priežiūros vadovo pastabomis statybos projekto vadovas susipažino, pastabose nurodytus reikalavimus įvykdė. Ištaisymą patvirtino statinio techninės priežiūros vadovas. Šios aplinkybės, minėto eksperto vertinimu, taip pat nepagrindė prielaidos, kad gyvenamojo namo korpuse 1A piliastrų mūras, atliekant klinkerinių plytelių klijavimo darbus, buvo šlapias.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad statybvietė ir darbų frontas rangovei UAB „Lakista“ perduotas 2018 m. gegužės 18 d., pasirašant statybvietės – darbų fronto priėmimo perdavimo aktą. Šiuo aktu užsakovė UAB „Aitvarų projektai“ pagal rangos sutartį Nr. 24-18 data (2018 m. balandžio 20 d.) perduoda statybos aikštelę – darbų frontą (duomenys neskelbtini) klinkerio plytelių įrengimui. Rangovė UAB „Lakista“ pagal rangos sutartį Nr. 24-18 data (2018 m. balandžio 20 d.) priima statybos aikštelę – darbų frontą (duomenys neskelbtini) klinkerio plytelių įrengimui. Taigi, darbų frontas rangovei UAB „Lakista“ klinkerio plytelių klijavimui perduotas 2018 m. gegužę, todėl vien tai, kad 2017 m. lapkričio – 2018 m. vasario mėnesiais buvo fiksuotas įmirkęs mūras, nereiškia, kad mūras buvo įmirkęs 2018 m. pavasarį ir vasarą, kai buvo atliekami klinkerio plytelių klijavimo darbai. Be to, aplinkybę, kad oro sąlygos buvo tinkamos rangovei UAB „Lakista“ atlikti statybos rangos darbus, pripažino ir pati rangovė savo atsiliepime į ieškinį.
18. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Projektuotojai tenka pareiga įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Šiuo atveju Projektuotoja remiasi tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais, kad daugiabučių namų mūras tuo metu, kai buvo atliekami plytelių klijavimo darbai, buvo įmirkęs (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).
19. Projektuotojos ir Draudikės If teigimu, teismas turėjo įvertini, kad klinkerio plytelės ant mūro klijuotos netinkamai, nes V. B. E. ekspertizės akte buvo nurodyta, kad Objektuose nustatytas ant klinkerio plytelių užteptas per didelis klijų sluoksnis, o R. M., A. S. ir D. K. išankstinio tyrimo ataskaitoje Nr. IT-2020/09/25 padaryta išvada, jog rangovė, klijuodama klinkerio plyteles, uždėjo (suformavo) ženkliai per didelį plytelių klijų sluoksnį, šiurkščiai pažeisdama gamintojo ir standarto reikalavimus.
20. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog rangovė, klijuodama klinkerio plyteles ant piliastrų, uždėjo gerokai per didelį klijų sluoksnį ir tokiu būdu pažeidė gamintojo ir standarto reikalavimus, nepanaikina nustatytos Projektuotojos atsakomybės. Netinkamas plytelių klijavimas minėtų ekspertų laikytas tik viena iš priežasčių, galėjusių lemti defektų atsiradimą. Ši aplinkybė patvirtina būtent rangovių atsakomybės dėl trūkumų objektuose faktą, tačiau nešalina Projektuotojos atsakomybės pasirinkus rizikingą plytelių klijavimo ant plytų mūro technologiją, techninio darbo projektinių dokumentų detalumo stoką.
21. Tas pats pasakytina ir dėl Projektuotojos ir Draudikės If argumentų, kad teismo ekspertui S. S. nebuvo pateiktos rangovių BUAB „Geransta“ ir UAB „Transmeridianas“ technologinės kortelės, o vienintelė pateikta UAB „Lakista“ technologinė kortelė parengta netinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo eksperto S. S. išvada, kad defektus lėmė visų trijų statybos dalyvių veiksmai (Projektuotojos, rangovės ir techninės priežiūros vykdytojos), vienas už defektus atsakingas asmuo negali būti išskirtas, defektus lėmė aplinkybių visuma, todėl technologinių kortelių parengimo pareigos nesilaikymas nepašalina Projektuotojos ir Draudikės If atsakomybės už objektuose atsiradusius trūkumus.
22. (Duomenys neskelbtini). Pasak apeliančių, šiuo atveju nėra įrodyta būtina sąlyga Projektuotojos ir Draudikės If atsakomybei kilti dėl Objekto (duomenys neskelbtini), taigi, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.697 straipsnio 3 dalį.
23. Pažymėtina tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) adresu išskirtas vėliau, statybos užbaigimo stadijoje. Projektavimo stadijoje abiem namams (tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) buvo priskiriamas adresas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) namas buvo įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini), 1A, o (duomenys neskelbtini) namas – kaip (duomenys neskelbtini), 1B. Defektų nustatymo akte Nr. 20/01 nurodyta, kad apžiūrėti daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atšokęs ir krentantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šviesus ir tamsus piliastrų klinkeris. Taigi, defektai fiksuoti abiejuose objektuose, be to, 2021 m. vasario 15 d. ekspertas V. B. E. patikslino, kad „ekspertizės aktas tikslintinas / tikslinamas jame neteisingai nurodyto namo adresu (duomenys neskelbtini) keitimu į adresą (duomenys neskelbtini) aspektu“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nebuvo įrodyti Objekto (duomenys neskelbtini) trūkumai.
24. Apeliančių teigimu, teismo eksperto S. S. teiginys, kad dėl trūkumų Objektuose atsakingi visi statybos proceso dalyviai, faktiškai prieštarauja kitoms faktinėms aplinkybės – mūras Objektuose buvo smarkiai įmirkęs, o fasado apdailos darbai atlikti, nesilaikant technologijos, naudojant ženkliai per didelį klijų sluoksnį. Tokia teismo eksperto išvada nėra paremta jokiais Objektuose atliktais ekspertinio pobūdžio tyrimais, teismo ekspertas neėmė mėginių iš Objektų, neatliko jų tyrimų, Objektus apžiūrėjo tik vizualiai ir padarė kelias Objektų nuotraukas, nepateikė jokio vertinimo, neaprašė atlikto tyrimo ir gautų rezultatų ar tarpinių išvadų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
25. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010, 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo eksperto S. S. parengtą ekspertizės aktą, pažymi, kad jame nurodyti pasirinkti tyrimo metodai, išvardinti dokumentai, kurių pagrindu darytos išvados. Pažymėtina, kad teismo ekspertui tyrimui buvo perduota visa civilinė byla ir joje surinkta medžiaga ir įrodymai. Ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, vadovavosi ir rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais. Teismo ekspertizės išvados dėl projektuotojos, rangovių ir techninės prižiūrėtojos neteisėtų veiksmų (neveikimo), lėmusių pastato defektus, nėra prieštaringos, eksperto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, iš tiriamosios ekspertizės dalies yra aišku, kas lėmė vieną ar kitą teismo eksperto išvadą. Apeliantės skunde nenurodė, kokių konkrečiai tyrimų neatliko ekspertas, nepateikė įrodymų, kad ekspertui paėmus (jų minimus) mėginius, ekspertizės išvados būtų kitokios. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės Projektuotoja ir Draudikė If nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas, susijusias su statybos dalyvių atsakomybe. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiomis teismo ekspertizės išvadomis.
Dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo
27. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys jos atžvilgiu tenkintas.
28. Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepagrįstai konstatavo Objekto (duomenys neskelbtini) žalos faktą, nes neįvardino, kokių įrodymų visuma šį faktą patvirtino, pasisakyta šios nutarties 43 punkte, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl šios aplinkybės nepasisako.
29. Pasak atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, teismas nepagrįstai nustatė BUAB „Geransta“ atsakomybę, neįvardino, kokius konkrečius darbus BUAB „Geransta“ atliko nekokybiškai. Priešingai, nei Objekte (duomenys neskelbtini) statybų žurnale (kuriame įrašų apie pastabose nurodytų reikalavimų įvykdymą nėra (16, 17 Teismo ekspertizės pav.), Objekte (duomenys neskelbtini) trūkumai buvo ištaisyti. Ties įrašais „susipažinau“ ir „ištaisyta“ yra statybos projekto ir techninės priežiūros vadovų parašai ir spaudai. Taigi, klijuojant plyteles, mūras Objekte (duomenys neskelbtini) įmirkęs nebuvo.
30. Kaip jau buvo minėta, projekte piliastrų apdailos sprendiniai buvo ne kartą keičiami, projekto techninėse specifikacijose reikalavimų plytų mūrui, ant kurio bus klijuojama apdaila, nebuvo nurodyta. Rangovės, atlikusios piliastrų mūro apdailos klinkerinėmis plytelėmis darbus, mūro drėgmės, ant kurio klijuojamos plytelės, nekontroliavo, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, koks konkretus piliastrų mūro drėgnis buvo plytelių klijavimo metu, kaip buvo saugomasi tiesioginių saulės spindulių, atmosferinių kritulių, t. y. reikalavimų, numatytų Daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) (1 A ir 1 B korpuso), darbo projekto SA dalies (PAR-16.06-DP-1A-SA.TS bei PAR-16.06-DP-1B-SA.TS, Laidos 0, 2017) techninėse specifikacijose, apdailos darbams. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, bendruoju atveju Statybos darbų technologijos projektą, be kita ko, sudaro ir statybos darbų technologinės kortelės, kurias sudaro: technologinių operacijų aprašymas; techninių išteklių ir darbo sąnaudų skaičiavimas; kokybės kontrolės schemos su nurodytais didžiausiais leistinais nuokrypiais; darbo vietų schemos, kuriose pažymėtas mechanizmų ir darbuotojų išsidėstymas, jų judėjimo kryptys; technologinių operacijų atlikimo grafikas, kuriame nurodytas operacijų eiliškumas ir trukmė; darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniai su nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pagal tą patį statybos techninį reglamentą statybos darbų technologijos projektą parengia statinio statybos rangovas (subrangovas) iki statybos darbų pradžios. Rangovė technologinių kortelių, kuriose būtų nurodyti reikalavimai fasado apdailos darbams, taip pat ir mūro paruošimui ar patikrai, nepateikė. Taigi, net ir sutinkant su apeliante, kad mūras Objekte (duomenys neskelbtini), ir nebuvo įmirkęs, visgi negalima įvertinti, koks konkrečiai buvo mūro, ant kurio buvo klijuojamos plytelės, drėgnumas vykdant rangos darbus, ar jis buvo tinkamas, nes apeliantė šios aplinkybės neįrodė.
31. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad defektų nustatymo akte Nr. 20/01 3 lentelės grafoje nurodyta, jog tikrinama darbus atlikusi rangovė UAB „Lakista“ (t. y. pastato (duomenys neskelbtini) rangovas), o pastato (duomenys neskelbtini), nei defektinio akto, nei nuotraukų byloje nėra.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame defektiniame akte nuodyta, jog dėl atšokusio ir krentančio šviesaus ir tamsaus piliastrų klinkerio buvo apžiūrimi abu gyvenamieji namai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad akte nurodyta tik viena rangovė, nereiškia, jog ji atsakinga už abiejų gyvenamųjų namų defektus, nes byloje aiškiai nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasado statybos ir apdailos rangos darbus atliko rangovė BUAB „Geransta“.
33. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ekspertizės išvados galioja abiem daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Ekspertas vertino ne atskirų rangovių atliktus darbus, klijuojant klinkerio plyteles, o faktinę situaciją jau po atliktų darbų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad skirtingi rangovai negalėjo padaryti tokių pačių statybos (technologinių) klaidų, su tokiomis pačiomis pasekmėmis, nes plytelės krito nuo abiejų pastatų.
34. Pasak apeliantės AB „Lietuvos draudimas“, teismas netinkamai įvertino faktą, kad ieškovė laiku neinformavo draudikės apie įvykį, nes faktas, kad ieškovė reikalavimą pateikė ieškiniu jau ištaisiusi defektus, užkirto kelią nustatyti, pagrįsti ir įrodyti draudėjos įsipareigojimų nevykdymo faktą.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių; laidavimo draudimo sutarties šalys yra užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo (draudikas) ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama (draudėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008, 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022).
36. Pagal sudarytos rangos sutarties nuostatas rangovė BUAB „Geransta“ įsipareigojo ištaisyti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus. Draudikė AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. sausio 7 d. garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštu pareiškė, kad įsipareigoja naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, gavusi jo pagrįstą reikalavimą, atlyginti naudos gavėjui jo patirtus tiesioginius nuostolius, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu Sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršijančius 69 112,28 Eur.
37. Nagrinėjamu atveju draudikės AB „Lietuvos draudimas“ išduoto laidavimo rašto tikslas – užtikrinti garantinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą, t. y. kad garantiniu laikotarpiu atsiradę defektai būtų ištaisyti (atlygintos defektų šalinimo išlaidos).
38. Užsakovė UAB „Aitvarų projektai“, kaip naudos gavėja, specialiu atskiru pranešimu draudikės AB „Lietuvos draudimas“ neinformavo apie atsiradusius defektus, tačiau tai nesudaro pagrindo draudikei AB „Lietuvos draudimas“ vien šiuo pagrindu atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus. Šiuo atveju draudikės neinformavimas apie atsiradusius defektus nėra priežastiniu ryšiu susijęs su draudžiamuoju įvykiu, nes nepriklausomai nuo to, informuota draudikė ar ne, defektai atsirado ir turėjo būti pašalinti, o rangovė buvo bankrutuojanti, dėl ko draudimo rizika nepadidėjo. Bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikymas pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę, paneigtų pačios draudimo laidavimo sutarties esmę. Draudikė byloje neįrodė, kad pranešimas apie draudiminį įvykį būtų kaip nors sumažinęs naudos gavėjos patirtus nuostolius.
39. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė žalos dydį, nes visiškai netyrė ir nepasisakė dėl draudikės 2021 m. gegužės 19 d. nurodytų aplinkybių, dėl to, jog UAB „Geransta“ buvo sumokėjusi ieškovei 11 958,25 Eur garantinių pinigų, kurie dar nėra grąžinti.
40. Pažymėtina, kad UAB „Aitvarų projektai“ 2019 m. lapkričio 22 d. atsakyme BUAB „Geransta“ nurodė, kad 11 958,25 Eur sumos išmokėjimą UAB „Geransta“, sulaikė atsižvelgdama į šalių pasirašytas rangos (2019 m. vasario 15 d. Rangos sutartis 06/3-19 ir 2017 m. sausio 13 d. Rangos sutartis Nr. 5-17) sutarčių sąlygas. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Aitvarų projektai“ buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimų operacijų išklotines, kurios patvirtina, kad pagal 2017 m. sausio 13 d. rangos sutartį Nr. 5-17 likusi sulaikyta suma 649,92 Eur, o pagal 2019 m. vasario 15 d. rangos sutartį Nr. 06/3-19 buvo sulaikyta 10 958,25 Eur. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakove AB „Lietuvos draudimas“, kad ieškovė nėra patyrusi nuostolių dėl UAB „Geransta“ įsipareigojimų nevykdymo, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Geransta” yra išregistruota 2021 m. spalio 7 d. iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
41. Teismas neįvertino aplinkybės, dėl kurios pasisakė šalys, kad ieškovė, būdama registruota PVM mokėtoja, turi teisę reikalauti kompensuoti tik realių nuostolių už įsigyjamas prekes ir paslaugas vertę be PVM.
42. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnį nustatyta: jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Pagal PVMĮ nuostatas atlyginimas už darbus, kurio reikalaujama šiuo ieškiniu, yra laikomas paslaugų teikimu, taigi, tai yra PVM objektas (PVMĮ 7 straipsnio 4 punktas, 3 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta (apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodinėja), kad ieškovė būtų įgijusi teisę susigrąžinti sumokėtą PVM, byloje nėra duomenų, kad ieškovė už defektų taisymą atgavo PVM, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovės turėtos defektų šalinimo išlaidos jai turėjo būti priteistos be PVM.
43. Apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nepagrįstai nusprendė atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovė 2021 m. kovo 11 d. pareiškimu ieškinio reikalavimus sumažino beveik 30 procentų.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1– 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 49 punktas).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, nepatvirtina buvus pagrindą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovė, įvertinusi tai, kad pagal 2021 m. vasario 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus faktiškai buvo atlikta ir priimta mažiau darbų nei nurodyta jos ir UAB „Naglesta“ sudarytose statybos rangos sutartyse, atitinkamai sumažino ir pradiniame ieškinyje nurodytas ir reikalaujamas iš visų atsakovių priteisti sumas. Pagal faktą perskaičiavus ir sumažinus ieškovės patirtų trūkumų ištaisymo išlaidas pačių sumų paskirstymo proporcijos buvo paliktos tokios pačios, ieškovė ieškinį patikslino iškart po duomenų apie faktiškai atliktus darbus gavimo, atsakovės neginčijo aritmetinių ieškovės paskaičiavimų teisingumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visa apimtimi, todėl pagrįstai nusprendė atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
47. Teisėjų kolegija, naudodamasi kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pagrįstai nusprendė, jog tiek tamsios klinkerio plytelės, tiek ir šviesios klinkerio plytelės krenta dėl bendros statybų proceso dalyvių – projektuotojo, rangovo kaltės ir tai lėmė ieškovės patirtus nuostolius, taisant defektus.
48. Apibendrindama pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
49. Atsižvelgus į civilinės bylos procesinę baigtį, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjusios šalys yra apeliantės Projektuotoja, Draudikė If ir AB „Lietuvos draudimas“, o laimėjusi – ieškovė, todėl tik pastaroji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o apeliantėms apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinių skundų ir už atsiliepimų į apeliacinį skundą rengimą) atlyginimas iš priešingos šalies nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).
50. Ieškovė UAB ,,Aitvarų projektai“ prašo priteisti 2 553,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
51. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės sumokėtas užmokestis advokatui už atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundus parengimą viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už tokį procesinį dokumentą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad tas pats advokatas ieškovei atstovavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, o atsiliepimo į apeliacinius skundus turinys iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme išreikštą poziciją, pripažįsta pagrįstomis 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės turi lygiomis dalimis atlyginti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekviena po 749,62 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „PROJEKTUOJANČIŲ ARCHITEKTŲ RATAS YPATINGŲ ŽEMIŠKŲ IDĖJŲ UNIVERSALIEMS SPRENDIMAMS“ („P.A.R.Y.Ž.I.U.S“, juridinio asmens kodas 121677227) ir If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per If P&C Insurance AS filialą (kodas 302279548), po 749,62 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aitvarų projektai“ (juridinio asmens kodas 304553040).
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 749,62 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aitvarų projektai“ (juridinio asmens kodas 304553040).
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė