Civilinė byla Nr. e2A-142-278/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01020-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės  (toliau ir UAB) „PLF Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-349-868/2019 pagal ieškovės UAB „PLF Baltic“ ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei UAB „PLF Baltic“ dėl vekselio ir preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei ieškovės UAB „PLF Baltic“ prašymą dėl termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „PLF Baltic“ nurodė,  kad 2008 m. M. J. prašė A. I. (A. I.) paskolinti pinigų, nes norėjo išsipirkti žemės sklypą, esantį po jai priklausančiais pastatais, o sutvarkius dokumentus, kaip kompleksą juos parduoti už didesnę kainą. Teigė, kad A. I. ketino pirkti minėtą turtą, todėl 2008-01-16 su M. J. sudarė sutartį, pagal kurią M. J. įsipareigojo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir 15 a žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), parduoti, o A. I. juos nupirkti už 180 000 Lt ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį iki 2008-06-16.  Nurodė, kad sutarties pasirašymo dieną M. J. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame besąlygiškai įsipareigojo iki 2008-06-16 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba grąžinti A. I. 90 000 Lt, kurį patvirtino notaras. Nesudarius sutarties, 2008-06-28 buvo išduotas vykdomasis įrašas pagal 2008-01-16 vekselį, tačiau A. I. savalaikiai jo nepateikė antstoliui vykdyti, nes atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. 2016-05-05 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 001/2016, reikalavimą į 2008-01-16 M. J. pasirašytą paprastąjį vekselį A. I. perleido UAB “PLF Baltis“.  Nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti atnaujinimo, tačiau 2017-02-17  nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškimą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi  pirmosios instancijos teismo 2017-02-17 nutartį paliko nepakeistą.

2.       Nurodė, kad A. I., nuo 2010 m. turėjo problemų su teisėsauga, nuo 2010 m. spalio mėn. jis buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o nuo 2013 m. lapkričio realiai pradėjo vykdyti bausmę Alytaus pataisos namuose iš kur buvo paleistas tik 2015 m. spalio mėn.. Tvirtino, kad,  atlikdamas bausmę, A. I. turėjo ribotą galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą ir objektyviai negalėjo žinoti apie skolininkės M. J. mirtį. Teigė, kad  M. J. buvo siunčiami laiškai, tačiau jokių žinių iš jos  A. I. negavo, nors laiškai negrįždavo. Nurodė, kad Lietuvos notariato įstatymo 46 straipsnis nustato būtiną atliekamų paslaugų registravimą, todėl notaro išduotas vykdomasis įrašas buvo įtrauktas į registrą ir paveldėjimo teisės liudijimą išdavęs notaras bei atsakovas, kaip rūpestingas paveldėtojas, kuris žinojo M. J. polinkį skolintis, turėjo patikrinti registrus, tačiau šito nepadarė. Vykdomojo įrašo išdavimo metu galiojo 10 m. terminas vykdymo pateikimui. Žinodamas apie jo teisės įgyvendinimo galimybę per 10 m.,  tik 2016 m. lapkričio mėn. A. I. kreipiantis į antstolį paaiškėjo, kad terminas vykdymui pateikti sutrumpėjo iki 5 m.. 

3.       Prašė teismo priteisti iš atsakovo A. J. 26 065,80 Eur skolą, 6 518,82 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti.

4.       Priešieškiniu atsakovas A. J. prašė  2008-01-16 paprastąjį vekselį ir 2008-01-16 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad jo motina M. J. negalėjo sudaryti 2008-01-16 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties bei pasirašyti 2008-01-16 paprastojo vekselio ir  negavo 90 000 Lt.  Teigė, jog nustačius, kad nurodytus dokumentus   pasirašė M. J., vekselio išdavimo pagrindas - 2008-01-16 preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip tariamas sandoris.

   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-05 sprendimu

6.       Teismas nustatė, kad 2008-01-16 M. J., atsakovo A. J. motina, pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji įsipareigojo 2008-06-16 sumokėti A. I. 90 000 Lt ir antroje vekselio pusėje padarė rankraštinį įrašą, kad apmokėjimą gavo 2008-06-16. Be to, M. J. pasirašė 2008-01-16 sutartį, pagal kurią įsipareigojo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei 15 arų žemės sklypą, ne vėliau kaip iki 2008-06-16 parduoti A. I. už 180 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad A. I. sumokėjo 90 000 Lt avansą, kurį M. J. gavo prieš šią sutartį. Nustatė, kad  2008-06-28 A. I. buvo  išduotas Vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš vekselio davėjos M. J. 90 000 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2008-06-16 iki visiško vekselio apmokėjimo vekselio turėtojo A. I. naudai. Nurodė, kad M. J. 2010-09-27 mirė, o jos  turtą pagal 2011-11-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)  paveldėjo sūnus, atsakovas A. J.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi bei jos 2016-07-26  priedu Nr. 1,  pirminis kreditorius A. I. perleido naujajam kreditoriui ( ieškovei) UAB „PLF Baltic“ reikalavimo teisę į M. J. skolą pagal 2008-01-16 vekselį dėl 90 000 Lt. Nustatė, kad  2018-10-17 Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)  teismo ekspertai  darė išvadas, kad 2008-01-16 paprastojo vekselio pirmojoje pusėje rankraštinius įrašus „J. M. ak (duomenys neskelbtini)“ įrašė ir pasirašė bei 2008-01-16 paprastojo vekselio antrojoje pusėje rankraštinį įrašą „Apmokėjimui gavau 2008.06.16 M. J.“ įrašė ir pasirašė M. J.. Ekspertai padarė išvadą, kad 2008-01-16 Sutartyje rankraštinį įrašą „M. J.“ įrašė ir pasirašė M. J..

7.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad A. I. buvo sulaikytas ir suimtas 2010-10-28 - 2011-12-16 laikotarpiu  ir laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlikinėjo nuo 2013-11-28  iki 2013-12-10. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-2780-734/2017 liudytoju apklaustas A. I. parodė, kad jis norėjo iš M. J. nusipirkti namą ir žemę, tačiau   jis nebeturėjo pinigų, nes prasidėjo krizė. Teigė, kad turėdamas vykdomąjį įrašą dėl 90 000 Lt sumos išieškojimo, neskubėjo kreiptis į antstolį, nes  norėjo iš M. J. įsigyti namą ir žemę.

8.       Teismas sprendė, kad pats A. I. buvo nerūpestingas, neapdairus ir įstatymu nustatytu terminu nesikreipė į antstolius dėl skolos išieškojimo, nes ne visą laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. jo laivė buvo apribota.  Be to, turėjo galimybę kreiptis dėl teisines pagalbos ir atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Konstatavo nesant nustatytų svarbių priežasčių dėl kurių 3 metų naikinamasis terminas turėtų būti atnaujintas, nes  M. J. mirė 2010-09-27 ir naikinamasis terminas suėjo 2013-09-27, o atsakovas apie jam, kaip paveldėtojui, reiškiamą kreditorinį reikalavimą sužinojo tik 2016 m..

9.       Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog A. I. pinigai buvo gauti teisėtu būdu. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog  jis 2008 metais legaliai nedirbo ir teismui kelia abejonių, kad tai galėjo būti pajamos gautos už valiutos pardavimą biržoje, nes bylos duomenimis, jis vertėsi neteisėta veikla, narkotinių medžiagų saugojimu. Teismas darė išvadą, kad pirminiam kreditoriui ilgą laiko tarpą esant pasyviam,   nėra jokio pagrindo atnaujinti naikinamąjį terminą, nes   nenustatyta, kad toks atnaujinimas yra būtinas, atsižvelgiant į viešąjį interesą ir į protingumo bei sąžiningumo principus.

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ginčo vekseliu buvo užtikrintas pagal 2008-01-16 Sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas, t. y., M. J. įsipareigojo parduoti, o A. I. įsipareigojo nupirkti namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to,  šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus,  M. J. įsipareigoja grąžinti iš A. I. gautą 90 000 Lt avansą. Pirmosios instancijos teismas  konstatavo nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 26 065,80 Eur (90 000 Lt) priteisimo, nes tokiam reikalavimui suėjo naikinamasis terminas pagal CK 5.63 straipsnį.  Be to, nurodė, kad tuo pačiu  netenkintini ir ieškovės reikalavimai  dėl  kompensacinių palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

11.       Atsižvelgęs į byloje atliktos ekspertizės išvadas, teismas sprendė, kad sudarant vekselį bei sutartį buvo išreikšta tikroji sandorio šalių valia – A. I. norėjo įsigyti M. J. turtą, o M. J. šį turtą   parduoti bei sandorio metu gavo iš A. I. 90 000 Lt avansą, kurį įsipareigojo, neįvykus sandoriui iki 2008-06-18,  grąžinti ir dėl to pasirašė vekselį. Darė išvada,  kad negalima konstatuoti, jog šie sandoriai, 2008-01-16 vekselis ir 2008-01-16 sutartis, negalioja dėl to, kad juos pasirašė ne sandorio šalys (CK 1.80 straipsnis), taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad 2008-01-16 preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), nes nustatyta šalių valia šį sandorį sudaryti, todėl priešieškinio reikalavimai netenkintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „PLF Baltic“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-05 sprendimo dalį, kuria   atmesti  ieškinio reikalavimai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus patenkinti.

13.       Prašo priimti į bylą naujus įrodymus – kreipimąsi į vykdomąjį įrašą išdavusį notarą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui jis nebuvo pateiktas, nes buvo pridėtas prie kitų, su byla nesusijusių, dokumentų.

14.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su paveldėjimo teisės liudijimą išdavusio notaro pareiga patikrinti registrus ir pranešti atsakovui apie egzistuojantį 2008-06-28 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą. Teigia, kad atsakovas bando prisidengti nežinojimu apie kreditorių, o teismas pateisina notaro netinkamą įstatymo taikymą ar notariato įstatymo spragą neinformuoti ir neįrašyti į paveldėjimo teisės liudijimą iš anksto žinomą informaciją iš viešo registro. Tvirtina, kad atsakovas žinojo apie kreditoriaus egzistavimą, tačiau vengė grąžinti pinigus.

15.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog A. I. nuo 2010 metų su teisėsaugos institucijomis turėtų problemų ir tai, kad realiai atlikdamas bausmę, turėjo ribotą galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą, o atlikęs bausmę, sunkiai adaptavosi.  Teigia, kad  A. I. nebuvo žinoma apie M. J. mirtį; jis bandė jos ieškoti, tačiau  nerasdavo namuose, o iš įkalinimo įstaigos M. J. siunčiami laiškai negrįždavo. Mano, kad juos paimdavo atsakovas ir žinojo apie skolą, nes M. J. turėjo polinkį skolintis. Nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, teismas  nevertino aplinkybių, kad atsakovas klaidingai teigė, jog parašas ant preliminarios sutarties ir vekselio negali būti M. J., tačiau rašysenos ekspertizė neginčijamai patvirtino, kad parašas ant abiejų dokumentų yra M. J.. Atsakovo versija apie M. J. turimą priklausomybę nuo alkoholio paaiškėjo tik po rašysenos ekspertizės išvados, kaip gynybinė versija, kuri  nepagrįsta jokiais įrodymais. Tvirtina, kad teismas nevertino aplinkybių, jog kreditorius buvo ne dėl jo kaltės laikinai netekęs vekselio su vykdomuoju įrašu, todėl būdamas įkalinimo įstaigoje  pateikti jo vykdymui negalėjo. Be to, vekselio išdavimo metu galiojo 10 metų terminas vykdymui pateikti, todėl teismas minėtus A. I. veikmus nepagrįstai vertino pasyviais.

16.       Nurodo, kad įstatymo nustatyti naikinamieji terminai yra santykinai naikinamieji, nes dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinti.

17.       Teigia, kad teismas byloje turėjo išankstinę nuomonę, nes A. I. buvo teistas, turint teistumą, jam buvo taikoma neigiama charakteristika, kuri aiškiai nurodoma sprendimo motyvacinėje dalyje, tačiau vien asmens teistumas, prekyba narkotikais ir prekyba valiuta nėra pagrindas abejoti dėl A. I. galimybių turėti ir disponuoti  90 000 Lt suma.

18.       Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra nurodęs, kad, jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą asmeniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis - pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006;   2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011;   2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l19-969/2018). CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

19.       Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019 pateiktais išaiškinimais, net ir praradęs vertybinio popieriaus galią vekselis patvirtina skolininko mokėjimo prievolę tol, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis nepripažintas negaliojančiu įstatymuose nustatytais pagrindais. Teigia, kad nors M. J. išduotas vekselis dėl praleisto termino yra netekęs vertybinio popieriaus galios, tačiau jis yra laikomas pakankamu pagrindu pripažinti skolininko prievolę kreditoriui, ir būtent skolininkas turi įrodyti, kad prievolė yra pasibaigusi arba negalioja. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino vekselio teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau dėl netinkamo įstatymų ir teismų praktikos taikymo rėmėsi ieškinio senatimi ir užkirto kelią A. I. susigrąžinti jo sumokėtas lėšas ir prisiteisti palūkanas už skolininko naudojimąsi pinigais.

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. J. prašo   sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

21.       Nesutinka su skundo argumentais, kad teismas nevertino tų aplinkybių, kad, pasak apelianto, jį apie kreditoriaus buvimą privalėjo informuoti notaras. Pažymi, kad įstatymas numato būtent kreditoriaus tiesioginę pareigą informuoti įpėdinį apie reikalavimo buvimą ir šį reikalavimą pareikšti per įstatymo nustatytą laikotarpį. Įstatymas nenumato tokios pareigos notarui, išduodančiam paveldėjimo liudijimą.

22.       Pažymi, kad  analogiškas termino praleidimo aplinkybes apeliantė nurodė ir ankstesnėje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant pareiškimą dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui (civilinė byla Nr. e2YT-2780-734/2017). Teigia, kad ginčas tarp šalių yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1219-881/2017, kurioje ieškovės nurodyti argumentai nebuvo pripažinti svarbiais, praleistam terminui  pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui atnaujinti.

23.       Nurodo, kad nors apeliantė teigia, jog būdamas įkalinimo įstaigoje, A. I. M. J. siuntė laiškus, tačiau jokių įrodymų apie tai į bylą nepateikė.

24.       Be to, nurodo, kad  apeliantė nepagrįstai teigia, kad įstatymo nustatytas naikinamasis terminas yra santykinai naikinamasis, nes teismas dėl svarbių priežasčių šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliantės dėstomus analogiškus teiginius,  yra pasisakęs, kad „toks apelianto aiškinimas prieštarauja naikinamojo termino esmei, kad toks terminas negali būti atnaujintas. Tai, kad naikinamasis terminas negali būti santykinis, patvirtina ir imperatyvi CK 1.117 straipsnio 6 dalies nuostata, kuri numato, jog naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 512/2012).

25.       Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai, neturėdama jokių įrodymų, kaltina jį žinojus apie siunčiamus laiškus, apie kreditorių, klaidinus teismą dėl M. J. parašų. Teismas nenustatė, kad jis žinojo apie kreditorių ir skolą, o proceso metu  jis naudojosi įstatymo numatytomis gynimosi nuo ieškinio priemonėmis. Teigia, kad atnaujinant įstatymo nustatytą praleistą terminą reikalavimui pareikšti, turi būti atsižvelgiama  ir į įpėdinio interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „PLF Baltic“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27.       Su apeliaciniu skundu UAB „PLF Baltic“  pateikė naujus įrodymus – kreipimąsi į vykdomąjį įrašą išdavusį notarą ir prašo šį įrodymą priimti į bylą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės bei, kaip nustatyta iš prašymo argumentų, įrodymas pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiamas dėl pačios apeliantės neveikimo ir aplaidumo, t. y., savalaikiai nebuvo teismui teikiamas, todėl jį  priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra pagrindo.

28.       Apeliacinio skundo nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės UAB „PLF Baltic“  reikalavimai, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo dalis, kuria atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai, nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija, šioje dalyje nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako.

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-01-16 M. J. (teisių perėmėjas atsakovas A. J.) pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji įsipareigojo 2008-06-16 sumokėti A. I. 90 000  Lt (26 065,80 Eur). Be to, M. J. padarė rankraštinį įrašą vekselio antroje pusėje, kad apmokėjimui gavo 2008-06-16.  Nustatyta, kad  šalys  2008-01-16 sudarė ir preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. J. įsipareigojo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei po statiniais atmatuotą 15 arų žemės sklypą, ne vėliau kai iki 2008-06-16, parduoti A. I. už 180 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad A. I. sumokėjo 90 000 Lt avansą, kurį M. J. gavo prieš šią sutartį. Byloje nustatyta, kad 2008-06-28 A. I. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš vekselio davėjos M. J. 90 000 Lt (26 065,80 Eur) bei 5 proc. metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2008-06-16 iki visiško vekselio apmokėjimo vekselio turėtojo – A. I. naudai. M. J. 2010-09-27 mirė, o pagal 2011-11-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. turtą paveldėjo jos sūnus, atsakovas A. J.. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016-07-26  Reikalavimo perleidimo sutartimi (priedas Nr.1) A. I. perleido naujajam kreditoriui (ieškovei) UAB „PLF Baltic“ reikalavimo teisę į M. J. 90 000 Lt (26 065,80 Eur) skolą.

30.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad terminas pateikti vykdomąjį įrašą vykdymui pasibaigė 2013-06-28 ir ieškovės UAB „PLF Baltic“ prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2780-734/2017 buvo atmestas.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių  įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201-02-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-421/2019).

32.       Byloje  nustatyta, kad 2008-01-16 vekseliu buvo užtikrintas pagal 2008-01-16 sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas, t. y., M. J. įsipareigojo parduoti, o A. I. - nupirkti namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus, M. J. įsipareigoja grąžinti  A. I. iš jo gautą 90 000 Lt (26 065,80 Eur) avansą. M. J. mirus 2010-09-27,   kreditorius A. I. įgijo teisę reikšti reikalavimą M. J. turto paveldėtojams, tačiau savalaikiai, CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais, reikalavimo nepareiškė, o M. J. turtą pagal 2011-11-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini),  paveldėjo atsakovas A. J.. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės UAB „PLF Baltic“ prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti, konstatavęs, kad ieškovė nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių 3 metų naikinamasis terminas turėtų būti atnaujintas ir minėtu pagrindu atmetė UAB „PLF Baltic“  reikalavimą dėl 26 065,80 Eur skolos bei 6 518,82 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo   A. J..

33.       Nesutikdama su teismo išvadomis apeliantė nurodo, kad įstatymo nustatyti naikinamieji terminai yra santykinai naikinamieji bei dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinti, o kreditorius, laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam gražinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nėra praleistas.

34.       CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vadovaudamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai, tačiau CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. 

35.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Be to, CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). 

36.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir kreditoriaus teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tačiau tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą (pvz., pareiškia ieškinį teisme dėl paveldėto turto; paduoda pareiškimą apie savo reikalavimus palikimo atsiradimo vietos notarui; apie savo reikalavimus įpėdinius informuoja per antstolį ir kt.), bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018).

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. mirė 2010-09-27, todėl  pradinis kreditorius A. I. atsakovui A. J., kaip mirusiosios palikimą priėmusiam įpėdiniui, reikalavimą turėjo pareikšti iki 2010-12-27 (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Minėtas reikalavimas atsakovui iki nurodytos datos  bei per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, nebuvo pareikštas, todėl konstatuotina, kad apeliantė yra praleidusi įstatyme nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui ir šie terminai negali būti atnaujinami, nes CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų metų terminas yra naikinamasis.

38.       Apeliantė tvirtina, kad tiek terminas vykdomajam dokumentui pateikti, tiek pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui, buvo praleisti dėl objektyvių aplinkybių – pradinio kreditoriaus A. I. turėtų problemų su teisėsaugos institucijomis, bausmės atlikimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nurodytos priežastys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistus terminus reikalavimams mirusiojo palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl asmens įkalinimo savaime nepagrindžia termino praleidimo priežasčių svarbumo. Be to,  2008 m. birželio mėn. -  2013 m. lapkričio mėn. laikotarpiu A. I. laisvė  buvo apribota tik iš dalies, nes kardomoji priemonė suėmimas jam buvo taikomas 2010-10-29 - 2011-12-16 laikotarpiu, nuo 2011-12-16 minėta kardomoji priemonė buvo pakeista namų areštu, o 2013-05-31 nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2013-11-28 - 2015-07-07 laikotarpiu (baudžiamoji byla Nr. N1-87-269/2013). Apeliantė neneigia, kad per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos A. I. neatliko jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniui (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o teiginiai, kad apie esamą kreditorių, notarą, išdavusi paveldėjimo liudijimą, privalėjo informuoti notaras, išdavęs vykdomąjį įrašą, vertintini kritiškai, nes tik pats kreditorius gali apsispręsti dėl reikalavimo pareiškimo paveldėtojams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

39.       Įvertintina aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-2780-734/2017  A. I. nurodė, jog jis dėl prasidėjusios krizės neturėjo lėšų įsigyti turtą iš M. J., o turėdamas vykdomąjį įrašą dėl 90 000 Lt išieškojimo neskubėjo kreiptis į antstolį, nes norėjo iš M. J. įsigyti   namą ir žemės sklypą. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad  pats A. I. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nes  nuo 2008-06-28 nesirūpino nei vykdomojo įrašo pateikimu vykdymui, nei domėjosi ketinamo pirkti turto būkle, jo priklausomumu M. J.. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad A. I. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje savaime neeliminavo jo galimybės atlikti įvairius teisinius veiksmus, jei ne asmeniškai, tai per atstovus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tik 2016-07-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi  jam perleidus reikalavimo teisę į M. J. skolą UAB „PLF Baltic“, naujasis kreditorius 2016-11-14 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą – vykdyti, o 2018-01-15 padavė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš atsakovo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

40.       Apeliantė teigia, kad atsakovui A. J. buvo žinomi M. J. įsipareigojimai pagal vekselį jo turėtojui, nes A. I. iš įkalinimo įstaigos M. J. siųsti laiškai negrįždavo, todėl mano, kad juos pasiimdavo atsakovas. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti byloje nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis) ir nepaneigta, kad atsakovui A. J. apie jam, kaip paveldėtojui reiškiamą kreditorinį reikalavimą tapo žinoma tik 2016 m. pabaigoje, UAB „PLF Baltic“ pradėjus teismo procesą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, t.y., faktiškai praėjus penkeriems metams po paveldėjimo  teisės liudijimo  jam išdavimo.

41.       Paminėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą mirusiosios M. J. įpėdiniui ir teismui nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai kreditoriniam reikalavimui pareikšti,  o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai. 

42.       Pažymėtina, kad apeliantės skunde akcentuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis, nes nagrinėtos bei nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos.

43.       Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai, įvertinus aukščiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismo išvadas nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

44.       Įvertinus aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Atmetus ieškovės UAB „PLF Baltic“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas A. J. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės UAB „PLF Baltic“ 726 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų, kurias, kaip matyti iš pateiktos 2019-05-06 sąskaitos-faktūros, sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bei atstovavimas Vilniaus apygardos teisme, jų nedetalizuojant. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, atsakovo atstovas apeliaciniame procese nedalyvavo, todėl atstovavimo išlaidos nesusidarė bei atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje spręstinų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo teisinę argumentaciją, aplinkybę, kad atsakovo atsiliepimą rengė   atstovas, atstovavęs atsakovą ir pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo bei protingumo principus atitinkanti bylinėjimosi išlaidų suma yra 450 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLF Baltic“ (į.k. 302653273) atsakovo A. J. ( A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                         Laimutė Sankauskaitė

   Nijolė Danguolė Smetonienė                                               

 Birutė Valiulienė